CP v2

Tag: Europos Sąjungos fondai

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė inicijuoja 2024–2027 metų Kupiškio miesto vietos plėtros strategijos pakeitimus, kuriuose ryškiausiai akcentuojamas gyventojų saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Esminiai pakeitimai siejami su Europos Sąjungos 2021–2027 metų investicijų kryptimis, stiprinančiomis civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį.

    Pagal numatytą keitimą strategijoje formuojamas naujas tikslas, orientuotas į Kupiškio miesto gyventojų atsparumo didinimą ir praktinių įgūdžių stiprinimą. Daugiausia dėmesio planuojama skirti civilinei saugai, pirmajai pagalbai ir bendruomeninės savisaugos gebėjimams, kurie pastaraisiais metais vis dažniau įvardijami kaip kritiškai svarbūs savivaldybių lygmeniu.

    Numatytas naujas tikslas ir veiksmai

    Strategijoje atsiranda 2 tikslas, kuriuo siekiama didinti gyventojų saugumą, atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose. Kartu suformuojamas 2.1 uždavinys, numatantis stiprinti civilinės saugos žinias ir praktinius įgūdžius per tikslines švietimo veiklas.

    Konkrečiam veiksmui, orientuotam į civilinės saugos įgūdžių stiprinimą ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms didinimą, suplanuotas 100 000 eurų finansavimas. Iš šios sumos 95 proc. sudarytų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, o 5 proc. būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, tai yra 5 263 eurai.

    Ką dar keičia savivaldos planavimas?

    Keitimu koreguojamas ir strategijos finansinis planas, taip pat numatomi papildomi rodikliai, kurie turėtų tiksliau parodyti, kaip bus matuojama planuojamų veiklų nauda. Kupiškio miesto vietos veiklos grupė taip pat numato iki 17 proc. didinti strategijos administravimo lėšas, argumentuojant poreikiu užtikrinti sklandų įgyvendinimą.

    Kartu pratęsiamas strategijos įgyvendinimo laikotarpis: vietoje ankstesnio laikotarpio pabaigos numatoma, kad veiklos galėtų tęstis iki 2030 metų trečiojo ketvirčio. Praktikoje tai reiškia ilgesnį laiką projektų parengimui, atrankai ir įgyvendinimui, ypač jei dalis veiklų bus susieta su mokymais, praktinėmis pratybomis ar bendruomenės įtraukimu.

    Kvietimas teikti pastabas iki birželio 2 dienos

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė kviečia vietos bendruomenės narius susipažinti su numatytais strategijos pakeitimais ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas dėl esminio strategijos keitimo galima teikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės, planuodamos Europos Sąjungos investicijas, vis dažniau prioritetą teikia ne tik socialinei ar ekonominei plėtrai, bet ir praktiniam pasirengimui krizėms. Tai apima ir gyventojų mokymą, ir bendruomenių gebėjimą greičiau reaguoti, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė žmonių saugumui.

  • Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos svarbiausios investicijų kryptys ir temos, kurios regionui gali lemti didžiausią pridėtinę vertę po 2027 metų.

    Į pasitarimą susirinko visų Utenos regiono savivaldybių atstovai, siekę suderinti pozicijas ir išgryninti bendrus prioritetus. Toks derinimas svarbus todėl, kad dalis ES lėšų planuojama ir vertinama regioniniu principu, o pavieniai projektai dažnai konkuruoja dėl tų pačių finansavimo priemonių.

    Diskusijų metu savivaldybės pristatė savo siūlomus prioritetus ir ieškojo sprendimų, kurie veiktų ne vienos savivaldybės, o viso regiono mastu. Galutinis tikslas yra suformuoti aiškias Utenos regiono plėtros kryptis, kurias planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai.

    Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas, pristatęs, kaip nacionaliniu lygmeniu vyksta pasirengimas naujam finansavimo etapui. Taip pat aptarti programavimo principai ir praktiniai žingsniai, kaip savivaldybėms laiku pasiruošti, kad projektų idėjos būtų paremtos duomenimis, partneryste ir aiškiais rezultatais.

    Molėtų rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, mero patarėjas Valentinas Stundys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė bei Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė. Taip pat dalyvavo Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas ir administracijos ekspertė Daiva Karvelienė.

    Pasitarimo metu diskusijos vyko pagal temines sritis, vertinant regionui aktualiausius iššūkius ir galimas investavimo kryptis. Savivaldybėms svarbu iš anksto susitarti ne tik dėl projektų idėjų, bet ir dėl rodiklių, partnerių bei tęstinumo, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ir po finansavimo pabaigos.

  • Švenčionių miesto strategijoje – esminiai pokyčiai: siūloma įtraukti civilinės saugos veiklas 2023–2027 m.

    Švenčionių miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminį Švenčionių miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos keitimą. Pagrindinis tikslas – papildyti strategiją naujomis veiklomis civilinės saugos srityje ir taip stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Keitimas pradedamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 metų balandžio 20 dieną patvirtinta tvarka, reglamentuojančia vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimą, sąlygas ir terminus. Tai reiškia, kad strategijos atnaujinimas turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti derinamas su finansavimo bei įgyvendinimo logika.

    Kokias sritis siekiama stiprinti?

    Numatomi pakeitimai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis, orientuotomis į civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį. Dėmesys skiriamas dvejopo naudojimo sprendimams, kurie praverčia tiek kasdienėje infrastruktūroje, tiek krizės metu.

    Taip pat akcentuojamas civilinės parengties įgūdžių stiprinimas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų atnaujinimą pagal besikeičiančius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Praktikoje tai dažnai reiškia labiau pritaikomus mokymus, aiškesnę informacijos sklaidą ir realių situacijų simuliacijas bendruomenėms.

    Ką planuojama organizuoti gyventojams?

    Strategijos papildyme numatoma organizuoti gyventojams skirtas veiklas: mokymus, praktinius užsiėmimus, informacinius renginius ir kitas iniciatyvas. Siekiama, kad žmonės įgytų žinių bei praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti nelaimių, sutrikimų ar kitų grėsmių atvejais.

    Tokios programos dažniausiai apima asmens ir šeimos pasirengimą, pirmuosius veiksmus krizių pradžioje, informacijos patikrinimo principus, bendruomenės tarpusavio pagalbos organizavimą. Stiprėjant regioniniam saugumo kontekstui, savivaldybių lygmens pasirengimas ir gyventojų įgūdžiai tampa vis svarbesne atsparumo dalimi.

    Iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymų dėl strategijos pakeitimų laukiama iki 2026 metų gegužės 20 dienos. Švenčionių miesto vietos veiklos grupė nurodo, kad visi gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

    Galutinė strategijos redakcija turėtų aiškiau apibrėžti planuojamas civilinės saugos veiklas, jų apimtis ir tikslines grupes, kad priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir duotų apčiuopiamą naudą miesto bendruomenei.

  • Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose pradedamas projektas, kurio miestas laukė ne vienus metus: Taikos gatvėje 12 planuojama statyti naują daugiabutį. Savivaldybė pabrėžia, kad tai bus vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių plečiant socialinio būsto pasiūlą rajone.

    Numatyta, kad naujasis gyvenamosios paskirties pastatas turės 12 butų ir bus skirtas socialiniam būstui, pirmiausia gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Bendras pastato plotas sieks 1 069,07 kv. m, o pats projektas turėtų prisidėti prie didesnio būsto prieinamumo pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Finansavimas ir terminai

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2027 metų spalio mėnesį. Bendra statybos darbų vertė siekia 1 837 393,47 eurų.

    Didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų – 1 561 784,44 eurų, o likusi suma, 275 609,03 eurų, numatyta iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos priemonę, orientuotą į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimą.

    Kodėl socialinis būstas svarbus?

    Socialinio būsto plėtra savivaldybėse paprastai siejama su praktiniu poreikiu trumpinti laukiančiųjų eiles ir pasiūlyti tinkamas gyvenimo sąlygas šeimoms, kurios rinkoje būsto išsinuomoti ar įsigyti negali. Tokie projektai dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija į socialinę atskirtį mažinančią infrastruktūrą, ypač mažesniuose miestuose.

    Įgyvendinus šį etapą, Zarasų rajono savivaldybėje socialinio būsto fondas turėtų augti, o gyventojams, laukiantiems būsto, atsirastų daugiau realių galimybių gauti šeimos poreikiams pritaikytą, saugią ir stabilias gyvenimo sąlygas užtikrinantį būstą.

    Projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė, kuri nurodo, kad tai bus reikšmingas postūmis ne tik socialinio būsto srityje, bet ir bendram miesto gyvenamosios aplinkos atnaujinimui.

  • Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Gegužės 12 dieną Anykščiuose surengtas Utenos regiono plėtros tarybos organizuotas savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimui. Susitikime aptarta, kaip savivaldybėms efektyviau planuoti darbus, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

    Pasitarime dalyvavo Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Diana Naujalė ir agentūros specialistai. Jie pristatė institucijų lūkesčius savivaldybėms bei akcentavo, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne dėl idėjų trūkumo, o dėl dokumentų ir procesų valdymo.

    Kur dažniausiai stringa projektai?

    Diskusijose aptartos savivaldybėse dažniausiai pasitaikančios projektų administravimo klaidos, dėl kurių vėluoja terminai arba sudėtingėja atsiskaitymas už atliktus darbus. Tarp aktualiausių temų minėtas reikalavimų laikymasis, tinkamas išlaidų pagrindimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas komandoje.

    Taip pat kalbėta apie praktinius projektų įgyvendinimo klausimus: kaip planuoti pirkimus, valdyti rangos darbų grafikus, užtikrinti pokyčių kontrolę ir laiku reaguoti į situacijas, kai prireikia koreguoti sprendinius. Akcentuota, kad ankstyvas rizikų identifikavimas ir nuoseklus dokumentavimas sumažina tikimybę susidurti su finansinėmis korekcijomis ar ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Ieškota sprendimų savivaldybių problemoms

    Savivaldybių atstovai įvardijo problemas, su kuriomis susiduriama administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir aptarė galimus sprendimo principus. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su projektus prižiūrinčiomis institucijomis, kad klausimai būtų sprendžiami anksčiau, o ne jau atsiradus pažeidimo rizikai.

    Molėtų rajono savivaldybei pasitarime atstovavo administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Deimantė Narušienė bei Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Pranskus. Susitikimo metu aptarti klausimai aktualūs visoms Utenos regiono savivaldybėms, įgyvendinančioms skirtingo masto investicinius projektus.

  • Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Gegužės 12 dieną Anykščių menų inkubatoriuje vyko darbinis pasitarimas, skirtas Utenos regiono projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau administruoti 2021–2027 metų investicijų laikotarpio projektus ir išvengti vėlavimų.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovai, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Į Anykščius atvyko ir Utenos regiono savivaldybių vadovai bei strateginio planavimo ir projektų valdymo komandos.

    Kas kelia daugiausia iššūkių?

    Pasitarime apžvelgta, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones ir kokioje stadijoje yra pagrindiniai projektai. Aptarti praktiniai klausimai, kurie dažniausiai tampa kliūtimi judėti greičiau, nuo paraiškų derinimo iki dokumentų tikslinimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta viešųjų pirkimų procedūroms ir finansinei atskaitomybei, nes būtent šiose srityse dažniausiai atsiranda rizika prarasti laiką. Taip pat kalbėta apie reikalavimų aiškinimą ir vienodesnį jų taikymą skirtingose savivaldybėse, kad projektų vykdytojai gautų aiškesnes, iš anksto suprantamas gaires.

    Ko tikimasi iš ministerijų ir CVPA?

    Vidaus reikalų ministerijos atstovai pristatė aktualias rekomendacijas dėl regioninės plėtros planų tikslinimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Akcentuota, kad aiškesnis planavimas ir savalaikis dokumentų koregavimas leidžia sumažinti rizikas, kai projektams pritrūksta laiko arba kyla neatitikimų audituojant.

    Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai su savivaldybėmis aptarė tipinius administravimo klausimus, kurie iškyla rengiant ir vykdant projektus. Daug dėmesio skirta tam, kad projektų valdymas būtų kuo labiau prognozuojamas, o iškilus problemoms sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Kodėl svarbus tarpinstitucinis dialogas?

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ES investicijų greitis ir kokybė priklauso nuo nuolatinio savivaldos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Tokie pasitarimai leidžia suderinti lūkesčius ir operatyviai spręsti techninius klausimus, kurie kasdienėje projektų eigoje neretai tampa esminiais.

    „Regioninių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus savivaldos ir ministerijų bendradarbiavimo. Šiandienos diskusija Anykščiuose leidžia dar kartą suderinti pozicijas ir užtikrinti, kad investicijos laiku pasiektų svarbiausius regiono infrastruktūros ir socialinės plėtros objektus“, – sakė pasitarime dalyvavę savivaldos atstovai.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kad ES lėšomis finansuojami darbai Utenos regione būtų įgyvendinami laiku, skaidriai ir sukurtų apčiuopiamą naudą gyventojams. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinaciją ir, prireikus, tikslinti praktinius sprendimus dėl projektų administravimo.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.