CP v2

Tag: Facebook

  • „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ plečia mokamų paslaugų portfelį ir pristato naujas prenumeratas „Facebook Plus“, „Instagram Plus“ bei „WhatsApp Plus“. Bendrovė siekia pasiūlyti papildomų funkcijų tiems, kurie nori daugiau įrankių turiniui ir bendravimui, tačiau nemokamos versijos išlieka.

    Prenumeratų kainodara skiriasi pagal rinką, tačiau kalbama apie nedidelį mėnesinį mokestį, kuris dažniausiai turėtų siekti keliolika eurų. Tokiu būdu „Meta“ bando diversifikuoti pajamas, nes vien reklamos modelis tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo ir vartotojų privatumo pokyčių.

    Kas keičiasi „Instagram“ ir „Facebook“?

    „Instagram Plus“ orientuojasi į kūrėjus ir aktyviai skelbiančius vartotojus. Tarp funkcijų minimos išsamesnės įžvalgos apie peržiūras, lankstesnis auditorijų valdymas ir papildomos galimybės ilgiau išlaikyti istorijas matomas neapsiribojant įprastu 24 valandų laikotarpiu.

    „Facebook Plus“ logika panaši: daugiau įrankių istorijoms, papildomos reakcijos ir galimybės turinį išskirti taip, kad jis ilgiau išliktų pastebimas. Tai atitinka platesnę socialinių tinklų tendenciją, kai platformos vis daugiau funkcijų, skirtų pasiekiamumui, perkelia į mokamus planus.

    „WhatsApp Plus“ ir daugiau personalizacijos

    „WhatsApp Plus“ labiau akcentuoja patogumą kasdieniam susirašinėjimui. Daugiausia dėmesio skiriama personalizacijai ir papildomoms žinučių valdymo galimybėms, kurios gali būti aktualios intensyviai bendraujantiems ar „WhatsApp“ naudojantiems darbui.

    „Meta“ pabrėžia, kad šie planai nėra tas pats, kas „Meta Verified“. Pastaroji paslauga daugiausia siejama su paskyros patvirtinimu ir papildomais saugumo bei matomumo elementais, o „Plus“ prenumeratos orientuotos į funkcijų paketą konkrečiai programai.

    DI planai ir kaina eurais

    Kartu bendrovė testuoja ir DI planus, siejamus su „Meta One“, kurie žada didesnes galimybes sudėtingesnėms užduotims. Skelbiama apie du lygius: maždaug 7 eurai ė 8 eurai per mėnesį už „Plus“ ir apie 18 eurų ė 19 eurų per mėnesį už „Premium“, priklausomai nuo mokesčių ir regiono.

    „Meta“ taip pat nurodo, kad bazinės DI funkcijos turėtų likti nemokamos, tačiau intensyvesniam naudojimui gali būti taikomi didesni limitai ar suteikiama daugiau skaičiavimo resursų mokamuose planuose. Tai panašu į visoje rinkoje ryškėjančią praktiką, kai nemokama prieiga paliekama, tačiau pažangesnės galimybės perkeliamos į prenumeratą.

    Vartotojams svarbiausia įsivertinti, ar papildomos funkcijos realiai padės kasdienėje veikloje, ypač jei socialiniai tinklai naudojami darbui, turinio kūrimui ar auditorijos auginimui. Tuo metu platesnei auditorijai „Meta“ akivaizdžiai ruošia modelį, kuriame vis daugiau patogumo ir įrankių tampa pasirenkamu mokamu priedu.

  • Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis birželio 19 dieną: kur stebėti posėdį ir rasti darbotvarkę

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis birželio 19 dieną: kur stebėti posėdį ir rasti darbotvarkę

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba birželio 19 dieną rinksis į planuojamą posėdį, kuris vyks 10 valandą Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis bus atviras stebėjimui nuotoliu.

    Darbotvarkę ir sprendimų projektus gyventojai galės rasti Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje sistemoje paprastai skelbiami tiek projektai, tiek su jais susiję dokumentai, todėl patogu iš anksto susipažinti su planuojamais svarstymais.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją numatyta rodyti Vilniaus rajono savivaldybės VRSA Youtube kanale ir savivaldybės Facebook paskyroje. Tokia praktika leidžia gyventojams realiuoju laiku sekti diskusijas ir priimamus sprendimus ne tik atvykus į salę, bet ir nuotoliu.

    Vietos savivaldos tarybos posėdžiuose įprastai svarstomi klausimai, susiję su savivaldybės biudžetu, viešųjų paslaugų organizavimu, infrastruktūros projektais ir vietos teisės aktų pakeitimais. Todėl savivaldybė ragina gyventojus dar prieš posėdį peržiūrėti darbotvarkę ir projektus, kad būtų aišku, kokie sprendimai planuojami.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: kur rasti darbotvarkę ir stebėti posėdį

    Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: kur rasti darbotvarkę ir stebėti posėdį

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks gegužės 22 dieną, ketvirtadienį, 10.00 valandą. Savivaldybė paskelbė artėjančio posėdžio darbotvarkę ir nurodė, kur gyventojai gali sekti posėdį tiesiogiai.

    Darbotvarkę galima atsisiųsti dokumento formatu ir peržiūrėti kaip PDF. Taip pat gyventojai gali susipažinti su sprendimų projektų medžiaga ir lydinčiais dokumentais oficialioje teisės aktų informacinėje sistemoje.

    Kur peržiūrėti dokumentus?

    Posėdžio darbotvarkės dokumentai pateikiami dviem formatais, kad būtų patogu juos atsidaryti tiek kompiuteryje, tiek mobiliajame įrenginyje. Praktikoje tai leidžia greičiau rasti dominančius klausimus ir pasiruošti posėdžio stebėjimui.

    Sprendimų projektai ir susiję dokumentai skelbiami centralizuotai, todėl gyventojai gali matyti ne tik pavadinimus, bet ir aiškinamuosius raštus bei derinimo informaciją. Tai padeda suprasti, kokie sprendimai planuojami ir kokie argumentai pateikiami jų pagrindimui.

    Kaip stebėti posėdį gyvai?

    Tiesioginė posėdžio transliacija bus prieinama internetu realiuoju laiku. Tai patogus būdas sekti svarstymus tiems, kurie negali atvykti į posėdį ar nori stebėti diskusijas dėl konkrečių klausimų.

    Transliacija numatyta savivaldybės „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Jei transliacijos metu kyla techninių trikdžių, dažniausiai verta pabandyti alternatyvią platformą arba atnaujinti transliacijos langą.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: darbotvarkė TAIS ir posėdžio transliacija internetu

    Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: darbotvarkė TAIS ir posėdžio transliacija internetu

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 10 valandą Tarybos posėdžių salėje, Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė informuoja, kad posėdis bus atviras stebėti nuotoliniu būdu.

    Gyventojai su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektais galės susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS. Ten paprastai skelbiami projektai, aiškinamieji raštai ir kiti su sprendimais susiję dokumentai.

    Tiesioginę posėdžio transliaciją planuojama rodyti savivaldybės „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Tokia praktika leidžia stebėti diskusijas realiuoju laiku ir lengviau sekti tarybos sprendimus, net jei atvykti į posėdį nėra galimybės.

    Viešas darbotvarkių ir projektų skelbimas bei transliacijos internete laikomi vienais svarbiausių savivaldos skaidrumo įrankių. Gyventojams tai suteikia galimybę iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir, esant poreikiui, kreiptis į tarybos narius ar savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.

  • Motinos dieną primenanti žinutė: kodėl šis trumpas sveikinimas kasmet sulaukia tiek dėmesio internete

    Motinos dienos proga socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose kasmet pasirodo daugybė trumpų sveikinimų, tačiau dalis jų išsiskiria tuo, kad sulaukia neįprastai didelio dėmesio. Viena iš dažniausiai kartojamų formuluočių yra paprasta ir universali žinutė, skirta mamoms pasveikinti.

    Tokio tipo įrašai paprastai veikia dėl kelių priežasčių: jie lengvai dalijami, suprantami iš karto ir tinka labai plačiai auditorijai. Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl sveikinimų banga kasmet sutampa su savaitgalio turiniu, kai žmonės aktyviau naršo telefone.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau sveikinimų kuriami vizualiai, o ne vien tekstu, nes algoritmai dažniau iškelia įrašus su paveikslėliais. Dėl to trumpa frazė nuotraukoje neretai pasiekia didesnį žmonių ratą nei ilgas, asmeniškas tekstas.

    Komunikacijos specialistai pastebi, kad geriausiai veikia žinutės, kurios yra pozityvios, bet neperkrautos. Jose vengiama patoso, o akcentuojami paprasti linkėjimai, pavyzdžiui, sveikatos, artumo ir dėkingumo, nes tai aktualu skirtingoms amžiaus grupėms.

    Motinos dienos sveikinimai taip pat tampa savotišku priminimu tiems, kurie skuba ir linkę atidėti skambutį ar apsilankymą. Nors įrašas internete nepakeičia asmeninio dėmesio, jis dažnai suveikia kaip paskata susisiekti, parašyti žinutę ar tiesiog nepamiršti progos.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.