CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV kariuomenė pradėjo rinkos paiešką, kuri turėtų padėti greičiau atnaujinti ir išlaikyti kovai parengtus pėstininkų kovos automobilius „Bradley“, perduodamus Ukrainai. Pagrindinė problema – dalis reikalingų komponentų nebegaminami, todėl jų tiekimas tampa lėtas ir brangus.

    Rinkos analizę vykdo U.S. Army Contracting Command padalinys Detroito arsenale. Tikslas – nustatyti, kurios įmonės dar turi senų atsargų, o kurios galėtų atkurti anksčiau nutrauktą gamybą ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Ieškomų detalių sąrašas apima bokštelio pavaros valdymo elementus, transmisijos valdymo modulį, šildytuvo tvirtinimo dalis, šaudmenų padavimo kreipiklius bei įvairius elektros ir mechaninių sistemų komponentus. Tarp minimų pavyzdžių – „Dialight“ lempos ir kai kurios TAS sistemos dalys, kurių įsigijimas rinkoje darosi vis sudėtingesnis.

    JAV nori, kad pasirinktas rangovas ne tik surastų komponentus, bet ir atliktų remontą bei techninę patikrą, suvaldytų logistiką, o prireikus greitai paleistų gamybą detalių, kurių originalūs tiekėjai jau nebegamina. Kitaip tariant, planas orientuotas į tai, kad technika po remonto grįžtų į rikiuotę be ilgų prastovų dėl vienos trūkstamos detalės.

    Programoje numatyta ir praktinė pagalba Ukrainos pusei – planuojami mokymai mechanikams, instrukcijos, įrankiai ir aptarnavimo įranga. Mokymų apimtis turėtų apimti ir šarvuotą techninės pagalbos bei evakuacijos transporto priemonę, reikalingą sugedusiai technikai išgabenti ir remontui lauke.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad įmonės turės pateikti aiškų planą, kaip būtų pasiekiamas pilnas technikos parengtumas, taip pat nurodyti terminą nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo suremontuoto „Bradley“ pristatymo. Kartu akcentuojama, jog pati rinkos paieška dar nereiškia automatinio kontrakto skyrimo.

    Ši iniciatyva vyksta JAV kariuomenei lygiagrečiai vystant naują pėstininkų kovos mašinos programą XM30, kuri ateityje turėtų pakeisti „Bradley“. Vis dėlto senesnė platforma artimiausiu metu išlieka svarbi tiek JAV pajėgų planuose, tiek Ukrainos poreikiuose, o jos eksploataciją vis labiau riboja detalių prieinamumas ir nutrauktos tiekimo grandinės.

  • „Arlen“ planuoja perimti 75,06 proc. čekų „Prabos“: sandoris dviem etapais iki 2026 metų rudens

    Lenkijos uniformuotoms tarnyboms skirtos aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė pasirašiusi ketinimų dokumentą dėl kontrolinio čekų specializuotos avalynės gamintojo „Prabos“ akcijų paketo įsigijimo. Pagal numatytas sąlygas „Arlen“ siekia įsigyti 75,06 proc. bendrovės akcijų ir tiek pat balsų.

    Numatoma, kad sandoris vyktų dviem etapais, o pirmasis turėtų būti užbaigtas iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Pirmajame etape investuotojas ketina nupirkti 600 000 akcijų, tai sudarytų 60 proc. „Prabos“ įstatinio kapitalo.

    Šio pirmojo paketo bendra kaina derybų metu įvardyta 6,4 mln. eurų, ją planuojama sumokėti vienkartiniu mokėjimu. Likęs 150 625 akcijų paketas, sudarantis 15,66 proc., būtų įgyjamas antrajame etape, o vienos akcijos kaina turėtų atitikti pirmajame etape sutartą lygį.

    Antrasis etapas būtų vykdomas investuotojui pareikalavus raštu, per 30 dienų, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus po pirmojo paketo pardavimo. Pažymima, kad pasirašytas dokumentas apibrėžia bendras planuojamos investicijos gaires, tačiau pats savaime nėra galutinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

    Ko dar reikia iki užbaigimo?

    Sandorio įgyvendinimas siejamas su ribotos apimties teisiniu ir mokestiniu „Prabos“ patikrinimu. Taip pat šalims dar reikės suderinti galutinę sandorio dokumentaciją, įskaitant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus su perėmimu susijusius įsipareigojimus.

    Vienas iš aptariamų aspektų yra dabartinio daugumos akcininko vaidmuo po sandorio. Nurodoma, kad jis išreiškė pasirengimą mažiausiai dvejus metus po pirmojo etapo išlikti „Prabos“ vadovu, kas „Arlen“ požiūriu galėtų palengvinti integracijos procesą.

    Partnerystė su aiškiu tikslu

    „Prabos“ yra Čekijoje veikianti specializuotos avalynės gamintoja, gaminanti karinę, taktinę, žygių ir darbinę avalynę. Bendrovė ilgą laiką tiekia produkciją Čekijos kariuomenei ir kitoms Europos šalių saugumo struktūroms.

    „Arlen“ ir „Prabos“ jau anksčiau bendradarbiavo įgyvendindamos tiekimo sutartis, susijusias su avalyne Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Planuojamas akcijų įsigijimas rodo siekį šią partnerystę paversti struktūriniu vertės grandinės sustiprinimu, kai tiek apranga, tiek avalynė tampa vienos grupės kompetencijų dalimi.

    Kartu planai skelbiami tuo metu, kai „Arlen“ finansiniai rezultatai prastėja: bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksavo 1,1 mln. zlotų pelną. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą apie 0,23 euro, tai yra maždaug 2,7 mln. eurų nuostolis, o ankstesnis rezultatas siekė apie 250 000 eurų pelno.

    Pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 58,5 mln. zlotų iki 21,3 mln. zlotų, tai yra nuo maždaug 13,5 mln. eurų iki 4,9 mln. eurų, arba 63 proc. kritimas. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad plėtra per įsigijimą gali būti vertinama ir kaip bandymas sustiprinti pasiūlą bei stabilizuoti užsakymų portfelį, tačiau galutinį sandorio poveikį lems integracijos greitis ir naujų kontraktų apimtis.

  • Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    JAV žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais kariniame jūrų laivyne ir federalinėje administracijoje, skelbia apie svarstymus keisti naujausių JAV lėktuvnešių klasės „Ford“ konstrukciją. Teigiama, kad analizuojama galimybė perkelti masyvią valdymo „salą“ ir kitus antstato elementus, kad laivai atrodytų estetiškiau.

    Pasak publikacijų, tokios idėjos siejamos su Donaldo Trumpo požiūriu, jog nauji lėktuvnešiai turėtų labiau priminti Antrojo pasaulinio karo laikų dizainą. Būtent tuomet valdymo antstatas dažniau būdavo arčiau denio vidurio, o ne labiau pastumtas į laivagalį, kaip įprasta šiuolaikiniuose projektuose.

    Šalia to minimas ir politinis spaudimas dėl katapultų sistemos: pranešama apie raginimus atsisakyti elektromagnetinių katapultų ir grįžti prie garinių. Elektromagnetinė paleidimo sistema buvo vienas esminių klasės „Ford“ technologinių šuolių, tačiau ji ilgą laiką sulaukė kritikos dėl patikimumo, bandymų tempo ir kainos.

    Kas yra klasė „Ford“?

    Klasė „Ford“ yra naujausia JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešių karta, kuri pakeičia „Nimitz“ klasę. Šie laivai projektuoti didesniam skrydžių intensyvumui, mažesnėms įguloms ir platesniam automatizavimui, taip pat pritaikant energijos rezervus ateities sistemoms.

    Pirmasis laivas USS Gerald R. Ford jau tarnyboje, o kiti laivai yra bandymų ir statybų skirtingose stadijose. Kainos klausimas šioje programoje nuolat kelia diskusijas: skirtingais vertinimais, bendra vieno lėktuvnešio įsigijimo kaina su kūrimo išlaidomis gali siekti keliasdešimt milijardų eurų.

    Kodėl dizaino keitimai tokie brangūs?

    Laivyno ir pramonės ekspertai pabrėžia, kad valdymo antstato vieta nėra kosmetinė detalė. Ji susijusi su stabilumu, svorio centru, aerodinamine srautų įtaka skrydžių operacijoms, matomumu, radarų ir ryšių sistemų išdėstymu, taip pat su evakuacijos keliais ir inžinerinių tinklų architektūra.

    Net ir kelių metrų poslinkis gali reikšti ne paprastą perstatymą, o viso korpuso ir denio sprendinių perprojektavimą, naujus skaičiavimus, bandymus ir sertifikavimą. Tokie darbai paprastai reiškia vėlavimus, sutrikdytas tiekimo grandines ir reikšmingą biudžeto augimą, ypač kai laivai jau statomi.

    Ekspertų perspėjimai

    Buvę JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai viešai akcentuoja, kad lėktuvnešio išdėstymas formuojamas ilgamečių analizių pagrindu, siekiant maksimalios kovinės vertės. Jų teigimu, sprendimai, paremti vien estetika, gali susidurti su realiais operaciniais kompromisais, kurie karo sąlygomis kainuotų labai brangiai.

    „Mokesčių mokėtojų pinigų ir inžinierių laiko švaistymas vien tam, kad būtų patenkintas estetinis noras, yra ne tik neatsakingas, bet ir rizikingas sprendimas įgulai“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Hunteris Stiresas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad konkretūs konstrukciniai pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti ar įtraukti į vykdomas sutartis. Tačiau pati diskusija rodo, kaip politiniai prioritetai gali susidurti su karinės technikos projektavimo logika, kur kiekvienas sprendimas turi kainą, terminus ir pasekmes saugumui.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    Šiaurės vakarų Londone, Harlsdeno pramoninėje zonoje, startuolis „Isembard“ įkūrė pirmąją savo gamyklą, veiklą pradėjusią 2025 metų sausį. Čia, tarp sandėlių ir depų, įmonė bando įrodyti, kad moderni, aukštos pridėtinės vertės gamyba gali augti greitai ir būti valdoma kaip technologijų verslas.

    „Isembard“ įkūrė 33 metų verslininkas Aleksas Fitzgeraldas, turintis ankstesnio startuolio pardavimo patirtį ir tarnybos kariuomenės rezerve biografiją. Jis atvirai sako, kad tokia įmonė patraukli politikams, nes sujungia darbo vietas regionuose, kritinių tiekimo grandinių stiprinimą ir gamybos grąžinimą arčiau rinkų.

    Kaip veikia modelis?

    „Isembard“ kuria nedideles, aukštos specifikacijos gamyklas, kurios gamina tikslias detales kosmoso, gynybos ir robotikos sektoriams. Veiklos principas panašus į hibridą: dalis gamyklų priklauso įmonei, o dalis veikia franšizės pagrindu, tačiau dirba pagal vienodus standartus.

    Užsakovui dažniausiai pakanka atsiųsti detalės projektą skaitmeniniu failu, o įmonė pateikia kainą, pagamina komponentą ir pasirūpina logistika. Tokia schema taikosi į rinką, kurioje tradiciškai dominuoja smulkūs, šeimos verslai, o sparčiai augančiai paklausai vis dažniau pritrūksta pajėgumų.

    MasonOS ir DI vaidmuo

    Pagrindinis „Isembard“ plėtros variklis yra „MasonOS“ – programinė platforma, kuri sujungia užsakymus, projektus, gamybos planavimą, darbų sekimą ir terminus. Įmonė teigia, kad DI padeda greičiau įvertinti užsakymus, planuoti įrangos apkrovą ir mažinti vėlavimų riziką, kai vienu metu dirba daug skirtingų gamyklų.

    Rinkos kontekstas palankus: Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja siekis mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, ypač gynybos ir kritinių technologijų grandinėse. Tokiose srityse kainą vis dažniau nurungia patikimumas, greitis ir galimybė gaminti arčiau užsakovo.

    Augimas, investicijos ir rizikos

    Šiuo metu „Isembard“ dirba 66 žmonės, o įmonė valdo 14 gamyklų: septynias Jungtinėje Karalystėje, penkias JAV, po vieną Prancūzijoje ir Vokietijoje. Artimiausias tikslas – iki metų pabaigos pasiekti 25 gamyklas, o tarp svarstomų krypčių minima ir Ukraina, kur matoma rekonstrukcijos poreikio niša.

    2026 metų kovą „Isembard“ pritraukė apie 46 milijonus eurų A serijos investiciją, mažiau nei po metų nuo maždaug 8 milijonų eurų pradinio etapo finansavimo. Raundui vadovavo „Union Square Ventures“, taip pat prisidėjo „Notion Capital“, „IQ Capital“, „Tamarack Global“ ir kiti investuotojai.

    Greita geografinė plėtra kelia ir rizikų: plečiantis tinklui sudėtingiau užtikrinti vienodą gamybos kokybę, o franšizės modelis reikalauja stiprių procesų bei kontrolės. Kita silpnoji vieta gali būti programinės platformos tempas, nes DI sprendimai tobulėja sparčiai, o nuo „MasonOS“ priklauso viso tinklo efektyvumas.

    Įmonė tvirtina, kad paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl dalies užsakymų tenka atsisakyti. Jei „Isembard“ pavyks išlaikyti kokybę ir tuo pačiu greitai dauginti gamyklas, modelis gali tapti vienu ryškiausių bandymų paversti gamybą panašia į programinės įrangos mastelio ekonomiką.

    „Jei pagalvoji apie šį verslą, politikui tai svajonė“, – sakė Aleksas Fitzgeraldas.

    „Kiek žmonių iš tiesų žino, kad su tinkama parama galima įkurti savo gamyklą ir gaminti, pavyzdžiui, raketų dalis?“ – sakė jis.

  • Nuo žaislinių kareivėlių iki žmogaus audinių: 3D spausdinimas jau keičia pasaulį

    Nuo žaislinių kareivėlių iki žmogaus audinių: 3D spausdinimas jau keičia pasaulį

    Dar visai neseniai 3D spausdinimas daugeliui siejosi su plastikinėmis detalėmis ir hobio lygio suvenyrais. Tačiau pastaraisiais metais technologija persikėlė į mediciną, pramonę, statybas ir gynybą, kur tampa realiu įrankiu taupyti laiką, medžiagas ir logistikos resursus.

    Rinka keičiasi ir dėl to, kad 3D spausdintuvai atpigo, o medžiagų pasirinkimas išsiplėtė nuo polimerų iki metalų, keramikos bei biologiškai suderinamų mišinių. Vis dažniau kalbama ne apie įdomią naujovę, o apie gamybos metodą, kuris leidžia kurti tai, ko tradiciniai būdai nepadaro taip greitai arba taip tiksliai.

    Medicina: nuo planavimo iki implantų

    Viena ryškiausių sričių yra medicina, kur 3D spausdinimas padeda nuo pasiruošimo operacijoms iki individualizuotų implantų gamybos. Įprasta praktika yra remtis kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso duomenimis ir pagal juos sukurti konkretaus paciento organo ar kaulo 3D modelį.

    Tokie modeliai leidžia chirurgams iš anksto „išbandyti“ sudėtingą procedūrą, tiksliau suplanuoti pjūvius ir pasirinkti tinkamiausią implantą. Tai gali sutrumpinti operacijos laiką ir sumažinti komplikacijų riziką, ypač ortopedijoje, veido ir žandikaulių chirurgijoje bei traumatologijoje.

    Vis dažniau ligoninėse ar šalia jų kuriami 3D spausdinimo centrai, kad reikalingos chirurginės gairės, protezų elementai ar implantų prototipai būtų pagaminami per valandas. Tokia vietinė gamyba tampa svarbi ir dėl tiekimo grandinių sutrikimų, kai kritinių komponentų pristatymas užtrunka.

    Daugiausia dėmesio pritraukia biodrukas, kai kuriami odos, kremzlės ar kaulinio audinio fragmentai ir vadinamieji organoidai, naudojami vaistų tyrimams. Nors visiškai funkcionalių organų transplantacijai 3D spausdinimas dar neužtikrina, pažanga rodo, kad tai nebėra vien mokslinės fantastikos idėja.

    Karyba ir logistika: gamyba arčiau fronto

    Gynybos sektoriuje 3D spausdinimas vertinamas kaip būdas greičiau spręsti tiekimo ir remonto problemas. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši technologija naudojama ne tik atsarginėms dalims, bet ir infrastruktūrai, pavyzdžiui, spausdinant pastatų konstrukcijas kariniuose objektuose.

    Oro pajėgos 3D spausdinimą taiko tais atvejais, kai tam tikrų orlaivių dalių serijinė gamyba jau seniai nutraukta, o atsarginių detalių paieška užtrunka. Vietoje ilgo laukimo ar brangaus vienetinio užsakymo, dalis galima pagaminti vietoje ir sumažinti technikos prastovas.

    Karo Ukrainoje patirtis papildomai išryškino technologijos vertę, kai įvairios dirbtuvės ir savanorių grupės spausdintuvais gamina dronų komponentus ir remonto detales. Tai leidžia greitai pritaikyti konstrukcijas prie besikeičiančių sąlygų ir per trumpą laiką grąžinti įrangą į naudojimą.

    Statybos, pramonė ir kosmosas

    Statybose 3D spausdinimas naudojamas didelio formato įranga, sluoksnis po sluoksnio formuojant sienas iš specialių betono mišinių. Tokie projektai padeda trumpinti statybų terminus, mažinti atliekų kiekį ir dalinai spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.

    Pasaulyje daugėja pavyzdžių, kai spausdinami ne tik individualūs namai, bet ir viešieji pastatai bei infrastruktūros objektai. Nors tradicinių statybos brigadų tai dar nepakeičia, kryptis aiški: dalį procesų perima automatizuota įranga, o projektavimas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Pramonėje 3D spausdinimas ypač vertinamas dėl to, kad sumažina sandėliavimo poreikį: vietoje fizinių detalių atsargų galima turėti skaitmeninį modelį ir pagaminti elementą ten, kur jo reikia. Tai aktualu laivams, atokioms bazėms, platformoms, humanitarinėms misijoms, taip pat kosmose, kur kiekvienas papildomas kilogramas krovinio yra brangus.

    Kitas žingsnis yra vietinių žaliavų panaudojimas kosmose. NASA ir Europos kosmoso agentūra plėtoja sprendimus, kaip spausdinti infrastruktūros elementus iš regolito, tai yra Mėnulio ar Marso dulkių, siekiant sumažinti būtinybę gabenti statybines medžiagas iš Žemės.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad 3D spausdinimo reikšmė augs kartu su skaitmeninės gamybos branda: kuo lengviau bus patikimai gaminti sertifikuotas detales, tuo dažniau laimės modelis, kai siunčiamas ne siuntinys, o failas. Tai keičia požiūrį į atsargas, remontą ir net nacionalinį technologinį saugumą.

  • Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

    Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

    Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

    Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

    Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

    „Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

    „Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

    Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

    Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • Lenkijoje atidarytas milžiniškas aerodinaminis tunelis: 360 km/h greitis keis mokslą ir gynybą

    Lenkijoje atidarytas milžiniškas aerodinaminis tunelis: 360 km/h greitis keis mokslą ir gynybą

    Naujas pajėgumas Varšuvoje

    Varšuvoje po modernizacijos atidarytas vienas didžiausių aerodinaminių tunelių Lenkijoje ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje. Investicija viršijo 23 mln. eurų, o objektas skirtas aviacijos, kosmoso ir gynybos technologijų bandymams.

    Aerodinaminis tunelis leidžia saugiomis sąlygomis tirti, kaip oro srautas veikia įvairius kūnus: lėktuvų ir raketų modelius, transporto priemones ar atskiras jų dalis. Tokie bandymai padeda įvertinti pasipriešinimą, keliamąją jėgą, stabilumą ir kitus kritiškai svarbius parametrus.

    360 km/h srautas ir 20 tonų platforma

    Instituto teigimu, tunelyje oro srauto skersmuo siekia 5 metrus, o oro greitis gali pakilti iki 100 metrų per sekundę, tai yra maždaug 360 kilometrų per valandą. Tokie režimai leidžia tiksliau atkartoti sąlygas, su kuriomis realiai susiduria greitai judančios skraidyklės ar didelio greičio transporto sprendimai.

    Modernizacijos metu pertvarkyti oro srautą formuojantys elementai, įrengta nauja purkštuko tipo dalis ir srauto nukreipimo komponentai. Taip pat sumontuotas saugos ekranas, skirtas apsaugoti ventiliatoriaus mentes nuo galimų nuolaužų, ir pastatyta keliama platforma, atlaikanti iki 20 tonų apkrovą.

    Nauda gynybai ir kosmosui

    Tunelyje planuojami bandymai, kurie, kaip skelbiama, padės vykdyti projektus, susijusius su Europos kosmoso agentūros ir Europos gynybos fondo iniciatyvomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių prototipus tikrinti vietoje, trumpinti kūrimo ciklus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio laboratorijų.

    Atidarymo metu Lenkijos mokslo ministras Marcin Kulasek pabrėžė, kad tokia infrastruktūra mažina talentų nutekėjimo riziką ir suteikia inžinieriams sąlygas dirbti šalyje.

    „Mūsų geriausi inžinieriai jau nebeturi išvykti iš šalies, kad galėtų atlikti tyrimus ir bandyti savo idėjas. Jie gali likti čia, Varšuvoje“, – sakė Marcin Kulasek.

    Tuo metu Łukasiewicz tyrimų tinklo vadovas dr. Hubertas Cichocki nurodė, kad organizacija per kelerius metus reikšmingai perorientavo tyrimus į gynybos ir dvigubos paskirties technologijas. Anot jo, projektų dalis šiose srityse nuo 12,5 proc. 2023 metais išaugo iki 70 proc. 2026 metais.

    70 metų istorija ir naujas etapas

    Objektas veikia jau apie 70 metų, o jame anksčiau buvo bandyti įvairūs Lenkijos aviacijos sprendimai, taip pat atlikti aukštybinių pastatų aerodinaminiai vertinimai. Minima ir lenkiška raketa „Bursztyn“, kuri prieš dvejus metus pasiekė kosmoso ribą.

    Tunelis buvo naudojamas ir sporto tikslams: jame treniruodavosi Lenkijos slidinėjimo šuolininkų rinktinė, galėjusi ilgiau nei ant įprastos tramplino konstrukcijos išlaikyti stabilų skrydžio režimą kontroliuojamo oro srauto sąlygomis.

    Atidarymas sutapo su svarbia sukaktimi: rugpjūčio 1 dieną minimas Lenkijos aviacijos instituto įkūrimo šimtmetis. Modernizuotas tunelis tampa simboliniu šios institucijos etapo ženklu, siejant istoriją su augančiais gynybos ir kosmoso pramonės poreikiais Europoje.