Tag: Geležinkeliai

  • Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Uzbekistanas siekia rekordinį turistų augimą paversti tvaria ekonomine nauda: plečia oro ir geležinkelių jungtis, švelnina atvykimo taisykles ir siūlo finansines paskatas turizmo verslams. Šalies Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais čia apsilankė 11,7 mln. tarptautinių lankytojų.

    Jungtinių Tautų turizmo organizacijos duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį tarptautinių atvykimų skaičius šoktelėjo 37 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai iškėlė Uzbekistaną tarp sparčiausiai augančių turizmo krypčių pasaulyje.

    Subsidijos ir investicijos į sektorių

    Viena pagrindinių priemonių – finansinė parama, skirta paskatinti oro bendroves ir kelionių organizatorius atvežti daugiau užsienio svečių. Per 2026 metų atviro turizmo sezono priemones naujus maršrutus atidarančioms oro linijoms numatytos išmokos už atvykstantį turistą ir nuolaidos oro uostų paslaugoms.

    Kelionių organizatoriams taip pat siūloma parama, siejama su pritrauktų turistų skaičiumi iš pasirinktų rinkų. Tuo pat metu plečiama apgyvendinimo pasiūla: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius šalyje papildomai įrengta daugiau kaip 22 000 vietų nakvynei.

    Turizmo komiteto skelbiamais duomenimis, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Uzbekistanas priėmė daugiau nei 7,7 mln. užsienio lankytojų, tai yra 22,6 proc. daugiau nei prieš metus. Turizmo paslaugų eksportas per tą patį laikotarpį pasiekė beveik 3,5 mlrd. eurų.

    Oro uostai ir traukiniai keičia keliones

    Susisiekimo plėtra laikoma esmine sąlyga, kad turistų srautai pasiektų ne tik pagrindinius centrus, bet ir regionus. Samarkando tarptautinis oro uostas po terminalo plėtros ir atviros oro erdvės politikos tapo vienu matomiausių pavyzdžių, kaip infrastruktūra prisideda prie augimo.

    „Dabar aktyviai vystome skrydžius į Kiniją ir dirbame, kad atsirastų maršrutų į Pietryčių Aziją“, – sakė Samarkando tarptautinio oro uosto komercijos direktorius Dmitrijus Martynenka.

    Oro uostas 2025 metais aptarnavo 1,5 mln. keleivių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau, o skrydžius vykdė 24 oro bendrovės į 30 krypčių. Kartu diegiami automatizuoti bagažo sprendimai, skaitmeninės paslaugos ir papildomos paslaugos keliautojams.

    Geležinkeliuose akcentuojamas greitis ir patogumas: naujasis Jaloliddin Manguberdi traukinys kelionę maršrutu Taškentas–Chyva sutrumpino nuo 14 valandų iki 7,5 valandos. Tai didina vienos svarbiausių istorinių krypčių pasiekiamumą ir skatina turistus keliauti plačiau.

    „Šiandien greituosius reisus teikiame į daugiau nei dešimt Uzbekistano miestų ir planuojame tinklą plėsti kasmet“, – sakė Uzbekistan Railways pirmasis pirmininko pavaduotojas Hikmatulla Rahmetovas.

    Pasak jo, ruošiami ir ambicingesni projektai, tarp jų – atskira didelio greičio keleivinė linija tarp Taškento ir Samarkando, kuri būtų pritaikyta iki 300 kilometrų per valandą greičiui. Tokios jungtys gali tapti lemiamos, kad turistų pinigai pasiektų ir mažesnius miestus, o ne tik didžiuosius mazgus.

    Vizų švelninimas ir naujos rinkos

    Šalia infrastruktūros plečiamos ir atvykimo galimybės: daugiau nei 90 šalių piliečiai gali atvykti be vizos skirtingiems laikotarpiams, o kitų rinkų keliautojams taikomos elektroninės vizos. Institucijos aktyviai dirba su tarptautine rinkodara, dalyvauja parodose ir stiprina matomumą skaitmeniniuose kanaluose.

    Turizmo komitetas pabrėžia, kad abipusis 30 dienų bevizis režimas su Kinija sutapo su spartesniu turistų srauto augimu. Valdžia taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo tradicinių Šilko kelio maršrutų, vystydama turizmo kaimus, vietos bendruomenių maršrutus ir kalnų kurortus.

    Augant srautams, svarbiu konkurencingumo veiksniu tampa paslaugų kokybė: keliautojai vertina saugumą ir svetingumą, tačiau dažniau kelia lūkesčius dėl informacijos muziejuose, navigacijos ir paslaugų standartų. Būtent šiose srityse, ekspertų vertinimu, dažniausiai sprendžiasi, ar augimas pavirs ilgesnėmis viešnagėmis ir didesnėmis išlaidomis vietos verslams.

    Uzbekistano 2026–2030 metų turizmo strategijoje keliami tikslai pritraukti 20 mln. tarptautinių lankytojų per metus, turizmo indėlį padidinti iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o turizmo paslaugų eksportą išauginti iki maždaug 5,6 mlrd. eurų per metus. Analitikai pabrėžia, kad vien atvykimų skaičius negarantuoja efekto: lems kelionių trukmė, išlaidų struktūra ir tai, kiek vertės grandinėje uždirbs vietos bendruomenės.

  • Lenkijoje linijoje Podlęże–Piekiełko TBM „Kinga“ pradėjo naują tunelį: ką tai keičia kelionėms

    Lenkijoje, modernizuojamoje geležinkelio linijoje Podlęże–Piekiełko, tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“ pradėjo gręžti dar vieną objektą – maždaug 3,9 kilometro ilgio evakuacinį tunelį. Darbai vyksta Szczyrzyc–Tymbark atkarpoje, o tai yra vienas sudėtingiausių projekto etapų dėl kalnuoto reljefo ir geologinių sąlygų.

    Apie pažangą statybvietėje pranešė PKP Polskie Linie Kolejowe atstovai, nurodydami, kad naujajame tunelyje jau išgręžta daugiau nei 100 metrų. Projektas Podlęże–Piekiełko laikomas strateginiu pietų Lenkijai, nes turi iš esmės pakeisti susisiekimą tarp Krokuvos, Nowy Sącz ir Tatrų regiono.

    Kontraktai ir darbų mastas

    Pagal viešai skelbtą informaciją, iki šiol įgyvendintų darbų vertė projekte siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o pasirašytų sutarčių suma viršija 8 mlrd. zlotų. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai būtų atitinkamai apie 345 000 000 eurų ir apie 1 840 000 000 eurų.

    Dar du šiemet paskelbti konkursai, kurių bendra vertė vertinama maždaug 4,5 mlrd. zlotų, sudarytų dar apie 1 035 000 000 eurų. PKP PLK atstovai taip pat prognozuoja, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį turėtų būti turimas pilnas statybos sutarčių paketas visai Podlęże–Piekiełko atkarpai.

    TBM logistika ir žiemos rizikos

    TBM „Kinga“ elementų atgabenimas į statybvietę tapo atskiru logistiniu iššūkiu: transportavimui prireikė daugiau nei 100 pristatymų, iš jų daugiau nei 30 buvo negabaritiniai. Dalis pervežimų vyko naktimis, siekiant sumažinti nepatogumus vietos gyventojams ir kelių eismo dalyviams.

    Rangovai skaičiuoja, kad vien evakuacinio tunelio įrengimui teks iškasti ir išgabenti apie 200 000 tonų uolienų ir grunto. Tuo pat metu ruošiami ir tunelio apdailai skirti elementai – teigiama, kad jau pagaminta daugiau nei 65 proc. reikalingų betoninių prefabrikatų, o viena didžiausių rizikų išlieka tiekimo tęstinumas bei grunto išvežimas žiemos laikotarpiu.

    Šalia „Kingos“ projekte numatyta ir antroji TBM – „Jadwiga“, kuri turėtų imtis kito tunelio, kiek ilgesnio už šiuo metu gręžiamą. Skelbiama, kad pirmasis „Jadwigos“ planuojamas ruožas sudarys apie 1,1 kilometro.

    Ką projektas duos keleiviams

    Visa Podlęże–Piekiełko investicija vertinama maždaug 14 mlrd. zlotų, tai yra apie 3 220 000 000 eurų. Ji apima apie 75 kilometrų esamos 104 linijos modernizavimą ir elektrifikavimą ruože Chabówka–Nowy Sącz bei apie 58 kilometrų naujos trasos statybą nuo Podlęże per Gdów ir Szczyrzyc Tymbark bei Mszana Dolna kryptimi.

    Kalnuotoje teritorijoje suplanuota įrengti 13 geležinkelio ir evakuacinių tunelių, o bendras tunelių ilgis visame maršrute turėtų viršyti 30 kilometrų. Po projekto įgyvendinimo kelionė iš Krokuvos į Nowy Sącz turėtų trukti apie 1 valandą, o į Zakopanę – apie 90 minučių.

    Šio projekto fonas – jau pasiekti etapai ankstesniuose ruožuose: po Pisarzowa, Limanowos apylinkėse, 2024 metais buvo užbaigtas dviejų lygiagrečių tunelių gręžimas – geležinkelio tunelio, kurio ilgis viršija 3,7 kilometro, ir greta esančio evakuacinio tunelio. Tai rodo, kad tuneliavimo darbai projekte pereina iš atskirų užduočių į nuoseklų kelių atkarpų įgyvendinimą.

  • Vokietijos Žemutinė Saksonija už daugiau nei 2 mlrd. eurų užsakė 113 baterinių traukinių: startas 2031-aisiais

    Vokietijoje fiksuojamas vienas didžiausių pastarųjų metų regioninio geležinkelių transporto sandorių: Žemutinės Saksonijos žemės ir Braunšveigo regiono viešojo transporto užsakovai patvirtino baterinių traukinių pirkimą iš „Siemens Mobility“. Sutartis apima 113 trijų vagonų elektrinių baterinių traukinių „Mireo Plus B“, ilgalaikį aptarnavimą ir naują techninės priežiūros infrastruktūrą.

    Užsakymo vertė, Žemutinės Saksonijos Ekonomikos, transporto ir statybos ministerijos teigimu, viršija 2 mlrd. eurų. Šis projektas siejamas su žemės ilgalaike programa, kuria siekiama modernizuoti regioninius maršrutus ir palaipsniui pereiti prie mažiau taršaus transporto ten, kur kontaktinis tinklas nėra nutiestas visoje trasoje.

    Kas užsako ir kiek traukinių

    Pirkimą vykdo du organizatoriai: Landesnahverkehrsgesellschaft Niedersachsen (LNVG) užsako 83 traukinius, o Regionalverband Großraum Braunschweig (RGB) – 30. Sutartyje numatyta ir plėtros galimybė – papildomai būtų galima įsigyti iki 132 vienetų, jei to prireiktų didinant pasiūlą arba atnaujinant parką.

    Planuojama, kad naujieji bateriniai traukiniai keleivius pradės vežti 2031 metų pabaigoje. Toks grafikas rodo, kad kartu su riedmenimis numatomas ir reikšmingas paruošiamasis etapas: techninės priežiūros bazės, aptarnavimo pajėgumai, darbuotojų parengimas bei integracija į regioninių vežimų planavimą.

    Kuo išsiskiria „Mireo Plus B“

    „Mireo Plus B“ yra elektrinių baterinių traukinių platforma, skirta maršrutams, kur elektrifikacija įgyvendinta tik iš dalies. Esminis principas toks: ten, kur yra kontaktinis tinklas, traukiniai gali važiuoti kaip įprasti elektriniai sąstatai, o neelektrifikuotuose ruožuose energiją tiekia baterijos, todėl nereikia dyzelinių variklių.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, šie traukiniai gali pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį. Numatyta, kad kiekviename traukinyje bus daugiau nei 170 sėdimų vietų, įskaitant mažiausiai 6 vietas pirmoje klasėje, taip pat erdvės dviračiams ir pritaikymas riboto judumo keleiviams.

    „Šiuo didžiausiu pasaulyje baterinių transporto priemonių užsakymu kartu su partneriais Žemutinėje Saksonijoje spartiname geležinkelių transporto dekarbonizaciją ir parodome, kad tvari mobilumas jau šiandien gali būti ekonomiškai pagrįstas ir diegiamas plačiu mastu“, – sakė „Siemens Mobility“ vadovas Michaelis Peteris.

    30 metų priežiūra ir nauji centrai

    Sandoris nėra vien riedmenų pirkimas: numatyta 30 metų pilnos apimties techninės priežiūros sutartis, pagal kurią „Siemens Mobility“ prisiima atsakomybę už traukinių parengtį eksploatacijai. Tokie modeliai geležinkeliuose tampa vis dažnesni, nes leidžia užsakovams tiksliau planuoti kaštus per visą gyvavimo ciklą ir mažinti riziką dėl atsarginių dalių ar kompetencijų trūkumo.

    Priežiūrai bus kuriama infrastruktūra – planuojama pastatyti du geležinkelių aptarnavimo centrai Žemutinėje Saksonijoje. Projektas apims ir skaitmeninius sprendimus, skirtus techninės būklės stebėsenai bei priežiūros planavimui pagal realius duomenis, kad gedimai būtų numatomi iš anksto, o parkas kuo rečiau stovėtų dirbtuvėse.

    Taip pat numatytos mokymo programos personalui, kuris dirbs su bateriniais traukiniais ir jų priežiūros procesais. Projekto rėmuose minima galimybė sukurti iki 100 ilgalaikių darbo vietų, kas svarbu regionams, kuriuose geležinkelių infrastruktūra dažnai yra vienas didžiausių darbdavių transporto sektoriuje.

    Ekspertai regioniniuose tinkluose baterinius traukinius vertina kaip tarpinį sprendimą tarp pilnos elektrifikacijos ir dyzelinių sąstatų, ypač ten, kur kontaktinio tinklo įrengimas yra brangus, užtrunka arba susiduria su aplinkosauginiais bei administraciniais ribojimais. Žemutinės Saksonijos užsakymas rodo, kad tokios technologijos Vokietijoje pereina iš pilotinių bandymų į didelio masto parkų atnaujinimą.

  • Kinai per vieną dieną atidarė 1 142 km greitųjų geležinkelių: tempas stebina net Europą

    Kinai per vieną dieną atidarė 1 142 km greitųjų geležinkelių: tempas stebina net Europą

    Kinija toliau plečia greitųjų geležinkelių tinklą ir per vieną dieną atidarė keturias naujas atkarpas, kurių bendras ilgis siekia 1 142 kilometrus. Toks mastas, įgyvendintas per itin trumpą laiką, dar kartą parodė, kad šalis išlieka pasauline lydere šioje infrastruktūros srityje.

    Naujos linijos pradėtos eksploatuoti rugsėjo 28 dieną, minint 77-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines. Tai vienas didžiausių vienos dienos greitųjų geležinkelių tinklo išplėtimų, kurį lėmė ilgalaikė valstybės strategija jungti regionus greitesnėmis ir talpesnėmis viešojo transporto jungtimis.

    Ilgiausia atkarpa – 552 km

    Didžiausia iš keturių atidarytų linijų – 552 kilometrų ruožas tarp Siunganio ir Šangčiu, priklausantis Pekino–Honkongo koridoriui. Skelbiama, kad kelionės laikas šiame ruože sutrumpėjo iki 2 valandų 27 minučių, o maršrute įrengta 16 stočių.

    Projektinis greitis čia siekia 350 kilometrų per valandą, o statybos pradėtos 2022 metais. Tokie greičiai Kinijoje jau tapo standartu pagrindiniuose greitųjų traukinių maršrutuose, kurie sujungia didmiesčius ir sparčiai augančius ekonominius regionus.

    Keturios linijos, skirtingi regionai

    Dar viena nauja jungtis – 171 kilometro ruožas tarp Siano ir Ankang, priklausantis Siano–Čongčingo krypčiai. Pranešama, kad kelionė čia sutrumpėjo iki maždaug 45 minučių, o linijoje numatytos penkios stotys ir 350 kilometrų per valandą projektinis greitis.

    Taip pat atidarytas 101 kilometro ruožas tarp Ičango ir Singšanio, kuriame kelionės laikas, skelbiama, sumažėjo iki maždaug 30 minučių. Ketvirtoji atkarpa – 318 kilometrų maršrutas tarp Harbino ir Ičuno, projektuotas iki 250 kilometrų per valandą greičiui ir laikomas šiauriausia naujų greitųjų linijų plėtros kryptimi.

    50 tūkst. km tinklas ir dar didesnės ambicijos

    Kinija šiuo metu turi daugiau nei 50 000 kilometrų greitųjų geležinkelių tinklą, kuris sudaro apie 70 proc. pasaulio tokio tipo infrastruktūros. Šis mastas leidžia šaliai pasiūlyti alternatyvą trumpiems vidaus skrydžiams ir sparčiai perkelti keleivių srautus į geležinkelius.

    Komerciniai greitieji traukiniai Kinijoje dažniausiai eksploatuojami iki 350 kilometrų per valandą greičiu, tačiau toliau vystomos ir dar spartesnės platformos. Tarp ambicingiausių krypčių minimi naujos kartos traukiniai, kuriems numatomas 400 kilometrų per valandą komercinis greitis, taip pat magnetinės levitacijos sprendimai, kurie jau dabar leidžia pasiekti iki 460 kilometrų per valandą greitį keleiviniuose reisuose.

  • Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Mokslininkai nustatė, kad vienas ankstyviausių dokumentuotų atvejų, kai kosminė oro sąlyga sutrikdė technologijas, įvyko ne 1841, o 1848 metais. Tyrėjų vertinimu, geležinkelio darbo trikdžius tuomet greičiausiai sukėlė stipri geomagnetinė audra, susijusi su Saulės aktyvumu.

    Istorija siekia 1848 metų spalio 18 dieną, kai traukinys iš Exeter turėjo išvykti 22.05 valandą, tačiau stotyje užtruko dar 16 minučių. Problema buvo ne lokomotyve ar bėgiuose, o telegrafo sistemoje, kuri tuo metu padėdavo patikrinti, ar ruožas prieš traukinį yra laisvas ir saugus.

    Elektrinis telegrafas XIX amžiuje buvo viena svarbiausių naujovių, leidusi greitai perduoti informaciją per didelius atstumus. Kai ryšys sutriko, geležinkelio darbuotojai negalėjo patvirtinti, kad maršrutas saugus, todėl priėmė sprendimą atidėti išvykimą.

    Kodėl data ilgai buvo neteisinga

    Apie incidentą 1871 metais buvo rašyta žurnale „Nature“, tačiau jame nurodyta, kad trikdžiai įvyko 1841 metais. Dešimtmečius tai buvo laikoma vienu ankstyviausių pavyzdžių, kaip kosminė oro sąlyga veikia žmonių technologijas.

    Vėliau tyrėjams užkliuvo esminė detalė: geležinkelio linija tarp Exeter ir Starcross pradėjo veikti tik 1846 metais. Tai reiškė, kad aprašytas įvykis negalėjo nutikti 1841 metais, nes pats maršrutas tuo metu dar neegzistavo.

    Kaip audrą pavyko susieti su geležinkeliu

    Tarptautinė komanda, vadovaujama Lancaster universiteto mokslininkų, peržiūrėjo istorinius tvarkaraščius, spaudos publikacijas, astronominius stebėjimus, pranešimus apie pašvaistes ir to meto Žemės magnetinio lauko matavimus. Skirtingi šaltiniai sutapo ties 1848 metų spalio 18 dieną ir fiksavo ryškius geomagnetinius sutrikimus.

    Tyrėjai taip pat rado užuominų apie ryškias pašvaistes virš Anglijos ir tuo metu į Žemę nukreiptą didelę Saulės dėmių grupę. Tikėtinas paaiškinimas yra paprastas: XIX amžiaus publikacijoje įsivėlė spausdinimo klaida, o 1848 metai buvo klaidingai užrašyti kaip 1841.

    „Tai rodo, kad net ir ankstyvosios technologijos buvo pažeidžiamos Saulės sukeliamų geomagnetinių sutrikimų, o šiandien pasekmės būtų nepalyginamai didesnės“, – sakė tyrime dalyvavę mokslininkai.

    Kuo pavojinga kosminė oro sąlyga šiandien

    Geomagnetinės audros kyla, kai Saulės aktyvumas, pavyzdžiui, vainikinės masės išmetimai, pasiekia Žemę ir sujaukia jos magnetinį lauką. Tokiomis sąlygomis ilgose laidžiose struktūrose gali indukuotis srovės, todėl jautrios sistemos patiria trikdžius.

    XIX amžiuje tai pirmiausia veikė telegrafo linijas, o XXI amžiuje rizika apima elektros tinklus, palydovinį ryšį, navigaciją ir kai kurias aviacijos bei geležinkelio valdymo grandis. Dėl to kosminių orų stebėsena, perspėjimai ir infrastruktūros atsparumo didinimas laikomi kritiškai svarbiais.

    Įdomu tai, kad incidentas prie Exeter nebelaikomas pačiu seniausiu žinomu kosminių orų poveikio technologijoms pavyzdžiu. Naujesni vertinimai rodo, kad ankstesni trikdžiai britų geležinkeliuose buvo užfiksuoti dar 1847 metų kovą.

  • Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greičiausi pasaulio komerciniai traukiniai jau seniai tapo technologijų varžybų simboliu: čia svarbu ne tik maksimalus greitis, bet ir stabilumas, sauga bei energijos sąnaudos. Pastaraisiais metais akivaizdus lyderis yra Kinija, kur rekordai fiksuojami tiek magnetinės levitacijos, tiek tradicinių bėgių segmente.

    Didžiausiu greičiu keleivius vežantis komercinis traukinys šiandien laikomas Šanchajaus „Transrapid“ maglev, naudojantis magnetinę levitaciją. Reguliariuose reisuose jis pasiekia iki 460 kilometrų per valandą ir iki 350 kilometrų per valandą įsibėgėja maždaug per dvi minutes.

    Šis maršrutas jungia Longyang Road stotį Pudongo rajone su Šanchajaus Pudongo oro uostu. Apie 30 kilometrų atstumą traukinys įveikia maždaug per 7,5 minutės, todėl reali kelionės trukmė dažnai prilygsta oro uosto ekspresui, tik gerokai greitesnė.

    „Maglev technologija leidžia pasiekti itin didelį greitį sumažinus trintį, tačiau tokiai sistemai būtina speciali infrastruktūra“, – sako transporto inžinerijos ekspertai, vertinantys greitųjų linijų plėtrą.

    Tarp tradicinių traukinių, riedančių ratų ir bėgių principu, Kinija taip pat išsiskiria: CR400 „Fuxing“ komerciniuose reisuose važiuoja 350 kilometrų per valandą greičiu. Maksimalus šio tipo sąstatų greitis, priklausomai nuo versijos ir bandymų sąlygų, yra dar didesnis, o dalis sprendimų orientuoti į mažesnį triukšmą ir efektyvesnį energijos vartojimą.

    Kinijoje vystoma ir naujos kartos kryptis: CR450 platforma, kurios tikslas yra apie 400 kilometrų per valandą greitis reguliariuose reisuose. Viešai skelbta, kad prototipai testuojami ir kaupia didelius bandomuosius kilometražus, o komercinis panaudojimas siejamas su naujai parengiamomis trasomis.

    Europa: mažesnis greitis, bet tvirta sistema

    Europos greitieji traukiniai paprastai važiuoja lėčiau nei Kinijos rekordistai, tačiau išsiskiria tankiu tinklu, integruotu bilietų ir jungčių planavimu bei ilgai formuota saugos kultūra. Prancūzijos TGV šeimos sąstatai istoriniuose bandymuose buvo pasiekę 574 kilometrus per valandą, nors įprastose keleivinėse kelionėse dažniausiai važiuojama apie 300–320 kilometrų per valandą.

    Vokietijoje ICE 3 eksploatuojami iki maždaug 330 kilometrų per valandą greičiu ten, kur tai leidžia infrastruktūra. Tokie maršrutai sutrumpina kelionės laiką tarp didžiųjų miestų, o patogumas dažnai tampa svarbesnis už pačius greičio rekordus.

    Japonija ir punktualumo standartas

    Japonijos „Shinkansen“ ilgą laiką buvo laikomi greitųjų traukinių etalonu, ypač dėl patikimumo ir punktualumo. Dauguma linijų eksploatuoja 285–320 kilometrų per valandą greitį, o vėlavimai per metus neretai skaičiuojami sekundėmis, kas tapo vienu iš sistemos kokybės ženklų.

    Pastaruoju metu Japonijoje ieškoma ir naujų pritaikymo scenarijų, pavyzdžiui, dalis anksčiau eksploatuotų sąstatų adaptuojami greitam krovinių gabenimui. Tai atspindi tendenciją, kai greitoji geležinkelio logistika vertinama kaip alternatyva trumpiems oro maršrutams ir kelių transportui.

    Kodėl greičio rekordai ne visada laimi

    Nors greitis traukia dėmesį, praktikoje keleiviams svarbiausia būna visos kelionės trukmė nuo durų iki durų, reisų dažnis, patikimumas ir bilieto kaina. Maglev gali būti labai greitas, tačiau jam reikia visiškai atskiros infrastruktūros, o tradiciniai greitieji traukiniai lengviau integruojami į esamus tinklus.

    Dar viena ryški kryptis yra energinis efektyvumas ir triukšmo mažinimas, nes didėjant greičiui smarkiai auga aerodinaminis pasipriešinimas. Todėl net ir valstybės, kurios gali siekti rekordų, dažnai renkasi optimalią ribą, kur greitis duoda realią naudą, bet neperžengia sąnaudų ir komforto slenksčio.

  • Pietų Afrikos manganui – siauras koridorius: be 2,3 mlrd. eurų investicijų eksportas strigs

    Pietų Afrikos Respublikos valdžia ieško privačių partnerių, kurie prisidėtų modernizuojant vadinamąjį manganinį koridorių – geležinkelio ir uostų grandinę, per kurią iš Kalahario baseino į eksportui skirtus terminalus gabenama mangano rūda.

    Šis maršrutas laikomas strategiškai svarbiu: nuo jo pralaidumo priklauso, ar šalis galės padidinti mangano rūdos eksportą ir išlaikyti lyderystę pasaulinėje rinkoje.

    Manganas svarbus plienui ir baterijoms

    Pietų Afrika yra viena didžiausių mangano rūdos tiekėjų pasaulyje, o didžioji dalis išgaunamos žaliavos keliauja į Azijos metalurgijos pramonę, ypač Kinijoje ir Indijoje veikiančias plieno gamyklas.

    Manganas plieno gamyboje naudojamas kaip priedas, padedantis pašalinti deguonį ir sierą, taip pat gerinantis lydinio kietumą ir atsparumą dėvėjimuisi. Dėl to ši žaliava svarbi tiek infrastruktūros projektams, tiek gynybos pramonei, kur reikalingas tvirtesnis plienas.

    Be to, mangano junginiai plačiai taikomi ličio jonų baterijose, o taip pat chemijos, stiklo ir dangų pramonėje. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų gamybai, mangano paklausa pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių tiekimo grandinių temų.

    Kodėl reikia skubios modernizacijos?

    Pagal viešai skelbiamus planus Pietų Afrika siekia padidinti mangano rūdos eksportą nuo maždaug 10 mln. tonų per metus iki 12 mln. tonų, o vėliau – iki 16 mln. tonų. Tačiau tam būtinos investicijos į geležinkelio infrastruktūrą ir uostų pajėgumus.

    Modernizacija apimtų bėgių ir atkarpų atnaujinimą, eismo valdymo sistemų diegimą bei uosto Ngqura plėtrą, kad šis galėtų greičiau aptarnauti laivus, sumažinti spūstis ir logistikos kaštus. Be šių pokyčių planuojamas eksporto augimas gali likti tik popieriuje.

    Valstybinė logistikos bendrovė Transnet SOC Ltd. numato projektą įgyvendinti per viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kuriant specialios paskirties įmones. Jos konkurso būdu galėtų gauti ilgalaikes, iki 25 metų trukmės teises valdyti atitinkamas linijas ir terminalus.

    2,3 mlrd. eurų kaina ir geopolitinis fonas

    Projekto vertė vertinama 2,3 mlrd. eurų. Tai suma, kuri, valdžios vertinimu, būtina tam, kad koridorius pajėgtų aptarnauti didesnius srautus ir užtikrintų stabilų tiekimą globaliems pirkėjams.

    Jei investicijos nebus įgyvendintos laiku, Pietų Afrika rizikuoja prarasti dalį rinkos konkurentams, tarp kurių minimos Australija, Gana ir Gabonas. Šios šalys taip pat aktyviai didina gavybą ir infrastruktūros pajėgumus, siekdamos pritraukti ilgalaikius pirkėjus.

    Situaciją papildomai aštrina geopolitika: Rusija, susidurdama su mangano deficitu, dalį poreikio dengia importu, o karo Ukrainoje kontekste pranešama apie jos bandymus perimti kontrolę okupuotose teritorijose esančiuose telkiniuose. Tai didina jautrumą tiekimo saugumui ir skatina pirkėjus ieškoti stabilesnių alternatyvų.

  • Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europoje kasmet gali „neišsipildyti“ mažiausiai 120 mlrd. eurų tiesioginių investicijų vien dėl to, kad šalys narės per lėtai sujungia veikiančius nacionalinius sprendimus į bendras ES taisykles ir infrastruktūrą. Tokią išvadą pateikia Italijos analitinis centras The European House–Ambrosetti, tyrimą rengęs kartu su „Amazon“.

    Studijoje pabrėžiama, kad problemos kyla ne dėl idėjų stokos: sėkmingi modeliai jau veikia atskirose valstybėse, tačiau jie neperkelti į europinį mastą. Dėl to įmonėms tenka taikytis prie skirtingų taisyklių, sistemų ir standartų, o investuotojams mažėja aiškumas bei masto ekonomijos nauda.

    „Europai nereikia ieškoti atsakymų kitur. Stipriausi investicijų modeliai jau veikia ES, tačiau jie nesujungti ir nepadidinti mastu“, – sakė tyrimo autorius Diego Begnozzi.

    Kur slypi didžiausia kaina

    Tyrimas išskiria kelias sritis, kuriose nesuderintos taisyklės ir fragmentuotos rinkos labiausiai brangina veiklą. Tarp jų – energetika, transportas, skaitmeninė infrastruktūra, mokesčių reguliavimas, švietimas ir įgūdžių ugdymas, darbo rinka bei teisingumo sistemos.

    Energetikoje atkreipiamas dėmesys į kainų skirtumus, kurie silpnina pramonės konkurencingumą. Tyrime teigiama, kad 2025 metų pirmąjį ketvirtį Europos įmonės už elektrą vidutiniškai mokėjo apie 2,8 karto daugiau nei JAV įmonės, o geresnė nacionalinių sistemų integracija galėtų sukurti iki 43 mlrd. eurų metinės naudos iki 2030 metų.

    Transporto sektoriuje akcentuojamos tarpvalstybinės geležinkelių paslaugos: skaičiuojama, kad tokie maršrutai yra apie 23,4 proc. lėtesni už palyginamas vidaus kryptis. Tai mažina bendrosios rinkos fizinės infrastruktūros vertę ir daro įtaką tiek verslo kelionėms, tiek logistikai.

    Kodėl trūksta postūmio

    Viena esminių priežasčių, nurodomų ataskaitoje, yra paskatų problema: nacionalinėms vyriausybėms dažnai neapsimoka vienoms finansuoti projektų, kurių nauda atitenka ir kitoms šalims. Tokiose srityse kaip tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra ar geležinkelių jungtys reikalingas koordinuotas sprendimas ir ilgalaikis finansavimas.

    Ataskaitoje pabrėžiama ir ES biudžeto apimtis: jis sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl jo galimybės „užkamšyti“ investicijų spragas yra ribotos. Tyrime lyginamos apimtys rodo, kad 2024 metais ES išlaidos siekė 170,5 mlrd. eurų, o valstybių narių išlaidos – 8 856,8 mlrd. eurų.

    Ko tikisi Briuselis

    Diskusijos dėl konkurencingumo pastaraisiais metais suaktyvėjo ir ES institucijose. Ataskaitoje primenama, kad Mario Draghi vadovauta konkurencingumo analizė yra įvardijusi gerokai didesnį poreikį: siekiant išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje, Europai gali reikėti 750–800 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų.

    Europos Komisija rengia priemones, susijusias su kapitalo rinkų taisyklių atnaujinimu ir pramonės stiprinimu, taip pat siūlomą iniciatyvą EU Inc., kuri siekia suvienodinti dalį verslo steigimo ir plėtros taisyklių visoje ES. Komisija yra raginusi dėl EU Inc. susitarti iki 2026 metų pabaigos, tačiau įvairūs stebėtojai pažymi, kad teisėkūros procesai dažnai juda lėčiau nei tikisi rinka.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šių sprendimų tikslas nėra kopijuoti JAV ar kitų regionų modelius, o panaudoti tai, kas jau pasiteisino pačioje Europoje. Pasak jų, spartesnė integracija galėtų sumažinti administracinę naštą, atpiginti energiją ir transportą, o kartu padidinti investuotojų pasitikėjimą ilgalaikėmis taisyklėmis.

  • Buvusios Makoszowy kasyklos teritorija atgimė: „Grupa Clip“ atidarė galingą terminalą

    Buvusios Makoszowy kasyklos teritorija atgimė: „Grupa Clip“ atidarė galingą terminalą

    Zabrze, pietų Lenkijoje, oficialiai pradėjo veikti „South Poland Terminal“ – naujas geležinkelio krovinių perkrovimo terminalas, įrengtas buvusios Makoszowy kasyklos teritorijoje. Projektas pristatomas kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip pramoniniai, po kasybos apleisti plotai gali būti grąžinami ekonomikai.

    Investiciją įgyvendino „Grupa Clip“, o vieta pasirinkta neatsitiktinai: teritorijoje jau buvo geležinkelio atšaka, sujungta su nacionaline geležinkelių infrastruktūra. Papildomu pranašumu tapo ir artimi automagistralių A4 bei A1 mazgai, leidžiantys greičiau paskirstyti krovinius kelių ir geležinkelių grandinėmis.

    „Mūsų nuomone, investicijų plėtra pokasybinėse teritorijose yra teisinga kryptis: nereikia logistikos statyti miškuose ar kitose vertingose vietose, geriau grąžinti gyvybę ekonomiškai apleistoms erdvėms“, – sakė „Grupa Clip“ vadovė Agnieszka Hipś.

    Ko tikėtis iš terminalo

    Terminale įrengti keturi pagrindiniai 750 metrų ilgio keliai, skirti darbui su ilgesniais krovininiais sąstatais. Krovos operacijoms sumontuotos dvi didelės vartinės kranų sistemos, kurios turėtų užtikrinti spartų konteinerių apdorojimą.

    Skelbiama, kad projektinis pajėgumas siekia apie 312 000 TEU per metus. Toks mastas svarbus intermodaliniam transportui, kai kroviniai derinami tarp geležinkelių, kelių ir jūrų uostų, mažinant priklausomybę nuo vieno transporto būdo.

    Investicijų suma ir strateginė kryptis

    Bendra projekto vertė siekia apie 91 000 000 eurų, o terminalas orientuotas į konteinerinių krovinių srautus tarp uostų ir pietinės Lenkijos pramoninių regionų. Taip siekiama sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti logistikos „butelio kaklelius“ vietose, kuriose krovinių srautai auga greičiau nei infrastruktūros pralaidumas.

    „Esame Baltijos–Adrijos koridoriuje, esame kelyje į Ukrainą ir esame labai didelėje vidaus rinkoje“, – sakė Agnieszka Hipś.

    ES parama ir platesnis kontekstas

    Projektas gavo finansavimą pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę: skirta apie 16 000 000 eurų parama. Papildomai pritraukta apie 18 000 000 eurų paskola, kuri skirta infrastruktūros ir įrangos plėtrai.

    Makoszowy kasykla veikė nuo XX amžiaus pradžios, o anglies gavyba joje buvo nutraukta 2016 metais. Terminalo startas rodo platesnę tendenciją regione: senos pramonės teritorijos vis dažniau pritaikomos logistikai, kuri tampa kritiškai svarbi dėl augančių intermodalinių srautų ir poreikio efektyviau sujungti Europos transporto koridorius.

  • Statybų įmonės vis labiau remiasi geležinkeliu: net naujokai pasiima milijoninius kontraktus

    Geležinkelių infrastruktūros konkursai vis ryškiau formuoja statybų bendrovių užsakymų portfelius, o į šią rinką ateina ir tie rangovai, kurie dar neseniai orientavosi beveik vien į kelius ar kitus sektorius. Tendenciją stiprina dideli planuojami projektai, kuriuos įgyvendina PKP PLK ir CPK, tačiau jos tvarumas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas stabilus ir diversifikuotas finansavimas.

    Pastaraisiais metais Lenkijos geležinkelių programos buvo spartinamos, o rangovų apetitas augo kartu su užsakymų verte. Vis dėlto rinka išlieka jautri vėluojantiems pasirašymams, kainų rizikoms bei finansavimo ciklams, todėl net ir laimėti konkursai ne visada greitai virsta realiomis įplaukomis.

    Į portfelius grįžta geležinkeliai

    Vienas ryškiausių signalų – kai didžiausi rinkos žaidėjai vis didesnę naujai pasirašomų sutarčių dalį generuoja būtent geležinkeliuose ir susijusioje energetikos infrastruktūroje. Ilgą laiką daugumos rangovų portfeliuose dominavo kelių projektai, tačiau keli labai dideli geležinkelių užsakymai keičia proporcijas.

    Tokia struktūrinė kaita reiškia ir kitokius reikalavimus įmonėms: geležinkelio projektams reikia specifinių kompetencijų, geležinkelio eismo valdymo, kontaktinio tinklo ar bėgių darbų patirties, taip pat griežtesnių saugos ir kokybės procedūrų. Dėl to net stambios bendrovės dažnai renkasi konsorciumus, o ne savarankišką dalyvavimą visuose projekto etapuose.

    Naujokai greitai užsiaugina apimtis

    Geležinkelių rinkoje ryškiai matomas ir naujų dalyvių šuolis: įmonės, kurios dar prieš dvejus metus praktiškai nedirbo geležinkeliuose, dabar jau turi pirmuosius kontraktus ir dalyvauja itin dideliuose konsorciumuose. Tokiu būdu jos greičiau įgyja patirties ir „įsirašo“ į rinką, tačiau kartu riboja riziką prisiimdamos tik tas užduotis, kurios artimos jų kompetencijoms.

    Vienos bendrovės atvejis rodo, kaip per kelias dienas gali pasikeisti portfelio struktūra: po labai didelės geležinkelio sutarties pasirašymo bendras užsakymų portfelis išauga iki maždaug 5 700 000 000 eurų, o geležinkelių dalis priartėja prie 27 proc. Dar iki šio sandorio geležinkeliai sudarė apie 9,5 proc., todėl pokytis yra ne kosmetinis, o strateginis.

    „Geležinkelių rinkoje norime būti konsorciumuose, nes vieni nepajėgsime. Dar nesame įgyvendinę didelio geležinkelio kontrakto, todėl būtų neprotinga šokti į tokį projektą savarankiškai“, – sakė bendrovės vadovas Andrzejus Sterczyńskis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naujokų geležinkelių projektuose lieka prie jiems įprastų darbų, pavyzdžiui, žemės darbų, viadukų, pralaidų ar kelių dangų sprendimų. Technologiškai sudėtingesnės geležinkelio dalys, tokios kaip bėgių kelias, trauka ar eismo valdymo sistemos, dažniau paliekamos partneriams, turintiems specializaciją.

    Rekordiniai konkursai, bet rezultatai vėluoja

    Rangovų portfeliuose didesnė geležinkelių sutarčių dalis atsiranda ne vien dėl to, kad užsakovai paskelbia daugiau konkursų. Reikšmingą vaidmenį turi ir tai, kad ankstesniais metais pradėtos procedūros pagaliau pasiekia sutarties pasirašymo etapą, todėl „banga“ statistikose pasimato vėliau.

    Vien per pusmetį pasirašytų sutarčių vertė gali šoktelėti iki daugiau kaip 9 000 000 000 eurų, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad tolesnis stabilumas priklausys nuo to, ar PKP PLK sugebės užtikrinti ilgalaikį finansavimo šaltinių diversifikavimą ir nuoseklią konkursų pasiūlą.