Tag: Gynybos pramonė

  • Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina planuoja iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos paskolų nukreipti į programą, skirtą bendrai gynybos pramonei su Europos partneriais stiprinti. Pinigai būtų orientuoti į oro ir priešraketinę gynybą, dronus, antidronų sistemas bei amuniciją.

    Kaip rašo „Euronews“, toks pervedimas numatomas pagal konfidencialų Europos Komisijos dokumentą, kuriame kalbama apie dalies Ukrainos paramos paskolos lėšų perkėlimą į Ukrainos paramos priemonę (Ukraine Support Instrument).

    Šis žingsnis reikštų reikšmingą priemonės finansavimo šuolį: dabar jos vertė siekia apie 300 mln. eurų. Priemonė sukurta skatinti bendrą Ukrainos ir Europos gynybos produkcijos gamybą – per bendras įmones, licencijavimo susitarimus ir bendrus pirkimus, įtraukiant abiejų pusių gamintojus.

    Platesniame kontekste Briuselis ir Kyjivas siekia kuo glaudžiau integruoti gynybos pramonę ir didinti ginklų gamybą, pasitelkiant Ukrainos karo sąlygomis išbandytas technologijas bei Europos pramonės pajėgumus. Tai aktualu ir ES valstybėms, kurios ieško būdų, kaip greičiau didinti gynybos gamybos apimtis.

    Kas numatyta ES paskolų schemoje

    Pagal Ukrainos paramos paskolą (Ukraine Support Loan, USL) ES 2026 ir 2027 metais Ukrainai numato 90 mlrd. eurų paramą jos karo pastangoms. Didėjant finansavimo poreikiui, ES taip pat yra sutarusi dalį mokėjimų paankstinti, kad būtų lengviau užkamšyti biudžeto spragas.

    Dokumente nurodoma, kad Kyjivas galėtų perkelti iki 1 mlrd. eurų iš šios paskolos į Ukrainos paramos priemonę, susietą su Europos gynybos pramonės programa. Pagrindinė idėja – sudaryti sąlygas daugiau projektų vykdyti kartu su Europos įmonėmis ir institucijomis.

    Gynybos pramonės paktas ir kliūčių mažinimas

    Finansavimo didinimas įvardijamas kaip ES ir Ukrainos strateginės gynybos pramonės partnerystės dalis. Ji pradėta 2026 metų liepą, pasirašius ketinimų protokolą, o Europos Komisija, remdamasi tuo, rengia vadinamąjį gynybos pramonės paktą.

    Pagrindiniai pakto tikslai – greitesnis gynybos produktų tiekimas Ukrainai ir lygiagrečiai didinami bei integruojami Ukrainos ir Europos gynybos pramonės pajėgumai. Tarp svarstomų priemonių – reguliacinių kliūčių mažinimas bendradarbiavimui ir platesni susitarimai dėl dronų bei raketų technologijų.

    Lygiagrečiai numatomas ir atskiras kelias, kuriuo būtų siekiama paskatinti ES nares nepanaudotas programos „Security Action for Europe“ (SAFE) paskolas skirti bendriems projektams su Ukrainos pramone, nors valstybės narės tam negali būti priverstos.

    Kokie tolesni žingsniai

    Iniciatyvą pirmą kartą turėtų aptarti ES ambasadoriai, o tikslas – paktą užbaigti iki metų pabaigos. Vėliau galutinį tekstą dar turės patvirtinti valstybės narės.

    Europos Komisija tikisi, kad šios priemonės padėtų sukurti vadinamąjį „gynybos langą“, kuris 2027 metais pakeltų ES gynybos gamybą. Tokiu atveju Ukraina galėtų USL lėšomis pirkti didesnius kiekius iš Europos gamintojų už mažesnę kainą.

    Kartu dokumente minima ir dar viena kryptis – skatinti nacionalines vyriausybes mažinti savo arsenalų atsargas, kad karinės tiekimo grandinės Ukrainai būtų palaikomos greitai ir nuolat.

  • „Boeing“ nori daugiau projektų iš Lenkijos: dėmesys gynybai, „Apache“ aptarnavimui ir LOT ateičiai

    „Boeing“ stiprina ambicijas Lenkijoje

    JAV aviacijos ir gynybos milžinė „Boeing“ signalizuoja norą dar labiau plėsti veiklą Lenkijoje: įtraukti daugiau vietos įmonių į tiekimo grandinę ir didinti inžinerinių darbų apimtis. Šalia civilinės aviacijos vis ryškiau akcentuojami gynybos projektai, ypač susiję su sraigtasparniais „Apache“.

    Apie tai kalbėjo „Boeing“ vadovė Lenkijai ir Ukrainai Honorata Hencel, pabrėžusi, kad Lenkija bendrovei svarbi ne tik kaip rinka, bet ir kaip augantis technologinis bei pramoninis centras. Pasak jos, tikslas yra ne vien ieškoti talentų, bet ir susieti vietos kompetencijas su realiais „Boeing“ produktais bei programomis.

    „Apache“ programa: daugiau nei pirkimas

    Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – Lenkijos sprendimas įsigyti 96 AH-64E „Apache“ sraigtasparnius. Su šiuo sandoriu siejami pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai turėtų padėti sukurti vietinį techninės priežiūros, remonto ir kompetencijų pagrindą.

    „Boeing“ akcentuoja dvi kryptis: technologijų perdavimą ir įgūdžių ugdymą. Tarp prioritetų minimos medžiagotyros kompetencijos, sistemų integracija ir sraigtasparnių priežiūros gebėjimai, kurie ilgainiui galėtų tapti pagrindu aptarnauti ne tik Lenkijos, bet ir kitų regiono valstybių turimus „Apache“.

    „Technologijų perdavimas ir įgūdžių perdavimas yra du pagrindiniai partnerystės ir offseto programų elementai“, – sakė Honorata Hencel.

    Tiekėjų tinklas ir Ržešuvo argumentas

    „Boeing“ jau dabar bendradarbiauja su maždaug 10 pirmojo lygio tiekėjų Lenkijoje ir apie 30 subrangovų, o didelė dalis jų telkiasi Ržešuvo regione. Šis pramoninis klasteris vertinamas dėl kompetencijų variklių sistemose, aviacinių struktūrų gamyboje ir avionikoje.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė paklausa naujiems orlaiviams ilgalaikėje perspektyvoje didės, todėl stiprūs ir patikimi tiekėjai Europoje gali įgyti papildomų galimybių. Kartu pripažįstama, kad Lenkijai dar yra kur augti, ypač plačiau įtraukiant mažesnes įmones į tarptautines gamybos programas.

    „Pristatome laiku ir su aukšta kokybe, o tai aviacijoje yra kritiška. Dėl to gauname naujų investicijų ir galimybių auginti kompetencijas“, – sakė Honorata Hencel.

    LOT dilema po „Airbus“ sprendimo

    Interviu kontekste neišvengiamai paliestas ir nacionalinio vežėjo LOT pasirinkimas regioniniam parkui įsigyti „Airbus“ A220. „Boeing“ vadovė atkreipė dėmesį, kad šioje klasėje „Boeing“ pasiūlymo neturi, todėl konkurencija vyko tarp „Airbus“ ir „Embraer“.

    Vis dėlto klausimas, ar ateityje LOT gali plačiau diversifikuoti parką ir didesnių orlaivių segmente, lieka atviras. „Boeing“ primena, kad per didelė tipų įvairovė didina techninės priežiūros, mokymų ir atsarginių dalių logistikos sudėtingumą, o tai tiesiogiai veikia kaštus.

    „Tai klausimas, kokia būtų efektyvumo kaina turint labiau diversifikuotą parką, nes didėja aptarnavimo sudėtingumas“, – sakė Honorata Hencel.

    Inžinerija ir darbai gynybos platformoms

    „Boeing“ pabrėžia, kad Lenkija tapo vienu pagrindinių bendrovės inžinerinių centrų už JAV ribų. Skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį inžinierių skaičius išaugo iki maždaug 1 000, o darbų spektras plėtėsi nuo programinės įrangos iki gamybos inžinerijos, testavimo ir tiekimo grandinės sprendimų.

    Ypatingas akcentas – darbai, susiję su JAV kariuomenės naudojamomis platformomis. Bendrovės teigimu, Lenkijos inžinieriai turi reikalingus leidimus dirbti su gynybiniais projektais, o tai laikoma signalu apie ilgalaikį įsipareigojimą šaliai ir aukštą pasitikėjimo lygį.

    Ukraina išlieka svarbi, bet detalių mažai

    Honorata Hencel taip pat atsakinga už „Boeing“ veiklą Ukrainoje, kur, pasak bendrovės, dirba apie 1 200 inžinierių. Jie dalyvauja civilinės aviacijos projektuose, įskaitant 777X ir 737-10 programas, tačiau karo sąlygos riboja galimybes kalbėti apie gamybinius planus ar platesnę pramoninę plėtrą.

    Paklausta apie bendradarbiavimą su Ukrainos gamintoju „Antonov“, „Boeing“ atstovė detalių neatskleidė, motyvuodama saugumo argumentais. Bendrovė teigia palaikanti ryšius su Ukrainos aviacijos ekosistema ir deklaruoja pasirengimą prisidėti prie civilinių skrydžių atnaujinimo, kai leis situacija.

    „Dėl saugumo priežasčių šioje vietoje detalėmis nesidalinsiu, nes tai gali būti signalas kitai pusei“, – sakė Honorata Hencel.

  • Ukraina griežtina mobilizaciją: įmonės gali netekti atidėjimų, darbuotojai – atsidurti fronte

    Ukrainoje planuojama griežtinti mobilizacijos išimtis, kurios iki šiol leido daliai įmonių darbuotojų atidėti tarnybą. Pokyčiai siejami su siekiu sustiprinti kariuomenės komplektavimą ir sumažinti piktnaudžiavimą vadinamuoju kritinių įmonių statusu. Tai gali turėti tiesioginį poveikį darbo rinkai ir verslų veiklos tęstinumui.

    Iki šiol šaukimai daugiausia taikomi 25–60 metų vyrams, jei nėra sveikatos ar kitų teisėtų kliūčių. Pati amžiaus riba iš esmės nesikeičia, tačiau peržiūrimas atidėjimų suteikimo mechanizmas. Dėl to dalis žmonių, kurie anksčiau buvo apsaugoti nuo šaukimo, gali sulaukti kvietimo.

    Kodėl griežtinamos išimtys?

    Pagrindinis motyvas – augantis atidėjimų skaičius, kuris, valdžios vertinimu, apsunkina karių rotaciją ir pajėgų papildymą fronte. Ukrainos institucijos ne kartą viešai akcentavo, kad mobilizacija turi būti ne tik masinė, bet ir teisinga, o išimtys – aiškiai pagrįstos valstybės poreikiais.

    „Atidėjimai turi būti suteikiami tik tiems, be kurių valstybė karo sąlygomis negali funkcionuoti“, – sakė Ukrainos pareigūnai, aiškindami siekį mažinti piktnaudžiavimą išimtimis.

    Kitas argumentas – įtarimai dėl fiktyvių schemų, kai įmonės kuriamos tik formaliai arba dirbtinai išplečiami etatai tam, kad darbuotojai gautų atidėjimą. Tokia praktika, Ukrainos valdžios vertinimu, iškreipia mobilizacijos sistemą ir kelia visuomenės nepasitenkinimą.

    Kam gresia prarasti kritinį statusą?

    Numatoma, kad daliai bendrovių gali būti sunkiau išlaikyti arba gauti kritinės įmonės statusą, kuris leidžia rezervuoti darbuotojus. Prioritetas, kaip skelbiama, bus teikiamas sektoriams, kurie tiesiogiai susiję su valstybės atsparumu: gynyba, energetika, ryšiais, logistika, statybomis ir komunalinėmis paslaugomis.

    Net ir šių sričių įmonėms vien deklaracijų gali nepakakti. Tikimasi, kad rezervavimo apimtys bus siejamos su realiu būtinybės pagrindimu, kad be konkrečių specialistų sutriktų kritinių funkcijų vykdymas. Taip pat akcentuojama griežtesnė kontrolė ir galimybė statusą atimti, jei nustatomi pažeidimai.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir ekonomikai?

    Verslams tai gali reikšti didesnę riziką netekti dalies kvalifikuotų darbuotojų ir sunkiau planuojamus projektus, ypač sektoriuose, kurie remiasi techniniais specialistais. Darbuotojams – mažiau prognozuojamą teisinę situaciją: net ir turėtas atidėjimas gali būti peržiūrėtas, jei keičiasi darbdavio statusas ar rezervavimo taisyklės.

    Tuo pat metu Ukraina ieško modelio, kuris leistų suderinti du tikslus: užtikrinti nuolatinį kariuomenės papildymą ir nesustabdyti ekonomikos. Skelbiama, kad svarstomas naujas mechanizmas, pagal kurį įmonės galėtų plačiau apsaugoti darbuotojus, tačiau tik mainais į konkrečius įsipareigojimus valstybei ir gynybai.

  • Lūžis pramonėje: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos sektorių ir robotizuoja gamybą

    Pastaraisiais metais Europos pramonėje ryškėja aiški tendencija: dalis anksčiau tik civilinę produkciją gaminusių bendrovių vis aktyviau ieško vietos gynybos tiekimo grandinėje. Šį poslinkį skatina geopolitinė įtampa, didėjantys gynybos užsakymai ir siekis greitai didinti gamybos pajėgumus.

    Suvirinimo ir metalo apdirbimo sektoriuje tai ypač matoma per robotizacijos ir automatikos plėtrą. Suvirinimo įrangos rinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tarp aktyviausiai investuojančių į automatizuotas linijas dabar išsiskiria gynybos ir transporto pramonės užsakovai.

    „Dalis įmonių, kurios anksčiau gamino tik civilinius produktus, vis dažniau prie pavadinimo prideda žodį defence ir bando bendradarbiauti su gynybos pramone“, – sakė CLOOS Polska pardavimų direktorius Tomasz Jastrzębski.

    Jo teigimu, matomas ir platesnis profilį keičiančių verslų ratas: po laikino sulėtėjimo kelių transporto sektoriuje kai kurios su juo susijusios įmonės ima ieškoti gamybos krypčių, kurios galėtų atverti duris į gynybos užsakymus. Kartu geležinkelių sektorius, tradiciškai turintis daug metalo konstrukcijų ir suvirinimo darbų, vis aktyviau domisi robotizacija.

    Tuo metu automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienas didžiausių robotizacijos variklių, dalyje rinkų pristabdė investicijas. Tai nekeičia bendros krypties: robotizacijos paklausa persiskirsto, o augimo centrai vis dažniau siejami su gynyba ir infrastruktūros atnaujinimu.

    DI keičia suvirinimo procesus

    Reikšmingą postūmį suteikia dirbtinis intelektas, kuris leidžia automatizaciją taikyti ten, kur anksčiau trūko tikslumo ar duomenų. Praktikoje DI sprendimai gali padėti analizuoti ruošinį prieš suvirinimą, stebėti patį procesą realiu laiku ir vertinti siūlės kokybę po darbo.

    Tokios galimybės ypač svarbios gamybose, kuriose keliami aukšti atsekamumo ir kokybės reikalavimai. Gynybos užsakymuose tai neretai reiškia griežtesnę kontrolę, detalesnį dokumentavimą ir mažesnę toleranciją klaidoms, todėl automatizuotos patikros ir stabilus proceso kartojamumas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis. Dabar, kai vaizdą ir duomenis galima analizuoti DI modeliais, atsiveria gerokai platesnės automatizacijos galimybės“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Programinė įranga kuriama greičiau

    Pokyčiai susiję ne vien su įranga, bet ir su programinės įrangos kūrimo tempu. Pasak pašnekovo, DI įrankiai sutrumpina laiką, kurio reikia kurti individualiems projektams pritaikytą programinę logiką, integruojančią skirtingas stakles, robotus, kameras ir kokybės kontrolės sistemas.

    Anksčiau sudėtingiems, konkrečiam klientui pritaikytiems sprendimams parengti galėjo prireikti kelių mėnesių, o dabar tai vis dažniau telpa į kelias savaites ar net dienas. Dėl to gamintojai greičiau diegia automatizuotas linijas, o įmonėms paprasčiau persiorientuoti į naujus produktus ar užsakymus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis pramonės persigrupavimas nėra vien trumpalaikė reakcija į dabartines aplinkybes. Augant investicijoms į gynybą, Europoje stiprinant vietinę gamybą ir didinant tiekimo grandinių atsparumą, civilinių įmonių įsitraukimas į gynybos sektorių greičiausiai tik didės, o robotizacija ir DI taps vienu pagrindinių greito pajėgumų didinimo įrankių.

  • Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija spartina vienos didžiausių šarvuotosios technikos programų Europoje įgyvendinimą ir plečia K2 Black Panther tankų projektą. Esminis tikslas – greitai atkurti pajėgumus po paramos Ukrainai ir kartu sukurti vietinę gamybos bei remonto bazę, mažinančią priklausomybę nuo importo.

    Už naują investicijų etapą atsakinga Zakłady Mechaniczne „Bumar-Łabędy“ Gliwicuose, kur ruošiama infrastruktūra ir specialistų kompetencijos būsimai trečiajai vykdomajai sutarčiai su „Hyundai Rotem“. Ji turėtų apimti dar vienos K2 partijOS gamybą bei aptarnavimą, nors konkretūs skaičiai viešai kol kas neskelbiami.

    Investicijos į Lenkijos gynybos pramonės įmones, apie kurias pranešta kartu su Katovicų specialiąja ekonomine zona, bendrai siekia beveik 300 000 000 eurų. Dalies lėšų paskirtis – šarvuotosios technikos gamybos centro plėtra ir pajėgumų didinimas, kad darbai galėtų vykti šalies viduje.

    „Bumar-Łabędy“ gamykloje jau rengiama nauja dažymo infrastruktūra ir surinkimo linija, skirta K2 tankams. Per artimiausią laiką taip pat planuojama pradėti suvirinimo cecho bei mechaninio apdirbimo padalinio statybas, o visą modernizacijos etapą numatoma užbaigti 2028 metais.

    Pagal dabartinį planą būtent tada Lenkijoje turėtų startuoti pirmųjų K2PL varianto tankų surinkimas. K2PL – nacionaliniams reikalavimams pritaikyta versija, kurios vietinė gamyba svarbi ne tik dėl tiekimo greičio, bet ir dėl ilgojo ciklo priežiūros, atsarginių dalių bei remonto darbų kontrolės.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad vien technologinės linijos nepakanka, todėl lygiagrečiai ruošiami ir žmonės. Darbuotojai mokomi eksploatacijos praktikos kariniuose vienetuose, dirbdami kartu su Korėjos specialistais, kad įgytų žinių apie konstrukciją, dažniausius gedimus ir aptarnavimo procedūras.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad pasirašytos dvi vykdomosios sutartys: 2022 metais – dėl 180 K2GF tankų, o 2025 metais – dėl dar 116 K2GF ir 64 K2PL. Iš pastarųjų dalis būtų surenkama Pietų Korėjoje, o likusi dalis – Lenkijoje, kai tik bus parengti pajėgumai.

    Dar 2022 metais pasirašyta ir rėminė sutartis numato galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, iš kurių daugiau kaip 500 galėtų būti K2PL versijos, gaminamos šalies viduje. Jei šis planas bus įgyvendintas, Lenkija įgytų ne tik modernią šarvuotąją techniką, bet ir pramoninę bazę jos savarankiškam išlaikymui bei modernizavimui.

    Europoje tai atitinka platesnę tendenciją po 2022 metų: valstybės didina gynybos biudžetus, siekia trumpinti tiekimo grandines ir kuo daugiau remonto bei gamybos perkelti į savo teritoriją. Tokie projektai paprastai reiškia ir didesnę pridėtinę vertę vietos ekonomikai, tačiau reikalauja ilgalaikių investicijų į žmones, sertifikavimą ir kokybės kontrolę.

  • „Kongsberg Gruppen“ pelnas šovė į viršų: plečia gamybą ir netrukus statys ginkluotės gamyklą Lenkijoje

    Norvegijos gynybos pramonės koncernas „Kongsberg Gruppen“ paskelbė apie itin sparčiai augusius rezultatus ir patvirtino, kad vienas svarbiausių plėtros taškų Europoje tampa Lenkija. Bendrovė teigia, kad didėjant užsakymams plečia gamybos pajėgumus, o nauja gamykla Pomeranijoje turėtų sustiprinti tiekimą regionui.

    2026 metais trečiąjį ketvirtį „Kongsberg Gruppen“ pajamos siekė apie 1,1 mlrd. eurų, o veiklos pelnas – maždaug 185 mln. eurų. Tai yra apie 66 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo įmonės pranešime pateikti duomenys.

    Dar ryškesnį impulsą siunčia naujų užsakymų portfelis: per ketvirtį naujų užsakymų vertė viršijo 16,9 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš metus. Didžiausia paklausa fiksuojama raketoms, oro gynybos sprendimams, taip pat karinės technikos ir kovinių platformų ginkluotei.

    „Plečiame gamybos pajėgumus, įskaitant Lenkiją, kad atlieptume augančią paklausą“, – sakė „Kongsberg Gruppen“ vadovas Eirik Lie.

    Kas bus gaminama Pomeranijoje?

    Apie gamyklą Lenkijoje bendrovė pranešė kiek anksčiau, o jos startas siejamas su 2027 metais. Skelbiama, kad Pomeranijoje planuojama gaminti jūrinius bepiločius aparatus, taip pat sprendimus kovai su dronais ir ginkluotę kovinėms transporto priemonėms.

    Ši kryptis sutampa su platesne Vakarų šalių tendencija spartinti gynybos pramonės „perjungimą“ į didesnės apimties gamybą. Pastaraisiais metais Europos valstybės didina gynybos biudžetus ir ieško būdų sutrumpinti tiekimo grandines, todėl gamybos perkėlimas ar plėtra regione tampa konkurenciniu pranašumu.

    Nauji kontraktai ir JAV užsakymų dalis

    Kartu su finansiniais rezultatais „Kongsberg Gruppen“ pranešė ir apie papildytą kontraktą su JAV Gynybos departamentu dėl povandeninių bepiločių platformų. Sutartis buvo išplėsta maždaug 50 mln. eurų suma, o technologija vystoma bendradarbiaujant su JAV karinėmis jūrų pajėgomis.

    Būtent jūriniai bepiločiai, kaip nurodo įmonė, yra viena iš sričių, kuriose tikimasi reikšmingų užsakymų artimiausiais metais. Tai paaiškina, kodėl naujos gamybos linijos planuojamos ne tik Norvegijoje, bet ir užsienyje, arčiau pagrindinių užsakovų ir partnerių.

    Kodėl Lenkija tampa strategine kryptimi?

    „Kongsberg Gruppen“ pabrėžia, kad Lenkijos gynybos pramonė per pastaruosius metus sustiprino gebėjimą greitai prisitaikyti prie užsakymų, o tai tampa svarbiu kriterijumi renkantis investicijų vietą. Lenkija taip pat yra viena aktyviausiai ginkluotę perkančių NATO valstybių regione, todėl rinka ir pramoninis bendradarbiavimas čia auga.

    Pačioje Lenkijoje koncernas jau dalyvauja didesnėse programose: šalis yra įsigijusi sprendimų kovai su dronais, o taip pat perka ir kitą norvegų gaminamą ginkluotę. Pastaraisiais mėnesiais viešai aptarta, kad dalis Lenkijos kariuomenei skirtos šarvuotos technikos bus komplektuojama su norvegiškais sprendimais.

    „Kongsberg Gruppen“ yra dalinai valstybės kontroliuojamas vienas didžiausių Europos gynybos koncernų. Įmonė kuria ir gamina raketas, oro gynybos sistemas bei kovinių platformų ginkluotę, o tarptautiniu mastu veikia dešimtyse rinkų ir samdo daugiau kaip 7 500 darbuotojų.

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Australų „PWR“ investuoja apie 6,4 mln. eurų į gamyklą Krošne: gamyba startuos 2027 metais

    Australijos bendrovė „PWR“, dirbanti aušinimo sprendimų ir technologijų srityje aviacijai, automobilių pramonei ir gynybai, planuoja plėtrą Lenkijoje. Į naują gamybinį padalinį Krošno mieste numatoma investuoti apie 6,4 mln. eurų, o veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Projektas bus įgyvendinamas išnuomotose naujai pastatytose gamybinėse patalpose, kurios pritaikytos pramoninei veiklai. Ši investicija taps ketvirtąja „PWR“ veiklos vieta pasaulyje po Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Paramos mechanizmas ir plėtros planai

    Investuotojas gavo sprendimą dėl paramos Lenkijos investicijų zonoje, kuri paprastai suteikia galimybę taikyti pelno mokesčio lengvatą daliai tinkamų projekto išlaidų. Pagal paskelbtą informaciją, lengvata gali siekti iki 50 proc. tinkamų kaštų, o laikotarpis – iki 15 metų, priklausomai nuo regiono sąlygų ir įsipareigojimų.

    Įmonė nurodo, kad pirmojo etapo išlaidos bus skirtos techninei infrastruktūrai, staklėms ir įrangai, taip pat modernioms technologijoms, įskaitant 3D spausdinimo sprendimus. Kartu svarstoma ir tolesnė pastato plėtra, jei augtų gamybos apimtys.

    Kiek darbuotojų planuojama samdyti?

    „PWR“ Krošno padalinyje darbo vietos turėtų būti kuriamos palaipsniui: pradžioje planuojama suburti apie 20 žmonių komandą, o per artimiausius kelerius metus ją didinti. Ilgesnėje perspektyvoje įmonė mato potencialą pasiekti iki 100 darbuotojų.

    Daugiausia dėmesio ketinama skirti kvalifikuotiems specialistams, ypač CNC staklių operatoriams ir programuotojams. Įmonė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, kad būtų lengviau rengti reikiamų kompetencijų darbuotojus.

    Ką gamins Krošno gamykla?

    Pradiniame etape Krošno gamykla turėtų gaminti pažangius komponentus ir šilumokaičių mazgus, kurie vėliau būtų naudojami galutiniam surinkimui kituose „PWR“ padaliniuose. Tokie gaminiai paprastai taikomi elektronikos ir radarų aušinimo sistemoms aviacijoje ir gynybos sektoriuje, taip pat didelio efektyvumo transporto sprendimuose.

    Vėliau, plečiant pajėgumus, numatoma pereiti prie platesnės apimties gamybos, įskaitant ir pilnos komplektacijos produktus. Bendrovė pabrėžia ilgalaikę investicijų logiką ir galimą papildomų lėšų nukreipimą į įrangą bei technologijas per artimiausius metus.

    „Riziką vertiname kaip labai nedidelę, Krošne ir Lenkijoje jaučiamės saugiai, o mūsų investicijos visada yra ilgalaikės“, – sakė „PWR“ atstovas Kees Weel.

    Šis projektas rodo platesnę tendenciją, kai tarptautinės pramonės grupės renkasi Vidurio ir Rytų Europą dėl kvalifikuotos darbo jėgos, tiekimo grandinių artumo ir investicinių paskatų. Tuo pat metu įmonės vis dažniau akcentuoja automatizaciją ir skaitmeninę gamybą, nes tai leidžia greičiau didinti našumą ir valdyti kaštus.

  • „Boeing“ mažina nuostolius: į viršų tempia gynybos kontraktai ir stabilizuota 737 MAX gamyba

    JAV aviacijos ir gynybos pramonės grupė „Boeing“ paskelbė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos konsoliduotos pajamos siekė apie 22,6 mlrd. eurų, o grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 108 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko stabilizuoti veiklą ir sumažinti finansinius svyravimus, kurie pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo gerokai didesni.

    Skaičiai rodo nuosaikų pajamų augimą, o investuotojų ir analitikų akyse svarbiausiu signalu tampa ne vien rezultatas, bet ir kryptis. „Boeing“ pabrėžia, kad stabilumas gamyboje ir gynybos užsakymų portfelis šiuo metu yra svarbūs svertai, padedantys amortizuoti civilinės aviacijos cikliškumą.

    Stabilizuota gamyba ir 737 MAX mastas

    Per ketvirtį „Boeing“ pagamino 161 orlaivį, iš kurių 124 buvo 737 MAX šeimos lėktuvai. Šis segmentas laikomas kertiniu komercinės aviacijos versle, nes būtent siauro fiuzeliažo lėktuvų paklausa daugelyje rinkų išlieka viena didžiausių.

    Rinkai svarbu tai, kad gamybos ritmas ir kokybės procesai pastaraisiais metais buvo tapę jautriausiu bendrovės tašku. Todėl net ir be staigaus šuolio, pranešimai apie stabilizuotą gamybą dažnai vertinami kaip prielaida patikimesniems pristatymams ir pinigų srautams ateityje.

    Gynybos padalinys auga sparčiau

    Komercinio padalinio pajamos sudarė apie 10,0 mlrd. eurų, o gynybos, kosmoso ir saugumo kryptis sugeneravo apie 7,4 mlrd. eurų. Pastarojo padalinio pajamos augo apie 15 proc., todėl jis tapo vienu ryškiausių rezultatų stabilizatorių ketvirčio ataskaitoje.

    Gynybos užsakymai paprastai pasižymi ilgesniais ciklais ir labiau prognozuojamu finansavimu, todėl tokie kontraktai gali sumažinti spaudimą, kylantį iš civilinės aviacijos tiekimo grandinių, sertifikavimo ar pristatymų svyravimų. „Boeing“ atveju tai tampa ypač aktualu, kai rinka vertina gebėjimą užtikrinti planuojamus gamybos tempus.

    „Naujausi pasiekimai, įskaitant 737-7 ir 737-10 sertifikavimo pažangą bei mūsų atranką projektuoti ir statyti šeštos kartos naikintuvą JAV kariniam jūrų laivynui, yra svarbūs žingsniai gerinant rezultatus“, – sakė „Boeing“ vadovas Kelly Ortberg.

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Bendrovė taip pat nurodė, kad bendra užsakymų portfelio vertė išaugo iki maždaug 692,0 mlrd. eurų. Portfelyje – daugiau kaip 6 300 komercinių lėktuvų, o tai rodo ilgalaikę paklausą, nors jos realizavimas tiesiogiai priklausys nuo gamybos ir pristatymų stabilumo.

    Analitikų vertinimu, tokio masto portfelis suteikia matomumą keliems metams į priekį, tačiau kartu kelia ir aukštą kartelę vykdymui. Rinkoje daug dėmesio skiriama tam, ar „Boeing“ artimiausiais ketvirčiais sugebės ne tik išlaikyti stabilumą, bet ir palaipsniui didinti populiariausių 737 MAX šeimos modelių gamybą.