CP v2

Tag: Federalinė prekybos komisija

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: dirbtinio intelekto politiką koordinuos Jay Claytonas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė nurodęs suformuoti vadinamąsias Superintelekto pajėgas, kurios turėtų koordinuoti federalinės valdžios politiką dirbtinio intelekto srityje. Pasak Baltųjų rūmų pateikiamų detalių, naujasis formatas skirtas sujungti saugumo, ekonomikos ir technologijų darbotvarkes į vieną valdymo mechanizmą.

    Nurodoma, kad pagrindinis šio darinio tikslas būtų užtikrinti JAV lyderystę kuriant ir diegiant pažangius DI sprendimus, kartu siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Pastaraisiais metais Vašingtone vis ryškiau matomas bandymas DI plėtrą vertinti ne tik kaip inovaciją, bet ir kaip geopolitinės konkurencijos įrankį.

    Kas vadovaus naujajam dariniui

    Trumpas paskelbė, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas. Jo vaidmuo reikštų, kad DI klausimai būtų glaudžiai siejami su žvalgybos bendruomenės vertinimais, įskaitant rizikas, susijusias su informaciniu saugumu, kibernetinėmis atakomis ir strateginių technologijų nutekėjimu.

    Į komandą taip pat įtraukiami Federalinės prekybos komisijos pirmininkas Andrew Fergusonas, Pentagono pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, Emil Michael bei Personalo valdymo biuro vadovas Scott Kupor. Toks sudėties pasirinkimas rodo, kad dėmesys bus skiriamas ir rinkos priežiūrai, ir gynybos sektoriaus poreikiams, ir federalinės tarnybos gebėjimui pritraukti reikalingus specialistus.

    Kodėl akcentuojamas superintelektas

    Skelbiama, kad Trumpas „superintelektu“ vadina tai, kas įprastai apibūdinama kaip dirbtinis intelektas, ir šį terminą ragina naudoti oficialiuose dokumentuose. Tokia retorika keičia toną: vietoje kasdienio DI apibrėžimo pasirenkama formuluotė, pabrėžianti ypač pažangių sistemų ambiciją ir galimą poveikį.

    Tuo pat metu tai gali turėti ir praktinių pasekmių, nes terminai dažnai tampa gairėmis institucijoms, kaip klasifikuoti programas, rizikas ir prioritetus. Pastaruoju metu JAV diskusijose vis dažniau keliami klausimai, kaip atskirti kasdienius DI įrankius nuo pažangiausių modelių, kurie galėtų būti naudojami kibernetinėms atakoms, biologinių grėsmių scenarijams ar dezinformacijai automatizuoti.

    Kokios konsultacijos numatomos

    Teigiama, kad Superintelekto pajėgos turėtų konsultuotis su vartotojų atstovais, viešojo intereso grupėmis, religinėmis organizacijomis, kritinės infrastruktūros tiekėjais ir DI bendrovėmis. Tai atitinka pastaraisiais metais JAV taikomą kryptį, kai technologijų politika formuojama įtraukiant ir pramonę, ir visuomenės grupes.

    Komanda būtų pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Toks pavaldumas paprastai reiškia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip bus derinami skirtingų agentūrų interesai ir kokie bus skaidrumo standartai.

    Anksčiau Trumpas yra minėjęs idėją kurti DI struktūrą, labiau primenančią atskirą pajėgų rūšį, taip pat kalbėta apie vadinamąjį DI koordinatorių. Dabar skelbiama, kad būtent Jay Claytonui patikimas koordinuojantis vaidmuo, o tai gali reikšti siekį sutelkti DI valdymą per nacionalinio saugumo prizmę.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Fergusonas domisi atvejais, kai DI modeliai galėjo būti panaudoti kibernetiniams įsilaužimams ar jų palengvinimui. Tuo pačiu Trumpas viešai skeptiškai vertina griežtesnį teisinį DI reguliavimą, argumentuodamas konkurencija su Kinija ir būtinybe išlaikyti technologinį pranašumą.

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: DI politiką koordinuos Nacionalinės žvalgybos vadovas Jay Clayton

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė kuriantis vadinamąsias Superintelekto pajėgas – federalinės valdžios pareigūnų komandą, kuri turėtų koordinuoti valstybės politiką dirbtinio intelekto srityje. Skelbiama, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Clayton.

    Naujojo darinio tikslas – suderinti skirtingų institucijų veiksmus, susijusius su DI plėtra, jo diegimu ir saugumu. Pasak Trumpo, iniciatyva turi padėti išlaikyti JAV lyderystę technologijų lenktynėse ir kartu geriau apsaugoti nacionalinius interesus.

    Kas slypi už naujo pavadinimo?

    Trumpas pastaruoju metu viešojoje komunikacijoje DI vis dažniau vadina superintelektu ir ragina šį terminą vartoti oficialiuose dokumentuose. Toks pervadinimas gali būti suvokiamas kaip bandymas pabrėžti technologijos strateginę svarbą ir perkelti diskusiją nuo kasdienio DI taikymo prie pažangesnių, didesnės rizikos sistemų.

    Ekspertai įspėja, kad terminų kaita savaime neišsprendžia esminių klausimų: kas atsako už modelių saugumą, kaip užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir kaip užtikrinama, kad DI sprendimai nepažeistų teisių. Pastaraisiais metais JAV institucijos vis dažniau akcentuoja poreikį derinti inovacijas su kontrolės mechanizmais, ypač kai DI taikomas kritinėje infrastruktūroje ar gynyboje.

    Kas bus komandoje ir kam ji atsiskaitys?

    Pranešta, kad Superintelekto pajėgoms priklausys ir Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Ferguson, Pentagonui atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, taip pat Personalo valdymo biuro direktorius Scott Kupor. Tokia sudėtis rodo, kad akcentas bus dedamas ne tik į technologijas, bet ir į reguliavimą, viešąjį administravimą bei nacionalinį saugumą.

    Skelbiama, kad komanda bus pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Tai suteikia politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų, kaip bus užtikrintas sprendimų tęstinumas ir institucinis stabilumas, jei DI politika taps priklausoma nuo politinio ciklo.

    Reguliavimas, saugumas ir konkurencija su Kinija

    Trumpas ne kartą kritikavo griežtesnį DI sektoriaus reguliavimą, argumentuodamas, kad pernelyg daug taisyklių gali pristabdyti JAV konkurencingumą prieš Kiniją. Tuo pat metu jo administracija kalba apie būtinybę stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užkirsti kelią DI panaudojimui neteisėtais tikslais.

    Ši įtampa tarp greitesnių inovacijų ir saugumo užtikrinimo pastaruoju metu tapo centrine tema visame pasaulyje. Technologijų bendrovės diegia savanoriškus testavimo ir audito principus, tačiau kritikai pabrėžia, kad vien savireguliacijos gali nepakakti, ypač kai kalbama apie modelių gebėjimą generuoti žalingą turinį ar padėti vykdyti kibernetines atakas.

    „Turime koordinuoti federalinės valdžios veiksmus taip, kad Amerika išliktų pasauline lydere superintelekto srityje ir tai tarnautų žmonių gerovei“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ vis plačiau taiko dinaminės kainodaros principus, kai rekomenduojamos kainos formuojamos pasitelkiant dirbtinis intelektas paremtus algoritmus. Tokios sistemos vertina, kiek konkrečioje vietovėje klientai yra linkę mokėti už tą patį produktą, todėl kainos tarp netoliese esančių restoranų gali pastebimai skirtis.

    Kaip rodo su franšizių valdytojais naudojamomis platformomis susijusi informacija, algoritmai analizuoja tūkstančių restoranų pardavimų duomenis ir kainų elgseną, o taip pat stebi konkurentų kainas. Praktikoje tai reiškia, kad identiškas meniu punktas gali kainuoti skirtingai priklausomai nuo rajono, srautų ir klientų jautrumo kainai.

    Kaip veikia dinaminė kainodara

    Franšizių valdytojams sistemoje pateikiami įverčiai, apibūdinantys vietos paklausos jautrumą kainai, ir siūlomos korekcijos. Oficialiai pabrėžiama, kad tai yra rekomendacijos, tačiau dalis verslo atstovų teigia jaučiantys spaudimą laikytis nustatytų gairių ir pagrįsti nukrypimus.

    Toks modelis didina kainų dispersiją net ir tarp panašiose teritorijose veikiančių restoranų. Pavyzdžiai iš JAV rodo, kad atstumas tarp dviejų restoranų gali būti vos keli kilometrai, o galutinė to paties sumuštinio kaina skirtis maždaug penktadaliu.

    Teisinės rizikos ir reguliuotojų dėmesys

    Dinaminė kainodara kelia klausimų dėl konkurencijos teisės ir galimos netiesioginės kainų koordinacijos, ypač kai kainų rekomendacijos remiasi rinkos duomenimis ir gali daryti įtaką daugelio franšizių elgsenai. Dėl to JAV reguliuotojai ir antimonopolinių taisyklių ekspertai vis dažniau analizuoja, kaip algoritminės kainodaros įrankiai gali pakeisti rinkos konkurenciją.

    Pačiose taisyklėse franšizių valdytojams paprastai primenama apie pareigą laikytis antimonopolinių reikalavimų, nes teisiškai jie laikomi atskirais ūkio subjektais. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad tokios nuostatos gali būti skirtos mažinti įmonės atsakomybės riziką, jei kiltų įtarimų dėl kainų derinimo.

    Kodėl tai jautru pirkėjams

    Vartotojai dažnai nepalankiai reaguoja į kainas, kurios, jų akimis, tampa neprognozuojamos arba priklauso nuo vietos ir momento. Pastaraisiais metais panašios idėjos mažmeninės prekybos ir maisto pristatymo sektoriuose ne kartą sulaukė kritikos, todėl dalis įmonių buvo priverstos švelninti komunikaciją arba atsitraukti nuo viešai pristatytų planų.

    „McDonald’s“ modelyje susiduria ir skirtingi interesai: centrinei struktūrai svarbu didinti bendrą pardavimų apimtį, o restoranų valdytojams tenka reaguoti į augančias darbo ir veiklos sąnaudas. Dėl to kainodara tampa viena pagrindinių įtampų sričių, o DI sprendimai gali dar labiau sustiprinti spaudimą priimti vienodai duomenimis grįstus sprendimus.

    „Tai yra įrankis, o ne nurodymas, skirtas pateikti konkrečiam restoranui pritaikytas rekomendacijas“, – teigiama „McDonald’s“ pozicijoje, aiškinant, kad tokios sistemos padeda geriau prisitaikyti prie vietos rinkos sąlygų.

  • Buvusiam „Celsius“ vadovui Alexui Mashinsky skirta 9 mln. eurų bauda ir viso gyvenimo draudimas kripto rinkoje

    Buvusiam „Celsius“ vadovui Alexui Mashinsky skirta 9 mln. eurų bauda ir viso gyvenimo draudimas kripto rinkoje

    JAV Federalinė prekybos komisija pateikė susitarimą su buvusiu kriptovaliutų skolinimo platformos „Celsius“ vadovu Alexu Mashinsky: jam skirta 9 mln. eurų bauda ir nuolatinis draudimas veikti kripto bei finansinių paslaugų sektoriuose.

    Komisijos kreipimasis pateiktas Niujorko pietinės apygardos federaliniam teismui. Kartu numatytas ir daug didesnis, maždaug 4,3 mlrd. eurų dydžio sprendimas, susietas su vartotojų patirtais nuostoliais po „Celsius“ žlugimo 2022 metais.

    Didžioji šios sumos dalis sustabdyta, todėl realiai mokėtina suma siekia apie 9 mln. eurų. Vis dėlto dokumentuose pažymima, kad ši išimtis negaliotų, jei vėliau paaiškėtų, jog A. Mashinsky nuslėpė reikšmingą turtą ar pateikė klaidinančią informaciją apie savo finansinę padėtį.

    Be piniginės sankcijos, susitarimas draudžia A. Mashinsky reklamuoti, siūlyti ar platinti produktus, susijusius su turto indėliais, keitimu ar investavimu. Tokie ribojimai signalizuoja griežtėjančią JAV institucijų liniją kripto paslaugų teikėjams, ypač tiems, kurie klientams žadėjo saugumą ir dideles grąžas.

    FTC teigimu, „Celsius“ vadovybė, įskaitant A. Mashinsky, vykdė klaidinančią rinkodarą, susijusią su kripto skolinimo ir turto saugojimo paslaugomis. Susitarime taip pat numatyti išplėsti ataskaitų teikimo ir dokumentų saugojimo reikalavimai, galintys galioti iki 18 metų.

    A. Mashinsky jau atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai pripažino kaltę dėl sukčiavimo, susijusio su žaliavų rinka, ir dėl schemos, kuria, anot kaltinimo, buvo manipuliuojama „Celsius“ žetono CEL kaina. Prokurorai šią bylą įvardijo kaip vieną didžiausių sukčiavimo atvejų kripto sektoriuje, o teismas akcentavo, kad dalis nukentėjusiųjų prarado gyvenimo santaupas.

    „Celsius“ atvejis tapo vienu ryškiausių perspėjimų apie rizikas, kai kripto platformos veikė panašiai kaip bankai, tačiau be bankams taikomų saugiklių. Pastaraisiais metais reguliuotojai vis dažniau pabrėžia, kad aukštos palūkanos už indėlius ar skolinimą dažnai reiškia didesnę riziką, o vartotojų apsauga šioje rinkoje ilgą laiką buvo fragmentiška.