CP v2

Tag: Facebook

  • Motinos dieną primenanti žinutė: kodėl šis trumpas sveikinimas kasmet sulaukia tiek dėmesio internete

    Motinos dienos proga socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose kasmet pasirodo daugybė trumpų sveikinimų, tačiau dalis jų išsiskiria tuo, kad sulaukia neįprastai didelio dėmesio. Viena iš dažniausiai kartojamų formuluočių yra paprasta ir universali žinutė, skirta mamoms pasveikinti.

    Tokio tipo įrašai paprastai veikia dėl kelių priežasčių: jie lengvai dalijami, suprantami iš karto ir tinka labai plačiai auditorijai. Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl sveikinimų banga kasmet sutampa su savaitgalio turiniu, kai žmonės aktyviau naršo telefone.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau sveikinimų kuriami vizualiai, o ne vien tekstu, nes algoritmai dažniau iškelia įrašus su paveikslėliais. Dėl to trumpa frazė nuotraukoje neretai pasiekia didesnį žmonių ratą nei ilgas, asmeniškas tekstas.

    Komunikacijos specialistai pastebi, kad geriausiai veikia žinutės, kurios yra pozityvios, bet neperkrautos. Jose vengiama patoso, o akcentuojami paprasti linkėjimai, pavyzdžiui, sveikatos, artumo ir dėkingumo, nes tai aktualu skirtingoms amžiaus grupėms.

    Motinos dienos sveikinimai taip pat tampa savotišku priminimu tiems, kurie skuba ir linkę atidėti skambutį ar apsilankymą. Nors įrašas internete nepakeičia asmeninio dėmesio, jis dažnai suveikia kaip paskata susisiekti, parašyti žinutę ar tiesiog nepamiršti progos.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad bendrovė „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes nepakankamai užkerta kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Facebook“ ir „Instagram“.

    Komisija vertina, kad platformose nustatytas minimalus amžius realybėje ne visada užtikrinamas, o tai kelia papildomų rizikų vaikų saugumui internete ir didina spaudimą technologijų bendrovėms griežtinti kontrolę.

    Kas Komisijai užkliuvo

    Europos Komisijos teigimu, paskyros kūrimo metu nepilnamečiai gali įvesti neteisingą gimimo datą, o pateikti mechanizmai ne visada leidžia veiksmingai patikrinti, ar naudotojas iš tiesų atitinka amžiaus reikalavimą.

    Taip pat kritikuojamas nepilnamečių paskyrų pranešimo procesas: Komisija nurodo, kad jis gali būti sudėtingas ir reikalauti kelių veiksmų, o gavus pranešimą ne visada matomi pakankamai aiškūs ar greiti tolimesni veiksmai.

    „Meta“ nesutinka ir žada naujas priemones

    „Mes nesutinkame su šiomis preliminariomis išvadomis“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Jis pabrėžė, kad „Instagram“ ir „Facebook“ yra skirti 13 metų ir vyresniems, o bendrovė esą taiko priemones, skirtas aptikti ir šalinti paskyras, priklausančias jaunesniems naudotojams. „Meta“ taip pat nurodė investuojanti į technologijas, kurios padėtų tiksliau nustatyti amžių, ir artimiausiu metu ketina pristatyti papildomas priemones.

    Kokios gali būti pasekmės

    „Meta“ turi teisę susipažinti su preliminariomis išvadomis ir pateikti rašytinį atsakymą. Galutinį sprendimą Europos Komisija priims užbaigusi tyrimą.

    Jei preliminarios išvados pasitvirtintų, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą Komisija galėtų skirti baudą iki 6 proc. bendrovės metinės pasaulinės apyvartos. Tai vienas griežčiausių ES instrumentų, taikomų labai didelėms interneto platformoms.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga vis aktyviau reikalauja iš platformų ne tik deklaruoti taisykles, bet ir įrodyti, kad jos veikia praktikoje. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, įskaitant turinio rekomendacijas, privatumo nustatymus ir priemones, mažinančias priklausomybę skatinančių dizaino sprendimų poveikį.

    Technologijų sektoriuje amžiaus patikra laikoma viena sudėtingiausių užduočių, nes būtina suderinti vaikų apsaugą, privatumo reikalavimus ir vartotojų patogumą. Vis dažniau diskutuojama apie sprendimus, paremtus amžiaus įvertinimu įrenginyje, dokumentų patikra ar kitais metodais, tačiau nė vienas jų dar nėra tapęs universaliu standartu visoje rinkoje.