CP v2

Tag: Google

  • „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ naršyklėje „Chrome“ pradeda diegti naują privatumo pasirinkimą, kuris leis naudotojams dalintis ne tiksliomis koordinatėmis, o tik apytiksle buvimo vieta. Tai reiškia, kad daliai užklausų ir svetainių nebereikės žinoti jūsų tikslaus taško žemėlapyje.

    Iki šiol vietos leidimuose dažniausiai būdavo dvi kraštutinės parinktys: leisti pasiekti tikslią vietą arba apskritai jos neatskleisti. „Chrome“ pokytis įveda tarpinį variantą, kuris daugeliu atvejų gali būti pakankamas.

    Kas keičiasi vietos leidimuose?

    Kai „Chrome“ paprašys prieigos prie vietos duomenų, šalia tikslios vietos pasirinkimo atsiras ir apytikslės vietos parinktis. Apytikslė vieta paprastai leidžia nustatyti bendrą teritoriją, pavyzdžiui, miesto ar rajono lygmeniu, o ne konkrečią gatvę ar pastatą.

    Tokio tikslumo dažniausiai pakanka vietiniam orų rodymui, regioninėms naujienoms ar bendriems paieškos rezultatams pritaikyti. Tuo metu navigacijai, pavežėjimui ar tiksliam pristatymui vis dar gali reikėti tikslios vietos.

    Kodėl tai svarbu privatumui?

    Vietos duomenys laikomi vienais jautriausių, nes jie gali atskleisti kasdienius įpročius, dažnai lankomas vietas ir judėjimo maršrutus. Dėl to apytikslės vietos pasirinkimas leidžia sumažinti perteklinį duomenų atskleidimą, kai tam nėra realaus poreikio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad svetainės ir paslaugos gaus tik tiek informacijos, kiek būtina funkcijai veikti. Tokia kryptis atitinka plačiau matomą tendenciją technologijų rinkoje suteikti daugiau kontrolės pačiam naudotojui per aiškesnius leidimus ir detalesnius pasirinkimus.

    Kada pasirodys ir kam bus prieinama?

    Funkcija pirmiausia diegiama „Chrome“ mobiliojoje versijoje, o vėliau turėtų pasiekti ir kompiuterius. Kaip ir daugelis „Google“ naujovių, diegimas gali vykti etapais, todėl ne visi naudotojai pakeitimą pamatys tą pačią dieną.

    Jei atnaujinimo dar nematote, verta patikrinti, ar įdiegta naujausia „Chrome“ versija, ir stebėti vietos leidimų langus, kai svetainės ar paieška prašo prieigos prie buvimo vietos.

  • „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ pradėjo platinti 2026 metų gegužės mėnesio „Pixel“ telefonų atnaujinimą, skirtą įrenginiams su „Android 16“. Bendrovė pabrėžia, kad diegimas vyksta etapais, todėl kai kuriuos naudotojus jis pasieks iškart, o kitus – per kelias savaites.

    Atnaujinimas pirmiausia pasiekiamas „Pixel 7“ ir naujesniems modeliams. Kaip įprasta „Pixel“ linijai, pataisos platinamos tiesiogiai per sistemos naujinimus, tačiau greitis gali skirtis priklausomai nuo regiono, operatoriaus ir įrenginio versijos.

    Pagrindinis šio leidimo tikslas – stabilumas ir klaidų taisymai. Tarp minimų patobulinimų – belaidžio įkrovimo veikimo nesklandumų šalinimas bei vaizdo įrašų filmavimo klaida, susijusi su priartinimu naudojant kamerą.

    Tokio tipo pataisos dažnai būna reikšmingos kasdieniam naudojimui, nes liečia įkrovimą, ryšio stabilumą ir kamerą, kuri daugeliui yra svarbiausia telefono funkcija. Jei įrenginys po atnaujinimo ima veikti neįprastai, rekomenduojama perkrauti telefoną ir patikrinti, ar nėra papildomų programėlių naujinimų.

    Tuo pačiu „Google“ ruošiasi „Google I/O“ kūrėjų konferencijai, kuri numatyta gegužės 19 ir 20 dienomis. Joje tradiciškai aptariamos „Android“ kryptys, naujos paslaugos ir funkcijos, o pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir dirbtinis intelektas sprendimams.

    Pastaruoju metu „Android“ ekosistemoje matyti aiški tendencija daugiau funkcijų perkelti į nuolat atnaujinamus sistemos komponentus, kad patobulinimai vartotojus pasiektų greičiau. Dėl to saugumo ir stabilumo pataisos tampa ne tik periodiniu įvykiu, bet ir nuolatiniu procesu, o „Pixel“ įrenginiai dažnai pirmieji gauna pakeitimus.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.

  • „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ inžinieriai pristatė naują metodą, kuris gali iki 6 kartų sumažinti DI modeliams reikalingą darbinę atmintį. Technologija pavadinta „TurboQuant“ ir skirta vienai brangiausių didelių kalbos modelių vietų – pokalbio konteksto saugojimui.

    Pagrindinis taikinys yra vadinamoji KV cache atmintis, kuri leidžia modeliui greitai prisiminti ankstesnes vartotojo žinutes. Be jos sistema turėtų nuolat iš naujo perskaičiuoti visą kontekstą, todėl atsakymai lėtėtų, o serverių sąnaudos augtų.

    KV cache galima suprasti kaip trumpalaikę pokalbio atmintį, kurioje laikomi tarpinių skaičiavimų duomenys. Ilgesni kontekstai ir didesnis vartotojų skaičius reiškia, kad ši atmintis sparčiai „suvalgo“ gigabaitus, o duomenų centrams tenka investuoti į vis didesnius resursus.

    Kas yra „TurboQuant“?

    „TurboQuant“ remiasi kvantizacija, kai skaitinės reikšmės atvaizduojamos mažesniu bitų skaičiumi ir taip užima mažiau vietos atmintyje. „Google“ teigia, kad šį kartą svarbiausia naujovė yra dinaminis veikimas realiuoju laiku, kai KV cache suspaudžiama pokalbio metu.

    Toks priėjimas yra techniškai sudėtingas, nes suspaudimas neturi pastebimai pabloginti atsakymų kokybės. Pagal pristatytą informaciją, siekiama mažinti atminties „butelio kaklelį“, kai ribojanti grandis tampa ne skaičiavimo galia, o būtent konteksto saugojimas.

    Ką rodo bandymai ir kam tai naudinga?

    „Google“ tyrėjai nurodo, kad metodas išbandytas su keliomis skirtingomis atvirojo kodo ir komercinėmis modelių šeimomis. Tokie testai svarbūs, nes leidžia įvertinti, ar sprendimas pritaikomas plačiau, o ne tik vienoje konkrečioje architektūroje.

    „TurboQuant“ labiausiai aktualus paslaugoms, kuriose vienu metu aptarnaujama daug užklausų ir reikia ilgų kontekstų, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pokalbiams, dokumentų analizės asistentams ar paieškos sistemoms. Mažesnis atminties poreikis teoriškai leidžia tame pačiame serveryje aptarnauti daugiau vartotojų arba didinti konteksto ilgį.

    „Šis metodas atrodo perspektyvus mažinant atminties key-value siaurąją vietą neaukojant modelių našumo“, – teigiama „Google“ pristatymo medžiagoje.

    Ar tai reiškia pigesnę RAM?

    Rinkoje seniai aptariama, kad duomenų centrų apetitas atminčiai auga dėl DI plėtros, todėl brangsta serverinė įranga ir jos komponentai. Vis dėlto vien technologinis proveržis dar negarantuoja, kad sutaupytas resursas automatiškai virs mažesne paklausa.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į vadinamąjį atšokimo efektą: jei atmintis tampa „pigesnė“ skaičiavimuose, dalis tiekėjų gali ne mažinti infrastruktūrą, o didinti modelių tikslumą, konteksto ilgį ar paslaugų apimtį. Tokiu atveju galutinis atminties poreikis gali ir toliau augti, o vartotojai kainų pokyčius pajus ne iš karto.

    Kol kas „TurboQuant“ įvardijamas kaip laboratorinis sprendimas, kuriam reikia platesnės validacijos realiose sistemose. Jei technologija pasieks gamybinį lygį ir bus plačiai įdiegta, ji gali tapti vienu svarbių žingsnių mažinant DI paslaugų savikainą, tačiau kainų rinkoje tai priklausys nuo to, kaip pramonė panaudos sutaupytą atmintį.

  • „Google“ paaiškino, kodėl „Android“ AICore ryja atmintį: kai kuriuose telefonuose – iki 12 GB

    „Google“ paaiškino, kodėl „Android“ AICore ryja atmintį: kai kuriuose telefonuose – iki 12 GB

    Daugelis „Android“ naudotojų pastaruoju metu pastebi, kad sistemos programėlė AICore jų telefone užima netikėtai daug vidinės atminties. „Google“ atnaujino savo pagalbos informaciją ir paaiškino, kad tai nėra klaida, o sąmoningai suprojektuotas veikimo principas.

    AICore yra sistemos komponentas, atsakingas už telefone veikiančias dirbtinio intelekto funkcijas, įskaitant vietoje įrenginyje vykdomų modelių darbą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis išmaniųjų funkcijų gali veikti greičiau ir be nuolatinio ryšio su internetu, tačiau už tai sumokama papildoma atminties sąnauda.

    Kodėl atminties prireikia staiga?

    „Google“ nurodo, kad AICore fone atnaujina DI modelį į naują versiją. Kad atnaujinimas būtų patikimas, telefone laikinai saugomos dvi modelio versijos: sena ir nauja.

    Tokiu būdu, jei naujoji versija sukeltų nesklandumų, įrenginys gali greitai grįžti prie ankstesnio varianto ir nereikia iš naujo visko atsisiųsti. Senesnė versija gali būti laikoma iki 3 dienų, o vėliau, įsitikinus stabilumu, ji pašalinama ir atmintis atlaisvinama.

    Kiek vietos tai gali užimti?

    Įprastai AICore gali užimti apie 7 GB, tačiau tam tikrais atvejais apimtis išauga iki maždaug 11–12 GB. Didžiausi šuoliai dažniausiai sutampa su modelio atnaujinimo laikotarpiu, kai telefone laikinai laikomos dvi versijos.

    Problema labiausiai juntama įrenginiuose su 128 GB ar mažesne vidine atmintimi, ypač jei telefone jau sukaupta daug nuotraukų, vaizdo įrašų ar programėlių. Telefonuose su 256 GB atmintimi toks laikinas padidėjimas dažniausiai nesukelia nepatogumų, nebent atmintis nuolat beveik pilna.

    Ar verta išjungti AICore?

    Teoriškai atmintį galima susigrąžinti išjungus AICore, tačiau tada gali nustoti veikti dalis telefone esančių DI funkcijų. Tarp jų gali būti išmanesni atsakymai, santraukos, patobulintas rašybos ir gramatikos tikrinimas, vertimo bei kitos funkcijos, kurios remiasi vietoje įrenginyje veikiančiais modeliais.

    „Google“ taip pat pripažįsta, kad kai kuriais atvejais naudotojai mato didesnį baterijos ar procesoriaus apkrovimą. Tai dažniausiai siejama su tuo pačiu foniniu modelio diegimu ir atnaujinimu, todėl intensyvesnis veikimas paprastai būna laikinas.

    Jei trūksta vietos, praktiškiausias sprendimas dažniausiai yra atlaisvinti kelis gigabaitus prieš atnaujinimus, o ne išjungti sisteminį komponentą. Taip telefonas gali sklandžiai įsidiegti naują modelį, o po kelių dienų atminties sąnaudos turėtų sumažėti, kai senoji versija bus automatiškai pašalinta.

  • „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    Internete daugėjant nutekėjimų apie „Google“ Pixel 11 seriją, naujausia informacija piešia dviprasmį vaizdą: laukiama reikšmingų procesoriaus ir kamerų pokyčių, tačiau kai kuriems modeliams gali tekti mažesnė operatyvioji atmintis. Nutekėjimuose minimi ir dizaino elementai, susiję su nauja šviesos indikatorių funkcija.

    Šaltiniuose teigiama, kad Pixel 11 serijos „Tensor G6“ lustą esą gamins TSMC, naudodama N2 technologinį procesą, kuris siejamas su 2 nanometrų klase. Jei tai pasitvirtins, tai būtų svarbus posūkis „Google“ strategijoje, nes mažesnis technologinis procesas paprastai reiškia geresnį energijos efektyvumą ir didesnį našumą.

    Lustas ir ryšio modemas

    Nutekėjimuose minimas 7 branduolių centrinis procesorius su skirtingais dažniais našiems ir taupiems režimams, o grafika esą patikėta „PowerVR“ architektūrai. Taip pat nurodoma, kad DI užduotims numatytas atnaujintas TPU, o saugumui – atskiras „Titan M3“ sprendimas.

    Dar viena reikšminga detalė – galimas perėjimas prie „MediaTek“ M90 modemo, atsisakant ankstesniuose Pixel naudoto „Exynos“ modemo. Tokie pokyčiai paprastai siejami su dviem tikslais: mažesnėmis energijos sąnaudomis mobiliajame tinkle ir stabilesniu ryšiu, ypač ten, kur signalas silpnesnis.

    Kameros, baterija ir operatyvioji atmintis

    Kalbant apie fotografiją, nutekėjimuose teigiama, kad „Google“ gali atnaujinti vaizdo jutiklius visoje Pixel 11 linijoje. Baziniai Pixel 11 ir Pixel 11 Pro Fold modeliai esą gautų naują 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, o „Pro“ variantams priskiriami pokyčiai pagrindinėje ir teleobjektyvo kamerose.

    Praktikoje nauji jutikliai dažniausiai reiškia geresnį dinaminį diapazoną, detales prasto apšvietimo sąlygomis ir stabilesnį vaizdo įrašymą, tačiau vien jutiklio pakeitimas dar negarantuoja šuolio. Rezultatas labai priklausys nuo „Google“ skaičiavimo fotografijos algoritmų ir to, kaip bus suderinta optika.

    Baterijos talpos, sprendžiant iš nutekėjusios informacijos, gali likti panašios, o Pixel 11 Pro XL minimali talpa įvardijama kaip 5 000 miliampervalandžių. Tai reikštų, kad didžiausią pažangą autonomijai turėtų atnešti efektyvesnis lustas ir modemas, o ne didesnė baterija.

    Vienas netikėčiausių teiginių – galimos dvi Pixel 11 Pro ir XL konfigūracijos su 12 gigabaitų arba 16 gigabaitų operatyviosios atminties. Kadangi pastaruoju metu „Pro“ klasėje 16 gigabaitų buvo tapę įprastu pasirinkimu, toks žingsnis galėtų reikšti aiškesnį funkcijų atskyrimą pagal kainą arba atminties dydžio susiejimą su didesnės talpos vidine atmintimi.

    Nauja šviesa ir veido atrakinimas

    Nutekėjimuose taip pat minima funkcija, vadinama Pixel Glow, kuri siejama su kompaktišku RGB šviesos diodų masyvu. Teigiama, kad ši idėja savo logika primintų „Nothing“ šviesos indikatorius, tačiau kol kas neaišku, ar tai bus tik pranešimų apšvietimas, ar ir papildomas įrankis fotografijai bei vaizdo įrašams.

    Galiausiai, nors anksčiau buvo kalbų apie infraraudonųjų spindulių veido atpažinimą, naujausia nutekėjusi informacija teigia, kad Pixel 11 serija tokios technologijos dar nepristatys. Jei tai tiesa, „Google“ ir toliau remsis pirštų atspaudų sprendimais bei kameriniu veido atpažinimu, kurio saugumo lygis paprastai laikomas žemesniu nei IR sistemų.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.

  • Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija atsidūrė Europos diskusijų apie duomenų centrų plėtrą epicentre, kai staigiai išaugusi elektros paklausa pradėjo viršyti tinklo galimybes. Šalis, ilgai laikyta patrauklia kryptimi dėl vėsesnio klimato ir atsinaujinančios energetikos, dabar svarsto, kaip riboti itin daug energijos vartojančių objektų augimą.

    Valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė Energinet kovo mėnesį laikinai sustabdė naujų prijungimo prie tinklo sutarčių sudarymą. Sprendimas priimtas po to, kai, Energinet teigimu, įvyko paraiškų „sprogimas“, o laukiančių projektų apimtys tapo sunkiai valdomos.

    Paraiškų banga pralenkė realybę

    Energinet nurodo, kad eilėje susikaupė apie 60 gigavatų planuojamų projektų, norinčių prisijungti prie tinklo. Palyginimui, Danijos didžiausias momentinis elektros poreikis siekia apie 7 gigavatus, todėl skirtumas tarp norų ir techninių galimybių tapo akivaizdus.

    Didelę dalį paraiškų sudaro duomenų centrai: vien jų planuojami prijungimai sudaro apie 14 gigavatų. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dalis projektų gali būti nepakankamai brandūs, o tokia eilė tampa labiau hipotetinė nei reali.

    „Turime būti realistiški ir vertinti, kas iš tiesų prieinama. Negalima dalyti prijungimo pažadų, kai elektros tiesiog nėra“, – sakė Duomenų centrų pramonės asociacijos vadovas Henrikas Hansenas.

    Energinet skelbia, kad pauzė numatyta keliems mėnesiams, kol bus atlikta sistemos apžvalga ir pasiūlyti sprendimai, galintys padidinti pralaidumus. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu naujiems projektams trūks aiškumo dėl terminų, prioritetų ir sąlygų.

    Kas gaus prioritetą: verslas ar infrastruktūra?

    Diskusiją Danijoje kaitina klausimas, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, kai tinklo pajėgumų neužtenka visiems. Politinėje darbotvarkėje atsirado idėjų pirmiausia užtikrinti vietos vartotojų ir strateginių sektorių poreikius, o didelius elektros vartotojus nukelti į eilės pabaigą.

    Tai atspindi platesnę Europos tendenciją: spartėjant elektrifikacijai ir augant skaitmeninių paslaugų apimtims, tinklų plėtra vis dažniau nespėja su poreikiu. Duomenų centrų plėtrą papildomai stumia debesijos paslaugos ir DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra, kuri gali smarkiai didinti bazinį elektros vartojimą.

    Vis dėlto rinkos dalyviai įspėja, kad per griežti ribojimai gali nukreipti investicijas į kitas šalis. Toks scenarijus būtų skausmingas regionui, siekiančiam išlaikyti technologinį konkurencingumą ir pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Jei negalėsite DI užduočių vykdyti Danijoje, tiesiog perkelsite jas kitur, ir būtent tai pamatysime“, – sakė Skaitmeninės infrastruktūros bendrovės „Digital Realty“ vadovė Šiaurės šalims Pernille Hoffmann.

    Investicijos didelės, bet kantrybė ribota

    Duomenų centrų sektorius Danijoje jau yra reikšmingas: šalyje skaičiuojama šimtai megavatų įdiegtos galios, o iki 2030 metų prognozuojamas augimas viršija 1 gigavatą. Didelę dalį dabartinių pajėgumų sudaro vadinamieji hyperscale tipo centrai, kuriuos valdo pasaulinės technologijų kompanijos.

    Technologijų milžinės atvirai kalba, kad neapibrėžtumas dėl tinklo prieinamumo verčia greitai ieškoti alternatyvų. Tai svarbu todėl, kad klientams debesijos ir DI paslaugų pajėgumai reikalingi ne po kelerių metų, o dabar, o sprendimai dėl lokacijos dažnai priimami remiantis aiškiais prijungimo terminais.

    „Galite laukti tik tam tikrą laiką. Jei nėra aiškumo, ar apribojimai bus panaikinti, natūralu, kad atsigręžiama į kitas rinkas“, – sakė „Google“ atstovė Diana Hodnett.

    Danija šiuo metu taip pat išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį, todėl sprendimai dėl naujų prioritetų, reguliavimo ar kriterijų gali užtrukti. Tuo pat metu Energinet pabrėžia, kad be politinių susitarimų ir atnaujinto reguliavimo bus sudėtinga skaidriai nustatyti, kuriems projektams suteikti greičiausią prieigą.

    Situacija Danijoje tampa signalu ir kitoms valstybėms: vien atsinaujinančios energetikos plėtra problemos neišsprendžia, jei elektros perdavimo ir skirstymo tinklai nespėja prisitaikyti. Artimiausiais metais Europoje vis dažniau bus sprendžiama, kaip suderinti investicijas į skaitmeninę ekonomiką su realiais tinklo pajėgumais ir visuomenės lūkesčiais.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.

  • „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ plečia „Gemini“ galimybes ir visiems naudotojams atveria vieną praktiškiausių naujovių – užrašines, dar vadinamas „notebooks“. Iki šiol ši funkcija pirmiausia buvo pasiekiama mokantiems DI prenumeratoriams, tačiau dabar ji diegiama ir nemokamoje versijoje mobiliajame telefone.

    Užrašinių integracija „Gemini“ ekosistemoje buvo pradėta 2025 metų gruodį, kai „NotebookLM“ funkcijos ėmė persikelti į pokalbių asistentą. Iš pradžių tai veikė tik internete, o 2026 metų pradžioje pasiekė ir programėlę, vėliau integracija dar labiau išplėsta į pačią „Gemini“ aplinką.

    Kam reikalingos užrašinės „Gemini“?

    Užrašinės „Gemini“ iš esmės veikia kaip išmanesni aplankai: jos leidžia sugrupuoti susijusius pokalbius ir prie jų pridėti papildomą medžiagą. Taip asistentas gali atsakyti remdamasis platesniu kontekstu, o ne tik viena atskira žinute.

    Praktikoje tai patogu tiems, kurie „Gemini“ naudoja studijoms, darbui ar tyrimams: vienoje vietoje galima laikyti projekto pokalbius, failus ir susijusius dokumentus. Tokia struktūra padeda greičiau grįžti prie ankstesnių išvadų ir tęsti darbą neperkeliant informacijos rankiniu būdu.

    Skirtumai tarp nemokamos ir mokamos versijos

    „Google“ palieka ribojimus, kurie priklauso nuo plano. Nemokamoje versijoje vienoje užrašinėje galima pridėti iki 50 šaltinių, o mokantys DI prenumeratoriai, priklausomai nuo plano, gali pridėti nuo 100 iki 600 šaltinių.

    Tai reiškia, kad bazinė funkcija tampa prieinama visiems, tačiau intensyviai su dideliais dokumentų kiekiais dirbantys naudotojai vis dar turės pranašumų mokamose versijose. Tokia praktika būdinga daugeliui DI įrankių, kai platesnės apimties darbas ir didesni limitai paliekami prenumeratoriams.

    Sinchronizacija su „NotebookLM“ ir plėtra Europoje

    „Gemini“ užrašinės sinchronizuojamos su „NotebookLM“, todėl darbas gali vykti abiem kryptimis: informaciją galima rinkti ir apdoroti „Gemini“, o vėliau tęsti analizę „NotebookLM“ aplinkoje. Tai sustiprina „Google“ siekį sujungti pokalbių asistentą su dokumentais paremtu tyrimų įrankiu į vieną darbo eigą.

    Vis dėlto funkcija dar ne visur prieinama Europos šalyse. „Google“ nurodo, kad platesnis pasiekiamumas Europoje planuojamas artimiausiu metu, tad dalis naudotojų atnaujinimą gali gauti vėliau.

    Šie pokyčiai sutampa su kitu „Gemini“ atnaujinimu: asistentas pamažu plečia galimybes generuoti ir eksportuoti failus į skirtingus formatus, kad rezultatais būtų lengviau dalintis. Vartotojams tai sumažina poreikį kopijuoti tekstą rankiniu būdu ir spartina darbą su parengtais dokumentais.