CP v2

Tag: Greitkeliai

  • Lenkti iš dešinės galima dažniau, nei manote: štai kur vairuotojai dažniausiai klysta

    Lenkti iš dešinės galima dažniau, nei manote: štai kur vairuotojai dažniausiai klysta

    Lenkimas iš dešinės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo kaip manevras, už kurį beveik visada gresia bauda. Vis dėlto Kelių eismo taisyklėse ir jų logikoje slypi svarbios išimtys, kurias vairuotojai dažnai praleidžia arba neteisingai interpretuoja.

    Didžiausia painiava kyla dėl to, kad žmonės įsimena tik dalį taisyklės ir ją pritaiko visoms situacijoms. Dažnas įsitikinimas, esą iš dešinės galima lenkti tik gyvenvietėse, yra pernelyg supaprastintas ir ne visada teisingas.

    Ką iš tikrųjų sako taisyklės

    Bendra taisyklė paprasta: paprastai lenkiama iš kairės pusės. Tačiau Kelių eismo taisyklės numato atvejus, kai lenkimas iš dešinės pusės yra leidžiamas, ir būtent čia svarbiausias kriterijus yra kelio tipas bei eismo organizavimas.

    Praktikoje vairuotojai dažniausiai suklysta ne dėl paties manevro, o dėl neteisingo kelio situacijos įvertinimo. Esminis skirtumas yra tarp vienos krypties važiuojamosios dalies ir dviejų krypčių važiuojamosios dalies, kai priešpriešinis srautas nėra fiziškai atskirtas.

    Vienos krypties važiuojamoji dalis

    Jeigu kelias yra vienos krypties važiuojamoji dalis, tai reiškia, kad priešpriešinio eismo toje pačioje važiuojamojoje dalyje nėra. Tipiniai pavyzdžiai yra automagistralės ir greitkeliai, kur eismo kryptys atskirtos skiriamąja juosta, tvorele ar atitvarais.

    Tokiose vietose lenkimas iš dešinės pusės gali būti leidžiamas, nes taisyklėse išskiriama būtent eismo krypčių atskyrimo logika. Dėl to ginčai dažnai įsiplieskia situacijose, kai vieni vairuotojai nepagrįstai užsibūna kairėje juostoje, o kiti juos aplenkia dešine.

    Kodėl tai kelia tiek emocijų

    Kasdienėse situacijose problema dažnai prasideda nuo eismo juostų disciplinos: kairė juosta turėtų būti skirta lenkimui, o ne nuolatiniam važiavimui. Kai vairuotojas ilgai laikosi kairėje, už jo susidaro spūstis, o dalis eismo dalyvių ima ieškoti galimybės pravažiuoti pro dešinę.

    Vis dėlto vien tai, kad kažkas važiuoja per lėtai kairėje, nereiškia, kad bet koks apvažiavimas ar aplenkimas iš dešinės bus saugus. Net ir tada, kai taisyklės tai leidžia, rizika išauga dėl vadinamųjų aklųjų zonų, netikėtų persirikiavimų ir per mažo atstumo.

    „Dauguma klaidų prasideda tada, kai vairuotojas prisimena tik dalį taisyklės ir neįvertina, ar kelias yra vienos krypties, ar dviejų krypčių“, – sako eismo saugumo ekspertai, pabrėždami, kad svarbiausia yra situacijos atpažinimas, o ne emocija.

    Saugiam sprendimui visada verta įvertinti kelio ženklinimą, fizinį krypčių atskyrimą, eismo intensyvumą ir numanomus kitų vairuotojų veiksmus. Jei kyla bent menkiausia abejonė, praktiškiausias sprendimas dažniausiai yra kantriai laikytis saugaus atstumo ir laukti aiškios galimybės lenkti pagal bendrą taisyklę.

  • Lenkijoje eismas auga, bet koncentruojasi greitkeliuose: ką rodo 2025 metų Generalinis eismo matavimas

    Lenkijoje 2025 metais atliktas Generalinis eismo matavimas parodė, kad automobilių srautai šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose vidutiniškai padidėjo apie 10 proc. Šis tyrimas yra vienas svarbiausių duomenų šaltinių planuojant kelių infrastruktūros plėtrą ir eismo valdymo sprendimus.

    Matavimas fiksavo vadinamąjį vidutinį paros metinį eismą užmiestyje, kuris 2025 metais siekė 14 880 transporto priemonių per parą. Ankstesniame cikle, vykusiame 2020–2021 metais, rodiklis buvo 13 568, tačiau to laikotarpio skaičiams įtaką darė pandemijos ribojimai ir pasikeitę žmonių mobilumo įpročiai.

    Ryškėja srautų persiskirstymas

    Naujausi duomenys rodo ne tik augimą, bet ir aiškų srautų persiskirstymą: vis daugiau eismo telkiasi pagrindiniuose transporto koridoriuose. Tai reiškia, kad tarptautinės reikšmės keliai ir aukštesnės klasės trasos tampa dar svarbesnės tiek kasdieniams, tiek tranzitiniams srautams.

    Tarptautiniuose maršrutuose eismas išaugo apie 19 proc. iki 30 248 transporto priemonių per parą, kai 2020–2021 metais buvo 25 489. Tuo pat metu kituose nacionaliniuose kelių ruožuose fiksuotas maždaug 1 proc. sumažėjimas, kas signalizuoja apie regioninių atkarpų reikšmės mažėjimą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra E40 koridorius, kuriame (A4 greitkelio atkarpose) vidutinis srautas pasiekė 43 603 transporto priemones per parą. Aukšti, daugiau nei 30 000 per parą siekiantys srautai fiksuoti ir kituose pagrindiniuose koridoriuose, rodančiuose, kad kryptys rytai–vakarai ir šiaurė–pietūs išlieka kertinės krovinių ir tranzito logistikai.

    Kur eismas didžiausias?

    Didžiausi srautai natūraliai susitelkia aukščiausios kategorijos keliuose. Autostradose vidutinis paros metinis eismas siekė 38 518 transporto priemonių per parą, o greitkeliuose – 27 083, todėl investicijų poreikis pirmiausia siejamas su intensyviausiomis arterijomis.

    Tarp labiausiai apkrautų ruožų dominuoja Varšuvos aglomeracija. 2025 metais kelių, kuriuose srautas viršija 100 000 transporto priemonių per parą, ilgis padidėjo nuo 38 iki 55 kilometrų, o į šią grupę patenka S8, S2, S7 ir A2 atkarpos aplink sostinę.

    Didžiausias intensyvumas fiksuotas S8 ruože tarp Konotopos mazgo ir Markų bei Pilsudskio prospekto, kur srautas siekė nuo 111 895 iki 195 600 transporto priemonių per parą. Į didžiausių srautų trejetą taip pat pateko S2 atkarpa tarp Konotopos ir Val Miedzeszyński bei S7 ruožas tarp Salomejos ir Opačo mazgų.

    Kroviniai važiuoja greitaisiais keliais

    Tyrimas patvirtino ir kitą tendenciją: nors bendrame sraute dominuoja lengvieji automobiliai, kylant kelio kategorijai didėja sunkiojo transporto dalis. Nacionaliniame kelių tinkle lengvieji automobiliai sudarė 73,9 proc., o sunkvežimiai su priekabomis ar puspriekabėmis – 13,8 proc.

    Tarptautiniuose keliuose sunkiojo transporto dalis augo iki 15,9 proc., o autostradose sunkvežimiai su priekabomis sudarė 19,2 proc. Tuo pat metu lengvųjų automobilių dalis autostradose mažėjo iki 67,9 proc., kas pabrėžia, kad pagrindiniai greitieji keliai tampa svarbiausiu krovinių vežimo stuburu.

    Skaičiai rodo ir koncentraciją pagal vadinamąją transporto darbo apimtį: daugiau nei 60 proc. viso kelių tinklo vežimo darbo tenka 4 518 kilometrų ruožui. Didžioji dalis, artėjanti prie 90 proc. šio srauto, tenka autostradoms ir greitkeliams, o penki koridoriai – A4, A1, S8, S7 ir A2 – sugeneruoja beveik 40 proc. visos tinklo vežimo darbo apimties.

    Regioniniu pjūviu didžiausias vidutinis paros metinis eismas fiksuotas Silezijos vaivadijoje, kur jis viršijo 25 000 transporto priemonių per parą. Mažiausi srautai užfiksuoti Palenkės vaivadijoje – 7 865 transporto priemonės per parą, kas dar kartą parodo ryškų šalies kelių apkrovos netolygumą.

    Tyrimo išvados svarbios ir ilgalaikei plėtrai: tarp matavimų laikotarpių autostradų tinklas, įtrauktas į tyrimą, išaugo nuo 1 712 iki 1 886 kilometrų, o greitkelių – nuo 2 567 iki 3 444 kilometrų. Bendra greitojo eismo kelių apimtis per šį laiką padidėjo beveik 25 proc., o kartu persiskirstė ir srautai.

    „Stebimi eismo intensyvumo pokyčiai daugeliu atvejų kyla ne vien iš augančio mobilumo, bet ir iš srautų perskirstymo į naujai atidarytas atkarpas bei geopolitinių ir makroekonominių veiksnių“, – sakė Lenkijos kelių valdytojo atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Institucijos nurodo, kad platesnis vaizdas dar bus pildomas, nes papildomai vertinami dalis regioninių kelių ir neseniai atidarytų nacionalinių atkarpų, o galutinės išvados priklausys nuo vėlesnės ataskaitos. Tokie duomenys paprastai naudojami ne tik investicijų planavimui, bet ir ekonominiams bei aplinkosauginiams vertinimams, eismo saugumo analizėms ir sprendimams dėl spūsčių mažinimo.