CP v2

Tag: Facebook

  • Grybautojas miške aptiko milžinišką valgomą sėdūnę: radinys išprovokavo audrą internete

    Grybautojas miške aptiko milžinišką valgomą sėdūnę: radinys išprovokavo audrą internete

    Ruduo kasmet laikomas aktyviausiu grybavimo laikotarpiu, nes miškuose susidaro palankus drėgmės ir temperatūros balansas. Po vasaros karščių atvėsęs oras ir dažnesni krituliai padeda grybienai sparčiau formuoti vaisiakūnius, todėl laimikiai dažnai būna įspūdingesni.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dėmesį patraukė nuotrauka iš Lenkijos miško, kur grybautojas rado ypač didelę valgomą sėdūnę. Nuotrauka greitai išplito grybautojų bendruomenėse ir sulaukė gausybės komentarų, nes tokio dydžio egzemplioriai pasitaiko retai.

    Įrašu pasidalinta „Facebook“ paskyroje „Grzybiarze w lesie“, kur dažnai keliami radiniai iš skirtingų regionų ir aptariamos sezono tendencijos. Šį kartą autorius nurodė, kad grybą aptiko Didžiosios Lenkijos regione, o pats radinys buvo pavadintas sezono rekordininku.

    „Rekordinė šio sezono sėdūnė. Šukuosena kaip pas Magdą Gessler“, – rašė įrašo autorius.

    Sėdūnė: kaip atpažinti?

    Sėdūnė, dažniausiai vadinama pušine sėdūne, yra valgomas grybas, kurio sezonas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Pikas dažniausiai fiksuojamas rugsėjį ir spalį, kai miškuose pakanka drėgmės, o dirvožemis dar išlaiko vasaros šilumą.

    Šis grybas lengvai atpažįstamas pagal neįprastą išvaizdą: jis primena žiedinį kopūstą ar jūrinę kempinę ir sudaro garbanotą, šakotą gniužulą. Dažniausiai auga spygliuočių ar mišriuose miškuose, ypač pušynuose, neretai prie kamieno pagrindo ar ant šaknų zonos.

    Kodėl rudenį laimikiai geresni?

    Grybautojai dažnai pastebi, kad rudenį randami grybai būna ne tik gausesni, bet ir tvarkingesni. Viena priežasčių – vėsesnėmis dienomis sumažėja vabzdžių lervų aktyvumas, todėl vaisiakūniai rečiau būna pažeisti.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad grybų gausą stipriai lemia pastarųjų savaičių orų dinamika: kritulių kiekis, nakties temperatūros ir dirvos drėgnumas. Dėl to net ir tame pačiame regione skirtingais metais sezonas gali prasidėti anksčiau arba vėliau, o laimikiai skirtis kartais.

    Kaip saugiai rinkti ir ruošti?

    Nors sėdūnė laikoma vertinamu valgomu grybu, grybautojams primenama rinkti tik aiškiai atpažįstamus grybus ir vengti pažeistų ar peraugusių egzempliorių. Renkant miške svarbu neardyti grybienos ir palikti dalį radinių, kad vieta išliktų gyvybinga ateities sezonams.

    Kulinarijoje sėdūnė vertinama dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir tekstūros. Dažniausiai ji kepama, troškinama ar naudojama kaip priedas prie kiaušinių patiekalų, tačiau prieš gaminimą ją būtina kruopščiai nuvalyti, nes garbanotoje struktūroje dažnai lieka miško šiukšlių.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi: ką spręs spalio 2 dieną ir kaip posėdį stebėti tiesiogiai

    Vilniaus rajono taryba renkasi: ką spręs spalio 2 dieną ir kaip posėdį stebėti tiesiogiai

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 2 dieną 10.00 valandą. Savivaldybė iš anksto paskelbė posėdžio darbotvarkę ir nurodė, kur gyventojai gali susipažinti su sprendimų projektų dokumentais.

    Savivaldybių tarybų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su biudžetu, viešosiomis paslaugomis, švietimo ir socialinės infrastruktūros planavimu, vietinės reikšmės kelių priežiūra, turto valdymu bei savivaldybės įstaigų veikla. Galutinė darbotvarkė ir sprendimų projektai pateikiami viešai, kad bendruomenė galėtų įvertinti planuojamus sprendimus.

    Su posėdžio darbotvarkės sprendimų projektais galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Ten paprastai skelbiami projektų tekstai, aiškinamieji raštai ir kita su svarstymais susijusi medžiaga.

    Posėdį gyventojai galės stebėti nuotoliniu būdu realiuoju laiku. Tiesioginė transliacija numatyta savivaldybės „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje.

    Viešos transliacijos ir iš anksto skelbiami dokumentai yra viena pagrindinių priemonių, didinančių savivaldos sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Praktikoje tai leidžia operatyviai sekti diskusijas ir geriau suprasti, kaip priimami vietos bendruomenei svarbūs sprendimai.

  • Pudzianowskis tapo GTA herojumi: DI sukurtas vaizdo įrašas sprogdina internetą Lenkijoje

    Pudzianowskis tapo GTA herojumi: DI sukurtas vaizdo įrašas sprogdina internetą Lenkijoje

    Mariuszas Pudzianowskis, penkiskart pasaulio stipriausio žmogaus čempionas ir ilgametis MMA kovotojas, socialiniuose tinkluose vėl pataikė į dėmesio centrą. Šįkart sportininkas pasidalijo įrašu, kuriame jis pats pavaizduotas tarsi kompiuterinio žaidimo herojus.

    Jo „Facebook“ paskyroje pasirodė kelių minučių vaizdo įrašas, sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas. Stilistika aiškiai primena „Grand Theft Auto“ seriją, tačiau veiksmas perkeltas į Lenkijos kasdienybę, atpažįstamą iš detalių ir miesto vaizdų.

    Vaizdo įraše matomas Pudzianowskio virtualus personažas juda aplinkoje, kurioje netrūksta šiuolaikinių gatvės atributų, tokių kaip elektriniai paspirtukai. Kūrinyje taip pat įterpti ryškūs kultūriniai ir urbanistiniai simboliai, tarp jų ir Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmai.

    Įraše pastebimi ir aiškiai atpažįstami komerciniai ženklai, įskaitant „Żabka“ bei „InPost“. Tokie elementai kuria vietinį kontekstą, kuris žiūrovams tampa svarbia humoro ir atpažinimo dalimi, ypač kai „GTA“ estetika sujungiama su realistiškomis Lenkijos detalėmis.

    Šį turinį sukūrė socialiniuose tinkluose veikiantis autorius, žinomas slapyvardžiu „robimyai“, o Pudzianowskis vaizdo įrašą paviešino savo auditorijai. Komentarų skiltyje netrūksta pagyrų už idėją ir kūrybiškumą, o įrašas greitai surinko didelį pasiekiamumą.

    Pudzianowskio ryšys su žaidimų pasauliu nėra visiškai naujas: anksčiau jis buvo tapęs „World of Tanks“ ambasadoriumi. Pastaruoju metu DI įrankiais kuriami trumpi, lengvai plintantys vaizdo klipai tapo viena ryškiausių socialinių tinklų tendencijų, o sportininko pasirinktas formatas taikliai atitinka tai, kas šiuo metu veikia auditorijoms.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • Tūkstančiai nykstančių rūšių parduodamos per „Facebook“ ir „TikTok“: tyrimas atskleidė mastą

    Tūkstančiai nykstančių rūšių parduodamos per „Facebook“ ir „TikTok“: tyrimas atskleidė mastą

    Prekyba persikėlė į socialinius tinklus

    Neteisėta laukinių gyvūnų prekyba klesti ne tik turguose ar pogrindinėse grandinėse, bet ir populiariose interneto platformose. Nauja mokslinė apžvalga rodo, kad socialiniai tinklai ir elektroninė prekyba tapo patogia erdve pardavėjams, o pirkėjams suteikia greitą prieigą prie retų rūšių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad internete dažnai prekiaujama ne tik gyvais gyvūnais, bet ir jų dalimis ar iš jų pagamintais produktais. Dalis šių rūšių jau yra priskiriamos nykstančioms, todėl bet koks papildomas spaudimas populiacijoms gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    „Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais internete apima daug platformų ir tampa vis didesne grėsme biologinei įvairovei“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkas Enrico Di Minin.

    Skaičiai rodo, kad problema sisteminė

    Apžvalgoje remiamasi ankstesniais tyrimais, kuriuose per šešių savaičių stebėseną 280 interneto platformų buvo identifikuota 33 006 egzemplioriai. Iš jų 54 proc. sudarė gyvi gyvūnai, o 46 proc. – vadinamieji dariniai, tokie kaip odos, ragai ar kiti produktai.

    Dalis pasiūlymų buvo siejami su rūšimis, įtrauktomis į CITES sąrašus, reglamentuojančius tarptautinę prekybą nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad skelbimai neretai formuluojami aptakiai, todėl kilmę ir teisėtumą nustatyti sunku.

    Pasak autorių, didelė dalis veiklos vyksta ne tamsiajame internete, o lengvai pasiekiamame viešajame tinkle ir uždarose socialinių tinklų grupėse. Tai apsunkina kontrolę, nes prekyba gali greitai migruoti tarp paskyrų, grupių ir platformų.

    Kodėl tai pavojinga ne tik gamtai

    Neteisėta prekyba kelia žalą gyvūnų gerovei ir skatina rūšių nykimą, tačiau rizikos tuo nesibaigia. Ekspertai pabrėžia, kad gyvūnų gabenimas ir laikymas didina invazinių rūšių plitimo tikimybę, o taip pat gali prisidėti prie zoonozinių ligų rizikos.

    Interneto platformos, anot mokslininkų, suteikia prekybai mastą ir greitį, kurio tradiciniai kanalai neturėjo. Tai leidžia greičiau surasti pirkėjus skirtingose šalyse, o pardavėjams paprasčiau išlikti anonimiškiems ar keisti veiklos taktiką.

    „Neigiamos pasekmės gyvūnų gerovei ir biologinei įvairovei panašios kaip tradicinėje prekyboje, tačiau interneto platformų pasiekiamumas šią žalą dar labiau padidina“, – sakė bendraautoris Neil D’Cruze.

    Mokslininkai ragina taikyti daugiasluoksnes priemones: stiprinti teisėsaugos ir reguliavimo pajėgumus, gerinti platformų moderavimo praktiką ir investuoti į technologinius sprendimus. Praktikoje vis dažniau kalbama ir apie DI taikymą, kad būtų aptinkami rizikingi skelbimai, atpažįstami saugomų rūšių vaizdai ir nutraukiami pasikartojantys pardavėjų tinklai.

    „Ši apžvalga parodo skubų poreikį koordinuotoms strategijoms, kurios stiprintų rūšių apsaugą, didintų reguliavimo ir technologinius pajėgumus bei įtrauktų visuomenę“, – sakė bendraautorė Annette Hübschle.

    Ekspertų vertinimu, be aiškesnių taisyklių ir nuoseklaus jų taikymo interneto erdvėje, nelegali prekyba ir toliau prisitaikys. Tai reiškia, kad atsakomybė tenka ne tik institucijoms, bet ir platformoms bei pirkėjams, kurių paklausa palaiko šį verslą.

  • JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    Jungtinėse Valstijose „Meta“ sutiko iš esmės koreguoti „Facebook“ ir „Instagram“ veikimą nepilnamečiams po precedento neturinčio susitarimo su 47 valstijomis. Dabar Europos Komisijai tenka spaudimas įrodyti, kad Europos Sąjungos skaitmeniniai įstatymai gali priversti platformas imtis ne mažesnių, o gal net griežtesnių pokyčių.

    Susitarimas JAV numato saugiklius, skirtus mažinti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir geriau apsaugoti paauglius. Tarp minimų priemonių yra griežtesnis amžiaus tikrinimas, numatytieji naudojimo laiko ribojimai bei tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, kosmetinių filtrų, išjungimas paaugliams.

    Europos Komisijos požiūriu tai kartu ir pergalė vaikų saugumui internete, ir nemalonus signalas: dalis priemonių, apie kurias kalbama JAV, Europos Sąjungoje jau seniai telpa į Skaitmeninių paslaugų akto logiką. Vis dėlto Briuselio tyrimai dėl „Meta“ praktikų Europoje tęsiasi ilgai, o aiškių įpareigojimų ar sankcijų iki šiol nėra.

    „Paradoksalu, bet didžioji dalis priemonių jau numatytos Skaitmeninių paslaugų akte. JAV teismai juda greičiau nei Europos Komisija. Turime užtikrinti realų akto vykdymą“, – sakė buvęs Europos Komisijos narys Thierry Breton.

    Liepos mėnesį Europos Komisija pareiškė įtarianti, kad „Meta“ pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą dėl priklausomybę skatinančių sprendimų, tokių kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas, begalinis slinkimas ir itin personalizuotos srauto rekomendacijos. Anksčiau, balandžio mėnesį, Komisija taip pat kritikavo bendrovę dėl, jos vertinimu, nepakankamų pastangų efektyviai riboti jaunesnių nei 13 metų vaikų patekimą į platformas.

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad dialogas su „Meta“ tęsiasi, o bendrovė vis dar gali pateikti įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos reikalavimus. Tačiau jei pokyčiai neįtikins reguliuotojų, „Meta“ gresia bauda iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų, o tai reikštų maksimalią riziką, siekiančią apie 11 milijardų eurų.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp JAV ir Europos ambicijų gali būti esminis. JAV sprendimai daugiausia remiasi naudojimo ribojimais ir numatytaisiais nustatymais, kuriuos paauglys ar tėvai dažnai galėtų pakeisti į švelnesnius, o Europa labiau taikosi į pačią įtraukimo architektūrą: srauto personalizavimą, automatinį turinio vartojimą ir įsitraukimo maksimalizavimą.

    Vaikų teisių organizacijos taip pat įspėja, kad vien prieigos ribojimas nebūtinai išsprendžia problemą. Jų teigimu, jei pagrindinės dizaino funkcijos ir toliau skatina ilgesnį naršymą, rizika vaikų gerovei išlieka net ir turint papildomus laiko limitus ar tėvų kontrolę.

    Kol kas „Meta“ viešai nesipareigoja automatiškai perkelti JAV priemonių visiems naudotojams pasaulyje ir žada stebėti, kaip jos veiks vietos rinkoje. Tai kuria jautrią politinę situaciją Europoje: jei JAV vartotojai gaus aukštesnį apsaugos standartą, Europos institucijoms teks aiškiai atsakyti, ar Skaitmeninių paslaugų aktas ir jo vykdymas realiai užtikrina lygiavertę vaikų apsaugą.

    Kas toliau: įsipareigojimai ar sankcijos

    Artimiausi mėnesiai gali tapti lūžio tašku, ar Europos Komisija apsiribos derybomis, ar pereis prie griežtesnių veiksmų, įskaitant baudas ir privalomus pakeitimus. Reguliuotojai siekia, kad alternatyvos priklausomybę skatinantiems sprendimams būtų siūlomos pagal nutylėjimą, o ne tik kaip pasirinkimas nustatymuose.

    Ši byla taip pat svarbi kaip precedentas kitoms platformoms: jei „Meta“ būtų priversta peržiūrėti personalizavimo ir turinio pateikimo modelį Europoje, tai galėtų paveikti platesnę skaitmeninės reklamos, rekomendacijų sistemų ir DI naudojimo socialiniuose tinkluose praktiką.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    2026 metų spalio 2 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta tvarka, o gyventojai galės sekti sprendimų svarstymą nuotoliniu būdu.

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai, kaip įprasta savivaldybių tarybų posėdžiams, skelbiami viešai ir pasiekiami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai leidžia iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais ir įvertinti, kokios temos gali turėti įtakos rajono bendruomenėms.

    Posėdžio transliaciją bus galima stebėti realiuoju laiku savivaldybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje. Toks transliavimo būdas pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių savivaldos atvirumo įrankių, nes suteikia galimybę tarybos darbą matyti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į posėdžių salę.

    Viešai skelbiami dokumentai ir transliacijos taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, nes gyventojai gali palyginti, kaip sprendimų projektai pristatomi, kaip dėl jų diskutuojama ir kaip balsuojama. Savivaldybė rekomenduoja su darbotvarke susipažinti iš anksto, kad posėdžio metu būtų aišku, kokiais klausimais priimami sprendimai.

    Apie papildomus posėdžio organizavimo pakeitimus ar patikslinimus paprastai informuojama oficialiuose savivaldybės kanaluose, todėl gyventojams verta sekti naujausius pranešimus prieš posėdžio pradžią. Prireikus, aktualiausia informacija dažniausiai atnaujinama kartu su darbotvarke ir sprendimų projektais.

  • Meta teisme nusileido dėl vaikų saugumo: 17 mlrd. eurų ir naujos „Instagram“ taisyklės

    „Meta“ su JAV valstijomis pasiekė vieną didžiausių vartotojų apsaugos susitarimų, kuriuo kompanija įsipareigojo per artimiausią dešimtmetį sumokėti apie 15,7 mlrd. eurų ir pakeisti dalį vaikams bei paaugliams aktualių „Instagram“ ir „Facebook“ funkcijų. Susitarimas patvirtintas teisme Kalifornijoje, o jo poveikis gali tapti precedentu visam socialinių tinklų sektoriui.

    Bylos esmė buvo kaltinimai, kad „Meta“ ilgą laiką kūrė ir palaikė produktų sprendimus, galinčius skatinti priklausomybę bei daryti neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei būklei, kartu nepakankamai aiškiai informuojant apie rizikas. Dėl to valstijų generaliniai prokurorai siekė ne tik finansinės kompensacijos, bet ir konkrečių dizaino bei veikimo taisyklių.

    Susitarimo sąlygos apima griežtesnį amžiaus nustatymą ir papildomas apsaugas paaugliams, taip pat priemones, kurios turėtų mažinti spaudimą dėl išvaizdos ir socialinio palyginimo. Tarp aptariamų pokyčių minimi „patiktukų“ rodymo ribojimai, grožio filtrų draudimai nepilnamečiams ir aiškesnės galimybės išjungti rekomendacijų algoritmus, kurie formuoja srautą pagal įsitraukimą.

    Numatytos ir laiko valdymo priemonės, kurios leistų nustatyti naudojimosi ribas, o dalis sprendimų turėtų būti audituojami nepriklausomai. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai saugumas diegiamas ne tik per turinio moderavimą, bet ir per patį produkto dizainą, siekiant mažinti priklausomybę skatinančius mechanizmus.

    „Mes negavome visko, ko norėjome, bet pasiekėme labai daug. Kongresas iš esmės nesugebėjo veikti“, – sakė Tenesio generalinis prokuroras Jonathan Skrmetti.

    „Meta“ viešai pabrėžė, kad susitarimas galėtų tapti nauju standartu, ir paragino prisijungti kitus didžiuosius rinkos žaidėjus, įskaitant „TikTok“ ir „Youtube“. Kritikai tuo pat metu teigia, jog kompanija gali bandyti pasinaudoti situacija reputaciniams tikslams, o dalis reikalavimų kitiems verslams būtų sunkiau įgyvendinami.

    Teisinis posūkis vyksta Kongresui vis dar nesutariant dėl plataus masto vaikų saugumo internete reguliavimo, todėl vis dažniau taisykles formuoja teismai ir atskirų valstijų iniciatyvos. Tai sukuria fragmentuotą aplinką, kurioje technologijų bendrovės priverstos taikytis prie skirtingų reikalavimų, o verslui didėja spaudimas įrodyti, kad vaikų apsauga nėra tik deklaracija.

    Svarbi diskusijos dalis išlieka amžiaus patikros sprendimai: visuomenės parama griežtesnėms priemonėms auga, tačiau privatumo gynėjai kritikuoja metodus, kurie verčia naudotojus dalintis jautriais dokumentais ar biometriniais duomenimis. Dėl to „Meta“ įsipareigojimai gali tapti bandymu rasti kompromisą tarp vaikų apsaugos ir duomenų apsaugos, bet ar jis bus pakankamas, parodys praktika.

    Susitarimo galiojimas numatytas ribotam laikui, todėl klausimas, kas bus po kelerių metų, lieka atviras. Jei kitos platformos savanoriškai neperims panašių principų, spaudimas gali grįžti į įstatymų leidėjų darbotvarkę, o ateities reguliavimas gali būti dar griežtesnis ir labiau apibrėžtas.

  • Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar bendrovė „Meta“ nepažeidžia Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su neteisėtu turiniu ir klaidinančia reklama socialiniuose tinkluose. Varšuva siekia, kad už galimus pažeidimus būtų skirta iki 250 mln eurų siekianti finansinė sankcija.

    Apie iniciatyvą viešai pranešė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, prašymas Europos Komisijai grindžiamas argumentu, kad „Meta“ esą nepakankamai užtikrina veiksmingą apgaulingų skelbimų, sukčiavimo schemų ir neteisėtų programėlių reklamos šalinimą.

    „Raginu „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kurie pašalintų sukčiavimą, melagingas reklamas ir neteisėtų programėlių propagavimą. Šis laukinių vakarų laikotarpis platformoje turi baigtis“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Europos Sąjungoje platformų pareigos pastaraisiais metais sugriežtėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui. Jis numato, kad labai didelės interneto platformos privalo valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, klaidinančia informacija ir vartotojų apsauga, taip pat užtikrinti skaidresnę reklamos ekosistemą.

    Nors „Meta“ periodiškai skelbia apie naujas priemones prieš sukčiavimą ir dezinformaciją, daugelyje šalių toliau fiksuojamos schemos, kai sukčiai išnaudoja populiarius prekės ženklus ar žinomų žmonių atvaizdus. Tokios reklamos dažnai nukreipia į fiktyvias investavimo platformas, netikras parduotuves ar kenkėjiškas programėles, o žala vartotojams gali siekti tūkstančius eurų.

    Lenkijos politinis spaudimas vyksta platesniame kontekste, kai vis daugiau Europos valstybių ir institucijų ragina socialinius tinklus griežčiau prižiūrėti reklamos turinį ir greičiau reaguoti į pranešimus apie sukčiavimą. Europos Komisija, gavusi tokį kreipimąsi, gali pradėti vertinimą pagal ES teisę ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas bei įpareigoti imtis konkrečių priemonių.

    Tokio tipo ginčai jau yra pasiekę ir teismus: Lenkijoje viešai nuskambėjo atvejai, kai nuo melagingų reklamų nukentėję asmenys siekė atsakomybės už turinio platinimą ir kritikavo, kad reakcija į pranešimus apie apgaules būna per lėta. Dėl to didėja lūkestis, kad platformos ne tik šalins pavienius skelbimus, bet ir sistemingai mažins galimybes jiems atsirasti.

    Kol kas Europos Komisija sprendimo nepaskelbė, tačiau Lenkijos žingsnis signalizuoja, kad kova su apgaulingomis reklamomis socialiniuose tinkluose gali pereiti į griežtesnio reguliavimo ir didesnių baudų etapą. Vartotojams tuo pat metu primenama kritiškai vertinti sensacingus skelbimus, tikrinti domenus ir nespausti nuorodų, kurios prašo skubių mokėjimų ar asmens duomenų.