CP v2

Tag: Google

  • „Google“ programėlė gali pasikeisti neatpažįstamai: nauja Video skiltis žada užtvindyti naujienų srautą

    „Google“ programėlė gali pasikeisti neatpažįstamai: nauja Video skiltis žada užtvindyti naujienų srautą

    „Google“ programėlėje, kuri daugeliui „Android“ naudotojų yra pagrindinis įėjimas į naujienas, rekomendacijas ir paiešką, gali atsirasti daugiau vaizdo turinio. Technologijų bendrovė testuoja naują Video skirtuką, kuris būtų pasiekiamas apatinėje navigacijos juostoje greta Home, Search ir Activity.

    Apie planuojamą naujovę pranešta po to, kai programėlėje pradėtas diegti atskiras Images skirtukas. Toks žingsnis signalizuoja, kad „Google“ siekia aiškiau atskirti turinio tipus ir pateikti juos vienu paspaudimu, ypač tiems vartotojams, kurie dažniau renkasi žiūrėti, o ne skaityti.

    Naujas skirtukas dar neveikia visiems

    Kol kas Video skirtukas plačiajai auditorijai oficialiai neįjungtas. Pranešama, kad jis buvo aktyvuotas rankiniu būdu testavimo aplinkoje, tačiau paspaudus ikoną funkcionalumas dar neatsidaro, o tai leidžia manyti, kad vidinė infrastruktūra dar diegiama.

    Toks testavimo scenarijus „Google“ ekosistemoje įprastas: dalis funkcijų pirmiausia pasirodo ribotai, o vėliau plečiamos palaipsniui, per kelias savaites ar net mėnesius. Dėl to konkreti data, kada Video pasieks visus naudotojus, šiuo metu nėra patvirtinta.

    Ką gali rodyti Video skiltis?

    Kol kas nėra aišku, kokio masto bus vaizdo integracija, tačiau tikėtina, kad didžiausią dalį sudarys „YouTube“ turinys. Į ją gali patekti ir trumpi vaizdo įrašai, ir ilgesni klipai, susieti su vartotojo pomėgiais, prenumeratomis bei naujausiomis paieškomis.

    Taip pat neatmetama, kad Video skirtukas gali iškelti įrašus ir iš kitų šaltinių, jei jie indeksuojami ar rekomenduojami „Google“ sistemose. Tokiu atveju programėlė taptų dar labiau panaši į personalizuotą turinio agregatorių, kuriame vaizdas konkuruoja su tekstu dėl vartotojo dėmesio.

    Pokytis, susijęs su platesne tendencija

    Vaizdo turinio svarba pastaraisiais metais augo visoje skaitmeninėje rinkoje: trumpi įrašai keičia vartojimo įpročius, o platformos vis dažniau optimizuojamos greitam peržiūrėjimui telefone. „Google“ sprendimas stiprinti vaizdo skiltį programėlėje atitiktų bendrą kryptį, kai rekomendacijos vis labiau remiasi vartotojo elgsena ir personalizavimu.

    Jei Video skirtukas bus įdiegtas, jis gali pakeisti tai, kaip vartotojai pasiekia naujienas ir informacinį turinį: dalis srauto natūraliai persikeltų į vaizdo formatą. Kartu tai reikštų didesnę konkurenciją leidėjams, kurie siekia išlaikyti auditoriją tradiciniuose straipsniuose.

    Kol „Google“ nepatvirtina oficialaus paleidimo, belieka stebėti, ar Video bus integruotas taip pat, kaip Images skirtukas, su paieška, filtrais ir galimybe išsisaugoti turinį kolekcijose. Bet kuriuo atveju aišku viena: „Google“ programėlės srautas artimiausiu metu gali tapti gerokai labiau orientuotas į vaizdą.

  • „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    Programėlės „Google Play“ parduotuvėje atsiranda ir dingsta nuolat, tačiau vartotojai dažnai apie tai sužino tik tada, kai paslauga nustoja veikti. Dabar „Google“ testuoja sprendimą, kuris turėtų iš anksto įspėti, kad konkreti programėlė bus pašalinta arba nebebus atnaujinama.

    Apie galimą naujovę užsimena „Google Play“ parduotuvės programėlės kodo eilutės, aptiktos analizuojant naujesnę versiją. Jose minimi pranešimai apie programėlės pašalinimą iš parduotuvės ir apie būsimą atnaujinimų nutraukimą, todėl tikėtina, kad vartotojai gautų aiškų įspėjimą dar iki pasikeitimų.

    Toks žingsnis aktualus ne tik dėl patogumo. Programėlės, kurios negauna atnaujinimų, ilgainiui gali tapti mažiau suderinamos su naujomis „Android“ versijomis, o svarbiausia, jose gali likti neištaisytų saugumo spragų.

    Šiuo metu „Google“ apie rizikingas programėles dažniausiai informuoja per „Play Protect“ sistemą. Ji periodiškai skenuoja įrenginį, ieško potencialiai kenksmingų programėlių ir, aptikusi problemą, gali pasiūlyti jas pašalinti.

    Vis dėlto „Play Protect“ orientuota į saugumo grėsmes, o ne į tai, ar programėlė netrukus dings iš parduotuvės, bus apleista kūrėjų ar taps nebepalaikoma. Būtent todėl išankstinis perspėjimas apie pašalinimą ar atnaujinimų pabaigą galėtų padėti vartotojams laiku susirasti alternatyvas ir išvengti nemalonių staigmenų.

    „Google“ kol kas nėra patvirtinusi, kada ši funkcija pasieks visus naudotojus ir ar ji bus įdiegta būtent tokia forma. Kaip įprasta, dalis pakeitimų, aptinkamų programėlės kode, gali būti testuojami ribotai arba iš viso taip ir nepasirodyti viešai.

  • „Google“ piniginė keičia skaitmeninius auto raktus: 3 leidimų lygiai ir saugesnis dalijimas

    „Google“ piniginė keičia skaitmeninius auto raktus: 3 leidimų lygiai ir saugesnis dalijimas

    „Google“ atnaujino „Google Wallet“ skaitmeninių automobilio raktų dalijimąsi ir pridėjo tris skirtingus leidimų lygius. Šis pokytis skirtas tam, kad raktu būtų galima dalintis patogiau, bet kartu aiškiau kontroliuoti, ką kitas žmogus iš tiesų gali daryti su automobiliu.

    Iki šiol skaitmeninį raktą buvo galima perduoti kontaktams, tačiau naujas modelis įveda tris roles: bendraturtis, svečias ir aptarnavimas. Tai leidžia atskirti situacijas, kai raktas perduodamas šeimos nariui, draugui ar, pavyzdžiui, automobilio servisui ir valet paslaugai.

    Trys rolės ir ką jos reiškia

    Bendraturtis yra pilnavertė originalaus rakto kopija, suteikianti tokias pačias teises kaip ir pagrindiniam savininkui. Svečio režimas labiau pritaikytas kasdieniams atvejams, kai norima laikinai suteikti prieigą artimiesiems ar pažįstamiems.

    Aptarnavimo rolė skirta situacijoms, kai automobilį trumpam perima tretieji asmenys, pavyzdžiui, servisas ar automobilių statymo darbuotojai. Tokia logika atitinka fizinių raktų realybę, kai atiduodant automobilį norisi apriboti prieigą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Kaip pasidalinti skaitmeniniu raktu

    Norint pasidalinti raktu, „Google Wallet“ programoje reikia atsidaryti skaitmeninį automobilio raktą ir pasirinkti dalijimosi funkciją. Tuomet galima nurodyti gavėją arba programą, per kurią bus perduodamas raktas, o prieš patvirtinant paprašoma suteiktam raktui priskirti pavadinimą ir peržiūrėti nustatymus.

    „Google“ pažymi, kad konkretūs nustatymai gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir gamintojo sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad dalijimosi parinktys ir jų detalumas gali būti nevienodi skirtinguose automobiliuose.

    Su kokiais įrenginiais ir automobiliais veikia

    Skaitmeninių automobilio raktų funkcija veikia su „Pixel“ telefonais nuo „Pixel 6“ kartos, įskaitant „Pixel Fold“, taip pat su „Samsung Galaxy“ S serija nuo S21 ir dalimi kitų „Android“ įrenginių. Paprastai reikalinga „Android 12“ arba naujesnė versija.

    Ar konkrečiam automobiliui ši galimybė prieinama, priklauso nuo gamintojo, nes skaitmeniniai raktai diegiami nevienodu tempu. Tarp gamintojų, kurie skaitmeninių raktų sprendimus diegia skirtinguose modeliuose, minimi „Audi“, „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Hyundai“, „Kia“, „Porsche“, „Tesla“, „Volvo“ ir kiti.

    „Google Wallet“ atnaujinimas taip pat supaprastina skaitmeninio rakto perkėlimą tarp paties naudotojo įrenginių. Tai aktualu keičiant telefoną ar naudojant kelis įrenginius kasdien, nes iki šiol būtent migracija ir prieigos kontrolė buvo vieni dažniausiai minimų skaitmeninių raktų nepatogumų.

  • „Youtube Music“ pagaliau išgirdo vartotojus: po 10 metų atsirado laukta grojaraščių rikiavimo funkcija

    „Youtube Music“ pagaliau išgirdo vartotojus: po 10 metų atsirado laukta grojaraščių rikiavimo funkcija

    Po beveik dešimtmečio „Youtube Music“ pagaliau pradeda diegti funkciją, kurios vartotojai prašė nuo pat paslaugos starto: grojaraščių rikiavimą pagal atlikėją, albumą ar pavadinimą. Iki šiol tai buvo viena dažniausiai kritikuojamų platformos vietų, ypač lyginant su kitomis muzikos transliavimo programomis.

    Pirmieji požymiai, kad naujovė jau testuojama, pasirodė vartotojų pranešimuose socialiniuose tinkluose ir forumuose. Kai kurie nurodo matantys papildomas rikiavimo parinktis mobiliojoje programėlėje, tačiau kiti net ir su ta pačia versija jų dar neturi, todėl tikėtina, kad funkcija platinama palaipsniui arba per A ir B testavimą.

    Vartotojų reakcija buvo emocinga, nes kasdieniam naudojimui ši detalė yra esminė: didesniuose grojaraščiuose be rikiavimo sunku greitai rasti norimą kūrinį, atlikėją ar albumą. Tokie patobulinimai dažnai turi didesnį poveikį pasitenkinimui paslauga nei dideli dizaino pokyčiai, nes tiesiogiai sutaupo laiką ir mažina trintį naršant turinį.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Jei rikiavimo funkcija jūsų paskyroje jau aktyvuota, grojaraščiuose turėtų atsirasti galimybė keisti kūrinių tvarką pagal kelis kriterijus, pavyzdžiui, atlikėją, albumą ar pavadinimą. Tai aktualu ne tik asmeniniams grojaraščiams, bet ir tada, kai kaupiate muziką pagal nuotaiką, žanrą ar laikotarpį, o bibliotekoje turite šimtus kūrinių.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbtos datos, kada atnaujinimas pasieks visus. Tokia praktika „Google“ ekosistemoje įprasta, nes leidžia stebėti klaidas, įvertinti naudojimą ir tik tada plačiai įjungti funkciją visiems regionams bei įrenginiams.

    Kontekstas: kodėl to prireikė dabar?

    Muzikos transliavimo rinka pastaraisiais metais intensyviai konkuruoja ne vien dėl katalogo, bet ir dėl patogumo. Vartotojai tikisi greitų paieškos, tvarkymo ir rekomendacijų įrankių, o smulkūs patobulinimai, tokie kaip rikiavimas, tampa kasdienio komforto standartu.

    „Youtube Music“ dažnai vertinama už muzikos atradimą ir glaudžią sąsają su „Youtube“ turiniu, tačiau kritikuojama dėl kai kurių bazinių bibliotekos valdymo sprendimų. Jei naujasis rikiavimas bus išplėstas ir į darbalaukio versiją, tai gali pastebimai sumažinti atsilikimą nuo konkurentų būtent patogumo srityje.

    Dar viena problema: grojimas sustoja po vienos dainos

    Vartotojai taip pat atkreipia dėmesį į kitą trikdį, apie kurį pastaruoju metu diskutuojama dažniau: kai kuriais atvejais atkūrimas sustoja po vieno kūrinio. Tokie sutrikimai ypač erzina, kai naujos funkcijos pristatomos tuo pačiu metu, nes daliai žmonių pirmasis įspūdis gali būti ne apie patogumą, o apie nestabilumą.

    Jei rikiavimo parinkčių dar nematote, verta atnaujinti programėlę ir vėliau patikrinti dar kartą, nes funkcijos neretai įjungiamos serverio pusėje. Tikėtina, kad artimiausiais etapais „Youtube Music“ toliau šlifuos bibliotekos valdymą, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar vartotojas pasilieka ilgiau.

  • „Apple“ akcijos muša rekordus, bet WWDC taps rimtu išbandymu: ar DI pagaliau prakalbins „Siri“?

    „Apple“ akcijos muša rekordus, bet WWDC taps rimtu išbandymu: ar DI pagaliau prakalbins „Siri“?

    „Apple“ akcijų ralis pastarosiomis savaitėmis atvedė bendrovę prie rekordinių aukštumų, tačiau investuotojų dėmesys persikelia į artėjantį WWDC renginį. Būtent čia rinka tikisi aiškaus signalo, ar „Apple“ DI strategija pagaliau taps įtikinama, o ne tik atsargių patobulinimų serija.

    WWDC prasidės birželio 8 dieną, ir vienas pagrindinių klausimų bus „Siri“ ateitis. Pastaraisiais metais „Apple“ sulaukė kritikos dėl nevienodo tempo diegiant DI funkcijas, kai konkurentai vartotojams pasiūlė ryškesnius šuolius pokalbinėse ir agentinėse sistemose.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ ekosistemoje ypač svarbu, ar asistentas taps tikrai patogiu vartais į kasdienes užduotis, programėles ir paslaugas. Jei „Siri“ gebėtų natūraliai vykdyti veiksmus programėlėse, tai galėtų didinti naudotojų įsitraukimą ir ilgainiui stiprinti paslaugų segmento pajamas.

    „Matome požymių, kad „Siri“ gali tapti agentine sąsaja, kuri dar labiau išskirtų „Apple“ ekosistemą ir sugrąžintų kūrėjų entuziazmą“, – teigė technologijų sektorių stebintys analitikai.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad didelę reikšmę gali turėti „Apple“ partnerystės, įskaitant bendradarbiavimą su „Google“ bei jos „Gemini“ dideliaisiais kalbos modeliais. Tokie susitarimai „Apple“ leidžia greičiau pasiekti aukštesnį DI funkcijų lygį, o kartu mažina poreikį vienai pačiai finansuoti milžinišką DI infrastruktūrą.

    Rinka vertina ir finansinę pusę: kai kurios investicinių bankų prognozės numato tolesnį akcijos kainos potencialą, jei WWDC pristatymai įtikins, kad „Apple“ turi aiškų kelią į konkurencingą DI asistentą. Vis dėlto investuotojų lūkesčiai yra aukšti, todėl bet koks blankesnis pristatymas gali tapti trumpalaikiu spaudimu akcijų kainai.

    Be DI, WWDC tradiciškai svarbus ir dėl programinės įrangos ekosistemos, kuri daro tiesioginę įtaką „App Store“ ir prenumeruojamų paslaugų augimui. Jei kūrėjai gaus naujų, praktiškų įrankių, o vartotojai pajus realią naudą kasdieniuose scenarijuose, „Apple“ gali išlaikyti poziciją kaip vienas pelningiausių technologijų sektoriaus žaidėjų.

  • „YouTube Music“ klaida siutina: po vienos dainos nutyla, o perjungimo mygtukas neveikia

    „YouTube Music“ klaida siutina: po vienos dainos nutyla, o perjungimo mygtukas neveikia

    Pastarosiomis dienomis dalis „YouTube Music“ naudotojų skundžiasi trikdžiu, dėl kurio muzika sustoja vos pasibaigus vienai dainai. Įprastai grojaraštis turėtų automatiškai pereiti prie kito kūrinio, tačiau šįkart atkūrimas tiesiog nutrūksta.

    Dar labiau erzina tai, kad kai kuriems žmonėms nepadeda ir rankinis perjungimas: paspaudus mygtuką pereiti prie kitos dainos, programa nereaguoja. Pranešimų daugėja tiek socialiniuose tinkluose, tiek „Google“ pagalbos bendruomenėje.

    Problema fiksuojama tiek su nemokama, tiek su „YouTube Premium“ prenumerata, todėl panašu, kad ji nėra susijusi su konkrečiu planu ar paskyros tipu. Dažniau minimi „iPhone“ naudotojai, tačiau atskiri skundai pasirodo ir iš „Android“ įrenginių.

    Trikdis, sprendžiant iš naudotojų liudijimų, pasireiškia ne tik telefone, bet ir automobilyje per „CarPlay“, kur nenutrūkstamas atkūrimas daugeliui yra esminė kasdienio naudojimo dalis. Tokiais atvejais sustojanti muzika gali priversti nuolat imti telefoną į rankas, o tai kelia ir papildomų saugumo rizikų.

    Kol „Google“ oficialaus paaiškinimo ar tikslaus pataisymo termino nepateikia, kai kurie naudotojai teigia radę laikinų išeičių. Dažniausiai minimas paprastas sprendimas yra įrenginio perkrovimas, kuris daliai žmonių grąžina normalų atkūrimą.

    Kiti rekomenduoja laikinai išjungti ir vėl įjungti programą, atnaujinti ją iki naujausios versijos arba, jei problema kartojasi, trumpam pereiti prie kitos muzikos programėlės. Jei gedimas susijęs su serverio pusės atnaujinimu, tokie trikdžiai gali išnykti taip pat staiga, kaip ir atsirado, tačiau vartotojams tai mažai paguodžia.

    Tokios situacijos primena, kad muzikos transliavimo paslaugos vis labiau priklauso nuo nuolatinių atnaujinimų ir skirtingų įrenginių suderinamumo. Net ir trumpalaikis sutrikimas gali smarkiai paveikti kasdienius įpročius, ypač kai programėlė naudojama kelionėse ar fone dirbant.

  • „Google“ „Pixel Fold“ savininkai sunerimę: užgesta išorinis ekranas, bet yra greita išeitis

    „Google“ „Pixel Fold“ savininkai sunerimę: užgesta išorinis ekranas, bet yra greita išeitis

    Pirmos kartos „Google“ sulankstomas telefonas „Pixel Fold“ daliai naudotojų kelia netikėtą galvosūkį: išorinis, vadinamasis viršelio ekranas, kartais staiga pajuoduoja ir nebereaguoja į prisilietimus. Nors vidinis ekranas dažniausiai veikia, be išorinio ekrano įrenginys tampa gerokai nepatogesnis kasdienėms užduotims.

    Apie sutrikimą pastaruoju metu aktyviai diskutuojama bendruomenėse, kuriose „Pixel Fold“ savininkai aprašo panašų scenarijų. Išorinis ekranas kelis mėnesius gali veikti su pertrūkiais, o problema, anot vartotojų, dažnai laikinai dingsta po paprasto perkrovimo.

    Situacija paaštrėja tuomet, kai telefonas visiškai išsikrauna ir išsijungia: dalis naudotojų teigia, kad po to išorinis ekranas nebeatsigauna. Įdomu tai, kad įjungimo metu ekranas dar parodo „Google“ logotipą, tačiau operacinei sistemai užsikrovus lieka juodas, todėl vis labiau panašu į programinės įrangos, o ne į aparatūros gedimą.

    Kol „Google“ nepateikė viešo paaiškinimo ar atskiro pataisymo, bendruomenė rado laikiną sprendimą. Naudotojai dalijasi būdu, kuris leidžia priverstinai perjungti ekranų veikimą taip, kad išorinis ekranas vėl pradėtų rodyti vaizdą ir reaguoti.

    Praktiškai tai daroma pasitelkiant trečiosios šalies programėlę, kuri leidžia valdyti, kaip telefonas parenka aktyvų ekraną. Toks sprendimas nėra idealus ir gali reikalauti papildomų nustatymų, tačiau jis svarbus tuo, kad daugeliu atvejų patvirtina: pats ekranas greičiausiai nėra sugedęs.

    Ekspertai primena, kad sulankstomuose telefonuose išorinis ekranas yra kritiškai svarbus, nes būtent jis leidžia naudotis įrenginiu jo neatlenkiant. Todėl net pavieniai tokio tipo sutrikimai yra jautrūs reputacijai, ypač kai rinka jau įpratusi prie reguliarių pataisymų, skirtų akumuliatoriaus, našumo ar stabilumo problemoms spręsti.

    Naudotojams, susidūrusiems su gedimu, rekomenduojama užregistruoti problemą oficialiuose „Google“ pagalbos kanaluose ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Jei telefonas dar turi garantiją, svarbu neatidėlioti kreipimosi į aptarnavimo centrą, nes ilgainiui laikinas programinis sprendimas gali nepadėti.

  • „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    Internete kilo sumaištis dėl „Chromecast“ įrenginių ateities, kai „Google“ pagalbos puslapyje trumpam atsirado informacija, sudariusi įspūdį, kad beveik visi senesni modeliai nebegauna programinės įrangos palaikymo. Vėliau bendrovė patikslino, kad tai buvo klaida ir „Chromecast“ palaikymo nutraukti neplanuojama.

    „Pagalbos straipsnio atnaujinime klaidingai buvo nurodyta, kad seniesiems „Chromecast“ įrenginiams nutraukiamas programinės įrangos palaikymas. „Google“ palaikymo nenutraukia, o puslapis jau atnaujintas tikslia informacija“, – sakė „Google Home“ vyresnioji produktų vadovė Sahana Mysore.

    Nors oficialiai teigiama, kad palaikymas nenutraukiamas, „Google“ dokumentacijoje skiriama, kurie įrenginiai šiuo metu dar gauna kritinius saugumo atnaujinimus. Tai svarbus niuansas, nes kritiniai saugumo pataisymai paprastai siejami su realiomis saugumo spragomis, o ne su naujomis funkcijomis.

    Dalis vartotojų teigė, kad jų pirmosios kartos „Chromecast“ įrenginiai buvo trumpam sutrikę, tačiau vėliau vėl pradėjo veikti įprastai. Tai leidžia manyti, kad dalis problemų galėjo būti susijusios ne su sąmoningu palaikymo nutraukimu, o su laikinais paslaugų ar suderinamumo nesklandumais.

    Praktikoje net ir pasibaigus aktyviems atnaujinimams tokie įrenginiai dažnai dar kurį laiką veikia, tačiau ilgainiui didėja rizika, kad kai kurios programėlės ar srautinio perdavimo paslaugos pradės strigti dėl pasikeitusių reikalavimų. Saugumo požiūriu tai ypač aktualu namų tinkle, nes senesni įrenginiai be pataisų gali tapti silpnesne grandimi.

    Kodėl kilo tiek triukšmo?

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad „Google“ pastaraisiais metais keitė savo srautinio perdavimo įrenginių kryptį: dalis vartotojų „Chromecast“ sieja su paprastu ir nebrangiu sprendimu, o naujesnės alternatyvos dažniau primena pilnaverčius priedėlius su platesnėmis funkcijomis. Dėl to bet kokia užuomina apie senesnių „Chromecast“ likimą sulaukia itin jautrios reakcijos.

    Vartotojams, turintiems senesnį „Chromecast“, esminis patarimas šiuo metu paprastas: neskubėti įrenginio išmesti vien dėl gandų ir pasitikrinti oficialią „Google“ dokumentaciją, ar modelis vis dar įtrauktas tarp gaunančių kritinius saugumo atnaujinimus. Jei įrenginys veikia, jis, tikėtina, ir toliau leis transliuoti turinį, tačiau verta įvertinti saugumo ir suderinamumo perspektyvą.

  • „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    Prasidėjus intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, „Google“ paskelbė apie „Google Wallet“ atnaujinimus, skirtus dažnai keliaujantiems lėktuvu. Bendrovė teigia siekianti, kad kelionė taptų mažiau įtempta ir mažiau fragmentuota, o svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami vienoje vietoje.

    „Norime, kad kelionės būtų mažiau įtemptos ir mažiau atsietos, ir kad būtume su keliautojais visos jų kelionės metu“, – sakė „Google Wallet“ technologijų vadovas Gokmenas Gokselis.

    Vienas ryškiausių pokyčių – galimybė prisijungti prie oro linijų lojalumo programų tiesiai iš į „Google Wallet“ įkelto įlaipinimo talono. Tai reiškia, kad keliautojui nebereikės atskirai ieškoti oro bendrovės programėlės ar registracijos puslapio tada, kai jis jau skuba į vartus.

    „Google“ taip pat plečia automatiškai susietų bilietų ir dokumentų funkciją, kuri gali sugrupuoti su skrydžiu susijusius įrašus ir pateikti juos kartu. Bendrovės tikslas – sumažinti chaosą ten, kur keliautojai dažniausiai patiria daugiausia streso: oro uostuose, registracijos ir įlaipinimo metu.

    Šios funkcijos pritaikymo pavyzdžiu įvardijama Brazilijos oro linijų bendrovė Azul, kuri, keliautojui užsiregistravus skrydžiui telefonu, internete ar oro uoste, gali automatiškai pateikti įlaipinimo taloną į „Google Wallet“. „Google“ nurodo, kad ta pati logika gali būti pritaikoma ir kitiems su kelione susijusiems dokumentams.

    Be to, automatiniai susiejimai gali padėti greičiau pasiekti informaciją, susijusią su bagažu, ir gauti pranešimus apie pasiūlymus, kurie siejami su įlaipinimo talonu ar lojalumo kortele. Praktikoje tai gali reikšti mažiau rankinio ieškojimo el. pašte ar skirtingose programėlėse, kai situacija keičiasi realiu laiku.

    Skaitmeniniai kelionės dokumentai tampa vis svarbesni, nes oro uostai ir oro linijos vis plačiau pereina prie savitarnos procesų, o keliautojai tikisi greitesnio aptarnavimo ir aiškesnių pranešimų. „Google“ pokyčiai rodo bendrą tendenciją: kelionės patirties skaitmeninimą ir bandymą vienoje vietoje sujungti bilietus, lojalumo duomenis bei kitą kelionės informaciją.

  • Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 21 dieną netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsakymo dėl dirbtinio intelekto pasirašymo ceremoniją. Sprendimą jis paaiškino tuo, kad jam nepatiko kai kurie dokumento aspektai, todėl norima tekstą peržiūrėti.

    Pasak prezidento, JAV šiuo metu turi pranašumą prieš Kiniją ir kitas valstybes DI srityje, todėl bet kokie politiniai sprendimai, jo vertinimu, neturi trukdyti šiam lyderystės išlaikymui. Jis akcentavo, kad DI kuria daug naudos, tačiau prastai sukalibruotos taisyklės galėtų tapti kliūtimi inovacijoms.

    Kas buvo numatyta įsakyme

    Žiniasklaidoje skelbta, kad vykdomasis įsakymas būtų suteikęs JAV valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų iš anksto vertinti DI modelius. Pagrindinis tikslas būtų identifikuoti saugumo spragas ir rizikas dar iki plataus tokių sistemų panaudojimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama pažangių modelių testavimui, vadinamajam raudonajam komandos testavimui ir atsparumo patikrai. Praktikoje tai apima vertinimus, ar modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar kitoms didelės žalos rizikoms.

    Pramonės investicijos ir politinis spaudimas

    DI sektoriaus plėtrą JAV pastaraisiais metais skatina milžiniškos technologijų bendrovių investicijos į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir didžiuosius kalbos modelius. Rinkose DI tema išlieka viena svarbiausių, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą reguliavimo griežtinimą.

    Kartu stiprėja ir politinis spaudimas aiškiau apibrėžti atsakomybę: nuo autorių teisių ir duomenų naudojimo iki saugumo standartų, skaidrumo bei poveikio rinkai. Šiame kontekste Baltieji rūmai balansuoja tarp tikslo spartinti inovacijas ir poreikio mažinti sistemines rizikas.

    Ką rodo naujausi žingsniai Vašingtone

    Nors administracija dažnai pabrėžia DI palankią kryptį, pastaruoju metu imtasi ir papildomų priežiūros elementų. Gegužę federalinis DI standartų ir inovacijų centras paskelbė susitarimus su „Google“ „DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko „xAI“, pagal kuriuos institucija gali vertinti DI modelius dar iki jų viešo išleidimo.

    Tokie susitarimai rodo bandymą sukurti savanoriškos, bet labiau struktūruotos kontrolės modelį, kai saugumo patikros vykdomos anksčiau, o ne po to, kai technologija jau plačiai paplitusi. Vis dėlto sprendimas atidėti vykdomąjį įsakymą leidžia suprasti, kad galutinis reguliavimo paketas dar derinamas, o kompromisą tarp inovacijų ir kontrolės rasti sudėtinga.

    „Nenoriu daryti nieko, kas trukdytų mūsų pranašumui, todėl kai kurie punktai turi būti peržiūrėti“, – sakė Donaldas Trumpas.