Ruduo kasmet laikomas aktyviausiu grybavimo laikotarpiu, nes miškuose susidaro palankus drėgmės ir temperatūros balansas. Po vasaros karščių atvėsęs oras ir dažnesni krituliai padeda grybienai sparčiau formuoti vaisiakūnius, todėl laimikiai dažnai būna įspūdingesni.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dėmesį patraukė nuotrauka iš Lenkijos miško, kur grybautojas rado ypač didelę valgomą sėdūnę. Nuotrauka greitai išplito grybautojų bendruomenėse ir sulaukė gausybės komentarų, nes tokio dydžio egzemplioriai pasitaiko retai.
Įrašu pasidalinta „Facebook“ paskyroje „Grzybiarze w lesie“, kur dažnai keliami radiniai iš skirtingų regionų ir aptariamos sezono tendencijos. Šį kartą autorius nurodė, kad grybą aptiko Didžiosios Lenkijos regione, o pats radinys buvo pavadintas sezono rekordininku.
„Rekordinė šio sezono sėdūnė. Šukuosena kaip pas Magdą Gessler“, – rašė įrašo autorius.
Sėdūnė: kaip atpažinti?
Sėdūnė, dažniausiai vadinama pušine sėdūne, yra valgomas grybas, kurio sezonas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Pikas dažniausiai fiksuojamas rugsėjį ir spalį, kai miškuose pakanka drėgmės, o dirvožemis dar išlaiko vasaros šilumą.
Šis grybas lengvai atpažįstamas pagal neįprastą išvaizdą: jis primena žiedinį kopūstą ar jūrinę kempinę ir sudaro garbanotą, šakotą gniužulą. Dažniausiai auga spygliuočių ar mišriuose miškuose, ypač pušynuose, neretai prie kamieno pagrindo ar ant šaknų zonos.
Kodėl rudenį laimikiai geresni?
Grybautojai dažnai pastebi, kad rudenį randami grybai būna ne tik gausesni, bet ir tvarkingesni. Viena priežasčių – vėsesnėmis dienomis sumažėja vabzdžių lervų aktyvumas, todėl vaisiakūniai rečiau būna pažeisti.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad grybų gausą stipriai lemia pastarųjų savaičių orų dinamika: kritulių kiekis, nakties temperatūros ir dirvos drėgnumas. Dėl to net ir tame pačiame regione skirtingais metais sezonas gali prasidėti anksčiau arba vėliau, o laimikiai skirtis kartais.
Kaip saugiai rinkti ir ruošti?
Nors sėdūnė laikoma vertinamu valgomu grybu, grybautojams primenama rinkti tik aiškiai atpažįstamus grybus ir vengti pažeistų ar peraugusių egzempliorių. Renkant miške svarbu neardyti grybienos ir palikti dalį radinių, kad vieta išliktų gyvybinga ateities sezonams.
Kulinarijoje sėdūnė vertinama dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir tekstūros. Dažniausiai ji kepama, troškinama ar naudojama kaip priedas prie kiaušinių patiekalų, tačiau prieš gaminimą ją būtina kruopščiai nuvalyti, nes garbanotoje struktūroje dažnai lieka miško šiukšlių.
Leave a Reply