Tag: Greitkeliai

  • „Budimex“ per žingsnį nuo didžiausio Čekijos D35 PPP kontrakto: 3,0 mlrd. eurų projektas

    Čekija pasirinko konsorciumo pasiūlymą

    Čekijos transporto ministerija oficialiai pripažino konsorciumo, kuriame dalyvauja „Budimex“, pasiūlymą geriausiu konkurse dėl D35 greitkelio atkarpos projekto. Kalbama apie beveik 35 kilometrų ruožo tarp Opatovec ir Mohelnice statybą, investicijos finansavimą, o vėliau ir eksploatavimą bei valdymą.

    Į paketą taip pat įtrauktas 17 kilometrų gretimų D35 atkarpų eksploatavimas ir priežiūra. Projektas numatytas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) modeliu, todėl rangovų vaidmuo apimtų ne tik statybą, bet ir dalį finansinės rizikos.

    3,0 mlrd. eurų vertė ir „Budimex“ dalis

    Bendra pasiūlymo vertė siekia apie 3,0 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių kelių infrastruktūros sandorių regione, o Čekijoje jis įvardijamas kaip didžiausias tokio tipo kelių projektas šalies istorijoje.

    Pagal pateiktą struktūrą „Budimex“ dalyvautų ir statybos, ir finansinėje projekto dalyje. Skelbiama, kad statybos apimtyje įmonės indėlis sudarytų 40 proc., o finansinėje dalyje – 10 proc., todėl projekto sėkmė reikštų naujo masto patirtį PPP segmentuose.

    Kokie dar žingsniai liko iki sutarties

    Nors pasiūlymas pripažintas geriausiu, procesas dar nėra galutinai užbaigtas. Konkursas sulaukė trijų dalyvių, todėl neatmetama apskundimų tikimybė, kuri tokio masto pirkimuose yra įprasta praktika.

    Numatoma, kad koncesininku taptų specialios paskirties Čekijoje įsteigta bendrovė, kurią prieš koncesijos sutarties pasirašymą sukurtų konsorciumo nariai. Koncesijos sutarčiai dar reikės Čekijos Vyriausybės pritarimo, o vėliau ir parlamento žemųjų rūmų – Deputatų rūmų – sprendimo.

    28 metų koncesija ir finansavimo sąlygos

    Projektas planuojamas kaip 28 metų trukmės koncesija, kurioje valstybė mokėtų mėnesinius prieinamumo mokesčius už tai, kad kelias atitinka nustatytus paslaugos ir priežiūros standartus. Tokiuose PPP modeliuose įprasta, kad mokėjimai gali būti koreguojami, jei infrastruktūra laikinai neprieinama arba neįvykdomi priežiūros reikalavimai.

    Esminė sąlyga – finansavimo uždarymas, kurį konsorciumas turėtų užbaigti per tris mėnesius nuo koncesijos sutarties sudarymo, su galimybe terminą pratęsti. Jei finansavimo uždarymas neįvyktų per nustatytą laiką, būtų taikomos sutartinės sankcijos; viešai skelbiama baudos suma po konvertavimo siektų apie 6 mln. eurų.

    Statybos dalies užbaigimui numatytas 70 mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo, o galutinis leidimas naudoti turėtų būti gautas per 108 mėnesius. Taip pat nurodoma, kad dalis statybos kaštų ir prieinamumo mokėjimų būtų indeksuojami pagal infliacijos rodiklius, siekiant sumažinti kainų šuolių riziką ilgame laikotarpyje.

    Kodėl šis PPP svarbus „Budimex“ strategijai

    „Budimex“ šį konkursą vertina kaip galimybę pereiti į kitą infrastruktūros projektų lygį, kai rangovas tampa ne tik statytoju, bet ir projekto finansavimo dalyviu. Tokia patirtis ypač vertinga, kai valstybės ieško papildomų finansavimo modelių šalia tradicinių biudžeto lėšų ar ES paramos.

    „Tai ne įprastas kontraktas – tai projektas, kuris mus pakelia į kitą infrastruktūros rangovų lygą“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    Įmonė yra viešai akcentavusi, kad PPP kompetencijos gali būti svarbios ir ateities projektams, įskaitant didelio masto atstatymo darbus Ukrainoje, kur gali prireikti mišrių finansavimo modelių. Kartu ši patirtis aktuali ir Lenkijos bei regiono rinkoms, kur ilgainiui gali mažėti ES finansavimo dalis, o infrastruktūros užsakovai dažniau rinktųsi PPP sprendimus.

  • S7 mazgas Mistrzejovicuose beveik baigtas: 20 m aukščio estakada atvers naują ruožą prie Krokuvos

    Netoli Krokuvos į finišo tiesiąją įžengė vienas svarbiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S7 mazgas Mistrzejovicuose. Pagrindinis šio etapo akcentas – įspūdinga estakada, aukščiausioje vietoje pakylanti apie 20 metrų virš žemės.

    Projektas turi atverti naują S7 atkarpą ir sustiprinti susisiekimą su Krokuvos Šiauriniu aplinkkeliu. Tikimasi, kad eismui bus pateiktas papildomas ruožas tarp Grębałów ir Mistrzejowice mazgų, o tai turėtų sumažinti spūstis ir pagreitinti tranzitą aplink miestą.

    Ši investicija apima maždaug 18,3 kilometro greitkelio ir keturis svarbius kelių mazgus: Łuczyce, Raciborowice, Grębałów ir Mistrzejowice. Vien estakados ilgis siekia beveik 1,6 kilometro, todėl tai vienas techniškai sudėtingiausių šio projekto objektų.

    Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė siekia apie 380 000 000 eurų. Didžioji trasos dalis jau naudojama: anksčiau vairuotojams atverta apie 13,3 kilometro atkarpa, o vėliau – dar maždaug 2,6 kilometro su Grębałów mazgu.

    Ką tai keičia Krokuvai

    Užbaigus šį etapą, pokytis bus juntamas ne vien S7 vairuotojams. Krokuva priartės prie pilno, beveik 60 kilometrų ilgio aplinkkelių sistemos, kurią sudarytų skirtingų kategorijų greito eismo keliai ir jungtys.

    Po projekto pabaigos miestas turėtų tapti vienu iš nedaugelio Lenkijoje, turinčių pilną žiedinį aplinkkelio sprendinį. Didžiąją dalį sistemos sudarytų greito eismo keliai, o likę ruožai būtų pritaikomi prie didesnių pralaidumo reikalavimų.

  • Raudonas X virš juostos: daugelis ignoruoja, o bauda gali baigtis ir teisės praradimu

    Raudonas X virš juostos: daugelis ignoruoja, o bauda gali baigtis ir teisės praradimu

    Ką reiškia raudonas X?

    Virš važiuojamosios dalies įrengti elektroniniai švieslentėse rodomi ženklai vis dažniau naudojami greitkeliuose ir intensyvaus eismo keliuose. Vienas svarbiausių signalų yra raudonas X virš konkrečios eismo juostos.

    Raudonas X reiškia, kad ta juosta tuo metu yra uždaryta eismui ir ja važiuoti draudžiama. Signalas gali būti įjungtas tik virš vienos juostos, todėl vairuotojui būtina stebėti ne tik kelią, bet ir ženklus virš savo juostos.

    Kodėl juosta uždaroma?

    Juosta gali būti uždaroma dėl kelio darbų, eismo įvykio, kliūties važiuojamojoje dalyje ar kitų laikinų apribojimų. Tokiu būdu eismas nukreipiamas į saugias juostas, o vairuotojai iš anksto perspėjami apie pasikeitusią situaciją.

    Toks ženklinimas ypač svarbus prieš tunelius, viadukus, remonto zonas ir ruožus, kur staigiai keisti juostą pavojinga. Atviros juostos dažniausiai žymimos žalia rodykle, todėl raudonas X turi būti vertinamas kaip aiškus draudimas.

    Kuo rizikuoja ignoruojantys?

    Ignoruojant raudoną X rizika nėra vien formali. Optimistiškiausiu atveju vairuotojas netikėtai atsirems į kliūtį, priverstinai stabdys ar paskutinę akimirką mėgins persirikiuoti, sukeldamas avarinę situaciją.

    Blogiausiu scenarijumi galima atsidurti priešpriešiniame sraute ar įvažiuoti į ruožą, kuriame eismas specialiai atskirtas dėl gelbėjimo ar darbų. Tokiose vietose, ypač tuneliuose ar greito eismo keliuose, pasekmės gali būti itin sunkios.

    Už raudono X nepaisymą taikomos piniginės baudos ir skiriami baudos taškai. Pagal Lenkijoje taikomą praktiką, apie kurią kalbama pirminiame tekste, bauda siekia nuo maždaug 350 iki 580 eurų ir gali būti skiriama 10 baudos taškų.

    Jei vairuotojo veiksmai sukelia didelę grėsmę eismo saugumui, byla gali pasiekti teismą. Tokiais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, gali grėsti didesnė bauda, teisės vairuoti atėmimas ar kitos sankcijos.

    Specialistai pabrėžia, kad elektroniniai kelio ženklai nėra rekomendacija ar įspėjimas ateičiai, o realiu laiku galiojantis nurodymas. Todėl važiuojant greitkeliu ar pro tunelius svarbu nesivadovauti įpročiu ir nuolat tikrinti signalus virš kiekvienos juostos.

  • Ar autostradoje galima lenkti dešine? Daug vairuotojų klysta – taisyklė paprasta

    Ar autostradoje galima lenkti dešine? Daug vairuotojų klysta – taisyklė paprasta

    Ginčai dėl lenkimo dešine eismo juosta dažniausiai kyla dėl vienos detalės, kurią vairuotojai praleidžia aiškindamiesi Kelių eismo taisykles. Vieni įsitikinę, kad toks manevras galimas tik mieste, kiti – kad tik tada, kai ta pačia kryptimi yra trys juostos.

    Iš tiesų lemiamas kriterijus yra ne gyvenvietės riba ir ne juostų skaičius, o kelio važiuojamosios dalies tipas. Skirtingai vertinami atvejai, kai eismas vyksta viena kryptimi atskirtomis važiuojamosiomis dalimis, ir kai ta pati važiuojamoji dalis skirta abiem kryptims.

    Kada lenkti dešine leidžiama?

    KET numato, kad lenkti paprastai reikia iš kairės, tačiau yra aiškiai apibrėžtos išimtys. Viena svarbiausių – kai kelias yra su vienos krypties eismu arba kai kryptys fiziškai atskirtos, todėl eismas kiekvienoje važiuojamojoje dalyje vyksta tik viena kryptimi.

    Būtent todėl autostradoje, kaip ir daugelyje automagistralių tipo kelių, lenkimas dešine gali būti leidžiamas, nes kryptys visada atskirtos. Tokiuose keliuose svarbu ne tai, ar yra dvi, ar trys juostos, o tai, kad vairuotojai juda ta pačia kryptimi atskiroje važiuojamojoje dalyje.

    Kodėl vairuotojai dažnai susipainioja?

    Sumaištis dažnai atsiranda, kai žmonės taisyklę apie lenkimą dešine sieja tik su juostų skaičiumi ir pamiršta sąvokas apie kelio kryptingumą. Dvikryptėje važiuojamojoje dalyje, net jei joje yra kelios juostos, eismo logika ir rizikos yra kitos, todėl ir išimtys taikomos atsargiau.

    Kita dažna klaida – lenkimą dešine supainioti su važiavimu pro šalį savo juosta, kai kita transporto priemonė juda lėčiau kairėje. Praktikoje tai ypač aktualu intensyviame sraute, tačiau vairuotojui vis tiek tenka pareiga įsitikinti, kad manevras saugus ir nepažeidžia kitų KET reikalavimų.

    Kada tai tampa pažeidimu?

    Net jei konkrečiame kelyje lenkimas dešine yra leidžiamas, tai nereiškia, kad viskas leidžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Pažeidimu tampa pavojingas manevravimas, staigus juostų kaitaliojimas, per mažas atstumas ar kiti veiksmai, keliantys riziką eismo saugumui.

    Be to, autostradoje galioja ir bendras principas laikytis kuo arčiau dešinės, o kairę juostą naudoti lenkimui. Todėl nuolatinis važiavimas kairiąja juosta, trukdant srautui, gali sukelti pavojingas situacijas ir išprovokuoti rizikingą kitų vairuotojų elgesį.

    Jei kyla abejonių, saugiausia vadovautis paprasta logika: pirmiausia įvertinti, ar kelias yra vienos krypties atskirtoje važiuojamojoje dalyje, ir tik tada spręsti dėl lenkimo dešine. O bet kuriuo atveju svarbiausia išlieka manevro saugumas ir prognozuojamas elgesys eisme.

  • Daugelis vairuotojų klysta: kada Lietuvoje leidžiama lenkti iš dešinės pusės?

    Daugelis vairuotojų klysta: kada Lietuvoje leidžiama lenkti iš dešinės pusės?

    Lenkimas iš dešinės daugeliui atrodo kaip akivaizdus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau taip yra ne visada. Lietuvoje galioja bendra taisyklė, kad kitą transporto priemonę reikia lenkti iš kairės, bet įstatymai numato aiškias išimtis.

    Svarbiausia sąlyga – kelio tipas ir eismo juostų skaičius. Jei važiuojama vienos krypties važiuojamąja dalimi su pažymėtomis eismo juostomis, lenkimas dešine puse gali būti laikomas teisėtu manevru, jei tuo pačiu nepažeidžiami kiti reikalavimai.

    Kada leidžiama mieste ir už jo?

    Dvipusio eismo kelyje taisyklės griežtesnės. Gyvenvietėse lenkti iš dešinės paprastai leidžiama tada, kai ta pačia kryptimi yra mažiausiai dvi eismo juostos, o už gyvenviečių ribų dažniausiai reikia mažiausiai trijų eismo juostų ta pačia kryptimi.

    Praktikoje tai reiškia, kad plačioje miesto gatvėje vairuotojas, važiuojantis dešine juosta, gali teisėtai aplenkti lėčiau judantį automobilį kairėje. Tačiau užmiestyje įprastas dviejų juostų kelias ta pačia kryptimi dažnai nesuteikia pagrindo teisėtai lenkti iš dešinės.

    Autostrados, greitkeliai ir dažna klaida

    Autostradose situacija paprastesnė, nes priešpriešiniai srautai atskirti, o eismas vyksta vienos krypties važiuojamąja dalimi su pažymėtomis juostomis. Dėl to lenkimas dešine juosta gali būti galimas, jeigu manevras atliekamas saugiai ir nėra kitų draudimų.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad galima nuolat važiuoti kairiąja juosta, kai dešinioji laisva. Kelių eismo taisyklės įpareigoja laikytis kuo dešiniau, o kairiąją ar vidurinę juostą naudoti tada, kai to reikia, pavyzdžiui, lenkiant.

    Dar viena išimtis: kai priekyje sukama į kairę

    Yra situacija, kai lenkti iš dešinės ne tik galima, bet ir reikia. Kai priekyje važiuojantis vairuotojas aiškiai rodo posūkį į kairę, tokį automobilį būtina apvažiuoti iš dešinės, kad nebūtų kertamas jo posūkio trajektorijos kelias.

    Ši išimtis paprastai nėra siejama su eismo juostų skaičiumi, tačiau išlieka esminės saugumo sąlygos. Apvažiavimas turi vykti tik ta kelio dalimi, kuria važiuoti leidžiama, nevažiuojant į šaligatvį ar kitas transportui neskirtas vietas.

    Nepriklausomai nuo to, ar lenkimas dešine puse konkrečioje vietoje leidžiamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad matomumas pakankamas, yra saugus atstumas ir manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taip pat galioja bendri lenkimo draudimai, pavyzdžiui, prie pėsčiųjų perėjų, sankryžose ar geležinkelio pervažose, kai tai draudžia taisyklės ir ženklai.

  • Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Situacija, kai du automobiliai vienu metu iš kraštinių eismo juostų persirikiuoja į vidurinę, keliuose pasitaiko dažnai ir baigiasi ginčais po menkiausio šoninio kontakto. Nors vairuotojai kartais remiasi vadinamąja dešinės rankos taisykle, reali atsakomybė pirmiausia siejama su saugiu persirikiavimu.

    Kelių eismo taisyklėse persirikiavimas laikomas manevru, kuris leidžiamas tik įsitikinus, kad jis nekels pavojaus ir netrukdys kitiems. Paprastai tariant, privaloma įvertinti, ar pasirinkta juosta yra laisva, ir ar į ją tuo pačiu metu nepretenduoja kitas eismo dalyvis.

    Jei vidurine juosta jau važiuoja automobilis, jis turi pirmumą abiejų kraštinių juostų vairuotojų atžvilgiu. Tokiu atveju abu norintys persirikiuoti privalo palaukti ir manevrą atlikti tik tada, kai tai galima padaryti saugiai, nepriverčiant kito vairuotojo staigiai stabdyti ar keisti trajektorijos.

    Sudėtingiausias atvejis yra tada, kai vidurinė juosta laisva, o du automobiliai iš kairės ir dešinės pradeda rikiuotis beveik tuo pačiu metu. Praktinis principas, padedantis greitai susiorientuoti, yra toks: pirmenybę dažniausiai turi transporto priemonė, esanti dešinėje pusėje, todėl iš kairės persirikiuojantis vairuotojas turėtų praleisti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojas iš dešinės gali pradėti manevrą nepažiūrėjęs į veidrodėlius ar neįvertinęs aklosios zonos. Pirmenybė neatleidžia nuo pareigos įsitikinti, kad persirikiavimas nesukels pavojaus, o saugiausias sprendimas abiem atvejais yra trumpai palaukti ir aiškiai parodyti ketinimą posūkio signalu.

    Dažna avarijos schema tokiose situacijose yra šoninis kontaktas, kai abu automobiliai jau būna dalinai įvažiavę į vidurinę juostą. Tuomet dažniausiai nukenčia veidrodėliai, sparnai, durys ar buferių kampai, o žymių pobūdis vėliau padeda atkurti, kuris automobilis kirto kito trajektoriją.

    Riziką smarkiai didina per vėlai įjungtas posūkio signalas arba jo nenaudojimas, ypač intensyviame sraute. Kelių policija ir vairavimo instruktoriai nuolat pabrėžia, kad posūkio signalas turi būti įjungiamas iš anksto, o prieš pradedant rikiuotis būtina ne tik pasižiūrėti į veidrodėlius, bet ir patikrinti akląją zoną.

    Greitkeliuose ir automagistralėse net nedidelis šoninis stuktelėjimas gali baigtis automobilio sumėtymu, smūgiu į atitvarus ar antrine avarija. Todėl, net jei atrodo, kad taisyklės jūsų pusėje, saugiausia taktika yra neskubėti, palaikyti atstumą, aiškiai komunikuoti signalais ir manevrą atlikti tik tada, kai nelieka abejonių dėl saugumo.

    Atskira tema yra vadinamasis užtrauktuko principas, taikomas tik tada, kai dėl susiaurėjimo ar kliūties eismas reikšmingai sulėtėja. Tokiais atvejais vairuotojai privalo įleisti automobilius paeiliui, tačiau tai nėra universali taisyklė, automatiškai sprendžianti bet kokį vienalaikį persirikiavimą į vidurinę juostą.

  • 2 sekundės gali išgelbėti nuo baudos: svarbi taisyklė, kurios daugelis nepaiso autostradoje

    2 sekundės gali išgelbėti nuo baudos: svarbi taisyklė, kurios daugelis nepaiso autostradoje

    Važiavimas per arti priekyje esančio automobilio, vadinamas važiavimu ant buferio, išlieka viena dažniausių rizikingų vairavimo klaidų tiek mieste, tiek užmiestyje. Tokia situacija ypač pavojinga, kai eismas intensyvus, o greičiai dideli, nes bet koks staigesnis stabdymas gali baigtis susidūrimu.

    Praktiškai vairuotojo reakcijos laikas dažnai siekia apie 1 sekundę, tačiau jis kinta priklausomai nuo nuovargio, dėmesio ir matomumo. Važiuojant 100 km per valandą per vieną sekundę nuvažiuojama beveik 28 metrai, dar net nepradėjus stabdyti, todėl kelių metrų tarpas realios saugos nesuteikia.

    Minimalus atstumas greitkeliuose

    Minimalų atstumą autostradose ir greitkeliuose teisės aktai sieja su greičiu: atstumas metrais turi būti ne mažesnis nei pusė tuo metu važiuojamo greičio kilometrais per valandą. Tai reiškia, kad važiuojant 140 km per valandą reikėtų laikytis bent 70 metrų, o važiuojant 100 km per valandą bent 50 metrų.

    Ši pareiga taikoma transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia eismo juosta. Išimtis numatoma lenkimo manevrui, kai „pusės greičio“ principas netaikomas, tačiau ir tada vairuotojas privalo elgtis taip, kad nekeltų pavojaus.

    2 sekundžių taisyklė, kurią lengva pritaikyti

    Nors praktikoje dažnai kalbama apie atstumą sekundėmis, teisės aktuose jis dažniausiai apibrėžiamas metrais. Vis dėlto 2 sekundžių taisyklė vairuotojams padeda paprastai įsivertinti saugų atstumą, ypač kai sunku „iš akies“ nustatyti metrus.

    Metodas paprastas: pasirinkite nejudantį objektą pakelėje, pavyzdžiui, kelio ženklą ar apšvietimo stulpą. Skaičiuokite nuo momento, kai priekyje važiuojantis automobilis pravažiuoja tą objektą, o jūsų automobilis tą pačią vietą turėtų pasiekti ne anksčiau nei po 2 sekundžių.

    Važiuojant 100 km per valandą 2 sekundės atitinka apie 56 metrus, todėl tokia atsarga paprastai net viršija minimalų reikalavimą greitkeliuose. Tačiau esant prastam matomumui, lietui, slidžiai dangai ar didesniam eismo tankiui 2 sekundžių gali nepakakti, todėl saugiau atstumą didinti iki 3, 4 ar net 5 sekundžių.

    Tuneliai ir baudos: ką verta žinoti

    Tuneliuose galioja papildomos taisyklės: sustojus dėl eismo sąlygų ar pagal taisykles būtina palikti bent 5 metrų tarpą iki priekyje esančios transporto priemonės. Ilgesniuose nei 500 metrų tuneliuose už gyvenviečių ribų taikomi ir didesni minimalūs atstumai, kurie gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos.

    Už minimalaus atstumo nesilaikymą greitkeliuose vairuotojams gali būti skiriama bauda, o taip pat taikomi baudos taškai. Kontrolė gali būti vykdoma specialiais matuokliais, įskaitant įrangą, leidžiančią fiksuoti atstumą tarp automobilių, tačiau kiekvienu atveju svarbios ir konkrečios matavimo bei situacijos aplinkybės.

    Susidūrus su priekyje važiavusiu automobiliu, atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui, važiavusiam iš galo, nes jis privalo pasirinkti tokį atstumą, kad spėtų sustabdyti. Vis dėlto eismo įvykio aplinkybės visuomet vertinamos individualiai, todėl saugiausia praktika paprasta: laikytis pakankamo tarpo ir vengti važiuoti prispaudus kitą vairuotoją.

  • Nustatė kruizą 120 km/val. ir įkliuvo: greitkelyje paslėpta spąstų vieta vairuotojams

    Nustatė kruizą 120 km/val. ir įkliuvo: greitkelyje paslėpta spąstų vieta vairuotojams

    Vairuotojai dažnai pasikliauja nuojauta ar sena patirtimi, tačiau greičio ribojimai kinta, o klaida gali kainuoti baudą. Viena dažniausių situacijų – įjungtas kruizo kontrolės režimas 120 km/val. greičiu ten, kur tiek važiuoti neleidžiama.

    Lenkijoje gyvenvietėse greitis ribojamas iki 50 km/val. visą parą. Anksčiau galiojusi išimtis, kai naktį buvo leidžiama važiuoti 60 km/val., panaikinta, todėl laiko intervalas nebeturi reikšmės.

    Už gyvenviečių ribų vienos važiuojamosios dalies dvipusiuose keliuose lengviesiems automobiliams ir motociklams taikomas 90 km/val. limitas. Jei kelias turi dvi važiuojamąsias dalis ir bent po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, riba didėja iki 100 km/val.

    Daugiausia painiavos kyla dėl greitkelių. Ne kiekviena greitkelio atkarpa reiškia, kad galima važiuoti 120 km/val., nes leistinas greitis priklauso nuo kelio tipo ir jo konfigūracijos.

    120 km/val. leidžiama tik dviejų važiuojamųjų dalių greitkeliuose. Jei greitkelis yra vienos važiuojamosios dalies, didžiausias leistinas greitis siekia 100 km/val., todėl nustatytas kruizas 120 km/val. tokioje atkarpoje automatiškai reiškia pažeidimą.

    Didžiausias lengvųjų automobilių greitis Lenkijos automagistralėse yra 140 km/val., jei kelio ženklai nenurodo mažesnio ribojimo. Vis dėlto tai nėra pareiga važiuoti maksimaliu greičiu: vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį pagal oro sąlygas, eismo intensyvumą, matomumą ir kelio dangą.

    Svarbu ir tai, kad šie limitai taikomi lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos ir motociklams. Važiuojant su priekaba, taip pat sunkvežimiams, greičio ribojimai gerokai mažesni, o autobusams taikomos atskiros sąlygos.

    Baudos už greičio viršijimą skaičiuojamos pagal viršyto greičio dydį ir kartu skiriami baudos taškai. Net ir nedidelis viršijimas gali baigtis sankcijomis, todėl prieš įjungiant kruizo kontrolę verta įsitikinti, ar kelias tikrai leidžia 120 km/val. greitį.

  • „Mirbud“ grupės „Kobylarnia“ arčiau S11 kontrakto: 13,6 km atkarpa gali kainuoti apie 105 mln. eurų

    „Mirbud“ grupei priklausanti bendrovė „Kobylarnia“ pateikė, užsakovo vertinimu, geriausią pasiūlymą konkurse suprojektuoti ir pastatyti S11 greitkelio atkarpą Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Kalbama apie 13,6 kilometro ruožą nuo Podgajės mazgo (be mazgo) iki Jastrovės mazgo (su mazgu).

    Pasiūlymo vertė siekia beveik 453 mln. zlotų, tai yra apie 105 mln. eurų. Konkurse dalyvavo šeši dalyviai, o visi pateikti pasiūlymai tilpo į užsakovo numatytą biudžetą, tačiau pasirinktas variantas nebuvo pigiausias.

    Jei sprendimas nebus apskųstas, dokumentai bus perduoti įprastinei viešųjų pirkimų priežiūros patikrai. Tik po šios procedūros ir įvykdžius formalius reikalavimus būtų galima pasirašyti sutartį su pasirinktu rangovu.

    Projektas bus įgyvendinamas pagal principą projektuok ir statyk, tad pirmasis etapas apims projektavimą ir privalomų administracinių sprendimų gavimą, įskaitant leidimą pradėti kelių investicijos įgyvendinimą. Vėliau prasidės statybos darbai, kurių rezultatas – dviejų važiuojamųjų dalių greitkelis su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi ir avarine juosta.

    Kartu numatoma įrengti vietinius privažiavimo kelius, inžinerinius statinius, laukinių gyvūnų perėjas, triukšmo mažinimo priemones bei lietaus vandens surinkimo ir sulaikymo sprendinius. Tokie elementai tampa vis dažnesne naujų kelių projektų dalimi, nes derinant infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama saugai ir poveikio aplinkai valdymui.

    Ši S11 atkarpa laikoma dar vienu žingsniu formuojant greitesnį ir saugesnį susisiekimą tarp regionų, jungiantį Vakarų Pomeraniją su Didžiąja Lenkija. Kelių valdytojai pabrėžia, kad greitkelio standartas paprastai mažina rizikingų manevrų skaičių ir didina eismo pralaidumą, ypač ten, kur intensyvus tranzitas kertasi su vietiniu eismu.

    Tuo pat metu vyksta ir kiti S11 darbų etapai. Teigiama, kad dar viename ruože Turowo–Podgajė (22,4 kilometro) gauti aštuoni pasiūlymai, kurie šiuo metu vertinami, o dėl paskutinio fragmento tarp Jastrovės ir Pilos Šiaurės tęsiami parengiamieji veiksmai, susiję su aplinkosauginiais sprendimais ir dokumentacija.

  • Ar galite važiuoti kelkraščiu, kad praleistumėte lenkiančius? Taisyklės aiškios, bet rizika didelė

    Ar galite važiuoti kelkraščiu, kad praleistumėte lenkiančius? Taisyklės aiškios, bet rizika didelė

    Keliuose neretai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai, norėdami „iš mandagumo“ padėti greičiau važiuojančiam automobiliui, dalinai pasitraukia į kelkraštį. Tačiau Kelių eismo taisyklėse kelkraštis nėra laikomas papildoma eismo juosta, todėl toks manevras dažnai būna ne pareiga, o rizikingas pasirinkimas.

    Kelkraštis pirmiausia skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir priverstiniam sustojimui, o jo danga neretai būna biriai užteršta, nelygi arba netikėtai nutrūksta. Įvažiavus dešiniais ratais ant žvyro ar grunto gali sumažėti sukibimas, o staigesnis grįžimas į asfaltą kartais baigiasi slydimu ar automobilio suvaldymo praradimu.

    Vairuotojo, kurį lenkia, pareiga yra važiuoti nuspėjamai ir laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau tai nereiškia, kad jis privalo užvažiuoti ant kelkraščio. Be to, lenkimo metu draudžiama didinti greitį, o po lenkimo taip pat būtina elgtis taip, kad nebūtų trukdoma kitam eismo dalyviui saugiai užbaigti manevrą.

    Išimtis dažniau taikoma lėtaeigėms transporto priemonėms, žemės ūkio technikai ir transporto priemonėms be variklio. Jų vairuotojai privalo laikytis kuo dešiniau, kad sudarytų galimybę aplenkti, tačiau ir šiuo atveju sprendimas turi būti paremtas saugumu, kelio situacija ir kitų eismo dalyvių interesais.

    Už saugų lenkimą pirmiausia atsako lenkiantis vairuotojas: jis privalo įsitikinti matomumu, pakankamu atstumu ir tuo, kad manevras nesukels pavojaus. Net jei priekyje važiuojantis automobilis „pasitraukia“, tai nepanaikina lenkiančiojo pareigos įvertinti, ar lenkimas apskritai leidžiamas ir ar yra pakankamai vietos.

    Didelę reikšmę turi kelio ženklinimas ir ženklai. Jei kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiria ištisinė linija, jos kirtimas gali būti laikomas pažeidimu, o net ir esant pertrauktai linijai kelkraštis netampa juosta, skirta reguliariam važiavimui.

    Dar griežčiau vertinamas važiavimas sustojimo juosta automagistralėse ir greitkeliuose. Ji skirta tik priverstiniam sustojimui dėl gedimo ar staigaus pavojaus, todėl „praleisti“ skubantį vairuotoją sustojimo juostoje nėra teisėtas sprendimas.

    Atsakomybė ir galimos sankcijos priklauso nuo konkrečios situacijos: ar buvo kirsta ištisinė linija, ignoruoti ženklai, netinkamai pakeista važiavimo kryptis, ar sukelta grėsmė. Rimtesniais atvejais tai gali baigtis ne tik bauda ir baudos taškais, bet ir bylos nagrinėjimu teisme, jei sukeliamas pavojus eismo saugumui.

    Saugiausia taktika, kai už nugaros spaudžia greitesnis automobilis, yra išlaikyti stabilų, leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų. Jei norite praleisti, geriausia pasirinkti tam skirtą vietą, pavyzdžiui, įvažiuoti į aikštelę, nuovažą ar šalutinį kelią, o ne rizikuoti kelkraščiu dėl kito vairuotojo nekantrumo.

    Kelių eisme mandagumas vertinamas, tačiau jis neturi virsti pavojingu kompromisu. Kelkraštis nėra saugi „papildoma juosta“, todėl sprendimas pasitraukti į jį turėtų būti priimamas tik tada, kai tai akivaizdžiai saugu ir neprieštarauja kelių ženklinimui bei taisyklėms.