CP v2

Tag: Gdanskas

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.

  • Traukiniai į Gdanską laikinai lėtina greitį: po rato gedimo „PKP Intercity“ imasi patikrų

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity laikinai sumažino dalies reisų greitį, įskaitant maršrutus Gdansko kryptimi. Sprendimas priimtas po incidento, kai viename antros klasės vagone buvo užfiksuotas rato elemento pažeidimas.

    Apie gedimą pranešta po įvykio balandžio 26 dieną, kai ruože tarp Ilovo ir Dzialdovo pastebėtas vieno vagono rato konstrukcijos defektas. Dėl situacijos traukinio personalas reagavo operatyviai, o tai, anot geležinkelių temomis rašančių šaltinių, galėjo būti lemiama siekiant išvengti rimtesnių pasekmių.

    Laikini greičio ribojimai

    PKP Intercity nurodė atliksianti išsamias technines visų vagonų, turinčių ratų komplektus su apvadu, patikras. Kol kontrolės nebus baigtos ir nebus pateiktos išvados, sąstatai su tokiais vagonais važiuos lėčiau.

    Laikinai nustatytas didžiausias greitis siekia 140 kilometrų per valandą, todėl kai kuriuose maršrutuose gali pailgėti kelionės laikas. Ribojimai taikomi iki atskiro pranešimo, priklausomai nuo patikrų rezultatų.

    Kodėl tai vertinama rimtai?

    Techniniai ratų gedimai geležinkeliuose laikomi ypač pavojingais, nes esant dideliam greičiui defektas gali baigtis vagono ar viso sąstato nuvažiavimu nuo bėgių. Ši tema Lenkijoje vėl suaktyvėjo prisiminus Eschedės katastrofą Vokietijoje, kai 1998 metais įvykį sukėlė rato apvado lūžis.

    Tąkart greitaeigis traukinys važiavo apie 200 kilometrų per valandą, o nelaimė tapo viena didžiausių Europos geležinkelių istorijoje: žuvo 101 žmogus, daugiau nei 100 buvo sužeista. Nors dabartinis incidentas Lenkijoje baigėsi be panašaus masto padarinių, vežėjas akcentuoja prevenciją.

    Kas tiriama toliau?

    Dėl įvykio sudaryta geležinkelio komisija, kurioje dalyvauja PKP Intercity ir infrastruktūros valdytojo PKP PLK atstovai. Ji aiškinasi, kas tiksliai nulėmė gedimą ir ar tai galėjo būti susiję su medžiagos defektu.

    Skelbiama, kad detalesnis tyrimas bus patikėtas specializuotai tyrimų įstaigai. Nuo jos išvadų priklausys, ar reikės papildomų remonto darbų, detalių keitimo bei ar greičio ribojimai bus atšaukti.

  • Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Vokietijoje stiprėja spaudimas skubiai užtikrinti alternatyvias naftos tiekimo grandines PCK rafinerijai Švedte prie Oderio, kuri tradiciškai buvo susieta su tiekimu per „Družbos“ vamzdyną. Vokietijos žiniasklaida dėmesį kreipia į riziką, kad tranzitas gali būti ribojamas, todėl ieškoma maršrutų, kurie apeitų rusišką infrastruktūros ir politinių sprendimų įtaką.

    Pagrindinė aptariama kryptis – tiekimas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uostą ir vadinamąjį Pamario naftotiekį, kuris pirmiausia naudojamas naftai transportuoti į Lenkijos perdirbimo ir logistikos mazgus. Teoriškai jis galėtų prisidėti ir prie tiekimo į Vokietijos pusę, tačiau praktikoje tai atsiremia į ribotą pralaidumą ir sudėtingą komercinį suderinimą.

    Kas stabdo tiekimą per Lenkiją?

    Viena opiausių kliūčių – PCK rafinerijos akcininkų ir kontrolės klausimas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo ne tik ekonominis, bet ir politinis. Vokietijos valdžia yra ėmusi Rosneft Vokietijoje valdomus aktyvus prižiūrėti patikėjimo teise, tačiau pati nuosavybės struktūra ir toliau kelia įtampą derybose su Varšuva.

    Vokietijos komentatoriai pabrėžia, kad net ir radus techninį sprendimą, politinis pasitikėjimas ir aiškus atsakymas, kas realiai valdys strateginę infrastruktūrą, gali lemti galutinį sprendimą. Dėl to derybos tarp Berlyno ir Varšuvos vertinamos kaip sudėtingos, nes apima tiek energetinį saugumą, tiek regiono tiekimo stabilumą.

    Orlen ir galimas akcininkų persidėliojimas

    Dar 2022 metais, kai Vokietija perėmė Rosneft Vokietijoje dalies kontrolę patikėjimo teise, Lenkijos „Orlen“ viešai rodė susidomėjimą įsigyti PCK akcijų. Taip pat buvo signalų, kad rinkoje galėjo vykti kontaktai ir dėl kitų akcininkų paketų, įskaitant „Shell“ turėtą dalį, kuri anksčiau buvo siejama su ketinimais ją parduoti.

    PCK rafinerija yra svarbi rytų Vokietijai, nes aprūpina degalais Berlyno ir Brandenburgo regioną, o dalis produkcijos patenka ir į kaimynines rinkas. Dėl to bet koks ilgalaikis žaliavos trūkumas reikštų ne vien įmonės veiklos ribojimą, bet ir platesnį poveikį regiono degalų tiekimo balansui.

    Kodėl ši tema aktuali dabar?

    Europos energetikos politikoje po 2022 metų išryškėjo tendencija kuo labiau mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir tranzito maršrutų, o naftos logistika tapo ne mažiau jautri nei dujų. Švedto atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas reikalauja ne tik rinkos alternatyvų, bet ir aiškaus tarpvyriausybinio susitarimo dėl infrastruktūros panaudojimo.

    Lenkijos PERN valdomas Pamario naftotiekis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių regiono instrumentų, galintis padėti diversifikuoti tiekimą, tačiau jo pajėgumai nėra begaliniai. Todėl derybose greta politinių klausimų neišvengiamai iškils ir praktiniai: kaip paskirstyti srautus, kas finansuos didinimą ir kokiomis sąlygomis bus užtikrinta ilgalaikė tiekimo sutartinė drausmė.