Tag: Gynybos pramonė

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    Ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų ir ketina šias lėšas nukreipti į vadinamąsias „frontier“ (pažangiausių sričių) technologijas Europoje. Fondo ambicija – padėti užauginti naują kartą pasaulinio masto bendrovių ir prisidėti prie didesnio Europos ekonominio savarankiškumo.

    „Plural“ teigia, kad per artimiausią dešimtmetį daugiausia dėmesio skirs sritims, kurių Europa labiausiai stokoja: energetikai, DI infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir kitoms pažangiosioms technologijoms. Kaip rašo „Tech.eu“, fondo atstovai tikisi, jog toks fokusas ilgainiui gali turėti „BVP lygio“ poveikį regionui.

    Fondo partneris Sten Tamkivi pabrėžia, kad technologiškai sudėtingoms idėjoms, ypač susijusioms su aparatine įranga, kapitalo poreikis yra nepalyginamai didesnis nei daugeliui programinės įrangos startuolių. Jo teigimu, pavyzdžiui, sintezės energetikos, hipergarsinių technologijų ar naujos lustų architektūros kūrėjams vien iki pirmųjų reikšmingų etapų gali reikėti dešimčių milijonų.

    Didžiausias 1 mlrd. eurų fondo privalumas, anot „Plural“, – galimybė investuoti reikšmingiau nuo pat pradžių ir kartu išlaikyti „parako“ vėlesniems etapams, kai sėkmingoms įmonėms prireikia didelių finansavimo raundų. Tai turėtų sumažinti spaudimą įkūrėjams nuolat ieškoti kapitalo ir leisti daugiau dėmesio skirti produkto ar technologijos kūrimui.

    Kur keliaus lėšos ir kokius sektorius renkasi fondas

    „Plural“ portfelyje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus DI, skaičiavimo pajėgumų, kvantinių technologijų srityse, taip pat energetikoje, gynyboje, gamybos automatizavime, kosmoso ir sveikatos technologijose. Tarp minimų sektorių – ir tokios sritys kaip mikrorobotika ar statybų automatizavimas.

    Fondas tikina, kad investavimo kryptis iš esmės nesikeičia – ir toliau bus remiamos ankstyvos stadijos įmonės. Skirtumas tas, kad kai kurioms technologijoms vien „sėklinio“ finansavimo nebeužtenka: norint pasiekti pirmuosius techninius rezultatus, reikia daugiau lėšų dar iki pajamų atsiradimo.

    Europos finansavimo rinka auga, bet „lubos“ vis dar juntamos

    Pasak S. Tamkivi, Europa per pastaruosius metus tapo pajėgesnė finansuoti startuolius ankstyvuose etapuose – išankstinio finansavimo (pre-seed) raundus šiandien galima kelti daugelyje miestų. Tačiau didelių, vėlyvos stadijos investicijų, kurios reikalingos norint užauginti pasaulinius lyderius, vis dar trūksta.

    Jo vertinimu, ypač sudėtinga pritraukti „drąsesnį“ kapitalą įmonėms, kurių pažanga matuojama techniniais, o ne komerciniais rodikliais. Tai būdinga tokioms sritims kaip sintezės energetika, gynybos sistemos ar naujos kartos puslaidininkiai.

    „Įkūrėjai investuoja į įkūrėjus“: kaip organizuotas „Plural“ darbas

    „Plural“ pabrėžia, kad išlaikys nedidelę, partneriais grįstą investavimo struktūrą: kiekvienas partneris per metus veda tik nedaug naujų sandorių, kad galėtų skirti daugiau laiko portfelio įmonėms. Pasak fondo, tai esą yra vienas pagrindinių jų veiklos skirtumų nuo didelių rizikos kapitalo fondų.

    Fondo komandą sudaro šeši lygiaverčiai partneriai – tarp jų yra verslininkų, kūrusių ir auginusių technologijų bendroves bei dirbusių tarptautinėse platformose. Fondas taip pat akcentuoja, kad jo partneriai patys investuoja asmenines lėšas į sandorius, kuriems vadovauja.

    „Plural“ tikslas – prisidėti prie Europos strateginio atsparumo srityse, kuriose žemynas ilgą laiką buvo labiau technologijų pirkėjas nei kūrėjas. Fondo atstovų teigimu, jei pažangiosios technologijos gaus pakankamai kapitalo, Europa turės daugiau galimybių kurti savus sprendimus energetikos, gynybos ar puslaidininkių srityse.

  • Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija penktadienį pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, kuriuo abi šalys įsipareigoja stiprinti kolektyvinę gynybą ir laikytis „vieningos pozicijos“ išorės ginkluoto išpuolio atveju.

    Susitarimas pasiektas Stambule, kur susitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani. Apie pasirašytą dokumentą pranešė „Euronews“.

    Bendrame šalių pareiškime teigiama, kad sutartis skirta regiono saugumui ir stabilumui stiprinti. Joje numatytos konsultacijos dėl grėsmių abiejų valstybių saugumui.

    Taip pat sutarta plėsti bendradarbiavimą rengiant bendras karines pratybas, stiprinti ryšius gynybos pramonės srityje ir keistis personalo mokymo patirtimi.

    Platesnis susitarimų paketas

    Kataro ir Turkijos lyderiai Stambule kartu pirmininkavo šalių Aukščiausiajam strateginiam komitetui. Šio susitikimo metu, be gynybos sutarties, pasirašytas ir platesnis dvišalių susitarimų paketas.

    Skelbiama, kad susitarimai apima prekybą, energetiką, diplomatiją, taip pat švietimo ir kultūros sritis.

    Anot Turkijos prezidentūros, naujoji sutartis turėtų suteikti „naują dimensiją“ dvišaliams ryšiams, o gynybos pramonės bendradarbiavimas – dar labiau išsiplėsti.

    Diskusijos dėl karštųjų regiono taškų

    Susitikime aptarti ir aktualūs regiono konfliktai: Izraelio smūgiai Gazai bei humanitarinė padėtis Palestinos teritorijoje.

    Lyderiai taip pat kalbėjosi apie normalizacijos pastangas Sirijoje ir naujausius įvykius Libijoje.

    Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad šalys sieks kartu dirbti, kad Persijos įlankos regione neatsinaujintų karas, ir skatinti dialogą bei taiką.

    Persigrupuojančios regiono gynybos partnerystės

    Naujoji Kataro ir Turkijos partnerystė pristatoma platesnių saugumo persitvarkymų Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regione fone, kuriuos paskatino karas su Iranu ir JAV siunčiami signalai apie ilgalaikio saugumo vaidmens regione peržiūrą.

    Tekste pažymima, kad Persijos įlankos valstybės ir toliau laiko JAV saugumo „skėtį“ svarbia savo architektūros dalimi, tačiau tuo pat metu plečia gynybos strategijas ir ieško papildomų susitarimų.

    Rugpjūtį Turkija, Pakistanas ir Saudo Arabija pasirašė „Mekos bendrą gynybos susitarimą“, pagal kurį šalys įsipareigoja padėti viena kitai užpuolimo atveju. Šį paktą Turkijos parlamentas ratifikavo praėjusią savaitę.

    Taip pat rugpjūtį Pakistanas ir Kuveitas sudarė bendros gynybos ir karinio bendradarbiavimo susitarimą, o spalį Kataras, Turkija, Pakistanas ir Indonezija pasirašė daugiašalį „Badr“ memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje.

  • Lenkijos gynybos milžinė „WB Electronics“ svarsto IPO Varšuvoje: vertė – iki 30 mlrd. zl.

    Didžiausia Lenkijos privati gynybos pramonės įmonė „WB Electronics“ svarsto debiutą Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW), o jos vertė jau skaičiuojama milijardais zlotų.

    Apie tai „Parkiet“ teigė Lenkijos plėtros fondo (PFR) vadovas Mikołajus Raczyńskis – PFR yra vienas iš bendrovės akcininkų. Jis pabrėžė, kad IPO galėtų būti įdomus žingsnis tolesnei įmonės plėtrai, tačiau galutinių sprendimų dar nėra.

    Neoficialiai skelbiama, kad jau pradėta ieškoti investicinių įmonių, kurios galėtų padėti organizuoti viešą akcijų siūlymą. Bendrovė siektų būti listinguojama jau kitų metų viduryje.

    Vertinimai taip pat auga: pernai įmonės savininkai „WB Electronics“ vertino 20 mlrd. zlotų, o šiemet ši kartelė, kaip nurodoma, gali kilti iki 30 mlrd. zlotų.

    Kada galėtų įvykti debiutas

    PFR vadovas nurodė, kad debiutas galėtų įvykti kitais metais, tačiau kartu aiškiai akcentavo, jog sprendimas dar nepriimtas ir šiuo metu vertinami skirtingi strateginės plėtros scenarijai.

    Tarp galimų IPO aptarnavimo kandidatų minimos ir didžiosios tarptautinės finansų institucijos, tarp jų „JP Morgan“ bei „Morgan Stanley“.

    Viešo akcijų siūlymo planai ir laikas anksčiau buvo minimi ir tarptautiniame kontekste: „Bloomberg“ šių metų pradžioje rašė, kad bendrovė IPO svarstė kaip vėlesnį žingsnį – laikotarpį įvardijant 2026 metų pabaigą arba 2027 metų pradžią.

    Ką gamina „WB Electronics“

    „Grupa WB“ pristatoma kaip didžiausias privatus Lenkijos gynybos sektoriaus žaidėjas, kuriantis ryšių, vadovavimo ir kitus pažangius sprendimus ginkluotosioms pajėgoms.

    Tarp pagrindinių produktų minimi ryšio sistemos „Fonet“ ir ugnies valdymo sistema „Topaz“, naudojama Lenkijoje gaminamose haubicose „Krab“ bei Pietų Korėjos K9 platformose.

    Grupė taip pat kuria stebėjimo ir žvalgybos sprendimus, įskaitant bepiločius „FlyEye“, bei smogiamąsias sistemas – pavyzdžiui, klajojančią amuniciją „Warmate“.

  • Gynybos technologijų „Onodrim“ tapo vienaragiu: pritraukė 268 mln. eurų ir plečiasi į Vokietiją bei Italiją

    Gynybos technologijų „Onodrim“ tapo vienaragiu: pritraukė 268 mln. eurų ir plečiasi į Vokietiją bei Italiją

    Nyderlanduose įsikūrusi Europos gynybos ir pramonės plėtros platforma „Onodrim“ po 268,01 mln. eurų A serijos investicijų raundo pasiekė vienaragio statusą – įmonė įvertinta 1,16 mlrd. eurų.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“. Raundui vadovavo JAV investicijų grupė „Lux Capital“, prisijungė ir ankstesni investuotojai „General Catalyst“ bei „Lakestar“, taip pat „Altimeter“, „Strike Capital“, „137 Ventures“, „8090“, „Expeditions“ ir kiti.

    „Onodrim“ įkurta 2026 metais, o vienas jos įkūrėjų ir vadovas – Aistis Šimaitis, buvęs Lietuvos Vyriausybės patarėjas ir vienas pirmųjų „Palantir“ darbuotojų Europoje, prie komandos prisijungęs 2013 metais.

    Įmonės modelis orientuotas į kontrolinių akcijų paketų įsigijimą Europos gynybos, aviacijos ir pramonės sektoriuose – ypač mažose ir vidutinėse, šeimų ar įkūrėjų valdomose bendrovėse – ir jų augimą remiant ilgalaikiu kapitalu, technologijomis bei verslo plėtra.

    Kas yra „Onodrim“ ir kuo ji skiriasi

    Platformą įkūrė A. Šimaitis, technologijų vadovas Alexander Blessing ir Christian Garrett. Kaip ir „Palantir“, įmonė pavadinimą pasirinko iš „Žiedų valdovo“ pasaulio – onodrim yra entų pavadinimas elfių kalba.

    Alexander Blessing anksčiau dirbo „Palantir“ kaip „Forward Deployed Engineer“ ir, kaip nurodoma, buvo glaudžiai susijęs su „Foundry“ programinės platformos kūrimu ir diegimu.

    „Onodrim“ teigia, kad siekia padėti Europos pramonės įmonėms augti tuo greičiu ir mastu, kurio reikalauja saugumo situacija, o esami įsigyjamų bendrovių įkūrėjai būtų skatinami likti ir tęsti veiklą grupėje.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas kapitalas, pasak įmonės, bus skirtas įsigijimų programai. „Onodrim“ tikisi apie pirmuosius įsigijimus pranešti artimiausiais mėnesiais, tačiau konkrečių taikinių neįvardija.

    Be to, bendrovė plečia veiklą Europoje: atidaromos „Onodrim Germany“ Miunchene ir „Onodrim Italy“ Turine, papildant jau veikiančius biurus Amsterdame, Londone ir Vilniuje.

    Rinka, kurioje auga spaudimas

    Straipsnyje pažymima, kad Europos gynybos įmonės po staigaus karinių išlaidų didėjimo, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, susiduria su rekordiniais užsakymų portfeliais.

    Tuo pat metu daliai sektoriaus trūksta pajėgumų greitai didinti gamybą ir pristatyti užsakymus, o „Onodrim“ šią įtampą mato kaip galimybę užpildyti spragas ir stiprinti Europos gynybos pramonės savarankiškumą.

    Kaip prioritetines sritis bendrovė įvardija tiekimo grandinės „siaurąsias vietas“: bepiločių orlaivių varomąsias sistemas, jutiklius ir radarus, sprogmenyse naudojamas energetines medžiagas bei aviacines konstrukcijas.

  • „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. dolerių: įmonės vertė pasiekė 1,3 mlrd.

    „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. dolerių: įmonės vertė pasiekė 1,3 mlrd.

    Europos gynybos ir pramonės plėtros platforma „Onodrim Industries“ per A serijos investicijų etapą pritraukė 300 mln. JAV dolerių ir pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių vertinimą.

    Investicijų raundui vadovavo „Lux Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei esami investuotojai, tarp jų – „General Catalyst“, „Lakestar“, „Altimeter“, „Strike Capital“, „137 Ventures“, „8090“ ir „Expeditions“.

    Šis etapas sekė po anksčiau šiais metais paskelbto 45 mln. JAV dolerių pradinio (seed) finansavimo. Bendrovė teigia siekianti stiprinti Europos gynybos ir pramonės pajėgumus, spręsdama tiekimo grandinių ir gamybos „butelio kakliukų“ problemas.

    „Onodrim Industries“ strategija paremta kontrolinių akcijų paketų įsigijimu įmonėse, veikiančiose kritinėse grandyse – nuo paslaugų iki produktų, aktualių Europos gynybos pramonei.

    Ilgalaikis kapitalas ir modernizavimas

    Bendrovė pabrėžia naudojanti vadinamąjį nuolatinį kapitalą (permanent capital), kuris leidžia portfelio įmones vystyti ilgalaikėje perspektyvoje, o ne siekti greito pardavimo.

    Be finansinių išteklių, „Onodrim“ žada technologinę ir operacinę pagalbą: modernizuoti gamybos procesus, gerinti veiklos efektyvumą ir padėti kurti naujus produktus, pasitelkiant inžinerines komandas bei bendrus resursus.

    Vienas iš „Onodrim Industries“ įkūrėjų ir vadovas Aistis Šimaitis teigia, kad Europoje netrūksta stiprių įmonių, tačiau jų augimą dažnai riboja resursų stoka, reikalinga plėstis dabartinėmis sąlygomis.

    „Mes atnešame nuolatinį kapitalą, technologijas ir pasaulinio lygio operatorius geriausioms Europos įmonėms, suteikdami joms išteklius plėstis, konkuruoti ir stiprinti žemyno gynybos pramoninę bazę“, – sakė A. Šimaitis.

    Pirmosios įsigijimų žinios – artimiausiais mėnesiais

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos įsigijimų planams įgyvendinti – bendrovė taikosi į jau veikiančias įmones aviacijos, gynybos ir pramoninės gamybos sektoriuose.

    „Onodrim“ tikisi apie pirmuosius sandorius pranešti per artimiausius mėnesius.

    Kartu su įsigijimų strategija bendrovė plečia savo veiklą Europoje: atidaromi biurai Miunchene ir Turine, kurie papildys jau turimas lokacijas Amsterdame, Londone ir Vilniuje.

    Įmonė taip pat nurodo subūrusi komandą, turinčią patirties privataus kapitalo, aviacijos ir gynybos, technologijų bei viešojo sektoriaus srityse.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos spręs dėl papildomų ES SAFE lėšų gynybai – laisva 21,3 mlrd. eurų

    Lenkijos vyriausybė iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai. Apie tai Briuselyje pranešė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Kalbama apie vadinamąjį SAFE 2.0 etapą. Šiame etape dar liko nepaskirstyta 21,3 mlrd. eurų suma – tai lėšos, kurių dalis ES valstybių narių neplanuoja panaudoti.

    Ministras pabrėžė, kad sprendimas dėl Lenkijos dalyvavimo dar nepriimtas, tačiau terminas spaudžia: pagal numatytą tvarkaraštį iki lapkričio pabaigos šalys turi galutinai apsispręsti dėl veiksmų šioje srityje.

    Kartu Varšuva siekia platesnio tikslo – kad ES daugiau įsitrauktų į valstybių narių saugumo finansavimą ir tai nebūtų vien tik paskolos, kurias vėliau reikia grąžinti.

    Kas liko iš SAFE biudžeto

    SAFE (Security Action for Europe) programa sukurta tam, kad ES šalys galėtų greičiau finansuoti gynybos pirkimus ir investicijas. Iš pradžių 19 valstybių narių buvo paskirstyta 150 mlrd. eurų.

    Dalis šių pinigų, kaip nurodoma, liko nepanaudota – tarp šalių, kurios neketina išnaudoti visos joms numatytos sumos, minimos Italija ir Vengrija. Būtent todėl atsirado 21,3 mlrd. eurų „laisvas“ likutis, kuris gali būti perskirstytas toms valstybėms, kurios Komisijai pateiks poreikį.

    Lenkija – didžiausia SAFE gavėja

    Lenkija jau dabar yra didžiausia SAFE programos lėšų gavėja: iš pirmojo etapo ji gavo 43,7 mlrd. eurų su gynyba susijusioms investicijoms.

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių pinigų atitenka Lenkijos gynybos pramonei. Pasak jo, tai reiškia ne tik indėlį į saugumą, bet ir papildomas investicijas šalies įmonėms bei platesnę naudą ekonomikai.

    Žvilgsnis į naują ES biudžetą

    Be sprendimo dėl SAFE 2.0, Lenkijos vyriausybė kelia klausimą ir dėl kito ES daugiametės finansinės programos laikotarpio – 2028–2034 metų biudžeto. Varšuva nori, kad gynyba ir saugumas jame būtų tarp svarbiausių prioritetų.

    SAFE programa numato galimybę finansuoti ne tik pirkimus, bet ir platesnius gynybos projektus, įskaitant tuos, kurie įgyvendinami dalyvaujant Ukrainai.

  • Lenkijos agentūra KUKE plečia mandatą: garantijos gynybos ir energetikos investicijoms

    Lenkijoje keičiamas Eksporto kredito draudimo korporacijos KUKE vaidmuo – institucija, iki šiol pirmiausia siejama su eksporto sandorių užtikrinimu, turėtų galėti remti ir strategiškai svarbias investicijas šalies viduje.

    Kaip praneša „WNP“, Lenkijos Senatas be pataisų priėmė įstatymo dėl valstybės iždo garantuojamo draudimo pakeitimus. Toliau dokumentas keliauja prezidentui.

    Pagrindinė kryptis – platesnės galimybės teikti garantijas ir draudimą projektams, kurie svarbūs Lenkijos saugumui, pramonės konkurencingumui ir strateginiams ekonominiams interesams, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su eksportu.

    Toks pokytis gali palengvinti finansavimo pritraukimą didelėms investicijoms, nes bankams sumažėtų dalis rizikos, kai projektus užtikrintų KUKE garantijos.

    Daugiau paramos gynybai ir energetikai

    Vienas aiškiausiai įvardytų pokyčio gavėjų – Lenkijos gynybos pramonė. KUKE turėtų gauti galimybę užtikrinti finansavimą investicijoms, susijusioms su valstybės saugumu, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir dvejopo panaudojimo technologijas.

    Svarbi detalė – parama nebūtinai turėtų būti „pririšta“ prie eksporto kontrakto. Tai reiškia, kad garantijos galėtų apimti ir projektus, skirtus vidaus poreikiams.

    Antra kryptis – energetika. Pakeitimai numato, kad garantijų taikymo sritis būtų plečiama įtraukiant platesnį energetikos projektų spektrą, tarp jų – dujines elektrines, jungtis su kaimyninėmis šalimis (interkonektorius) bei energijos vartojimo efektyvumą didinančias iniciatyvas.

    Strateginiai interesai – ir užsienyje

    Įstatymo pakeitimai taip pat atveria kelią remti projektus, vykdomus už Lenkijos ribų, jeigu jie laikomi svarbiais šalies strateginiams ekonominiams interesams. Kaip pavyzdys įvardijamos investicijos, galinčios užtikrinti prieigą prie strateginių žaliavų ar komponentų.

    Kartu keičiamas ir „vietinės kilmės“ vertinimas eksporto sandoriuose. Numatoma, kad kontraktuose su ne trumpesniu kaip dvejų metų kreditu užsienio komponentų dalis galėtų siekti iki 85 proc. vertės, vadinasi, reikalaujamas šalies indėlis sudarytų 15 proc.

    Taip pat KUKE būtų suteikta galimybė kapitalu įsitraukti į panašaus profilio užsienio institucijas. Tai galėtų padėti rinkose, kur stambius infrastruktūros projektus lemia ne tik rangovo pasiūlymas, bet ir finansavimo prieinamumas bei partnerystė su vietos žaidėjais.

    Automatinio finansavimo nebus

    Nors KUKE įgaliojimų plėtra reiškia daugiau instrumentų strateginiams projektams, tai nereiškia, kad finansavimas bus suteikiamas automatiškai. Atskiriems projektams ir toliau turėtų būti taikomas rizikos vertinimas bei nustatytos sąlygos.

    Vis dėlto pats poslinkis reikšmingas: nuo siauresnio eksporto rėmimo modelio KUKE pereitų prie platesnio valstybės ekonominių interesų ir pramonės investicijų užtikrinimo mechanizmo.

  • „Rheinmetall“ akcijos smuko daugiau nei 17 proc.: įspėja dėl užsakymų vėlavimo

    „Rheinmetall“ akcijos smuko daugiau nei 17 proc.: įspėja dėl užsakymų vėlavimo

    Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ akcijos ketvirtadienį ankstyvoje prekyboje smuko daugiau nei 17 proc., kai bendrovė perspėjo dėl vėluojančių karinių užsakymų ir šovinių priėmimo procesų.

    Kaip praneša „Euronews“, Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“ sumažino 2026 metų pardavimų ir pelningumo prognozes, o tai iškart smogė investuotojų lūkesčiams.

    Bendrovė trečiadienio vakarą paskelbė, kad dabar tikisi maždaug 13,2 mlrd. eurų 2026 metų pajamų – anksčiau buvo prognozuojama 13,7–14,2 mlrd. eurų. Veiklos pelno marža, įmonės vertinimu, turėtų siekti apie 18,5 proc., o ne 19 proc., kaip skelbta prieš tai.

    Vienas svarbiausių veiksnių – tikėtina, kad šiemet nebus pateiktas didelis Vokietijos kariuomenės užsakymas pagal „Arminius“ projektą, todėl su juo susiję avansiniai mokėjimai ir pajamos persikeltų į 2027 metus.

    Kas yra „Arminius“ ir kur stringa pajamos

    „Arminius“ – Vokietijos planuojamas didelės apimties „Boxer“ ratinių šarvuotų transporterių pirkimas. Šiuos šarvuočius gamina „Rheinmetall“ kartu su kitu gynybos sektoriaus koncernu KNDS.

    Be šio projekto, „Rheinmetall“ pranešė besitikinti mažesnių nei planuota pajamų iš naujesnių veiklų ginklų ir amunicijos segmente – ypač iš bendradarbiavimo su Nyderlandų bendrove „Destinus“.

    Taip pat nurodoma, kad dalis pajamų nusikels į 2027 metus dėl vėluojančių artilerijos šaudmenų partijų priėmimo patikrinimų (priėmimo testų).

    Nepaisant pablogintų prognozių, bendrovė teigė ir toliau tikinti, kad per visus metus veiklos laisvasis pinigų srautas išliks teigiamas.

    Prognozės karpomos ne pirmą kartą

    Tai jau antras kartas šiemet, kai „Rheinmetall“ mažina pardavimų prognozę. Anksčiau, rugpjūtį, bendrovė panašų sprendimą priėmė po to, kai Vokietija atšaukė F126 fregatų programą.

    Tuomet „Rheinmetall“ tikėjosi užsitikrinti svarbų vaidmenį projekte, o jo nutraukimas, įmonės vertinimu, sumažino metines pajamas maždaug 300 mln. eurų. Rugpjūtį veiklos maržos prognozė dar nebuvo keičiama.

    Ketvirčio rezultatai augo, bet rinkos reakcija – neigiama

    Trečiąjį ketvirtį „Rheinmetall“ skelbė pasiekusi rinkos lūkesčius: pardavimai augo 32 proc. ir siekė 3,149 mlrd. eurų (prieš metus – 2,308 mlrd. eurų).

    Veiklos pelnas ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną, išaugo 62 proc. iki 553 mln. eurų (nuo 342 mln. eurų), o veiklos pelno marža pakilo iki 17,5 proc. (nuo 14,8 proc.).

    Per pirmuosius devynis metų mėnesius pardavimai didėjo 38 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o veiklos pelnas šoktelėjo 69 proc. iki rekordinio 1,339 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas labiausiai paveikė ne praėję rezultatai, o perspektyvos: nuo metų pradžios „Rheinmetall“ akcijos jau buvo nukritusios daugiau nei 48 proc., iš dalies panaikindamos ankstesnių trejų metų spartų kilimą.

    Spaudimas persimetė ir į kitas gynybos sektoriaus akcijas

    Kritimas palietė ir platesnį Europos gynybos sektorių: ketvirtadienį apie 10.00 val. Vidurio Europos laiku BAE Systems akcijos smuko daugiau nei 4 proc., „Leonardo“ prarado 2,8 proc., „Thales“ – 0,9 proc., o „Babcock“ ir „Saab“ atpigo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,7 proc.

    Nuotaikas rinkose veikė ir ankstesnės dienos išpardavimai, siejami su investuotojų nerimu dėl galimai griežtesnės JAV karinių išlaidų priežiūros po demokratų pergalės rinkimuose. Analitikas Robertas Stallardas iš „Vertical Research Partners“, cituojamas „MarketWatch“, prognozavo didesnę Kongreso kontrolę gynybos politikai ir išlaidoms.

    Tuo metu „JPMorgan“ po „Rheinmetall“ įspėjimo sumažino tikslinę akcijos kainą iki 1 150 eurų nuo 1 350 eurų, bet išlaikė „Neutral“ rekomendaciją. Banko analitikas Davidas Perry suabejojo kai kurių sausumos pajėgų produktų ilgalaike pardavimų perspektyva ir priminė apie bendras įmonės iniciatyvas, skelbtas nuo 2024 metų spalio.

  • „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pirmą kartą pranešė sulaukusi užsakymų, viršijančių 60 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, tai reikšmingas jos veiklos masto ir paklausos šuolis.

    Kaip skelbia „Euronews“, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užsakymų apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc. ir pasiekė 60,4 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Lorenzo Mariani pareiškė, kad devynių mėnesių rezultatai patvirtina pasirinkto augimo krypties tvarumą: finansinį stabilumą, stiprų komercinį pasiūlymą, platų produktų portfelį ir didinamą gamybos pajėgumą.

    Jo teigimu, vienas artimiausių uždavinių – geriau paversti didelį užsakymų portfelį realia gamybos ir pristatymų apimtimi, nes to reikalauja dabartinė rinkos situacija.

    Kas lėmė užsakymų šuolį

    „Leonardo“ nurodo, kad užsakymų augimą skatino didėjančios pajamos visuose sektoriuose, kuriuose grupė veikia – gynyboje ir kosmoso bei aviacijos srityse.

    Prie portfelio padidėjimo prisidėjo ir sandoris: maždaug 6 mlrd. eurų siejami su „Iveco Group“ gynybos padalinio įsigijimu, kurį „Leonardo“ užbaigė praėjusių metų kovą.

    Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, o vadovybė teigia, kad jie suteikia prielaidų pozityviai žvelgti į artimiausią laikotarpį.

    Dronai, naikintuvas GCAP ir kosmoso aljansas

    Kalbėdamas apie strategines kryptis, L. Mariani akcentavo platformų integraciją ir skaitmeninimą, pramoninių partnerysčių plėtrą bei tikslinius įsigijimus ir susijungimus.

    Tarp konkrečių projektų jis įvardijo naujo naikintuvo GCAP programą, bendras įmones su „Rheinmetall“ ir „Baykar“ kuriant naujas transporto priemones bei dronus, taip pat aljansą su „Airbus“ ir „Thales“, kuriuo siekiama sukurti europinį kosmoso operatorių.

    Be to, paminėta ir technologinė „Michelangelo Dome“ vystymo kryptis, kuri, pasak vadovybės, yra dalis platesnio plano stiprinti pozicijas tarptautinėje aviacijos, gynybos ir saugumo pramonėje.

    Valstybės dalyvavimas ir bendrovės statusas

    „Leonardo“ yra biržoje listinguojama bendrovė, kurioje Italijos valstybė turi dalį akcijų per Ekonomikos ir finansų ministeriją.

    Bendrovė pabrėžia, kad didėjantis užsakymų portfelis ir gamybos pajėgumų plėtra turėtų padėti geriau reaguoti į kintančius gynybos ir kosmoso rinkos poreikius.