CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija siekia stiprinti rytinės sienos apsaugą ir planuoja įsigyti didelius kiekius priešpėstinių minų, siejamų su gynybos projektu Rytų skydas. Ginkluotės agentūra jau pradėjo rinkos konsultacijas, kuriomis aiškinamasi, kokie gamintojai ir kokiais terminais galėtų užtikrinti tiekimą.

    Tarp konsultacijose dalyvaujančių bendrovių minima Bydgoščiuje veikianti „Belma“, deklaruojanti ilgametę patirtį gaminant minavimo sprendimus, sprogdiklius ir kitus sprogstamuosius įtaisus. Įmonė teigia, kad jos pranašumas yra parengta gamybinė bazė ir galimybė sparčiai didinti apimtis.

    „Esame vienintelis Lenkijoje gamintojas, turintis tokio masto patirtį ir kompetencijas minų gamyboje“, – sakė „Belma“ vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Anot jo, gamyba gali būti plečiama nuo šimtų tūkstančių iki milijonų vienetų per metus, jei tokio masto užsakymus patvirtins Gynybos ministerija. Įmonė taip pat akcentuoja tiekimo grandinės savarankiškumą, tvirtindama, kad kritiniu metu priklausomybė nuo importuojamų komponentų gali tapti silpnąja vieta.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad dalis modernių minų koncepcijų remiasi riboto veikimo laiko principu, kai numatomas savineutralizacijos ar susinaikinimo mechanizmas. „Belma“ kaip pavyzdį nurodo programuojamus sprendimus, kurių aktyvavimo logika ir veikimo trukmė gali būti nustatoma pagal gynybos užduotis.

    „Šiandien tikslas yra laimėti laiką gynybai, o ne palikti ilgalaikę grėsmę po konflikto“, – teigė Jarosławas Zakrzewskis.

    Diskusijos dėl priešpėstinių minų Europoje atsinaujino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusio dėmesio teritorinei gynybai. Kartu tai kelia ir reputacinių bei humanitarinių rizikų klausimą, nes tarptautinėje praktikoje pabrėžiama, kad neatsakingai naudojami minų laukai gali kelti pavojų civiliams dar ilgai po karo.

    „Belma“ tvirtina, kad šiuolaikiniai sprendimai gali būti kuriami taip, jog mažėtų atsitiktinio suveikimo rizika, pavyzdžiui, diferencijuojant suveikimą pagal poveikio slenkstį ir taikant programuojamus saugos režimus. Vis dėlto galutiniai sprendimai, kokių tipų priemonės būtų įsigyjamos ir kokie reikalavimai joms būtų keliami, priklausys nuo Lenkijos institucijų nustatytų kriterijų ir teisinio reguliavimo.

    Įmonė neatmeta, kad pajėgumai galėtų būti siūlomi ir eksportui, jei kaimyninės šalys ieškotų greitai prieinamų sprendimų. Tačiau pagrindinis tikslas, anot gamintojo, išlieka nacionalinės gynybos poreikių užtikrinimas ir pasirengimas didelio masto užsakymams.

  • Europos gynybos milžinė KNDS stabdo IPO: rinkos nepastovumas ir per didelė 15–18 mlrd. eurų vertė

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė KNDS netikėtai pristabdė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Oficialiai sprendimas aiškinamas padidėjusiu nepastovumu Europos gynybos sektoriuje ir noru palaukti palankesnių rinkos sąlygų.

    Šis posūkis įvyko praėjus vos maždaug savaitei po to, kai viešai buvo pristatyti ketinimai į biržą išleisti iki 20 proc. naujų bendrovės akcijų. Buvo numatyta, kad KNDS akcijomis būtų prekiaujama Frankfurto ir Paryžiaus biržose.

    Kas slypi už sprendimo

    Neoficialiai pagrindine sustabdymo priežastimi įvardijama per aukšta KNDS vertė, dėl kurios išsiskyrė akcininkų interesai. Ankstesni vertinimai rodė apie 12 mlrd. eurų, tačiau vėliau rinkoje vis dažniau minėtas 15–18 mlrd. eurų intervalas.

    KNDS akcininkų struktūra yra jautri politiniu požiūriu: 50 proc. valdo Prancūzijos valstybė per valstybinį holdingą GIAT Industries, o likusi dalis priklauso Vokietijos Wegmann šeimai. Pagal anksčiau aptartą schemą dalis Wegmannų paketo turėjo atitekti Vokietijos valstybei už IPO kainą, todėl per didelė emisijos vertė Berlynui galėjo pasirodyti nepriimtina.

    „Sustabdėme viešą akcijų siūlymą dėl nepastovumo Europos gynybos sektoriuje ir nusprendėme palaukti palankesnių rinkos sąlygų“, – teigiama oficialiame KNDS pranešime.

    Ką gamina KNDS ir kodėl tai svarbu

    KNDS laikoma viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių, gaminančių tiek sunkiają techniką, tiek amuniciją. Bendrovės portfelyje – pagrindiniai Europos šarvuotosios technikos projektai ir artilerijos sprendimai, o amunicijos asortimentas apima kalibrus nuo 20 iki 155 mm.

    Gynybos pramonės įmonių vertinimai pastaraisiais metais smarkiai svyruoja dėl išaugusių užsakymų, valstybių gynybos biudžetų didinimo ir greitėjančių gamybos pajėgumų plėtros planų. Toks fonas gali kelti kainą, tačiau kartu didina riziką investuotojams ir apsunkina susitarimą dėl emisijos kainos.

    Kada IPO galėtų grįžti

    KNDS viešai neįvardijo konkretaus termino, kada IPO planas būtų atnaujintas. Bendrovė pabrėžia, kad prioritetai išlieka klientų poreikiai, produktų pasiūlos plėtra ir inovacijos, stiprinančios Europos gynybinius pajėgumus.

    Rinkoje dabar daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti akcininkų lūkesčius dėl vertinimo ir ar kapitalo rinkose atsiras daugiau stabilumo. Jei gynybos sektoriaus akcijų kainos ir paklausa taps labiau prognozuojamos, IPO scenarijus gali būti grąžintas su pakoreguota kaina arba struktūra.

  • Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti du Ukrainos sparnuotieji smūginiai užtaisai „Flamingo“, pataikantys į Rusijos gynybos pramonės objektą „Titan-Barrikady“ Volgograde. Po smūgio užfiksuotas gaisras, o vaizdai, kaip teigiama, nufilmuoti ankstų rytą miesto gatvėje prieš pat ataką.

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad taikinys buvo keli gamybos cechai, kuriuose kilo gaisrai ir fiksuota dalinė infrastruktūros žala. Nepriklausomas tokių kadrų patvirtinimas karo sąlygomis sudėtingas, tačiau pati atakų prieš Rusijos karo pramonę kampanija pastaruoju metu tapo viena ryškiausių Ukrainos strategijos krypčių.

    Kas svarbu šiame taikinyje

    „Titan-Barrikady“ laikoma vienu reikšmingesnių Rusijos gynybos pramonės mazgų, siejamų su įvairių raketinių ir artilerinių sistemų komponentų gamyba. Tokie objektai tarptautinėje sankcijų politikoje minimi kaip susiję su Rusijos karinėmis tiekimo grandinėmis.

    Būtent dėl to smūgiai į gamyklas ir sandėlius dažnai vertinami ne tik kaip vienkartinės atakos, bet ir kaip bandymas mažinti Rusijos pajėgumus atkurti technikos atsargas. Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija vis aktyviau taikosi į logistiką, gamybą ir energijos infrastruktūrą, nes tai tiesiogiai veikia fronto aprūpinimą.

    Kuo išsiskiria „Flamingo“

    Publikuotas vaizdo įrašas kai kurių analitikų įvardijamas kaip pirmas tokios kokybės „Flamingo“ skrydžio kovinėmis sąlygomis įrodymas. Įraše pastebima būdinga aptaki korpuso forma ir virš fiuzeliažo įrengtas variklis, būdingas daliai sparnuotųjų užtaisų konstrukcijų.

    Skelbiama, kad „Flamingo“ priskiriamas Ukrainoje kurtų tolimųjų smūgių priemonių klasei, skirtai smogti giliai už fronto linijos esantiems objektams. Tokia ginkluotė dažniausiai remiasi palydovine ir inercine navigacija, o realus taiklumas priklauso nuo elektroninės kovos aplinkos ir taikinio apsaugos.

    Kontekstas: giliųjų smūgių kampanija

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą viešai pabrėžęs, kad giliųjų smūgių tikslas yra mažinti Rusijos karinį potencialą ir trikdyti ginklų gamybą. Pastaruoju laikotarpiu panašios operacijos tapo dažnesnės, o informacinėje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama jų įrodymams, vaizdo medžiagai ir poveikio vertinimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios atakos paprastai turi dvejopą efektą: tiesioginę žalą infrastruktūrai ir netiesioginį spaudimą, verčiantį priešą didinti oro gynybos pajėgas giliame užnugaryje. Tai reiškia mažiau sistemų fronto zonoje ir didesnius kaštus saugant pramonę bei logistiką.

  • Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedijos Gynybos įsigijimų agentūra FMV pasirašė sutartis dėl vokiško modulio „Skorpion 2“ įsigijimo, taip sustiprindama kryptį į Vokietijos pramonę sausumos pajėgų modernizacijoje. Skelbiama, kad pagrindinė sutartis – iki 360 mln. eurų vertės ir galioja iki 2033 metų, o kartu pasirašyta ir vykdomoji sutartis pagal platesnį rėminį susitarimą.

    FMV detalių neatskleidė, tačiau nurodė, kad užsakymas apima ant transporto priemonių montuojamas minų išmetimo sistemas, kovinę ir mokomąją amuniciją, taip pat mokymo bei demonstracines priemones. Jei sprendimas bus įgyvendintas pilna apimtimi, Švedija galėtų tapti trečiąja „Skorpion 2“ naudotoja po Danijos ir Latvijos.

    „Skorpion 2“ yra modulinė nuotolinio minavimo sistema, pirmą kartą pristatyta parodoje „Eurosatory 2024“. Jos pagrindas – konteineriai paleidėjai, tvirtinami ant mobilios platformos, todėl sistemą galima integruoti į skirtingas transporto priemones, įskaitant lengvesnes 4×4 bazes.

    Gamintojas „Dynamit Nobel Defence“ skelbia, kad sistema gali suformuoti iki 2 000 metrų pločio minų užtvarą per mažiau nei 10 minučių. Nurodoma, kad parinkus užtvaros formą ir tankį, minos išdėstomos automatizuotai, o valdymo ir kontrolės įranga leidžia perduoti informaciją į mūšio valdymo sistemas, kad sąjungininkų vienetai matytų užminuotas zonas.

    Tuo pat metu regione stiprėja konkurencija ir dėl kitų panašios paskirties sprendimų. Lenkijoje vystomas „Baobab-K“, kuriam priskiriamas aukštas automatizacijos lygis: įgula nustato parametrus, o programinė įranga pritaiko šaudymo dažnį prie transporto priemonės greičio ir suplanuoto minavimo rašto.

    Lenkijos pramonė taip pat viešai rodė eksporto ambicijas. 2026 metų vasarį tarptautinėje parodoje Rijade pristatytas Modulinis nuotolinio minavimo sprendimas, demonstruotas ant čekų gamybos 6×6 platformos, o bendradarbiavimo susitarimai dėl integracijos su skirtingais sunkvežimiais turėjo didinti patrauklumą užsienio rinkoms.

    Švedijos sprendimas pasirenkant „Skorpion 2“ svarbus ir platesniame politiniame kontekste. 2025 metų rugsėjo 2 dieną Kielcuose Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kuria buvo akcentuota pramoninė partnerystė ir tarpusavio įsigijimai.

    „Plečiame savo gynybos pramonę, perkame įrangą vieni iš kitų ir stipriname darbo grupių bendradarbiavimą“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz po susitarimo pasirašymo.

    Vis dėlto Švedijos konkurse svarbiu kriterijumi galėjo tapti integracija su nacionalinėmis platformomis, ypač „Scania“ sunkvežimiais, kurių Švedijos kariuomenėje netrūksta. „Skorpion 2“ nuo pradžių projektuotas kaip sprendimas, lengvai pritaikomas skirtingiems važiuoklės tipams, todėl tokia architektūra galėjo suteikti pranašumą.

    Šis pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad Švedija apskritai nesidomi kitais Lenkijos gaminiais, nes pastaraisiais metais buvo skelbta ir apie reikšmingus pirkimus, susijusius su Lenkijoje gaminamomis sistemomis. Tačiau minavimo sistemų segmente Švedijos sprendimas rodo, kad Europos gynybos rinkoje vis labiau įsitvirtina ilgalaikės rėminės sutartys, platformų standartizavimas ir greita integracija, o tai gamintojams kelia aukštesnius reikalavimus dėl suderinamumo ir tiekimo patikimumo.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Lenkija birželio 29 dieną pasirašė sutartį su Švedijos laivų statytoju „Saab Kockums“ dėl trijų naujų A26 tipo povandeninių laivų, dažnai įvardijamų kaip A26 „Blekinge“. Pagal planą pirmieji pristatymai turėtų prasidėti 2031 metais, o visas grafikas nusitęstų iki 2038 metų.

    Sutarties vertė siekia apie 4,4 mlrd. eurų, jei remiamasi viešai skelbta 18,7 mlrd. zlotų suma. Be to, Lenkija ketina 2027–2032 metais išsinuomoti vieną A17 tipo povandeninį laivą, kad išlaikytų povandenines pajėgas, o nuomos kaina siektų apie 170 mln. eurų.

    Šiuos sprendimus aptarė Ukrainos gynybos tematikos portalas Defence Express, atkreipdamas dėmesį į laukimo trukmę iki realaus pajėgumų sustiprinimo. Portalo vertinimu, vien laivo pastatymo reikia laukti apie penkerius metus, o po to dar reikalingas laikas bandymams jūroje ir įgulos parengimui.

    „Tai yra laikotarpis, kai Lenkija dar neturės pilnaverčių galimybių medžioti Rusijos laivų“, – rašė Defence Express.

    Ukrainos apžvalgininkai taip pat pabrėžė, kad A26 programa iki šiol dar nėra pasiekusi stadijos, kai šis tipas jau būtų aktyviai eksploatuojamas kitų šalių laivynuose. „Saab Kockums“ šiuo metu pirmiausia stato du A26 korpusus Švedijai, kurių perdavimas numatomas 2031 ir 2033 metais, todėl Lenkijos grafikas iš dalies priklausys nuo šių darbų eigos.

    Dar vienas akcentas – termino pasikeitimas. Ukrainos portalas priminė, kad ankstesnėse diskusijose pirmojo laivo pristatymas buvo minimas 2030 metais, tačiau pasirašius sutartį oficialiai įvardyti 2031 metai, o tai gali reikšti tiek terminų patikslinimą, tiek papildomas integracijas ar reikalavimų korekcijas.

    Diskusijų kelia ir ginkluotės klausimas. Kai kurie analitikai svarstė, ar A26 platforma bus pritaikyta ilgojo nuotolio sparnuotosioms raketoms smogti taikiniams sausumoje, tačiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad šio reikalavimo galėjo būti atsisakyta, o tai mažintų integracijos apimtį ir rizikas.

    Investicijos ir pažadai dėl darbo vietų

    Ukrainos portalas išskyrė ir pramoninę sandorio dalį: švedai žada investuoti 100 mln. eurų į Lenkijos pramonę, kad šalyje būtų įdiegtos povandeninių laivų remonto ir priežiūros paslaugos. Tokia kryptis atitinka Europos tendenciją gynybos pirkimuose didinti vietos pramonės vaidmenį ir mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

    Taip pat viešai minėtas tikslas įtraukti šimtus Lenkijos įmonių kaip tiekėjus ir sukurti iki 7 000 darbo vietų per kelis programos įgyvendinimo ir eksploatacijos dešimtmečius. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad tokie skaičiai dažnai priklauso nuo to, kokia dalis darbų realiai bus lokalizuota, ir kaip bus paskirstytos priežiūros, modernizavimo bei atsarginių dalių grandinės.

    Ekspertų vertinimu, povandeninių laivų programos yra vienos sudėtingiausių gynybos pramonėje, nes apima ne tik laivo statybą, bet ir ilgalaikį įgulų rengimą, infrastruktūros kūrimą, logistines atsargas bei dešimtmečius trunkančią priežiūrą. Dėl to galutinė nauda gynybos pramonei dažniausiai išryškėja palaipsniui, o pažadų įgyvendinimą lemia konkrečios sutartinės sąlygos.

    Kodėl A26 svarbus Baltijos regionui

    A26 klasės povandeniniai laivai laikomi svarbiais Baltijos jūros saugumo kontekste, nes tokio tipo platformos didina atgrasymą, gerina žvalgybos galimybes ir sudaro papildomą spaudimą potencialiam priešininkui planuojant jūrines operacijas. Baltijos jūra yra palyginti sekli ir intensyviai stebima, todėl povandeninių pajėgumų išlaikymas reikalauja modernių sensorių, tylumo ir patikimos logistikos.

    Lenkijai šis sandoris užbaigia ilgai užsitęsusį naujų povandeninių laivų įsigijimo etapą, tačiau kartu atveria naują laikotarpį, kai pagrindiniu iššūkiu taps grafiko laikymasis, įgulų parengimas ir realus pramoninių pažadų įgyvendinimas. Ukrainos komentatoriai būtent tai ir išskiria kaip svarbiausius klausimus artimiausiems metams.

  • Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija investuoja 580 mln. eurų į kovos debesies programinę įrangą po skilimo su Prancūzija

    Vokietija rengiasi pasirašyti maždaug 580 mln. eurų vertės sutartį dėl programinės įrangos ir bandymų architektūros, kuri turėtų tapti pagrindu nacionaliniam oro kovos tinklui. Šis žingsnis žengiamas po to, kai sustojo bendras su Prancūzija ir Ispanija vystytas naujos kartos naikintuvo projektas.

    Pagal vidinius Vokietijos gynybos ministerijos dokumentus, pagrindiniu rangovu numatoma Miunchene įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Sutartis apima vadinamojo Combat Fighter System Nucleus (CFSN) branduolio kūrimą: tai programinės įrangos ir infrastruktūros „stuburas“, kuris turėtų sujungti pilotuojamus naikintuvus, bepiločius orlaivius, palydovus ir įvairius jutiklius.

    Kas yra kovos debesis?

    Kovos debesis – tai ne vienas konkretus ginklas ar platforma, o skaitmeninis ryšio ir duomenų apdorojimo sluoksnis, leidžiantis skirtingiems pajėgumams veikti kaip vienai sistemai. Karo aviacijoje vis svarbesnė tampa galimybė realiu laiku dalintis taikiniais, grėsmėmis, užduotimis ir situacine informacija tarp skirtingų orlaivių, sensorių bei valdymo centrų.

    Tokia logika iš esmės keičia oro operacijų planavimą: laimi ne tik greitesnis ar „nematomesnis“ naikintuvas, bet ir tas, kuris geriau integruotas į tinklą. Todėl programinė įranga ir atvira architektūra, prie kurios gali „prisijungti“ skirtingi tiekėjai bei platformos, tampa strateginiu pranašumu.

    Ką numato planuojama sutartis?

    Dokumentuose nurodoma, kad „Helsing“ turėtų pristatyti du eksperimentinius nepilotuojamus kovinius orlaivius, dvi antžemines valdymo stotis ir antžeminį segmentą. Taip pat numatyta sukurti operacinės sistemos programinę įrangą, autonomijos programinę įrangą ir valstybei priklausančią etaloninę architektūrą, prie kurios ateityje galėtų jungtis kitos sistemos.

    Ši detalė svarbi politiškai ir pramoniniu požiūriu: valstybės valdoma etaloninė architektūra turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Vis dėlto patys dokumentai pripažįsta įtampą tarp siekio išvengti „užrakinimo“ pas vieną rangovą ir realybės, kad pirmasis etapas patikimas vienai bendrovei.

    Politinė rizika ir pirkimų išimtys

    Vidiniuose vertinimuose projektas apibūdinamas ne kaip siauras mokslinių tyrimų bandymas, o kaip galimas būsimos tinklinės oro kovos pagrindas. Kartu pažymima, kad komunikacijos ir politinio pagrindimo poreikis bus didelis, nes sprendimai dėl platesnės europinės programos ateities dar nėra iki galo aiškūs.

    Numatoma remtis nacionalinio saugumo išimtimi iš įprastų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, argumentuojant, kad standartinis konkursas galėtų pakenkti Vokietijos saugumo interesams. Taip pat dokumentuose aptariama galimybė pirkimą struktūruoti taip, kad vėlesni etapai reikalautų mažiau papildomos parlamentinės kontrolės.

    Vokietijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad institucija nekomentuoja vykdomų pirkimų ir bendrovių, kol sprendimų neapsvarstė parlamentas. „Helsing“ taip pat viešai situacijos nekomentavo.

    Platesniame kontekste tai signalizuoja, kad Vokietija nebenori laukti, kol bus atgaivintas pilnai daugiašalis ateities oro kovos projektas, ir siekia savarankiškai susikurti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą. Jei CFSN taps faktiniu standartu, jis gali daryti įtaką tam, kaip ateityje Europoje tarpusavyje derės dronai, orlaiviai ir jutiklių sistemos.

  • „Bumar-Łabędy“ vadovų byla teisme: prokuratūra tiria 2018–2019 m. sandorius ir 4 mln. zl nuostolį

    Lenkijoje į teismą perduota byla dėl galimų pažeidimų valdant vieną Silezijos gynybos pramonės įmonę „Bumar-Łabędy“. Katovicų vaivadijos policija pranešė, kad įtariami veiksmai galėjo atnešti įmonei daugiau nei 4 mln. zl nuostolių, tai yra apie 900 000 eurų.

    Tyrimas apėmė 2018–2019 metus, o kaltinamąjį aktą teismui pateikė Sosnoveco apygardos prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą atliko Katovicų policijos padalinys, tiriantis ekonominius nusikaltimus.

    Kas įtariama ir kam pareikšti kaltinimai

    Prokuratūra kaltinimus pareiškė dviem asmenims, kuriems yra 42 ir 49 metai ir kurie minimu laikotarpiu ėjo „Bumar-Łabędy“ valdybos narių pareigas. Pareigūnų teigimu, jie, būdami atsakingi už įmonės turtinius reikalus, galėjo piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais.

    „Tyrimas patvirtino pažeidimus valdant įmonę: netinkamai įvertintas vieno padalinio turtas, o vėliau jis parduotas pažeidžiant vidinius teisės aktus. Dėl to patirta daugiau nei 4 mln. zl nuostolių“, – teigė Silezijos policijos atstovai.

    Nuomos sandoriai ir įranga parduota pigiau?

    Pagal tyrimo metu surinktą medžiagą, įtariamieji galėjo sudaryti įmonei nepalankias sutartis ir susitarimus. Vienas minimų epizodų – subnuomos sutartis dėl vienos gamybinės halės su įranga ir teritorija, kai, pareigūnų vertinimu, už ją buvo nustatytas per mažas nuomos mokestis.

    Taip pat teigiama, kad dalis mašinų ir įrenginių galėjo būti parduota žemiau realios vertės ir be reikiamo akcininkų susirinkimo pritarimo. Tokie veiksmai, jeigu pasitvirtintų teisme, reikštų ne tik vidinių procedūrų pažeidimus, bet ir galimą žalos įmonei padarymą.

    Kas laukia toliau

    Bylos nagrinėjimas teisme turėtų prasidėti po vasaros atostogų. Pareigūnai nurodo, kad už inkriminuojamus veiksmus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai gynybos pramonės įmonėms Lenkijoje ir visame regione taikomas didesnis dėmesys dėl augančių užsakymų, investicijų ir viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo. Tokiose įmonėse turto vertinimas, sandorių kontrolė ir akcininkų sprendimų laikymasis tampa viena jautriausių valdymo sričių.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.

  • Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukrainos gynybos sektorius paskelbė apie platformą „TrophyLab“, kurioje vienoje vietoje kaupiami duomenys apie Rusijos ginkluotę, paimtą iš mūšio lauko ir išanalizuotą laboratorijose. Skelbiama, kad sistema skirta sąjungininkų vyriausybėms, kariuomenėms, tyrimų institutams ir gynybos pramonei, siekiančiai greičiau suprasti priešo technologijas.

    Platformoje žadama pateikti inžinerinius duomenis, technines analizes ir dokumentaciją apie perimtus rusiškus ginklus bei jų komponentus. „TrophyLab“ savo kataloge nurodo turinti 115 vienetų iš 79 kategorijų, todėl tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti, kaip veikia skirtingos sistemos ir kur jų silpnosios vietos.

    Ko tikisi Ukraina ir sąjungininkai?

    Ukrainos tikslas yra sutrumpinti laiką nuo naujos grėsmės aptikimo iki realių kontrpriemonių atsiradimo fronte. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį elektroninės kovos priemonių pritaikymą, tikslesnį oro gynybos algoritmų derinimą ar veiksmingesnę apsaugą nuo dronų ir valdomų šaudmenų.

    „Per šią saugią platformą sąjungininkų vyriausybės, laboratorijos ir gynybos technologijų gamintojai gauna prieigą prie detalių techninių duomenų, ataskaitų ir pažeidžiamumų“, – sakė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.

    Jis pabrėžė, kad naudotojai gali prašyti ir fizinių pavyzdžių bandymams, taip esą spartinant priemonių kūrimo ciklą. Vis dėlto viešai nenurodoma, ar prieiga bus apmokestinta, kokiomis sąlygomis ir ar visi prašymai dėl fizinių pavyzdžių bus tenkinami.

    Fiziniai pavyzdžiai ir saugumo filtras

    „TrophyLab“ idėja apima ne tik dokumentus, bet ir galimybę gauti įrangą neinvazinei analizei, o kai kuriais atvejais ir bandymams, kuriems reikalingas visiškas išardymas ar sistemos sunaikinimas. Gynybos pramonėje būtent tokie testai dažnai duoda didžiausią praktinę naudą, nes leidžia patikrinti realias medžiagas, modulius, jutiklius ir jų atsparumą trikdymui.

    Kartu akcentuojama, kad prieiga bus ribojama ir turės atitikti saugumo reikalavimus. Toks filtras būtinas, kad Rusija ar su ja susiję tarpininkai neįsiskverbtų į sistemą, nes Maskva nuosekliai ieško būdų apeiti ribojimus ir gauti jautrias technologijas, komponentus ar informaciją.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Platforma teoriškai gali būti aktuali ir valstybėms, kurios remia Ukrainą ir pačios spartina gynybos modernizavimą. Platesnė, centralizuota prieiga prie duomenų apie realiai panaudotą rusišką techniką gali padėti greičiau įvertinti grėsmes, planuoti pirkimus ir pritaikyti nacionalines pajėgas pagal fronto patirtį.

    Iki šiol informacijos apsikeitimas vyko ir kitais kanalais, įskaitant atskirus perimtos technikos perdavimus sąjungininkams analizei. „TrophyLab“ siekis yra tokią praktiką sisteminti ir standartizuoti, kad tyrėjai bei gamintojai gautų palyginamą, patikrinamą medžiagą vienoje vietoje.

    Kol kas atviri lieka keli klausimai: kiek plačiai bus dalijamasi fiziniais pavyzdžiais, kokie bus atrankos kriterijai privačioms bendrovėms ir ar prieiga taps mokama paslauga. Aišku viena: duomenų karas, kuriame sprendžia inžinerija ir analizė, tampa ne mažiau svarbus už mūšius lauke.