CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Cezis yra itin retas šarminis metalas, dažniausiai išgaunamas iš mineralo pollucito. Komerciškai perspektyvūs telkiniai pasaulyje yra pavieniai, todėl cezio tiekimo grandinės laikomos pažeidžiamomis ir strategiškai svarbiomis.

    Naujausias impulsas rinkai atėjo iš Kanados, kur bendrovė „Grid Metals“ pateikė pirmą oficialų Lucy South telkinio įvertį Falcon West projekte Manitoboje. Įmonė skelbia, kad tai vienas reikšmingiausių šiuo metu Vakarų kompanijų vystomų cezio projektų.

    Pagal paskelbtus duomenis, telkinyje nustatyta 1 322 tonos cezio oksido (Cs2O) išmatuotų išteklių kategorijoje. Tokie skaičiai pritraukia dėmesį, nes cezis naudojamas srityse, kuriose alternatyvų dažnai nedaug.

    Kur cezis naudojamas?

    Cezis svarbus atominėse laikrodžiuose, kurie yra kritinė laiko sinchronizavimo infrastruktūros dalis. Tikslus laikas būtinas telekomunikacijoms, navigacijai, finansų sistemoms ir tinklų valdymui, todėl cezio junginių paklausa siejama su skaitmenizacija.

    Šis metalas ir jo junginiai taip pat minimi 5G ryšio infrastruktūros, karinės optikos, specializuotos elektronikos ir aviacijos sprendimų kontekste. Augant gynybos ir kosmoso sektorių investicijoms, didėja ir strateginių žaliavų, tarp jų cezio, reikšmė.

    Kuo išskirtinis Lucy South telkinys?

    Įmonės teigimu, mineralizacija yra palyginti negili, vidutiniškai apie 20 metrų po paviršiumi, todėl teoriškai galėtų būti tinkama atvirajai gavybai. Tai paprastai mažina techninę riziką, nors galutinę ekonominę logiką lemia daug daugiau veiksnių.

    Taip pat nurodoma, kad mineralizacija išlieka atvira keliomis kryptimis, vadinasi, ateities gręžiniai gali padidinti išteklius. Vis dėlto tai dar nėra garantija, kad projektas taps komerciškai veikiančia kasykla.

    Iki potencialios gamybos dar reikės papildomų etapų: detalesnių tyrimų, bandymų, poveikio aplinkai ir konsultacijų procedūrų, projektavimo bei finansavimo sprendimų. Bendrovė planuoja naują žvalgomųjų gręžinių etapą žiemos sezonu, ieškant papildomų zonų šalia esamo projekto.

    Tiekimo grandinių rizikos ir geopolitika

    Cezio rinka išsiskiria tuo, kad šaltinių yra mažai, o tiekimas gali būti koncentruotas. Šiaurės Amerikoje cezis jau laikomas kritine žaliava, o valdžios institucijos vis dažniau akcentuoja tiekimo diversifikavimą ir priklausomybės nuo vieno regiono mažinimą.

    Istoriškai cezis siejamas su Kanada, tačiau pastaraisiais metais tiekimo grandinių kontrolė, pasak rinkos dalyvių, tapo jautresnė dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų politikos. Todėl nauji Vakarų jurisdikcijose vystomi projektai vertinami kaip galimybė stabilizuoti tiekimą, nors realų poveikį parodys tik perėjimas prie gavybos ir perdirbimo.

    Cezis buvo atrastas 1860 metais, kai Robertas Bunsenas ir Gustavas Kirchhofas jį identifikavo spektroskopiškai tirdami mineralinį vandenį Vokietijoje. Nuo mokslo laboratorijų laikų jis tapo metalu, kurio paklausa vis labiau siejama su aukštosiomis technologijomis ir saugumu.

  • Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą mūšyje panaudota šalies sukurta taktinė balistinė raketa FP-7. Prie įrašo jis pridėjo naktinio paleidimo vaizdo įrašą ir pareiškė, kad kitas etapas bus serijinė gamyba.

    „Ukrainos taktinė balistika. FP-7. Pirmas kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą. Toliau – gamyba. Šlovė Ukrainai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėl saugumo priežasčių nebuvo nurodyta, kada ir iš kur raketa paleista, koks buvo taikinys ir kuris padalinys vykdė užduotį. Taip pat šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos apie konkretų smūgio rezultatą.

    Kas žinoma apie FP-7

    Viešai skelbiamais duomenimis, FP-7 yra kompaktiška kietojo kuro taktinė balistinė raketa, leidžiama iš antžeminės paleidimo sistemos. Ji priskiriama taktiniam segmentui, kurio tikslas – smogti objektams už fronto linijos, tačiau ne pasiekti labai gilų priešininko užnugarį.

    Įvairiuose pranešimuose minimi parametrai skiriasi: dažniausiai nurodomas maždaug 200–250 kilometrų nuotolis ir iki maždaug 150–200 kilogramų kovinė galvutė. Taip pat minimas apie 14 metrų tikslumas, tačiau šie skaičiai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais vertinimais.

    Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti apie 1 500 metrų per sekundę, o skrydžio aukštis – iki maždaug 60 kilometrų. Tokia trajektorija balistinei raketai suteikia pranašumą prieš lėtesnius dronus ar sparnuotąsias raketas, nes oro gynyba paprastai turi mažiau laiko sureaguoti.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei deklaruojamas nuotolis atitinka realybę, FP-7 galėtų būti naudojama smūgiams į vadavietes, oro gynybos baterijas, amunicijos sandėlius, logistikos mazgus ar aerodromus okupuotose teritorijose ir prie fronto esančiame užnugaryje. Toks ginklas ypač reikšmingas, kai siekiama greitai išvesti iš rikiuotės didelės vertės karinius objektus.

    Iki šiol Ukraina balistinių smūgių srityje daugiausia rėmėsi JAV gamybos ATACMS tipo raketomis, kurių nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Vidaus gamybos sprendimas leistų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo, politinių apribojimų ir atsargų kiekio.

    Serijinė gamyba ir tendencijos

    Zelenskio minima serijinė gamyba atspindi platesnę Ukrainos kryptį sparčiai plėsti vietinę gynybos pramonę, ypač tolimojo nuotolio smūgio priemones. Pastaraisiais metais Ukraina daug investavo į dronų, sparnuotųjų ir kitų tolimojo nuotolio sistemų kūrimą, o balistinių priemonių atsiradimas būtų dar vienas reikšmingas laiptelis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad realų FP-7 vaidmenį nulems du dalykai: patikimumas kovos sąlygomis ir gamybos apimtys. Net ir sėkmingas prototipas ne visada reiškia, kad pavyks greitai sukurti stabilų serijinį tiekimą, ypač kai gamybos grandinė yra nuolatinių smūgių ir tiekimo rizikų zonoje.

  • Kaune pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklos statyba: kada išriedės pirmasis?

    Kaune pradėta galutinio „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir techninio aptarnavimo gamyklos statyba. Projektas pristatomas kaip Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimo stiprinimas, turintis didinti regiono atgrasymo pajėgumus.

    Inicijuojant statybas akcentuota, kad Lietuva siekia ne tik priimti Vokietijos brigadą, bet ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramone. Tai atitinka platesnę Europos kryptį didinti gamybos apimtis ir remonto pajėgumus arčiau galimų krizės zonų.

    Skelbiama, kad Lietuvoje planuojama surinkti iki 38 iš 44 „Leopard“ tankų, kuriuos Lietuvos kariuomenė užsakė 2024 metais. Likusi dalis būtų pagaminta Vokietijoje, o įgyvendinus užsakymą gamykla pereitų prie tankų serviso ir galėtų surinkinėti techniką kitiems regiono klientams.

    Numatoma, kad 13 000 kvadratinių metrų ploto objektas bus baigtas 2027 metų lapkritį. Pirmasis Lietuvoje surinktas tankas gamyklą turėtų palikti 2028 metų pabaigoje.

    Statybų vertė siekia 29 mln. eurų, o bendra investicijų suma į projektą gali sudaryti apie 50 mln. eurų. Taip pat planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o tai reikštų naują aukštesnės kvalifikacijos pramonės segmentą Kaune.

    Lietuvos krašto apsaugos vadovybė pabrėžia, kad sunkiosios karinės technikos gamybos ir aptarnavimo plėtra didina šalies pasirengimą, nes remonto grandinė ir atsarginių dalių logistika tampa greitesnė. Praktikoje tai gali reikšti trumpesnį technikos prastovų laiką, ypač intensyvaus mokymo ar krizės metu.

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Dronų bumas persikėlė į Londoną

    Londone vykusioje dronų parodoje ir konferencijoje „DroneX“ dėmesį traukė ne pramoginiai skraidantys įrenginiai, o technologijos, kurios jau dabar keičia saugumo, gelbėjimo ir logistikos realybę. Renginyje ryškiai matėsi tendencija, kad rinką vis labiau formuoja dvi kryptys: ukrainietiški sprendimai, užgrūdinti karo sąlygomis, ir Kinijos tiekėjų komponentai.

    Parodos dalyviai akcentavo, kad dronai sparčiai tampa ne tik filmavimo ar inspekcijų įrankiu, bet ir infrastruktūros apsaugos bei reagavimo į incidentus dalimi. Kartu daugėjo diskusijų, kaip suvaldyti augantį bepiločių srautą virš miestų ir kaip užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saugiai.

    Ukrainietiški sprendimai iš fronto

    Tarp ryškiausių parodos ekspozicijų išsiskyrė ukrainiečių gamintojai, kurie pristatė tiek platformas, tiek jų modernizavimo idėjas. Karo patirtis čia virto inžinerija: akcentuotas atsparumas trikdymui, greitas remonto ir komplektavimo ciklas bei pritaikymas realioms sąlygoms.

    Renginyje kartota mintis, kad Ukrainoje dronai seniai peržengė eksperimentų ribas ir tapo kasdieniu taktiniu įrankiu. Dalis įmonių, anot dalyvių, jau ieško ilgalaikių partnerių Vakaruose, o jų technologijos vis dažniau domina valstybines institucijas ir gynybos pramonę.

    „Kai ryšys ar navigacija trikdoma, perjungiame ant antžeminių sprendimų, kurie padeda dronui atpažinti taikinį“, – sakė vienas parodoje kalbintas Ukrainos atstovas.

    Kiniškas pranašumas slypi baterijose

    Kita aiškiai matoma parodos kryptis buvo Kinijos tiekėjai, tačiau jų akcentas dažnai krypo ne į pačius dronus, o į svarbiausią jų ribojantį veiksnį: energiją. Daug stendų siūlė baterijas, energijos valdymo modulius ir sprendimus, kurie lemia skrydžio trukmę, naudingąją apkrovą ir kainą.

    Parodoje pristatyti ir indukcinio įkrovimo sprendimai, kurie teoriškai leistų dronams automatiškai grįžti į įkrovimo platformą ir vėl kilti be žmogaus įsikišimo. Tokia infrastruktūra ypač domina gelbėjimo ir viešojo saugumo scenarijus, kai reakcijos laikas yra kritinis.

    DI, autonomija ir auganti grėsmė

    Renginyje nemažai dėmesio skirta sistemoms, kurios dronams suteikia daugiau autonomijos, įskaitant objektų aptikimą, sprendimų priėmimo pagal nustatytas taisykles modelius ir skrydžių valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai didina efektyvumą, bet kartu kelia klausimų dėl kontrolės, atsakomybės ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Lygiagrečiai augo ir priešdroninių technologijų segmentas: nuo aptikimo sistemų iki ryšio trikdymo ir kitų neutralizavimo priemonių. Parodos dalyviai pripažino, kad universalaus sprendimo, galinčio patikimai sustabdyti visų tipų dronus įvairiose situacijose, vis dar nėra.

    Diskusijose išryškėjo ir reguliavimo tema: Europoje toliau plečiami bepiločių skrydžių reikalavimai, siekiant suderinti inovacijas ir saugumą. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio identifikavimui, skrydžių zonoms, operatorių atsakomybei ir infrastruktūros apsaugai.

    Nuo gelbėjimo iki karo pramonės

    Be karinių sprendimų, parodoje buvo matyti ir civiliniai scenarijai: paieška ir gelbėjimas, objektų inspekcija, transportavimas bei mokymai specializuotose aikštelėse. Dalis dalyvių pristatė idėjas apie nuolat parengtus dronus, kurie galėtų būti aktyvuojami incidento metu ir atvykti pirmieji.

    Tuo pačiu tvyrojo akivaizdi įtampa: technologija, kuri gali atgabenti medicinos priemones ar padėti ugniagesiams, gali būti pritaikyta ir agresijai. Būtent todėl, pasak konferencijos dalyvių, kartu su rinka turi augti ir taisyklės, apsauga bei kritinės infrastruktūros atsparumas.

    „Mes turime kai ką geresnio už kortas. Mes turime dronus“, – sakė ukrainiečių atstovai, renginyje cituodami frazę, kuri, jų teigimu, tiksliai apibūdina šiandienos realybę.

  • Lenkijos gynybos ministerija skyrė apie 81 mln. eurų 86 įmonėms: parama pajėgumams, ne ginklų pirkimai

    Parama pramonei, o ne nauji užsakymai

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė skyrusi tikslines dotacijas 86 įmonėms ir institucijoms, bendra suma siekia apie 81 mln. eurų. Ši parama nėra skirta naujos ginkluotės pirkimui, o orientuota į gamybos, remonto ir paslaugų pajėgumų išlaikymą, kurie krizės ar karo atveju būtų būtini kariuomenei.

    Dotacijų mechanizmas numatytas Lenkijoje galiojančiame teisės akte dėl valstybės gynybos, įsigaliojusiame 2022 metais. Tokiu būdu valstybė siekia užtikrinti, kad pramonė turėtų parengtus pajėgumus greitai didinti apimtis, jei saugumo situacija regione pablogėtų.

    Ką finansuoja dotacijos?

    Ministerijos akcentuojama kryptis yra ne įrangos įsigijimas, o infrastruktūra ir pasirengimas. Parama gali apimti gamybinių linijų palaikymą, remonto bazes, aptarnavimo galimybes, logistines grandis ir kitus pajėgumus, kurie karo ar mobilizacijos atveju leistų greitai pereiti prie intensyvesnės veiklos.

    Taip pat gali būti finansuojami su objektų apsauga susiję sprendimai, pritaikymas kariniams poreikiams ar kiti veiksmai, leidžiantys užtikrinti nenutrūkstamą darbą didesnės įtampos laikotarpiu. Lenkija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria vidaus pramonės atsparumui ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Žinutė pramonei ir įsipareigojimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad paramos gavėjų skaičius šiemet yra rekordinis. Pasak jo, tai yra investicija į nuolatinę parengtį ir gebėjimą reaguoti be delsimo, jei kiltų grėsmė.

    „Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami tam, kad būtų palaikomos gamybos linijos ir aptarnavimo galimybės, kad būtų visiška parengtis. Lenkijos gynybos pramonė turi būti visiškai pasirengusi, turi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Gynybos ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad tokia parama reiškia ne apdovanojimą, o aiškų įsipareigojimą. Ministerijos vertinimu, prireikus programoje dalyvaujančios įmonės turėtų gebėti greitai išplėsti gamybos ir remonto apimtis, taip pat ženkliai padidinti darbuotojų skaičių.

    Kas tarp paramos gavėjų?

    Skelbiama, kad tarp 86 subjektų yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, taip pat mokslo ir tyrimų institucijos. Dalis paramos atiteko subjektams, susijusiems su valstybine Lenkijos gynybos pramonės grupe, o taip pat įvairiems tyrimų institutams ir aukštosioms mokykloms, dirbančioms su saugumo ir gynybos temomis.

    Toks platus gavėjų ratas rodo siekį stiprinti ne vien atskirus gamintojus, bet ir visą ekosistemą, kuri karo ar krizinės situacijos metu turi užtikrinti tiek gamybą, tiek remontą, tiek technologinę kompetenciją. Europoje ryškėjant tendencijai investuoti į gynybos pajėgumų didinimą, Lenkija akivaizdžiai siekia turėti kuo daugiau vidaus resursų, kurie galėtų veikti be išorinių trikdžių.

  • ES pritarė 5 gynybos projektams: Rytinio flango apsauga, dronai ir oro gynyba – kas keisis?

    Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 28 dieną patvirtino penkis vadinamuosius Europos bendro intereso gynybos projektus, kuriais siekiama stiprinti valstybių narių gynybinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę. Šios iniciatyvos numatytos kaip bendri, kelių šalių pramoniniai projektai, kurių mastas ar sudėtingumas dažnai viršija pavienių valstybių galimybes.

    Patvirtinti projektai priskiriami prie prioritetinių krypčių, apimančių sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę sritis. ES Taryba nurodo, kad toks formatas leidžia greičiau sujungti valstybių planavimą, gamybos pajėgumus ir viešuosius pirkimus, taip mažinant fragmentaciją ir priklausomybę nuo importo.

    Ką apima penkios iniciatyvos

    Greta projekto, skirto Rytinio flango saugumui, patvirtintos iniciatyvos apima bepiločių orlaivių ir antidronų sprendimų plėtrą, jūrinės ir povandeninės gynybos stiprinimą, kosmoso pajėgumus bei oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tikslas yra sukurti suderintus sprendimus, kuriuos dalyvaujančios šalys galėtų diegti visame savo teritorijų tinkle.

    Šios kryptys atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai vis didesnis dėmesys skiriamas oro erdvės stebėjimui, dronų keliamų grėsmių neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Taip pat akcentuojamas poreikis užtikrinti saugias tiekimo grandines ir gamybos tęstinumą, ypač didelės paklausos komponentams.

    Rytinio flango apsauga

    Projektas, skirtas Rytinio flango apsaugai, orientuotas į ES išorinės rytinės sienos saugumo stiprinimą. Jame numatoma plėtoti valstybių bendradarbiavimą sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje, kad reagavimas į grėsmes būtų greitesnis ir labiau koordinuotas.

    Praktiniu požiūriu tai gali reikšti didesnį bendrų stebėjimo sistemų suderinamumą, greitesnį informacijos apsikeitimą bei bendrus pajėgumų vystymo standartus. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad rytinės sienos saugumas yra bendras europinis interesas, todėl sprendimai turi būti planuojami tarptautiniu mastu, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

    Finansavimas ir ką tai reiškia pramonei

    ES Taryba nurodo, kad šie penki projektai šiuo metu gali pretenduoti į finansavimą pagal Europos gynybos pramonės programą EDIP. Ateityje numatoma galimybė taikyti ir platesnius ES konkurencingumo stiprinimo finansavimo instrumentus, kai bus patvirtintos jų taisyklės.

    Gynybos pramonei tai svarbu dėl masto ekonomijos ir ilgesnio planavimo horizonto, nes bendri projektai paprastai reiškia didesnes užsakymų apimtis, didesnį tiekimo stabilumą ir aiškesnius technologinius prioritetus. Tuo pačiu valstybėms narėms tai suteikia daugiau galimybių mažinti pajėgumų spragas, ypač ten, kur reikalingi brangūs ir kompleksiški sprendimai.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Lenkija renkasi „Ponar Wadowice“: įmonė taps svarbiu K2PL tankų remonto ir gamybos grandies tašku

    Lenkijos gynybos ministerija patvirtino įmonę „Ponar Wadowice“ kaip vieną pagrindinių partnerių, numatytų K2 ir K2PL programoje. Sprendimas susijęs su technologijų perdavimu ir pajėgumų kūrimu, kad dalis tankų komponentų būtų aptarnaujami, remontuojami ir gaminami Lenkijoje.

    Ministerijos žingsnis reiškia, kad atveriamas kelias detalesnėms deryboms su Pietų Korėjos gamintoju „Hyundai Rotem“. Toks modelis paprastai siejamas su tikslu mažinti priklausomybę nuo užsienio serviso, trumpinti remonto terminus ir stiprinti vietos pramonės kompetencijas.

    Kas patikėta „Ponar Wadowice“?

    Skelbiama, kad „Ponar Wadowice“ numatoma atsakomybė apima techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto darbus pasirinktoms K2 tankų sistemoms. Taip pat kalbama apie hidropneumatinės pakabos komponentų gamybą ir jų aptarnavimą, kurie būtų integruojami į Lenkijoje montuojamas mašinas.

    „Verta pabrėžti, kad mūsų bendrovė buvo nurodyta kaip partnerė tiek remonto, serviso ir priežiūros, tiek hidropneumatinės pakabos elementų gamybos srityse“, – sakė „Ponar Wadowice“ vadovas Marekas Warzecha.

    Prieš priimant sprendimą įmonėje buvo atliktas išsamus pramoninės parengties vertinimas, kurį vykdė „Hyundai Rotem“ ekspertai. Toks auditas gynybos projektuose paprastai tikrina infrastruktūrą, kokybės užtikrinimo procesus, tiekimo grandinės patikimumą ir inžinerines kompetencijas.

    K2PL: kuo skirsis nuo bazinės versijos?

    K2 „Black Panther“ priskiriamas 3+ kartos pagrindinių tankų klasei: jis sveria apie 55 tonas, turi 1 500 arklio galių dyzelinį variklį bei automatinę pavarų dėžę. Pagrindinis ginklas yra 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisu, leidžiančiu palaikyti aukštą šaudymo tempą.

    Numatoma, kad K2PL versija bus pritaikyta Lenkijos reikalavimams, įskaitant sustiprintą šarvavimą, platesnes situacinio suvokimo galimybes ir aktyvios apsaugos sistemą. Toks „polonizacijos“ kelias įprastas didelės vertės ginkluotės sandoriuose, kai kartu kuriama vietinė priežiūros ir modernizavimo bazė.

    Iki kitų metų pabaigos Lenkijos kariuomenė turėtų turėti 296 K2 tankus bazinėje konfigūracijoje, o K2PL tiekimai planuojami iki 2030 metų. Taip pat užsakytos 81 paramos mašinos K2 platformoje, skirtos tiltų tiesimui, inžinerinėms užduotims ir techninei evakuacijai.

    „Esame įsitikinę, kad sprendimą nulėmė mūsų ilgametė patirtis kuriant ir gaminant modernias pakabas, pažangus įrengimų parkas ir inžinierių kompetencijos“, – sakė „Ponar Wadowice“ technikos ir plėtros vadovas Piotras Rosikowskis.

    „Ponar Wadowice“ pabrėžia turinti gynybos sektoriui reikalingus kokybės valdymo standartus ir leidimus, o jos hidraulikos technologijos jau taikomos įvairiose karinėse platformose. Jei derybos su „Hyundai Rotem“ bus sėkmingos, bendrovės vaidmuo K2PL grandinėje gali tapti vienu iš kertinių elementų kuriant vietinį tankų aptarnavimo ir komponentų gamybos centrą.