CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • JAV aviacijos ir gynybos milžinė RTX plečia veiklą Lenkijoje: trys investicijos ir 430 darbo vietų

    JAV aviacijos ir gynybos sektoriaus grupė RTX pranešė didinanti investicijas Lenkijoje. Bendrovė paskelbė apie du naujus projektus, o trečią – gamyklos plėtrą – jau užbaigė.

    Skelbiama, kad bendra trijų projektų vertė siekia beveik 200 mln. JAV dolerių, tai yra apie 185 mln. eurų. Planuojama sukurti daugiau kaip 430 naujų darbo vietų.

    Nauja gamyba ir kompetencijos

    Didžiausia iš naujų investicijų numatyta Žešuve, kur „Pratt & Whitney“ planuoja apie 100 mln. JAV dolerių, arba apie 93 mln. eurų, vertės projektą. Čia ketinama įkurti gamybą, susijusią su pažangių besisukančių variklių komponentų gamyba aviacijai.

    Numatoma, kad nauji gamybiniai pajėgumai turėtų startuoti 2028 metais. Projektas, kaip skelbiama, sukurtų apie 120 naujų darbo vietų.

    Plėtra Niepolomicėse ir Tajęcine

    Antrasis naujas „Pratt & Whitney“ projektas numatytas Niepolomicėse, kur į vamzdelių ir laidynų gamybą aviacijos pramonei planuojama investuoti apie 25 mln. JAV dolerių, arba apie 23 mln. eurų. Po plėtros gamykla turėtų išplėsti gamybą ir prisidėti prie daugiau kaip 160 vamzdynų sistemų elementų tiekimo.

    Tuo metu Tajęcine jau baigta „Collins Aerospace“ gamyklos plėtra, į kurią investuota 69 mln. JAV dolerių, arba apie 64 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, gamyklos plotas padidintas maždaug 4 000 kv. metrų.

    Skelbiama, kad orlaivių važiuokles gaminantis padalinys, išaugus pajėgumams, iki 2028 metų turėtų padidinti gamybą apie 25 proc. ir sukurti apie 190 naujų darbo vietų.

    Kodėl regionui tai svarbu?

    Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europa vis dažniau įvardijama kaip patraukli kryptis aviacijos ir gynybos tiekimo grandinėms – dėl pramoninių kompetencijų, ES bendrosios rinkos ir augančios paklausos. RTX projektai atspindi tendenciją, kai tarptautiniai gamintojai stiprina gamybą ir inžineriją arčiau Europos klientų.

    Lenkijai šios investicijos svarbios ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl aukštesnės pridėtinės vertės gamybos bei technologinių kompetencijų gilinimo. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų įsitraukimą ir skatina susijusių paslaugų bei mokymo ekosistemą.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    JAV ir Kanados prekybos įtampa vis labiau stumia Otavą ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga, o tai jau atveria apčiuopiamų galimybių Europos gynybos, aviacijos ir pramonės technologijų įmonėms. Politinis signalas buvo aiškus Strasbūre, kur Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sulaukė išskirtinai šilto Europos Parlamento priėmimo.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį gestą pavertė platesnės darbotvarkės dalimi ir viešai pasiūlė Kanadą matyti naujame formate šalia ES. Idėja pristatyta kaip ilgalaikė strateginė kryptis, apimanti gynybą, energetiką, technologijas, kritines žaliavas ir Arktį.

    „Norėčiau dirbti su jumis, kad Kanada taptų pirmąja ES asocijuota nare“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reikštų asocijuota narystė?

    ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos asocijuotos narystės kategorijos, todėl toks modelis šiuo metu neturi paruošto teisinio šablono. Praktikoje tai reikštų sudėtingas derybas su valstybėmis narėmis ir naujų mechanizmų kūrimą, o kol kas tai labiau politinė žinutė nei parengtas planas.

    Be to, ne visos ES valstybės iki šiol yra pilnai ratifikavusios ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Tuo pat metu M. Carney yra pabrėžęs, kad Kanada nesiekia pilnateisės narystės ES, o nori unikalaus aljanso, kuris būtų platesnis nei įprastas laisvosios prekybos susitarimas.

    Prekyba jau auga, o aviacijoje – šuolis

    Komerciniai ryšiai tarp ES ir Kanados ir taip turi pagreitį: pagal ES Tarybos skelbiamus duomenis, prekių ir paslaugų prekyba nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 81 proc. ir 2025 metais pasiekė kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Vien ES prekių eksportas į Kanadą sudarė 48,9 mlrd. eurų, paslaugų eksportas dar pridėjo 29,4 mlrd. eurų.

    Europos eksportą į Kanadą daugiausia sudaro mašinos, chemijos produktai, vaistai ir transporto įranga. Išskirtinai išsiskyrė aviacijos segmentas: varomųjų orlaivių pardavimai augo nuo 449 mln. eurų 2022 metais iki 1,2 mlrd. eurų pernai, rodydami, kad būtent čia užsakymų dinamika gali būti jautriausia politiniams pokyčiams.

    Gynyboje ryškėja Europos įmonės

    Gynybos sektorius pateikia aiškiausių ženklų, kad Kanada nori mažinti priklausomybę nuo tradicinių JAV tiekėjų. Liepos mėnesį Otava kaip pageidaujamą tiekėją iki 12 naujų povandeninių laivų programai pasirinko Vokietijos TKMS AG & Co. KGaA, o tai europiečius iškelia į vienos didžiausių Kanados karinių įsigijimų programų centrą.

    Švedijos „Saab“ taip pat sustiprino pozicijas: Kanada pasirinko šią bendrovę kaip prioritetinę tiekėją šešiems „GlobalEye“ žvalgybos orlaiviams. Sprendimas reikšmingas ir tuo, kad platforma siejama su Kanados „Bombardier“ gaminamais verslo klasės lėktuvais, o „Saab“ siūlo didelę darbų dalį atlikti Kanadoje, derinant europietiškas jutiklių ir misijų sistemas su kanadietiška gamyba.

    Papildomą impulsą gali suteikti ir tai, kad Kanada birželio mėnesį tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES SAFE gynybos programos pirkimų ekosistemą. Tai palengvina bendras tiekimo grandines, kai Kanados gamintojai ir Europos gynybos grupės gali planuoti partnerystes ne vien eksporto, bet ir bendros gamybos principu.

    „Airbus“, „Siemens“ ir geležinkelių ambicijos

    Galimybės neapsiriboja gynyba. „Air Canada“ pateikė tvirtą užsakymą „Airbus“ aštuoniems A350-1000 orlaiviams, o Kanados vyriausybė sudarė sutartį su „Airbus“ dėl keturių naujų A330 tankerių ir penkių konversijų, kurios yra maždaug 2,2 mlrd. eurų programos dalis; papildomai skirta apie 930 mln. eurų laivyno eksploatacijai užtikrinti.

    Vokietijos „Siemens“ paskelbė investuosianti apie 97 mln. eurų per penkerius metus į Kanadoje kuriamą tyrimų centrą, orientuotą į DI sprendimus baterijų gamyboje. Tuo metu Prancūzijos „Keolis“, „Systra“ ir „SNCF Voyageurs“ dalyvauja „Cadence“ konsorciume, atrinktame vystyti „Alto“ greitojo geležinkelio projektą tarp Toronto ir Kvebeko; Kanada šio projekto vystymo etapui numatė apie 2,4 mlrd. eurų.

    Kritinės žaliavos ir kaina už gilesnę prieigą

    Kita potencialiai strateginė kryptis – kritinės žaliavos, tokios kaip nikelis, litis ir varis, kurių Kanada turi reikšmingų išteklių. Europai tai svarbu siekiant mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų rato, o Kanadai – pritraukti investicijų į perdirbimą, didinti pridėtinę vertę ir diversifikuoti eksporto kryptis už JAV ribų.

    Kovo mėnesį Europos investicijų bankas ir Kanados vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo finansavimo kritinių mineralų projektams, nors konkrečių įsipareigojimų dar nėra. Jei iniciatyva virstų realiais instrumentais, tai galėtų atverti rinką Europos bendrovėms, dirbančioms kasybos technologijų, perdirbimo, perdirbimo atliekų ir baterijų gamybos grandinėse.

    CETA iki 2024 metų panaikino 99 proc. muitų tarifų eilučių, todėl naujo formato pridėtinė vertė greičiausiai slypėtų ne muituose, o viešuosiuose pirkimuose, investicijų apsaugoje, skaitmeninėje prekyboje, profesiniame mobilume ir standartų tarpusavio pripažinime. Vis dėlto gilesnė prieiga paprastai reiškia ir didesnį taisyklių suderinimą, o tai gali tapti derybų kaina jautriuose sektoriuose.

    Ar Europa gali pakeisti JAV?

    JAV išlieka didžiausias Kanados partneris: 2025 metais į JAV keliavo 71,7 proc. Kanados prekių eksporto, o ES dalis Kanados prekių prekyboje sudarė 8,7 proc. Tai reiškia, kad greitas „ekonominis skyrybų“ scenarijus mažai realus, nes tarp Kanados ir JAV sukurta gili infrastruktūra ir tiekimo grandinės.

    Labiau tikėtinas laipsniškas investicijų ir vyriausybinių užsakymų persiskirstymas, kai pirmiausia juda sritys, kur tiekėjus pasirenka valstybė, pavyzdžiui, gynyba ar geležinkeliai. Ilgesnėje perspektyvoje prisijungti gali kritinės žaliavos, baterijų technologijos ir energetikos infrastruktūra, ypač jei finansavimo priemonės ir pramoniniai aljansai įgaus pagreitį.

    Europos bendrovėms svarbiausia gali būti ne vien eksportuoti, o įsitvirtinti vietoje, kurti gamybą, partnerystes ir darbo vietas Kanadoje. Būtent toks modelis, kaip rodo pastarieji sprendimai aviacijoje ir gynyboje, tampa pagrindine Kanados posūkio į Europą ekonomine logika.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • Lenkijoje įkurtas CESAR centras: kaip DI gali pagreitinti robotikos sprendimus pramonei ir gynybai

    Lenkijoje suburtas naujas DI diegimų centras CESAR, kurio tikslas – paspartinti dirbtinio intelekto pritaikymą automatikoje ir robotikoje tiek civilinei pramonei, tiek gynybos sektoriui. Iniciatyvą kartu pradėjo mokslinių tyrimų tinklas Łukasiewicz, Lenkijos mokslų akademija ir 10 technikos universitetų.

    Centro kūrėjai teigia, kad iki šiol šalyje sukauptos kompetencijos DI, inžinerijos ir tyrimų srityse buvo išsibarsčiusios, todėl CESAR turėtų veikti kaip bendra platforma prototipų bandymams, demonstracijoms ir technologijų perdavimui verslui bei viešajam sektoriui. Numatyta, kad struktūra ateityje galės plėstis, prisijungiant papildomiems partneriams.

    Nuo prototipo iki diegimo

    CESAR dėmesio centre – dvigubos paskirties technologijos, kai tie patys DI sprendimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, gamybos automatizavimui ir saugumo užduotims. Tokia kryptis atliepia Europos tendencijas, kur didesnis dėmesys skiriamas atsparumui, tiekimo grandinių saugumui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    „Lenkijos ekonomikai reikia ne tik DI tyrimų, bet ir jo diegimo pramonėje bei administracijoje“, – sakė Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos viceministras Marek Gzik.

    Centro idėja – sutrumpinti kelią nuo koncepcijos iki komercinio sprendimo: vietoje pavienių projektų skirtingose institucijose numatoma formuoti bendras komandas ir naudotis partnerių laboratorijomis. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį sprendimų testavimą, aiškesnius saugumo standartus ir mažesnę riziką, kad prototipai taip ir nepasieks realių užsakymų.

    Ką atsineša Łukasiewicz tinklas

    Łukasiewicz tinklas CESAR projektui deklaruoja kompetencijas nuo DI integravimo su vaizdo sistemomis iki autonominių mobilių platformų, robotizuotų sistemų valdymo, diagnostikos, daiktų interneto ir skaitmeninių dvynių. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, ko šiuo metu ieško pramonė: efektyvesnio planavimo, gedimų prognozavimo, energijos sąnaudų mažinimo ir saugesnės robotų sąveikos su žmonėmis.

    Taip pat akcentuojamas darbas su kraštiniu skaičiavimu, kai DI sprendimai veikia arčiau įrenginių ir jutiklių, o ne vien debesijoje. Tai svarbu pramonėje ir gynyboje dėl delsos, ryšio patikimumo ir duomenų jautrumo, ypač tais atvejais, kai nepageidaujama priklausomybė nuo užsienio duomenų centrų.

    Koordinavimas ir finansavimo kryptys

    CESAR koordinuoti paskirtas Varšuvoje veikiantis Łukasiewicz – PIAP institutas, žinomas dėl robotikos sprendimų, pritaikomų žvalgybai ir kitoms saugumo užduotims. Iniciatyvos dalyviai planuoja kartu siekti nacionalinio ir tarptautinio finansavimo, o tyrimų rezultatus nukreipti į komercinį pritaikymą.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – pasiekti technologinę nepriklausomybę Lenkijai DI diegimo automatikoje ir robotikoje srityje“, – sakė Łukasiewicz – PIAP vadovas Piotr Szynkarczyk.

    Centro finansavimo logika siejama su europinėmis programomis, kuriose DI, autonominės sistemos ir saugumo technologijos tampa prioritetu. ES lygmens investicijų kryptys vis dažniau reikalauja, kad mokslas, pramonė ir viešasis sektorius veiktų kartu, o sprendimai turėtų aiškiai apibrėžtą pritaikymą, todėl CESAR modelis atitinka šiuolaikinius reikalavimus technologijų perkėlimui į rinką.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • „Unimot“ ir „PZL Defence“ su JAV partneriais derasi dėl gamybos centro Lenkijoje: ką keistų DAPS technologija

    Partnerystė, orientuota į gynybą ir pramonę

    Lenkijos energetikos ir prekybos grupė „Unimot“ kartu su technologijų bendrove „PZL Defence“ pradėjo bendradarbiavimą su JAV įmone „Divergent Technologies“. Šalys siekia įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pažangios pramoninės gamybos platformą, kuri būtų naudojama gynybos ir kitose pramonės šakose.

    Pagrindinis tikslas – patikrinti, ar realu šalyje įkurti pirmą Europoje gamybos padalinį, paremtą „Divergent“ kuriama sistema DAPS. Toks centras būtų skirtas greitesniam produktų kūrimui, prototipavimui ir serijinei gamybai, o taip pat lankstesniam pritaikymui prie užsakovo poreikių.

    Kas yra DAPS ir kodėl tai svarbu?

    DAPS – tai integruota skaitmeninio projektavimo, inžinerijos ir pažangios gamybos sistema, apjungianti kelių etapų procesus į vieną technologinę grandinę. Jos esmė – greičiau pereiti nuo skaitmeninio modelio prie prototipo, sumažinti komponentų skaičių ir paruošti gamybą efektyviam mastelio didinimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad gamybos ciklas gali trumpėti ne vien dėl automatizavimo, bet ir dėl konstrukcinių sprendimų, kai dalys sujungiamos į mažesnį elementų skaičių. Į technologinį paketą įtraukiama metalo 3D spausdinimo gamyba ir robotizuotas surinkimas, kurie ypač aktualūs, kai reikia greitai iteruoti prototipus.

    Kaip pasiskirstytų vaidmenys?

    „Unimot“ projekte turėtų prisidėti investicijų vieta, patirtimi įgyvendinant projektus Lenkijoje, reguliacine aplinka ir prieiga prie rinkos. „PZL Defence“ žada įnešti sektoriaus kompetencijas, vystomus projektus, gamybinius pajėgumus bei rinkos išmanymą.

    JAV „Divergent Technologies“ atsakinga už pačią DAPS technologiją ir jos diegimo metodiką. Bendrovė Kalifornijoje turi du didelius gamybos padalinius, o Lenkijoje svarstomas centras būtų pirmas tokio tipo projektas Europoje.

    „„PZL Defence“ vystymą nuo pat pradžių vertiname plačiau – norime kurti kompetencijas, leidžiančias Lenkijoje projektuoti ir plėtoti modernių sprendimų gamybą. Bendradarbiavimas su JAV partneriu potencialiai leidžia sujungti pažangią gamybos technologiją su mūsų verslo patirtimi ir pramonine baze“, – sakė „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis.

    „Lenkija turi stiprias pramonines kompetencijas automobilių, aviacijos ir pažangios gamybos srityse. Kartu su „Unimot“ grupe norime įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pirmą europinį centrą, naudojantį DAPS, ir pastatyti platformą, galinčią aptarnauti klientus įvairiuose pramonės sektoriuose“, – sakė „Divergent Technologies“ vadovas Lukas Czingeris.

    „Prieiga prie technologijų, kurios leidžia mastelinti gamybą, mums reiškia galimybę sutrumpinti kelią nuo projekto ir prototipo iki gaminio, paruošto serijinei gamybai. Norime, kad šių projektų metu sukurtos kompetencijos tarnautų ir kitoms šakoms“, – sakė „PZL Defence“ vadovas Maciejus Boreckis.

    „Unimot“ ir „PZL Defence“ bendradarbiavimas gynybos kryptyje vyksta jau daugiau nei metus, o grupė yra perėmusi visą su dronais siejamos įmonės akcijų paketą. Šis susitarimas su „Divergent Technologies“ pristatomas kaip dar vienas žingsnis stiprinant technologinius ir pramoninius pajėgumus, reikalingus tiek gynybos, tiek dvigubos paskirties produktams.