Tag: Geležinkeliai

  • Lenkija iš ES biudžeto 2028–2034 m. transportui siekia 15 mlrd. eurų: mažiau reikštų vėlavimus

    Lenkijos infrastruktūros ministerija siekia, kad naujame Europos Sąjungos biudžete 2028–2034 metams šalis gautų 15 mlrd. eurų transporto projektams. Pasak viceministro Piotro Malepszak, jei pavyktų išsiderėti mažiau, dalį investicijų tektų atidėti ir išskaidyti ilgesniam laikotarpiui.

    Apie šiuos planus jis kalbėjo naujienų agentūrai PAP, pabrėždamas, kad mažesnis finansavimas didintų riziką vėluoti įgyvendinti infrastruktūros projektus. Toks scenarijus, anot jo, reikštų paprastą dalyką – transporto infrastruktūrai būtų mažiau pinigų.

    Lenkijos pusė taip pat ruošiasi deryboms Briuselyje dėl būsimos finansinės perspektyvos. Tam, kaip nurodoma, ketinama suderinti bendrą poziciją su naująja fondų ir regioninės politikos ministre, kuri tuo metu dar nebuvo formaliai paskirta.

    Lygiagrečiai vyriausybė ieško ir alternatyvių šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo vien ES paramos. Tarp svarstomų sprendimų – pokyčiai Geležinkelių fonde ir didesnė dalis iš degalų mokesčio, kuri būtų skiriama geležinkelių infrastruktūrai.

    Laukiama naujos fondų ministrės paskyrimo

    P. Malepszak teigė laukiantis, kol prezidentas paskirs naują fondų ir regioninės politikos ministrę, su kuria būtų galima greitai suderinti derybinę poziciją. Jis nurodė, kad yra suinteresuotas kuo greičiau pradėti šį darbą.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau pranešė, kad šias pareigas turėtų perimti Agnieszka Bartol, iki šiol buvusi Lenkijos ambasadore ES. Ji turėtų pakeisti Katarzyną Pełczyńską-Nałęcz, tačiau formalaus paskyrimo tuo metu dar trūko.

    Planuojami Geležinkelių fondo pakeitimai

    Vienas iš vidaus finansavimo planų – Geležinkelių fondo pajamų didinimas. Numatyta keisti fondo finansavimo taisykles taip, kad jo dalis degalų mokesčio įplaukose nuo 2028 metų augtų nuo 19,45 proc. iki 50 proc.

    Skelbiama, kad pagrindinė naudos gavėja būtų bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“, valdanti geležinkelių infrastruktūrą. Viceministras aiškino, kad numatoma pirmiausia užtikrinti būtent šios srities poreikius.

    Kiek pinigų numatyta 2021–2027 metų laikotarpiui

    Infrastruktūros ministerija nurodė, kad dabartinėje 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje transporto projektams, kuriuos prižiūri ES transporto projektų centras, iš viso skirta 23,3 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 14 mlrd. eurų tenka sanglaudos politikos programoms, apie 3,6 mlrd. eurų – CEF Transport priemonei, dar apie 5,7 mlrd. eurų – lėšoms iš KPO. Ministerija pridūrė, kad derybos dėl daugiamečio biudžeto dar vyksta, todėl galutinės sumos atskiroms kryptims iš anksto nuspėti neįmanoma.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas XVI Geležinkelių kongrese akcentavo, kad ES pinigai išlieka būtini įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus. Jis taip pat pabrėžė, jog dėl pasikeitimų fondų ministerijoje svarbu greitai turėti aiškų planą ir lūkesčius deryboms.

  • PKP Intercity gavo 512 mln zlotų: už juos pirks 70 vagonų ir 10 lokomotyvų

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja PKP Intercity iš ES fondų gaus 512 mln zlotų (apie 120 mln eurų) naujam riedmenų pirkimui. Už šias lėšas bendrovė planuoja įsigyti 70 vagonų ir 10 lokomotyvų.

    Apie pasirašytą finansavimo sutartį su Transporto ES projektų centru (CUPT) pirmadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos viceministras Jacekas Karnowskis. Pinigai skiriami iš programos FEnIKS (Europos fondai infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai).

    Pasak J. Karnowskio, per dabartinę ES finansinę perspektyvą Lenkijos geležinkelių sektorius iš FEnIKS fondo iš viso turėtų pritraukti 24,2 mlrd. zlotų. PKP Intercity jau yra gavusi finansavimą ir iš Lenkijos KPO (Nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano) – daugiau kaip 2,6 mlrd. zlotų, be kita ko, vagonų modernizavimui ir naujų lokomotyvų įsigijimui.

    Augantis finansavimas siejamas ir su sparčiai didėjančia keleivių paklausa. PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis teigia, kad bendrovė šiemet tikisi pervežti 97 mln keleivių.

    Kas bus perkama už ES lėšas?

    PKP Intercity vadovas J. Malinowskis patikslino, kad iš 70 vagonų 50 būtų antros klasės, 10 – pirmos klasės, dar 10 – gastronominiai vagonai.

    Bendrovės duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių PKP Intercity paslaugomis pasinaudojo 81 mln keleivių. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 97 mln.

    Planuoja 600 reisų per dieną

    PKP Intercity taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 13 dienos, įsigaliojus naujam traukinių tvarkaraščiui, kasdien vykdys po 600 tolimųjų reisų.

    Įmonė yra didžiausia Lenkijos tarpregioninio susisiekimo operatorė, jungianti didžiuosius miestus bei populiarius turizmo centrus, taip pat siūlanti keliones į kitas Europos šalis. Pernai PKP Intercity pervežė 89,2 mln keleivių.

  • Lenkijos „Port Polska“ startuoja su vėlavimu: naujasis CPK vadovas negarantuoja 2032 metų

    Lenkijoje vystomas projektas „Port Polska“ jau fiksuoja vėlavimą dar neprasidėjus esminiams statybos darbams. Nors oficialiai ir toliau kartojama, kad naujasis megaoro uostas turėtų būti atidarytas 2032 metais, naujasis Centrinio komunikacijos uosto (CPK) vadovas Piotras Borysas termino negarantuoja.

    Apie tai rašoma portale WNP, kuris atkreipia dėmesį į pirmuosius naujojo vadovo pareiškimus: projekto mastas ir sudėtingumas reiškia, kad tvarkaraštis gali būti peržiūrėtas. Paties oro uosto dalis kol kas, vaizdžiai tariant, tebėra „ant žemės“.

    Didžiausias signalas – jau vėluojantys terminalo pamatų darbai. Pagrindinis polių kalimas, kurį buvo tikėtasi pradėti ankstyvą rudenį, dar neprasidėjo, o statybos leidimo, kaip nurodoma, tikimasi tik 2026 metų gruodį.

    Statybvietėje jau dirba „Budimex“, tačiau kol kas vykdomi tik parengiamieji darbai ir atliktas bandomasis polių kalimas. Tai nereiškia, kad pradėtas tikrasis terminalo pamatų įrengimas, todėl investicijos grafikas nuo pat pradžių juda lėčiau, nei buvo komunikuota anksčiau.

    2032-ieji oficialiai lieka, bet garantijų nėra

    CPK vadovu tapęs P. Borysas viešai deklaruoja siekį laikytis numatyto grafiko, tačiau kartu pabrėžia, kad aplinkybės gali priversti planus koreguoti. Jo teigimu, projekte daug kintamųjų, o įvykiai statybos metu gali pakeisti realias galimybes.

    Skelbiama, kad CPK valdyboje vasarą įvyko pokyčiai: buvo akcentuojama, jog projektui šiame etape reikalinga daugiau inžinerinės ir statybų kompetencijos. Vis dėlto pirmosios naujojo vadovo žinutės rodo, kad terminų tema išlieka atvira.

    Projekto užkulisiuose kalbama, kad oro uosto įgyvendinimo tempas gali būti derinamas prie lėčiau judančios geležinkelio dalies. Teigiama, jog svarstoma „suvienodinti“ abiejų komponentų tempą, o tai gali reikšti ir vėlesnį oro uosto atidarymą.

    Minimi ir spėjimai, kad atidarymas teoriškai galėtų nusikelti net iki trejų metų, palyginti su oficialiu planu. Tai nėra patvirtintas sprendimas, tačiau pati tokia diskusija rodo, kad grafikas nebelaikomas nekintamu.

    Kas stringa statybvietėje ir konkursuose

    Pasak pateikiamos informacijos, statybos leidimo terminalui laukiama tik 2026 metų pabaigoje, o viena iš vėlavimo priežasčių siejama su dokumentacijos spragomis aplinkosaugos procedūrose. Kol leidimų nėra, esminiai darbai startuoti negali.

    Terminalo rangovo atranka ir geležinkelio tunelio po oro uostu rangovo parinkimas įvardijami kaip du kertiniai artimiausi darbai. Abu pirkimai vykdomi konkurencinio dialogo forma, kur daug dėmesio skiriama sprendinių derinimui su rinka.

    Taip pat nurodoma, kad dar nėra pasibaigęs konkursas dukterinės bendrovės „Port Polska.Lotnisko“, kuri turėtų būti atsakinga už statybą ir vėlesnį oro uosto valdymą, vadovo pareigoms. Tarp kandidatų esą yra gerai Lenkijos aviacijos sektoriuje žinomų žmonių, tačiau neaišku, ar laimėtojas automatiškai pateks ir į CPK valdybą.

    Geležinkelio dalis – prioritetas

    Kalbėdamas apie geležinkelio segmentą, P. Borysas pabrėžia atkarpas, kurios turėtų sujungti būsimą oro uostą su Varšuvos kryptimi ir išvesti eismą Lodzės link. Šių ruožų pirkimai, kaip teigiama, jau vyksta, o sprendiniai derinami su rinka.

    Kitas žingsnis, apie kurį kalbama, – planuojamas pirkimas svarbiam mazgui (vadinamajam Bolimovo mazgui), kuris turėtų sujungti greitąją liniją su esama geležinkelio infrastruktūra. Projekto logikai tai reikšminga, nes nuo šių jungčių priklauso, kaip realiai veiks susisiekimo sistema aplink naują oro uostą.

    Nors „Port Polska“ Lenkijoje pristatomas kaip strateginis infrastruktūros projektas, dabartinė situacija rodo, kad esminiai grafiko sprendimai dar gali keistis. Kol kas oficialus 2032 metų terminas išlieka, bet investicijos startas jau pažymėtas vėlavimo ženklu.

  • Kodėl JAV stumbrai buvo beveik išnaikinti: masinės medžioklės priežastys ir pasekmės

    Wiped from the Great Plains in a mass purge, the American bison population was almost extinguished.

    Published: Nov 1, 2026 written by Kassandre Dwyer, MEd History

    Published: Nov 1, 2026written by Kassandre Dwyer, MEd History

    Millions of Bison roamed the American Great Plains in the early 19th century. They were an essential part of the ecosystem and a tremendous resource for thousands of Indigenous people. However, as the century progressed, the bison herd collapsed in a catastrophic way—and it was no accident. The United States, driven by industrialization, a growing railroad industry, military conquest, and greed, made it a policy to kill off the powerful animals. So successful were these efforts that the American bison almost didn’t survive to see the 20th century.

    Now the National mammal of the United States, bison were omnipresent across the American Great Plains in the time before westward expansion. Biologists estimate that at one time 30-60 million of these majestic animals roamed America, outnumbering humans ten to one. These huge creatures were a driving ecological force in their natural habitat and are considered a “keystone species,” an organism that holds an ecosystem together. Without them, the natural environment changes drastically. Bison grazing, wallowing, and trampling affect the world around them and the other species that live in that system. They are an important protein source for large predators and scavengers, and their waste provides rich nutrients for the soil.

    In addition to serving a vital role in the ecosystem, bison were of immeasurable importance to a number of Indigenous groups that called the Great Plains home. Tribes such as the Lakota, Cheyenne, and Arapaho relied on the bison for their survival, using every bit of the animal in some way, including food, shelter, tools, and clothing. How tribes connected to the bison varied, but the animals often played a role in ritual and ceremony, too.

    In the early 1870s, a cheaper commercial process for tanning hides was developed in Europe, and it would contribute to the decimation of the bison herd. Tough bison hides were valued for making boot soles, industrial belts, and more. Tanning innovation made bison hides easier to process and sell, and demand for slaughtered bison jumped. The price for a hide surged from $0 in 1870 to $2.80 in 1871 (equivalent to working 17.5 hours at the average hourly wage), and the bison were easy to find. 

    These now-profitable hides became easy to transport with the completion of the Transcontinental Railroad in 1869. The trains also brought legions of buffalo hunters west, with some train services slowing to allow passengers to shoot out the windows for sport, leaving wasteful carnage in their wake. Bison had the potential to be hit by trains, or the large herds could pause service as they loitered near the tracks or passed through. The train service eventually split the bison herd into smaller, weaker factions. 

    While conservationists saw the decimation of the buffalo as a tragedy, others saw benefits in the slaughter. At this time, the US military was pushing to subdue Indigenous peoples and confine them to reservations. Battles raged as tribes fought to hold onto their way of life, including events such as the Battle of the Little Bighorn (Greasy Grass). 

    When bills were proposed to create laws protecting the withering bison herd, many military officials stepped up to stop them. General Philip Sheridan maintained that the destruction of the herd would “…settle the vexed Indian question.” Without their main resource, the tribes of the Great Plains faced decimation themselves. Civil War Union hero William Tecumseh Sherman further supported the policy of resource destruction, much as he had against the Confederates in his March to the Sea, saying “the fastest way to force the indians into…a civilized way of life is…to shoot down the bison, until they are too few to sustain the redskins any longer.” President Ulysses S. Grant quietly supported this policy by using a pocket veto after Congress adjourned to avoid the implementation of HR 921, “A bill to prevent the useless slaughter of buffaloes within the Territories of the United States.”

    By 1889, only 512 bison individuals remained of the once thriving American herd. The decimation played a devastating role in confining Indigenous people to reservation life or leading directly to their demise. 

    In 1882, William T. Hornaday was appointed chief taxidermist at the National Museum (now the Smithsonian). Despite his role in history as a problematic racist, Hornaday became interested in the American bison herd and played a pivotal role in efforts to restore it. He orchestrated captive breeding programs that released bison back onto the Plains. By the 1930s, herd numbers were back up around 20,000, largely credited to the “Hornaday herds.”

    Today, bison are no longer considered in danger of extinction, with about 20,500 in wild conservation herds and over 400,000 being raised commercially. However, protection is still a priority concern for bison conservationists, facing issues such as the loss of genetic diversity and the introduction of domestic cattle genetics.

    Kassie is a farmer and freelance writer with a passion for history and teaching others about it. A National Board Certified Teacher, she holds a MEd in History, a MEd in Curriculum & Instruction, and a BS in Sustainable Agriculture & Animal Science. She is particularly interested in the ability of history stories to teach empathy to the next generation, and telling the stories of often overlooked historical perspectives or hidden truths. Kassie has special interests in the history of America’s Indigenous peoples, war, maritime history, and the “wild west.”

    Sign up to our Free Weekly Newsletter

  • Atnaujinta Nysa–Opolė geležinkelio linija: po remonto vėl grįžo traukiniai, greitis augs iki 120 km/h

    Lenkijoje atnaujintas traukinių eismas 287-ąja geležinkelio linija tarp Nysos ir Opolės. Pasak PKP PLK, po kelis mėnesius trukusių darbų traukiniai į trasą sugrįžo spalio 30 dieną.

    Remonto projektas, finansuotas iš valstybės biudžeto, kainavo kiek daugiau nei 11 000 000 eurų. Investicijos tikslas – didesnis eismo saugumas, pralaidumas ir patogesnės sąlygos tiek keleiviniams, tiek krovininiams vežimams.

    Darbai apėmė beveik 50 kilometrų bėgių. Rekonstruoti stočių kelių ūkiai Komprachcicuose, Szydłowe ir Łambinowicuose, o dalis stočių kelių pailginta iki 750 metrų, kad būtų paprasčiau priimti ilgesnius krovininių traukinių sąstatus.

    PKP PLK nurodo, kad nuo gruodžio pasirinktose atkarpose maksimalus leistinas greitis turėtų didėti iki 120 kilometrų per valandą. Tai paprastai reiškia trumpesnį kelionės laiką ir stabilesnius tvarkaraščius, jei kartu atnaujinami ir signalizacijos sprendimai.

    Iki metų pabaigos atskiroje užduotyje numatoma papildomai gerinti pervažų saugą – dalyje pervažų planuojama įrengti šviesoforinę signalizaciją ir užtvarus. Taip pat numatytas Kubicų prasilenkimo kelio integravimas į traukinių eismo valdymo sistemą.

    Istoriškai ši trasa nėra nauja – Opolės ir Nysos linija pastatyta 1887 metais. PKP PLK akcentuoja, kad atnaujinimas turi grąžinti linijai didesnį patikimumą ir geriau pritaikyti ją šiuolaikiniams vežimo poreikiams.

  • Po 17 metų traukiniai grįš į Bielsko-Bialos–Skoczovo liniją: remonto kaina krito daugiau nei perpus

    Lenkijoje planuojama atgaivinti 190-ąją geležinkelio liniją tarp Bielsko-Bialos ir Skoczovo, kuria traukiniai nevažiuoja nuo 2009 metų. Po susitikimo, kuriame dalyvavo infrastruktūros institucijų atstovai ir savivalda, pranešta, kad eismas galėtų būti atnaujintas 2028 metais.

    Projekto grafikas kol kas numato linijos grąžinimą į eksploataciją 2029 metais, tačiau svarstomas ir spartesnis scenarijus. Esminis lūžis – sprendimas keisti projekto apimtį iš modernizacijos į remontą, taip sumažinant reikalavimus ir darbų mastą.

    Remontas vietoje modernizacijos

    Sprendimą įtvirtins artimiausiomis savaitėmis planuojamas pasirašyti sutarties pakeitimas, po kurio atsivers kelias statybos rangos pirkimui. Projekto iniciatoriai tikisi, kad konkursas rangovui galėtų įvykti 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Skelbiama, kad optimizavus darbų apimtį 22 kilometrų ruožo remontas turėtų kainuoti apie 81 000 000 eurų. Ankstesnis planas numatė gerokai brangesnę modernizaciją – maždaug 174 000 000 eurų, tad numatomas biudžetas sumažėjo daugiau nei per pusę.

    Ką tai pakeistų keleiviams?

    Po remonto traukiniai šiuo ruožu galėtų važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Tai reikštų trumpesnę kelionės trukmę ir stabilesnį susisiekimą regione, kuriame daliai gyventojų viešasis transportas šiandien priklauso nuo kelių eismo.

    Numatoma, kad atnaujinta atkarpa sustiprintų ryšį tarp Bielsko-Bialos, Skoczovo ir toliau esančių krypčių, įskaitant maršrutus link Cieszyno ir turistinių vietovių. Tokie projektai dažnai vertinami kaip alternatyva automobiliams, ypač kai geležinkelis siūlo patikimesnį laiką ir patogesnį susisiekimą studentams bei turistams.

    Planuose ir kitos grąžinamos linijos

    Šis projektas nėra vienintelis regione: viešai skelbiama, kad ruošiamasi atkurti ir susisiekimą su Jastrzębie-Zdrój – miestu, kuris ilgą laiką įvardijamas kaip didžiausias Lenkijoje be keleivinių traukinių. Tokie atnaujinimai siejami su platesne politika grąžinti geležinkelį į miestus, kurie per pastaruosius dešimtmečius prarado reguliarius reisus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad pigesnis remontas vietoje pilnos modernizacijos leidžia greičiau atkurti paslaugą, tačiau kartu palieka mažiau erdvės ateities greičio didinimui ar infrastruktūros plėtrai. Vis dėlto sprendimas mažinti apimtį šiuo atveju laikomas kompromisu, leidžiančiu iš viso pajudėti iš planavimo stadijos ir priartėti prie realių darbų.

  • Traukinys netoli Toledo virto košmaru: 46 žuvę, žmonės Ispanijoje sako bijantys keliauti

    Ispaniją sukrėtė tragiška geležinkelio avarija netoli Toledo, nusinešusi dešimčių žmonių gyvybes. Po katastrofos šalyje tvyro gedulas, o vietos bendruomenės ir čia gyvenantys užsieniečiai pripažįsta, kad kasdienės kelionės traukiniu staiga tapo bauginančios.

    Remiantis viešai skelbta informacija, per incidentą žuvo 46 žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti. Gelbėjimo operacijoje dirbo didelės ugniagesių, policijos ir medikų pajėgos, į pagalbą buvo pasitelkti ir sraigtasparniai.

    Kas žinoma apie nelaimę

    Ispanijos tarnybos toliau aiškinasi avarijos aplinkybes, o pirminėse versijose minimas ir žmogiškasis faktorius. Tokiais atvejais vertinama visa grandinė: dispečerinės sprendimai, signalizacija, greičio kontrolė ir traukinio būklė.

    Šokas ypač juntamas tarp žmonių, kurie kasdien naudojasi ta pačia geležinkelių infrastruktūra keliaudami į darbą ar mokslus. Dalis keleivių pripažįsta, kad net įprastos stotys ir maršrutai po tokių žinių kelia nerimą.

    Augantis nerimas tarp keleivių

    Ispanijoje gyvenanti lenkė Agata žurnalistams sakė, kad po katastrofos vis daugiau žmonių kalba apie baimę keliauti. Pasak jos, tai palietė ir tuos, kuriems traukinys yra pagrindinė, kasdienė transporto priemonė.

    „Vis daugiau žmonių prisipažįsta, kad bijo važiuoti, nes tai jų įprastas maršrutas, kuriuo keliauja, pavyzdžiui, į darbą. Visi tai labai išgyvena“, – sakė Agata.

    Jos teigimu, panašios nuotaikos vyrauja ir tarp Ispanijoje gyvenančių lenkų, kurie socialiniuose tinkluose dalijasi sukrėtimu ir netikrumu. Pasak pašnekovės, artimiausios dienos bendruomenėms bus emociškai sunkios dėl didelio žuvusiųjų skaičiaus.

    Pirmoji mintis apie artimuosius

    Kita Ispanijoje gyvenanti lenkė Jola tikino, kad sužinojusi apie nelaimę pirmiausia ėmė galvoti, ar traukinyje nebuvo pažįstamų. Ji pabrėžė, kad tokios tragedijos akimirksniu sukelia nerimą net tiems, kurie tuo metu buvo toli nuo įvykio vietos.

    „Pirmoji mintis buvo, ar tame traukinyje nebuvo kažkas pažįstamas. Laimei, bent jau kol kas apie tai nieko negirdėjau“, – sakė Jola.

    Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad vaizdai iš nelaimės vietos daugeliui palieka ilgalaikį įspūdį, o netikrumas dėl tikslių priežasčių ir aukų tapatybių didina įtampą. Ji teigė jaučianti užuojautą šeimoms, laukiančioms žinių apie artimuosius.

    Tarnybos skelbia, kad pagalba sužeistiesiems buvo organizuojama nedelsiant, o resursų prireikė daug ir dėl to, kad nelaimė įvyko atokiau nuo didesnių gydymo įstaigų. Kol vyksta tyrimas, visuomenė laukia atsakymų, kas tiksliai nulėmė katastrofą ir kokių saugumo sprendimų bus imtasi.

  • Tragedija prie Varšuvos sustabdė traukinius: keleiviams skubiai keičiama kelionė

    Netoli Varšuvos, Cisie vietovėje, įvyko tragiška nelaimė geležinkelyje, dėl kurios sutriko traukinių eismas ir keleiviams teko ieškoti alternatyvų kelionei. Operatoriai pranešė apie didelius vėlavimus maršrute Varšuva–Siedlcai ir organizuojamą pakaitinį susisiekimą.

    Incidentas įvyko geležinkelio ruože, kuriame vyksta intensyvus keleivinių traukinių judėjimas, todėl sutrikimai greitai persimetė į dalį regioninių ir tolimojo susisiekimo reisų. Keleiviai buvo raginami sekti švieslentes stotyse ir vežėjų pranešimus, nes tvarkaraščiai galėjo keistis priklausomai nuo situacijos vietoje.

    Įprastai tokiais atvejais eismas ribojamas dėl gelbėjimo darbų, policijos veiksmų ir infrastruktūros patikros, kol užtikrinamas saugus traukinių praleidimas. Pakaitinis vežimas autobusais taikomas tuomet, kai traukiniai negali važiuoti visu ruožu arba kai būtina aplenkti uždarytą atkarpą.

    Geležinkelio saugos specialistai primena, kad didžiausios rizikos kyla perėjose ir vietose, kur žmonės bando kirsti bėgius neleistinose vietose. Vežėjai nuolat kartoja, kad net ir trumpas patekimas į bėgius gali baigtis tragedija, o bet koks pašalinių patekimas į geležinkelio zoną sukelia grėsmę ir keleiviams, ir brigadoms.

    Keleiviams, planuojantiems kelionę šiuo maršrutu, patariama numatyti papildomo laiko persėdimams ir galimiems maršruto pakeitimams. Dėl kompensacijų ar bilietų keitimo sąlygų paprastai sprendžiama pagal konkretaus vežėjo taisykles, atsižvelgiant į vėlavimo trukmę ir tai, ar buvo suteiktas pakaitinis transportas.

  • Nuo spalio 25 dienos keičiamas traukinių tvarkaraštis: dalis reisų kursuos ypatingu režimu iki gruodžio

    Nuo spalio 25 dienos įsigalios laikini traukinių tvarkaraščio pakeitimai, kurie planuojami iki gruodžio 12 dienos. Korekcijos susijusios su infrastruktūros darbais ir naujų sprendimų diegimu geležinkelyje, todėl keleiviams kai kuriais atvejais teks prisitaikyti prie pasikeitusių išvykimo laikų.

    Pokyčiai numatyti dėl atnaujinimo darbų geležinkelio ruožuose ir eismo valdymo sistemų diegimo. Pasibaigus daliai bėgių ir kontaktinio tinklo modernizavimo darbų, lapkritį planuojamas perėjimas prie naujos traukinių eismo valdymo sistemos, kuri ilgainiui turėtų padėti tiksliau reguliuoti srautus ir mažinti trikdžius.

    Kas yra ypatingas režimas?

    Diegiant naują įrangą atskiruose ruožuose, laikinai gali būti taikomas vadinamasis telefoninis traukinių eismo pranešimų derinimas tarp stočių. Tai reiškia, kad kai kuriuose etapuose traukinių judėjimą labiau koordinuos budėtojai, o ne įprasta šviesoforų signalizacija.

    Dėl šios tvarkos dalyje stočių gali būti numatomi ilgesni sustojimai, o tvarkaraščiai per kelias savaites gali keistis ne vieną kartą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad kai kurios kelionės pailgės, o išvykimo minutės bus pakoreguotos net ir toje pačioje linijoje.

    Galimi naktiniai ribojimai ir pakaitiniai autobusai

    Infrastruktūros priežiūros ir montavimo darbai dažnai planuojami naktimis, kai traukinių eismas retesnis. Dėl to atskirais vakarais ar paryčiais gali būti įvedamos trumpalaikės pertraukos traukinių judėjime, o dalis reisų gali būti atšaukiami.

    Tokiais atvejais paprastai organizuojamas pakaitinis susisiekimas autobusais už atšauktus reisus, ypač už paskutinį vakaro arba pirmą ryto traukinį. Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti konkretų reiso laiką ir galimus pakaitinio transporto sprendimus, nes būtent laikini darbų grafikai dažniausiai lemia staigius koregavimus.

  • Milano „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų: lengvesnė triukšmo kontrolė jau domina geležinkelius

    Milano „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų: lengvesnė triukšmo kontrolė jau domina geležinkelius

    Finansavimas plėtrai ir įsigijimams

    Milane įsikūrusi triukšmo ir vibracijų valdymo bendrovė „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų finansavimo raundą. Įmonė kuria ir gamina sprendimus geležinkeliams, energetikai, pramonei, statyboms ir mobilumui, o kartu pristatė atnaujintą identitetą.

    Raundui vadovavo Paryžiuje veikiantis private equity fondas „Jolt Capital“, investuojantis į „DeepTech“ augimo stadijos įmones. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Eureka! Venture SGR“, „CDP Venture Capital SGR“ ir „Simest“, o sandoris apėmė ir ankstesnio investuotojo „360 Capital“ turėtos dalies perėmimą.

    „Triukšmo kontrolė artėja prie lūžio taško: įprasti produktai pasiekė fizines ribas, o infrastruktūrai reikia tylesnių sprendimų, užimančių mažiau vietos ir sveriančių mažiau“, – sakė „Jolt Capital“ valdantis partneris Andrea Traversone.

    Metamedžiagos vietoj masės

    „Phononic Vibes“ įkurta 2018 metais kaip Milano politechnikos universiteto (Politecnico di Milano) atšaka, ją įsteigė Luca D’Alessandro, Giovanni Capellari ir Stefano Caverni. Įmonė gamina Italijoje ir telkia Europos gamintojų grupę, į kurią įeina ir 1979 metais įkurta „Matis“.

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria tradicinė triukšmo slopinimo rinka: pagal vadinamąjį masės dėsnį didesnis slopinimas dažnai reiškia daugiau medžiagos, svorio ir konstrukcijos. „Phononic Vibes“ teigia šią logiką apeinanti pasitelkdama metamedžiagas, kurių efektyvumą lemia ne masė, o struktūros geometrija.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai gali būti iki 30 proc. lengvesni išlaikant tą patį akustinį rezultatą, arba užtikrinti geresnį slopinimą esant tam pačiam svoriui. Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį montavimą, mažesnes logistikos sąnaudas ir daugiau projektavimo laisvės erdvėse, kur vieta ir apkrovos yra kritinės.

    Patentai, sertifikatai ir klientai

    Technologijos pagrindas yra įmonės sukurta projektavimo sistema, apsaugota 18 patentų šeimų. „Phononic Vibes“ nurodo, kad ši sistema leidžia metamedžiagų fiziką paversti sertifikuotais, gamybai parengtais produktais, o sprendimų biblioteka pildoma kiekvienu įgyvendintu projektu.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad Deutsche Bahn sertifikavo jos skaidrią triukšmo užtvarą Vokietijos geležinkelių tinklui. Be to, teigiama, jog „Mercedes-Benz“ technologiją naudoja serijinėje gamyboje, o rangovai, įskaitant „Webuild“ ir „Eteria“, renkasi užtvaras dėl greitesnio įrengimo.

    „Svoris visada buvo tylos kaina. Parodėme, kad tai gali būti projektavimo pasirinkimas, dirbant su vienais reikliausių klientų Europoje“, – sakė „Phononic Vibes“ vadovas ir vienas įkūrėjų Luca D’Alessandro.

    Įmonė nurodo, kad pajamos nuo 2018 metų kasmet dvigubėjo, o 2025 metais pasiektas veiklos lūžio taškas. Naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai, naujoms pritaikymo sritims ir pristatymo pajėgumams stiprinti, taip pat svarstomi tiksliniai įsigijimai, kurie praplėstų grupės kompetencijas ir gamybines galimybes.