Tag: Google

  • „Google“ išbandė netikėtą „Chrome“ paieškos pokytį: štai kas turėjo pakeisti „Search“

    „Google“ išbandė netikėtą „Chrome“ paieškos pokytį: štai kas turėjo pakeisti „Search“

    „Google“ testavo eksperimentą, kuris galėjo pakeisti įprastą „Chrome“ naršyklės paieškos veikimą: vietoj tradicinių „Google Search“ rezultatų naudotojas, įvedęs užklausą adreso juostoje, būtų nukreipiamas į DI režimą. Apie tai buvo pastebėta „Chrome Canary“ versijoje, kur naujos funkcijos dažnai išbandomos dar prieš oficialų pristatymą.

    Situaciją pakomentavo „Google“ paieškos padalinio inžinerijos viceprezidentas Rajanas Patelis. Jis pabrėžė, kad kilęs įspūdis buvo klaida ir kad bendrovė neplanuoja DI režimo nustatyti kaip numatytojo „Chrome“ paieškai.

    „Tai buvo klaida. Mes neplanuojame DI režimo padaryti numatytuoju „Chrome“ paieškoje“, – sakė Rajanas Patelis.

    Eksperimentas buvo susietas su nustatymu „Chrome Canary“ funkcijų skiltyje, kuris apibūdinamas kaip paieškos laukelio užklausų įvykdymas DI režimu. Tokie nustatymai paprastai leidžia kūrėjams ir testuotojams įvertinti skirtingus scenarijus, tačiau savaime nereiškia, kad funkcija pasieks visus naudotojus.

    „Google“ tokio pobūdžio bandymai vyksta platesniame kontekste, kai paieškos patirtis vis labiau persipina su generuojančio DI sprendimais. Pastaraisiais metais bendrovė į paiešką integruoja DI santraukas ir pokalbio tipo atsakymus, tačiau lygiagrečiai akcentuoja, kad esminis darbo principas daugeliui naudotojų neturi tapti netikėtu „perjungimu“ be aiškaus pasirinkimo.

    Praktinis tokio pokyčio poveikis būtų reikšmingas, nes „Chrome“ adreso juosta daugeliui tapo pagrindiniu būdu greitai rasti informaciją internete. Jei užklausa vietoj rezultatų puslapio atsidurtų DI režime, daliai naudotojų tai galėtų reikšti kitokį atsakymų pateikimą, kitokią nuorodų logiką ir mažiau įprastą naršymo kelią.

    Kol kas tai vertinama kaip ankstyvas tyrimas, o ne patvirtintas planas. Tokie bandymai „Chrome Canary“ aplinkoje dažnai keičiasi, dingsta arba transformuojasi į kitus sprendimus, todėl galutinis rezultatas priklauso nuo testavimo išvadų ir naudotojų reakcijų.

  • „Google“ „Pixel Watch 4“ savininkai skundžiasi LTE ryšiu: laikrodis atsijungia net be priežasties

    „Google“ „Pixel Watch 4“ savininkai skundžiasi LTE ryšiu: laikrodis atsijungia net be priežasties

    „Google“ išmaniojo laikrodžio „Pixel Watch 4“ savininkai vis dažniau praneša apie trikdžius, susijusius su LTE ryšiu, kai laikrodis naudojamas be telefono. Vartotojai teigia, kad ryšys nutrūksta ar visai neįsijungia, nors mobilusis signalas toje vietoje įprastai būna stabilus.

    Apie problemą aktyviai diskutuojama socialiniuose tinkluose ir bendruomenėse: laikrodis kartais prisijungia prie LTE, tačiau po kurio laiko ryšys dingsta ir automatiškai nebeatsistato. Daliai naudotojų tenka išjungti ir įjungti laikrodį, kad mobilusis ryšys vėl pradėtų veikti.

    Kiti randa paprastesnį laikiną sprendimą: įjungia skrydžio režimą ir po kelių sekundžių jį išjungia. Tai dažnai grąžina LTE veikimą greičiau nei pilnas perkrovimas, tačiau problema iš esmės neišsprendžiama ir gali kartotis kelis kartus per dieną.

    Kas gali lemti sutrikimus?

    LTE veikimas laikrodyje priklauso ne tik nuo paties įrenginio programinės įrangos, bet ir nuo operatoriaus tinklo, eSIM profilio bei ryšio perjungimo logikos tarp „Bluetooth“, „Wi‑Fi“ ir mobiliojo ryšio. Dėl to vartotojų patirtys skiriasi: vieniems trikdžiai pasireiškia dažnai, kiti jų išvis nepastebi.

    Pastaraisiais metais gamintojai dažnai taiso ryšio stabilumo klaidas atnaujinimais, tačiau tokios problemos neretai išryškėja tik po platesnio naudojimo realiomis sąlygomis. „Google“ jau anksčiau leido „Pixel Watch 4“ programinės įrangos atnaujinimus, skirtus įvairiems sistemos nesklandumams, tad tikėtina, kad prireikus bus parengti ir LTE ryšio pataisymai.

    Ką verta išbandyti dabar?

    Kol nėra oficialaus sprendimo, naudotojams dažniausiai padeda elementarūs veiksmai: trumpam įjungti ir išjungti skrydžio režimą, patikrinti, ar laikrodyje įdiegta naujausia programinė įranga, ir įsitikinti, kad eSIM profilis aktyvus. Jei problema kartojasi, verta kreiptis į operatorių dėl eSIM perregistravimo arba į „Google“ pagalbą, kad būtų užfiksuotas konkretus atvejis.

    Jei trikdžiai taps masiniai, tikėtina, kad tai atsispindės ir oficialiuose pakeitimų aprašuose. Kol kas signalai rodo, kad tai nėra universalus gedimas visiems, tačiau pakankamai erzinantis tiems, kurie laikrodį naudoja kaip savarankišką ryšio įrenginį sportuojant ar išėjus be telefono.

  • Android Auto „Spotify“ klaida įsiutino vairuotojus: prašo atnaujinti, bet naujesnės versijos nėra

    Android Auto „Spotify“ klaida įsiutino vairuotojus: prašo atnaujinti, bet naujesnės versijos nėra

    Dalis „Android Auto“ naudotojų pastarosiomis savaitėmis skundžiasi trikdžiu, dėl kurio „Spotify“ automobilyje tampa praktiškai neįmanoma naudoti. Paleidus sistemą, programėlė matoma „Coolwalk“ sąsajoje, tačiau vietoje grojimo pasirodo klaidos pranešimas.

    Esminė problema ta, kad „Spotify“ prašo atnaujinti „Android Auto“ į naujesnę versiją, nors vartotojai tikina jau turintys naujausią atnaujinimą. Dėl to susidaro uždaras ratas: sprendimas lyg ir aiškus, bet realiai jo atlikti neįmanoma.

    Apie gedimą masiškai rašoma „Google“ pagalbos forumuose ir diskusijose socialiniuose tinkluose, o pranešimai kartojasi nuo balandžio pabaigos. Dalies vairuotojų teigimu, problema pasireiškia įvairiuose automobilių modeliuose, todėl panašu, kad tai nėra vieno gamintojo multimedijos sistemos ypatumas.

    Kaip laikinas apeinamasis sprendimas kartais suveikia atvejis, kai daina jau groja telefone ir „Android Auto“ ją tik perima. Vis dėlto naudotojai nurodo, kad pasibaigus kūriniui klaida gali pasikartoti, todėl tokia išeitis nepadeda įprastai naudotis paieška, grojaraščiais ar naujos muzikos pasirinkimu.

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, tokie kaip „Spotify“ talpyklos ir duomenų išvalymas ar programėlės perinstaliavimas, kai kuriems padeda tik trumpam. Vėliau klaidos pranešimas grįžta, o tai rodo, kad gedimas gali būti susijęs su programinės įrangos suderinamumu, o ne su vienkartine vartotojo įrenginio būsena.

    Dalis komentatorių įtaria, kad priežastis galėjo būti konkretus „Spotify“ atnaujinimas, po kurio sistema pradėjo neteisingai vertinti „Android Auto“ versiją. Tokiu atveju pataisymas labiau priklausytų nuo „Spotify“, tačiau kadangi problema aptariama ir „Google“ kanaluose, tikėtina, kad sprendimo gali prireikti abiejose pusėse.

    „Google“ pagalbos forumuose matyti, kad apie situaciją žinoma, tačiau aiškaus, visiems tinkančio sprendimo kol kas nėra. Jei „Spotify“ automobilyje neveikia, vartotojams rekomenduojama patikrinti „Android Auto“ ir „Spotify“ atnaujinimus programėlių parduotuvėje, iš naujo susieti telefoną su automobiliu ir stebėti naujus atnaujinimus, kurie galėtų išspręsti suderinamumo klaidą.

  • „Google“ pagaliau atveria „Meet“ vairuotojams: ši funkcija „Android Auto“ pasiekė visus

    „Google“ pagaliau atveria „Meet“ vairuotojams: ši funkcija „Android Auto“ pasiekė visus

    „Google“ pradėjo plataus masto „Meet“ funkcijos diegimą „Android Auto“ sistemoje, todėl ji turėtų tapti prieinama visiems naudotojams. Pirmieji pranešimai apie galimybę skambinti per „Meet“ automobilyje pasirodė balandžio viduryje, tačiau tuomet tai buvo ribotas paleidimas.

    Dabar diegimas vyksta plačiau, o „Meet“ programėlė „Android Auto“ aplinkoje jau pasirodo daugiau įrenginių nei anksčiau. Tai reiškia, kad skambučiams iš automobilio nebereikės laukti kvietimo ar sėkmės loterijos, kaip nutiko per ankstesnį etapą.

    Svarbu tai, kad „Meet“ „Android Auto“ palaiko tik balso skambučius, o vaizdo ryšio galimybės nenumatytos. Toks sprendimas atitinka eismo saugos logiką, nes vairuotojo dėmesys turi likti kelyje, o ne ekrane.

    Naudojimas turi ir vieną niuansą: kai kuriems žmonėms, kad „Meet“ pradėtų veikti automobilyje, tenka telefone atidaryti programėlę ir ją perkrauti. Po šio žingsnio „Android Auto“ ekrane paprastai atsiranda įprastos skambučių valdymo funkcijos, o prieiga prie kontaktų tampa paprastesnė.

    Pačioje sąsajoje numatyti atskiri skyriai suplanuotiems skambučiams ir skambučių istorijai, taip pat galima paspaudus kontaktą pradėti skambutį. Skambučio metu telefone įjungiamas kelionės režimas, kuris padidina mygtukus ir supaprastina valdymą, kartu pašalindamas kameros pasirinkimą ir apribodamas dalį funkcijų.

    Norint išbandyti naujovę, rekomenduojama atsinaujinti tiek „Meet“, tiek „Android Auto“ iki naujausių versijų. Plačiau nurodoma, kad funkcijos pasiekiamumas siejamas su „Meet“ 361.0.92 versija ir „Android Auto“ 16.8 versija, o jei jos dar nematyti, gali tekti luktelėti, kol atnaujinimas pasieks konkretų įrenginį.

  • „Google“ atveria „Fitbit Air“ brėžinius: apyrankę dabar galėsite pasigaminti patys

    „Google“ atveria „Fitbit Air“ brėžinius: apyrankę dabar galėsite pasigaminti patys

    „Google“ paviešino „Fitbit Air“ apyrankės projektavimo gaires ir 2D CAD brėžinius, todėl norintys gali patys pasigaminti ar 3D spausdintuvu atsispausdinti naują dirželį. Tai žingsnis, kuris praplečia personalizavimo galimybes ir atveria kelią daugiau nestandartinių aksesuarų.

    „Fitbit Air“ išsiskiria tuo, kad tai sporto sekimo įrenginys be ekrano, todėl apyrankė tampa pagrindiniu dizaino ir patogumo elementu. Tokie įrenginiai orientuoti į kuo mažiau dėmesį blaškančią patirtį, o stilius dažniausiai priklauso nuo pasirenkamo dirželio.

    „Norime, kad žmonės galėtų kurti apyrankes patys, tačiau jos turi atitikti tikslius tvirtinimo ir patvarumo reikalavimus“, – teigiama „Google“ pateiktose gairėse.

    Paskelbtuose dokumentuose aprašyti tikslūs matmenys, leidžiamos paklaidos ir mechaninės apkrovos, kurios svarbios, kad apyrankė saugiai laikytų įrenginio dalį ir patikimai užsifiksuotų. Taip pat pateikti reikalavimai tvirtinimo jėgai, įskaitant uždėjimo ir nuėmimo parametrus.

    „Google“ atkreipia dėmesį ir į medžiagų pasirinkimą: rekomenduojama vengti pigių ar prakaitą sulaikančių medžiagų, kurios gali dirginti odą. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik turėti 3D spausdintuvą nepakanka, nes galutinis rezultatas priklausys nuo pasirinkto plastiko ar kitos medžiagos, apdorojimo ir paviršiaus kokybės.

    Toks sprendimas palankus ne tik mėgėjams, bet ir smulkiesiems gamintojams, kurie gali kurti suderinamus aksesuarus nebandydami iš naujo „atspėti“ tvirtinimo konstrukcijos. Vartotojams tai gali reikšti didesnį pasirinkimą, o ilgainiui ir mažesnes kainas, nes rinkoje atsiranda daugiau alternatyvų originaliems dirželiams.

    Ekspertai pastebi, kad atviresnis požiūris į priedų ekosistemą tampa vis aktualesnis: dėvimi įrenginiai brangsta, o žmonės nori ilgesnio jų naudojimo ir lengviau pakeičiamų dalių. Vis dėlto prieš spausdinant apyrankę namuose verta įvertinti odos jautrumą, higieną, tvirtinimo patikimumą ir tai, ar medžiaga tinkama kasdieniam kontaktui su kūnu.

  • „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ pradeda diegti dar vieną sąsajos atnaujinimą: daliai naudotojų paieškos mygtukas perkeliamas į apatinę navigacijos juostą. Taip pakeičiama iki šiol buvusi tvarka, kai paieška buvo pasiekiama viršuje, šalia profilio.

    Pirmieji pokyčius pastebėję naudotojai nurodo, kad atnaujinimas pasirodo „Android“ programėlėje su 9.21 versija, o „iOS“ – su 9.22. Įprastai tokie pakeitimai platinami etapais, todėl vieni juos mato anksčiau, o kitiems tenka palaukti.

    Kas keičiasi apatinėje juostoje

    Iki šiol „YouTube Music“ apačioje dažniausiai buvo matomi skyriai Home, Samples, Explore ir Library. Dabar „Explore“ piktogramą daliai naudotojų pakeičia Search, o paieška tampa pasiekiama vienu paspaudimu nykščiu.

    Tuo pat metu viršutinėje dešinėje, kur anksčiau buvo ir paieška, lieka tik profilio piktograma. Tokia logika atitinka tendenciją dažniausiai naudojamus veiksmus kelti arčiau nykščio zonos, ypač didesniuose telefonų ekranuose.

    Patogiau viena ranka, bet ne visada

    Nors paieškos perkėlimas žemyn gali palengvinti naudojimą viena ranka, pilnas scenarijus išlieka ne toks patogus. Įvedus užklausą, rezultatų sąrašą, pasiūlymus ar automatinio užpildymo eilutes vis tiek dažnai tenka spausti aukščiau ekrane.

    Be to, paieškos lange ir toliau matomi naršymui skirti pasirinkimai, kurie iš dalies atstoja „Explore“ skiltį. Po paskutinėmis paieškomis naudotojams pateikiamos teminės juostos, pavyzdžiui, naujienos, topai, nuotaikos ir žanrai ar tinklalaidės.

    Ką tai sako apie „YouTube Music“ kryptį

    Toks pakeitimas rodo, kad „Google“ programėlėje vis labiau akcentuoja paiešką kaip pagrindinį veiksmą, o ne atskirą naršymo skiltį. Muzikos platformose paieška dažnai tampa greičiausiu keliu iki konkrečios dainos, atlikėjo ar grojaraščio, todėl ji keliama į labiausiai matomą ir lengviausiai pasiekiamą vietą.

    Jei atnaujinimo dar nematote, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų įrenginys jo negaus. Dažniausiai tokie sąsajos pakeitimai įjungiami serverio pusėje, todėl net su ta pačia programėlės versija skirtingi naudotojai gali matyti skirtingą išdėstymą.

  • „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ per „Google Labs“ pristatė naują eksperimentinę programėlę „Dreambeans“, kuri žada sutvarkyti informacinį triukšmą ir pateikti dienos santrauką istorijų formatu. Sprendimas paremtas DI, kuris iš jūsų naudojamų paslaugų atrenka, kas, jo manymu, svarbiausia.

    „Dreambeans“ gali jungtis prie „Google“ ekosistemos: „Gmail“, „Calendar“, „Photos“, „YouTube“, paieškos istorijos ir kitų paslaugų. Tam naudojama „Gemini“ funkcija „Personal Intelligence“, veikianti tik tada, kai vartotojas suteikia leidimus prie pasirinktų programų ir duomenų.

    Esminė idėja yra ne begalinis srautas, o baigtinis, kasdienis istorijų rinkinys, skirtas padėti susiorientuoti ir sugalvoti veiksmus. „Google“ pabrėžia, kad tokios istorijos turi skatinti naujas idėjas ir sutelkti dėmesį į asmeniškai aktualius dalykus.

    „Google“ pateikia pavyzdį, kai „Gmail“ laiškas apie augintinio skanėstų pristatymą automatiškai virsta rekomendacijomis, kaip juos panaudoti dresūrai. Į istoriją taip pat gali būti įtrauktas artėjantis priminimas iš „Calendar“ bei pasiūlymai, pavyzdžiui, draugiškų augintiniams vietų netoliese.

    Visa informacija pateikiama iliustruotu, pasakojimą primenančiu formatu, o sudominusią istoriją galima atsidaryti detaliau. Tuomet „Dreambeans“ gali pasiūlyti susijusius pasirinkimus, pavyzdžiui, netoliese esančius parkus ar užsiėmimus, o patikusias istorijas leidžia išsisaugoti programėlės bibliotekoje.

    Vartotojas taip pat galės pateikti grįžtamąjį ryšį, jei istorija pasirodys netiksli ar nepageidaujama, kad ateityje rekomendacijos būtų geriau pritaikytos. „Google“ nurodo, kad galima pranešti ir apie praleistus interesus, pavyzdžiui, naują hobį, kad jis atsispindėtų vėlesnėse istorijose.

    Programėlei veikti būtina prijungti bent vieną „Google“ paslaugą, tačiau, pasak kūrėjų, geriausias rezultatas pasiekiamas sujungus kelias. Platinimas pradedamas JAV, o pirmiausia „Dreambeans“ pasieks dalį „Google AI Ultra“ prenumeratos vartotojų „Android“ ir „iOS“ platformose.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos DI naudoja ne vien paieškai ar tekstų generavimui, bet ir asmeniniam turinio kuravimui. Kartu tai kelia daugiau klausimų apie duomenų naudojimą, todėl praktinė vertė daugeliui priklausys nuo to, kokius leidimus vartotojai pasirinks suteikti ir kiek skaidriai bus paaiškinta, kaip sudaromos istorijos.

  • „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google“ atnaujino „Google Photos“ funkciją, leidžiančią iš savo nuotraukų kurti pasirinktinius lipdukus „Android“ įrenginiuose. Iki šiol tai buvo smagus priedas, tačiau lipdukų valdymas ir radimas ne visada buvo patogus.

    Dabar „Google Photos“ lipdukai automatiškai išsaugomi ir turi aiškią vietą programėlėje. Tai reiškia, kad kartą sukurtų lipdukų nebereikės kurti iš naujo, o prireikus juos bus paprasčiau greitai rasti.

    Kur atsidūrė lipdukai?

    Pasirinktiniai lipdukai perkelti į skiltį „Collections“, kurioje pateikiami visi naudotojo sukurti lipdukai. Tokia struktūra turėtų palengvinti kasdienį naudojimą, ypač jei lipdukų susikaupė daugiau.

    Šie lipdukai gali būti naudojami palaikomose programėlėse, pavyzdžiui, „Google Messages“, „WhatsApp“ ar „LINE“. Praktikoje tai leidžia į žinutes greitai įterpti asmeniškesnes reakcijas ar nuotaiką išreiškiančius vaizdus.

    Kada pasieks visus ir ko reikia?

    Kaip pranešama, naujovė diegiama plačiai ir turėtų pasiekti visus „Android“ naudotojus. Funkcija siejama su „Google Photos“ 7.78 versija, todėl verta atsinaujinti programėlę.

    Po atnaujinimo naudotojai dažniausiai mato skiltį „Collections“ arba programėlės pranešimą, kad lipdukai nuo šiol bus išsaugomi šioje vietoje. Jei pokyčio dar nematote, gali būti, kad jis įjungiamas palaipsniui serverio pusėje.

    „Google Photos“ kryptis: daugiau kontrolės vartotojui

    Pastaruoju metu „Google“ daug dėmesio skiria „Google Photos“ patogumui ir duomenų valdymui. Pavyzdžiui, „Google Takeout“ eksporto procesas tapo lankstesnis, atsirado galimybė atlikti dalinius eksportus, o tai aktualu dideles bibliotekas kaupiantiems žmonėms.

    Vis dėlto ne visi pokyčiai sutinkami vienodai palankiai: dalis naudotojų kritikavo su „Gemini“ susijusius paieškos sprendimus ir tai, kaip jie veikia realiame naudojime. Nepaisant to, lipdukų išsaugojimas „Collections“ skiltyje yra aiškiai praktiškas atnaujinimas kasdieniam bendravimui.

  • „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ išplėtė Pixel telefonų programėlės funkciją „Take a Message“, kuri veikia kaip patogesnė balso pašto alternatyva. Nuo šiol daliai naudotojų suteikiama galimybė įrašyti asmeninį pasveikinimą, todėl skambinantysis išgirs jūsų pasirinktą žinutę.

    Ši funkcija įsijungia, kai neatsiliepiate į skambutį arba nukreipiate jį į balso paštą. Tuomet telefone parodoma perrašyta skambinančiojo žinutė, o jei ji paliekama, išlieka ir garso įrašas, kurį galima perklausyti vėliau.

    Naujas asmeninio pasveikinimo įrašymas iki šiol buvo matomas beta versijose, tačiau dabar pasiekia ir stabilų programėlės leidimą. Kaip nurodo technologijų leidiniai, funkcija pradeda rodytis daliai naudotojų su „Phone“ programėlės 223 versija.

    Įdiegus naujausią atnaujinimą, programėlė gali pateikti pranešimą apie galimybę susikurti pasveikinimą. Įrašius tekstą, jis nustatomas kaip numatytasis, o prireikus vėliau gali būti perrašomas.

    „Google“ taip pat primena, kad pasiekiamumas priklauso nuo regiono. Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai siūloma JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Airijoje, o funkcija veikia Pixel 6 ir naujesniuose modeliuose.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.