CP v2

Tag: Google

  • „Google“ pagaliau atveria „Meet“ vairuotojams: ši funkcija „Android Auto“ pasiekė visus

    „Google“ pagaliau atveria „Meet“ vairuotojams: ši funkcija „Android Auto“ pasiekė visus

    „Google“ pradėjo plataus masto „Meet“ funkcijos diegimą „Android Auto“ sistemoje, todėl ji turėtų tapti prieinama visiems naudotojams. Pirmieji pranešimai apie galimybę skambinti per „Meet“ automobilyje pasirodė balandžio viduryje, tačiau tuomet tai buvo ribotas paleidimas.

    Dabar diegimas vyksta plačiau, o „Meet“ programėlė „Android Auto“ aplinkoje jau pasirodo daugiau įrenginių nei anksčiau. Tai reiškia, kad skambučiams iš automobilio nebereikės laukti kvietimo ar sėkmės loterijos, kaip nutiko per ankstesnį etapą.

    Svarbu tai, kad „Meet“ „Android Auto“ palaiko tik balso skambučius, o vaizdo ryšio galimybės nenumatytos. Toks sprendimas atitinka eismo saugos logiką, nes vairuotojo dėmesys turi likti kelyje, o ne ekrane.

    Naudojimas turi ir vieną niuansą: kai kuriems žmonėms, kad „Meet“ pradėtų veikti automobilyje, tenka telefone atidaryti programėlę ir ją perkrauti. Po šio žingsnio „Android Auto“ ekrane paprastai atsiranda įprastos skambučių valdymo funkcijos, o prieiga prie kontaktų tampa paprastesnė.

    Pačioje sąsajoje numatyti atskiri skyriai suplanuotiems skambučiams ir skambučių istorijai, taip pat galima paspaudus kontaktą pradėti skambutį. Skambučio metu telefone įjungiamas kelionės režimas, kuris padidina mygtukus ir supaprastina valdymą, kartu pašalindamas kameros pasirinkimą ir apribodamas dalį funkcijų.

    Norint išbandyti naujovę, rekomenduojama atsinaujinti tiek „Meet“, tiek „Android Auto“ iki naujausių versijų. Plačiau nurodoma, kad funkcijos pasiekiamumas siejamas su „Meet“ 361.0.92 versija ir „Android Auto“ 16.8 versija, o jei jos dar nematyti, gali tekti luktelėti, kol atnaujinimas pasieks konkretų įrenginį.

  • „Google“ atveria „Fitbit Air“ brėžinius: apyrankę dabar galėsite pasigaminti patys

    „Google“ atveria „Fitbit Air“ brėžinius: apyrankę dabar galėsite pasigaminti patys

    „Google“ paviešino „Fitbit Air“ apyrankės projektavimo gaires ir 2D CAD brėžinius, todėl norintys gali patys pasigaminti ar 3D spausdintuvu atsispausdinti naują dirželį. Tai žingsnis, kuris praplečia personalizavimo galimybes ir atveria kelią daugiau nestandartinių aksesuarų.

    „Fitbit Air“ išsiskiria tuo, kad tai sporto sekimo įrenginys be ekrano, todėl apyrankė tampa pagrindiniu dizaino ir patogumo elementu. Tokie įrenginiai orientuoti į kuo mažiau dėmesį blaškančią patirtį, o stilius dažniausiai priklauso nuo pasirenkamo dirželio.

    „Norime, kad žmonės galėtų kurti apyrankes patys, tačiau jos turi atitikti tikslius tvirtinimo ir patvarumo reikalavimus“, – teigiama „Google“ pateiktose gairėse.

    Paskelbtuose dokumentuose aprašyti tikslūs matmenys, leidžiamos paklaidos ir mechaninės apkrovos, kurios svarbios, kad apyrankė saugiai laikytų įrenginio dalį ir patikimai užsifiksuotų. Taip pat pateikti reikalavimai tvirtinimo jėgai, įskaitant uždėjimo ir nuėmimo parametrus.

    „Google“ atkreipia dėmesį ir į medžiagų pasirinkimą: rekomenduojama vengti pigių ar prakaitą sulaikančių medžiagų, kurios gali dirginti odą. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik turėti 3D spausdintuvą nepakanka, nes galutinis rezultatas priklausys nuo pasirinkto plastiko ar kitos medžiagos, apdorojimo ir paviršiaus kokybės.

    Toks sprendimas palankus ne tik mėgėjams, bet ir smulkiesiems gamintojams, kurie gali kurti suderinamus aksesuarus nebandydami iš naujo „atspėti“ tvirtinimo konstrukcijos. Vartotojams tai gali reikšti didesnį pasirinkimą, o ilgainiui ir mažesnes kainas, nes rinkoje atsiranda daugiau alternatyvų originaliems dirželiams.

    Ekspertai pastebi, kad atviresnis požiūris į priedų ekosistemą tampa vis aktualesnis: dėvimi įrenginiai brangsta, o žmonės nori ilgesnio jų naudojimo ir lengviau pakeičiamų dalių. Vis dėlto prieš spausdinant apyrankę namuose verta įvertinti odos jautrumą, higieną, tvirtinimo patikimumą ir tai, ar medžiaga tinkama kasdieniam kontaktui su kūnu.

  • „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ pradeda diegti dar vieną sąsajos atnaujinimą: daliai naudotojų paieškos mygtukas perkeliamas į apatinę navigacijos juostą. Taip pakeičiama iki šiol buvusi tvarka, kai paieška buvo pasiekiama viršuje, šalia profilio.

    Pirmieji pokyčius pastebėję naudotojai nurodo, kad atnaujinimas pasirodo „Android“ programėlėje su 9.21 versija, o „iOS“ – su 9.22. Įprastai tokie pakeitimai platinami etapais, todėl vieni juos mato anksčiau, o kitiems tenka palaukti.

    Kas keičiasi apatinėje juostoje

    Iki šiol „YouTube Music“ apačioje dažniausiai buvo matomi skyriai Home, Samples, Explore ir Library. Dabar „Explore“ piktogramą daliai naudotojų pakeičia Search, o paieška tampa pasiekiama vienu paspaudimu nykščiu.

    Tuo pat metu viršutinėje dešinėje, kur anksčiau buvo ir paieška, lieka tik profilio piktograma. Tokia logika atitinka tendenciją dažniausiai naudojamus veiksmus kelti arčiau nykščio zonos, ypač didesniuose telefonų ekranuose.

    Patogiau viena ranka, bet ne visada

    Nors paieškos perkėlimas žemyn gali palengvinti naudojimą viena ranka, pilnas scenarijus išlieka ne toks patogus. Įvedus užklausą, rezultatų sąrašą, pasiūlymus ar automatinio užpildymo eilutes vis tiek dažnai tenka spausti aukščiau ekrane.

    Be to, paieškos lange ir toliau matomi naršymui skirti pasirinkimai, kurie iš dalies atstoja „Explore“ skiltį. Po paskutinėmis paieškomis naudotojams pateikiamos teminės juostos, pavyzdžiui, naujienos, topai, nuotaikos ir žanrai ar tinklalaidės.

    Ką tai sako apie „YouTube Music“ kryptį

    Toks pakeitimas rodo, kad „Google“ programėlėje vis labiau akcentuoja paiešką kaip pagrindinį veiksmą, o ne atskirą naršymo skiltį. Muzikos platformose paieška dažnai tampa greičiausiu keliu iki konkrečios dainos, atlikėjo ar grojaraščio, todėl ji keliama į labiausiai matomą ir lengviausiai pasiekiamą vietą.

    Jei atnaujinimo dar nematote, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų įrenginys jo negaus. Dažniausiai tokie sąsajos pakeitimai įjungiami serverio pusėje, todėl net su ta pačia programėlės versija skirtingi naudotojai gali matyti skirtingą išdėstymą.

  • „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ pristatė „Dreambeans“: DI iš „Gmail“ ir „Calendar“ kuria jūsų dieną istorijomis

    „Google“ per „Google Labs“ pristatė naują eksperimentinę programėlę „Dreambeans“, kuri žada sutvarkyti informacinį triukšmą ir pateikti dienos santrauką istorijų formatu. Sprendimas paremtas DI, kuris iš jūsų naudojamų paslaugų atrenka, kas, jo manymu, svarbiausia.

    „Dreambeans“ gali jungtis prie „Google“ ekosistemos: „Gmail“, „Calendar“, „Photos“, „YouTube“, paieškos istorijos ir kitų paslaugų. Tam naudojama „Gemini“ funkcija „Personal Intelligence“, veikianti tik tada, kai vartotojas suteikia leidimus prie pasirinktų programų ir duomenų.

    Esminė idėja yra ne begalinis srautas, o baigtinis, kasdienis istorijų rinkinys, skirtas padėti susiorientuoti ir sugalvoti veiksmus. „Google“ pabrėžia, kad tokios istorijos turi skatinti naujas idėjas ir sutelkti dėmesį į asmeniškai aktualius dalykus.

    „Google“ pateikia pavyzdį, kai „Gmail“ laiškas apie augintinio skanėstų pristatymą automatiškai virsta rekomendacijomis, kaip juos panaudoti dresūrai. Į istoriją taip pat gali būti įtrauktas artėjantis priminimas iš „Calendar“ bei pasiūlymai, pavyzdžiui, draugiškų augintiniams vietų netoliese.

    Visa informacija pateikiama iliustruotu, pasakojimą primenančiu formatu, o sudominusią istoriją galima atsidaryti detaliau. Tuomet „Dreambeans“ gali pasiūlyti susijusius pasirinkimus, pavyzdžiui, netoliese esančius parkus ar užsiėmimus, o patikusias istorijas leidžia išsisaugoti programėlės bibliotekoje.

    Vartotojas taip pat galės pateikti grįžtamąjį ryšį, jei istorija pasirodys netiksli ar nepageidaujama, kad ateityje rekomendacijos būtų geriau pritaikytos. „Google“ nurodo, kad galima pranešti ir apie praleistus interesus, pavyzdžiui, naują hobį, kad jis atsispindėtų vėlesnėse istorijose.

    Programėlei veikti būtina prijungti bent vieną „Google“ paslaugą, tačiau, pasak kūrėjų, geriausias rezultatas pasiekiamas sujungus kelias. Platinimas pradedamas JAV, o pirmiausia „Dreambeans“ pasieks dalį „Google AI Ultra“ prenumeratos vartotojų „Android“ ir „iOS“ platformose.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos DI naudoja ne vien paieškai ar tekstų generavimui, bet ir asmeniniam turinio kuravimui. Kartu tai kelia daugiau klausimų apie duomenų naudojimą, todėl praktinė vertė daugeliui priklausys nuo to, kokius leidimus vartotojai pasirinks suteikti ir kiek skaidriai bus paaiškinta, kaip sudaromos istorijos.

  • „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google“ atnaujino „Google Photos“ funkciją, leidžiančią iš savo nuotraukų kurti pasirinktinius lipdukus „Android“ įrenginiuose. Iki šiol tai buvo smagus priedas, tačiau lipdukų valdymas ir radimas ne visada buvo patogus.

    Dabar „Google Photos“ lipdukai automatiškai išsaugomi ir turi aiškią vietą programėlėje. Tai reiškia, kad kartą sukurtų lipdukų nebereikės kurti iš naujo, o prireikus juos bus paprasčiau greitai rasti.

    Kur atsidūrė lipdukai?

    Pasirinktiniai lipdukai perkelti į skiltį „Collections“, kurioje pateikiami visi naudotojo sukurti lipdukai. Tokia struktūra turėtų palengvinti kasdienį naudojimą, ypač jei lipdukų susikaupė daugiau.

    Šie lipdukai gali būti naudojami palaikomose programėlėse, pavyzdžiui, „Google Messages“, „WhatsApp“ ar „LINE“. Praktikoje tai leidžia į žinutes greitai įterpti asmeniškesnes reakcijas ar nuotaiką išreiškiančius vaizdus.

    Kada pasieks visus ir ko reikia?

    Kaip pranešama, naujovė diegiama plačiai ir turėtų pasiekti visus „Android“ naudotojus. Funkcija siejama su „Google Photos“ 7.78 versija, todėl verta atsinaujinti programėlę.

    Po atnaujinimo naudotojai dažniausiai mato skiltį „Collections“ arba programėlės pranešimą, kad lipdukai nuo šiol bus išsaugomi šioje vietoje. Jei pokyčio dar nematote, gali būti, kad jis įjungiamas palaipsniui serverio pusėje.

    „Google Photos“ kryptis: daugiau kontrolės vartotojui

    Pastaruoju metu „Google“ daug dėmesio skiria „Google Photos“ patogumui ir duomenų valdymui. Pavyzdžiui, „Google Takeout“ eksporto procesas tapo lankstesnis, atsirado galimybė atlikti dalinius eksportus, o tai aktualu dideles bibliotekas kaupiantiems žmonėms.

    Vis dėlto ne visi pokyčiai sutinkami vienodai palankiai: dalis naudotojų kritikavo su „Gemini“ susijusius paieškos sprendimus ir tai, kaip jie veikia realiame naudojime. Nepaisant to, lipdukų išsaugojimas „Collections“ skiltyje yra aiškiai praktiškas atnaujinimas kasdieniam bendravimui.

  • „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ išplėtė Pixel telefonų programėlės funkciją „Take a Message“, kuri veikia kaip patogesnė balso pašto alternatyva. Nuo šiol daliai naudotojų suteikiama galimybė įrašyti asmeninį pasveikinimą, todėl skambinantysis išgirs jūsų pasirinktą žinutę.

    Ši funkcija įsijungia, kai neatsiliepiate į skambutį arba nukreipiate jį į balso paštą. Tuomet telefone parodoma perrašyta skambinančiojo žinutė, o jei ji paliekama, išlieka ir garso įrašas, kurį galima perklausyti vėliau.

    Naujas asmeninio pasveikinimo įrašymas iki šiol buvo matomas beta versijose, tačiau dabar pasiekia ir stabilų programėlės leidimą. Kaip nurodo technologijų leidiniai, funkcija pradeda rodytis daliai naudotojų su „Phone“ programėlės 223 versija.

    Įdiegus naujausią atnaujinimą, programėlė gali pateikti pranešimą apie galimybę susikurti pasveikinimą. Įrašius tekstą, jis nustatomas kaip numatytasis, o prireikus vėliau gali būti perrašomas.

    „Google“ taip pat primena, kad pasiekiamumas priklauso nuo regiono. Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai siūloma JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Airijoje, o funkcija veikia Pixel 6 ir naujesniuose modeliuose.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.

  • Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    „Google“ pristatė naują „Android“ funkcijų paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir personalizacijai. Ryškiausia naujovė – galimybė aptikti sukčius, kurie skambučio metu apsimeta jūsų kontaktais, pasitelkdami numerio suklastojimą ar dirbtinio intelekto imituojamą balsą.

    Tokie sukčiavimo atvejai pastaraisiais metais dažnėja: žmonėms skambinama prisistatant artimaisiais ar kolegomis, o vėliau prašoma skubiai pervesti pinigų tariamai nelaimei ar „skubiam mokėjimui“. Problema ta, kad vien skambintojo vardas ekrane negarantuoja, jog skambina tikras žmogus, todėl „Android“ siekia suteikti aiškesnį perspėjimą dar skambučio metu.

    Kaip veiks apsimetėlių aptikimas

    Naujoji apsauga diegiama programėlėje „Phone by Google“ ir turėtų veikti „Android 12“ ir naujesniuose įrenginiuose. Mechanizmas remiasi tuo, kad tikras kontaktas skambutį patvirtina skaitmeniniu „rankos paspaudimu“, kuris perduodamas užšifruotai ir naudoja RCS ryšio technologiją.

    Jei skambutis atrodo kaip iš jūsų kontaktų, bet trūksta patvirtinimo signalo, telefonas turėtų įtarti, kad tai gali būti apsimetėlis. Tokiu atveju įrenginys gali papildomai patikrinti, ar tikras kontakto telefonas iš tiesų inicijuoja skambutį, o neatitikimo atveju ekrane pateikiamas aiškus perspėjimas nutraukti ryšį.

    „Jei tikrasis įrenginys patvirtina, kad šiuo metu neskambina, gausite įspėjimą ekrane, raginantį nedelsiant padėti ragelį“, – taip „Google“ apibūdina idėją, kaip realiu laiku sumažinti apsimetinėjimo ir numerio klastojimo žalą.

    Ne tik saugumas: daugiau DI ir personalizacijos

    Kartu atnaujinama ir „Circle to Search“ funkcija, kuri turėtų geriau atpažinti aprangos derinius vaizduose ir pateikti išsamesnę informaciją apie matomus drabužius. Tokie sprendimai rodo bendrą tendenciją: paieška telefone vis dažniau tampa ne tik tekstinė, bet ir vizualinė, o DI padeda greičiau suprasti, kas matoma ekrane.

    „Google Photos“ taip pat plečia vadinamąsias spintos funkcijas: DI gali sugrupuoti nuotraukose matomus drabužius ir aksesuarus, kad vartotojai galėtų patogiau naršyti, planuoti derinius ar išbandyti stilizacijas. Ši galimybė pirmiausia numatoma daliai šalių, o vėliau plečiama platesnei auditorijai.

    Daugiau apsaugos vaikams ir paaugliams

    Atnaujinimai paliečia ir „Personal Safety“: jaunesniems nei 13 metų naudotojams atsiveria daugiau saugos funkcijų, įskaitant medicininės informacijos kortelę ir skubios pagalbos kontaktus, pasiekiamus net iš užrakinto ekrano. Be to, numatoma platesnė avarijų aptikimo funkcijos prieiga, o vyresniems paaugliams – saugos patikros ir vietos bendrinimo galimybės.

    Dar viena naujovė skirta skaitytojams: „Google Play Books“ atsiranda funkcija „Catch me up“, kuri padeda greitai prisiminti ankstesnį turinį, jei knygą buvote atidėję ilgesniam laikui. Tokie apibendrinimai ir konteksto paaiškinimai tampa vis dažnesni skaitmeninėse platformose, siekiant sumažinti informacijos perteklių ir greičiau grįžti į turinį.

    „Google“ taip pat plečia „Quick Share“ suderinamumą su daugiau įrenginių, o tai rodo, kad failų dalijimosi ekosistemos vis labiau artėja prie universalesnių sprendimų. Vartotojams tai reiškia mažiau ribojimų ir sklandesnį turinio perdavimą tarp skirtingų gamintojų įrenginių.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.