CP v2

Tag: Google

  • Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Iki „Google I/O“ konferencijos likus maždaug savaitei, „Google“ rengia atskirą virtualų pristatymą „The Android Show I/O Edition“. Bendrovė žada vartotojams skirtas naujienas ir užsimena, kad tai gali būti vieni didžiausių metų „Android“ ekosistemai.

    Transliacija numatyta gegužės 12 dieną 20 valandą Lietuvos laiku. Renginį bus galima žiūrėti „Android“ kanale platformoje „Youtube“, o dalis pranešimų tikėtina persikels ir į vėlesnius „Google I/O“ pristatymus.

    Kol kas „Google“ detaliai neatskleidžia programos, tačiau ankstesni „Android Show“ pristatymai leidžia spėti kryptį. Praėjusiais metais dėmesys krypo į dizaino ir sklandumo pokyčius, naujas animacijas bei haptinio grįžtamojo ryšio idėjas, taip pat į dirbtinio intelekto integraciją skirtinguose įrenginiuose.

    Pastaruoju metu bendruomenėje aptarinėjama, ar „Android“ dizainas gali pasukti į skaidresnių, stiklo efektą primenančių sąsajų pusę. Vis dėlto „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat tokias spėliones atmetė.

    „To nebus. Jūs tikrai įsivažiavote su tomis teorijomis“, – sakė Sameer Samat.

    Rinkos lūkesčiai šiemet ypač dideli, nes „Google“ vis aktyviau plečia DI funkcijas telefone, automobilyje ir dėvimuose įrenginiuose. Vartotojams tai dažniausiai reiškia praktiškus pokyčius, pavyzdžiui, patogesnį valdymą, geresnį privatumo valdymą, tikslesnę paiešką, efektyvesnį energijos naudojimą ir daugiau automatizavimo kasdienėse užduotyse.

    Nors oficialių detalių nedaug, tikėtina, kad pristatyme bus užsiminta ir apie kitą „Android“ versiją, kurios išleidimas paprastai planuojamas vėliau metų eigoje. Pastaraisiais metais „Google“ vis dažniau akcentuoja ne vien didelius funkcijų šuolius, bet ir mažesnius, kasdienybėje greitai pastebimus patobulinimus.

    Aiškiausia kol kas viena: „Google“ sąmoningai iškelia „Android“ naujienas į atskirą, vartotojams lengviau suprantamą formatą. Tai rodo, kad konkurencija dėl dėmesio ir laiko ekrane intensyvėja, o programinės įrangos naujovės vis dažniau pristatomos kaip aiškūs, apčiuopiami kasdienio naudojimo privalumai.

  • „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse plinta patvirtinti pranešimai, kad „Google Chrome“ kai kuriuose įrenginiuose fone atsisiunčia ir įrašo DI modelį „Gemini Nano“. Vartotojai tvirtina, jog jis užima apie 4 gigabaitus ir atsiranda naršyklės duomenų aplankuose be aiškaus įspėjimo ar atskiro sutikimo.

    Tyrėjai nurodo, kad modelio failai aptinkami „Chrome“ vartotojo duomenų kataloge, poaplankyje „OptGuideOnDeviceModel“, o pats modelis dažnai laikomas faile „weights.bin“. Apie tokius radinius pranešta „Windows 11“, „macOS“ ir „Ubuntu“ sistemose.

    Kompiuterijos ir teisės srityje dirbantis Alexanderis Hanffas teigia, kad bandymuose naujai įdiegta naršyklė per maždaug 15 minučių sukūrė laikinus katalogus ir atsisiuntė komponentus be vartotojo veiksmų. Dalis naudotojų papildomai skundžiasi, kad ištrynus aplanką jis vėliau vėl atsikuria, kai naršyklė paleidžiama iš naujo.

    Ką „Gemini Nano“ daro naršyklėje

    „Google“ aiškina, kad „Gemini Nano“ skirtas vietoje, įrenginyje, veikiančioms DI funkcijoms. Tarp minimų panaudojimų įvardijami rašymo asistento funkcijos, sukčiavimo atpažinimas, išmanesnis turinio įklijavimas, kortelių grupavimas ir puslapių turinio santraukos.

    Vietinis apdorojimas teoriškai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo debesijos ir didesnį privatumo lygį, nes dalis užklausų apdorojama įrenginyje. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus duomenų srautas ir tai, kurios funkcijos veikia lokaliai, o kurios siunčia užklausas į serverius, vartotojui ne visuomet pateikiama pakankamai aiškiai.

    Kodėl kyla privatumo ir skaidrumo klausimų

    Ekspertai situaciją sieja su BDAR principais, ypač skaidrumo reikalavimu ir privatumo pagal numatytuosius nustatymus bei pagal dizainą logika. Kritikos esmė paprasta: net jei DI modelis padeda saugumui ar patogumui, kelių gigabaitų atsisiuntimas į įrenginį turėtų vykti aiškiai informuojant ir suteikiant suprantamą kontrolę.

    Taip pat keliama ePrivacy direktyvos logika, pagal kurią bet koks informacijos įrašymas į vartotojo galinį įrenginį paprastai siejamas su išankstinio informavimo ir sutikimo standartais, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis. Hanffas viešai svarstė, kad tokia praktika galėtų tapti skundo ar reguliuotojų dėmesio objektu.

    Ką sako „Google“ ir ko tikėtis toliau

    „Google“ teigia, kad „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje siūlomas nuo 2024 metų kaip lengvas įrenginyje veikiantis modelis. Bendrovė nurodo, kad jis gali palaikyti apsaugos funkcijas, o kai įrenginyje ima trūkti vietos ar resursų, modelis esą gali būti automatiškai pašalinamas.

    „Nuo 2024 metų „Chrome“ siūlome „Gemini Nano“, kuris įrenginyje palaiko svarbias apsaugos funkcijas ir kūrėjų sąsajas nesiunčiant jūsų duomenų į debesiją. Pradėjome diegti galimybę lengvai išjungti ar pašalinti modelį per „Chrome“ nustatymus, o išjungus jis nebebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas“, – sakė „Google“.

    Vis dėlto dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien techninės galimybės išjungti komponentą ne visada išsprendžia pasitikėjimo problemą, jei atsisiuntimas vyksta tyliai. Artimiausiu metu dėmesio centre greičiausiai išliks klausimas, kaip „Chrome“ aiškiau informuos apie DI komponentų diegimą ir kokią realią kontrolę gaus vartotojai skirtingose platformose.

  • „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošiasi išplėsti telefonų „Pixel“ funkciją „Take a Message“, kuri leidžia automatiškai priimti skambinančiojo žinutę ir ekrane pateikti jos transkripciją realiuoju laiku. Iki šiol ši galimybė buvo prieinama tik ribotame šalių sąraše, todėl daugeliui naudotojų ji liko nepasiekiama.

    „Take a Message“ galima laikyti išmanesne balso pašto alternatyva, integruota tiesiai į telefono programėlę. Funkcija gali būti ypač patogi tais atvejais, kai negalite atsiliepti, bet norite greitai suprasti skambučio esmę neperklausydami įrašo nuo pradžios iki pabaigos.

    Kur funkcija veikia dabar?

    Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai veikia JAV, Australijoje, Kanadoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ji palaikoma daugelyje „Pixel“ modelių, pradedant „Pixel 6“ ir baigiant naujesniais įrenginiais, jei tik regiono nustatymai ir operatoriaus sąlygos leidžia ją aktyvuoti.

    Tokia regioninė priklausomybė išlieka įprasta skambučių DI funkcijoms, nes jų veikimui neretai reikalingi kalbų modeliai, vietos reguliavimo atitiktis bei operatorių integracijos. Dėl to „Google“ naujoves dažnai pirmiausia išleidžia keliuose anglakalbiuose regionuose, o vėliau plečia aprėptį.

    Kokios šalys minimos plėtros kontekste?

    Remiantis požymiais iš naujesnių telefono programėlės versijų, „Google“ gali ruoštis funkcijos plėtrai į daugiau Europos ir Azijos rinkų. Tarp minimų šalių įvardijamos Austrija, Belgija, Suomija, Vengrija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Švedija, Malaizija, Singapūras ir Taivanas.

    Taip pat yra ženklų, kad Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Japonijoje galėtų atsirasti „Take a Message“ su transkripcijos palaikymu. Indijai pastebėti atskiri kodo fragmentai, leidžiantys manyti, kad ši rinka „Google“ planuose taip pat yra įtraukta.

    Ar tai gali pasiekti ne tik „Pixel“?

    Dar viena kryptis, kuri minima kaip tikėtina, yra funkcijos išplėtimas į ne „Pixel“ telefonus. Vis dėlto tokiais atvejais transkripcijos galimybė gali būti ribota arba visai neįjungta, nes pažangesnės skambučių DI funkcijos dažnai stipriai priklauso nuo konkretaus įrenginio programinės įrangos ir sertifikavimo.

    Privatumo aspektas taip pat svarbus: tokio tipo funkcijos vertinamos palankiau, kai apdorojimas vyksta įrenginyje, o ne siunčiant jautrius duomenis į nuotolinius serverius. Būtent todėl „Take a Message“ gali tapti patrauklesniu pasirinkimu tiems, kurie nori paprastesnės ir švaresnės balso pašto patirties telefone.

    Pastaruoju metu „Google“ jau demonstravo tendenciją dalį skambučių DI sprendimų atverti platesnei „Android“ ekosistemai. Jei toks scenarijus pasitvirtins, „Take a Message“ plėtra gali tapti dar vienu žingsniu, kai iš pradžių ribota funkcija palaipsniui pasiekia daugiau įrenginių ir regionų.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ trumpam aplenkė „Nvidia“

    „Alphabet“ akcijos per pastaruosius 12 mėnesių, vertinant JAV biržose, pakilo apie 160 proc., o bendrovės rinkos vertė savaitės pabaigoje siekė maždaug 4,5 trilijono eurų. Po prekybos sesijos ši vertė trumpam buvo leidusi „Alphabet“ aplenkti „Nvidia“, kuri tuo metu buvo įvertinta apie 4,9 trilijono eurų.

    Rinkose stiprėja naratyvas, kad „Google“ valdoma grupė DI bumo etape turi retą pranašumą: ji užima didelę dalį technologinės grandinės nuo lustų iki produktų, kuriuos kasdien naudoja milijardai žmonių. Tokia kombinacija investuotojams signalizuoja, kad DI gali būti monetizuojamas ne vienu, o keliais kanalais.

    Kodėl Volstritas mato pranašumą

    Investuotojų akys krypsta į tai, kad „Alphabet“ turi savo DI modelius ir tyrimų bazę, įskaitant „Gemini“ bei „DeepMind“ kryptis, o taip pat ir didžiulę platinimo infrastruktūrą per paiešką, „Youtube“ ir „Android“. Šalia to auga „Google Cloud“, kuris gauna naudą iš DI skaičiavimų paklausos.

    „Google yra viena iš geriausiai DI pozicionuotų įmonių, nes ji valdo didžiąją dalį technologinės grandinės: lustus, modelius, infrastruktūrą ir platinimą, be to, ji yra pelninga“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munsteris.

    Analitikai po naujausių „Alphabet“ rezultatų taip pat akcentavo spartėjantį augimą ir didėjantį „Google Cloud“ užsakymų portfelį. Rinkos dėmesį sustiprino pranešimai apie didelės apimties ilgalaikius skaičiavimo pajėgumų įsipareigojimus, kurie galėtų reikšmingai papildyti debesijos pajamas ateinančiais metais.

    Didžiausia rizika: priklausomybė nuo vieno kliento

    Kita medalio pusė yra koncentracijos rizika, kai didelė dalis ateities debesijos pajamų gali būti susieta su vienu stambiu klientu. Kai kurie analitikai perspėja, kad tokiais atvejais rinkos optimizmas gali būti trapus, jei pasikeistų kliento finansinė padėtis ar investavimo tempas.

    D.A. Davidson analitikas Gilas Luria atkreipė dėmesį, kad panaši situacija anksčiau buvo matyta debesijos rinkoje, kai staigiai išaugęs užsakymų portfelis vėliau pasirodė esantis smarkiai priklausomas nuo vieno didelio DI žaidėjo. Pasak jo, investuotojai paprastai jautriai reaguoja, kai paaiškėja, jog augimą išpūtė vienas sandoris.

    Kiti rinkos dalyviai šią riziką vertina ramiau ir pabrėžia, kad DI skaičiavimo pajėgumų poreikis auga eksponentiškai, todėl net jei vienas klientas sumažintų apimtis, laikui bėgant jį galėtų pakeisti kiti. Vis dėlto bendras debesijos rinkos iššūkis išlieka tas pats: augimą turi palaikyti pakankamai platus klientų ratas, o ne vienas dominuojantis užsakovas.

    Milžiniškos investicijos ir artėjantys testai

    „Alphabet“ planuojamos kapitalo investicijos šiemet siekia iki maždaug 176 milijardų eurų, o tai rodo, kad kova dėl duomenų centrų, tinklų ir skaičiavimo lustų pajėgumų tik intensyvėja. Rinkos tikisi, kad tokios išlaidos bus paverstos tvariu pajamų augimu, o ne tik lenktynėmis dėl pajėgumų.

    Svarbiu artimiausiu momentu laikomi „Google“ produktų ir DI strategijos pristatymai konferencijoje „Google I/O“, kur investuotojai tikisi daugiau aiškumo dėl DI agentų krypties ir ilgalaikės monetizacijos. Jei „Alphabet“ nepateiks įtikinamos grąžos istorijos, akcijų kainoje jau įskaičiuotas optimizmas gali tapti papildoma rizika.

  • DI bankuose ir medicinoje jau duoda naudą, bet pramonę stabdo viena kliūtis: pilotai be masto

    DI vertė atsiranda tik „produkcinėje“ fazėje

    DI bankuose, medicinoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu, tačiau realią grąžą organizacijos pajunta tik tada, kai sprendimai įdiegiami plačiai. Ekspertų teigimu, daug įmonių užstringa bandymų ir pilotinių projektų etape, todėl DI neperkeičia veiklos modelio.

    Diskusijose apie DI praktinį pritaikymą dažnai pabrėžiama, kad problema retai būna technologijų trūkumas ar teisinis reguliavimas. Dažnesnė kliūtis yra organizacinė kultūra, vadovų lūkesčiai ir nenoras peržiūrėti procesų prieš diegiant automatizaciją.

    Didžiausia kliūtis – ne įrankiai, o požiūris

    Konsultavimo bendrovės „Accenture“ atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant DI sprendimus būtina įsivertinti, kaip veikia procesai ir kur tiksliai kuriama vertė. Kai DI įsigyjamas tikintis, kad jis „įsidiegs pats“, dažnai pritrūksta aiškių tikslų, duomenų parengimo ir atsakomybių.

    „Įmonės nusiperka įrankius ir tikisi, kad jie patys bus įdiegti, o žmonės pradės jais naudotis ir vėliau praneš, kiek tapo efektyvesni“, – sakė Dawidas Osiecki.

    „Google“ viešosios politikos vadovas regione Marcin Krasuski taip pat akcentuoja, kad DI diegimo tempą neretai riboja baimė suklysti ir nepasitikėjimas technologija. Pasak jo, verta pradėti nuo vieno aiškaus proceso ir mažos komandos, bet nuo pat pradžių numatyti kelią į mastą, o ne vien tik demonstraciją.

    „Skaičiai, rodantys atsilikimą diegiant debesiją ar DI, slepia paprastą tiesą: barjerai dažniausiai yra mentaliniai, o ne teisiniai“, – sakė Marcin Krasuski.

    Bankai ir sveikatos sektorius rodo apčiuopiamą naudą

    Finansų sektorius DI diegimą jau perkelia iš eksperimentų į skalę, nes čia aiškiai apibrėžti procesai, gausūs duomenys ir griežti rizikų valdymo standartai. Bankuose DI pradėtas taikyti kreditų rizikos vertinimui, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijai, o šiandien vis dažniau naudojamas klientų užklausų analizei bei atsakymų juodraščių parengimui.

    „Bankas yra viešojo pasitikėjimo institucija, todėl DI modeliai turi būti validuojami, periodiškai peržiūrimi ir atitikti visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė Alicja Żyła.

    Sveikatos apsaugoje ir klinikiniuose tyrimuose DI potencialas vertinamas kaip galintis sumažinti kaštus, pagreitinti tam tikrus etapus ir tiksliau parinkti tyrimų kryptis. Vis dėlto pabrėžiama, kad medicinoje klaidos tolerancija yra itin maža, todėl DI sprendimai turi būti integruoti taip, kad galimos modelių klaidos nepaveiktų galutinio sprendimo be žmogaus patikros.

    „Medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose klaidos riba yra nulinė, todėl galutinėje grandyje sprendimą vis tiek priima žmogus“, – sakė Bartłomiej Kopacz.

    Pramonėje DI svarba didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo: automatizacija padeda ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas ar fiziškai sunkus. Praktiniai scenarijai apima vaizdo analizę, anomalijų aptikimą, kokybės kontrolę ir robotizuotų darbo vietų diegimą sudėtingomis sąlygomis.

    Viešajame sektoriuje DI potencialas siejamas su dokumentų apdorojimu, aptarnavimo greičiu ir vidaus procesų optimizavimu, tačiau čia ypač svarbūs duomenų apsaugos, skaidrumo ir atsekamumo principai. Be to, organizacijoms tenka investuoti į darbuotojų kompetencijas, kad DI būtų naudojamas atsakingai, o ne formaliai.

    Vienas ryškiausių bendrų vardiklių skirtinguose sektoriuose yra poreikis pereiti nuo pavienių bandymų prie nuoseklios programos: procesų inventorizacijos, duomenų parengimo, rizikų vertinimo, KPI nustatymo ir aiškaus valdymo modelio. Tik tuomet DI tampa ne „gražiu pilotu“, o įrankiu, keičiančiu produktyvumą ir paslaugų kokybę.

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Gegužės mėnesio „Google“ išleistas „Pixel“ telefonų programinės įrangos atnaujinimas atnešė įprastų pataisymų, tačiau daliai naudotojų svarbiausia problema liko neišspręsta. Nuo kovo mėnesio atnaujinimo fiksuojamas baterijos išsikrovimas kai kuriuose įrenginiuose išlieka, o įkrovos kritimas daug spartesnis nei įprastai.

    Vartotojų pranešimai rodo, kad sutrikimas paliečia įvairius modelius, pradedant naujesniais „Pixel“ telefonais ir bent jau siekiant „Pixel 7“ seriją. Tipinis scenarijus tas pats: telefonas, net ir nenaudojamas intensyviai, per kelias valandas praranda didelę dalį įkrovos, o naudojimo statistika ne visada aiškiai parodo kaltininką.

    Didžiausią dėmesį sulaukė hipotezė, kad problema gali būti susijusi su procesoriaus darbo režimais. Bendruomenėje išplitusi analizė teigia, jog dėl klaidos procesorius nepereina į gilaus energijos taupymo būseną, todėl foniniai procesai ilgiau išlieka aktyvūs ir sparčiau eikvoja bateriją.

    „Jei telefonas neįsijungia į gilaus miego režimą, energijos sąnaudos išauga net tada, kai ekranas išjungtas“, – rašė naudotojas, aprašęs problemos požymius ir galimą priežastį.

    Po viešumo banga išaugusio dėmesio „Google“ klaidų registravimo sistemoje šis sutrikimas buvo pažymėtas kaip aukšto prioriteto. Toks statusas paprastai reiškia, kad problema laikoma reikšminga ir ją siekiama spręsti skubiau, tačiau gegužės mėnesio pataisų pakete aiškaus sprendimo daliai naudotojų kol kas neatsirado.

    Kodėl pataisos vis dar nėra, gali būti kelios priežastys. Viena jų ta, kad gedimas yra sudėtingesnis nei manyta ir reikalauja daugiau testavimo, kad pataisa nesukeltų kitų nesklandumų, pavyzdžiui, ryšio, stabilumo ar našumo problemų. Kita versija ta, kad sprendimas jau parengtas, tačiau nespėtas įtraukti į gegužės mėnesio leidimą.

    Kol „Google“ ruošia galutinį sprendimą, vartotojams tenka ieškoti laikinų būdų sumažinti energijos sąnaudas, stebint foninę veiklą ir atnaujinus programas. Dalis naudotojų viliasi, kad pataisa pasieks birželio mėnesio atnaujinimą, tačiau oficialios datos, kada baterijos išsekimo problema bus galutinai išspręsta, kol kas nėra.

  • „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ pradeda diegti svarbius „Gmail“ funkcijos „Help me write“ atnaujinimus, kurie turėtų sumažinti rankinio darbo kiekį rašant laiškus. Ši DI paremta priemonė buvo viena ankstyviausių generatyvinio dirbtinio intelekto naujovių el. pašte, o dabar žengia dar vieną žingsnį link pilnesnės automatizacijos.

    Esminė naujovė ta, kad „Help me write“ galės pasitelkti informaciją iš „Google Drive“ ir ją automatiškai įtraukti į laiško juodraštį. Praktikoje tai reiškia mažiau šokinėjimo tarp „Drive“ dokumentų ir „Gmail“, kai reikia įkelti faktus, datas ar formuluotes iš turimų failų.

    DI mokysis jūsų laiškų tono

    Antrasis atnaujinimas orientuotas į kalbos natūralumą: „Help me write“ pradės derintis prie vartotojo rašymo stiliaus, analizuodamas anksčiau siųstus laiškus. Taip „Google“ siekia, kad DI generuojami tekstai mažiau primintų šabloną ir labiau atitiktų žmogaus įprastą manierą.

    „Funkcija atitiks anksčiau jūsų rašytų laiškų toną ir stilių“, – skelbia „Google“.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją: produktyvumo įrankiai vis dažniau ne tik kuria tekstą, bet ir personalizuoja jį pagal kontekstą bei vartotojo įpročius. Verslui tai gali reikšti greitesnį susirašinėjimą, o darbuotojams mažiau laiko administracinėms užduotims.

    Kam ir kada bus prieinama

    „Google“ nurodo, kad atnaujinimai bus pasiekiami įvairiuose „Google Workspace“ planuose, įskaitant verslo, įmonių ir švietimo paketus su priedais. Taip pat jie numatyti ir „Google AI Plus“, „Google AI Pro“ bei „Google AI Ultra“ planų prenumeratoriams.

    Diegimas jau prasidėjo, tačiau, kaip įprasta „Workspace“ naujovėms, gali užtrukti iki 15 dienų, kol funkcijos pasieks visus tinkamus vartotojus. Prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo organizacijos nustatymų ir administratoriaus taikomų DI funkcijų politikų.

    Ruošiamas „AI Inbox“ plėtimas

    Atskira kryptis – „Gmail“ testuojama „AI Inbox“ funkcija, kuri analizuoja įeinančius laiškus ir pateikia trumpą, veiksmams pritaikytą santrauką. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau susigaudyti perkrautame pašte ir greičiau suprasti, kas svarbiausia.

    Kol kas „AI Inbox“ išlieka beta stadijoje ir yra ribotai prieinama, o jos kaina siejama su brangiausiu planu. „Google AI Ultra“ prenumerata JAV vartotojams kainuoja apie 280 eurų per mėnesį, todėl daugumai funkcija dar nepasiekiama, nors ateityje „Google“ gali ją išplėsti platesniam ratui.

  • Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    „Google“ priklausanti nuotraukų redagavimo programėlė „Snapseed“ sulaukė reikšmingo atnaujinimo „Android“ įrenginiuose. Į „Google Play“ parduotuvę išleista „Snapseed 4.0“ versija, kuri pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atneša naujų funkcijų ir pakeitimų.

    Šis atnaujinimas svarbus tuo, kad „Android“ naudotojai anksčiau naujovių laukė ilgiau nei „iOS“ auditorija. Pastaraisiais mėnesiais tai kėlė nepasitenkinimą, nes dalis funkcijų pirmiausia pasiekė kitą platformą, o „Android“ versija ilgai liko beveik nepakitusi.

    Kas naujo „Snapseed 4.0“?

    Didžiausia naujiena yra integruota programėlės kamera „Snapseed Camera“. Ji leidžia fotografuoti iškart programėlėje, matyti realaus laiko efektus ir vėliau juos koreguoti, jau padarius kadrą.

    Be kameros, atnaujinime atsirado vintažinio stiliaus juostiniai filtrai, vieno paspaudimo redagavimas ir paketinis nuotraukų tvarkymas. Taip pat išplėsta galimybė bet kuriame redagavimo etape sugrįžti prie originalo, todėl lengviau eksperimentuoti nebijant prarasti pradinio vaizdo.

    Ką tai reiškia naudotojams?

    „Snapseed“ ilgą laiką buvo vertinama už profesionaliai atrodančius įrankius, paprastą valdymą ir tai, kad funkcijos pasiekiamos nemokamai. „Snapseed 4.0“ šią kryptį tęsia: programėlė išlieka nemokama ir be reklamų, o nauja kamera bei filtrai ją dar labiau priartina prie greito redagavimo poreikių.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai naudotojai vis dažniau nori visą procesą atlikti vienoje vietoje: nuo fotografavimo iki galutinio vaizdo paruošimo socialiniams tinklams ar archyvui. Integruota kamera su koreguojamais efektais padeda sutrumpinti kelią nuo kadro iki rezultato, ypač kai norima nuoseklaus stiliaus.

    Norintys išbandyti naujoves „Snapseed 4.0“ gali atnaujinti programėlę per „Google Play“ parduotuvę. Atnaujinimo pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir įrenginio, todėl daliai naudotojų jis gali pasirodyti ne iš karto.

  • „Google“ pagaliau nusileidžia: „Pixel“ telefone fiksuota paieškos juosta gali tapti pasirenkama

    „Google“ pagaliau nusileidžia: „Pixel“ telefone fiksuota paieškos juosta gali tapti pasirenkama

    „Google“ telefonų „Pixel“ naudotojai jau seniai skundžiasi vienu „Pixel Launcher“ sprendimu – apačioje visada matoma, fiksuota paieškos juosta iki šiol buvo nepajudinama. Nors paleidiklis per metus gavo daugiau nustatymų, jis vis dar gerokai mažiau lankstus nei daugelis alternatyvų iš „Play Store“.

    Dabar situacija gali pasikeisti. „Android“ 17 QPR1 beta 2 versijoje aptiktos sistemos eilutės leidžia suprasti, kad „Google“ testuoja jungiklį, kuris leistų pasirinkti, ar pagrindiniame ekrane rodyti paieškos juostą.

    Šis nustatymas būtų reikšmingas, nes „Pixel Launcher“ skiriasi nuo daugelio trečiųjų šalių paleidiklių: paieškos juostos iki šiol nebuvo galima nei pašalinti, nei perkelti į kitą vietą. Daliai naudotojų tai atrodė kaip keistas ribojimas sistemoje, kuri viešai akcentuoja personalizaciją.

    Galimas paieškos juostos paslėpimas dera su kitu „Google“ bandymu suteikti daugiau švaros pagrindiniam ekranui. Ankstesnėse bandymų versijose atsirado galimybė paslėpti ir At a Glance valdiklį, todėl kartu šie pokyčiai leistų atsisakyti dviejų labiausiai į akis krentančių nuolatinių elementų.

    Vis dėlto garantijų kol kas nėra. „Google“ yra jau anksčiau bandžiusi panašius nustatymus beta laidose, bet vėliau jų atsisakiusi viešame atnaujinime, todėl dalis bendruomenės į naujieną žiūri atsargiai.

    Pokyčių poreikį sustiprino ir tai, kad ankstesniuose atnaujinimuose „Pixel Launcher“ paieška buvo labiau susieta su „Google“ programėle. Dėl to apačioje esanti juosta kai kuriems naudotojams tapo dar labiau erzinanti, o galimybė ją išjungti būtų paprastas, bet seniai lauktas sprendimas.

    Jei funkcija išliks iki galutinės versijos, jos gali tekti palaukti. „Android“ 17 QPR1 leidimas paprastai planuojamas rudenį, todėl daugumą „Pixel“ telefonų ši naujovė pasiektų tik su vėlesniu atnaujinimų ciklu.