CP v2

Tag: Geležinkeliai

  • Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Pirminiais duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo, o keleivių saugumas buvo užtikrintas.

    Pasak bendrovės, grėsmę laiku pastebėjo už oro pavojų stebėseną atsakinga komanda, todėl traukinio įgula spėjo imtis apsaugos priemonių. „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad ir toliau stebi situaciją bei siekia palaikyti sklandų traukinių eismą, kiek įmanoma mažinant rizikas keleiviams ir darbuotojams.

    Smūgis prie Lenkijos sienos įvyko platesnio masto Rusijos oro atakų fone. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad per naktį buvo panaudota daugiau nei 450 įvairių tipų dronų, tarp jų ir reaktyvinių, taip pat vadinamųjų raketinių dronų.

    Ukrainos institucijų duomenimis, per naktines atakas žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 36 buvo sužeisti. Smūgiai fiksuoti ir vakarų Ukrainos regionuose, besiribojančiuose su Lenkija, todėl trumpam buvo ribojamas eismas kai kuriuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punktuose.

    Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad dėl saugumo priežasčių naktį buvo laikinai sustabdyti patikrinimai, tačiau vėliau veikla atnaujinta ir judėjimas grįžo į įprastą ritmą. Lenkijos pareigūnai taip pat nurodė, kad tiesioginės grėsmės pačiuose kontrolės punktuose neužfiksuota.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tokie smūgiai yra signalas ne tik Ukrainai, bet ir jos partneriams Europoje.

    „Tai yra teroras, kuris beldžiasi tiesiai į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ministras ragino partnerius griežtinti spaudimą Maskvai ir imtis ryžtingesnių priemonių, įskaitant papildomas sankcijas Rusijos karinei pramonei. Ukrainos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad dronų ir raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetiką ir transportą, yra sisteminė karo taktika.

    Reaguodamos į smūgius vakarų Ukrainoje, Lenkijos ginkluotosios pajėgos ėmėsi priemonių oro erdvės saugumui užtikrinti. Buvo aktyvuoti budintys naikintuvai F-16, taip pat kitos stebėsenos ir prevencinės priemonės, o gyventojams prie rytinės šalies sienos išplatintas perspėjimas apie padidintą karinį aktyvumą.

    Lenkijos operacinė vadovybė vėliau pranešė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, o papildomos priemonės buvo atšauktos. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad anksti ryte aptiktos atakos vakarų Ukrainoje, tačiau pasienyje užtikrintas sustiprintas budrumas.

    Analitikai pažymi, kad smūgiai vis arčiau NATO sienos didina eskalacijos ir incidentų riziką, net jei tiesioginio sienos pažeidimo nėra. Dronų karo mastas rodo, kad oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių tiek Ukrainos, tiek kaimyninių šalių saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos geležinkeliai nuo plataus masto invazijos pradžios tapo kritiškai svarbia logistikos ir evakuacijos grandimi, todėl jų infrastruktūra yra nuolatinis taikinys. Kiekvienas smūgis transportui gali turėti poveikį ne tik vidaus susisiekimui, bet ir humanitarinių bei karinių krovinių judėjimui.

  • „PKP Cargo“ neatitraukia ieškinio valstybei: siekia apie 340 mln eurų dėl vadinamosios anglies direktyvos

    Byla dėl 2022 metų sprendimo

    Restruktūrizuojamos Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės „PKP Cargo“ sanavimo administratorius kreipėsi į Varšuvos apygardos teismą, prašydamas atnaujinti anksčiau sustabdytą procesą dėl žalos atlyginimo iš valstybės.

    Ginčas susijęs su vadinamąja anglies direktyva – 2022 metais priimtu sprendimu, kuriuo bendrovei buvo nurodyta gabenti iš užsienio pirktą anglį, skirtą energetikos sektoriui. „PKP Cargo“ teigia patyrusi nuostolių vykdydama šį nurodymą.

    Kokia suma ir kodėl procesas atnaujinamas

    Bendrovė ieškiniu iš Lenkijos valstybės iždo reikalauja 1,522 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų. Įmonė pabrėžia, kad žalos atlyginimas siejamas būtent su sprendimo įgyvendinimo finansinėmis pasekmėmis.

    Prašymas atnaujinti bylą pateiktas dėl procedūrinių priežasčių – pasibaigus terminui, kiek laiko teismas apskritai gali laikyti procesą sustabdytą. „PKP Cargo“ nurodo, kad tai nereiškia atsitraukimo nuo derybų ir neatmeta taikaus susitarimo galimybės.

    Valstybė taip pat kreipėsi į teismą

    Analogišką prašymą teismui pateikė ir Lenkijos generalinė prokuratūra, todėl abi pusės formaliai siekia, kad byla vėl judėtų procesine tvarka.

    Primintina, kad teismas buvo sustabdęs nagrinėjimą šių metų kovo mėnesį, kai abi šalys svarstė galimybę ginčą išspręsti be ilgo teisminio proceso. Iki šiol viešai neskelbiama, ar derybose pavyko priartėti prie kompromiso.

    Ši byla atkreipia dėmesį į platesnį klausimą, kaip valstybės krizinių situacijų sprendimai, ypač energetikos srityje, persikelia į verslo balansus ir vėliau gali virsti daugiamečiais ginčais. Tokie ieškiniai dažnai remiasi argumentu, kad viešojo intereso sprendimai neturėtų neproporcingai perkelti finansinės naštos vienai įmonei.

  • Geležinkelių sektorius kreipėsi į Donaldą Tuską: žada prioritetą, bet sprendimai vėluoja

    Lenkijos geležinkelių sektoriaus organizacijos atviru laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kaltindamos Vyriausybę ryškiu neatitikimu tarp viešų deklaracijų ir realių sprendimų. Pagrindiniai priekaištai susiję su Finansavimo mechanizmais, krovinių vežimo sąnaudomis bei planuojamais kelių transporto reguliavimo pokyčiais.

    Laišką pasirašė Izba Gospodarcza Transportu Lądowego, Forum Kolejowe Railway Business Forum ir Związek Niezależnych Przewoźników Kolejowych. Organizacijos primena, kad 2025 metais Trako parodoje Gdanske geležinkeliai buvo įvardyti kaip vienas svarbiausių prioritetų, tačiau praktikoje esą matomas reformų vilkinimas.

    Fondų reforma nukeliama

    Vienas svarbiausių ginčo taškų yra Geležinkelių fondo reforma, kuri turėtų užtikrinti stabilesnį ir lankstesnį infrastruktūros finansavimą. Sektorius siekia, kad geležinkelių investicijų planavimas būtų mažiau priklausomas nuo trumpalaikių biudžeto sprendimų ir labiau prognozuojamas verslui.

    Pasak organizacijų, reforma turėjo įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau dabar planuojama ją nukelti vieniems metams. Tokį sprendimą pasirašiusieji vadina sunkiai suderinamu su ilgalaikiais infrastruktūros planais iki 2050 metų ir viešai deklaruojama geležinkelių svarba.

    Kroviniai praranda dalį rinkos

    Kita kritikos kryptis susijusi su krovinių vežimu geležinkeliais ir infrastruktūros mokesčiais. Laiške teigiama, kad 2022–2025 metais geležinkeliai prarado 12 proc. pervežamos masės ir 10 proc. krovinių vežimo darbo, o tai rodo blogėjančią konkurenciją su kelių transportu.

    Organizacijos taip pat akcentuoja, kad infrastruktūros valdytojas bandė reikšmingai didinti mokesčius už naudojimąsi tinklu, nors vėliau radikaliausias didinimas buvo atšauktas. Sektoriaus vertinimu, geležinkelių kroviniams reikia mažinti konkurencines kliūtis, o ne didinti sąnaudas, kurios skatina krovinių srautus persikelti į kelius.

    Nerimas dėl megasunkvežimių

    Trečiasis klausimas susijęs su planuojamais kelių transporto pakeitimais, kurie apimtų didesnio ilgio ir masės sunkvežimių, vadinamų megasunkvežimiais, įteisinimą. Geležinkelių atstovai įspėja, kad tokie sprendimai sustiprintų kelių transporto operacines galimybes ir dar labiau spaustų geležinkelių bei intermodalinių pervežimų konkurencingumą.

    Organizacijos ragina Vyriausybę laikytis trijų kryptingų veiksmų: neatidėlioti Geležinkelių fondo reformos, formuoti infrastruktūros mokesčių politiką, kuri realiai stiprintų krovinių vežimą geležinkeliais, ir vertinant kelių reguliavimą atsižvelgti į poveikį geležinkelių rinkos daliai.

    „Tikimės, kad ministras pirmininkas paskatins sprendimus, kurie leis patikrinti, ar žodžiai apie absoliutų prioritetą yra realus įsipareigojimas, ar liks politine deklaracija“, – rašė laiško signatarai.

  • Pasirašyta 256 mln. eurų sutartis dėl geležinkelio linijos 201 modernizacijos: ką žada iki 2029 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl maždaug 40 kilometrų geležinkelio linijos 201 atkarpos tarp Lipowa Tucholska ir Kościerzyna modernizavimo. Projekto vertė siekia apie 256 mln. eurų su PVM, o darbus numatyta užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Ši investicija laikoma viena svarbesnių šiaurinės Lenkijos susisiekimo krypčių, nes ji stiprina ryšį tarp Bydgoszcz ir Trójmiasto regiono. Kartu tai reikšminga logistikos grandinei, susijusiai su Gdynia uosto krovinių srautais.

    Kas bus padaryta atkarpoje

    Pagal sutartį planuojama rekonstruoti esamą geležinkelio kelią, pastatyti antrąjį kelią ir elektrifikuoti trasą. Tokie sprendimai paprastai leidžia didinti pralaidumą, mažinti tvarkaraščių jautrumą trikdžiams ir sudaryti sąlygas intensyvesniam eismui.

    Numatyta atnaujinti peronus Szałamaje stotyje ir Wojtal, Olpuch bei Podleś sustojimo punktuose. Taip pat bus įrengtas naujas sustojimas Szenajda Kościerzyna savivaldybėje, siekiant pagerinti vietos gyventojų susisiekimą geležinkeliu.

    Projekte numatomas modernių traukinių eismo valdymo įrenginių diegimas ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtra. Saugumas turėtų didėti ir 14 geležinkelio bei kelių sankirtų vietose, kur planuojami sprendiniai, mažinantys avarijų riziką.

    Tiltai, viadukai ir pralaidumas

    Dar viena didelė darbų dalis apima 28 inžinerinių statinių statybą, rekonstrukciją ar modernizaciją, įskaitant tiltus, viadukus ir pralaidas. Tokie objektai dažnai tampa kritiniais viso koridoriaus patikimumo taškais, nes riboja greitį ir keliamojo pajėgumo parametrus.

    Po modernizacijos atkarpa turėtų pasiūlyti didesnį pralaidumą ir geresnes sąlygas tiek keleiviniams, tiek krovininiams traukiniams. Krovininiam transportui tai ypač aktualu, kai tikslas yra aptarnauti sunkesnius ir ilgesnius sąstatus bei efektyviau sujungti gamybos rajonus su uosto logistika.

    Istorinė linija ir regioninė reikšmė

    Linija 201 Lenkijoje dažnai minima kaip istoriškai svarbi vadinamoji Węglówka kryptis. Ji jungia Pamario regioną su centrine ir pietine šalies dalimi, todėl investicija vertinama ne tik kaip vietinė, bet ir kaip nacionalinės reikšmės transporto koridoriaus dalis.

    Numatoma, kad užbaigus darbus pagerės eismo sauga ir patikimumas, o elektrifikacija gali sumažinti priklausomybę nuo dyzelinės traukos ir palengvinti riedmenų planavimą. Galutinis terminas nurodomas iki 2029 metų pabaigos, tačiau tokio masto projektuose jis priklauso ir nuo darbų etapavimo bei eismo organizavimo statybų metu.

    Projektą įgyvendinanti bendrovė „Intercor“ yra dirbusi su kitais dideliais geležinkelio infrastruktūros projektais Lenkijoje. Praktikoje tai reiškia, kad rangovui teks suderinti ne tik bėgių ir kontaktinio tinklo darbus, bet ir stočių infrastruktūros, inžinerinių statinių bei eismo valdymo sistemų diegimą.

    „Modernizacija linijoje 201 reiškia realią naudą keleiviams, vežėjams ir visai transporto sistemai“, – sakė „Intercor“ atstovas Wojciech Adamczyk.

  • Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Lenkijoje planuojamas naujas oro uostas Port Polska sulaukė dar vienos detalės: teritorijoje numatytas policijos komisariatas. Projektuotojai pabrėžia, kad tokio masto infrastruktūrai būtinos nuolatinės saugumo ir viešosios tvarkos pajėgos.

    Už šio objekto projektinę dokumentaciją atsakinga konsorciumo sutartis, o vizualizacijas pristatė CPK. Komisariatas turėtų tapti pareigūnų baze ir užtikrinti operatyvų reagavimą tiek keleivių, tiek oro uosto veiklos zonose.

    Numatoma, kad policija dirbs dviejose skirtingose teritorijose: viešai prieinamoje oro uosto dalyje ir riboto patekimo zonoje, susijusioje su skrydžių operacijomis. Tokia praktika taikoma didžiuosiuose tarptautiniuose oro uostuose, kur saugumas apima ne tik patikras, bet ir incidentų prevenciją, eismo, viešosios tvarkos bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    CPK nurodo, kad projektavimo ir leidimų parengimo darbų vertė siekia apie 830 000 eurų be PVM. Konkursas šiam infrastruktūros elementui pradėtas 2025 metais vasarį, o sutartis pasirašyta tų pačių metų birželį.

    Pats Port Polska projektas pristatomas kaip daugiametė investicija, kurios įgyvendinimas bus etapinis. Pirmuosius statybų darbus planuojama pradėti 2026 metų rugsėjį, kai turėtų būti pradedami terminalo ir geležinkelio stoties konstrukciniai darbai, įskaitant polių ir kolonų įrengimą.

    Iki 2026 metų pabaigos ir 2027 metais numatomi intensyvūs parengiamieji darbai bei gilesni kasimo darbai. Šiuo metu Port Polska atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir pirmojo naujos geležinkelio linijos Y ruožo parengtį, kuri turėtų pagerinti susisiekimą su didžiaisiais šalies miestais.

  • PKP LHS pereina prie lokomotyvų remonto savo jėgomis: sutaupyti tikisi apie 4,7 mln. eurų

    PKP Linia Hutnicza Szerokotorowa (PKP LHS) plečia lokomotyvų priežiūros ir remonto darbus, kuriuos atliks savo techninėje bazėje. Bendrovė teigia, kad taip siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių rangovų, greitinti riedmenų grąžinimą į eksploataciją ir kontroliuoti kaštus, kurie pastaraisiais metais augo dėl paslaugų brangimo bei dalių tiekimo apribojimų.

    PKP LHS valdo 77 lokomotyvų parką, taip pat turi specialiųjų transporto priemonių ir vagonų. Didelę parko dalį sudaro sovietinės konstrukcijos M62 pagrindu sukurti lokomotyvai, Lenkijoje plačiau žinomi kaip ST44, o dalis jų per laiką buvo modernizuoti ir pritaikyti plataus 1 520 mm vėžės darbui.

    P4 remontai – sudėtingesnis etapas

    Iki šiol įmonė savo jėgomis daugiausia vykdė žemesnio lygio patikras ir priežiūrą, tačiau 2026 metais pradėjo perimti ir P4 lygio remontus. P4 yra vienas iš gilesnių techninės priežiūros etapų, kuris paprastai reiškia dalinį lokomotyvo išardymą, mazgų diagnostiką ir platesnės apimties keitimus.

    Toks remontas gali apimti važiuoklės mazgų ir ratų porų patikrą, stabdžių sistemos darbus, traukos variklių ir pavarų dėžių būklės įvertinimą, elektros bei pneumatinių sistemų diagnostiką, reguliavimą ir bandymus po remonto. Praktikoje tai užima daugiau laiko nei einamoji priežiūra, o kvalifikuotų specialistų ir įrangos poreikis yra gerokai didesnis.

    2026 metų pirmąjį pusmetį PKP LHS savo dirbtuvėse atliko keturių M62 tipo lokomotyvų P4 lygio remontą, dar du tokie lokomotyvai paruošti kitam etapui. Įmonė pabrėžia, kad pradžioje dalis specializuotų darbų, pavyzdžiui, susijusių su generatorių agregatais ar važiuoklės elementais, vis dar patikima išoriniams partneriams.

    „Tikslas yra sukurti kompetencijas, kurios leistų visą P4 remonto apimtį atlikti savo bazėje. Tai nėra vien kaštų mažinimas – svarbu ir techninė savarankiškumo bei proceso kontrolės stiprinimas“, – sakė PKP LHS Priežiūros biuro direktorius Eugeniusz Magryta.

    Sutaupymas ir parko atnaujinimas

    PKP LHS skaičiuoja, kad šis modelis 2026 metais leistų sutaupyti apie 1,6 mln. eurų, o 2027 metais – daugiau nei 4,7 mln. eurų. Sutaupymai siejami su mažesnėmis išorinių paslaugų sąnaudomis, efektyvesniu darbų planavimu ir geresniu atsarginių dalių panaudojimu.

    Kitas projekto etapas numato P4 remontų apimties plėtrą modernizuotiems 311Da tipo dyzeliniams lokomotyvams, kurie yra giliai atnaujinti M62 šeimos modeliai. PKP LHS planuoja, kad 2027 metais savo pajėgumais atliks P4 remontą 10 tokių lokomotyvų, bendradarbiaudama su „General Electric“ dėl dyzelinių variklių sprendimų ir techninės priežiūros kompetencijų.

    Lygiagrečiai PKP LHS ruošiasi riedmenų atnaujinimui ir skelbia esanti pažengusi 12 naujų lokomotyvų įsigijimo pasirengimo stadijoje. Bendrovė valdo beveik 400 kilometrų ilgio plataus vėžės liniją, kuri jungia Lenkijos geležinkelių tinklą su rytine šalies siena ir yra svarbi krovinių pervežimo bei logistikos grandinės dalis.

    Įmonė nurodo, kad joje dirba apie 1 260 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 94–117 mln. eurų. Šiame kontekste investicijos į priežiūros pajėgumus vertinamos kaip būdas užtikrinti parko patikimumą ir lankstumą, ypač kai pramonės sektoriuje didėja spaudimas trumpinti prastovas ir stabilizuoti eksploatacinius kaštus.

  • Iš kasyklų į geležinkelį: Lenkijoje startavo kalnakasių perkvalifikavimas, populiariausia profesija aiški

    Pirmasis Lenkijos valstybinės kasybos grupės PGG kalnakasis pradėjo dirbti regioniniame vežėjo Koleje Śląskie padalinyje, taip pažymėdamas praktinę lapkritį pasirašyto perkvalifikavimo susitarimo pradžią. Ši iniciatyva siejama su platesne pramonės transformacija, kai daliai kasybos darbuotojų ieškoma alternatyvų kituose sektoriuose.

    Regioninis vežėjas pranešė, kad didžiausio susidomėjimo sulaukia riedmenų mechaniko pareigos, o nemažai kandidatų domisi ir galimybe tapti traukinių машinistu. Tokia kryptis pasirinkta neatsitiktinai: geležinkeliui trūksta techninių specialistų, o kasybos darbuotojai dažnai turi mechanikos ir įrangos priežiūros patirties.

    Į Koleje Śląskie perėjęs 35 metų Klaudiušas Sikora iki tol kasyklose dirbo keliolika metų ir prižiūrėjo kasybos techniką. Geležinkelyje jis įsidarbino riedmenų mechaniku, o darbdavys pabrėžė, kad svarbiausi atrankos kriterijai yra bazinės techninės žinios, patirtis, įsitraukimas ir noras mokytis.

    „Po dviejų nelaimių po žeme nusprendžiau, kad į šachtą nebegrįšiu. Pasinaudojau išeitine ir pasirinkau keisti sritį, sužinojęs apie Koleje Śląskie ir PGG bendradarbiavimą“, – sakė Klaudiušas Sikora.

    Kokios profesijos paklausiausios?

    Vežėjas nurodo, kad riedmenų mechaniko darbas yra populiariausias pasirinkimas tarp norinčiųjų persikvalifikuoti. Tai pozicija, kurioje reikalinga kasdienė traukinių techninės būklės patikra, smulkūs remontai, susidėvinčių dalių keitimas ir sistemų veikimo kontrolė.

    Tuo pat metu dalis kandidatų siekia tapti traukos priemonių mašinistais, tačiau čia kelias ilgesnis: mokymai gali trukti iki dvejų metų, o norint pradėti dirbti būtina išlaikyti valstybinius egzaminus ir atitikti griežtus sveikatos bei saugos reikalavimus. Dėl to daliai žmonių techninės priežiūros pareigos tampa greitesniu būdu įsitvirtinti sektoriuje.

    Susitarimas tarp PGG ir Koleje Śląskie

    Perkvalifikavimo modelis remiasi dviejų viešojo sektoriaus įmonių skirtinguose ūkio segmentuose bendradarbiavimu, į kurį įtrauktas ir PGG grupei priklausantis mokymų partneris „Synercom“. Numatyta, kad dalyviai gali gauti profesinį konsultavimą, kompetencijų vertinimą, mokymus ir pagalbą įsidarbinant.

    Iniciatyvos tikslas – sušvelninti socialines kasybos transformacijos pasekmes ir kartu užpildyti geležinkelio rinkoje atsirandančias spragas. Be mechanikų ir mašinistų, geležinkeliui taip pat reikia elektromechanikų, riedmenų priežiūros technikų, o ateityje planuojama daugiau poreikio ir administracinėms bei techninėms funkcijoms.

    Geležinkelio plėtra kuria paklausą

    Koleje Śląskie vadovybė akcentuoja, kad artimiausiais metais geležinkelio rinka Lenkijoje turėtų augti, nes modernizuojama infrastruktūra ir atnaujinamas riedmenų parkas, tam pasitelkiant ir Europos Sąjungos paramą. Vežėjas skelbia planuojantis plėsti techninę bazę ir darbuotojų komandas, nes vien riedmenų skaičiaus didėjimas reiškia daugiau priežiūros, remonto ir aptarnavimo darbų.

    Šiuo metu Koleje Śląskie eksploatuoja kelias dešimtis elektrinių traukinių, kuriems būtini reguliarūs patikrinimai ir techninė priežiūra. Vežėjas taip pat nurodo, kad keleivių srautai pastaraisiais metais siekia apie 22 mln. per metus, o pajėgumus riboja dideli infrastruktūros pertvarkos projektai, kurie turėtų tęstis iki 2028 metų.

    PGG, Koleje Śląskie ir „Synercom“ susitarimas dėl kalnakasių perkvalifikavimo buvo pasirašytas 2025 metų lapkričio 3 dieną. Vežėjas tikisi, kad artimiausiu metu prie techninės priežiūros komandų prisijungs ir daugiau buvusių kasybos darbuotojų.

  • „Budimex“ laimėjo dar vieną geležinkelio kontraktą: modernizuos ruožą iki 2030 metų

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ pasirašė sutartį su PKP PLK dėl geležinkelio linijos modernizavimo tarp Łęczycos ir Kutno. Projektas bus vykdomas pagal projektavimo ir rangos principą, o darbus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Sutarties vertė viršija 370 mln. zlotų, o tai sudaro apie 86 mln. eurų. Investicija apima esamos infrastruktūros atnaujinimą, papildomo kelio įrengimą dalyje maršruto bei keleiviams skirtos infrastruktūros pertvarką.

    Kas pasikeis ruože Łęczyca–Kutno

    Numatyta kompleksiškai modernizuoti apie 21 kilometro ilgio esamą kelią, taip pat maždaug 15 kilometrų atkarpoje nutiesti antrąjį kelią. Darbai apims ir inžinerinius statinius: planuojama rekonstruoti devynis tiltus bei vieną pralaidą.

    Kartu bus atnaujintas kontaktinis tinklas, elektros ūkis ir traukinių eismo valdymo sistemos. Tokios investicijos paprastai siejamos su didesniu saugumu, mažesniu gedimų skaičiumi ir stabilesniais tvarkaraščiais intensyvaus eismo linijose.

    Keleiviams – greitesni traukiniai ir atnaujintos stotys

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę. Stotyje Witonia numatyta įrengti du naujus salinius peronus ir požeminę perėją, o Gawrony stotelė bus modernizuota įrengiant du naujus peronus.

    Taip pat palikta galimybė papildomiems darbams pagal pasirinkimo teisę: Topolos Królewskos vietovėje galėtų atsirasti dar du nauji peronai. Tokie sprendimai dažniausiai diegiami siekiant patogesnio įlipimo, geresnio pritaikymo riboto judumo žmonėms ir sklandesnių keleivių srautų.

    Iki 160 km per valandą ir didesnis pralaidumas

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šioje linijoje turėtų galėti važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Didesni techniniai parametrai ir pralaidumas paprastai leidžia patikimiau derinti regioninius, tolimuosius ir krovinių maršrutus.

    PKP PLK ir rangovai teigia, kad modernizacija yra platesnio jungties tarp Lodzės ir Kutno atnaujinimo etapo dalis. Prognozuojama, kad kelionės laikas tarp šių miestų galėtų sutrumpėti apie 10 minučių.

    „Mūsų užduotis – taip parengti ir vykdyti investiciją, kad rezultatas būtų moderni, patikima infrastruktūra, atitinkanti geležinkelio poreikius ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Budimex“ projekto vadovas Jakubas Szłapka.

    Iki 2030 metų numatytas terminas rodo, kad projektas apims ne tik statybos darbus, bet ir ilgesnį projektavimo, derinimų bei eismo organizavimo laikotarpį. Tokiose geležinkelio modernizacijose reikšminga dalis iššūkių susijusi su darbų vykdymu nenutraukiant arba minimaliai ribojant traukinių judėjimą.

  • „PKP Intercity“ Pendolino vėl pasiekė 253 km/val.: testai žada greitesnes keliones

    „PKP Intercity“ Pendolino vėl pasiekė 253 km/val.: testai žada greitesnes keliones

    Rekordinis važiavimas naktį

    Lenkijoje „PKP Intercity“ toliau artėja prie 250 km/val. greičio keleiviniuose reisuose: naktį iš rugpjūčio 17 į 18 dieną Pendolino tipo sąstatas ED250 bandymų metu buvo įsibėgėjęs iki 253 km/val. Bandymas vyko Centrinėje magistralėje, kuri laikoma svarbiausia šalies greitųjų traukinių arterija.

    Tokie važiavimai nėra vien tik simbolinis rekordas. Jie reikalingi tam, kad būtų patikrintas traukinio elgesys dideliu greičiu, stabdymas, ryšio kokybė ir visos saugos procedūros, kurios privalomos prieš pradedant komercinius reisus su keleiviais.

    Kas iš tiesų buvo testuojama?

    Šį kartą akcentas buvo ryšio ir signalizacijos sprendimams, ypač GSM-R sistemai, kuri yra geležinkelių ryšio standartas Europoje. Praktikoje ji padeda užtikrinti stabilų ryšį tarp traukinio ir infrastruktūros valdymo, o tai tampa kritiška, kai greitis viršija 160 km/val.

    GSM-R diegimas ir testavimas yra vienas iš etapų, be kurių didesni greičiai negali būti įteisinami reguliariame tvarkaraštyje. Kartu tikrinamas ir suderinamumas su kitomis eismo valdymo bei saugos sistemomis, nes būtent jos lemia, ar didelis greitis gali būti palaikomas patikimai ir pakankamai ilgose atkarpose.

    Kada realiai bus 250 km/val. su keleiviais?

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas yra nurodęs, kad pirmieji komerciniai reisai su keleiviais, kai traukiniai važiuotų 250 km/val. greičiu, planuojami 2027 metų antroje pusėje. Pirmiausia tai būtų taikoma būtent Centrinei magistralei, kur infrastruktūra tam pritaikyta labiausiai.

    Skaičiuojama, kad įteisinus 250 km/val. greitį kelionė tarp Varšuvos ir Krokuvos galėtų sutrumpėti iki mažiau nei dviejų valandų. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir konkurencijai su automobiliais bei vidaus skrydžiais, ypač verslo keleivių segmente.

    Ar Lenkija taikysis į daugiau nei 300 km/val.?

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija kalba ir apie daugiau nei 300 km/val. greičius, tačiau tai jau kitos kartos projektai, reikalaujantys naujų traukinių ir naujos infrastruktūros. Vien tik turėti greitą riedmenį neužtenka, nes tokie greičiai yra įmanomi tik specialiai tam parengtose linijose su griežtesniais saugos ir geometrijos reikalavimais.

    Šiame kontekste minimos ir naujos geležinkelio kryptys, siejamos su CPK plėtra, tačiau tai dar ne artimiausių metų sprendimas. Kol kas didžiausią praktinę naudą turės būtent nuoseklūs bandymai ir infrastruktūros modernizavimas esamose magistralėse, kad 250 km/val. taptų kasdienybe, o ne vienkartiniu bandymu.

  • Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkijoje vykstantis Podłęże–Piekiełko geležinkelio projektas artėja prie dar vieno svarbaus etapo: į statybų aikšteles gabenamos dvi tunelių gręžimo mašinos TBM. Būtent jos turėtų išgręžti ilgiausią šalies geležinkelio tunelį, kuris taps nauju nacionaliniu rekordu.

    Planuojama, kad tunelis tarp Szczyrzyco ir Tymbarko bus kiek ilgesnis nei jau išgręžtas tunelis po Pisarzowa. Pastarasis siekė 3 750 metrų, o naujasis tunelis turėtų būti maždaug šimtu metrų ilgesnis.

    TBM technika atgabenama išardyta dalimis, naudojant žemagrindes platformas, o vėliau bus surinkta statybų vietoje. Toks gabenimas sudėtingas dėl mašinų dydžio ir masės, todėl jam reikia kruopščios logistikos, maršrutų paruošimo ir specialios technikos.

    Projektas Podłęże–Piekiełko laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų geležinkelių infrastruktūros projektų Lenkijoje. Jo esmė yra naujų bėgių tiesimas, dalies esamos infrastruktūros modernizavimas ir kelionių trukmės trumpinimas tarp Mažosios Lenkijos regiono miestų bei aglomeracijų.

    Atkarpa Szczyrzyc–Tymbark, kur ir bus įrengtas rekordinis tunelis, priklauso visiškai naujai geležinkelio linijai, žymimai numeriu 622. Tame pačiame ruože planuojamas ir dar vienas tunelis, o ilgiausiojo ilgis nurodomas 3 875 metrai, įskaitant evakuacinį tunelį T9.

    Be šių objektų, šalia numatytas ir trumpesnis, apie 1 kilometro ilgio tunelis. Iš viso visame Podłęże–Piekiełko projekte planuojama įrengti keliolika geležinkelio tunelių, iš kurių keli viršys 1 kilometro ribą.

    Tokio masto tunelių statybos Europoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi TBM technologija, nes ji leidžia tiksliai valdyti kasimo procesą, mažinti poveikį paviršiui ir efektyviau dirbti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis. Vis dėlto galutinis tempas ir terminai paprastai priklauso nuo grunto struktūros, vandeningumo ir techninės priežiūros, todėl darbai planuojami su didelėmis saugos ir rizikų valdymo atsargomis.