JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė nurodęs suformuoti vadinamąsias Superintelekto pajėgas, kurios turėtų koordinuoti federalinės valdžios politiką dirbtinio intelekto srityje. Pasak Baltųjų rūmų pateikiamų detalių, naujasis formatas skirtas sujungti saugumo, ekonomikos ir technologijų darbotvarkes į vieną valdymo mechanizmą.
Nurodoma, kad pagrindinis šio darinio tikslas būtų užtikrinti JAV lyderystę kuriant ir diegiant pažangius DI sprendimus, kartu siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Pastaraisiais metais Vašingtone vis ryškiau matomas bandymas DI plėtrą vertinti ne tik kaip inovaciją, bet ir kaip geopolitinės konkurencijos įrankį.
Kas vadovaus naujajam dariniui
Trumpas paskelbė, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas. Jo vaidmuo reikštų, kad DI klausimai būtų glaudžiai siejami su žvalgybos bendruomenės vertinimais, įskaitant rizikas, susijusias su informaciniu saugumu, kibernetinėmis atakomis ir strateginių technologijų nutekėjimu.
Į komandą taip pat įtraukiami Federalinės prekybos komisijos pirmininkas Andrew Fergusonas, Pentagono pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, Emil Michael bei Personalo valdymo biuro vadovas Scott Kupor. Toks sudėties pasirinkimas rodo, kad dėmesys bus skiriamas ir rinkos priežiūrai, ir gynybos sektoriaus poreikiams, ir federalinės tarnybos gebėjimui pritraukti reikalingus specialistus.
Kodėl akcentuojamas superintelektas
Skelbiama, kad Trumpas „superintelektu“ vadina tai, kas įprastai apibūdinama kaip dirbtinis intelektas, ir šį terminą ragina naudoti oficialiuose dokumentuose. Tokia retorika keičia toną: vietoje kasdienio DI apibrėžimo pasirenkama formuluotė, pabrėžianti ypač pažangių sistemų ambiciją ir galimą poveikį.
Tuo pat metu tai gali turėti ir praktinių pasekmių, nes terminai dažnai tampa gairėmis institucijoms, kaip klasifikuoti programas, rizikas ir prioritetus. Pastaruoju metu JAV diskusijose vis dažniau keliami klausimai, kaip atskirti kasdienius DI įrankius nuo pažangiausių modelių, kurie galėtų būti naudojami kibernetinėms atakoms, biologinių grėsmių scenarijams ar dezinformacijai automatizuoti.
Kokios konsultacijos numatomos
Teigiama, kad Superintelekto pajėgos turėtų konsultuotis su vartotojų atstovais, viešojo intereso grupėmis, religinėmis organizacijomis, kritinės infrastruktūros tiekėjais ir DI bendrovėmis. Tai atitinka pastaraisiais metais JAV taikomą kryptį, kai technologijų politika formuojama įtraukiant ir pramonę, ir visuomenės grupes.
Komanda būtų pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Toks pavaldumas paprastai reiškia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip bus derinami skirtingų agentūrų interesai ir kokie bus skaidrumo standartai.
Anksčiau Trumpas yra minėjęs idėją kurti DI struktūrą, labiau primenančią atskirą pajėgų rūšį, taip pat kalbėta apie vadinamąjį DI koordinatorių. Dabar skelbiama, kad būtent Jay Claytonui patikimas koordinuojantis vaidmuo, o tai gali reikšti siekį sutelkti DI valdymą per nacionalinio saugumo prizmę.
Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Fergusonas domisi atvejais, kai DI modeliai galėjo būti panaudoti kibernetiniams įsilaužimams ar jų palengvinimui. Tuo pačiu Trumpas viešai skeptiškai vertina griežtesnį teisinį DI reguliavimą, argumentuodamas konkurencija su Kinija ir būtinybe išlaikyti technologinį pranašumą.
Leave a Reply