CP v2

Tag: Gdanskas

  • Trijų miestų aplinkkelio S6 remontas: paskelbtas konkursas 13 km atkarpai, darbai vyks naktimis

    Lenkijos nacionalinių kelių valdytojo Generalinės kelių ir greitkelių direkcijos (GDDKiA) Gdansko padalinys paskelbė viešąjį pirkimą beveik 13 kilometrų Trijų miestų aplinkkelio S6 atkarpos remontui. Tai vienas intensyviausių kelių mazgų šiaurės Lenkijoje, todėl rangovui keliami ne tik techniniai, bet ir eismo organizavimo reikalavimai.

    Pagal skelbiamas sąlygas, pirmiausia numatytas esamos dangos frezavimas, vėliau kelio konstrukcijos sustiprinimas nuo įtrūkimų saugančiu tinklu, o pabaigoje bus klojamas naujas viršutinis, vadinamasis dėvimasis, asfalto sluoksnis. Tokia seka kelių remontuose paprastai pasirenkama siekiant prailginti dangos tarnavimo laiką ir sumažinti pakartotinių defektų riziką.

    Darbai planuojami naktimis

    GDDKiA nurodo, kad darbai bus vykdomi po eismu, daugiausia nakties metu, nuo 20.00 iki 5.00 valandos. Remontas planuojamas S6 ruožuose tarp Gdańsk Owczarnia ir Gdańsk Lotnisko mazgų, taip pat tarp Gdańsk Południe ir Rusocin mazgo, kuriame yra jungtis su A1 magistrale.

    Eismo ribojimai turėtų būti taikomi etapais, užtikrinant pravažumą bent viena juosta. Dienos metu, nuo 5.00 iki 20.00 valandos, numatoma atkurti eismą visu važiuojamosios dalies pločiu, kad būtų mažinamos spūstys piko metu ir transporto srautų trikdžiai.

    Numatytos pertraukos vasarą

    Valdytojas taip pat iš anksto įvardijo laikotarpį, kai darbai nevyks: nuo 2026 metų birželio 28 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su sezoniškai išaugusiais kelionių srautais į pajūrį ir regiono turizmo piku, kai bet kokie ribojimai aplinkkelyje sukeltų didesnes socialines ir ekonomines pasekmes.

    Numatyta, kad pasirinktas rangovas turės atlikti darbus ne ilgiau kaip per 50 dienų nuo statybvietės perdavimo. Tarp ne kainos kriterijų įtraukta galimybė terminą sutrumpinti iki 30 dienų, kas realiai gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu, jei rangovas pasiūlys pakankamus pajėgumus ir aiškų darbų organizavimo planą.

    Kada gali būti pasirašyta sutartis?

    GDDKiA skelbia, kad sutartį planuoja pasirašyti dar šį mėnesį. Jei pirkimas vyks sklandžiai ir nekils ginčų dėl procedūrų, tai leistų greičiau pereiti prie pasirengimo darbams ir suderinti konkrečius eismo ribojimų sprendinius su vietos institucijomis bei tarnybomis.

    Praktikoje tokio tipo projektams didžiausios rizikos dažniausiai kyla dėl intensyvaus eismo, ribotų naktinių „langų“ darbams, oro sąlygų bei logistikos, todėl trumpesni terminai paprastai įmanomi tik turint pakankamai technikos ir pamainomis dirbančias brigadas. Vis dėlto sprendimas remonto darbus koncentruoti naktimis rodo siekį suderinti infrastruktūros atnaujinimą su kuo mažesniu kasdienio judumo sutrikdymu.

    „Remonto darbus Trijų miestų aplinkkelyje vykdysime po eismu naktimis, o dieną leisime važiuoti visu važiuojamosios dalies pločiu“, – nurodė GDDKiA.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.

  • Traukiniai į Gdanską laikinai lėtina greitį: po rato gedimo „PKP Intercity“ imasi patikrų

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity laikinai sumažino dalies reisų greitį, įskaitant maršrutus Gdansko kryptimi. Sprendimas priimtas po incidento, kai viename antros klasės vagone buvo užfiksuotas rato elemento pažeidimas.

    Apie gedimą pranešta po įvykio balandžio 26 dieną, kai ruože tarp Ilovo ir Dzialdovo pastebėtas vieno vagono rato konstrukcijos defektas. Dėl situacijos traukinio personalas reagavo operatyviai, o tai, anot geležinkelių temomis rašančių šaltinių, galėjo būti lemiama siekiant išvengti rimtesnių pasekmių.

    Laikini greičio ribojimai

    PKP Intercity nurodė atliksianti išsamias technines visų vagonų, turinčių ratų komplektus su apvadu, patikras. Kol kontrolės nebus baigtos ir nebus pateiktos išvados, sąstatai su tokiais vagonais važiuos lėčiau.

    Laikinai nustatytas didžiausias greitis siekia 140 kilometrų per valandą, todėl kai kuriuose maršrutuose gali pailgėti kelionės laikas. Ribojimai taikomi iki atskiro pranešimo, priklausomai nuo patikrų rezultatų.

    Kodėl tai vertinama rimtai?

    Techniniai ratų gedimai geležinkeliuose laikomi ypač pavojingais, nes esant dideliam greičiui defektas gali baigtis vagono ar viso sąstato nuvažiavimu nuo bėgių. Ši tema Lenkijoje vėl suaktyvėjo prisiminus Eschedės katastrofą Vokietijoje, kai 1998 metais įvykį sukėlė rato apvado lūžis.

    Tąkart greitaeigis traukinys važiavo apie 200 kilometrų per valandą, o nelaimė tapo viena didžiausių Europos geležinkelių istorijoje: žuvo 101 žmogus, daugiau nei 100 buvo sužeista. Nors dabartinis incidentas Lenkijoje baigėsi be panašaus masto padarinių, vežėjas akcentuoja prevenciją.

    Kas tiriama toliau?

    Dėl įvykio sudaryta geležinkelio komisija, kurioje dalyvauja PKP Intercity ir infrastruktūros valdytojo PKP PLK atstovai. Ji aiškinasi, kas tiksliai nulėmė gedimą ir ar tai galėjo būti susiję su medžiagos defektu.

    Skelbiama, kad detalesnis tyrimas bus patikėtas specializuotai tyrimų įstaigai. Nuo jos išvadų priklausys, ar reikės papildomų remonto darbų, detalių keitimo bei ar greičio ribojimai bus atšaukti.

  • Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Vokietijoje stiprėja spaudimas skubiai užtikrinti alternatyvias naftos tiekimo grandines PCK rafinerijai Švedte prie Oderio, kuri tradiciškai buvo susieta su tiekimu per „Družbos“ vamzdyną. Vokietijos žiniasklaida dėmesį kreipia į riziką, kad tranzitas gali būti ribojamas, todėl ieškoma maršrutų, kurie apeitų rusišką infrastruktūros ir politinių sprendimų įtaką.

    Pagrindinė aptariama kryptis – tiekimas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uostą ir vadinamąjį Pamario naftotiekį, kuris pirmiausia naudojamas naftai transportuoti į Lenkijos perdirbimo ir logistikos mazgus. Teoriškai jis galėtų prisidėti ir prie tiekimo į Vokietijos pusę, tačiau praktikoje tai atsiremia į ribotą pralaidumą ir sudėtingą komercinį suderinimą.

    Kas stabdo tiekimą per Lenkiją?

    Viena opiausių kliūčių – PCK rafinerijos akcininkų ir kontrolės klausimas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo ne tik ekonominis, bet ir politinis. Vokietijos valdžia yra ėmusi Rosneft Vokietijoje valdomus aktyvus prižiūrėti patikėjimo teise, tačiau pati nuosavybės struktūra ir toliau kelia įtampą derybose su Varšuva.

    Vokietijos komentatoriai pabrėžia, kad net ir radus techninį sprendimą, politinis pasitikėjimas ir aiškus atsakymas, kas realiai valdys strateginę infrastruktūrą, gali lemti galutinį sprendimą. Dėl to derybos tarp Berlyno ir Varšuvos vertinamos kaip sudėtingos, nes apima tiek energetinį saugumą, tiek regiono tiekimo stabilumą.

    Orlen ir galimas akcininkų persidėliojimas

    Dar 2022 metais, kai Vokietija perėmė Rosneft Vokietijoje dalies kontrolę patikėjimo teise, Lenkijos „Orlen“ viešai rodė susidomėjimą įsigyti PCK akcijų. Taip pat buvo signalų, kad rinkoje galėjo vykti kontaktai ir dėl kitų akcininkų paketų, įskaitant „Shell“ turėtą dalį, kuri anksčiau buvo siejama su ketinimais ją parduoti.

    PCK rafinerija yra svarbi rytų Vokietijai, nes aprūpina degalais Berlyno ir Brandenburgo regioną, o dalis produkcijos patenka ir į kaimynines rinkas. Dėl to bet koks ilgalaikis žaliavos trūkumas reikštų ne vien įmonės veiklos ribojimą, bet ir platesnį poveikį regiono degalų tiekimo balansui.

    Kodėl ši tema aktuali dabar?

    Europos energetikos politikoje po 2022 metų išryškėjo tendencija kuo labiau mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir tranzito maršrutų, o naftos logistika tapo ne mažiau jautri nei dujų. Švedto atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas reikalauja ne tik rinkos alternatyvų, bet ir aiškaus tarpvyriausybinio susitarimo dėl infrastruktūros panaudojimo.

    Lenkijos PERN valdomas Pamario naftotiekis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių regiono instrumentų, galintis padėti diversifikuoti tiekimą, tačiau jo pajėgumai nėra begaliniai. Todėl derybose greta politinių klausimų neišvengiamai iškils ir praktiniai: kaip paskirstyti srautus, kas finansuos didinimą ir kokiomis sąlygomis bus užtikrinta ilgalaikė tiekimo sutartinė drausmė.