Tag: Gynybos finansavimas

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkijoje Varšuvoje pasirašyta su SAFE programa susijusi sutartis, pagal kurią šalies gynybos pramonę turėtų pasiekti 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Vyriausybės atstovai skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. lėšų planuojama nukreipti vietos įmonėms, todėl rinkos dalyviai tai vertina kaip reikšmingą postūmį investicijoms ir gamybos plėtrai.

    Darbo rinka į signalą sureagavo itin greitai: per vieną parą įdarbinimo portaluose pasirodė beveik 1 500 naujų pasiūlymų, susijusių su gynybos sektoriumi ir jo tiekimo grandine. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis darbdavių pradėjo ruoštis plėtrai dar iki oficialaus pasirašymo, nes naujų užsakymų tikimybė buvo aiškiai matoma.

    Kas ieškomi pirmiausia?

    Daugiausia skelbimų nukreipta į pramonės ir inžinerijos specialybes, kurios reikalingos gamybos apimčių didinimui. Tarp dažniausiai minimų pozicijų – CNC operatoriai, montuotojai, elektromechanikai, automatikai, suvirintojai, gamybinių įrenginių programuotojai, logistikos specialistai ir kibernetinio saugumo ekspertai.

    Įmonės taip pat ieško kokybės kontrolierių, sandėlininkų, gamybos darbuotojų, IT ir duomenų analizės specialistų, o augant dronų sprendimų svarbai – ir su bepiločių technologijomis dirbančių inžinierių. Kartu didėja poreikis elektronikos, radarų ir automatikos sistemų specialistams bei kritinės infrastruktūros saugos ekspertams.

    Rekrutuoja ir patyrusius, ir naujokus

    Personalo atrankos rinkos atstovai pažymi, kad darbdaviai taikosi ne tik į patyrusius specialistus, bet ir į profesinių mokyklų, technikumų bei universitetų absolventus. Vis dažniau deklaruojamas pasirengimas apmokyti darbuotojus darbo vietoje ir finansuoti kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų rankų trūkumas jau dabar tampa augančios paklausos ribojančiu veiksniu.

    „Darbo rinka sureagavo nedelsdama: dar prieš oficialų pasirašymą įmonės pradėjo ruoštis didinti įdarbinimą“, – sakė „Grupa Progres“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Investicijos spartina modernizaciją regionuose

    SAFE poveikis ryškėja ir regioniniu lygmeniu: Lenkijos pietryčiuose, Podkarpatės regione, gynybos pramonė tradiciškai yra svarbi ekonomikos dalis. Vietos ekspertai teigia, kad naujas finansavimo impulsas gali reikšmingai padidinti tokių gamintojų kaip Huta Stalowa Wola, Dezamet ar Gamrat pajėgumus, o kartu – sustiprinti ir subrangovų tinklą.

    Pasak analitikų, didesni užsakymai paprastai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir didesnį spaudimą modernizuoti gamybą: diegti automatizaciją, naujas medžiagas, griežtinti kokybės standartus. Tai gali tapti ilgalaikiu pokyčiu, keičiančiu ne vien atskiras įmones, bet ir visą gynybos pramonės ekosistemą.

    Lenkijos statistikos duomenimis, 2025 metų pabaigoje ginklų ir šaudmenų gamyboje dirbo apie 8 900 žmonių, o orlaivių ir kosmoso pramonėje – daugiau kaip 22 800. Tuo pat metu viešojo administravimo ir gynybos srityse užimtumas viršija 1 mln. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 230 000 siejama tiesiogiai su gynybos sektoriumi.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, pasirašiusia susitarimą dėl SAFE programos, skirtos gynybos pajėgumams stiprinti ir su tuo susijusioms investicijoms. Dokumentas pasirašytas premjero kanceliarijoje, dalyvaujant premjerui Donaldui Tuskui ir šalies vyriausybės nariams.

    Susitarimą pasirašė viceministras pirmininkas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, taip pat Europos Komisijos nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas. Lenkijos pusė pabrėžė, kad SAFE turėtų didinti valstybės saugumą ir mažinti skolinimosi kaštus modernizuojant kariuomenę.

    Kas yra SAFE ir kokios sumos minimos?

    SAFE kontekste Lenkijos ministrai kalbėjo apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų bendrą programos apimtį, kurią Europos lygmeniu planuojama nukreipti gynybos projektams finansuoti. Esminė idėja ta, kad skolinasi Europos Komisija, todėl valstybės narės gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, nei skolindamosi atskirai rinkose.

    Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio modelio Lenkijos viešiesiems finansams sutaupymai gali siekti 80 mlrd. zlotų, tai yra apie 18 mlrd. eurų. Jo vertinimu, tai svarbu ne tik biudžetui, bet ir visai ekonomikai, nes gynybos pramonė gali tapti vienu pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    Trys tikslai: saugumas, pramonė, darbo vietos

    Finansų ir ekonomikos ministras įvardijo tris SAFE tikslus: pirmiausia saugumo stiprinimą, antra, inovatyvios ir konkurencingos gynybos pramonės plėtrą, trečia, darbo vietų kūrimą regionuose. Jo teigimu, reikšminga finansavimo dalis turėtų pasiekti vietos gamyklas ir tiekimo grandines.

    Minėtos konkrečios vietovės, kuriose veikia su gynybos sektoriumi susiję pajėgumai: Stalowa Wola, Skarżysko-Kamienna, Tarnów ir Gdynė. Lenkijos vyriausybė signalizuoja, kad SAFE finansavimas galėtų paspartinti gamybos plėtrą ir užsakymų ciklus, o kartu sustiprinti technologinę bazę.

    „Nėra efektyvesnio modernizacijos finansavimo šaltinio nei SAFE, o sutaupymai viešiesiems finansams gali siekti apie 18 mlrd. eurų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl Lenkija skuba ir ką tai reiškia regionui?

    Lenkijos susitarimas buvo patvirtintas pirmasis iš 19 programoje dalyvaujančių valstybių, o kita šalis pagal pasirašymo eilę minima Lietuva. Varžymasis dėl greitesnio starto rodo, kad valstybės siekia kuo anksčiau užsitikrinti finansavimo rėmus projektams, kurie susiję su įsigijimais, gamybos plėtra ir infrastruktūra.

    Lenkijos argumentas remiasi ir kaštų logika: kai skolinasi Europos Komisija, palūkanų sąlygos paprastai būna artimesnės ES lygio skolinimosi kainai, o ne pavienių valstybių rizikos vertinimui. Domańskis viešai tikino, kad pasirašant susitarimą „ranka nesudrebės“, pabrėždamas, jog tai, jo vertinimu, Lenkijai itin palankus sprendimas.

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija – finišo tiesiojoje: Lenkija gali būti pirmoji ES

    Lenkija gali tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, su kuria Europos Komisija pasirašys paskolos sutartį pagal SAFE programą. Apie artėjantį pasirašymą Varšuvoje agentūrai PAP nurodė du šaltiniai Europos Komisijoje.

    Skelbiama, kad sutartį penktadienio rytą sostinėje turėtų pasirašyti du Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos Vyriausybės atstovai. Lenkijos pusėje parašus planuoja dėti vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    SAFE programa numato galimybę šalims gauti paskolas, skirtas gynybos pajėgumams stiprinti ir susijusioms investicijoms finansuoti. Pastaraisiais metais šis klausimas ES darbotvarkėje išaugo dėl saugumo situacijos regione ir poreikio spartinti bendrus pajėgumų projektus.

    Pasak šaltinių, Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius po vizito Varšuvoje vyks į Vilnių. Tai leidžia manyti, kad Lietuva taip pat gali būti tarp pirmųjų valstybių, kurios pereis prie praktinio SAFE lėšų įsisavinimo etapo.

    Lenkija laukia maždaug 6,5 mlrd. eurų dydžio avanso. Galutinis išmokėjimas siejamas su Europos Komisijos vidinių procedūrų užbaigimu ir formaliu paskolos sutarties įsigaliojimu.

    Kas toliau po pasirašymo?

    Europos Komisijos šaltinių teigimu, kad lėšos galėtų pasiekti Lenkiją, pirmiausia turi būti užbaigtos institucijos vidaus derinimo procedūros. Šis etapas paprastai apima teisinius ir finansinius patikrinimus, užtikrinančius, kad sutartys atitinka programos taisykles.

    „Siekiame, kad visos formalios procedūros būtų parengtos iki penktadienio“, – sakė ES institucijų šaltinis.

    Šiuo metu paskolos sutarčių pagal SAFE laukia 19 ES valstybių. Tai rodo, kad artimiausiu metu gali daugėti analogiškų pasirašymų, o konkurencija dėl ankstyvųjų išmokų taps svarbiu veiksniu planuojant gynybos pirkimus ir projektų grafikus.

    Jei Lenkija išties bus pirmoji, tai gali tapti precedentu, kaip greitai valstybės gali pereiti nuo politinių sprendimų prie realaus finansavimo. Praktiniu požiūriu tai reikštų spartesnį investicijų startą ir aiškesnį planavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija: Donaldas Tuskas nurodė, kada Lenkija gali pasirašyti

    SAFE: kada gali būti pasirašyta?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad vyriausybė greičiausiai penktadienį bus pasirengusi pasirašyti SAFE sutartį su Europos Komisija. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje Jerevane, kur vyko Europos politinės bendrijos susitikimas.

    SAFE yra Europos Sąjungos gynybos stiprinimo programa, numatanti iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia skirtą karinei įrangai ir pajėgumams finansuoti. Lėšos turėtų būti teikiamos pirmiausia kaip palankesnėmis sąlygomis suteikiamos paskolos, orientuotos į Europoje gaminamą produkciją ir tiekimo grandinių stiprinimą.

    Kodėl svarbus terminas iki gegužės pabaigos?

    Pagal ES taisykles valstybės narės iki gegužės pabaigos dar gali užsakymus pagal SAFE vykdyti savarankiškai. Vėliau, perkant pagal šį mechanizmą, dažniau tektų ieškoti partnerių kitose šalyse, kad pirkimai atitiktų bendradarbiavimo ir bendrų projektų reikalavimus.

    Lenkijai tai ypač aktualu, nes didelė dalis planuojamų užsakymų siejama su vietos pramonės pajėgumais. Vyriausybė viešai deklaruoja tikslą, kad didžioji finansavimo dalis grįžtų į šalies ekonomiką per vietinius kontraktus, gamybą ir infrastruktūros projektus.

    Kokio dydžio suma numatyta Lenkijai?

    Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi 43,7 mlrd. eurų SAFE programos lėšų. Šis finansavimas siejamas su nacionaliniame plane numatytais gynybos projektais ir pajėgumų stiprinimu.

    Tarp prioritetų minimos investicijos į rytinės sienos stiprinimą, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir karinės logistikos infrastruktūrą. Tokie projektai ES kontekste vertinami kaip tiesiogiai prisidedantys prie atgrasymo ir greitesnio pajėgų judumo regione.

    Kas pasirašys ir kaip bus įgyvendinta?

    Lenkijos vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimais Magdalena Sobkowiak-Czarnecka anksčiau teigė, kad dokumentai gali būti pasirašyti per artimiausias valandas ar kelias dienas. Pasak jos, iš Lenkijos pusės turi būti keturi parašai, įskaitant gynybos ir finansų ministrų bei dviejų Bank Gospodarstwa Krajowego atstovų.

    Iš Europos Komisijos pusės numatyti du parašai, susiję su gynybos ir biudžeto portfeliais. Praktinis SAFE įgyvendinimas Lenkijoje turėtų vykti per Bank Gospodarstwa Krajowego pritraukiamą finansavimą, skirtą ginkluotųjų pajėgų rėmimo mechanizmams.

    Vidaus politinėje darbotvarkėje SAFE mechanizmas jau buvo tapęs ginčų objektu, nes vienas iš jo įgyvendinimo teisės aktų buvo vetuotas. Vyriausybė, reaguodama į situaciją, pasirinko alternatyvų kelią, leidžiantį įgalioti atsakingus ministrus pasirašyti sutartį ir susijusius finansinius dokumentus.

  • Lenkijoje startuoja „Chrobry“: apie 5,2 mlrd. eurų gynybai ir dual-use, aiškėja prioritetai

    Kas yra „Chrobry“ ir kam jis kuriamas

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK kartu su Fondų ir regioninės politikos ministerija baigia kurti specialios paskirties įmonę „Chrobry“, kuri įgyvendins Saugumo ir gynybos fondo užduotis. BGK pirmoji viceprezidentė Marta Postuła nurodė, kad investavimo politikos dokumentas šiuo metu derinamas, o galutinė jo versija planuojama iškart po įmonės registracijos.

    Planuojama, kad „Chrobry“ registracija nacionaliniame registre įvyks iki gegužės vidurio, o tuomet prasidės operacinis etapas. Pagrindinis tikslas – pagreitinti kapitalo pasiekiamumą gynybos sektoriui ir dvejopo naudojimo projektams, kuriems rinkoje dažnai trūksta rizikos kapitalo.

    Kokios apimties lėšos ir kaip jos bus skirstomos

    Įmonės numatomas finansinis „krepšys“ siekia apie 22,5 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 5,2 mlrd. eurų. Šios lėšos numatytos kaip du tarpusavyje papildantys instrumentai: paskolinis ir kapitalo.

    Paskolinis komponentas sudarys beveik 16 mlrd. zlotų, arba apie 3,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos 11,2 mlrd. zlotų, arba apie 2,6 mlrd. eurų, būtų skiriama savivaldybėms projektams, susijusiems su civilinės saugos priemonėmis, kibernetiniu saugumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra.

    Antrasis ramstis – kapitalo investicijos, kurių apimtis apie 6,7 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,5 mlrd. eurų. BGK teigimu, tai turėtų leisti įsigyti įmonių akcijų tiek ankstyvosiose technologijų stadijose, tiek veiklos mastelio didinimo etape.

    Prioritetai: naujos technologijos, kibernetika ir antidroninės sistemos

    Pagal aptariamas gaires prioritetinės kryptys apimtų naujas technologijas, kibernetinį saugumą ir antidronines priemones. Tokie sprendimai pastaraisiais metais Europoje laikomi kritiniais dėl karo Ukrainoje patirties, dronų vaidmens mūšio lauke ir augančios hibridinių grėsmių dalies.

    BGK atstovė taip pat leido suprasti, kad investicijos gali būti nukreiptos ne vien į startuolius ar mažas įmones. Neatmetama galimybė stiprinti ir brandžius pramonės dalyvius, jeigu jiems reikia kapitalo, kad galėtų tapti pagrindiniais rangovais dideliuose gynybos užsakymuose, o ne vien subrangovais.

    „Kiekviena kapitalo investicija bus svarstoma Valdymo komitete, tačiau sprendimas liks įmonės valdybos rankose. Komitetas galės pateikti neigiamą nuomonę, bet ji nebus įpareigojanti“, – sakė Marta Postuła.

    „Toks modelis, atitinkantis Europos Komisijos reikalavimus, užtikrina investicinių sprendimų nepriklausomumą nuo politinių veiksnių, kartu nurodant strategines kryptis valstybės saugumo požiūriu“, – pridūrė ji.

    Kaip bus priimami sprendimai ir kada tikėtis starto

    „Chrobry“ investicinis procesas, anot BGK, turėtų remtis rinkos standartais: prieš įsigyjant akcijas įmonės turės pereiti išsamų patikrinimą, apimantį finansinę, teisinę, technologinę ir rinkos analizę. Taip pat numatomas investicinis komitetas, kuris sprendimus grįs analitikų komandų rekomendacijomis.

    BGK pabrėžia, kad vien skolinimo priemonės ne visada išsprendžia finansavimo trūkumą, ypač mažesnėms gynybos sektoriaus įmonėms. Tokiais atvejais kapitalo injekcija gali tapti „pirmuoju žingsniu“, leidžiančiu pasiekti kreditingumą ir vėliau pritraukti bankinį finansavimą.

    Pagal pateiktą grafiką, pilna operacinė parengtis numatoma antrąjį metų pusmetį, kai bus galima priimti paraiškas tiek iš savivaldybių, tiek iš verslo. Tuo pačiu ketinama vertinti jau anksčiau identifikuotą projektų „vamzdyną“, apimantį ir paskolų, ir kapitalo dalį.

    „Chrobry“ taip pat pristatomas kaip instrumentas, kuris turėtų sujungti skirtingas valstybės finansavimo priemones į nuoseklų paketą. Tai ypač svarbu gynybos tiekimo grandinėse, kur rangovams ir technologijų tiekėjams dažnai reikia ne vien paskolos, bet ir garantijų, apyvartinio finansavimo bei kapitalo.