CP v2

Tag: Google

  • „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    Kas keičiasi „Youtube“ programėlėje

    „Google“ pradeda visame pasaulyje nemokamai įjungti „Youtube“ vaizdo vaizde (PiP) režimą, kuris iki šiol daugelyje rinkų buvo siejamas su „Youtube Premium“. Tai reiškia, kad „Android“ ir „iOS“ naudotojai galės toliau žiūrėti vaizdo įrašą mažame lange, kol tuo pačiu metu naudojasi kitomis programėlėmis.

    Iki šiol nemokamas PiP mobiliojoje „Youtube“ versijoje buvo plačiau prieinamas tik JAV, o kitur dažnai reikėjo mokamos prenumeratos. Dabar „Google“ šį funkcionalumą plečia globaliai, tačiau pabrėžia, kad naujovė visus pasieks ne iš karto.

    Kada atsiras ir kam neveiks

    „Youtube“ nurodo, kad pilnas PiP įjungimas visiems vartotojams gali užtrukti iki kelių mėnesių. Dėl tokio diegimo etapo dalis žmonių Lietuvoje kurį laiką dar gali nematyti pasikeitimų, net jei programėlė atnaujinta.

    Svarbi sąlyga yra turinio tipas: nemokamas PiP bus taikomas ilgų formatų vaizdo įrašams, bet ne muzikos turiniui. Kitaip tariant, kai kuriems klipams ar muzikiniams vaizdo įrašams mažasis grotuvo langas vis dar gali būti neprieinamas be prenumeratos.

    Ką vis dar suteikia „Youtube Premium“

    Nors PiP tampa lengviau pasiekiamas, „Youtube Premium“ išlieka su papildomomis naudomis, kurios nepriklauso nuo šio vieno režimo. Mokamas planas paprastai užtikrina platesnį funkcijų paketą, įskaitant galimybę naudoti PiP su įvairiu turiniu ir be minėtų ribojimų.

    Praktiškai tai reiškia, kad daliai vartotojų nemokamas PiP bus pakankamas kasdieniam žiūrėjimui, tačiau aktyviau „Youtube“ muzikai naudojantys žmonės vis dar gali susidurti su apribojimais. „Google“ šiuo žingsniu akivaizdžiai siekia suvienodinti funkcijų prieinamumą skirtingose rinkose ir sumažinti skirtį tarp regionų.

    Kaip įjungti vaizdo vaizde režimą

    Norint naudoti PiP, reikia paleisti vaizdo įrašą „Youtube“ programėlėje ir perjungti vaizdą į mažą plaukiojantį langą, leidžiantį vienu metu naršyti kitose programėlėse. Toks langas paprastai gali būti tempiamas į patogią ekrano vietą ir, priklausomai nuo įrenginio, keisti dydį gestais.

    Jei funkcijos dar nėra, verta patikrinti, ar atnaujinta „Youtube“ programėlė, ir įsitikinti, kad telefono operacinės sistemos nustatymuose leidžiama naudoti vaizdą vaizde. Kadangi diegimas vyksta etapais, daliai naudotojų pokytis gali atsirasti vėliau.

  • „Google“ paieškoje – naujovė Lenkijoje: leis pasirinkti mėgstamus šaltinius „Top stories“

    „Google“ paieškoje – naujovė Lenkijoje: leis pasirinkti mėgstamus šaltinius „Top stories“

    „Google“ paieška Lenkijoje pradeda diegti naują funkciją, leidžiančią vartotojams pasirinkti pageidaujamus naujienų šaltinius. Ji skirta paieškos rezultatų bloke „Top stories“, kuriame rodomos svarbiausios publikacijos pagal užklausą.

    Iki šiol šio bloko turinį daugiausia formuodavo algoritmai, o vartotojo įtaka buvo minimali. Dabar atsiranda galimybė personalizuoti, iš kurių leidėjų dažniau matyti naujienas, kai tema aktyviai aptarinėjama žiniasklaidoje.

    Kaip veikia „Pageidaujami šaltiniai“?

    Nauja parinktis leidžia susikurti pasirinktų leidėjų sąrašą ir suteikti jiems prioritetą „Top stories“ skiltyje. Tai reiškia, kad šių šaltinių straipsniai gali būti rodomi dažniau, tačiau kiti leidėjai visiškai nedingsta.

    Funkcija skirta tiems, kurie nori patogiau sekti konkrečių redakcijų turinį ir sumažinti atsitiktinių šaltinių dominavimą. Toks personalizavimas ypač aktualus, kai paieškoje ieškoma naujienų apie politinius sprendimus, krizes, sporto įvykius ar technologijų naujienas.

    Kur rasti ir kaip įjungti?

    Norint pasinaudoti naujove, „Top stories“ bloko antraštėje reikia paspausti žvaigždutę primenančią piktogramą. Tuomet atsidaro langas „Pasirinkite pageidaujamus šaltinius“, kuriame galima ieškoti pagal pavadinimą ar svetainę.

    Pasirinkti leidėjai patenka į skiltį „Jūsų šaltiniai“, kurią galima bet kada peržiūrėti ir koreguoti, įskaitant šaltinių pašalinimą. Tokiu būdu vartotojas gali greitai prisitaikyti informacijos srautą prie savo poreikių.

    Kontekstas: daugiau personalizavimo ir DI

    „Google“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia paieškos personalizavimo galimybes ir eksperimentuoja su naujais informacijos pateikimo būdais, įskaitant sprendimus, paremtus DI. Tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais, todėl skirtingose rinkose jos atsiranda nevienodu metu.

    Pačios įmonės teigimu, „Pageidaujami šaltiniai“ pirmiausia buvo išbandyti kitose rinkose, o dabar pasiekia ir Lenkiją. Tikėtina, kad sėkmingo pritaikymo atveju funkcija bus plečiama ir į daugiau šalių bei kalbinių versijų.

    Vartotojams tai reiškia daugiau kontrolės, tačiau kartu išlieka svarbus klausimas, kaip suderinti personalizavimą su informacijos įvairove. Kuo labiau naujienos pritaikomos asmeniniams pasirinkimams, tuo didesnė rizika rečiau pamatyti alternatyvius požiūrius ar mažesnių leidėjų turinį.

  • „Google“ slapukai ir duomenys: ką reiškia Accept all, Reject all ir kaip tai keičia jūsų naršymą

    „Google“ paslaugose vartotojai vis dažniau pirmiausia pamato pranešimą apie slapukus ir duomenų naudojimą, o ne patį turinį. Mygtukai Accept all ir Reject all iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau jų pasirinkimas tiesiogiai lemia, kiek duomenų bus naudojama personalizavimui ir reklamai.

    Slapukai yra mažos naršyklėje išsaugomos informacijos dalys, padedančios atpažinti įrenginį ar sesiją. Jie gali būti būtini funkcijoms, pavyzdžiui, prisijungimui ar nustatymų išsaugojimui, tačiau dalis jų skirta statistikai, reklamos matavimui ir interesų profiliavimui.

    Kas keičiasi pasirinkus Accept all

    Pasirinkus Accept all, paprastai leidžiamas platesnis duomenų naudojimas, įskaitant personalizuotą turinį ir personalizuotas reklamas. Tai reiškia, kad rekomendacijos ir skelbimai gali būti taikomi pagal ankstesnę veiklą šiame naršyklės seanse ir istorinius veiksmus, pavyzdžiui, ankstesnes paieškas.

    Toks sutikimas dažnai apima ir papildomus tikslus, pavyzdžiui, reklamos veiksmingumo matavimą, auditorijų kūrimą ar turinio tobulinimą. Vartotojui tai gali atrodyti kaip patogesnė patirtis, bet kartu tai platesnis sekimas ir didesnis duomenų panaudojimo mastas.

    Ką reiškia Reject all

    Pasirinkus Reject all, „Google“ nurodo, kad nenaudos slapukų ir duomenų papildomiems tikslams, susijusiems su personalizavimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad reklamos ir dalis rekomendacijų tampa mažiau pritaikytos konkrečiam vartotojui.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad visi slapukai išjungiami. Dalis jų gali likti naudojami tam, kad paslauga veiktų, būtų užtikrintas saugumas, apsaugota nuo sukčiavimo ar išlaikytas esminis funkcionalumas, pavyzdžiui, kalbos nustatymai.

    Nepersonalizuotas turinys ir reklama

    „Google“ aiškina, kad nepersonalizuotas turinys gali būti parenkamas pagal tai, ką žmogus šiuo metu žiūri, aktyvumą aktyvioje paieškos sesijoje ir apytikrę vietą. Nepersonalizuotos reklamos dažniau remiasi puslapio turiniu ir bendra lokacija, o ne individualiu profiliu.

    Tai svarbu suprasti, nes net ir atmetus personalizavimą reklamos niekur nedingsta. Skirtumas tas, kad jos labiau kontekstinės, o ne pritaikytos pagal ilgalaikius interesus, sudarytus iš ankstesnių veiksmų.

    Kur pasitikrinti ir pakeisti nustatymus

    Pranešime dažnai siūloma More options, kur galima detaliau peržiūrėti tikslus, kuriems prašoma sutikimo, ir pasirinkti ne viską iš karto. Tai leidžia tiksliau suvaldyti, kas leidžiama, o kas ne, ypač jei norisi sumažinti sekimą, bet neatsisakyti dalies patogumų.

    Jei nustatymai buvo pasirinkti skubotai, juos paprastai galima pakeisti privatumo valdymo įrankiuose. Praktinis patarimas vartotojams paprastas: prieš spaudžiant bet kurį mygtuką verta atsidaryti išplėstinius nustatymus ir įvertinti, ar personalizavimas jums tikrai reikalingas.

  • JAV kapitalas į Lenkiją plaukia sparčiai: ryškėja viena sritis, kurioje investicijos auga labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV bendrovės Lenkiją vis dažniau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms ir gamybai, skirtai Europos Sąjungos rinkai. Tai sustiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina šalies strateginę svarbą.

    Apie šias tendencijas diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusioje sesijoje, skirtoje Lenkijos ir JAV ekonominiam bendradarbiavimui. Joje dalyvavę verslo ir institucijų atstovai akcentavo, kad investuotojams svarbūs ne tik kaštai, bet ir kompetencijos, stabilus reguliavimas bei gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Technologijos tampa pagrindiniu magnetu

    Pastaraisiais metais ryškiausiai išsiskiria naujųjų technologijų kryptis: Lenkijoje veikia arba savo centrus plečia tokie JAV technologijų milžinai kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Šalies patrauklumą didina kvalifikuota darbo jėga, palyginti didelė inžinerinė bazė ir augantis paslaugų bei produktų kūrimo mastas.

    Lenkijos rinkoje investuotojai vis labiau domisi inovacijų kultūra ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimu. Remiantis dar nepublikuotu „McKinsey & Company“ tyrimu, būtent DI ir inovacijų diegimo tempas tampa vienu svarbiausių argumentų priimant sprendimus dėl naujų projektų.

    Daugėja aviacijos ir gynybos projektų

    Kita sparčiai auganti kryptis susijusi su aviacija, kosmoso pramone, automobilių sektoriumi ir gynybos pramone. Ekspertai pabrėžia, kad Lenkijos vaidmuo keičiasi: šalis vis dažniau matoma ne tik kaip tiekimo grandinės dalis, bet ir kaip vieta, kur kuriama didesnė vertė, vystoma gamyba bei inžinerija.

    Diskusijose akcentuota ir tai, kad Lenkija yra vadinamoji fronto valstybė, tačiau investuotojų atsargumą neretai nusveria galimybė dalyvauti ilgalaikiuose energetikos ir saugumo projektuose. Prie šio požiūrio prisideda ir gynybos finansavimo augimas regione bei poreikis stiprinti pramoninius pajėgumus.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Matome galimybių plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV konsulė generalinė Gretchen Cureton.

    Rekordinės investicijos ir lūkesčiai dėl reguliavimo

    Pasak Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje, pernai JAV investicijos šalyje pasiekė rekordą ir siekė apie 1,3 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje veikia daugiau nei 1 500 JAV kapitalo įmonių, o amerikietiškas kapitalas aktyvus ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Tuo pačiu investuotojai vis dažniau kelia reguliavimo aplinkos ir teisėkūros nuspėjamumo klausimus. Ekspertų vertinimu, aiškesnės taisyklės ir mažesnė teisinė rizika gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar technologijų ir pramonės projektai įgaus dar didesnį pagreitį.

    „Amerikietiškos investicijos Lenkijoje – įspūdingos, bet būtina gerinti reguliavimo aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad Lenkija gali tapti patogia baze JAV įmonėms plėstis ES rinkoje, o kartu ir logišku užnugariu projektams, susijusiems su Ukrainos atstatymu. Ši kryptis investuotojams svarbi dėl geografinės padėties, sukauptų kompetencijų ir jau veikiančių tiekimo bei paslaugų centrų.

  • DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    Volstrito analitikai prognozuoja, kad pasaulinės didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI infrastruktūrą 2027 metais gali perkopti 1 trilijoną eurų. Tokios prognozės pasirodė po naujausių ketvirčio rezultatų pristatymų, kuriuose vadinamieji hiperskalės debesijos tiekėjai atskleidė dar ambicingesnius plėtros planus.

    Remiantis rinkos vertinimais, 2026 metais bendros kapitalo išlaidos šiame sektoriuje gali siekti apie 800–900 mlrd. eurų. Analitikai pabrėžia, kad investicijas didina ne tik auganti DI paslaugų paklausa, bet ir ribota duomenų centrų įrangos pasiūla bei brangstantys komponentai.

    Milžiniški biudžetai ir spaudimas atsipirkimui

    Tarp daugiausiai investuojančių įvardijamos „Google“ patronuojanti „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“. Bankų analitikų skaičiavimai rodo, kad jų planuojamos metinės kapitalo išlaidos jau skaičiuojamos šimtais milijardų eurų, o kai kuriais atvejais augimo tempai per metus siekia dviženklius skaičius.

    Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kada tokios investicijos atsipirks. Rinkoje didėja jautrumas tam, ar DI infrastruktūra realiai virsta pajamomis, ypač debesijos paslaugose, kur klientai sudaro ilgalaikes sutartis, o bendrovės fiksuoja užsakymų portfelius.

    Debesija rodo monetizacijos ženklus

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dalis bendrovių jau demonstruoja DI investicijų poveikį finansams: spartėja debesijos pajamos, didėja sutartinių įsipareigojimų portfeliai, o tai leidžia pagrįsti tolesnį duomenų centrų plėtimą. Kita vertus, rinkos dalyviai vertina ne vien augimą, bet ir tai, ar pavyksta išlaikyti pelningumą didėjant amortizacijai bei energijos sąnaudoms.

    Didžiausiu iššūkiu išlieka tai, kad DI infrastruktūrai reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir plataus spektro kitų komponentų: atminties, tinklų įrangos, serverių procesorių, spartaus duomenų perdavimo sprendimų. Dėl to investicijų apimtis auga greičiau nei vieno produkto ar vienos tiekimo grandinės pajėgumai.

    Kas iš to uždirba pirmieji?

    Nuosekliai didėjant kapitalo išlaidoms, aiškūs laimėtojai trumpuoju laikotarpiu yra lustų, atminties ir duomenų centrų įrangos gamintojai. Analitikai pabrėžia, kad DI plėtra skatina paklausą ne tik GPU, bet ir specializuotiems spartintuvams bei naujos kartos procesoriams, kurie reikalingi vadinamųjų DI agentų ir kitų sudėtingų taikymų veikimui.

    Tuo pat metu rizika išlieka dvejopa: jei DI paslaugų kainodara nesugebės kompensuoti milžiniškų investicijų, daliai bendrovių gali tekti koreguoti planus, o investuotojai gali reikalauti griežtesnės kapitalo drausmės. Vis dėlto šiandien rinka labiau linkusi tikėti, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju ilgalaikiu ciklu, panašiu į ankstesnes debesijos ar mobiliųjų technologijų bangas.

    Dar vienas veiksnys, darantis įtaką išlaidoms, yra komponentų kainų dinamika: ypač svarbi atminties rinka, kur kainų šuoliai gali reikšmingai padidinti vieno duomenų centro įrengimo savikainą. Dėl to bendrovės vis dažniau akcentuoja, kad investicijų augimą lemia ne vien apimtys, bet ir brangstantys techniniai sprendimai.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos balandį pakilo 34 proc. ir tai tapo geriausiu bendrovės mėnesiu nuo 2004 metų, kai „Google“ ką tik buvo debiutavusi biržoje. Rinką kilstelėjo geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir spartėjantis „Google Cloud“ augimas.

    Investuotojų nuotaikos technologijų sektoriuje išsiskyrė: „Alphabet“ šuoliui priešpriešą sudarė „Meta“ kritimas, siejęs beveik 9 proc. Toks kontrastas parodė, kad Volstritas ne visoms bendrovėms vienodai atlaidus, kai kalbama apie milžiniškas investicijas į DI infrastruktūrą.

    Kas pakėlė „Alphabet“ akcijas

    Įmonė pranešė, kad „Google Cloud“ pajamos per metus šoktelėjo 63 proc., o tai tapo vienu svarbiausių rezultatų akcentų. DI paklausą čia vis labiau generuoja verslo klientai, kurie perka skaičiavimo išteklius, duomenų apdorojimo paslaugas ir modelių pritaikymą savo reikmėms.

    „Matome milžinišką paklausą mūsų DI įrankiams ir nuosaviems lustams, DI uždega kiekvieną verslo dalį“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    „Alphabet“ taip pat padidino šių metų kapitalo išlaidų prognozę iki 180–190 mlrd. eurų, anksčiau skelbus 175–185 mlrd. eurų rėžį. Kapitalo išlaidos apima duomenų centrus, serverius, tinklo plėtrą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiuo metu yra kertinė DI plėtros sąlyga.

    „Meta“ investicijos išgąsdino rinką

    „Meta“ ketvirčio pajamos ir pelnas viršijo lūkesčius, tačiau investuotojus labiau paveikė didėjantis išlaidų planas. Bendrovė kapitalo išlaidų prognozę kilstelėjo iki 125–145 mlrd. eurų, prieš tai numatydama 115–135 mlrd. eurų.

    Įmonė aiškino, kad didesnį biudžetą lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Vis dėlto daliai rinkos dalyvių svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip greitai DI investicijos virs aiškiai pamatuojamu pelnu už reklamos verslo ribų.

    Dar vienas investuotojų jautrumą didinantis signalas – planuojamas skolos finansavimas. Pranešta, kad „Meta“ svarsto apie 19–23 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri padėtų finansuoti DI infrastruktūros plėtrą, kai kapitalo poreikis auga sparčiau nei anksčiau.

    Kodėl rinkos reakcijos skiriasi

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija: investuotojai vis atidžiau vertina ne vien DI ambicijas, bet ir jų monetizavimo kelią. „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ turi didelius debesijos verslus, kurie leidžia DI investicijas greičiau paversti pajamomis iš įmonių klientų.

    „Meta“ tokio masto debesijos pasiūlos neturi, todėl rinkai sunkiau įvertinti, kaip infrastruktūros išlaidos atsipirks per atskirą, nuoseklų pajamų srautą. Dėl to kiekvienas pranešimas apie išlaidų didinimą gali sukelti aštresnę reakciją, net jei ketvirčio rodikliai išlieka stiprūs.

  • „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas Steve’as Huffmanas teigia, kad bendrovė gali būti vienas labiausiai neįvertintų laimėtojų sparčiai augant dirbtinio intelekto rinkai. Jo teigimu, DI sistemoms reikia realių žmonių žinių, o jų „Reddit“ turi milžinišką archyvą.

    „Be tikros žmonių inteligencijos dirbtinio intelekto nėra. Tos žinios turi kažkur atsirasti, o „Reddit“ yra vienas pagrindinių šaltinių, kurių DI labiausiai reikia“, – sakė S. Huffmanas.

    Tokie komentarai nuskambėjo po itin sėkmingo ketvirčio rezultatų, kurie rinkoje sulaukė pozityvios reakcijos. Bendrovė pranešė, kad pajamos per metus šoktelėjo 69 proc. ir siekė 663 mln. eurų, o didžioji dalis jų gauta iš reklamos.

    Dar vienas signalas investuotojams – auganti auditorija. „Reddit“ skelbė, kad kasdienių aktyvių vartotojų skaičius padidėjo 17 proc. iki 126,8 mln., o bendrasis pelningumas viršijo 90 proc., kas technologijų sektoriuje laikoma išskirtinai aukštu lygiu.

    Pasak S. Huffmano, „Reddit“ modelis leidžia uždirbti iš DI bumo be milžiniškų išlaidų duomenų centrams. Bendrovė pabrėžė, kad ketvirčio kapitalo išlaidos siekė apie 1 mln. eurų, o laisvasis pinigų srautas pasiekė 311 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus.

    Didėjančią „Reddit“ vertę DI ekosistemoje stiprina ir sutartys su didžiaisiais rinkos žaidėjais. Bendrovė yra paskelbusi partnerystes su „Google“ ir „OpenAI“, kurios atspindi augančią paklausą autentikai vartotojų diskusijų duomenims, naudojamiems modelių mokymui ir paslaugų tobulinimui.

    „Žmonės nori to, ką turi „Reddit“. Pastaraisiais metais rinka suprato, kad „Reddit“ yra kuras visam šiam procesui“, – teigė S. Huffmanas.

    Pastaruoju metu vis daugiau interneto platformų ieško būdų, kaip apsaugoti savo turinį nuo nekontroliuojamo nuskaitymo ir kartu jį monetizuoti DI plėtrai. Tokios sutartys ir licencijavimas tampa svarbia verslo kryptimi, nes kokybiški, nauji ir realaus pasaulio tekstiniai duomenys yra vienas didžiausių išteklių DI konkurencijoje.

  • „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ pateikė geresnę, nei tikėjosi analitikai, einamojo laikotarpio pajamų prognozę, o bendrovės rezultatai investuotojams pasiuntė aiškų signalą: paklausa „iPhone“ ir „Mac“ išlieka stipri, nors ne visi rodikliai buvo idealūs. Po ataskaitos paskelbimo bendrovės akcijos papildomoje prekybos sesijoje kilo apie 3 proc.

    Finansiniais rezultatais „Apple“ pranoko tiek pardavimų, tiek pelno vienai akcijai lūkesčius. Vis dėlto „iPhone“ pajamos šįkart buvo silpnesnės nei prognozuota, ir tai tapo vieninteliu reikšmingu rodikliu, kuris nepateisino rinkos lūkesčių.

    Per ketvirtį „Apple“ gavo apie 103,4 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo maždaug 1,87 euro pelno vienai akcijai. Bendros pajamos per metus išaugo apie 17 proc., o bendrasis pelningumas siekė 49,3 proc., viršydamas analitikų prognozes.

    „Apple“ valdyba taip pat patvirtino papildomą maždaug 93 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą ir paskelbė 0,25 euro dividendą akcijai, kuris padidintas 4 proc. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas, kad bendrovė pasitiki pinigų srautais ir tolesniu stabilumu.

    Kas augo sparčiausiai?

    Didžiausią dėmesį prikaustė segmentai, kurie augo virš lūkesčių. „Mac“ pajamos viršijo prognozes, o paslaugų verslas, apimantis prenumeratas, mokėjimus ir debesijos sprendimus, išlaikė dviženklį augimą ir toliau gerino bendrą pelningumą.

    Paslaugų pajamos per metus augo apie 16 proc. Šis segmentas investuotojams svarbus dėl didesnių maržų ir santykinai mažesnio cikliškumo, palyginti su įrenginių pardavimais, kurie labiau priklauso nuo atnaujinimo bangų ir vartotojų nuotaikų.

    Regioniniu požiūriu išsiskyrė Didžiosios Kinijos rinka, kur pardavimai augo, o tai svarbu, nes ši kryptis yra viena didžiausių „Apple“ po Amerikos ir Europos. Tuo pat metu bendrovė didino investicijas į tyrimus ir plėtrą, kurios augo gerokai sparčiau nei pajamos.

    Atminties trūkumas ir kainų spaudimas

    Bendrovė pripažino, kad tiekimo grandinės ribojimai, ypač susiję su atminties komponentais, išlieka. „Apple“ vadovybė perspėjo, kad atminties kainos artimiausiu laikotarpiu gali reikšmingai didėti, o tai darys spaudimą sąnaudoms.

    Ši tendencija siejama su pasauliniu atminties lustų poreikio šuoliu, kurį skatina duomenų centrai ir sparčiai augantis DI pritaikymas. Panašų sąnaudų didėjimą pastaruoju metu minėjo ir kitos technologijų bendrovės, investuojančios į infrastruktūrą.

    „Bendradarbiavimas su „Google“ vyksta gerai, esame patenkinti ir tuo, ką darome kartu, ir tuo, ką kuriame savarankiškai“, – sakė Timas Cookas.

    DI kryptis ir vadovų pokyčiai

    Rinka atidžiai stebi ir strateginius pokyčius, nes „Apple“ šį ketvirtį su investuotojais bendravo jau po pranešimo apie vadovų kaitą: ilgametis vadovas Timas Cookas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų. Nuo rugsėjo 1 dienos jį turėtų pakeisti Džonas Ternusas, o T. Cookas taps vykdomuoju valdybos pirmininku.

    Vienas svarbiausių klausimų artimiausiam laikotarpiui yra „Apple“ DI strategija. Bendrovė anksčiau paskelbė apie partnerystę su „Google“, kad „Siri“ būtų paremtas „Gemini“ modeliu, tačiau taip pat pabrėžia, kad lygiagrečiai vysto ir savus sprendimus.

    „Mūsų laukia neįtikėtinas kelrodis, ir tai yra įdomiausias metas per mano 25 metų karjerą „Apple“, kai kuriame produktus ir paslaugas“, – sakė Džonas Ternusas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausi ketvirčiai „Apple“ bus svarbūs dėl kelių veiksnių: vartotojų įrenginių paklausos, paslaugų augimo tempo, komponentų kainų ir to, kaip greitai DI funkcijos taps apčiuopiama pajamų bei ekosistemos augimo dalimi.

  • Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto skirta tam, kad vairuotojai galėtų saugiau valdyti pagrindines telefono funkcijas automobilio multimedijoje: skambučius, navigaciją ir muziką. Tačiau kai kurios kasdienės užduotys iki šiol vis dar pririštos prie telefono ekrano.

    Viena ryškiausių spragų ilgą laiką buvo žadintuvai. Jei važiuojant suveikdavo žadintuvas, daugeliu atvejų jį nutildyti ar sustabdyti reikėdavo paimti telefoną į rankas, o tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga.

    Dabar situacija gali pasikeisti. Programos kodo analizėje, atliekamoje su Android Auto 16.8.161804 versija, pastebėta požymių, kad žadintuvo langas ateityje gali atsirasti tiesiai automobilio ekrane.

    Numatoma, kad žadintuvas būtų rodomas kaip įprastas pranešimas su dviem aiškiais pasirinkimais: atidėti ir sustabdyti. Tokia logika atkartotų tai, ką vartotojai mato telefone, tik būtų pritaikyta didesniam automobilio ekranui ir valdymui vairuojant.

    Kol kas neaišku, kada funkcija bus įjungta visiems vartotojams, nes vien kodo užuominos dar nereiškia greito paleidimo. Vis dėlto tai rodo, kad „Google“ sprendžia praktinę problemą, kuri ypač aktuali žmonėms, naudojantiems kelis žadintuvus ar priminimus rytais.

    Šis pokytis pasirodo tuo metu, kai Android Auto apskritai intensyviai atnaujinama. Platformoje plečiamas balso asistavimo funkcionalumas, diegiami nauji sprendimai ryšio ir pranešimų srityje, o vartotojai vis dažniau tikisi, kad automobilio ekrane bus galima atlikti daugiau užduočių nepertraukiant dėmesio nuo kelio.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad bet kokios funkcijos, mažinančios poreikį liesti telefoną vairuojant, prisideda prie saugumo. Jei žadintuvo valdymas iš tiesų persikels į Android Auto sąsają, tai bus nedidelė, bet kasdienybėje labai juntama naujovė.

  • „Google“ tyliai ruošia didelį „Android Auto“ pokytį: ekrane atsiras valdikliai ir naujos galimybės

    „Google“ tyliai ruošia didelį „Android Auto“ pokytį: ekrane atsiras valdikliai ir naujos galimybės

    „Android Auto“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai keičiasi, o viena laukiamiausių naujovių, panašu, jau arti finišo. Remiantis viešai pasiekiamo „Android Auto“ programos kodo analize, „Google“ toliau vysto funkciją, kuri leistų automobilio ekrane naudoti pagrindinio ekrano valdiklius.

    Iki šiol „Android Auto“ daugeliui vairuotojų atrodė gana minimalistinis: navigacija, skambučiai, žinutės ir kelios muzikos programos. Tačiau „Google“ kryptingai plečia sistemą, siekdama, kad ji taptų patogesnė kasdienėms situacijoms, ypač trumpoms kelionėms mieste.

    Kaip galėtų veikti valdikliai?

    Naujausi požymiai aptikti „Android Auto“ 16.8 versijoje, kur funkcija esą įvardijama kaip car widgets. Valdiklių meniu struktūra primena tai, ką vartotojai mato „Android“ telefone ar planšetėje, su siūlomų valdiklių skiltimi ir naršymu pagal programėles.

    Taip pat pastebėta paieškos laukelio užuomina, kuri gali reikšti planus palaikyti didesnę valdiklių biblioteką. Praktikoje tai galėtų reikšti greitesnį priėjimą prie svarbiausios informacijos vienu bakstelėjimu, pavyzdžiui, orų, kalendoriaus ar kitų konteksto kortelių.

    Orų piktogramos ir kiti signalai

    Be valdiklių, kodo fragmentuose aptiktos ir naujos orų piktogramos, kurios leidžia spėti apie papildomą informacijos pateikimą automobilio ekrane. Tokie elementai dažniausiai kuriami ne vien dėl dizaino, o kaip būsimos funkcijos dalis.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus „Google“ pranešimas, o išankstiniai požymiai, matomi programos viduje. Tokie sprendimai kartais pasirodo viešai greitai, tačiau neretai funkcijos testuojamos ilgiau arba išleidžiamos tik daliai naudotojų.

    Kada tai gali pasirodyti?

    Tikslios datos kol kas nėra, tačiau tikėtina, kad „Google“ gali apie tai užsiminti „Google I/O“ renginyje, kuris tradiciškai vyksta gegužę. Kita reali tikimybė, kad funkcija pirmiausia pasirodys ribotame testavime ir tik vėliau bus plačiai įjungta per serverio pusės atnaujinimą.

    Jei valdikliai „Android Auto“ pasieks naudotojus, tai gali būti vienas ryškiausių patogumo atnaujinimų per pastaruosius metus. Vairuotojams tai reikštų mažiau žingsnių iki svarbios informacijos ir labiau suasmeninamą automobilio ekraną.