Kaip pasiruošti ilgiems šviesos, vandens ir šildymo sutrikimams Ukrainoje: medikų patarimai

Written by

in

Ukrainoje medikai primena, kad užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai gali paliesti ne tik kasdienį komfortą, bet ir tiesiogiai paveikti sveikatą – tiek fizinę, tiek psichologinę.

Kaip nurodo Kijevo miesto valstybinės administracijos Sveikatos departamentas, ilgesni atjungimai dažnai sukelia papildomų rizikų: nuo prastesnio miego ir peršalimo iki dehidratacijos, netinkamo maisto ar vaistų laikymo.

Didžiausias pavojus kyla tada, kai žmonės bando šildytis ar gaminti maistą nesaugiais būdais, o taip pat kai namuose pritrūksta vandens, būtinų vaistų ar aiškaus veiksmų plano.

Ypatingo dėmesio, medikų teigimu, reikia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis – jiems verta iš anksto pasiruošti ir susitarti dėl artimųjų pagalbos.

Dažniausios rizikos per atjungimus

Ilgesni elektros sutrikimai gali sutrikdyti įprastą ritmą: prastėja miegas, didėja dirglumas, krenta dėmesio koncentracija, o šaltuoju metų laiku išauga peršalimo ir hipotermijos tikimybė.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad be elektros gali strigti vandens tiekimas, todėl padidėja dehidratacijos bei higienos problemų rizika.

Dar viena dažna bėda – maistas šaldytuve be elektros greitai praranda saugumą, o netinkamai laikomi medikamentai gali netekti veiksmingumo.

Ką pasiruošti iš anksto: vaistai, vanduo, maistas

Pirmasis žingsnis – peržiūrėti namų vaistinėlę: įsitikinti, kad yra nuolat vartojamų vaistų, o jų galiojimo laikas nepasibaigęs. Tai ypač aktualu sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis būklėmis.

Medikai taip pat ragina pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis – ne tik gėrimui, bet ir maisto gamybai bei higienai. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų skirti papildomo dėmesio, nes jie ne visada laiku pasako, kad ištroško.

Kalbant apie maistą, rekomenduojama iš anksto numatyti racioną be šaldytuvo: turėti produktų, kuriems nereikia specialių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, konservų, riešutų, džiovintų vaisių, džiūvėsių ar sandariai supakuotų ilgai galiojančių produktų.

Šiluma ir saugumas: ko geriau nedaryti

Jei patalpos šąla, medikai pataria rengtis keliais sluoksniais, naudoti šiltas kojines, apklotus, miegmaišius ar termoapatinius. Esant galimybei, šeimai verta susitelkti viename kambaryje, kurį lengviau išlaikyti šiltesnį.

Peršalus ar įtariant hipotermiją rekomenduojama žmogų perkelti į šiltesnę vietą, nuvilkti šlapius drabužius (jei jų yra) ir apkloti sausomis antklodėmis. Medikai pabrėžia, kad nereikėtų trinti galūnių, staigiai šildyti karšta vonia ar dėti karštų daiktų tiesiai ant odos.

Ypatingas įspėjimas – generatoriai, dujiniai degikliai, turistinės viryklėlės ar net mangalai patalpose gali sukelti gaisrą ir apsinuodijimą smalkėmis. Smalkės neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl jų kaupimosi žmogus gali nepastebėti.

Įtariant apsinuodijimą, rekomenduojama nedelsiant išeiti į gryną orą ir kviesti pagalbą numeriais 103 arba 112, o į patalpas negrįžti, kol tarnybos nepatvirtins, kad tai saugu.

Miegas, judėjimas ir psichologinė savijauta

Medikai atkreipia dėmesį, kad miegą gali trikdyti pakitęs dienos režimas, generatorių triukšmas, šaltis ir nuolatinis nerimas dėl naujienų. Patariama laikytis kuo pastovesnio miego grafiko, susikurti šiltesnes ir patogesnes poilsio sąlygas, o antroje dienos pusėje riboti kavą, stiprią arbatą ir energinius gėrimus.

Net ir be elektros siūloma išlaikyti lengvą fizinį aktyvumą: mankštintis, daryti tempimo pratimus, daugiau judėti namuose, o esant tinkamam orui – išeiti pasivaikščioti. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis krūvį rekomenduojama derinti su gydytoju.

Ilgalaikiai atjungimai, ypač karo sąlygomis, gali stiprinti nerimą, emocinį išsekimą ir dirglumą. Psichologai rekomenduoja riboti nuolatinį naujienų srautą, palaikyti ryšį su artimaisiais, išlaikyti šeimos ritualus ir skirti dėmesio vaikams bei vyresniems žmonėms.

Ryšio ir medicininės pagalbos planas

Dar viena svarbi rekomendacija – iš anksto susiplanuoti ryšį su artimaisiais ir pagalbos gavimą: svarbius numerius turėti ne tik telefone, bet ir užrašytus ant popieriaus.

Patariama pasirūpinti įkrautais telefonais, išorinėmis baterijomis ir atsarginėmis baterijomis, o su šeima iš anksto susitarti dėl ryšio būdo bei susitikimo vietos, jei mobilusis ryšys būtų nepasiekiamas.

Medikai taip pat siūlo išsiaiškinti artimiausios gydymo įstaigos adresą ir kelią iki jos, o dokumentus, medicininius išrašus bei vartojamų vaistų sąrašą laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.

Primename, kad esant skubiai būklei pagalbos telefonai yra 103 arba 112.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *