Tag: Google

  • „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    YouTube pradėjo bandyti naują eksperimentinę funkciją, paremtą dirbtiniu intelektu: platformoje atsirado pokalbių langas, kuris leidžia ieškoti vaizdo įrašų tarsi bendraujant. Idėja panaši į pokalbio tipo paiešką, kai vartotojas ne tik suveda raktinius žodžius, bet ir klausia pilnais sakiniais.

    Funkcija sukurta tam, kad būtų lengviau greitai rasti dominančius vaizdo įrašus, ypač kai tema sudėtingesnė arba reikia tikslesnio atsakymo. Vietoj ilgo naršymo po rekomendacijas, vartotojas gali paklausti, ką žiūrėti, o sistema pateikia trumpą tekstinę įžvalgą ir susijusių vaizdo įrašų pasiūlymus.

    Kaip veikia naujas langas?

    Norint pasinaudoti bandymu, YouTube sąsajoje pateikiamas mygtukas, panašus į kvietimą užduoti klausimą. Paspaudus jį, atsidaro pokalbių langas su keliomis siūlomomis užklausomis, o vėliau galima įrašyti savo klausimą.

    Atsakymai pateikiami tekstu, o žemiau rodomi vaizdo įrašai, susieti su tema. Tokiu būdu DI ne tik pasiūlo, ką žiūrėti, bet ir padeda greičiau susiaurinti paiešką, kai vartotojas pats dar tiksliai nežino, ko ieško.

    Kam funkcija prieinama dabar?

    Kol kas tai riboto masto eksperimentas: jis paleistas tik vienoje rinkoje. Juo gali naudotis tik YouTube Premium prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose, kurie funkciją įsijungia per youtube.com/new, taip pat būtina būti sulaukus 18 metų.

    „Kol kas nežinoma, ar ši funkcija bus greitai išplėsta į kitas šalis, nes pirmiausia bus renkami bandytojų atsiliepimai ir vertinama, kaip sprendimas pasiteisina“, – teigiama apie bandomojo etapo logiką.

    Kodėl tai svarbu YouTube paieškai?

    Toks pokalbio tipo paieškos modelis atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau primena konsultaciją, o ne nuorodų sąrašą. YouTube atveju tai gali keisti ir rekomendacijų logiką: vartotojai gali aktyviau nurodyti, ko nori, o ne vien pasikliauti automatiniu srautu.

    Vis dėlto, kaip ir kitų DI funkcijų atveju, galutinė plėtra priklausys nuo bandymo rezultatų, tikslumo ir naudotojų pasitenkinimo. Jei eksperimentas pasiteisins, tikėtina, kad funkcija ilgainiui pasieks daugiau rinkų ir platesnę auditoriją.

  • „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia naują dėvimą įrenginį – „Galaxy“ išmaniuosius akinius, kurie turėtų veikti su „Android XR“. Į viešumą pateko neoficialūs atvaizdai ir dalis techninių duomenų, todėl bendrovės planai jau dabar kelia didelį susidomėjimą.

    Nutekėjimuose minima, kad bazinis akinių variantas galėtų kainuoti maždaug 350–460 eurų. Modelis su integruotu ekranu, kaip teigiama, būtų gerokai brangesnis ir galėtų siekti apie 550–830 eurų, tad tai būtų premium klasės įrenginys, konkuruosiantis su brangesniais išmaniųjų akinių sprendimais.

    Kada galima tikėtis pristatymo?

    Konkreti pristatymo data kol kas neįvardyta, tačiau kalbama, kad pirmoji akinių versija galėtų būti paskelbta dar šiais metais. Tuo metu variantas su ekranu, remiantis nutekėjimuose minima informacija, galėtų pasirodyti vėliau, tikėtina, 2027 metais.

    Tokie terminai atitinka platesnę rinkos kryptį: gamintojai skuba įtvirtinti pozicijas naujoje kategorijoje, kur susilieja garsas, kamera, DI funkcijos ir patogi kasdienė forma. Įmonės dažnai pradeda nuo paprastesnių, daugiau į garsą ir fotografavimą orientuotų modelių, o pilnaverčius AR sprendimus su ekranais pristato vėliau.

    „Android XR“ ir DI ambicijos

    Akinių programinės įrangos ašimi turėtų tapti „Android XR“, kurią „Google“ vysto kaip platformą išplėstinės realybės įrenginiams. Tai reikštų, kad „Samsung“ siekia ne tik sukurti dar vieną aksesuarą, bet ir įsilieti į ekosistemą, kurioje svarbus programėlių palaikymas, kūrėjų įrankiai ir paslaugų integracija.

    Taip pat minima DI kryptis: akiniuose turėtų atsirasti funkcijų, paremtų „Gemini“. Tokiuose įrenginiuose DI paprastai naudojamas greitam aplinkos atpažinimui, vertimui realiu laiku, pagalbai ieškant informacijos ir balso valdymui, kai telefoną norisi palikti kišenėje.

    Kas žinoma apie technines savybes?

    Pagal nutekintą informaciją, „Galaxy“ išmanieji akiniai galėtų būti paremti „Qualcomm Snapdragon AR1“ platforma. Taip pat minima 155 mAh baterija, „Sony IMX681“ 12 MP vaizdo jutiklis, „Bluetooth“ 5.3 ryšys, „Wi‑Fi“ ir garsiakalbiai, integruoti į kojeles.

    Teigiama, kad įrenginys turėtų sverti apie 50 gramų, o dizainas iš pirmo žvilgsnio primintų įprastus akinius, tačiau su pastebimomis nedidelėmis kameromis. Nutekėjimuose taip pat minimas bendradarbiavimas su Warby Parker ir Gentle Monster, kas leistų „Samsung“ labiau orientuotis į stilių ir patogumą, o ne vien technologinę išvaizdą.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, todėl specifikacijos ir kainos gali keistis iki pristatymo. Vis dėlto nutekėjimai rodo, kad „Samsung“ rimtai taikosi į išmaniųjų akinių kategoriją ir nori ją susieti su „Android XR“ bei DI paslaugomis.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ pristatė naują Verified Email funkciją, kuri gali reikšmingai supaprastinti registraciją programėlėse „Android“ įrenginiuose. Vietoj įprasto šešių skaitmenų kodo paieškos pašto dėžutėje, programėlė galės automatiškai patvirtinti, kad vartotojas tikrai valdo savo „Gmail“ adresą.

    Naujovė diegiama per „Android“ Credential Manager ir remiasi vadinamuoju kriptografiškai patvirtintu el. pašto kredencialu, kuris jau saugomas įrenginyje. Tai reiškia, kad patvirtinimas vyksta saugesniu, technologiškai patikimesniu būdu nei vienkartiniai kodai, kurie neretai atsiduria šlamšte arba vėluoja.

    Kam to prireiks kasdien?

    „Google“ teigimu, Verified Email gali būti naudojama ne tik greitesnei registracijai, bet ir paskyros atkūrimui bei pakartotiniam tapatybės patvirtinimui jautriems veiksmams. Pavyzdžiui, keičiant svarbius nustatymus ar atliekant veiksmus, kuriems įprastai prašoma papildomo patvirtinimo.

    Kartu „Google“ skatina programėlių kūrėjus naujo registracijos proceso metu pasiūlyti sukurti ir passkey, tai yra modernesnį prisijungimo būdą be slaptažodžių. Tokia kryptis atitinka bendrą industrijos tendenciją mažinti priklausomybę nuo SMS ar el. pašto kodų, kurie dažnai tampa sukčių taikiniu.

    Kokie ribojimai taikomi?

    Svarbiausias minusas tas, kad funkcija kol kas veikia tik su vartotojų „Google“ paskyromis. Tai reiškia, kad asmeninis „Gmail“ el. paštas tiks, tačiau „Google Workspace“ ar administruojamos paskyros šios naujovės gali negauti ir turės likti prie įprastų patvirtinimo metodų.

    „Google“ taip pat atkreipia dėmesį į paskyras, sukurtas be „Gmail“ adreso, pavyzdžiui, kai naudojami švietimo ar organizacijų sprendimai. Tokiais atvejais gali būti prašoma papildomo žingsnio nuosavybei patvirtinti, nes laikui bėgant paskyros valdymas gali pasikeisti.

    Kokiems įrenginiams tai prieinama?

    Norint naudotis Verified Email, nebūtina turėti naujausio telefono. „Google“ nurodo, kad funkcija palaikoma įrenginiuose su „Android 9“ ar naujesne versija bei „Google Play“ paslaugomis 25.49.xx ar naujesnėmis.

    Praktiškai tai reiškia, kad naujovė gali pasiekti didelę dalį aktyvių „Android“ įrenginių, o tikrasis jos paplitimas priklausys nuo to, kaip greitai ją integruos programėlių kūrėjai. Jei integracija bus sėkminga, vartotojams registracija ir paskyrų atkūrimas gali tapti pastebimai greitesni ir mažiau erzinantys.

  • „Google“ ruošia ikonų revoliuciją: netrukus pasikeis „Gmail“, „Meet“ ir kitos programos

    „Google“ ruošia ikonų revoliuciją: netrukus pasikeis „Gmail“, „Meet“ ir kitos programos

    „Google“ artimiausiu metu planuoja atnaujinti dalies savo populiariausių programėlių piktogramas. Pokyčiai palies ne vieną kasdien naudojamą įrankį, o pirmieji naujo dizaino pavyzdžiai jau pasirodė viešumoje.

    Atnaujinimai numatomi „Gmail“, „Google Drive“ ir kitiems „Workspace“ paketo komponentams, taip pat „Meet“, „Chat“, „Calendar“ ir „Keep“. Tai tęsinys pernai pradėtos vizualinės krypties, kai naujesnį „G“ ženklą ir atnaujintas piktogramas gavo tokios programos kaip „Google Maps“ ar „Google Photos“.

    Kas keisis piktogramose?

    Naujas dizainas turėtų būti paprastesnis, su labiau suapvalintais kampais ir švaresnėmis formomis. Dalis piktogramų bus mažiau margos, kai kur vietoje kelių spalvų numatomas vienos spalvos ar artimų atspalvių sprendimas.

    Tokie pokyčiai paprastai daromi ne tik dėl estetikos. „Google“ pastaraisiais metais nuosekliai vienodina savo produktų vizualinę kalbą, kad skirtingos programos atrodytų kaip vienos ekosistemos dalys ir būtų lengviau atpažįstamos skirtinguose įrenginiuose.

    Kaip tai siejama su DI?

    Atnaujintos piktogramos siejamos su bendrovės kryptimi, kurioje vis daugiau funkcijų integruojama su DI. Nors pati piktograma funkcionalumo tiesiogiai nekeičia, dizaino atnaujinimai dažnai lydi didesnius programų atnaujinimus ar strateginius pristatymus.

    Praktikoje tai reiškia, kad „Gmail“, „Docs“ ar „Meet“ vartotojai gali sulaukti ne tik naujų ikonų, bet ir tolesnio DI pagrindu veikiančių funkcijų plėtimo, ypač produktyvumo ir bendradarbiavimo srityse.

    Kada atnaujinimai pasieks vartotojus?

    Tiksli data kol kas neįvardijama, tačiau tokie pakeitimai dažnai diegiami etapais ir gali pasirodyti kartu su didesniais „Android“ ir pačių programų atnaujinimais. Tikėtina, kad daugiau detalių gali būti atskleista per „Google I/O“ renginius ar artimiausius programų versijų atnaujinimus.

    Vartotojams svarbu žinoti, kad piktogramų pasikeitimas gali trumpam sukelti sumaištį, ypač jei įprasti simboliai taps vizualiai panašesni vieni į kitus. Vis dėlto tokie atnaujinimai paprastai būna suderinti taip, kad pagrindiniai elementai išliktų atpažįstami.

  • „DeepSeek“ rėžia kainas net 75 proc.: JAV kaltina Kiniją technologijų vagyste ir kursto naują DI karą

    „DeepSeek“ rėžia kainas net 75 proc.: JAV kaltina Kiniją technologijų vagyste ir kursto naują DI karą

    Kinijos DI bendrovė „DeepSeek“ pristatė naujausią modelį „DeepSeek-V4“ ir kartu paskelbė itin agresyvų API kainodaros atnaujinimą. Įmonė siūlo iki 75 proc. nuolaidą „DeepSeek-V4-Pro“ ir ženkliai mažina kai kurių pasikartojančių užklausų kaštus, taip taikydamasi į programuotojus ir startuolius.

    Tokie žingsniai vyksta tuo metu, kai DI rinkoje lyderystę išlaiko JAV laboratorijos ir technologijų gigantai, tarp jų „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir „Meta“. Vis dėlto Kinijos kūrėjai pastaraisiais metais sparčiai mažina atotrūkį, ypač siūlydami pigesnius sprendimus ir greitesnį diegimą.

    Kodėl kainos mažinamos dabar?

    DI paslaugų kainą dažniausiai lemia skaičiavimo resursai, ypač modernių lustų prieinamumas ir efektyvumas. Pastaruoju metu rinka vis labiau spaudžiama konkuruoti ne vien kokybe, bet ir savikaina, todėl kainų karai API segmente tampa vis dažnesni.

    „DeepSeek“ viešai akcentuoja, kad mažesnės kainos turi padėti kurti našesnes programėles, kai biudžetai riboti, o eksperimentavimas brangus. Praktikoje tai reiškia patrauklesnes sąlygas komandų prototipams, automatizavimui ir DI agentų diegimui.

    DI agentai tampa pagrindine kryptimi

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad V4 serija orientuota į DI agentus, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti pokalbių robotai. Tokie agentai projektuojami ne vien atsakinėti, bet ir vykdyti veiksmų sekas, dirbti su įrankiais, programomis, duomenų bazėmis ir procesais.

    Ši kryptis sutampa su platesne rinkos tendencija, kai didieji žaidėjai investuoja į modelius, galinčius planuoti veiksmus ir atlikti užduotis pusiau autonomiškai. Kartu didėja poreikis aiškioms saugos taisyklėms, prieigos kontrolei ir audituojamumui, nes agentai gali turėti didesnį poveikį realioms sistemoms.

    JAV kaltinimai dėl technologijų pasisavinimo

    Kainų mažinimą ir naujo modelio pristatymą lydi auganti geopolitinė įtampa. JAV pareigūnai viešai kelia klausimus dėl galimo JAV DI sistemų idėjų, metodų ar išvestinių rezultatų pasisavinimo, kalbėdami apie modelių distiliavimo ir panašių praktikų rizikas.

    „JAV perspėja, kad priešiškos šalys gali naudoti JAV sukurtų modelių rezultatus, kad greičiau pasiektų panašų lygį ir sumažintų kūrimo sąnaudas“, – teigiama viešai aptariamuose diplomatiniuose perspėjimuose, kuriuos cituoja tarptautinė žiniasklaida.

    Kinijos pusė tokius kaltinimus neigia ir vadina juos politizuotais. Įtampą didina ir tai, kad DI technologijos vis dažniau laikomos strategine infrastruktūra, kuri svarbi ne tik verslui, bet ir nacionaliniam saugumui bei informacijos patikimumui.

    Ekspertai pastebi, kad ginčai dėl intelektinės nuosavybės DI srityje ateityje tik stiprės, nes modelių mokymas remiasi milžiniškais duomenų kiekiais, o ribos tarp teisėto naudojimo, licencijavimo ir kopijavimo skirtingose jurisdikcijose vertinamos nevienodai. Todėl rinkai vis svarbesni tampa skaidrūs mokymo duomenų principai, atsakomybė už rezultatus ir tarptautinių taisyklių suvienodinimas.

  • „Google“ ruošia ryškų „Gmail“ ir „Docs“ ikonų pertvarkymą: pagaliau išspręs erzinančią bėdą

    „Google“ ruošia ryškų „Gmail“ ir „Docs“ ikonų pertvarkymą: pagaliau išspręs erzinančią bėdą

    „Google“ ruošia didelį „Workspace“ programų ikonų atnaujinimą, kuris gali pakeisti tai, kaip vartotojai atpažįsta „Gmail“, „Calendar“, „Docs“, „Sheets“, „Slides“, „Meet“ ir „Chat“. Pagrindinis tikslas paprastas: naujos ikonos turi būti aiškiau atskiriamos ir geriau įskaitomos skirtinguose ekranuose.

    Pastaraisiais metais „Workspace“ ikonų stilius sulaukė kritikos, nes daugelis jų atrodė pernelyg panašios. Dėl bendrų formų ir artimų spalvų vartotojams dažnai tekdavo papildomai žvilgtelėti į pavadinimus, o tai ypač nepatogu skubant ar naudojant mažesnį ekraną.

    Kas keičiasi ikonose

    Remiantis viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, naujame dizaine labiau naudojami gradientai ir švytėjimo efektai. Tokį braižą „Google“ jau taiko kai kurių savo produktų vizualinėje kalboje, todėl pokytis atrodytų nuoseklus visos ekosistemos mastu.

    Ne mažiau svarbu tai, kad ikonos turėtų gauti ryškesnį individualumą: daugiau skirtingų formų, proporcijų ir akcentų. Tai turėtų sumažinti painiavą, kai kelių programų piktogramos atrodo beveik identiškos, ypač greitos peržiūros režimu.

    Kodėl tai svarbu telefonams ir planšetėms

    Atnaujinimas siejamas su platesniais „Android“ dizaino pokyčiais, kai sąsajos elementai pritaikomi įvairiems įrenginiams. Didėjant sulankstomų telefonų ir planšečių populiarumui, ikonoms tenka prisitaikyti prie skirtingų dydžių, tankio ir išdėstymo.

    Aiškesnės, labiau viena nuo kitos besiskiriančios ikonos paprastai geriau skalėja: jos lengviau atpažįstamos tiek mažame telefone, tiek didesniame planšetės ekrane. Tai ypač aktualu, kai vienu metu rodoma daugiau programų piktogramų arba jos suspaudžiamos į aplankus.

    Kada gali pasirodyti naujas dizainas

    Kol kas „Google“ oficialiai nepatvirtino, kada tiksliai pradės diegti atnaujintas „Workspace“ ikonas. Vis dėlto įprasta, kad didesni dizaino pakeitimai pristatomi per didžiuosius bendrovės renginius ir vėliau diegiami etapais, todėl realus startas gali būti išskaidytas per kelis atnaujinimus.

    Jei pertvarka bus įgyvendinta, ji palies ne tik estetiką. Vartotojams tai gali reikšti paprastesnę navigaciją ir mažiau klaidų kasdienėje rutinoje, kai „Gmail“, „Docs“ ar „Meet“ atsidaro vienu paspaudimu ir be dvejonių.

  • „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Gemini“ „Android“ įrenginiuose netrukus gali sulaukti pastebimo vizualinio atnaujinimo. Po daugybės smulkių dizaino korekcijų per pastaruosius metus bendrovė, panašu, ruošia pokytį ekrane, kurį naudotojai mato dažniausiai, kai laukia atsakymo į užklausą.

    Pagal paviešintas detales, „Gemini“ atsakymo generavimo metu gali atsirasti animuotas spalvų gradientas. Tokia animacija pakeistų iki šiol įprastą statiškesnį vaizdą su trumpomis būsenomis, pavyzdžiui, kai rodoma, kad sistema mąsto, arba matomas tik „Gemini“ simbolis.

    Kas keisis „Gemini“ lange

    Animuotas fonas būtų ne tik estetinis patobulinimas, bet ir aiškesnis signalas naudotojui, kad užklausa apdorojama. Tikėtina, kad animacijoje dominuotų „Google“ naudojamos pagrindinės spalvos, todėl vizualiai ji primintų kitus bendrovės sprendimus, kur pabrėžiamas dinamiškumas.

    Kartu matyti ir funkcinių elementų perstatymas. Mygtukas „Answer now“, leidžiantis praleisti gilesnį apdorojimą ir greičiau gauti trumpesnį atsakymą, naujame vaizde galėtų būti perkeltas arčiau įvedimo laukelio, virš jo.

    Kodėl tai svarbu naudotojams

    Tokie pokyčiai paprastai rodo „Google“ siekį suvienodinti vartotojo patirtį ir aiškiau atskirti skirtingus atsakymo režimus. Praktikoje tai gali reikšti mažiau dviprasmybių, kada sistema pateiks greitą atsakymą, o kada vykdys ilgesnį apdorojimą, kuris kai kuriais atvejais būna tikslesnis.

    Vizualinis atnaujinimas taip pat atitinka platesnę tendenciją, kai DI įrankiai stengiasi būti ne tik funkcionalūs, bet ir labiau suprantami, ypač kai atsakymo laukimas užtrunka. Aiškūs būsenų indikatoriai, animacijos ir geresnis išdėstymas dažnai mažina vartotojų nekantrumą ir klaidų skaičių, pavyzdžiui, kai užklausa išsiunčiama pakartotinai.

    Kada galima tikėtis atnaujinimo

    Kol kas neaišku, kada šie pakeitimai bus pradėti diegti visiems „Gemini“ naudotojams „Android“ platformoje. Vis dėlto tikėtina, kad daugiau detalių gali paaiškėti per „Google I/O“ konferenciją, kuri tradiciškai skirta naujoms „Android“ ir „Google“ paslaugų kryptims bei atnaujinimams pristatyti.

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ aktyviai atnaujina ir kitų produktų dizainą, todėl „Gemini“ pokyčiai gali būti platesnio vizualinio suvienodinimo dalis. Jei atnaujinimas bus patvirtintas artimiausiu metu, pirmiausia jis gali pasiekti dalį naudotojų per bandomuosius programėlės atnaujinimus.