Tag: Google

  • „Google“ pristatė kvantinio skaičiavimo proveržį: ką reiškia „Q-day“ ir ar gresia šifravimui?

    „Google“ pristatė kvantinio skaičiavimo proveržį: ką reiškia „Q-day“ ir ar gresia šifravimui?

    „Google Quantum AI“ pranešė pademonstravusi eksperimentinį proveržį, kuris gali sumažinti vieną didžiausių kvantinių kompiuterių kliūčių – vadinamųjų magiškųjų būsenų parengimą. Bendrovė teigia, kad jos „Willow“ procesoriuje išbandytas metodas gali priartinti praktinį, klaidoms atsparų kvantinį skaičiavimą.

    Magiškosios būsenos yra specialios kvantinės būsenos, reikalingos universalioms kvantinėms operacijoms atlikti. Ilgą laiką tyrėjai pabrėžė, kad būtent jų kūrimas ir klaidų taisymas gali „suvalgyti“ didžiąją dalį kvantinio kompiuterio resursų, todėl net ir sparčiai tobulėjant aparatinės įrangos kokybei, pažanga dažnai stringa ties šiuo žingsniu.

    Kas yra magiškųjų būsenų auginimas

    „Google“ aiškina, kad magiškųjų būsenų auginimas veikia tarsi filtras: į mažą lusto sritį įvedama triukšminga būsena, o tuomet atliekama koordinuotų matavimų seka. Jos tikslas – aptikti klaidas ir „atmesti“ nepavykusius bandymus, paliekant vis švaresnę, mažiau klaidų turinčią būseną.

    Pasak bendrovės, taikant šį metodą pavyko pasiekti apie 40 kartų mažesnį klaidų lygį ir T-būsenų sąnaudas, o loginis tikslumas esą pasiekė 99,99 proc. Tai reikšminga, nes būtent magiškųjų būsenų parengimas dažnai laikomas brangiausiu žingsniu siekiant klaidoms atsparaus kvantinio skaičiavimo.

    Ką tai reiškia „Q-day“ kontekste

    Diskusijose apie „Q-day“ dažniausiai turimas omenyje hipotetinis momentas, kai pakankamai galingas kvantinis kompiuteris galėtų praktiškai įveikti dalį šiandien plačiai naudojamų viešojo rakto kriptografijos schemų. Tokiu atveju rizika paliestų ne tik kriptovaliutų operacijų autorizavimą, bet ir platesnę interneto bei finansų infrastruktūrą.

    Vis dėlto pats „Google“ pristatymas dar nereiškia, kad toks scenarijus yra čia pat. Bendrovės tyrėjai pabrėžia, kad reikia didesnio masto demonstracijų, o iki realiai pritaikomų klaidoms atsparių kvantinių sistemų dar teks spręsti inžinerinius, mastelio ir stabilumo iššūkius.

    Kodėl ruošiamasi jau dabar

    Lygiagrečiai technologinei pažangai vyksta ir perėjimas prie postkvantinės kriptografijos – algoritmų, kuriuos būtų sunku atakuoti net ir turint didelio masto kvantinį kompiuterį. Organizacijos ir įmonės vis dažniau vertina, kur jų sistemose naudojama viešojo rakto kriptografija, kiek ilgai turi būti saugomi duomenys ir kada verta pradėti migraciją, kad netaptų aktuali vadinamoji strategija „pavogti dabar, iššifruoti vėliau“.

    „Google“ žinutė rinkai aiški: vienas iš didžiausių kliūčių taikinių – magiškųjų būsenų „kaina“ – gali mažėti, o tai ilgainiui keistų kvantinių sistemų praktinį efektyvumą. Tačiau kol kas tai – laboratorinio lygmens rezultatas, kurio reikšmę teks patvirtinti tolesniais bandymais ir nepriklausomais vertinimais.

  • „Google“ atveria pažangiausius DI modelius Europai: 200 mokslininkų gaus prieigą ir 3 mln. eurų kreditų

    „Google“ atveria pažangiausius DI modelius Europai: 200 mokslininkų gaus prieigą ir 3 mln. eurų kreditų

    „Google DeepMind“ ir „Alphabet“ debesijos padalinys „Google Cloud“ pranešė suteiksiantys iki 200 aukšto lygio Europos mokslininkų tiesioginę prieigą prie pažangiausių bendrovės DI modelių. Kartu tyrėjams bus skirta apie 3 000 000 eurų vertės skaičiavimo resursų kreditų, kurie paprastai yra viena didžiausių kliūčių dirbant su dideliais modeliais.

    Bendrovės teigimu, programa skirta paspartinti mokslinius tyrimus ir sustiprinti Europos konkurencingumą srityse, kuriose DI tampa esminiu proveržio įrankiu. Tokios iniciatyvos atspindi platesnę tendenciją, kai pažangiausi modeliai ir skaičiavimo galia vis dažniau skiriami ne tik komercijai, bet ir akademiniams bei viešojo intereso projektams.

    Skelbiama, kad atrinkti tyrėjai gaus prieigą prie svarbiausių „Google“ mokslinių įrankių, įskaitant „AlphaFold 3“, „WeatherNext“, „AlphaGenome“, „AlphaEvolve“ ir „AlphaEarth Foundations“. Šie sprendimai orientuoti į skirtingas sritis, nuo baltymų struktūrų ir genomo analizės iki orų prognozavimo bei Žemės stebėsenos duomenų interpretavimo.

    „Google“ akcentuoja, kad praktinė nauda gali būti labai plati: greitesnis ekstremalių orų reiškinių modeliavimas, tikslesnis molekulinių struktūrų atpažinimas, efektyvesnė biologinių procesų analizė ir geresnis aplinkos pokyčių stebėjimas. Tokiose srityse net nedideli tikslumo ar skaičiavimo greičio patobulinimai gali sutrumpinti tyrimų ciklus nuo mėnesių iki savaičių.

    Kol kas bendrovė neįvardijo, kurie konkrečiai mokslininkai ar institucijos gaus prieigą prie šių modelių. Praktikoje atrankos kriterijai paprastai apima tyrimų reikšmingumą, duomenų saugos reikalavimų laikymąsi ir gebėjimą rezultatus paversti apčiuopiama moksline ar visuomenine nauda.

    Ši žinia pasirodo fone, kai Europoje daugėja naujų DI laboratorijų, įkurtų buvusių „DeepMind“ tyrėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešumo sulaukė keli Londone įsikūrę projektai, o rinkoje toliau auga investicijų apimtys į DI komandas, kuriančias naujos kartos modelius, agentus ir mokslui pritaikytas sistemas.

    Ekspertai pastebi, kad prieiga prie pažangiausių modelių ir skaičiavimo kreditų akademinei bendruomenei dažnai tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu instrumentu. Tai leidžia spartinti tyrimus, auginti talentus ir formuoti ekosistemą, kurioje naujos idėjos greičiau pasiekia taikomąją stadiją, o Europa gali išlaikyti stiprias pozicijas pasaulinėje DI ir mokslo konkurencijoje.

  • „Google“ pristatė „Fitbit Edge“: kainuos brangiau, bet žada 7 dienas ir GPS – ką gausite?

    „Google“ pristatė „Fitbit Edge“: kainuos brangiau, bet žada 7 dienas ir GPS – ką gausite?

    „Google“ oficialiai pristatė naują riešo įrenginį „Fitbit Edge“, kuris pozicionuojamas tarp išmaniųjų laikrodžių ir paprastų, dažnai net ekrano neturinčių, sportinių apyrankių. Gamintojas akcentuoja sveikatos stebėseną ir treniruočių funkcijas, tačiau kaina sufleruoja, kad tai nebus biudžetinis pasirinkimas.

    Jungtinėse Valstijose „Fitbit Edge“ kainuoja apie 165 eurus, o speciali „Stephen Curry Special Edition“ versija siekia maždaug 202 eurus. Išankstiniai užsakymai jau startavo, o prekybos pradžia numatyta spalio 27 dieną.

    Kol kas įrenginys oficialiai nepasirodė Lietuvoje, o gamintojas nepatikslino, kada tai galėtų įvykti. Tokiais atvejais kaina Europoje dažnai skiriasi dėl mokesčių ir platinimo, tad galutinė suma gali būti didesnė nei JAV.

    Ekranas, baterija ir ryšys

    „Fitbit Edge“ turi 1,34 colio AMOLED ekraną su visada įjungto vaizdo režimu. Tai leidžia nuolat matyti laiką ar pagrindinius rodiklius, tačiau toks režimas įprastai didina energijos sąnaudas.

    Gamintojas nurodo iki 7 dienų baterijos veikimo laiką, o pilnas įkrovimas turėtų trukti apie 90 minučių. Teigiama, kad maždaug 5 minučių įkrovimas gali suteikti energijos visai dienai, tačiau realus rezultatas dažniausiai priklauso nuo ryšio, ekrano režimų ir treniruočių dažnio.

    Apyrankė palaiko „Bluetooth“ 5.4 ryšį ir turi integruotą GPS su „Galileo“ palaikymu, todėl aktyvias treniruotes lauke galima fiksuoti ir be nuolatinio telefono naudojimo. Įrenginyje naudojamas „Ambiq AP5 MCU“ lustas ir 64 MB „flash“ atmintis.

    Sveikatos stebėsena ir suderinamumas

    „Fitbit Edge“ komplektuojamas su optiniu širdies ritmo jutikliu, numatyta galimybė atlikti paprastą EKG patikrą, matuoti kraujo prisotinimą deguonimi ir stebėti odos temperatūros pokyčius ant riešo. Tokios funkcijos paprastai skirtos tendencijoms sekti, o ne medicininei diagnostikai.

    Korpusas atsparus vandeniui iki 5 ATM, tad apyrankė turėtų atlaikyti plaukimą ar intensyvias treniruotes. Pats korpusas pagamintas iš 100 proc. perdirbto aliuminio, o įrenginys, neskaičiuojant dirželio, sveria 17,7 gramo.

    „Fitbit Edge“ suderinamas su „Android“ nuo 11 versijos ir „iOS“ nuo 16.4 versijos. Vartotojams tai svarbu, nes dalis sveikatos funkcijų ir sinchronizavimas priklauso ne tik nuo apyrankės, bet ir nuo telefono operacinės sistemos bei programėlės galimybių.

  • „Google“ pristato DI platformą: vaizdo žaidimą susikursite patys, net jei nemokate programuoti

    „Google“ pristato DI platformą: vaizdo žaidimą susikursite patys, net jei nemokate programuoti

    „Google“ pristatė ankstyvos koncepcijos platformą „Playground“, kuri leidžia kurti vaizdo žaidimus pasitelkiant dirbtinis intelektas. Idėja paprasta: vartotojas aprašo žaidimo pasaulį ir taisykles tekstu, o sistema automatiškai sugeneruoja prototipą, kurį galima toliau koreguoti.

    Platforma orientuota į žmones be techninio pasirengimo, todėl vietoj kodo siūlomos tekstinės komandos ir greitas iteravimas. Kūrimo procesas paremtas generatyviniais modeliais, kurie gali sukurti aplinkas, objektus ir žaidimo logikos užuomazgas, o vėliau tai tikslinama pagal grįžtamąjį ryšį.

    Pasak iniciatyvos kūrėjų, pagrindinis tikslas yra sumažinti įėjimo kartelę į žaidimų kūrimą ir leisti greitai patikrinti idėjas. Tokios priemonės pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, nes studijos ir nepriklausomi kūrėjai ieško būdų prototipus parengti greičiau ir pigiau, o dalį rutinos patikėti DI.

    „Playground“ sukurti projektai gali būti išbandomi neprisijungus arba pasidalijami su kitais per nuorodą, kad žaidimą įvertintų draugai ar bendruomenė. Tai atitinka vis dažnesnę praktiką, kai ankstyvos versijos testuojamos dar iki pilno produkto kūrimo, o svarbiausi sprendimai priimami remiantis realių vartotojų reakcijomis.

    Kartu nurodoma, kad „Playground“ dar yra eksperimentinėje stadijoje, tačiau „Google“ šiemet planuoja žengti toliau ir dirbti su „Unity“. Naršyklėje veiksiantis įrankis „Unity Spark“ turėtų suteikti galimybę generuoti jau ir trimates patirtis, o kūrėjai galėtų naudoti išteklius iš „Unity“ parduotuvės.

    „Tai nepadaro jūsų kitu Hideo Kojima. „Unity Spark“ esmė yra kurti tikras, unikalias interaktyvias patirtis, kurias verta tobulinti ir dalintis“, – sakė „Unity“ vadovas Mattas Brombergas.

    Rinkai tai gali reikšti dar vieną postūmį link vadinamojo kūrimo be kodo, kai pagrindinis įrankis tampa ne programavimo žinios, o gebėjimas tiksliai aprašyti norimą rezultatą. Vis dėlto galutinei kokybei ir originalumui vis dar svarbūs dizaino sprendimai, testavimas ir kūrybinė kryptis, kurių DI visiškai nepakeičia.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: dėl neteisėto miško kirtimo įsikišo agentūra

    Suomijoje aplinkosaugos priežiūrą vykdanti valstybinė institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų statybų parengiamuosius darbus. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad planuojamai investicijai ruošiant teritoriją buvo neteisėtai iškirsti dideli miško plotai.

    Projektai numatyti šiaurės vakarų Suomijoje, Muhoso ir Kajanio apylinkėse. Bendra dviejų duomenų centrų investicijų vertė viešai vertinama maždaug 13 milijardų eurų, o būtent dėl masto šie planai sulaukė ir didesnio visuomenės dėmesio.

    Įtarimai dėl neteisėto kirtimo

    Suomijos institucijos nurodė stabdyti darbus, kurie gali reikšmingai pakeisti aplinką, kol bus įvertintos aplinkybės ir laikomasi reikalaujamų procedūrų. Skunde akcentuojama, kad ruošiant sklypus galėjo būti savavališkai iškirsta apie 300 hektarų miško.

    „Google nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, dėl to kilo vietos gyventojų protestas“, – teigiama institucijos pranešime.

    Vietos žiniasklaidoje ir pranešimuose taip pat minima, kad dalį parengiamųjų darbų galėjo atlikti vietos rangovas, veikiantis „Google“ vardu. Tokiose situacijose institucijos paprastai vertina ne tik patį kirtimo faktą, bet ir tai, ar buvo gauti leidimai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi savivaldybių bei regioninių planavimo taisyklių.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, leidžiančio pigiau vėsinti įrangą, ir dėl santykinai stabilaus elektros tiekimo. Šalyje svarbų vaidmenį energetikos balanse atlieka branduolinė energetika, o dalį gamybos užtikrina ir vėjo jėgainės, todėl technologijų įmonės čia ieško sąlygų ilgalaikiams projektams.

    Vis dėlto dideli duomenų centrai yra itin imlūs elektrai, o tai kelia papildomą spaudimą elektros tinklams ir generacijos pajėgumams. Suomijoje viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama, ar spartus duomenų centrų augimas nepadidins elektros kainų vartotojams ir ar valstybė turi pakankamai aiškų planą, kaip bus plečiama perdavimo infrastruktūra.

    Visuomenės nerimas: elektra ir nauda regionams

    Duomenų centrų plėtra dažnai pristatoma kaip investicijos į skaitmeninę ekonomiką, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie objektai sukuria palyginti nedaug nuolatinių darbo vietų, palyginti su sunaudojamais energijos ištekliais. Dėl to daliai visuomenės svarbiausias klausimas tampa, kokią realią grąžą gauna regionai ir ar projektai neturi neproporcingos kainos aplinkai.

    Skelbiama, kad Suomijoje buvo inicijuota pilietinė kampanija, raginanti riboti duomenų centrų plėtrą, o po iniciatyva pasirašė apie 84 000 žmonių. Dokumentai perduoti parlamentui, kuriame artimiausiu metu gali prasidėti platesnė vieša diskusija apie tolesnę su DI susijusių verslų plėtrą ir jų reguliavimą.

    Ši situacija rodo, kad Europos šalyse griežtėja požiūris į didelio masto skaitmeninės infrastruktūros projektus: greta investicijų ir inovacijų vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, energetikos sistemos pajėgumų ir naudos vietos bendruomenėms. „Google“ atvejis Suomijoje gali tapti precedentu, kaip praktikoje bus derinami ekonominiai interesai ir gamtos apsauga.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: įtariamas neteisėtas 300 ha miško kirtimas

    Suomijos aplinkosaugos priežiūros institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų parengiamuosius darbus šalies šiaurės vakaruose. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad investicijai ruošiant teritoriją galėjo būti neteisėtai iškirstas didelis miško plotas.

    Projektai planuojami Muhoso ir Kajaanio apylinkėse, o bendra investicijų vertė, viešai minima Suomijoje, siekia apie 13 mlrd. eurų. Institucija pabrėžia, kad sustabdymas taikomas visiems veiksmams, galintiems reikšmingai pakeisti gamtinę aplinką, kol bus įvertintas darbų teisėtumas.

    „Google“ nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, todėl kilo vietos gyventojų protestas, – sakoma institucijos pranešime.

    Remiantis vietos tyrimo informacija, darbus organizavusi įmonė, veikianti „Google“ vardu, galėjo iškirsti apie 300 hektarų miško neatlikusi privalomų procedūrų. Tokiais atvejais Suomijoje paprastai vertinama, ar buvo gauti visi leidimai, ar tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi teritorijų planavimo sąlygų.

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios elektros gamybos struktūros, įskaitant branduolinę bei vėjo energetiką. Vis dėlto sparčiai augant tokiems projektams, vis dažniau keliami klausimai dėl tinklų pralaidumo ir realaus papildomo elektros poreikio.

    Vietos diskusijose ryškėja ir socialinis aspektas: gyventojai baiminasi, kad dideli energijos vartotojai gali daryti spaudimą elektros kainoms. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų centrai statybų laikotarpiu sukuria daugiau darbo vietų, o pradėjus veiklą nuolatinių darbuotojų skaičius dažnai būna palyginti nedidelis.

    Ši tema Suomijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Pranešama, kad pilietinė iniciatyva, raginanti griežtinti duomenų centrų plėtros ribojimus ir sąlygas, surinko apie 84 000 parašų, todėl klausimas turi būti svarstomas parlamente viešos diskusijos forma.

    Artimiausiu metu laukiama, ar „Google“ pateiks papildomus paaiškinimus dėl darbų organizavimo, o institucijos įvertins, ar buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Jei pažeidimai pasitvirtintų, projektams gali būti taikomos papildomos sąlygos, sankcijos ar reikalavimai atkurti pažeistas teritorijas.

  • Trumpas pristatė Baltųjų rūmų susitarimą dėl DI: „Google“ ir kiti žada daugiau kontrolės

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su didžiausių technologijų bendrovių vadovais paskelbė apie naują dokumentą, kuriame išdėstomi pažadai dėl pažangių DI sistemų saugumo. Jis teigė, kad tai esą primena konstituciją, o oficialiai dokumentas įvardijamas kaip Baltųjų rūmų susitarimas dėl superintelekto.

    Pasak Trumpo, susitarimą pasirašė „Google“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir „Nvidia“ vadovai. Jis taip pat pareiškė, kad administracija sieks oficialiuose tekstuose vartoti terminą superintelektas vietoj dirbtinis intelektas, nors praktinė tokio sprendimo reikšmė kol kas neaiški.

    Keturi žadami saugikliai

    Dokumente numatomi keturi pagrindiniai kontrolės lygiai, kuriuos bendrovės įsipareigoja taikyti kuriant ir diegiant pažangiausius modelius. Pirmasis lygis – nuolatinė vidinė modelių stebėsena ir atitikties užtikrinimas, kad sistemos neveiktų prieš kūrėjų nustatytas taisykles.

    Antrasis lygis – specialios vidinės testavimo komandos, kurios ieškotų pažeidžiamumų ir bandytų įvertinti, kaip modeliai elgiasi ekstremaliose situacijose. Trečiasis – nepriklausomi išoriniai auditai, kai saugumo patikra patikima trečiosioms šalims.

    Ketvirtasis lygis – atskiras priežiūros komitetas, sudarytas iš įmonių valdybų narių, kuris prižiūrėtų visą procesą ir priimtų ataskaitas. Taip pat numatoma reguliariai susitikti ir derinti bendrus standartus, kurie ateityje galėtų tapti formalesnėmis taisyklėmis.

    Savanoriški įsipareigojimai ar reali priežiūra?

    Svarbiausia detalė – tai savanoriškas susitarimas, paremtas bendrovių savikontrole, nenumatant naujų privalomų valstybės reguliavimo priemonių. Trumpas leido suprasti, kad valdžia šiuo etapu labiau remsis bendrovių pažadais ir viešu atsiskaitymu, o ne naujais įstatymais.

    Tokio tipo susitarimai JAV praktikoje nėra naujiena, tačiau DI atveju jie vertinami nevienareikšmiškai. Kritikai dažnai pabrėžia, kad vien savanoriškų principų gali nepakakti, jei rinkos spaudimas skatina greitį, o ne saugumą, ypač kai technologijų varžybos vyksta globaliai.

    Susitikime dalyvavę bendrovių vadovai akcentavo, kad pasitikėjimas yra būtina sąlyga DI produktams plisti, o rizikos turi būti valdomos nuo pat kūrimo pradžios. Kartu nuskambėjo mintis, kad pažanga ir saugumas gali būti derinami, tačiau tam reikia nuolatinio testavimo ir atskaitomybės.

    „Jeigu kažkas pasisuks ne taip, apie tai pasakysiu pasauliui“, – sakė Donaldas Trumpas.

    DI reguliavimo kontekste JAV toliau renkasi lankstesnę kryptį nei Europos Sąjunga, kuri ėmėsi detalesnio teisinio režimo ir rizika grįsto požiūrio. Todėl rinkai svarbu ne tik deklaruojami principai, bet ir tai, ar bendrovės iš tiesų atvers daugiau duomenų auditams, testavimui ir nepriklausomai kontrolei.

  • „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ pradėjo „Project Suncatcher“ bandymus, kurių tikslas – įvertinti, ar dalį DI skaičiavimų įmanoma perkelti į orbitą. Į kosmosą su raketa „Falcon 9“ iškeltas prototipinis palydovas su specializuotais TPU lustais, skirtais mašininiam mokymuisi.

    Pagrindinis bandymo klausimas – kaip tokia įranga atlaiko paleidimo apkrovas, kosminę spinduliuotę ir itin didelius temperatūrų svyravimus. Orbitinė aplinka vilioja dar ir tuo, kad saulės energijos potencialas virš atmosferos teoriškai didesnis nei Žemėje, tačiau praktiniai ribojimai kol kas išlieka.

    Pirmasis prototipas – tik trumpoms užduotims

    Palydovas yra maždaug buitinio šaldytuvo dydžio ir talpina keturis „Trillium“ TPU lustus. Dėl šilumos pašalinimo problemų vakuume įranga planuojama įjungti trumpais intervalais, maždaug keliolikai minučių, kad atliktų paprastas užklausas su DI modeliu „Gemma“.

    Šiame etape akcentuojamas ne našumas, o patikimumas ir gedimų taškų identifikavimas. „Google“ teigia, kad dabartinis bandymas skirtas telemetrijai rinkti ir suprasti, kas realiomis sąlygomis labiausiai riboja tokios architektūros stabilumą.

    Kliūtis numeris vienas – šiluma

    Kosminėje erdvėje nėra oro, todėl neveikia įprasta konvekcija, o tradicinės duomenų centrų aušinimo schemos, kuriose kartais naudojamas vanduo, čia apskritai netinka. Dėl to „Google“ testuoja sprendimą, kuriame šiluma nukreipiama per šilumvamzdžius į didelius radiatorius ir išspinduliuojama.

    Laboratoriniai bandymai vakuuminėje ir termiškai kontroliuojamoje aplinkoje leidžia imituoti orbitą, bet galutinis verdiktas priklauso nuo realios misijos duomenų. Jei ateityje būtų siekiama nuolatinio darbo, energijos poreikis galėtų augti iki dešimčių kilovatų, o tai reikštų visai kitą maitinimo ir aušinimo mastą.

    Kodėl tai daroma ir kas kelia riziką

    Tokie projektai siejami su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais ir vis didesne įtampa dėl didelių duomenų centrų plėtros Žemėje. JAV ir kitur dažnėja diskusijos dėl elektros tinklų apkrovos, žemės naudojimo ir vandens išteklių, todėl idėja dalį infrastruktūros perkelti į orbitą kai kam atrodo kaip alternatyva.

    Vis dėlto rizikų sąrašas ilgas: radiacija gali sukelti atminties klaidas, o orbitos „šiukšlės“ didina susidūrimų tikimybę. Prie to prisideda ir greitas aparatinės įrangos senėjimas, nes DI lustų kartos keičiasi kas 1–2 metus, o palydovai orbitoje paprastai planuojami 5–7 metų ciklui.

    Ateities etapuose „Google“ planuoja patikrinti, ar keli palydovai gali dirbti kaip vienas išskaidytas skaičiavimo klasteris, bendraudami lazeriniais ryšiais. Tokie ryšiai turi užtikrinti itin tikslų taikymą ir didelę spartą, kad būtų galima kalbėti apie rimtesnius DI skaičiavimus, o ne demonstracines užduotis.

    Kosminių duomenų centrų idėja kol kas labiau primena ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentų kelią nei artimą komercinę revoliuciją. Vis dėlto jei pigesni paleidimai ir patikimesni aušinimo sprendimai taps realybe, orbita gali tapti dar vienu DI infrastruktūros frontu greta tradicinių serverinių Žemėje.

  • Ši paslėpta „Google Maps“ funkcija gelbsti tuneliuose ir požeminiuose garažuose – įjunkite dabar

    Ši paslėpta „Google Maps“ funkcija gelbsti tuneliuose ir požeminiuose garažuose – įjunkite dabar

    „Google Maps“ programėlėje yra nustatymas, kuris gali išgelbėti navigaciją ten, kur GPS signalas dažnai tampa nepatikimas arba visai dingsta. Kalbama apie „Bluetooth“ švyturėlius, padedančius tiksliau nustatyti vietą tuneliuose ir požeminiuose garažuose.

    „Bluetooth“ švyturėliai yra nedideli siųstuvai, kurie leidžia telefonui „pajusti“ buvimo vietą pagal netoliese esančius signalus. Tai ypač praverčia ilgose požeminėse atkarpose, kai GPS netenka ryšio, o maršruto instrukcijos vėluoja arba visai nutrūksta.

    Praktikoje tai reiškia, kad įvažiavus į tunelį ar leidžiantis į daugiaaukštę požeminę stovėjimo aikštelę, navigacija gali išlikti tikslesnė, o posūkiai ir išvažiavimai nebus „praleidžiami“. Daugeliui vairuotojų tai pažįstamas scenarijus, ypač miestuose, kur po žeme yra ilgi kelio mazgai.

    Kur rasti nustatymą?

    Norėdami įjungti funkciją, atidarykite „Google Maps“ telefone, viršuje spustelėkite profilio piktogramą ir eikite į Nustatymai. Tada pasirinkite Navigacija ir sąrašo apačioje ieškokite nustatymo, susijusio su „Bluetooth“ švyturėliais tuneliuose.

    Įjungus šią parinktį, programėlė gali paprašyti leidimo aptikti netoliese esančius įrenginius per „Bluetooth“. Be šio leidimo funkcija paprastai neveiks, nes telefonas negalės nuskaityti aplinkinių signalų.

    Kodėl kartais nepadeda?

    Svarbiausias apribojimas yra infrastruktūra: kad sistema veiktų maksimaliai tiksliai, tunelyje ar požeminėje aikštelėje turi būti įrengti suderinami „Bluetooth“ siųstuvai. Jei jų nėra, „Google Maps“ vietą gali tik apytiksliai skaičiuoti pagal judėjimo duomenis, pavyzdžiui, įvažiavimo greitį ir telefono jutiklius.

    Technologija nėra nauja ir realiomis sąlygomis naudojama jau ne vienerius metus, taip pat ir navigacijos sprendimuose, susijusiuose su „Waze“. Kadangi „Google“ valdo ir „Google Maps“, ir „Waze“, tikėtina, kad dalis sprendimų bei infrastruktūros gali būti bendri, priklausomai nuo konkrečios vietovės.

  • Ar „Google“ išnyks per 10 metų? DI prognozė: paiešką pakeis agentai ir akiniai

    „Google“ dešimtmečius buvo pagrindinis kelias į informaciją internete, tačiau paieškos įpročiai keičiasi. Vis dažniau vartotojai atsakymą gauna iš karto paieškos puslapyje, o ne paspaudę nuorodą į svetainę, todėl mažėja organinių paspaudimų dalis.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad paieška tampa nebe nuorodų sąrašu, o atsakymų teikimo paslauga. DI generuojamos santraukos ir pokalbio principu veikiančios sistemos keičia vartotojų lūkesčius: jie nori greito, apibendrinto atsakymo, o ne kelių minučių naršymo po kelis šaltinius.

    Kas gali pakeisti paiešką?

    Viena labiausiai aptariamų krypčių yra asmeniniai DI agentai. Idėja paprasta: vietoj to, kad žmogus pats rinktųsi iš dešimčių nuorodų, asistentas surenka informaciją iš daugelio šaltinių, ją apibendrina, pritaiko prie situacijos ir pateikia konkretų rezultatą.

    Toks pokytis reikštų, kad klasikinė schema įvesk užklausą, gauk nuorodų sąrašą palaipsniui taptų nišiniu įrankiu. Praktikoje tai matoma jau dabar: dalis užklausų persikelia į pokalbių sistemas, kurios ypač patogios aiškinantis sudėtingas temas, planuojant pirkinius ar lyginant pasirinkimus.

    Akiniai ir papildyta realybė

    Kita kryptis siejama su papildyta realybe ir vadinamąja erdvine kompiuterija, kai informacija pririšama prie fizinio pasaulio. Vietoj teksto įvedimo žmogus gali tiesiog pažvelgti į objektą, o sistema pateiktų kontekstines instrukcijas, paaiškinimus ar rekomendacijas realiuoju laiku.

    Tokiu atveju paieška taptų beveik nematoma: ji vyktų fone, remdamasi aplinka, žvilgsniu, vieta ir tuo, ką žmogus tuo metu daro. Tai ypač aktualu kelionėse, remonte, mokymuose ar situacijose, kai rankomis naudotis telefonu nepatogu.

    Ar „Google“ tikrai dings?

    Labiau tikėtina, kad ne išnyks, o transformuosis. Paieškos milžinės jau integruoja DI atsakymus į paiešką ir kuria modelius, kurie sujungia tradicinę indeksavimo logiką su generuojamais paaiškinimais, o tai leidžia išlaikyti auditoriją ekosistemoje.

    Vis dėlto esminis klausimas išlieka pasitikėjimas: kuo daugiau sprendimų priims DI agentai, tuo svarbiau bus skaidriai nurodyti, iš kur paimti duomenys, kaip jie sutikrinti ir kokios yra klaidų rizikos. Būtent patikimumas, duomenų kokybė ir atsakomybė gali nulemti, kurios platformos po dešimtmečio taps naujuoju standartu.

    Realistiškiausias scenarijus yra mišrus modelis: dalį užklausų spręs asmeniniai DI agentai, dalį papildyta realybė, o sudėtingoms temoms, pirkiniams ar faktų tikrinimui žmonės vis dar naudos paiešką. Tik ji atrodys kitaip nei šiandien, o „googlinti“ gali reikšti nebe ieškoti nuorodų, o gauti suformuotą atsakymą.