CP v2

Tag: Google

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.

  • „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ pradeda bandyti naują „Gmail“ funkciją „Gmail Live“, kuri gali iš esmės pakeisti tai, kaip vartotojai ieško informacijos savo pašto dėžutėje. Vietoje įprastos paieškos laukelio užklausas bus galima pateikti balsu, o atsakymas pateikiamas kaip aiškus apibendrinimas, o ne vien nuorodos į laiškus.

    „Gmail Live“ veikia per specialų mygtuką paieškos juostoje, kuris įjungia klausymosi režimą. Tuomet vartotojas gali garsiai paprašyti surasti, pavyzdžiui, kelionės rezervacijos detales, susitikimo laiką ar svarbiausius punktus iš susirašinėjimo, o sistema išskiria informaciją iš laiškų turinio.

    „Svarbu tai, kad vartotojas gauna ne tik rastus laiškus, bet ir suprantamą santrauką, paremtą pašto dėžutėje esančia informacija“, – teigiama „Google“ pristatyme apie naują paieškos kryptį „Gmail“.

    Funkcija šiuo metu įžengia į viešą pilotinį etapą ir testuojama mobiliosiose programėlėse. „Google“ nurodo, kad bandymai vyksta tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, o platesnis diegimas priklausys nuo vartotojų atsiliepimų ir surinktų duomenų.

    Kaip ir kiti su DI susiję „Gmail“ patobulinimai, „Gmail Live“ siejamas su „Gemini“ modeliais ir, tikėtina, bus prieinamas ne visiems. Skelbiama, kad funkcijai gali reikėti mokamo plano, įvardijami „Google AI Pro“ ir „Ultra“ prenumeratos.

    Lietuvoje minima „Google AI Pro“ kaina siekia apie 28 eurus per mėnesį, o „Ultra“ planas gali kainuoti apie 135 eurus per mėnesį, todėl daliai vartotojų tai taps reikšmingu kriterijumi sprendžiant, ar naujovė verta papildomų išlaidų. Tiksli viešo paleidimo data dar nepatvirtinta, tačiau orientuojamasi į vasaros laikotarpį.

    Rinkoje tai atitinka platesnę tendenciją, kai pašto paslaugos ir produktyvumo įrankiai pereina nuo tradicinės paieškos prie pokalbio tipo sąsajų. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas el. pašte kaupia daug bilietų, sąskaitų, rezervacijų ir darbinių susirašinėjimų, nes vietoje kelių užklausų ir filtrų galima gauti vieną tikslinį atsakymą.

  • JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija Competition and Markets Authority pradėjo konsultaciją, kuri gali pakeisti tai, kaip šalies gyventojai atsiskaito už programėles ir jų prenumeratas. Reguliuotojas svarsto naujus elgesio reikalavimus „Apple“ ir „Google“, siekdamas susilpninti jų kontrolę programėlių mokėjimų grandinėje.

    CMA teigimu, dabartinė tvarka dažnai reiškia, kad pirkdami prenumeratą ar skaitmeninę paslaugą vartotojai netiesiogiai apmoka ir platformų taikomus mokesčius. Institucija tikisi, kad didesnė konkurencija mokėjimų srityje galėtų mažinti kainas ir skatinti inovacijas technologijų sektoriuje.

    Kas yra steering?

    Pagrindinis ginčo taikinys yra vadinamoji steering praktika, kai programėlių kūrėjams leidžiama informuoti vartotojus apie alternatyvius, pigesnius atsiskaitymo būdus už programėlių parduotuvių ribų. Tokiu atveju pirkimas apeitų „Apple“ App Store ar „Google“ Play Store vidinius mokėjimus, kur paprastai taikomi platformų komisiniai.

    Šiuo metu „Apple“ Jungtinėje Karalystėje tokią praktiką iš esmės draudžia, o „Google“ ją leidžia tik ribotai ir su papildomomis sąlygomis. CMA siūlo naikinti šiuos ribojimus, kad kūrėjai galėtų laisviau nukreipti vartotojus į kitus mokėjimo kanalus.

    Kodėl reguliuotojas spaudžia dabar?

    CMA dar 2025 metais įvardijo „Apple“ ir „Google“ mobiliąsias ekosistemas kaip veiksmingą duopolį, nes didžioji dauguma Jungtinės Karalystės išmaniųjų įrenginių veikia su šiomis operacinėmis sistemomis. Reguliuotojas nurodo, kad tokia rinkos struktūra suteikia platformoms galimybę nustatyti taisykles, nuo kurių priklauso kūrėjų pajamos ir vartotojų galutinė kaina.

    Konsultacija vyksta pagal Digital Markets, Competition and Consumers Act nuostatas, kurios suteikia daugiau įrankių greičiau taikyti elgesio reikalavimus didelę rinkos galią turinčioms skaitmeninėms platformoms. CMA pabrėžia, kad prieš priimant privalomus sprendimus privaloma surengti konsultaciją ir įvertinti poveikį rinkai.

    Ką tai reikštų vartotojams ir kūrėjams?

    Jei ribojimai būtų panaikinti, kūrėjai galėtų aiškiau pasiūlyti pigesnes kainas ar lankstesnius atsiskaitymo planus ne per programėlių parduotuves. Teoriškai tai galėtų sumažinti prenumeratų kainas, ypač paslaugoms, kur platformų komisiniai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Vis dėlto CMA atkreipia dėmesį į svarbią detalę: net leidus steering, „Apple“ ir „Google“ galėtų bandyti taikyti papildomus mokesčius už tokią galimybę. Todėl reguliuotojas rengia principus, pagal kuriuos tokie mokesčiai turėtų būti sąžiningi ir mažesni nei dabartiniai programėlių parduotuvių įkainiai, o sutaupymai turėtų pasiekti vartotojus arba būti investuojami į produktų plėtrą.

    Šis procesas vyksta platesniame kontekste, nes programėlių parduotuvių taisyklės ir jų komisiniai pastaraisiais metais aktyviai tikrinami ir kitose jurisdikcijose. Jungtinės Karalystės sprendimai gali tapti dar vienu precedentu, kaip reguliuotojai siekia atverti skaitmenines ekosistemas konkurencijai.

    Be to, „Google“ neseniai paskelbė apie naujas pasaulines Play Store taisykles, numatančias galimybę kūrėjams nukreipti vartotojus atsiskaityti už parduotuvės ribų, tačiau su tam tikromis sąlygomis. CMA teigė vertinsianti, ar šie pakeitimai realiai didina konkurenciją ir ar nepalieka kūrėjams bei vartotojams naujų, mažiau matomų apribojimų.

  • „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    Informacijos perteklius internete tampa kasdienybe, todėl vis svarbiau ne tik rasti atsakymą greitai, bet ir žinoti, kuo galima pasitikėti. „Google“ siūlo galimybę vartotojams nurodyti, kurių naujienų ar teminių portalų turinį jie nori matyti aukščiau paieškos rezultatuose.

    Ši funkcija dažnai vadinama pageidaujamais arba preferuojamais šaltiniais. Idėja paprasta: pasirinktas leidėjas ar domenas gali būti rodomas aukščiau, kai ieškote susijusios informacijos, tačiau tai nereiškia, kad kiti šaltiniai bus visiškai paslėpti.

    Kaip veikia pasirinkti šaltiniai?

    Funkcija sukurta taip, kad paieška išliktų įvairi, bet kartu būtų labiau pritaikyta jūsų įpročiams. Jei dažnai skaitote konkretų sveikatos ar mokslo portalą, galite nurodyti, kad jo publikacijos jums būtų prioritetinės.

    Toks sprendimas ypač aktualus temoms, kuriose svarbus patikimumas, pavyzdžiui, sveikatai, finansams ar saugumui. Paieškos rezultatų viršuje dažniau matydami patikrintą šaltinį, sutaupote laiko ir sumažinate riziką atsiremti į klaidinančią informaciją.

    Kur rasti nustatymą?

    Preferuojamų šaltinių pasirinkimas paprastai pasiekiamas per „Google“ paieškos nustatymus. Vartotojui tereikia pridėti norimą domeną ar leidėją, o pakeitimai įsigalioja po patvirtinimo.

    Kai kuriais atvejais leidėjai tokį pasirinkimą palengvina pateikdami mygtuką šalia publikacijų, tačiau visada galima tai atlikti ir rankiniu būdu per paieškos nuostatas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinis matomumas priklauso ir nuo užklausos, vietovės, kalbos bei kitų personalizavimo signalų.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais daugėja dirbtinis intelektas sugeneruoto turinio, o socialiniuose tinkluose klaidinanti informacija plinta itin greitai. Dėl to paieškos personalizavimo įrankiai, leidžiantys atsirinkti patikimus leidėjus, tampa praktišku būdu gerinti kasdienę informacijos higieną.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad vieno šaltinio iškėlimas neturėtų tapti vieninteliu informacijos kanalu. Sudėtingesnėmis temomis verta palyginti kelis patikimus šaltinius, o sveikatos klausimais sprendimus grįsti specialistų konsultacijomis.

  • „Google“ naujovė leidžia per minutę susitvarkyti turinį: kaip sekti Terazgotuje.pl?

    „Google“ Lenkijoje pristatė patogesnį būdą greitai susiderinti, kokius šaltinius ir temas žmogus nori matyti pirmiausia. Nauja funkcija leidžia rankiniu būdu pasirinkti pageidaujamą leidinį ar svetainę ir ją pažymėti kaip prioritetinę, kad turinys dažniau patektų į rekomendacijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad naršant per „Google“ programėlę ar naudojantis paieška, galima paspausti sekimo ar pažymėjimo veiksmą ir taip duoti signalą, jog konkretus šaltinis yra svarbus. Vėliau receptai, patarimai ar naujienos iš pasirinkto kanalo gali būti rodomi aukščiau, ypač skiltyse, kur „Google“ formuoja personalizuotą srautą.

    „Personalizacija veikia geriausiai tada, kai vartotojas pats aiškiai parodo, ką nori matyti dažniau, o ko mažiau“, – teigia skaitmeninio turinio strategai, vertinantys „Google“ rekomendacijų sistemos pokyčius.

    Turinio rekomendacijos „Google“ aplinkoje remiasi kelių tipų signalais: paieškos užklausomis, naršymo istorija, buvimo vietos kontekstu, įrenginio nustatymais ir tiesioginiais vartotojo veiksmais, pavyzdžiui, sekimu ar pasirinkimu rodyti mažiau tam tikro turinio. Būtent tiesioginiai veiksmai paprastai laikomi vienu stipriausių signalų, nes jie mažina atsitiktinių rekomendacijų dalį.

    Norint sekti pasirinktą šaltinį, dažniausiai pakanka rasti jį „Google“ programėlėje arba naršyklėje ir pasirinkti sekimo veiksmą, kuris kai kuriuose ekranuose pažymimas žvaigždutės piktograma ar mygtuku Sekti. Taip pat galima naudotis „Google“ nustatymais, kuriuose leidžiama pridėti konkrečią svetainę prie pageidaujamų šaltinių sąrašo.

    Šis pokytis ypač aktualus vartotojams, kurie ieško patikimų receptų ir nori sumažinti riziką pataikyti ant neaiškios kilmės ar prastai patikrintų patarimų. Maisto turinyje klaidos kainuoja ne tik sugadintą patiekalą, bet kartais ir sveikatos rizikas, pavyzdžiui, netinkamą produktų laikymą ar nepakankamą terminį apdorojimą, todėl prioritetinių šaltinių pasirinkimas tampa praktišku kasdieniu sprendimu.

    „Google“ rekomendacijų kryptis pastaraisiais metais aiški: daugiau kontrolės vartotojui, daugiau konteksto ir daugiau kokybės signalų turiniui. Dėl to tokios funkcijos kaip šaltinių sekimas tampa ne tik patogumo įrankiu, bet ir būdu susikurti stabilesnį, mažiau atsitiktinumų valdomą informacijos srautą.

  • „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paieškoje ir naujienų skiltyse atsirado nauja galimybė vartotojams daryti didesnę įtaką tam, kokie leidėjai matomi aukščiau. Funkcija „Preferuojami šaltiniai“ leidžia pažymėti pasirinktus portalus ar leidinius, kad jų publikacijos dažniau būtų rodomos tarp svarbiausių naujienų rezultatų.

    Iki šiol, ieškant aktualijų, „Google“ iš esmės rėmėsi algoritminiu vertinimu: naujumo, patikimumo, autoritetingumo ir aktualumo signalais. Naujoji funkcija šią logiką papildo asmeniniu pasirinkimu, todėl vartotojas gali aiškiau nurodyti, kurių šaltinių turinį nori matyti greičiau.

    Kaip veikia „Preferuojami šaltiniai“?

    Pažymėjus pasirinktą leidėją kaip pageidaujamą, jo straipsniai gali būti dažniau iškeliami naujienų paieškos rezultatuose ir rodomi atskiroje skiltyje, skirtoje būtent vartotojo pasirinktoms redakcijoms. Tai ypač aktualu sekant technologijų, mokslo, inovacijų ar rinkos naujienas, kai informacijos srautas labai intensyvus.

    Svarbu tai, kad ši funkcija nepanaikina kitų šaltinių. „Google“ išlieka daugiašaltė sistema: net ir pasirinkus mėgstamus leidėjus, rezultatuose toliau bus rodomi ir kiti portalai, todėl vartotojas nepraranda platesnio konteksto ir alternatyvių požiūrių.

    Kodėl „Google“ tai įdiegė dabar?

    Pastaraisiais metais didžiosios paieškos ir turinio platformos vis dažniau ieško būdų suteikti žmonėms daugiau kontrolės: nuo personalizavimo nustatymų iki rekomendacijų skaidrumo. Naujienų vartojimo įpročiai taip pat keičiasi, nes dalis auditorijos nori greitos atrankos, bet kartu siekia patikimų, jau pažįstamų redakcijų turinio.

    Leidėjams tai dar vienas paskirstymo kanalo signalas: auditorijos lojalumas ir tiesioginis pasirinkimas gali tapti papildomu veiksniu šalia tradicinių reitingavimo kriterijų. Vartotojams tai reiškia paprastesnį būdą sumažinti triukšmą ir greičiau pasiekti dominančią informaciją.

    Kaip įjungti ir ką verta žinoti?

    Dažniausiai mėgstami šaltiniai parenkami per „Google“ nustatymus arba naujienų rezultatų sąsają, kur galima rasti šaltinių pasirinkimo funkciją. Procesas paprastai užtrunka kelias sekundes: pasirenkate leidėją, patvirtinate, o vėliau paieškoje naujienos iš jo gali būti pateikiamos prioritetiškai.

    Jei naudojate kelis įrenginius, verta atkreipti dėmesį, kad nustatymai paprastai siejami su „Google“ paskyra, todėl prisijungus jie gali veikti plačiau. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti pasirinktų šaltinių sąrašą, ypač jei keičiasi jūsų interesų sritys ar informacijos poreikiai.

  • „Google“ pakeitė paiešką Lietuvoje: nauja funkcija leis iškelti mėgstamus portalus

    „Google“ pakeitė paiešką Lietuvoje: nauja funkcija leis iškelti mėgstamus portalus

    „Google“ Lietuvoje pradėjo diegti naują paieškos funkciją „Preferuojami šaltiniai“, kuri leidžia vartotojams patiems nurodyti, kurių naujienų portalų turinį jie nori matyti dažniau. Pažymėjus pasirinktą svetainę žvaigždute, jos publikacijos gali būti labiau išryškinamos naujienų užklausose.

    Iki šiol, ieškant aktualijų, paieškos rezultatų išdėstymas daugiausia priklausė nuo algoritminių signalų, tokių kaip turinio aktualumas, šaltinio autoritetas, publikavimo laikas ir vartotojų elgsena. Naujoji parinktis suteikia daugiau tiesioginės įtakos tam, kas patenka į matomiausias pozicijas, tačiau neeliminuoja kitų šaltinių.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujienų užklausose, kur „Google“ rodo skiltį su svarbiausiais straipsniais, gali atsirasti papildomas blokas su turiniu iš jūsų pasirinktų šaltinių. Tai patogu tiems, kurie nuolat seka konkrečias temas ir nori greičiau pasiekti jiems patikimų redakcijų publikacijas.

    Vis dėlto ši funkcija nereiškia, kad vartotojas bus uždaromas informaciniame burbule. Kiti portalai ir toliau bus rodomi paieškos rezultatuose, o galutinį vaizdą vis tiek formuos ir įprasti reitingavimo kriterijai, skirti užtikrinti įvairovę bei informacijos aktualumą.

    Toks sprendimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios platformos vis dažniau suteikia vartotojams daugiau kontrolės, kartu bandydamos išlaikyti patikimumo standartus ir kovą su klaidinančiu turiniu. Vartotojams tai gali tapti paprastu būdu greičiau rasti norimus šaltinius, o leidėjams – papildomu signalu, kad lojali auditorija nori jų turinį matyti pirmiausia.

  • Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Problemos po naujausio atnaujinimo

    „Google“ prieš kelias dienas pradėjo platinti Android 17, pirmiausia „Google Pixel“ serijos telefonams. Nors bandomoji programa truko kelis mėnesius, dalis vartotojų netrukus po atnaujinimo ėmė pranešti apie trikdžius.

    Dažniausiai minimi nesklandumai susiję su „Wi‑Fi“ ryšiu, pagrindinio ekrano valdikliais ir lietimo jautrumu. Tai signalas, kad ankstyvosios versijos dar gali turėti vadinamųjų vaikystės ligų, o sprendimų gali tekti palaukti iš „Google“ pataisų.

    „Wi‑Fi“ jungiasi, bet interneto nėra

    Viena dažniausių bėdų – nestabilus „Wi‑Fi“: telefonas rodo, kad prisijungta prie belaidžio tinklo, tačiau duomenys realiai neperduodami. Dėl to stringa naršymas, programėlių atnaujinimai ir pranešimų sinchronizacija.

    Vartotojų forumuose kaip laikinas sprendimas dažnai minimas IPv6 įjungimas maršrutizatoriaus nustatymuose. Vis dėlto tai nėra universalus receptas, nes tinklo veikimas priklauso ir nuo paslaugų teikėjo, ir nuo konkretaus maršrutizatoriaus modelio.

    Valdikliai dingsta, ekranas nereaguoja

    Kita problema – iš pagrindinio ekrano dingstantys valdikliai. Nors pranešimų apie šį sutrikimą mažiau, kai kurie vartotojai teigia, kad elementai išnyksta be aiškios priežasties ir tenka juos susidėti iš naujo.

    Dar rimčiau skamba skundai dėl ekrano reakcijos į prisilietimus: sąsaja kartais „užšąla“, o telefonas trumpam tampa sunkiai valdomas. „Google“ kaip vieną iš galimų priemonių rekomenduoja išvalyti paleidiklio talpyklą, nes būtent jis atsakingas už pagrindinio ekrano veikimą.

    Dalies vartotojų teigimu, padeda ir laikinas funkcijos Pusiau sklandus rodymas išjungimas nustatymų skiltyje Ekranas ir lietimas. Tokie sprendimai dažniausiai būna kompromisas, kol pasirodo oficialūs pataisymai, grąžinantys stabilų sistemos veikimą.

    Jei Android 17 dar neįdiegėte, praktiškas kelias – palaukti artimiausio atnaujinimo su klaidų taisymais. O jei atnaujinimas jau įdiegtas ir problemos kartojasi, verta išbandyti minėtas priemones ir sekti „Google“ pranešimus apie pataisas.

  • „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    Los Andžele birželio 20 dieną duris atveria Dataland – pristatomas kaip pirmasis pasaulyje muziejus, visiškai dedikuotas dirbtinio intelekto generuojamam menui. Projektą kartu kuria „Google“ ir žinomas skaitmeninio meno kūrėjas bei režisierius Refikas Anadol. Organizatoriai žada ne įprastą galeriją, o erdvę, kuri realiu laiku keičiasi reaguodama į lankytojų buvimą.

    Muziejaus koncepcija remiasi vadinamuoju daugiapojūčiu patyrimu: vaizdus lydės garsai ir kvapai, o instaliacijos bus valdomos duomenų srautų bei skaičiavimų, vykstančių debesijoje. Tokie projektai pastaraisiais metais sparčiai plinta muziejuose ir parodų salėse, tačiau Dataland siekia sukurti nuolatinę infrastruktūrą būtent DI menui.

    Kas yra Dataland ir kuo išsiskiria?

    Dataland įkurtas „The Grand LA“ komplekse, kurį suprojektavo architektas Frankas Gehry. Skelbiama, kad muziejaus plotas viršija 2 300 kvadratinių metrų, o ekspozicijos turinys bus generuojamas ir atnaujinamas dinamiškai, o ne kabinamas kaip tradiciniai paveikslai.

    Pirmoji ekspozicija pavadinta „Machine Dreams: Rainforest“ ir, anot kūrėjų, realiu laiku generuos vaizdą itin didele raiška, paremtą gamtos duomenų rinkiniais. Esminė idėja – ne atkurti vieną statinį kūrinį, o sukurti nuolat kintantį skaitmeninį kraštovaizdį, kuris reaguoja į auditoriją.

    DI menas: kūryba ar technologinis triukas?

    DI generuojamas turinys jau kurį laiką skelia meno bendruomenę į dvi stovyklas. Kritikai pabrėžia autorystės ir originalumo problemas, ypač kai vaizdas sukuriamas trumpa tekstine užklausa, o modeliai apmokomi milžiniškais, ne visada aiškios kilmės duomenų rinkiniais.

    Šalininkai teigia, kad DI yra dar vienas įrankis, panašiai kaip fotografija ar kompiuterinė grafika, kurie pradžioje taip pat kėlė nepasitikėjimą. Dataland atidarymas, tikėtina, dar labiau sustiprins diskusiją apie tai, kur baigiasi technologija ir prasideda žmogaus kūrybinis sprendimas.

    „Google“ strategija ir investicijų kryptis

    „Google“ pastaraisiais metais spartina DI ekosistemos plėtrą: nuo modelių kūrimo iki debesijos infrastruktūros, skirtos didelio masto skaičiavimams. Dataland tampa ir viešosios nuomonės formavimo įrankiu, nes leidžia DI galimybes pristatyti ne per techninius pranešimus, o per emocinį patyrimą.

    Kartu su muziejumi startuoja ir kūrybinė programa „Dataland AI Artist Residency“. Skelbiama, kad keturiems atrinktiems menininkams bus skiriamos stipendijos po maždaug 23 000 eurų ir suteikiama prieiga prie kūrybinių DI įrankių bei mentorystės.

    Tokios rezidencijos vis dažniau tampa technologijų bendrovių ir kultūros institucijų bendradarbiavimo forma. Menininkams tai reiškia resursus ir auditoriją, o technologijų kūrėjams – galimybę testuoti, kaip DI įrankiai veikia realiuose kūrybiniuose procesuose ir kokių etinių ribų iš jų tikisi visuomenė.

  • „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ išplėtė išmaniųjų namų įrenginių pasiūlą ir pristatė naują „Home Speaker“ garsiakalbį, sukurtą dirbti su „Gemini“ asistentu. Gamintojas akcentuoja natūralesnį valdymą balsu ir galimybę su DI bendrauti kaip pokalbyje, o ne vien duoti trumpas komandas.

    Naujasis garsiakalbis jau siūlomas išankstinėje prekyboje kai kuriose rinkose, o oficialus startas numatytas birželio 25 dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose įrenginio kaina siekia apie 90 eurų, tačiau galutinė suma Europoje gali skirtis dėl mokesčių ir prekybos politikos.

    Lenkijoje įrenginys kol kas oficialiai nepaskelbtas, tačiau jis matomas Jungtinės Karalystės „Google“ kanaluose, kur kainuoja apie 120 eurų. Tai leidžia spėti, kad regiono rinkose kaina gali suktis apie 100–130 eurų, tačiau tikslios sumos ir tiekimo datos kol kas nepatvirtintos.

    „Home Speaker“ bus kelių spalvų, o korpusą dengia tekstilės tipo apdaila, skirta mažiau matyti pirštų žymes ir lengviau įsilieti į interjerą. Įrenginyje naudojamas šviečiantis žiedas, rodantis, kada garsiakalbis klausosi ir apdoroja komandą.

    Pagrindinis naujovės akcentas – „Gemini“ integracija namams, kuri turėtų leisti ne tik valdyti išmanius prietaisus, bet ir vykdyti sudėtingesnes užduotis. Praktikoje tai gali reikšti galimybę balsu įtraukti įrašus į kalendorių, sukurti priminimus, valdyti apšvietimą ar kitą suderinamą įrangą, išlaikant pokalbio kontekstą.

    Gamintojas taip pat numato mokamą planą „Google Home Premium“, kuriame atsiranda daugiau automatizavimo ir pažangesnių funkcijų. Tarp žadamų galimybių minima ir situacijų suvestinių ar ataskaitų generavimas, pavyzdžiui, kai namų šeimininkų nėra, tačiau tikslus funkcijų sąrašas bei jų prieinamumas skirtingose šalyse gali skirtis.

    „Google“ teigia, kad įrenginys sukurtas taip, kad pokalbis su asistentu būtų kuo natūralesnis, o vartotojai galėtų rinktis iš kelių balso variantų. Garsiakalbis taip pat gali veikti kartu su „Google TV Streamer 4K“, o du įrenginiai gali būti sujungti į stereo porą.

    Kol kas didžiausias klausimas pirkėjams regione išlieka prieinamumas Lenkijoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos rinkose. Jei „Google“ pasirinks panašią platinimo strategiją kaip ankstesniems „Nest“ ir „Home“ šeimos įrenginiams, oficialios prekybos pradžia gali būti išskaidyta etapais, pradedant didžiosiomis Vakarų Europos rinkomis.