CP v2

Tag: Google

  • „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ trumpam aplenkė „Nvidia“

    „Alphabet“ akcijos per pastaruosius 12 mėnesių, vertinant JAV biržose, pakilo apie 160 proc., o bendrovės rinkos vertė savaitės pabaigoje siekė maždaug 4,5 trilijono eurų. Po prekybos sesijos ši vertė trumpam buvo leidusi „Alphabet“ aplenkti „Nvidia“, kuri tuo metu buvo įvertinta apie 4,9 trilijono eurų.

    Rinkose stiprėja naratyvas, kad „Google“ valdoma grupė DI bumo etape turi retą pranašumą: ji užima didelę dalį technologinės grandinės nuo lustų iki produktų, kuriuos kasdien naudoja milijardai žmonių. Tokia kombinacija investuotojams signalizuoja, kad DI gali būti monetizuojamas ne vienu, o keliais kanalais.

    Kodėl Volstritas mato pranašumą

    Investuotojų akys krypsta į tai, kad „Alphabet“ turi savo DI modelius ir tyrimų bazę, įskaitant „Gemini“ bei „DeepMind“ kryptis, o taip pat ir didžiulę platinimo infrastruktūrą per paiešką, „Youtube“ ir „Android“. Šalia to auga „Google Cloud“, kuris gauna naudą iš DI skaičiavimų paklausos.

    „Google yra viena iš geriausiai DI pozicionuotų įmonių, nes ji valdo didžiąją dalį technologinės grandinės: lustus, modelius, infrastruktūrą ir platinimą, be to, ji yra pelninga“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munsteris.

    Analitikai po naujausių „Alphabet“ rezultatų taip pat akcentavo spartėjantį augimą ir didėjantį „Google Cloud“ užsakymų portfelį. Rinkos dėmesį sustiprino pranešimai apie didelės apimties ilgalaikius skaičiavimo pajėgumų įsipareigojimus, kurie galėtų reikšmingai papildyti debesijos pajamas ateinančiais metais.

    Didžiausia rizika: priklausomybė nuo vieno kliento

    Kita medalio pusė yra koncentracijos rizika, kai didelė dalis ateities debesijos pajamų gali būti susieta su vienu stambiu klientu. Kai kurie analitikai perspėja, kad tokiais atvejais rinkos optimizmas gali būti trapus, jei pasikeistų kliento finansinė padėtis ar investavimo tempas.

    D.A. Davidson analitikas Gilas Luria atkreipė dėmesį, kad panaši situacija anksčiau buvo matyta debesijos rinkoje, kai staigiai išaugęs užsakymų portfelis vėliau pasirodė esantis smarkiai priklausomas nuo vieno didelio DI žaidėjo. Pasak jo, investuotojai paprastai jautriai reaguoja, kai paaiškėja, jog augimą išpūtė vienas sandoris.

    Kiti rinkos dalyviai šią riziką vertina ramiau ir pabrėžia, kad DI skaičiavimo pajėgumų poreikis auga eksponentiškai, todėl net jei vienas klientas sumažintų apimtis, laikui bėgant jį galėtų pakeisti kiti. Vis dėlto bendras debesijos rinkos iššūkis išlieka tas pats: augimą turi palaikyti pakankamai platus klientų ratas, o ne vienas dominuojantis užsakovas.

    Milžiniškos investicijos ir artėjantys testai

    „Alphabet“ planuojamos kapitalo investicijos šiemet siekia iki maždaug 176 milijardų eurų, o tai rodo, kad kova dėl duomenų centrų, tinklų ir skaičiavimo lustų pajėgumų tik intensyvėja. Rinkos tikisi, kad tokios išlaidos bus paverstos tvariu pajamų augimu, o ne tik lenktynėmis dėl pajėgumų.

    Svarbiu artimiausiu momentu laikomi „Google“ produktų ir DI strategijos pristatymai konferencijoje „Google I/O“, kur investuotojai tikisi daugiau aiškumo dėl DI agentų krypties ir ilgalaikės monetizacijos. Jei „Alphabet“ nepateiks įtikinamos grąžos istorijos, akcijų kainoje jau įskaičiuotas optimizmas gali tapti papildoma rizika.

  • DI bankuose ir medicinoje jau duoda naudą, bet pramonę stabdo viena kliūtis: pilotai be masto

    DI vertė atsiranda tik „produkcinėje“ fazėje

    DI bankuose, medicinoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu, tačiau realią grąžą organizacijos pajunta tik tada, kai sprendimai įdiegiami plačiai. Ekspertų teigimu, daug įmonių užstringa bandymų ir pilotinių projektų etape, todėl DI neperkeičia veiklos modelio.

    Diskusijose apie DI praktinį pritaikymą dažnai pabrėžiama, kad problema retai būna technologijų trūkumas ar teisinis reguliavimas. Dažnesnė kliūtis yra organizacinė kultūra, vadovų lūkesčiai ir nenoras peržiūrėti procesų prieš diegiant automatizaciją.

    Didžiausia kliūtis – ne įrankiai, o požiūris

    Konsultavimo bendrovės „Accenture“ atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant DI sprendimus būtina įsivertinti, kaip veikia procesai ir kur tiksliai kuriama vertė. Kai DI įsigyjamas tikintis, kad jis „įsidiegs pats“, dažnai pritrūksta aiškių tikslų, duomenų parengimo ir atsakomybių.

    „Įmonės nusiperka įrankius ir tikisi, kad jie patys bus įdiegti, o žmonės pradės jais naudotis ir vėliau praneš, kiek tapo efektyvesni“, – sakė Dawidas Osiecki.

    „Google“ viešosios politikos vadovas regione Marcin Krasuski taip pat akcentuoja, kad DI diegimo tempą neretai riboja baimė suklysti ir nepasitikėjimas technologija. Pasak jo, verta pradėti nuo vieno aiškaus proceso ir mažos komandos, bet nuo pat pradžių numatyti kelią į mastą, o ne vien tik demonstraciją.

    „Skaičiai, rodantys atsilikimą diegiant debesiją ar DI, slepia paprastą tiesą: barjerai dažniausiai yra mentaliniai, o ne teisiniai“, – sakė Marcin Krasuski.

    Bankai ir sveikatos sektorius rodo apčiuopiamą naudą

    Finansų sektorius DI diegimą jau perkelia iš eksperimentų į skalę, nes čia aiškiai apibrėžti procesai, gausūs duomenys ir griežti rizikų valdymo standartai. Bankuose DI pradėtas taikyti kreditų rizikos vertinimui, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijai, o šiandien vis dažniau naudojamas klientų užklausų analizei bei atsakymų juodraščių parengimui.

    „Bankas yra viešojo pasitikėjimo institucija, todėl DI modeliai turi būti validuojami, periodiškai peržiūrimi ir atitikti visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė Alicja Żyła.

    Sveikatos apsaugoje ir klinikiniuose tyrimuose DI potencialas vertinamas kaip galintis sumažinti kaštus, pagreitinti tam tikrus etapus ir tiksliau parinkti tyrimų kryptis. Vis dėlto pabrėžiama, kad medicinoje klaidos tolerancija yra itin maža, todėl DI sprendimai turi būti integruoti taip, kad galimos modelių klaidos nepaveiktų galutinio sprendimo be žmogaus patikros.

    „Medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose klaidos riba yra nulinė, todėl galutinėje grandyje sprendimą vis tiek priima žmogus“, – sakė Bartłomiej Kopacz.

    Pramonėje DI svarba didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo: automatizacija padeda ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas ar fiziškai sunkus. Praktiniai scenarijai apima vaizdo analizę, anomalijų aptikimą, kokybės kontrolę ir robotizuotų darbo vietų diegimą sudėtingomis sąlygomis.

    Viešajame sektoriuje DI potencialas siejamas su dokumentų apdorojimu, aptarnavimo greičiu ir vidaus procesų optimizavimu, tačiau čia ypač svarbūs duomenų apsaugos, skaidrumo ir atsekamumo principai. Be to, organizacijoms tenka investuoti į darbuotojų kompetencijas, kad DI būtų naudojamas atsakingai, o ne formaliai.

    Vienas ryškiausių bendrų vardiklių skirtinguose sektoriuose yra poreikis pereiti nuo pavienių bandymų prie nuoseklios programos: procesų inventorizacijos, duomenų parengimo, rizikų vertinimo, KPI nustatymo ir aiškaus valdymo modelio. Tik tuomet DI tampa ne „gražiu pilotu“, o įrankiu, keičiančiu produktyvumą ir paslaugų kokybę.

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Gegužės mėnesio „Google“ išleistas „Pixel“ telefonų programinės įrangos atnaujinimas atnešė įprastų pataisymų, tačiau daliai naudotojų svarbiausia problema liko neišspręsta. Nuo kovo mėnesio atnaujinimo fiksuojamas baterijos išsikrovimas kai kuriuose įrenginiuose išlieka, o įkrovos kritimas daug spartesnis nei įprastai.

    Vartotojų pranešimai rodo, kad sutrikimas paliečia įvairius modelius, pradedant naujesniais „Pixel“ telefonais ir bent jau siekiant „Pixel 7“ seriją. Tipinis scenarijus tas pats: telefonas, net ir nenaudojamas intensyviai, per kelias valandas praranda didelę dalį įkrovos, o naudojimo statistika ne visada aiškiai parodo kaltininką.

    Didžiausią dėmesį sulaukė hipotezė, kad problema gali būti susijusi su procesoriaus darbo režimais. Bendruomenėje išplitusi analizė teigia, jog dėl klaidos procesorius nepereina į gilaus energijos taupymo būseną, todėl foniniai procesai ilgiau išlieka aktyvūs ir sparčiau eikvoja bateriją.

    „Jei telefonas neįsijungia į gilaus miego režimą, energijos sąnaudos išauga net tada, kai ekranas išjungtas“, – rašė naudotojas, aprašęs problemos požymius ir galimą priežastį.

    Po viešumo banga išaugusio dėmesio „Google“ klaidų registravimo sistemoje šis sutrikimas buvo pažymėtas kaip aukšto prioriteto. Toks statusas paprastai reiškia, kad problema laikoma reikšminga ir ją siekiama spręsti skubiau, tačiau gegužės mėnesio pataisų pakete aiškaus sprendimo daliai naudotojų kol kas neatsirado.

    Kodėl pataisos vis dar nėra, gali būti kelios priežastys. Viena jų ta, kad gedimas yra sudėtingesnis nei manyta ir reikalauja daugiau testavimo, kad pataisa nesukeltų kitų nesklandumų, pavyzdžiui, ryšio, stabilumo ar našumo problemų. Kita versija ta, kad sprendimas jau parengtas, tačiau nespėtas įtraukti į gegužės mėnesio leidimą.

    Kol „Google“ ruošia galutinį sprendimą, vartotojams tenka ieškoti laikinų būdų sumažinti energijos sąnaudas, stebint foninę veiklą ir atnaujinus programas. Dalis naudotojų viliasi, kad pataisa pasieks birželio mėnesio atnaujinimą, tačiau oficialios datos, kada baterijos išsekimo problema bus galutinai išspręsta, kol kas nėra.

  • „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ atnaujina „Gmail“ DI: laiškai patys įtrauks „Drive“ duomenis ir atkartos jūsų stilių

    „Google“ pradeda diegti svarbius „Gmail“ funkcijos „Help me write“ atnaujinimus, kurie turėtų sumažinti rankinio darbo kiekį rašant laiškus. Ši DI paremta priemonė buvo viena ankstyviausių generatyvinio dirbtinio intelekto naujovių el. pašte, o dabar žengia dar vieną žingsnį link pilnesnės automatizacijos.

    Esminė naujovė ta, kad „Help me write“ galės pasitelkti informaciją iš „Google Drive“ ir ją automatiškai įtraukti į laiško juodraštį. Praktikoje tai reiškia mažiau šokinėjimo tarp „Drive“ dokumentų ir „Gmail“, kai reikia įkelti faktus, datas ar formuluotes iš turimų failų.

    DI mokysis jūsų laiškų tono

    Antrasis atnaujinimas orientuotas į kalbos natūralumą: „Help me write“ pradės derintis prie vartotojo rašymo stiliaus, analizuodamas anksčiau siųstus laiškus. Taip „Google“ siekia, kad DI generuojami tekstai mažiau primintų šabloną ir labiau atitiktų žmogaus įprastą manierą.

    „Funkcija atitiks anksčiau jūsų rašytų laiškų toną ir stilių“, – skelbia „Google“.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją: produktyvumo įrankiai vis dažniau ne tik kuria tekstą, bet ir personalizuoja jį pagal kontekstą bei vartotojo įpročius. Verslui tai gali reikšti greitesnį susirašinėjimą, o darbuotojams mažiau laiko administracinėms užduotims.

    Kam ir kada bus prieinama

    „Google“ nurodo, kad atnaujinimai bus pasiekiami įvairiuose „Google Workspace“ planuose, įskaitant verslo, įmonių ir švietimo paketus su priedais. Taip pat jie numatyti ir „Google AI Plus“, „Google AI Pro“ bei „Google AI Ultra“ planų prenumeratoriams.

    Diegimas jau prasidėjo, tačiau, kaip įprasta „Workspace“ naujovėms, gali užtrukti iki 15 dienų, kol funkcijos pasieks visus tinkamus vartotojus. Prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo organizacijos nustatymų ir administratoriaus taikomų DI funkcijų politikų.

    Ruošiamas „AI Inbox“ plėtimas

    Atskira kryptis – „Gmail“ testuojama „AI Inbox“ funkcija, kuri analizuoja įeinančius laiškus ir pateikia trumpą, veiksmams pritaikytą santrauką. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau susigaudyti perkrautame pašte ir greičiau suprasti, kas svarbiausia.

    Kol kas „AI Inbox“ išlieka beta stadijoje ir yra ribotai prieinama, o jos kaina siejama su brangiausiu planu. „Google AI Ultra“ prenumerata JAV vartotojams kainuoja apie 280 eurų per mėnesį, todėl daugumai funkcija dar nepasiekiama, nors ateityje „Google“ gali ją išplėsti platesniam ratui.

  • Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    „Google“ priklausanti nuotraukų redagavimo programėlė „Snapseed“ sulaukė reikšmingo atnaujinimo „Android“ įrenginiuose. Į „Google Play“ parduotuvę išleista „Snapseed 4.0“ versija, kuri pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atneša naujų funkcijų ir pakeitimų.

    Šis atnaujinimas svarbus tuo, kad „Android“ naudotojai anksčiau naujovių laukė ilgiau nei „iOS“ auditorija. Pastaraisiais mėnesiais tai kėlė nepasitenkinimą, nes dalis funkcijų pirmiausia pasiekė kitą platformą, o „Android“ versija ilgai liko beveik nepakitusi.

    Kas naujo „Snapseed 4.0“?

    Didžiausia naujiena yra integruota programėlės kamera „Snapseed Camera“. Ji leidžia fotografuoti iškart programėlėje, matyti realaus laiko efektus ir vėliau juos koreguoti, jau padarius kadrą.

    Be kameros, atnaujinime atsirado vintažinio stiliaus juostiniai filtrai, vieno paspaudimo redagavimas ir paketinis nuotraukų tvarkymas. Taip pat išplėsta galimybė bet kuriame redagavimo etape sugrįžti prie originalo, todėl lengviau eksperimentuoti nebijant prarasti pradinio vaizdo.

    Ką tai reiškia naudotojams?

    „Snapseed“ ilgą laiką buvo vertinama už profesionaliai atrodančius įrankius, paprastą valdymą ir tai, kad funkcijos pasiekiamos nemokamai. „Snapseed 4.0“ šią kryptį tęsia: programėlė išlieka nemokama ir be reklamų, o nauja kamera bei filtrai ją dar labiau priartina prie greito redagavimo poreikių.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai naudotojai vis dažniau nori visą procesą atlikti vienoje vietoje: nuo fotografavimo iki galutinio vaizdo paruošimo socialiniams tinklams ar archyvui. Integruota kamera su koreguojamais efektais padeda sutrumpinti kelią nuo kadro iki rezultato, ypač kai norima nuoseklaus stiliaus.

    Norintys išbandyti naujoves „Snapseed 4.0“ gali atnaujinti programėlę per „Google Play“ parduotuvę. Atnaujinimo pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir įrenginio, todėl daliai naudotojų jis gali pasirodyti ne iš karto.

  • „Google“ pagaliau nusileidžia: „Pixel“ telefone fiksuota paieškos juosta gali tapti pasirenkama

    „Google“ pagaliau nusileidžia: „Pixel“ telefone fiksuota paieškos juosta gali tapti pasirenkama

    „Google“ telefonų „Pixel“ naudotojai jau seniai skundžiasi vienu „Pixel Launcher“ sprendimu – apačioje visada matoma, fiksuota paieškos juosta iki šiol buvo nepajudinama. Nors paleidiklis per metus gavo daugiau nustatymų, jis vis dar gerokai mažiau lankstus nei daugelis alternatyvų iš „Play Store“.

    Dabar situacija gali pasikeisti. „Android“ 17 QPR1 beta 2 versijoje aptiktos sistemos eilutės leidžia suprasti, kad „Google“ testuoja jungiklį, kuris leistų pasirinkti, ar pagrindiniame ekrane rodyti paieškos juostą.

    Šis nustatymas būtų reikšmingas, nes „Pixel Launcher“ skiriasi nuo daugelio trečiųjų šalių paleidiklių: paieškos juostos iki šiol nebuvo galima nei pašalinti, nei perkelti į kitą vietą. Daliai naudotojų tai atrodė kaip keistas ribojimas sistemoje, kuri viešai akcentuoja personalizaciją.

    Galimas paieškos juostos paslėpimas dera su kitu „Google“ bandymu suteikti daugiau švaros pagrindiniam ekranui. Ankstesnėse bandymų versijose atsirado galimybė paslėpti ir At a Glance valdiklį, todėl kartu šie pokyčiai leistų atsisakyti dviejų labiausiai į akis krentančių nuolatinių elementų.

    Vis dėlto garantijų kol kas nėra. „Google“ yra jau anksčiau bandžiusi panašius nustatymus beta laidose, bet vėliau jų atsisakiusi viešame atnaujinime, todėl dalis bendruomenės į naujieną žiūri atsargiai.

    Pokyčių poreikį sustiprino ir tai, kad ankstesniuose atnaujinimuose „Pixel Launcher“ paieška buvo labiau susieta su „Google“ programėle. Dėl to apačioje esanti juosta kai kuriems naudotojams tapo dar labiau erzinanti, o galimybė ją išjungti būtų paprastas, bet seniai lauktas sprendimas.

    Jei funkcija išliks iki galutinės versijos, jos gali tekti palaukti. „Android“ 17 QPR1 leidimas paprastai planuojamas rudenį, todėl daugumą „Pixel“ telefonų ši naujovė pasiektų tik su vėlesniu atnaujinimų ciklu.

  • „Google“ žada „Snapseed“ 4.0 ir „Android“: po ilgo ignoravimo pagaliau artėja atnaujinimas

    „Google“ žada „Snapseed“ 4.0 ir „Android“: po ilgo ignoravimo pagaliau artėja atnaujinimas

    Nuotraukų redagavimo programos „Snapseed“ 4.0 atnaujinimas turėtų pasirodyti tiek „iOS“, tiek „Android“ šią savaitę. Tai socialiniuose tinkluose pranešė „Snapseed“ produkto vadovas Gilesas Ochsas, pabrėžęs, kad laukimas jau beveik baigtas.

    Žinia svarbi „Android“ naudotojams, kurie ilgą laiką jautėsi palikti nuošalyje, nes dalis naujesnių funkcijų pirmiausia pasiekė „iOS“. Tarp jų minimos integruota kamera programoje, išplėstiniai rankiniai valdymai ir daugiau kūrybinių filtrų.

    Ankstesniais mėnesiais „Snapseed“ komanda viešai nurodė, kad „Android“ versijai prireiks dar kelių mėnesių. „Android“ programėlės parduotuvėje „Google Play“ paskutinis reikšmingas atnaujinimas buvo publikuotas 2024 metais gegužę, todėl vėlavimas tapo akivaizdus net ir rečiau sekančiai auditorijai.

    Situacija dar labiau kaitino emocijas dėl to, kad „Snapseed“ priklauso „Google“, o būtent „Android“ yra pagrindinė šios bendrovės mobilioji platforma. Daliai vartotojų kilo klausimų, kodėl „iOS“ funkcijų paketas atrodė judantis sparčiau nei „Android“.

    „Laukimas jau beveik baigtas: „Snapseed“ 4.0“, – sakė Gilesas Ochsas.

    Kol kas oficialaus 4.0 versijos pakeitimų sąrašo nepaskelbta, todėl neaišku, ar „Android“ naudotojai gaus identišką funkcijų rinkinį kaip „iOS“, ar atnaujinimas bus diegiamas etapais. Įprasta, kad didesni atnaujinimai programėlių parduotuvėse pasirodo palaipsniui, todėl dalis vartotojų naują versiją gali pamatyti ne tą pačią dieną.

    Pastaraisiais metais nuotraukų redagavimo programėlėse ryškėja tendencija siūlyti daugiau kūrybinių išankstinių nustatymų ir filmų imitacijų, taip pat patogesnį darbą telefone be papildomų aplikacijų. Jei „Snapseed“ 4.0 iš tiesų suvienodins „iOS“ ir „Android“ galimybes, tai gali sustiprinti programos pozicijas tarp vartotojų, ieškančių greito, bet kokybiško redagavimo.

    Kol „Snapseed“ neatskleidė viso atnaujinimo turinio, naudotojams belieka sekti atnaujinimus „Google Play“ ir „App Store“ bei įvertinti, ar 4.0 versija išspręs seniai keliamas „Android“ auditorijos problemas. Aišku viena: po ilgos tylos pažadas apie atnaujinimą jau tapo įvykiu.

  • „Google“ pristatė „Fitbit Air“ be ekrano: kainuoja nuo 100 eurų ir žada savaitę baterijos

    „Google“ pristatė „Fitbit Air“ be ekrano: kainuoja nuo 100 eurų ir žada savaitę baterijos

    „Google“ oficialiai pristatė naują apyrankę „Fitbit Air“, kuri, kaip ir kai kurie rinkos analogai, neturi ekrano. Gamintojas akcentuoja idėją, kad sveikatos rodikliai renkami fone, o duomenys peržiūrimi telefone tada, kai to reikia, be nuolatinių pranešimų ant riešo.

    „Fitbit Air“ kaina startuoja nuo 100 eurų, o įrenginys suderinamas su „Android“ ir „iOS“. Kartu su pirkiniu naujiems naudotojams siūlomas trijų mėnesių „Google Health Premium“ bandomasis laikotarpis, tačiau įrenginį galima naudoti ir be mėnesinės prenumeratos.

    Kas svarbiausia „Fitbit Air“

    „Fitbit Air“ skirtas ne tiek sporto režimų valdymui, kiek nuolatiniam stebėjimui: širdies ritmui, miegui ir bendram aktyvumui. Ekrano atsisakymas leidžia mažinti dėmesio blaškymą, o pačiam įrenginiui likti lengvam ir nepastebimam kasdienėje rutinoje.

    Įrenginys matuoja širdies ritmą visą parą, palaiko širdies ritmo sutrikimų įspėjimus dėl prieširdžių virpėjimo, stebi deguonies įsotinimą kraujyje bei fiksuoja širdies ritmo variabilumą. Taip pat matuojami miego etapai ir fiksuojami judesio duomenys, kurie vėliau analizuojami programėlėje.

    „Jis ramiai guli ant riešo, kad galėtumėte gyventi šia akimirka ir be pranešimų“, – teigiama „Google“ pristatyme.

    Baterija, įkrovimas ir atsparumas

    Gamintojo teigimu, baterija veiks iki 7 dienų, o pilnas įkrovimas nuo 0 iki 100 proc. užtruks apie 90 minučių. Tai viena esminių krypčių visoje dėvimų įrenginių rinkoje, kur dalis vartotojų vis dažniau renkasi rečiau kraunamus, mažiau dėmesio reikalaujančius modelius.

    „Fitbit Air“ atsparus vandeniui iki 50 metrų gylio, todėl turėtų būti tinkamas kasdieniam dėvėjimui ir treniruotėms. Pats modulis, neskaičiuojant apyrankės, sveria apie 5,2 gramo, o su apyranke apie 12 gramų.

    Kam skirtas įrenginys ir kada pasirodys

    „Google“ „Fitbit Air“ pozicionuoja kaip sprendimą tiems, kurie nori išsamių sveikatos įžvalgų, bet nenori dar vieno ekrano ant riešo. Rinkoje tai atitinka augančią tendenciją, kai dalis pirkėjų renkasi mažiau įkyriai veikiančius dėvimus jutiklius, o analizę patiki telefonui.

    Išankstiniai užsakymai jau pradėti, o prekyboje įrenginys turėtų pasirodyti gegužės 26 dieną. Veikimui reikės „Android“ 11 arba naujesnės versijos, o „Apple“ įrenginiuose reikalinga „iOS“ 16.4 ar naujesnė.

  • „Google“ uždarė „Fitbit“ programėlę: kas keičiasi į „Google Health“ ir kiek kainuos „Premium“

    „Google“ pradeda vieną didžiausių pastarųjų metų pokyčių išmaniųjų sveikatos stebėjimo paslaugų rinkoje: „Fitbit“ programėlė pervadinama į „Google Health“. Kartu diegiamas ir iš esmės atnaujintas dizainas, o dalis funkcijų perkeliamos į mokamą planą.

    Atnaujinta programėlė pirmiausia išsiskiria supaprastinta navigacija: apačioje atsiranda keturi pagrindiniai skyriai, leidžiantys greičiau pasiekti svarbiausią informaciją. Vartotojams žadama mažiau paspaudimų iki miego, aktyvumo ar sveikatos rodiklių suvestinių.

    Skiltyje Today galima personalizuoti viršuje rodomą suvestinę ir pasirinkti, kurie rodikliai svarbiausi kasdien. Joje gali būti žingsniai, pasirengimo rodikliai, miegas ar savaitiniai kardio tikslai, priklausomai nuo įrenginio ir turimų duomenų.

    Skiltyje Health akcentuojami sveikatos matavimai ir tendencijos, pavyzdžiui, pulsas, svoris, ramybės pulso dažnis, pulso variabilumas ar deguonies prisotinimas. Konkretūs rodikliai ir jų tikslumas priklauso nuo naudojamo įrenginio, jo jutiklių bei regiono reikalavimų.

    Fitness skiltyje telkiami treniruočių planai ir treniruočių biblioteka, o Sleep skirta miego įvertinimui, trukmei ir įžvalgoms. „Google“ teigia, kad tikslas yra suvienodinti vartotojo patirtį ir aiškiau atskirti kasdienę peržiūrą nuo gilesnės analizės.

    „Norime, kad jūsų sveikatos ir aktyvumo duomenys būtų vienoje vietoje ir būtų lengviau suprantami“, – sakė „Google“ atstovas.

    Svarbi naujovė yra platesnė integracija su kitomis programėlėmis ir įrenginiais. Programėlė gali sinchronizuoti duomenis per „Health Connect“, o kai kuriais atvejais ir su „Apple Health“, kad vartotojas viename lange matytų, pavyzdžiui, treniruotes ar mitybos įrašus iš kitų paslaugų.

    Nemokamas „Google Health“ planas, kaip ir anksčiau, apima bazinį aktyvumo, miego ir sveikatos rodiklių sekimą bei savijautos žymėjimą. Tačiau „Premium“ planas orientuotas į pažangesnes įžvalgas, treniruočių planus, papildomas miego analizes, proaktyvius patarimus ir „Google Health Coach“ funkciją.

    „Google Health Premium“ kainuos apie 9 eurus per mėnesį arba apie 92 eurus per metus. „Google“ nurodo, kad šis planas kai kuriais atvejais gali būti įtrauktas kaip papildoma nauda DI prenumeratų paketams, todėl galutinės sąlygos gali skirtis pagal rinką ir planą.

    Perėjimas prie naujo pavadinimo vyks automatiškai, kai vartotoją pasieks programėlės atnaujinimas. „Google“ taip pat pabrėžia, kad norint naudotis atnaujinta programėle gali reikėti perkelti „Fitbit“ paskyrą į „Google“ paskyrą, todėl daliai žmonių tai bus privalomas žingsnis.

    Toks „Fitbit“ transformavimas į „Google Health“ atspindi platesnę rinkos kryptį: didžiosios platformos stengiasi sujungti sveikatos duomenis, treniruotes ir įžvalgas į vieną ekosistemą. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį duomenų vaizdą, tačiau kartu ir aiškesnį funkcijų padalinimą tarp nemokamos bei mokamos versijos.