CP v2

Tag: Gdanskas

  • Amerikietiškas XXL sausainių hitas atsidūrė prie Baltijos: ar jie nurungs pajūrio vaflius?

    Pajūryje vis dažniau pasirodo JAV įkvėpti XXL sausainiai, socialiniuose tinkluose vadinami loaded cookies arba Niujorko sausainiais. Jie išsiskiria dideliu dydžiu, minkštu vidumi ir gausiais priedais – nuo šokolado iki kremų ar populiarių saldumynų įkvėptų įdarų.

    Gdansko Brzežno rajone, prie įėjimo į paplūdimį Nr. 43, veikiantis sezoninis taškas siūlo klasikinį sausainį su šokolado gabaliukais ir įvairius skonius, primenančius populiarius desertus. Tarp jų minimi „Bueno“, „Lotus“, „Snickers“, braškių ir pistacijų deriniai.

    Vienas toks sausainis sveria apie 110 gramų ir kainuoja apie 4 eurus. Norintiems sotesnio deserto siūlomas rinkinys su ledais ir priedais, kurio kaina siekia apie 7 eurus.

    Šis formatas į Europą atkeliavo iš JAV, o vėliau išpopuliarėjo Jungtinėje Karalystėje, kur dideli, priedais perkrauti sausainiai tapo nuolatine kavinių vitrinos dalimi. Pastaraisiais metais tendencija ryškėja ir Lenkijoje, ypač kurortuose, nes desertai, kurie gerai atrodo nuotraukose ir vaizdo įrašuose, greitai randa auditoriją internete.

    Vis dėlto pajūrio klasika išlieka vafliai, kurių populiarumą palaiko įprotis, patogumas ir aiškus kainos bei sotumo santykis. XXL sausainių sėkmė priklausys nuo to, ar jie taps ne tik trumpalaikiu socialinių tinklų hitu, bet ir įprastu pasirinkimu greitam desertui prie jūros.

    Vertinant mitybos požiūriu, tokio tipo desertai paprastai yra itin kaloringi ir saldūs, nes didelę dalį sudaro šokoladas, kremai ir įdarai. Dėl to jie dažniau tampa pasilepinimu, o ne kasdieniu užkandžiu, nors būtent tokie ryškūs, „pertekliniai“ skoniai ir kuria produkto patrauklumą turistams.

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Lenkijos interneto kūrėjas Piotras Hancke, žinomas slapyvardžiu Łatwogang, per kelias dienas surengė dar vieną paramos iššūkį ir finišavo Gdanske. Kelionės metu jis rinko lėšas vaikams, sergantiems Duchenne raumenų distrofija, reta genetine liga, sukeliančia progresuojantį raumenų nykimą.

    Iššūkis prasidėjo Zakopanėje, o tikslas buvo įveikti šalį nuo pietų iki šiaurės ir viską transliuoti gyvai. Nors planuota važiuoti beveik be miego, jau pirmą parą kūrėjas prastai pasijuto, skundėsi skrandžio negalavimais ir silpnumu, todėl darė priverstines pertraukas.

    Pirmoji rinkliava buvo skirta 8 metų berniukui Maksui: reikėjo surinkti apie 2 800 000 eurų vaistui, kuris, kaip teigiama, prieinamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žiūrovų aukos augo itin sparčiai, o tikslas pasiektas maždaug per pusantros paros.

    Vėliau pradėta antroji rinkliava kitam berniukui, Adasiui, taip pat sergančiam Duchenne raumenų distrofija. Šį kartą siekta suma buvo apie 820 000 eurų, o ją pavyko surinkti per mažiau nei 10 valandų.

    Transliacijos metu paskelbta ir trečioji rinkliava 2 metų Wojtekui, kuriai reikėjo apie 3 600 000 eurų. Šio tikslo per likusį laiką iki finišo pasiekti nepavyko, tačiau bendra trijų rinkliavų suma perkopė 4 800 000 eurų.

    Į Gdanską Łatwogang įvažiavo lydimas didelio palaikymo: susirinko minios žmonių, o dalį maršruto, kaip skelbiama, prižiūrėjo ir viešojo saugumo tarnybos. Tokios tiesioginės transliacijos Lenkijoje tapo reikšmingu nauju paramos rinkimo kanalu, kai auditorija realiu laiku įsitraukia aukomis, dalijimusi ir emociniu palaikymu.

    Duchenne raumenų distrofija dažniausiai diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje, o liga ilgainiui paveikia judėjimą ir kvėpavimo bei širdies funkciją. Pastaraisiais metais gydymo galimybės plečiasi, tačiau dalis naujų terapijų kainuoja itin brangiai, todėl šeimos vis dažniau remiasi visuomeninėmis iniciatyvomis ir fondais.

  • Gdansko centre nupirkome „mystery box“ už 12 eurų: kas buvo viduje ir ar tai iš tiesų apsimoka

    Turistinėse vietose vis dažniau atsiranda vadinamieji „mystery box“ arba „siuntiniai staigmena“, kai pirkėjas už fiksuotą sumą įsigyja užklijuotą dėžę nežinodamas, kas viduje. Tokį prekystalių formatą išbandėme Gdansko centre, netoli Žuravo, kur žmonių srautas buvo nuolatinis.

    Prekybininkas aiškino, kad dėžės sudarytos iš vartotojų grąžintų siuntų, o jose esantys daiktai esą gali būti iš įvairių parduotuvių ir platformų. Pakuotės buvo užklijuotos taip, kad iki apmokėjimo jų atidaryti ar patikrinti turinio nebuvo įmanoma.

    Visos dėžės kainavo 50 Lenkijos zlotų, tai yra apie 12 eurų, nors jų dydis ir svoris skyrėsi. Vieni pirkėjai rinkosi didesnius kartonus tikėdamiesi elektronikos, kiti ėmė mažesnius, tačiau kaina visiems buvo ta pati.

    Ką radome dėžėje?

    Atsidarę įsigytą dėžę radome skirtingų kategorijų smulkmenų rinkinį. Viduje buvo metalinis gertuvės tipo butelis, smiginių lotkų komplektas, vėsinanti ir šildanti čiurnos juosta, telefono dėklas, išmaniojo laikrodžio dirželiai ir rinkinys automobilių stiklams tamsinti.

    Dauguma daiktų atrodė nauji arba tik išpakuoti, tačiau akivaizdu, kad tai buvo atsitiktinai sukomplektuotas rinkinys. Tokie pirkiniai dažnai vilioja „galimybe pataikyti“, bet realybėje pirkėjas gauna tai, ko sandėliuose ar grąžinimų sraute nebuvo lengva parduoti įprastais kanalais.

    Ar pirkinys apsimoka?

    Įvertinti, ar 12 eurų tikrai buvo verta, nėra paprasta: dalis daiktų praktiški, tačiau daugeliui pirkėjų jie gali būti nereikalingi. Net jei bendra vertė teoriškai gali viršyti sumokėtą kainą, „mystery box“ esmė yra ne racionalus apsipirkimas, o loterijos principu paremtas smalsumas.

    Ši tendencija periodiškai grįžta į kurortus ir turistų pilnas gatves, nes impulsyvus pirkimas čia ypač dažnas. Tuo pat metu prekybininkai neretai žaidžia užuominomis apie „žinomų platformų“ grąžinimus, o pačios platformos ankstesniais metais yra viešai pabrėžusios, kad su tokiais prekystaliais gali neturėti nieko bendra, o jų ženklinimas kartais naudojamas be leidimo.

    Praktinis patarimas paprastas: jei dėžė parduodama kaip staigmena, verta iš anksto nusiteikti, kad viduje greičiausiai bus ne brangi elektronika, o smulkūs aksesuarai. Tokį pirkinį racionaliau vertinti kaip pramogą, o ne kaip būdą sutaupyti.

  • Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Energetikos tiekimo diversifikacija

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vengrijos politikas Péteris Magyaras Varšuvoje aptarė, kad Europos Sąjungos valstybės gali savarankiškai spręsti, iš ko pirkti energiją. Vis dėlto jie pabrėžė bendrą regiono tikslą – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir plėsti alternatyvius kelius.

    Pasak D. Tusko, Lenkija siūlo Vengrijai praktines galimybes didinti tiekimo pasirinkimą, įskaitant bendrus infrastruktūros projektus ir investicijas. Ši kryptis atitinka po 2014 metų ES suaktyvėjusią politiką stiprinti jungtis ir kurti atsparesnį energetikos tinklą Vidurio ir Rytų Europoje.

    JAV SGD per Gdanską

    Agentūros „Reuters“ cituota informacija rodo, kad Lenkija planuoja siūlyti Vengrijai prieigą prie JAV suskystintų gamtinių dujų per naują Gdansko SGD terminalą. Nurodoma, kad terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metais, o tai potencialiai atvertų dar vieną maršrutą regionui.

    Tokio sprendimo logika paprasta: SGD terminalai leidžia pirkti dujas globalioje rinkoje ir mažina riziką, susijusią su vienu vamzdynų koridoriumi. Tačiau konkurencingumas priklauso ne tik nuo pačių dujų kainos, bet ir nuo logistikos grandinės, pajėgumų rezervavimo bei perdavimo tarifų.

    Kainos ir tranzito mokesčiai

    P. Magyaras Lenkijos transliuotojui TVN24 teigė, kad Vengrija norėtų mažesnės SGD kainos, o dabartines sąlygas apibūdino kaip dar nepakankamai konkurencingas. Jo vertinimu, situaciją galėtų pagerinti mažesni tranzito mokesčiai arba sprendimai ES lygmeniu, kurie didintų SGD patrauklumą.

    „Būtume laimingiausi, jei tranzito mokestis būtų mažesnis arba jei Europos Sąjunga padėtų padaryti SGD konkurencingesnes“, – sakė Péteris Magyaras.

    SGD importo atveju galutinė kaina paprastai susideda iš kelių dalių: tiekimo sutarties, suskystinimo ir laivybos, terminalo paslaugų bei perdavimo tinklų mokesčių. Todėl net ir atsiradus naujam terminalui, galutinis rezultatas Vengrijai priklausytų nuo to, kokiomis sąlygomis būtų rezervuojami pajėgumai ir kiek kainuotų transportavimas iki vartotojų.

    Vengrija jau anksčiau buvo pasirašiusi SGD sutartis su „Shell“, „Chevron“ ir „Engie“, taip diversifikuodama tiekimo portfelį. Lygiagrečiai regione plečiami vamzdynų pajėgumai, tarp jų projektai su Kroatija, taip pat viešai aptariama galimybė ateityje sujungti tinklus su Slovėnija.

  • Lenkija spartina 560 MW dujų elektrinės Gdanske statybas: kaip ji stabilizuos tinklą ir kada startuos?

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios šalies šiaurėje didelio masto kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės (CCGT) statybos Gdanske. Apie spartėjančius darbus pranešė „Energa“, priklausanti „ORLEN“ grupei, o 560 megavatų galios blokas įvardijamas kaip svarbi regiono energetikos strategijos dalis.

    Šiuo metu statybvietėje vyksta žemės darbai ir pamatų sutvirtinimas, baigti specializuoti gręžtiniai poliai variklinės ir turbinos įrangai. Toliau pereinama prie šilumos utilizavimo katilo pamatų, o pasirinkti sprendimai turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

    Projektas kuriamas kaip lankstus elektros sistemos šaltinis, galintis greitai įsijungti, kai svyruoja atsinaujinančios energijos gamyba. Skelbiama, kad per pirmuosius 20 metų elektrinė galėtų pagaminti daugiau kaip 43 teravatvalandes elektros, o metinė jos generacija būtų pakankama daugiau nei 1 000 000 namų ūkių poreikiams padengti.

    Statybų etapą vykdo konsorciumas, kurio lyderis yra „Polimex Mostostal“, o piko metu objekte turėtų dirbti beveik 700 žmonių. Teigiama, kad apie 80 proc. projekto išlaidų nukreipiama Lenkijos rinkai, įtraukiant maždaug 150 vietos subrangovų, o vėliau elektrinėje dirbs apie 60 specialistų.

    Pagrindiniai pamatų darbai planuojami 2026 metų antrąjį pusmetį, o „Siemens Energy“ turbinų ir generatorių pristatymas numatytas 2027 metais. Gdansko blokas yra vienas iš keturių „Energa“ vystomų dujinių projektų, kurie bendrai turėtų suteikti apie 2,4 gigavato galios ir pakeisti palaipsniui iš rinkos traukiamus senesnius anglies blokus.

    „Gdanskas ir Pamario regionas išgyvena istorinį pokytį. CCGT Gdanskas bus pirmasis didelio masto sisteminis šaltinis Pamaryje“, – sakė „Energa“ valdybos pirmininkė Magdalena Kamińska.

    Anot bendrovės, kartu su kitais statomais blokais tai turėtų perkelti didesnę sistemos balansavimo ir tiekimo dalį į šalies šiaurę. Toks akcentas ypač svarbus didėjant vėjo ir saulės generacijai, kai elektros sistemai reikia greitai valdomų pajėgumų, galinčių kompensuoti gamybos svyravimus.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską neseniai atplaukė „Leonardo da Vinci“ – specializuotas kabelių klojimo laivas, laikomas vienu moderniausių tokio tipo pasaulyje. Laivas į uostą užsuko dėl planuojamo remonto ir techninės priežiūros darbų, kurie bus vykdomi vietos remonto infrastruktūroje.

    Šis laivas skirtas aukštos įtampos elektros ir ryšių kabeliams tiesti jūros dugnu, o jo pajėgumai ypač svarbūs sparčiai augant jūrinės energetikos projektams Europoje. Tokios specializuotos flotilės poreikis didėja, nes plečiasi jūriniai vėjo parkai, tarpsisteminės jungtys ir jūriniai energijos koridoriai.

    „Leonardo da Vinci“ pastatytas „Prysmian Group“ užsakymu, o projekto įgyvendinime dalyvavo laivų statybos grupė „Vard“, priklausanti „Fincantieri“. Laivo statyba vyko etapais nuo 2019 metų keliose Šiaurės Europos gamyklose, o eksploatacijai jis perduotas 2021 metais.

    „Prysmian Group“ laivą yra pristatę kaip itin efektyvų kabelių klojimo sprendimą rinkoje, pritaikytą didelio sudėtingumo darbams jūroje. Skelbiama, kad „Leonardo da Vinci“ statyba kainavo apie 170 mln. eurų, o didelę vertės dalį sudaro kabelių valdymo, kėlimo ir precizinio klojimo įranga.

    Laivo technologijos buvo pasitelktos keliuose reikšminguose energetikos infrastruktūros projektuose Šiaurės ir Viduržemio jūrose. Tarp jų minimi tokie darbai kaip „Tyrrhenian Link“, kuriuo kuriamas maždaug 1 GW galios elektros perdavimo koridorius, ir „NeuConnect“ jungtis, numatyta kaip 1,4 GW galios elektros perdavimo kelias tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

    Į Gdanską laivas įplaukė gegužės 2 dieną, o suplanuoti remonto darbai turėtų užtikrinti patikimą jo eksploataciją artėjančiam projektų sezonui. Uoste numatoma atlikti techninės būklės įvertinimą ir periodinius darbus, būdingus intensyviai offshore sektoriuje dirbantiems laivams.

    Gdansko remonto pajėgumai jau anksčiau buvo pasitelkti ir kitoms „Prysmian Group“ flotilės priemonėms, tarp jų – instaliacinei baržai „Ulisse“. Tokie užsakymai rodo, kad Baltijos regiono laivų remonto centrai tampa vis svarbesni aptarnaujant europinius energetikos infrastruktūros projektus.

    Nors „Leonardo da Vinci“ išlieka tarp technologinių lyderių, konkurencija kabelių klojimo laivų segmente didėja. Skelbiama, kad pagal keliamąją talpą ir dalį parametrų jį turėtų pranokti naujos kartos laivas „Fleeming Jenkin“, kurį Belgijos bendrovė „Jan De Nul“ planuoja perimti 2026 metų antroje pusėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie laivai tampa strategine grandimi Europos energetikos transformacijoje: kuo greičiau nutiesiamos jungtys ir prijungiami jūriniai parkai, tuo lengviau stabilizuoti elektros tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to didžiausios rangovų grupės investuoja ne tik į kabelių gamybą, bet ir į laivyną bei uostų aptarnavimo grandinę.

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.

  • „National Geographic“ išskyrė 8 mažiau įvertintus Europos miestus vasarai: įspūdžiai be minių

    Kur vykti, kai norisi ramiau

    Vasarą kelionės po Europą daugeliui asocijuojasi su ilgiausiomis eilėmis, brangstančiomis nakvynėmis ir perpildytais senamiesčiais. Tačiau kelionių tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi mažiau žinomas kryptis, kur galima išlaikyti atostogų tempą lėtesnį, o biudžetą – labiau prognozuojamą.

    Kelionių žurnalas „National Geographic“ sudarė 8 mažiau įvertintų Europos miestų sąrašą, kuriuos verta aplankyti šią vasarą. Atrankoje akcentuojami miestai, galintys pasiūlyti kultūrą, gastronomiją, vandens pramogas ir žaląsias erdves, tačiau dažnai liekantys didžiųjų turistinių srautų paraštėse.

    „Jei atsisakome akivaizdžių pasirinkimų, atsiveria visai kitas miesto atostogų žemėlapis: daugiau vietinių atradimų ir mažiau laukimo eilėse“, – teigiama „National Geographic“ sudarytoje apžvalgoje.

    8 mažiau įvertinti miestai Europoje

    Į sąrašą pateko Tulūza Prancūzijoje, Tbilisis Sakartvele ir Korkas Airijoje. Taip pat įvardyti Bilbao Ispanijoje ir Ponta Delgada Portugalijoje, Azorų salose, kurie gali būti patrauklūs ieškantiems alternatyvos didmiesčiams.

    Tarp rekomenduojamų miestų minimas ir Gdanskas Lenkijoje, taip pat Triestas Italijoje bei Liubliana Slovėnijoje. Žurnalas pabrėžia, kad tai nebūtinai mažai išvystytos kryptys: dalis jų yra šalių, kurios tradiciškai laikomos vasaros favoritėmis, regionuose, tik mažiau „nušlifuotuose“ masinio turizmo.

    Kodėl šios kryptys tampa patrauklesnės

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos vietų ryškėja viršturizmo problema, todėl keliautojai dažniau renkasi mažesnius, geriau vaikščiojamus miestus ir regionus. Tokiose vietose paprastai lengviau rasti staliuką restorano kiemelyje, patekti į muziejus ar tiesiog ramiai pasivaikščioti be nuolatinio spūsčių pojūčio.

    Kita priežastis – patogesnis kelionių planavimas. Miestai, kurie nėra pirmasis „top“ pasirinkimas, dažnai turi gerą susisiekimą, aiškią infrastruktūrą ir turtingą renginių kalendorių, tačiau išlieka lankstesni kainomis bei siūlo daugiau autentiškų patirčių.