CP v2

Tag: Gdanskas

  • Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Streamerio žygis per Lenkiją baigėsi Gdanske: per kelias dienas surinko milijonus sergantiems vaikams

    Lenkijos interneto kūrėjas Piotras Hancke, žinomas slapyvardžiu Łatwogang, per kelias dienas surengė dar vieną paramos iššūkį ir finišavo Gdanske. Kelionės metu jis rinko lėšas vaikams, sergantiems Duchenne raumenų distrofija, reta genetine liga, sukeliančia progresuojantį raumenų nykimą.

    Iššūkis prasidėjo Zakopanėje, o tikslas buvo įveikti šalį nuo pietų iki šiaurės ir viską transliuoti gyvai. Nors planuota važiuoti beveik be miego, jau pirmą parą kūrėjas prastai pasijuto, skundėsi skrandžio negalavimais ir silpnumu, todėl darė priverstines pertraukas.

    Pirmoji rinkliava buvo skirta 8 metų berniukui Maksui: reikėjo surinkti apie 2 800 000 eurų vaistui, kuris, kaip teigiama, prieinamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žiūrovų aukos augo itin sparčiai, o tikslas pasiektas maždaug per pusantros paros.

    Vėliau pradėta antroji rinkliava kitam berniukui, Adasiui, taip pat sergančiam Duchenne raumenų distrofija. Šį kartą siekta suma buvo apie 820 000 eurų, o ją pavyko surinkti per mažiau nei 10 valandų.

    Transliacijos metu paskelbta ir trečioji rinkliava 2 metų Wojtekui, kuriai reikėjo apie 3 600 000 eurų. Šio tikslo per likusį laiką iki finišo pasiekti nepavyko, tačiau bendra trijų rinkliavų suma perkopė 4 800 000 eurų.

    Į Gdanską Łatwogang įvažiavo lydimas didelio palaikymo: susirinko minios žmonių, o dalį maršruto, kaip skelbiama, prižiūrėjo ir viešojo saugumo tarnybos. Tokios tiesioginės transliacijos Lenkijoje tapo reikšmingu nauju paramos rinkimo kanalu, kai auditorija realiu laiku įsitraukia aukomis, dalijimusi ir emociniu palaikymu.

    Duchenne raumenų distrofija dažniausiai diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje, o liga ilgainiui paveikia judėjimą ir kvėpavimo bei širdies funkciją. Pastaraisiais metais gydymo galimybės plečiasi, tačiau dalis naujų terapijų kainuoja itin brangiai, todėl šeimos vis dažniau remiasi visuomeninėmis iniciatyvomis ir fondais.

  • Gdansko centre nupirkome „mystery box“ už 12 eurų: kas buvo viduje ir ar tai iš tiesų apsimoka

    Turistinėse vietose vis dažniau atsiranda vadinamieji „mystery box“ arba „siuntiniai staigmena“, kai pirkėjas už fiksuotą sumą įsigyja užklijuotą dėžę nežinodamas, kas viduje. Tokį prekystalių formatą išbandėme Gdansko centre, netoli Žuravo, kur žmonių srautas buvo nuolatinis.

    Prekybininkas aiškino, kad dėžės sudarytos iš vartotojų grąžintų siuntų, o jose esantys daiktai esą gali būti iš įvairių parduotuvių ir platformų. Pakuotės buvo užklijuotos taip, kad iki apmokėjimo jų atidaryti ar patikrinti turinio nebuvo įmanoma.

    Visos dėžės kainavo 50 Lenkijos zlotų, tai yra apie 12 eurų, nors jų dydis ir svoris skyrėsi. Vieni pirkėjai rinkosi didesnius kartonus tikėdamiesi elektronikos, kiti ėmė mažesnius, tačiau kaina visiems buvo ta pati.

    Ką radome dėžėje?

    Atsidarę įsigytą dėžę radome skirtingų kategorijų smulkmenų rinkinį. Viduje buvo metalinis gertuvės tipo butelis, smiginių lotkų komplektas, vėsinanti ir šildanti čiurnos juosta, telefono dėklas, išmaniojo laikrodžio dirželiai ir rinkinys automobilių stiklams tamsinti.

    Dauguma daiktų atrodė nauji arba tik išpakuoti, tačiau akivaizdu, kad tai buvo atsitiktinai sukomplektuotas rinkinys. Tokie pirkiniai dažnai vilioja „galimybe pataikyti“, bet realybėje pirkėjas gauna tai, ko sandėliuose ar grąžinimų sraute nebuvo lengva parduoti įprastais kanalais.

    Ar pirkinys apsimoka?

    Įvertinti, ar 12 eurų tikrai buvo verta, nėra paprasta: dalis daiktų praktiški, tačiau daugeliui pirkėjų jie gali būti nereikalingi. Net jei bendra vertė teoriškai gali viršyti sumokėtą kainą, „mystery box“ esmė yra ne racionalus apsipirkimas, o loterijos principu paremtas smalsumas.

    Ši tendencija periodiškai grįžta į kurortus ir turistų pilnas gatves, nes impulsyvus pirkimas čia ypač dažnas. Tuo pat metu prekybininkai neretai žaidžia užuominomis apie „žinomų platformų“ grąžinimus, o pačios platformos ankstesniais metais yra viešai pabrėžusios, kad su tokiais prekystaliais gali neturėti nieko bendra, o jų ženklinimas kartais naudojamas be leidimo.

    Praktinis patarimas paprastas: jei dėžė parduodama kaip staigmena, verta iš anksto nusiteikti, kad viduje greičiausiai bus ne brangi elektronika, o smulkūs aksesuarai. Tokį pirkinį racionaliau vertinti kaip pramogą, o ne kaip būdą sutaupyti.

  • Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Energetikos tiekimo diversifikacija

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vengrijos politikas Péteris Magyaras Varšuvoje aptarė, kad Europos Sąjungos valstybės gali savarankiškai spręsti, iš ko pirkti energiją. Vis dėlto jie pabrėžė bendrą regiono tikslą – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir plėsti alternatyvius kelius.

    Pasak D. Tusko, Lenkija siūlo Vengrijai praktines galimybes didinti tiekimo pasirinkimą, įskaitant bendrus infrastruktūros projektus ir investicijas. Ši kryptis atitinka po 2014 metų ES suaktyvėjusią politiką stiprinti jungtis ir kurti atsparesnį energetikos tinklą Vidurio ir Rytų Europoje.

    JAV SGD per Gdanską

    Agentūros „Reuters“ cituota informacija rodo, kad Lenkija planuoja siūlyti Vengrijai prieigą prie JAV suskystintų gamtinių dujų per naują Gdansko SGD terminalą. Nurodoma, kad terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metais, o tai potencialiai atvertų dar vieną maršrutą regionui.

    Tokio sprendimo logika paprasta: SGD terminalai leidžia pirkti dujas globalioje rinkoje ir mažina riziką, susijusią su vienu vamzdynų koridoriumi. Tačiau konkurencingumas priklauso ne tik nuo pačių dujų kainos, bet ir nuo logistikos grandinės, pajėgumų rezervavimo bei perdavimo tarifų.

    Kainos ir tranzito mokesčiai

    P. Magyaras Lenkijos transliuotojui TVN24 teigė, kad Vengrija norėtų mažesnės SGD kainos, o dabartines sąlygas apibūdino kaip dar nepakankamai konkurencingas. Jo vertinimu, situaciją galėtų pagerinti mažesni tranzito mokesčiai arba sprendimai ES lygmeniu, kurie didintų SGD patrauklumą.

    „Būtume laimingiausi, jei tranzito mokestis būtų mažesnis arba jei Europos Sąjunga padėtų padaryti SGD konkurencingesnes“, – sakė Péteris Magyaras.

    SGD importo atveju galutinė kaina paprastai susideda iš kelių dalių: tiekimo sutarties, suskystinimo ir laivybos, terminalo paslaugų bei perdavimo tinklų mokesčių. Todėl net ir atsiradus naujam terminalui, galutinis rezultatas Vengrijai priklausytų nuo to, kokiomis sąlygomis būtų rezervuojami pajėgumai ir kiek kainuotų transportavimas iki vartotojų.

    Vengrija jau anksčiau buvo pasirašiusi SGD sutartis su „Shell“, „Chevron“ ir „Engie“, taip diversifikuodama tiekimo portfelį. Lygiagrečiai regione plečiami vamzdynų pajėgumai, tarp jų projektai su Kroatija, taip pat viešai aptariama galimybė ateityje sujungti tinklus su Slovėnija.

  • Lenkija spartina 560 MW dujų elektrinės Gdanske statybas: kaip ji stabilizuos tinklą ir kada startuos?

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios šalies šiaurėje didelio masto kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės (CCGT) statybos Gdanske. Apie spartėjančius darbus pranešė „Energa“, priklausanti „ORLEN“ grupei, o 560 megavatų galios blokas įvardijamas kaip svarbi regiono energetikos strategijos dalis.

    Šiuo metu statybvietėje vyksta žemės darbai ir pamatų sutvirtinimas, baigti specializuoti gręžtiniai poliai variklinės ir turbinos įrangai. Toliau pereinama prie šilumos utilizavimo katilo pamatų, o pasirinkti sprendimai turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

    Projektas kuriamas kaip lankstus elektros sistemos šaltinis, galintis greitai įsijungti, kai svyruoja atsinaujinančios energijos gamyba. Skelbiama, kad per pirmuosius 20 metų elektrinė galėtų pagaminti daugiau kaip 43 teravatvalandes elektros, o metinė jos generacija būtų pakankama daugiau nei 1 000 000 namų ūkių poreikiams padengti.

    Statybų etapą vykdo konsorciumas, kurio lyderis yra „Polimex Mostostal“, o piko metu objekte turėtų dirbti beveik 700 žmonių. Teigiama, kad apie 80 proc. projekto išlaidų nukreipiama Lenkijos rinkai, įtraukiant maždaug 150 vietos subrangovų, o vėliau elektrinėje dirbs apie 60 specialistų.

    Pagrindiniai pamatų darbai planuojami 2026 metų antrąjį pusmetį, o „Siemens Energy“ turbinų ir generatorių pristatymas numatytas 2027 metais. Gdansko blokas yra vienas iš keturių „Energa“ vystomų dujinių projektų, kurie bendrai turėtų suteikti apie 2,4 gigavato galios ir pakeisti palaipsniui iš rinkos traukiamus senesnius anglies blokus.

    „Gdanskas ir Pamario regionas išgyvena istorinį pokytį. CCGT Gdanskas bus pirmasis didelio masto sisteminis šaltinis Pamaryje“, – sakė „Energa“ valdybos pirmininkė Magdalena Kamińska.

    Anot bendrovės, kartu su kitais statomais blokais tai turėtų perkelti didesnę sistemos balansavimo ir tiekimo dalį į šalies šiaurę. Toks akcentas ypač svarbus didėjant vėjo ir saulės generacijai, kai elektros sistemai reikia greitai valdomų pajėgumų, galinčių kompensuoti gamybos svyravimus.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską neseniai atplaukė „Leonardo da Vinci“ – specializuotas kabelių klojimo laivas, laikomas vienu moderniausių tokio tipo pasaulyje. Laivas į uostą užsuko dėl planuojamo remonto ir techninės priežiūros darbų, kurie bus vykdomi vietos remonto infrastruktūroje.

    Šis laivas skirtas aukštos įtampos elektros ir ryšių kabeliams tiesti jūros dugnu, o jo pajėgumai ypač svarbūs sparčiai augant jūrinės energetikos projektams Europoje. Tokios specializuotos flotilės poreikis didėja, nes plečiasi jūriniai vėjo parkai, tarpsisteminės jungtys ir jūriniai energijos koridoriai.

    „Leonardo da Vinci“ pastatytas „Prysmian Group“ užsakymu, o projekto įgyvendinime dalyvavo laivų statybos grupė „Vard“, priklausanti „Fincantieri“. Laivo statyba vyko etapais nuo 2019 metų keliose Šiaurės Europos gamyklose, o eksploatacijai jis perduotas 2021 metais.

    „Prysmian Group“ laivą yra pristatę kaip itin efektyvų kabelių klojimo sprendimą rinkoje, pritaikytą didelio sudėtingumo darbams jūroje. Skelbiama, kad „Leonardo da Vinci“ statyba kainavo apie 170 mln. eurų, o didelę vertės dalį sudaro kabelių valdymo, kėlimo ir precizinio klojimo įranga.

    Laivo technologijos buvo pasitelktos keliuose reikšminguose energetikos infrastruktūros projektuose Šiaurės ir Viduržemio jūrose. Tarp jų minimi tokie darbai kaip „Tyrrhenian Link“, kuriuo kuriamas maždaug 1 GW galios elektros perdavimo koridorius, ir „NeuConnect“ jungtis, numatyta kaip 1,4 GW galios elektros perdavimo kelias tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

    Į Gdanską laivas įplaukė gegužės 2 dieną, o suplanuoti remonto darbai turėtų užtikrinti patikimą jo eksploataciją artėjančiam projektų sezonui. Uoste numatoma atlikti techninės būklės įvertinimą ir periodinius darbus, būdingus intensyviai offshore sektoriuje dirbantiems laivams.

    Gdansko remonto pajėgumai jau anksčiau buvo pasitelkti ir kitoms „Prysmian Group“ flotilės priemonėms, tarp jų – instaliacinei baržai „Ulisse“. Tokie užsakymai rodo, kad Baltijos regiono laivų remonto centrai tampa vis svarbesni aptarnaujant europinius energetikos infrastruktūros projektus.

    Nors „Leonardo da Vinci“ išlieka tarp technologinių lyderių, konkurencija kabelių klojimo laivų segmente didėja. Skelbiama, kad pagal keliamąją talpą ir dalį parametrų jį turėtų pranokti naujos kartos laivas „Fleeming Jenkin“, kurį Belgijos bendrovė „Jan De Nul“ planuoja perimti 2026 metų antroje pusėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie laivai tampa strategine grandimi Europos energetikos transformacijoje: kuo greičiau nutiesiamos jungtys ir prijungiami jūriniai parkai, tuo lengviau stabilizuoti elektros tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to didžiausios rangovų grupės investuoja ne tik į kabelių gamybą, bet ir į laivyną bei uostų aptarnavimo grandinę.

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.

  • „National Geographic“ išskyrė 8 mažiau įvertintus Europos miestus vasarai: įspūdžiai be minių

    Kur vykti, kai norisi ramiau

    Vasarą kelionės po Europą daugeliui asocijuojasi su ilgiausiomis eilėmis, brangstančiomis nakvynėmis ir perpildytais senamiesčiais. Tačiau kelionių tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi mažiau žinomas kryptis, kur galima išlaikyti atostogų tempą lėtesnį, o biudžetą – labiau prognozuojamą.

    Kelionių žurnalas „National Geographic“ sudarė 8 mažiau įvertintų Europos miestų sąrašą, kuriuos verta aplankyti šią vasarą. Atrankoje akcentuojami miestai, galintys pasiūlyti kultūrą, gastronomiją, vandens pramogas ir žaląsias erdves, tačiau dažnai liekantys didžiųjų turistinių srautų paraštėse.

    „Jei atsisakome akivaizdžių pasirinkimų, atsiveria visai kitas miesto atostogų žemėlapis: daugiau vietinių atradimų ir mažiau laukimo eilėse“, – teigiama „National Geographic“ sudarytoje apžvalgoje.

    8 mažiau įvertinti miestai Europoje

    Į sąrašą pateko Tulūza Prancūzijoje, Tbilisis Sakartvele ir Korkas Airijoje. Taip pat įvardyti Bilbao Ispanijoje ir Ponta Delgada Portugalijoje, Azorų salose, kurie gali būti patrauklūs ieškantiems alternatyvos didmiesčiams.

    Tarp rekomenduojamų miestų minimas ir Gdanskas Lenkijoje, taip pat Triestas Italijoje bei Liubliana Slovėnijoje. Žurnalas pabrėžia, kad tai nebūtinai mažai išvystytos kryptys: dalis jų yra šalių, kurios tradiciškai laikomos vasaros favoritėmis, regionuose, tik mažiau „nušlifuotuose“ masinio turizmo.

    Kodėl šios kryptys tampa patrauklesnės

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos vietų ryškėja viršturizmo problema, todėl keliautojai dažniau renkasi mažesnius, geriau vaikščiojamus miestus ir regionus. Tokiose vietose paprastai lengviau rasti staliuką restorano kiemelyje, patekti į muziejus ar tiesiog ramiai pasivaikščioti be nuolatinio spūsčių pojūčio.

    Kita priežastis – patogesnis kelionių planavimas. Miestai, kurie nėra pirmasis „top“ pasirinkimas, dažnai turi gerą susisiekimą, aiškią infrastruktūrą ir turtingą renginių kalendorių, tačiau išlieka lankstesni kainomis bei siūlo daugiau autentiškų patirčių.

  • Trijų miestų aplinkkelio S6 remontas: paskelbtas konkursas 13 km atkarpai, darbai vyks naktimis

    Lenkijos nacionalinių kelių valdytojo Generalinės kelių ir greitkelių direkcijos (GDDKiA) Gdansko padalinys paskelbė viešąjį pirkimą beveik 13 kilometrų Trijų miestų aplinkkelio S6 atkarpos remontui. Tai vienas intensyviausių kelių mazgų šiaurės Lenkijoje, todėl rangovui keliami ne tik techniniai, bet ir eismo organizavimo reikalavimai.

    Pagal skelbiamas sąlygas, pirmiausia numatytas esamos dangos frezavimas, vėliau kelio konstrukcijos sustiprinimas nuo įtrūkimų saugančiu tinklu, o pabaigoje bus klojamas naujas viršutinis, vadinamasis dėvimasis, asfalto sluoksnis. Tokia seka kelių remontuose paprastai pasirenkama siekiant prailginti dangos tarnavimo laiką ir sumažinti pakartotinių defektų riziką.

    Darbai planuojami naktimis

    GDDKiA nurodo, kad darbai bus vykdomi po eismu, daugiausia nakties metu, nuo 20.00 iki 5.00 valandos. Remontas planuojamas S6 ruožuose tarp Gdańsk Owczarnia ir Gdańsk Lotnisko mazgų, taip pat tarp Gdańsk Południe ir Rusocin mazgo, kuriame yra jungtis su A1 magistrale.

    Eismo ribojimai turėtų būti taikomi etapais, užtikrinant pravažumą bent viena juosta. Dienos metu, nuo 5.00 iki 20.00 valandos, numatoma atkurti eismą visu važiuojamosios dalies pločiu, kad būtų mažinamos spūstys piko metu ir transporto srautų trikdžiai.

    Numatytos pertraukos vasarą

    Valdytojas taip pat iš anksto įvardijo laikotarpį, kai darbai nevyks: nuo 2026 metų birželio 28 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su sezoniškai išaugusiais kelionių srautais į pajūrį ir regiono turizmo piku, kai bet kokie ribojimai aplinkkelyje sukeltų didesnes socialines ir ekonomines pasekmes.

    Numatyta, kad pasirinktas rangovas turės atlikti darbus ne ilgiau kaip per 50 dienų nuo statybvietės perdavimo. Tarp ne kainos kriterijų įtraukta galimybė terminą sutrumpinti iki 30 dienų, kas realiai gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu, jei rangovas pasiūlys pakankamus pajėgumus ir aiškų darbų organizavimo planą.

    Kada gali būti pasirašyta sutartis?

    GDDKiA skelbia, kad sutartį planuoja pasirašyti dar šį mėnesį. Jei pirkimas vyks sklandžiai ir nekils ginčų dėl procedūrų, tai leistų greičiau pereiti prie pasirengimo darbams ir suderinti konkrečius eismo ribojimų sprendinius su vietos institucijomis bei tarnybomis.

    Praktikoje tokio tipo projektams didžiausios rizikos dažniausiai kyla dėl intensyvaus eismo, ribotų naktinių „langų“ darbams, oro sąlygų bei logistikos, todėl trumpesni terminai paprastai įmanomi tik turint pakankamai technikos ir pamainomis dirbančias brigadas. Vis dėlto sprendimas remonto darbus koncentruoti naktimis rodo siekį suderinti infrastruktūros atnaujinimą su kuo mažesniu kasdienio judumo sutrikdymu.

    „Remonto darbus Trijų miestų aplinkkelyje vykdysime po eismu naktimis, o dieną leisime važiuoti visu važiuojamosios dalies pločiu“, – nurodė GDDKiA.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.