CP v2

Tag: Google

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ į Suomiją investuos 13 mlrd. eurų: DI duomenų centrai ir kodėl šalis traukia „big tech“

    „Google“ paskelbė planuojanti artimiausiais metais į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą investuoti mažiausiai 13 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų būtų skirta duomenų centrams, reikalingiems debesų paslaugoms ir dirbtinio intelekto (DI) modeliams.

    Kompanija nurodė, kad investicijos apimtų kelis projektus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaalos regione. Taip pat numatomas finansavimas švarios energijos sprendimams bei iniciatyvoms, susijusioms su švietimu, kompetencijų ugdymu ir gamtos apsauga.

    Kas planuojama Suomijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, nauji projektai būtų įgyvendinami 2027–2028 metais. „Google“ akcentuoja, kad tai būtų didžiausia bendrovės investicija Europoje, orientuota į skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

    Duomenų centrai yra kritinis pagrindas DI ekonomikai, nes būtent juose vyksta didelio masto skaičiavimai, modelių mokymas ir paslaugų teikimas realiuoju laiku. Kuo sparčiau auga DI taikymas, tuo didesnis spaudimas kyla energijos, tinklų pralaidumo ir aušinimo infrastruktūrai.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus?

    Suomija pastaraisiais metais išsiskyrė kaip palanki vieta duomenų centrams dėl vėsesnio klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios energetikos sistemos. Šie veiksniai tampa dar svarbesni, kai projektai orientuojami į DI apkrovas, kurios paprastai reikalauja daugiau elektros ir aušinimo.

    Šalis taip pat siekia pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, ypač esant įtampai darbo rinkoje ir augant nedarbui. Duomenų centrų projektai dažnai vertinami kaip galintys sukurti ne tik tiesiogines darbo vietas, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms, statybų sektoriui bei inžinerinėms paslaugoms.

    „Google“ istorija Haminoje ir ekonominis poveikis

    „Google“ į Suomiją atėjo dar 2009 metais, kai Haminoje įsigijo buvusią popieriaus gamyklą ir ją pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada bendrovė plėtė pajėgumus, o Hamina tapo vienu iš „Google“ debesijos infrastruktūros taškų Europoje.

    Kompanija skelbia, kad naujos investicijos galėtų padidinti Suomijos bendrąjį vidaus produktą apie 3,6 mlrd. eurų ir prisidėti prie daugiau nei 37 000 darbo vietų palaikymo. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginį projektų poveikį, tiek netiesioginį efektą per paslaugų ir tiekimo sektorius.

    Vis dėlto duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau vertinama ir per energetinio efektyvumo, tinklų apkrovų bei tvarumo prizmę. Todėl esminiais klausimais tampa ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip projektai bus integruoti į elektros sistemą bei kokia dalimi bus užtikrinama švari energija.

  • „Google“ įspėja: DI sutrumpina kibernetinių atakų laiką iki 6 valandų, taikinyje ir įmonių DI turtas

    „Google“ grėsmių žvalgybos komanda perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia kibernetinių atakų tempą ir mastą. Naujausiose įžvalgose pabrėžiama, jog užpuolikai vis dažniau remiasi ne vien atskirais užklausų šablonais, o agentais ir automatizacija, leidžiančia greičiau pereiti visą atakos grandinę.

    Pasak „Google Threat Intelligence Group“, po infrastruktūros perėmimo nusikaltėliai gali sukurti ir įvykdyti masinę prisijungimo duomenų vagystės kampaniją per mažiau nei šešias valandas. Tai reiškia, kad organizacijų aptikimo ir reagavimo laikas traukiasi, o tradiciniai saugumo procesai vis dažniau nespėja paskui realų incidento greitį.

    Kaip DI trumpina atakos ciklą?

    „Google“ analitikai teigia stebintys aiškų poslinkį: užpuolikai automatizuoja ne tik turinio kūrimą ar socialinę inžineriją, bet ir veiksmų seką nuo žvalgybos iki išnaudojimo. DI agentai padeda greitai parengti scenarijus, keisti jų variacijas, testuoti masinio siuntimo šablonus, o kai kuriais atvejais ir vykdyti veiksmus su mažesniu žmogaus įsitraukimu.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – atvejis, kai per antrąjį metų ketvirtį po debesijos resursų perėmimo buvo suspėta suplanuoti, sukurti ir paleisti didelės apimties duomenų vagystės kampaniją per trumpiau nei šešias valandas. Ekspertai pabrėžia, kad tokia sparta mažina galimybes laiku sustabdyti plitimą ir apriboti žalą.

    „DI agentų pritaikymas sukuria priešininką, kuris veikia dideliu mastu ir greičiau nei iki šiol, todėl reakcija tampa dar sudėtingesnė“, – sakė Johnas Hultquistas, „Google Threat Intelligence Group“ vyriausiasis analitikas.

    Naujas taikinys – įmonių DI turtas

    Kartu su greitėjančiomis atakomis keičiasi ir taikiniai: „Google“ pastebi augantį susidomėjimą tuo, ką organizacijos kuria ir kaupia DI srityje. Tai apima nuosavus modelius, jų mokymo ar veikimo aplinką, šaltinio kodą, užklausų formuluotes, prieigas prie skaičiavimo resursų, taip pat tyrimų rezultatus.

    Tokie ištekliai tampa vertingi ne tik šnipinėjimui ar duomenų vagystėms, bet ir šantažui. „Google“ nurodo fiksavusi atvejus, kai išpirkos reikalauta mainais už pažadą neviešinti organizacijos DI projektų detalių, įskaitant kodą, užklausas ar vidinius scenarijus.

    Kai kuriais atvejais, pasak analitikų, skirtingų motyvų grupės – tiek finansinės, tiek ideologinės ar susijusios su valstybiniais interesais – gali taikytis į tuos pačius DI išteklius. Tai rodo, kad DI turtas organizacijose tampa savarankiška rizikos kategorija, kuriai nebeužtenka tradicinių IT apsaugos priemonių.

    Ką tai reiškia verslui ir viešajam sektoriui?

    „Google“ išskiria kelias kryptis, kurios formuoja šiandienos rizikos profilį: didėjantį pavojų programinės įrangos tiekimo grandinėse, atakas į su DI susijusią intelektinę nuosavybę ir DI naudojimą keliuose atakos etapuose. Praktikoje tai reiškia, kad vienas incidentas gali vienu metu apimti prieigų vagystę, kodo kompromitavimą ir bandymą pasinaudoti debesijos resursais neteisėtoms užduotims vykdyti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į neteisėtą paskyrų perėmimą bei bandymus užgrobti skaičiavimo resursus, kad būtų išvengta didelių modeliavimo kaštų. Toks scenarijus ypač pavojingas organizacijoms, kurios leidžia DI įrankiams jungtis prie vidinių sistemų, automatizuoti procesus ar vykdyti užduotis su plačiomis teisėmis.

    „Google“ vertinimu, DI naudojimas nusikaltėlių veikloje tampa praktiškai universaliu reiškiniu, o didžiausia grėsmė slypi ne pačiame turinio generavime, bet greityje ir automatizacijos mastelyje. Dėl to organizacijoms vis svarbiau inventorizuoti DI turtą, griežtinti prieigų valdymą ir stebėti ne tik tradicinius IT, bet ir DI modelių bei duomenų srautus.

    Ataskaitoje taip pat primenama, kad DI diegimo tempai skirtingose šalyse nevienodi. Nors technologijos prieinamumas auga, reali saugumo branda priklauso nuo valdymo kokybės, procesų ir to, ar organizacijos DI taiko strategiškai, o ne fragmentiškai.

  • Telefonas neįkraunamas, o kaltas USB-C: kaip saugiai išvalyti lizdą ir ko nedaryti

    Telefonas neįkraunamas, o kaltas USB-C: kaip saugiai išvalyti lizdą ir ko nedaryti

    Jei USB-C laidas telefone nebesilaiko tvirtai, įkrovimas prasideda tik stipriau paspaudus arba nutrūksta vos pajudinus įrenginį, dažna priežastis būna visai ne kroviklis. Į lizdo dugną ilgainiui prisikemša kišenių pūkeliai, dulkės ar smėlio dalelės, kurios susispaudžia į kietą sluoksnį.

    Toks kamštis neretai beveik nematomas, ypač prastesnėje šviesoje, nes tamsūs pūkeliai susilieja su lizdo vidumi. Dėl to kištukas atrodo įkištas teisingai, tačiau realiai nepasiekia galo ir kontaktas būna nestabilus.

    Problema gali pasireikšti ir kitaip: telefonas trumpam ima krautis greitai, paskui staiga sulėtina įkrovimą, o prijungus prie kompiuterio duomenų perdavimas trūkinėja. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Google“ ir „Samsung“, tam tikruose modeliuose rodo įspėjimus, jei aptinkama drėgmė, purvas ar neįprasta temperatūra USB-C jungtyje.

    Kaip saugiai apžiūrėti jungtį

    Pirmiausia išjunkite telefoną, atjunkite laidą ir nuimkite dėklą, jei jis trukdo pasiekti jungtį. Įrenginį padėkite ant stabilaus, gerai apšviesto paviršiaus ir į USB-C lizdą švieskite žibintuvėliu iš šono, kad matytųsi dugnas ir centrinė juostelė su kontaktais.

    Jei gale matosi tamsi, į veltinį panaši masė, tikėtina, kad tai suspausti pūkeliai ir dulkės. Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų įsitikinkite, kad nematote sulinkusių elementų, pažaliavusio apnašo ar aprūkusių vietų.

    Ką naudoti, kad nebūtų trumpo jungimo

    Saugiausia pradėti nuo mažo sauso antistatinio šepetėlio su minkštais šereliais, skirto elektronikai. Taip pat gali tikti naujas, švarus ir visiškai sausas minkštas šepetėlis, jei jo šereliai netrupa ir nelieka lizdo viduje.

    Valykite labai švelniai, nebrūžindami centrinės dalies ir nespausdami kontaktų, o po kelių judesių vėl apžiūrėkite, ar kamštis pajudėjo. Korpuso zoną aplink jungtį galima nuvalyti sausa mikropluošto šluoste.

    Jei viduje yra riebus apnašas arba pūkeliai stipriai susispaudę, patikimiausia kreiptis į servisą, kur naudojami preciziniai įrankiai ir tinkamos priemonės, pavyzdžiui, izopropilo alkoholis. Skysčių savarankiškai nepilkite ir nepurkškite tiesiai į lizdą, nes jie gali patekti gilyn ir sukelti gedimų.

    Ko geriau nedaryti ir kada sustoti

    Į USB-C lizdą nereikėtų kišti metalinių daiktų, pavyzdžiui, adatos, sąvaržėlės ar pinceto, nes taip lengva subraižyti kontaktus, sulenkti vidinę dalį ar sukelti trumpą jungimą. Net ir išjungtas telefonas nėra apsaugotas nuo mechaninės žalos, o kartais užtenka vieno netikslaus judesio, kad jungtis taptų laisva.

    Medinė krapštukė taip pat prastas pasirinkimas, nes medis gali atskyla ir palikti atplaišą viduje. Netinka ir kosmetiniai vatos pagaliukai ar popieriniai rankšluosčiai, nes jų plaušeliai gali dar labiau užkimšti jungtį ir pabloginti situaciją.

    Atsargiai vertinkite suslėgtą orą: stiprus srautas kartais ne išpučia, o įstumia dulkes gilyn. Jei juntamas svilėsių kvapas, matyti patamsėjimai, ištirpęs plastikas, žalsvos apnašos arba viduje kažkas akivaizdžiai sulinkę, valymą nutraukite ir telefoną neškite į servisą.

    Jei telefonas rodo įspėjimą apie drėgmę, laidą atjunkite ir nevalykite jungties jokiais įrankiais. Įrenginį laikykite taip, kad jungtis būtų nukreipta žemyn, ir palikite sausai džiūti gerai vėdinamoje vietoje; tai gali užtrukti iki 24 valandų.

  • Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Prognozė kas valandą

    „Google“ pristatė naują orų prognozavimo modelį „WeatherNext 3“, paremtą dirbtiniu intelektu. Bendrovė teigia, kad sistema gali atnaujinti prognozes kas valandą ir pateikti detalesnį vaizdą mažesniuose plotuose.

    Skirtingai nei dalis ankstesnių sprendimų, kurie mokosi iš klasikinių skaitinių orų modelių išvesties, „WeatherNext 3“ labiau remiasi tiesioginėmis stebėsenomis. Tai svarbu todėl, kad tradiciniuose modeliuose dalis duomenų į prognozę gali patekti su kelių valandų vėlavimu.

    Iš kur gaunami duomenys

    „Google“ nurodo, kad modelis naudoja aktualius geostacionarių palydovų stebėjimus ir meteorologinių stočių duomenis. Tokia kombinacija turėtų padėti geriau fiksuoti vietinius skirtumus, kurie lemia, pavyzdžiui, staigius temperatūros ar vėjo pokyčius.

    Bendrovė akcentuoja ir didesnę erdvinę skiriamąją gebą: temperatūra bei drėgmė prognozuojamos 5 kilometrų tinklelyje, o dalis atmosferos laukų skaičiuojama stambesniu, 25 kilometrų masteliu. Teigiama, kad erdvinis tikslumas taip padidėja kelis kartus.

    Didžiausia problema – krituliai

    Net ir tobulėjant modeliams, krituliai išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių. Lietus ir sniegas priklauso nuo labai smulkių mastelių procesų, todėl prognozėse dažnai „išsitrina“ kritulių ribos arba netiksliai nustatoma stiprios liūties ar perkūnijos zona.

    „Google“ skelbia, kad „WeatherNext 3“ apmokytas naudojant NASA palydovinius kritulių duomenis ir įmonės parengtą globalią kritulių analizę. Pasak bendrovės bandymų, tai pagerino kritulių prognozavimo rezultatus, o prognozuojant bent vienai dienai į priekį tikslumas kai kuriais atvejais gali būti iki 50 proc. didesnis.

    Kur jis bus naudojamas

    „WeatherNext 3“ numatoma integruoti į „Google“ paiešką, „Gemini“, „Google Maps“ ir „Google Earth Engine“. Tai reiškia, kad DI generuojamos prognozės gali tapti viena iš informacijos bazių tiek kasdieniams vartotojams, tiek duomenų analitikams ar verslams.

    Modelis taip pat orientuojamas į energetikos poreikius: gali būti prognozuojamas vėjas turbinų aukštyje, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Tokie duomenys padeda tiksliau planuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti disbalanso kaštus elektros sistemoje.

    „Google“ pabrėžia, kad net pažangūs DI modeliai nepanaikina fundamentalaus atmosferos neapibrėžtumo. Esant pavojingiems reiškiniams gyventojams ir toliau rekomenduojama vadovautis oficialiais nacionalinių meteorologijos tarnybų įspėjimais.

  • Trumpas užsimojo pervadinti Ontarijo ežerą: ką tai pakeistų žemėlapiuose ir „Google“?

    Trumpas užsimojo pervadinti Ontarijo ežerą: ką tai pakeistų žemėlapiuose ir „Google“?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl idėjos keisti geografinius pavadinimus oficialiuose dokumentuose. Šįkart taikiniu tapo Ontarijo ežeras, kurį siūloma pervadinti į ežerą Amerika.

    Pagal pranešimus, prezidento dekretu JAV vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui būtų pavesta per 30 dienų atnaujinti pavadinimą federalinėje Geografinių pavadinimų informacinėje sistemoje. Po tokio pakeitimo JAV federalinės institucijos turėtų vartoti naują pavadinimą savo dokumentuose, žemėlapiuose ir komunikacijoje.

    Svarbu tai, kad toks sprendimas pirmiausia paliestų federalinę administraciją, o ne privačius asmenis ar verslą. Kitaip tariant, amerikiečiai kasdienėje kalboje ir toliau galėtų sakyti Ontarijo ežeras, o Kanadoje dekretas apskritai negalėtų galioti.

    Kas nutiktų bendram ežerui?

    Ontarijo ežeras yra vienas Didžiųjų ežerų ir yra dalijamas JAV bei Kanados, todėl situacija čia jautresnė nei tada, kai kalbama apie objektus, turinčius aiškesnes administracines ribas. Vienas vandens telkinys realiai priklauso dviem valstybėms, tad dvi skirtingos oficialios praktikos gali sukurti dvigubą pavadinimą.

    Tai reikštų, kad vienoje sienos pusėje žemėlapiuose gali įsitvirtinti vienas terminas, o kitoje likti senasis. Pavyzdžiui, Toronto gyventojams tai ir toliau būtų Ontarijo ežeras, o kai kuriuose JAV federaliniuose šaltiniuose galėtų atsirasti ežeras Amerika.

    Tokios dvigubos vartosenos tarptautinėje praktikoje nėra retenybė, ypač kalbant apie pasienio objektus. Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl geografinių pavadinimų pabrėžiama, kad kai valstybės nesusitaria dėl bendro varianto, gali būti vartojami skirtingi nacionaliniai pavadinimai.

    Kaip sureaguotų „Google“ ir žemėlapiai?

    Didžiausias praktinis klausimas daugeliui žmonių būtų ne tiek teisinė formuluotė, kiek tai, ką matytų jų telefonai ir navigacijos programos. „Google“ ankstesniuose ginčuose dėl pavadinimų yra taikiusi regioninį rodymo principą, kai skirtingose šalyse vartotojai mato skirtingus vietovardžius.

    Ontarijo ežero atveju situacija būtų sudėtingesnė, nes tai ne tik pakrantės, bet ir bendras vandens telkinys. Todėl tikėtina, kad daliai vartotojų galėtų būti rodomi abu pavadinimai arba pavadinimas būtų parenkamas pagal šalį, kalbą ar buvimo vietą.

    Kol kas „Google“ nėra pateikusi aiškaus viešo paaiškinimo dėl konkrečiai Ontarijo ežero scenarijaus. Tačiau praktikoje tokie sprendimai dažnai priklauso nuo oficialių duomenų bazių, nacionalinių standartizavimo institucijų ir platformų redakcinių taisyklių.

    Kodėl Ontarijo ežero vardas toks senas?

    Ontarijo pavadinimas turi ilgą istoriją ir siejamas su vietinių tautų kalbomis. Plačiai nurodoma, kad jis kilęs iš Wyandot žodžio Ontarí, siejamo su reikšme didelis ežeras, o rašytiniuose šaltiniuose vartojamas nuo XVII amžiaus.

    Tuo tarpu dabartinės diskusijos dėl pervadinimo yra susijusios su šiuolaikine politika ir JAV bei Kanados santykių įtampa, įskaitant prekybos ginčus. Tokie simboliniai sprendimai dažnai tampa vidaus politikos komunikacijos dalimi, net jei praktiškai pakeičia tik dokumentų formuluotes.

    Lietuvoje už lietuviškų pasaulio geografinių pavadinimų norminimą atsakinga Komisija Standartizacijos geografinėms vardams už Lietuvos ribų. Būtent jos tvirtinami oficialūs lietuviški vietovardžiai, naudojami žemėlapiuose ir valstybės institucijų praktikoje.

  • „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ paieškoje plečia DI režimo galimybes kelionių planavimui: vartotojai gali stebėti skrydžių kainas pokalbio lange, greičiau palyginti viešbučius ir kai kuriais atvejais užsakymą atlikti neišeidami iš sistemos. Bendrovė teigia, kad tikslas – sumažinti laiką, kurį žmonės praleidžia šokinėdami tarp skirtingų paieškos rezultatų ir rezervavimo puslapių.

    Viena svarbiausių naujovių – skrydžių kainų sekimas DI režime, perkeliant funkciją iš „Google Flights“. Įvedus maršrutą ir datas, asistentui galima nurodyti sekti tarifus, o pranešimai apie pokyčius siunčiami į el. paštą.

    Vis dėlto ši kainų pranešimų paslauga diegiama ne visur: „Google“ nurodo, kad ji prieinama daugiau kaip 180 šalių, tačiau Europos ekonominėje erdvėje kol kas nepalaikoma. Tai reiškia, kad daliai Europos vartotojų funkcionalumas gali būti ribotas arba startuoti vėliau.

    DI režime taip pat atsiranda galimybė patikrinti skrydžių ir viešbučių kainas lojalumo taškais ar myliomis. Vartotojui reikia pateikti kelionės kryptį, datas ir lojalumo programos pavadinimą, o sistema parodo, kiek taškų reikėtų konkrečiam variantui.

    Pradžioje ši funkcija palaiko duomenis iš „Alaska Airlines“ ir „Hawaiian Airlines“, taip pat „American Airlines“, o viešbučių pusėje – „Choice Hotels International“, „Hilton“ ir „Wyndham Hotels & Resorts“. „Google“ skelbia, kad artimiausiu metu sąrašą papildys „Accor“, „Hyatt“, „LATAM Airlines“, „Flying Blue“ ir „Lufthansa Group“.

    Dar viena naujovė – galimybė greitai užsakyti viešbutį neišeinant iš DI režimo, kai pasiūlymą aptarnauja partneriai. Po užklausos vartotojui pateikiami variantai su svečių atsiliepimais ir pagrindiniais palyginimo parametrais, o užsakymo pabaiga atliekama kelių paspaudimų seka.

    „Kelionės planavimas turi daug judančių dalių ir begalę pasirinkimų. DI režimas padeda gauti realaus laiko informaciją, palyginti skrydžius ir viešbučius, rasti rekomendacijas ir sudėlioti planą, o dabar pridedame naujus būdus sekti kainas, tikrinti tarifus taškais ar myliomis ir rezervuoti viešbutį tiesiai DI režime“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Viešbučių greitas užsakymas startuoja JAV, anglų kalba, ir veikia su partneriais, tarp kurių minimi „Expedia“, „Marriott International“ ir „Priceline“. „Google“ pabrėžia, kad pardavėju ir klientų aptarnavimo atsakomybe šiame modelyje išlieka apgyvendinimo teikėjas arba rezervavimo platforma.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau virsta veiksmų atlikimo įrankiu: nuo informacijos suradimo pereinama prie palyginimo, planavimo ir pirkimo vienoje vietoje. Vartotojams tai gali reikšti patogumą, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo platformos, kuri sprendžia, ką rodyti pirmiausia ir kokius partnerių pasiūlymus pateikti.

  • „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Waymo“ taikosi į pirmą ES rinką

    „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ priklausanti autonominio vairavimo įmonė „Waymo“ paskelbė planuojanti viešai paleisti be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą Miunchene 2027 metais. Tai būtų pirmasis „Waymo“ startas Europos Sąjungoje, o bandymai mieste turėtų prasidėti dar artimiausiomis savaitėmis.

    Pirmuoju etapu „Waymo“ automobiliai Miuncheno gatvėse važiuos su vairuotojais, nes bus vykdoma žemėlapių sudarymo ir sistemų pritaikymo konkrečioms eismo sąlygoms fazė. Įmonė pabrėžia, kad tikslas yra sukalibruoti „Waymo Driver“ taip, kad jis patikimai veiktų tankiame didmiesčio sraute.

    Kodėl Miunchenas ir kuo tai svarbu

    „Waymo“ teigimu, Miunchenas pasirinktas dėl stiprios mobilumo ir technologijų ekosistemos bei palankių sąlygų inovacijoms. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris šį žingsnį pavadino svarbiu lūžiu, o Transporto ministerijos atstovai akcentuoja, kad autonominis vairavimas taps ateities mobilumo pagrindu.

    Vokietija turi vieną aiškiausių teisinių pagrindų Europoje, nes nuo 2021 metais priimto reguliavimo šalis leidžia vairuotojo neturinčius automobilius kasdieniam eismui apibrėžtomis sąlygomis. Vis dėlto „Waymo“ dar turės gauti būtinus leidimus ir derinti veiksmus su Federaline motorinių transporto priemonių tarnyba bei vietos institucijomis.

    Techniniai iššūkiai: triukšmas ir žiema

    Autonominių automobilių bandymai Europoje jau kelia praktinių klausimų. Po „Waymo“ testų Londone dalis gyventojų skundėsi triukšmu, nes žemėlapių sudarymo metu automobiliai gali dažnai manevruoti ir kartoti važiavimus tomis pačiomis gatvėmis, kad surinktų pakankamai duomenų.

    Dar vienas klausimas, kurį kelia Vokietijos žiniasklaida, yra žiemos sąlygos. Sniegas, plikledis ir prastesnis kelio ženklinimo matomumas laikomi vienais sudėtingiausių scenarijų autonominėms sistemoms, todėl kai kuriose JAV vietovėse įmonė vis dar naudoja saugos vairuotojus.

    „Miunchenas yra viena stipriausių pasaulio vietų mobilumo ir technologijų srityje. Tapti šio miesto dalimi yra svarbus žingsnis plečiant mūsų pasaulinį dalyvavimą“, – sakė „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana.

    Konkurencija auga: „Uber“ ir „Volkswagen“ planai

    Robotaksi tema Vokietijoje įgauna pagreitį ir dėl konkurentų veiksmų. Anksčiau skelbta, kad „Uber“ Miunchene planuoja autonominių robotaksi bandymus kartu su Izraelio bendrove „Autobrains“, o pasirinkimą siejo su tankia infrastruktūra, automobilių pramonės artumu ir teisine baze.

    Tuo metu Hamburge autonominiai automobiliai su saugos vairuotojais jau bandomi „Volkswagen“ projekte. Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: Europoje autonominis transportas pereina iš laboratorijų ir uždarų trasų į realias gatves, tačiau viešas paleidimas priklausys nuo saugumo įrodymų, leidimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Waymo“ pabrėžia, kad robotaksi paslauga būtų skirta papildyti viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis, o ne juos pakeisti. Įmonė taip pat teigia sukaupusi didelę patirtį, nes jos paslauga jau atliko daugiau nei 20 milijonų kelionių, o autonominiai automobiliai nuvažiavo daugiau nei 350 milijonų kilometrų.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • „Google“ pataisė tai, kas siutino vairuotojus: „Android Auto“ 17.4 sprendžia ryšio bėdą

    „Google“ pataisė tai, kas siutino vairuotojus: „Android Auto“ 17.4 sprendžia ryšio bėdą

    „Google“ pradėjo platinti „Android Auto“ 17.4 atnaujinimą, kuris skirtas vienai labiausiai vairuotojus erzinusių problemų pastarosiomis savaitėmis. Nors naujų funkcijų ši laida neatneša, daugeliui svarbiausia, kad pagaliau tvarkomas ryšio stabilumas.

    Vartotojai pasakojo, kad nuo „Android Auto“ 17.2 versijos, o taip pat ir 17.3 laidoje, ryšys imdavo nutrūkti kas kelias minutes. Sutrikimai pasireikšdavo tiek jungiant telefoną laidu, tiek naudojant belaidį ryšį, todėl navigacija, skambučiai ar muzika kelionėje tapdavo nepatikimi.

    „Google“ nurodė identifikavusi gedimo priežastį ir parengė pataisą, kuri dabar diegiama su „Android Auto“ 17.4. Praktikoje tai reiškia, kad daliai vairuotojų ryšio nutrūkimai turėtų sumažėti arba visai dingti, kai atnaujinimas pasieks jų įrenginius.

    Pranešimuose apie problemą dažniau minėti „Google Pixel“ ir „Samsung“ telefonai, tačiau gedimas nebuvo universalus ir nepalietė visų modelių. Tokie „Android Auto“ trikdžiai dažnai priklauso nuo konkrečios telefono, automobilio multimedijos sistemos ir ryšio būdo kombinacijos.

    Be to, „Google“ akcentavo, kad dalis nutrūkstančių jungčių atvejų gali būti susiję ne vien su telefonu ar programėle, bet ir su automobilio galvos įrenginiu. Kai kuriais atvejais sprendimui gali prireikti ir automobilio gamintojo pateikiamo multimedijos sistemos programinės įrangos atnaujinimo, todėl verta patikrinti, ar gamintojas nėra išleidęs naujesnės versijos.

    „Android Auto“ platforma toliau aktyviai vystoma, o „Google“ pastaruoju metu viešai akcentuoja didesnę integraciją su „Gemini“ ir patobulinimus, susijusius su navigacija bei patogesniu naudojimu automobilyje. Vis dėlto kasdieniams vairuotojams stabilus ryšys dažnai yra svarbesnis už naujoves, todėl 17.4 atnaujinimas daugeliui gali būti būtent tai, ko labiausiai reikėjo.