CP v2

Tag: Gieran-5

  • Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Ukrainos saugumo tarnyba kartu su ukrainiečių gamintoju „Wild Hornets“ paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti ore perimami rusiški „Gieran-5“ dronai. Šis modelis siejamas su rusiškais smogiamaisiais bepiločiais, kurie naudojami atakoms prieš infrastruktūrą ir taikinius dideliu atstumu.

    Skelbiama, kad „Gieran-5“ yra turboreaktyviniu varikliu varomas dronas, galintis pasiekti iki 600 kilometrų per valandą greitį. Taip pat minima, kad kai kuriais atvejais šie dronai galėjo nuskristi iki maždaug 960 kilometrų, o kovinė galvutė gali sverti iki 90 kilogramų.

    Kas pasikeitė konstrukcijoje

    Ukrainos karinės tematikos šaltiniai atkreipė dėmesį į naują konstrukcinę detalę: variklis matomas ne išorinėje gondoloje virš fiuzeliažo, o integruotas į patį korpusą. Tokia schema skiriasi nuo anksčiau viešai fiksuotų „Gieran-5“ variantų.

    Variklio perkėlimas į korpusą gali sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą, nes nelieka papildomų tvirtinimų ir išsikišimų, didinančių priekinį plotą. Esant deklaruojamam 450–600 kilometrų per valandą greičiui, toks pasipriešinimo sumažinimas tampa ypač reikšmingas.

    Mažesni nuostoliai ore paprastai reiškia ir efektyvesnį degalų naudojimą, lengviau išlaikomą kreiserinį greitį bei stabilesnį skrydį. Dėl to gali augti ir realus nuotolis, o kai kurios analizės leidžia svarstyti, kad po modifikacijų jis gali perkopti 1 000 kilometrų ribą.

    Kodėl tai svarbu regiono saugumui

    Tokio nuotolio ir greičio smogiamieji dronai kelia grėsmę ne tik fronto zonai, bet ir Vakarų Ukrainos objektams, nes leidžia smogti iš gilesnių užnugario teritorijų. Praktikoje tai apsunkina gynybą, nes įspėjimo laikas trumpėja, o perėmimo langas tampa siauresnis.

    Tekste minima, kad „Gieran-5“ buvo panaudotas atakai naktį iš rugsėjo 12 į 13 dieną, kai taikiniu tapo sunkvežimis pasienio perėjimo zonoje Dorohusk–Jagodzin, maždaug už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Taip pat nurodoma, kad per kitą ataką rugsėjo 17 dieną dronas galėjo nukristi maždaug už 3 kilometrų nuo sienos.

    Mažesnis matomumas ir kompromisai

    Integruotas variklis gali turėti ir papildomą efektą: korpusas iš dalies pridengia įkaitusias variklio dalis, todėl teoriniu požiūriu gali mažėti šiluminis kontrastas infraraudonųjų spindulių ruože. Tai gali apsunkinti dalį aptikimo priemonių, nors realus poveikis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir skrydžio režimų.

    Kita vertus, toks sprendimas paprastai reikalauja sudėtingesnės vidaus sandaros: reikia oro įsiurbimo kanalų, izoliacijos, tvirtinimų, o tai užima vietą fiuzeliaže. Dėl to gamintojams tenka rinktis, ar aukoti dalį degalų talpos, ar keisti kitus komponentus, kad būtų išlaikyti ankstesni parametrai.

    Ukrainos pusės paviešinta medžiaga rodo, kad dronų evoliucija tęsiasi, o konstrukciniai pakeitimai orientuoti į didesnį efektyvumą ir sudėtingesnį perėmimą. Tai reiškia, kad oro gynybai vis dažniau tenka prisitaikyti prie greitesnių, toliau skrendančių ir potencialiai sunkiau aptinkamų grėsmių.

  • Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Netoli Lenkijos sienos, ties Dorohusko apylinkėmis, užfiksuotas incidentas, kai į žemę galėjo nukristi iš oro atskridęs objektas. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai ginkluotės ar technikos tipas buvo aptiktas, tačiau kariškiai akcentuoja, kad sprendimą lems papildomi patikrinimai.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas Jerzy Goryszewskis vietos žiniasklaidai teigė, kad pagal priartėjimo greitį tai greičiausiai nebuvo įprastas lėtesnis bepiločio tipas. Pasak jo, labiau tikėtinas reaktyvinis dronas arba kitas objektas, pavyzdžiui, raketa, o tiksli kilmė ir modelis dar bus nustatomi.

    Ukrainos karinės institucijos pastaruoju metu taip pat yra informavusios apie Rusijos smūgių metu Vakarų Ukrainos kryptimi pasirodančius reaktyviniu varikliu varomus bepiločius. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau minimos „Gierań“ serijos platformos, kurios laikomos pigesne ir paprastesne alternatyva daliai sparnuotųjų raketų užduočių.

    Kas yra „Gierań-4“ ir „Gierań-5“?

    „Gierań-4“ ir „Gierań-5“ siejami su „Gierań-2“ evoliucija, tačiau svarbiausias skirtumas yra jėgainė: naujesnės versijos siejamos su turboreaktyviniu varikliu. Tai reiškia didesnį greitį ir kitokią skrydžio dinamiką, kuri gali apsunkinti perėmimą priemonėmis, skirtomis lėtesniems taikiniams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją „Gierań-4“ maksimalus greitis gali siekti apie 500 kilometrų per valandą. Apie didesnį „Gierań-5“ dažniau kalbama kaip apie dar greitesnę platformą, kuriai priskiriamas iki 600 kilometrų per valandą greitis, nors dalis parametrų išlieka nepatvirtinti nepriklausomai.

    Nuotolis, kovinė galvutė ir valdymas

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra nuotolis: Ukrainos pusė yra viešai užsiminusi apie atvejus, kai tokio tipo aparatai galėjo įveikti maždaug 960 kilometrų distanciją. Tai teoriškai leidžia atakuoti taikinius toli nuo fronto linijos ir didina riziką pasienio regionams, kai skrydžio trajektorijos eina netoli NATO sienos.

    „Gierań-5“ kovinės galvutės masė viešuose vertinimuose siejama su maždaug 90 kilogramų svoriu. Tokia apkrova gali sukelti reikšmingą žalą infrastruktūrai, ypač jei smūgis tenka logistikos, energetikos ar transporto objektams.

    Taip pat viešai teigiama, kad „Gierań-5“ gali turėti elektrooptines sistemas ir didesnį atsparumą trukdymui. Tai siejama su galimybe skrydžio metu nuotoliniu būdu koreguoti kursą, o paskutinėje fazėje pasikliauti vidiniu taikinio paieškos ir nutaikymo sprendimu.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    Pasienio incidentai kelia didelį dėmesį dėl galimos grėsmės civiliams ir infrastruktūrai, net jei smūgis įvyko už Lenkijos teritorijos ribų. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas taikinys, tuo mažiau laiko turi oro gynyba įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir veikti.

    Kariškiai pabrėžia, kad kol nėra galutinės ekspertizės, bet kokios išvados dėl konkretaus modelio būtų tik preliminarios. Tačiau faktas, kad regione fiksuojami galimai reaktyviniai bepiločiai, rodo besikeičiančią grėsmių dinamiką ir spaudimą stiprinti ankstyvojo perspėjimo bei oro gynybos grandis.

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.