Tag: Georadaras

  • Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Tutanchamono kapas Karalių slėnyje, žymimas KV62, nuo pat atradimo 1922 metais kelia klausimų archeologams. Palyginti su kitų faraonų kapais jis neįprastai mažas, todėl seniai svarstoma, ar dalis komplekso galėjo būti pritaikyta skubiai.

    2015 metais britų egiptologas Nicholas Reeves iškėlė hipotezę, kad už laidojimo kameros sienų gali slėptis papildomi koridoriai ir patalpos. Jo teigimu, pirminis kapas galėjo būti rengtas kitam karališkam palaidojimui, o vėliau pritaikytas Tutanchamonui, kuris, kaip manoma, mirė jaunas ir netikėtai.

    Tyrėjai šią versiją siejo su šiaurinėje sienoje matomomis linijomis, įtrūkimais ir galimais dekoro pakeitimais, leidžiančiais įtarti užmūrytą angą. Plačiai aptarti geofiziniai bandymai vėliau davė prieštaringų rezultatų: vieni specialistai fiksavo signalus, suderinamus su tuštumomis, kiti įtikinamų požymių nematė.

    Nauji matavimai ir mikrogavimetrija

    Naujausiuose darbuose, kuriuos atliko Kairo Ain Shams universiteto tyrėjai ir Egipto Nacionalinio astronomijos ir geofizikos instituto mokslininkai, naudotas georadaras, o surinkti duomenys lyginti su ankstesniais matavimais. Komanda analizavo ne tik laidojimo kameros sienas, bet ir kapo struktūrą platesniame kontekste.

    Daugiausia dėmesio sulaukė mikrogavimetrijos rezultatai, kai fiksuojami labai nedideli Žemės gravitacinio lauko pokyčiai, leidžiantys spręsti apie uolienų tankio skirtumus. Tyrėjai atliko daugiau nei 1 200 matavimų maždaug 35 kvadratinių metrų plote ir užfiksavo žemo tankio struktūras, kurios forma ir išsidėstymu gali priminti žmogaus suformuotas erdves.

    „Duomenys leidžia įtarti maždaug dviejų metrų pločio koridorių, galintį išeiti iš laidojimo kameros“, – sakė konstrukcijų inžinierius ir vienas iš tyrimo bendraautorių George Ballard.

    Ką tai galėtų reikšti?

    Pasak mokslininkų, ankstesnės komandos galėjo ieškoti didelės tuščios ertmės tiesiai už sienos ir todėl „pražiūrėti“ siauresnę struktūrą. Viena įdomiausių užfiksuotų vietų įvardijama kaip žemo tankio anomalija, kurios viduje matomas kompaktiškesnis, didesnio tankio plotas, galintis reikšti užpildytą patalpą.

    Vis dėlto dalis specialistų ragina neskubėti daryti galutinių išvadų. Jie pabrėžia, kad tokie signalai gali būti ribiniai taikomų metodų jautrumui, o norint patvirtinti hipotezę reikėtų daugiau nepriklausomų tyrimų ir atsargesnio duomenų interpretavimo.

    Net jei už sienų iš tiesų yra papildomos patalpos, tai dar nereiškia, kad jose slypi Nefertitės kapas. Jos galėjo būti sandėliavimo patalpos, statybinės nišos ar kitokios paskirties erdvės, o be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su periodiniais potvyniais ir kintančiu gruntinio vandens lygiu Karalių slėnyje.

  • Radaras aptiko mįslingas struktūras ten, kur esą ilsisi Nojaus arka: arčiau kasinėjimų?

    Radaras aptiko mįslingas struktūras ten, kur esą ilsisi Nojaus arka: arčiau kasinėjimų?

    Turkijos rytuose esanti Durupinaro formacija vėl atsidūrė mokslininkų ir entuziastų dėmesio centre. Ši pailga, laivo korpusą primenanti geologinė struktūra yra netoli Ararato kalno regiono, o jos ilgis siekia apie 164 metrus.

    Būtent šis dydis dažnai lyginamas su Biblijoje minimais Nojaus arkos matmenimis, todėl vieta jau kelis dešimtmečius kelia diskusijas. Vis dėlto archeologijoje vien sutampantys skaičiai ar iš tolo panašus siluetas nėra laikomi įrodymu.

    Nauji matavimai po žeme

    Naujausio tyrimų etapo metu komanda atliko detalius vietovės paviršiaus matavimus, sudarė žemėlapius ir užfiksavo GPS koordinates. Tada tyrėjai ėmėsi to, ko plika akimi nematyti, naudodami georadarą.

    Georadaro technologija siunčia elektromagnetinius impulsus į gruntą ir registruoja jų atspindžius nuo skirtingų sluoksnių ar objektų. Taip galima sudaryti požeminių struktūrų vaizdus ir iš anksto įvertinti, kur būtų prasminga planuoti kasinėjimus.

    Tyrėjai pranešė užfiksavę anomalijų ir galimų tuštumų, kurių ribos kai kur atrodo neįprastai tiesios. Remiantis duomenimis, buvo sukurti ir trimačiai modeliai, padedantys tiksliau įvertinti, kas gali slėptis po paviršiumi.

    Kodėl tai dar nereiškia atradimo

    Specialistai pabrėžia, kad tiesesnės linijos ar geofizikinės anomalijos dar nepatvirtina žmogaus sukurtos konstrukcijos. Panašūs signalai gali atsirasti dėl natūralių geologinių procesų, sluoksnių sandaros, erozijos ar skirtingų medžiagų savybių.

    Durupinaro formacija tyrinėta ir anksčiau, o XX amžiuje čia vyko ekspedicijos bei bandymai ieškoti aiškių archeologinių požymių. Ankstesni vertinimai dažnai linko prie išvados, kad laivą primenantis kontūras gali būti natūralios kilmės.

    Vis dėlto šiuolaikiniai geofiziniai metodai leidžia tiksliau atrinkti vietas, kur būtų galima ieškoti apčiuopiamų įrodymų, pavyzdžiui, žmogaus veiklos pėdsakų ar aiškiai identifikuojamų medžiagų. Tolimesni žingsniai priklausys nuo to, ar duomenys bus pakankamai įtikinami, kad būtų pagrįsti tikslingi kasinėjimai.

    Kol kas mokslinė bendruomenė šią istoriją vertina atsargiai: hipotezė apie Nojaus arką išlieka patraukli, tačiau jai patvirtinti reikėtų nepriklausomai patikrinamų radinių, tikslaus datavimo ir aiškaus konteksto, atitinkančio archeologinius standartus.

  • Netoli Armagh aptiko 3 000 metų senumo miestą: mastas pribloškė net archeologus

    Netoli Armagh aptiko 3 000 metų senumo miestą: mastas pribloškė net archeologus

    Netoli Armagh Šiaurės Airijoje archeologai iš naujo įvertino Haughey’s Fort kompleksą, kurio amžius siekia daugiau kaip 3 000 metų. Nauji tyrimai rodo, kad tai galėjo būti ne pavienė įtvirtinta gyvenvietė, o ankstyvas, didelės apimties miesto tipo centras vėlyvajame bronzos amžiuje.

    Mokslininkai taikė magnetometriją, georadarą ir lazerinį skenavimą iš oro, todėl pavyko pamatyti tai, ko įprasti kasinėjimai dažnai neatskleidžia. Tyrimų duomenyse užfiksuota daugiau kaip 200 galimų medinių pastatų vietų, rodančių tankiai užstatytą ir gerai organizuotą gyvenvietę.

    Komplekse aptiktos ir kelios monumentalaus dydžio, iki maždaug 30 metrų skersmens konstrukcijos. Tyrėjų vertinimu, jų paskirtis greičiausiai buvo susijusi su bendruomenės susirinkimais, ceremonijomis ar kitomis viešomis veiklomis, o ne tik kasdieniu gyvenimu.

    Kuo išsiskiria šis kompleksas

    Tyrėjai pabrėžia, kad apie 1 200 metus prieš mūsų erą vietovė veikė kaip gyvas regioninis centras. Čia vyko bronzos ir aukso dirbinių gamyba, o radiniai leidžia kalbėti apie tolimus ryšius su kitomis Europos dalimis ir prekių mainus dideliais atstumais.

    Archeologinius duomenis papildo ir socialinės organizacijos požymiai: specializuoti amatininkai, aiškesnė valdžios bei elitų struktūra ir veiklų pasidalijimas. Tokie bruožai paprastai siejami su didesniais, sudėtingiau valdomais centrais, kurie jau primena miestus, nors bronzos amžiaus kontekste jų forma ir funkcijos skyrėsi nuo vėlesnių laikų urbanistikos.

    Haughey’s Fort, kaip teigiama, buvo tik didesnio darinio dalis. Šalia esantis dirbtinis vandens telkinys King’s Stables ir žemės įtvirtinimai, vadinami Creeveroe Earthworks, greičiausiai sudarė vieną išorinį žiedą, apjuosiantį visą kompleksą.

    Tyrėjų skaičiavimais, ši teritorija galėjo apimti apie 109 hektarus, todėl tai būtų vienas didžiausių tokio tipo priešistorinių objektų Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Skirtingas komplekso dalis jungė platus kelias, kurį, sprendžiant iš duomenų, lydėjo medinės palisados, o pati trasa galėjo būti naudojama procesijoms.

    Ritualai, gamyba ir valdžia

    Ypač daug dėmesio sulaukė King’s Stables zona, kur rasta liejimo formų ginklams, gyvūnų kaulų ir žmonių palaikų fragmentų. Mokslininkai tai sieja su ritualinėmis praktikomis, leidžiančiomis manyti, kad vieta turėjo religinę ar ceremoninę reikšmę.

    Toks aiškesnis funkcijų atskyrimas tarp gyvenamosios, gamybinės ir ritualinės erdvės rodo aukštesnį planavimo lygį, nei dažnai įsivaizduojama kalbant apie bronzos amžiaus bendruomenes. Tyrėjai tai vertina kaip argumentą, kad sudėtingos struktūros šiame Europos regione galėjo susiformuoti gerokai anksčiau, nei manyta.

    Naujos išvados keičia ir platesnį regiono vaizdą. Iki šiol reikšmingiausiu vietos centru dažnai laikytas netoliese esantis Navan Fort, iškilęs geležies amžiuje ir vėlesnėje keltų tradicijoje, tačiau dabar matyti, kad Haughey’s Fort kaip stambus centras galėjo veikti maždaug keliais šimtmečiais anksčiau.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šiuolaikiniai neinvaziniai metodai sparčiai keičia priešistorės tyrimus, nes leidžia tiksliau įvertinti objektų mastą ir tarpusavio ryšius dar iki kasinėjimų. Tai ypač svarbu saugant paveldo vietas ir planuojant, kur kasinėjimai iš tiesų būtini.