CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos PGZ žengia į JK: su „BAE Systems“ kurs trotilo gamybą ir stiprins NATO atsargas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ plečia veiklą už šalies ribų ir kartu su britų koncernu „BAE Systems“ pradeda projektą Jungtinėje Karalystėje. Kraśnike pasirašytas ketinimų protokolas numato investicijas į energetinių medžiagų, pirmiausia trotilo, gamybą.

    Projektą įgyvendinti ketina PGZ priklausanti bendrovė Nitro-Chem, šiuo metu Lenkijoje pagaminanti apie 10 000 tonų trotilo per metus. Planuojama, kad Jungtinėje Karalystėje atsirasiantys papildomi pajėgumai siektų dar apie 2 000 tonų per metus.

    Partneriai pabrėžia, kad tai nėra gamybos perkėlimas iš Lenkijos, o papildomų pajėgumų sukūrimas. Tokia diversifikacija, anot projekto šalininkų, didina tiekimo grandinės atsparumą ir mažina riziką, jog kritinė produkcija būtų sutrikdyta vien dėl to, kad visa ji sutelkta vienoje valstybėje.

    „Mes neišvežame gamybos iš Lenkijos. Mes kuriame papildomus pajėgumus“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę atstovai.

    Gynybos planavimo logika siejama su karo Ukrainoje patirtimis: Europos valstybės didina amunicijos ir sprogmenų gamybą, siekdamos atkurti atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų. Trotilas ir kitos energetinės medžiagos yra vienas svarbiausių amunicijos gamybos komponentų, todėl bet koks gamybos didinimas vertinamas kaip tiesioginis indėlis į kolektyvinę gynybą.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja ir geografinį aspektą: dalies kritinės gamybos dislokavimas toliau nuo rytinės NATO sienos laikomas papildoma saugumo priemone. Tokiu būdu, blogiausio scenarijaus atveju, sumažėtų rizika, kad gamybos pajėgumai taptų lengviau pasiekiamu taikiniu.

    „Turime vertinti visus scenarijus, o gamybos pajėgumų išdėstymas pas strateginį partnerį didina mūsų valstybės atsparumą“, – sakė Lenkijos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    PGZ ir „BAE Systems“ bendradarbiavimas taip pat traktuojamas kaip platesnių pramoninių ryšių gilinimas: greta investicijų numatoma žinių ir praktikos mainai gamybos saugos, procesų valdymo bei technologinės optimizacijos srityse. Tai gali atverti kelią ir kitiems bendriems projektams, susijusiems su gynybos technologijomis.

    Ekspertai pažymi, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu išgyvena spartaus plėtros etapą, o valstybių prioritetas – užsitikrinti ilgalaikes sutartis, žaliavų tiekimą ir patikimus gamybos pajėgumus. Šiame kontekste papildoma trotilo gamyba Jungtinėje Karalystėje gali tapti dar vienu elementu, didinančiu NATO šalių pasirengimą ir tiekimo stabilumą.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.

  • Lenkija ruošia gynybos pramonės strategiją 2026–2030: keturi tikslai ir dėmesys eksportui

    Lenkijos Vyriausybė baigia rengti Gynybos pramonės plėtros strategiją 2026–2030 metams ir planuoja ją patvirtinti dar trečiąjį metų ketvirtį. Dokumento projekte akcentuojama, kad pablogėjusi saugumo situacija Europoje paskatino vieną didžiausių gynybos finansavimo srautų per modernią istoriją, todėl svarbu, kad investicijos kurtų ilgalaikius pramonės pajėgumus.

    Strategijos pagrindinis tikslas – didinti Lenkijos gynybos pramonės gebėjimus ir atsparumą, kad šalies poreikiai būtų užtikrinami greičiau, patikimiau ir kuo didesne dalimi šalies viduje. Projekte pabrėžiama, kad vien tik didesnis gynybos biudžetas nepakanka, jei valstybės institucijos ir procedūros nesudaro sąlygų pramonei sparčiai plėstis.

    Keturi strategijos prioritetai

    Numatyti keturi pagrindiniai prioritetai: inovatyvumo ir konkurencingumo stiprinimas, esamo pramoninio potencialo modernizavimas, eksporto politikos sukūrimas ir valstybės taikomų plėtros instrumentų sustiprinimas. Strategija siekiama suderinti trumpalaikį poreikį greitai aprūpinti kariuomenę ir ilgalaikį tikslą sukurti tvarų gamybinį bei technologinį pagrindą.

    Projekte nurodoma, kad gynybos pramonė turėtų būti vertinama vienodai nepriklausomai nuo nuosavybės struktūros, o eksportas – laikomas nuolatine sektoriaus stiprinimo kryptimi. Tokia nuostata reiškia, kad prioritetas teikiamas ne vien vidaus užsakymams, bet ir gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose.

    Eksportas – ir ekonomikai, ir saugumui

    Strategijoje eksportas įvardijamas kaip priemonė didinti gamybos mastą, mažinti vienetinius kaštus ir užtikrinti nuoseklesnį užsakymų portfelį, kai vidaus paklausa svyruoja. Kartu pabrėžiama, kad eksporto politika gali būti naudojama kaip platesnės saugumo politikos dalis, stiprinant partnerystes ir suderinamumą su sąjungininkais.

    Dokumente taip pat akcentuojama valstybės institucijų vaidmens svarba – nuo aiškesnių taisyklių ir greitesnių sprendimų iki finansinių bei organizacinių priemonių, kurios padėtų pramonei investuoti į pajėgumus. Kontekstas aiškus: Europoje spartėjant ginkluotės ir amunicijos paklausai, laimi tos šalys, kurios geba greitai didinti gamybą, modernizuoti linijas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.

  • PGZ perima Rafako halas Racibore: „Jelcz“ ir „Rosomak“ sutaria dėl gamybos starto iki 2026 pabaigos

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pranešė, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ pasirašė vienos iš Racibore esančių buvusios įmonės „Rafako“ halės subnuomos sutartį. Tai dar vienas žingsnis siekiant greitai pritaikyti apleistą pramoninę infrastruktūrą gynybos užsakymams ir sutelkti kelias gamybos kryptis vienoje vietoje.

    PGZ patvirtino, kad Racibore planuojami trys anksčiau skelbti projektai: „Jelcz“ važiuoklių ir specializuotų platformų surinkimas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, šarvuotųjų transporterių „Rosomak“ korpusų suvirinimo linija bei erdvė programai San. Grupė akcentuoja, kad gamybos suartinimas turėtų pagerinti logistiką, suderinti tiekimą ir sumažinti siaurąsias vietas, kurios dažnai riboja gynybos pramonės tempus.

    „Jelcz“ atveju nurodoma, kad pirmieji automobiliai iš naujai paleistos linijos turėtų nuriedėti iki 2026 metų pabaigos. Ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 700 važiuoklių per metus, o tai reikšmingai išplėstų pajėgumus, kurių reikia tiek reguliariems kariuomenės pirkimams, tiek sparčiau augantiems gynybos projektams.

    „Vienoje vietoje sutelktos veiklos suteiks daugiau sinergijos ir leis efektyviau išnaudoti grupės bendrovių potencialą“, – sakė Polska Grupa Zbrojeniowa.

    PGZ pabrėžia, kad buvusios „Rafako“ infrastruktūros pritaikymas leidžia plėstis greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, nes dalis patalpų jau pritaikyta didelių gabaritų gamybai. Pagal anksčiau pristatytą planą „Jelcz“ Racibore ketina naudoti kelias sales skirtingoms veikloms, įskaitant surinkimą, dažymo procesus ir metalo apdirbimą bei suvirinimą, kad gamyba būtų kuo labiau pilno ciklo.

    „Rosomak“ numatoma skirti atskirą erdvę korpusų gamybai, o tai turi tiesioginę reikšmę šarvuotų platformų tiekimo grandinei. PGZ signalizuoja, kad tokie sprendimai tampa strateginiai, nes gynybos pramonėje svarbiausia ne tik galutinis produktas, bet ir stabilus komponentų bei korpusų srautas, kurio trūkumas gali sustabdyti surinkimą net turint finansavimą ir užsakymus.

    Raciboro projektai siejami ir su platesniu „Rafako“ turto bei darbuotojų klausimu po įmonės bankroto. Teismo sprendimas dėl bankroto įsigaliojo 2025 metų sausį, o vėliau valstybės institucijos ir su valstybe susijusios bendrovės pradėjo ieškoti modelio, kaip išlaikyti pramoninį potencialą regione ir dalį kompetencijų nukreipti į gynybos sektorių.

    Tam tikslui buvo įsteigta bendrovė Raciborska Fabryka Komponentów (RFK), kurios akcininkais tapo ARP, Towarzystwo Finansowe Silesia ir „Polimex Mostostal“. PGZ anksčiau skelbė apie ketinimus, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ Racibore kurtų padalinius, o įmonės rengia detalesnius verslo planus, kaip organizuoti gamybą, investicijas ir darbuotojų poreikį.

    Šis atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dėl saugumo situacijos ir augančių karinių užsakymų valstybės ieško būdų greitai didinti pajėgumus, pasitelkdamos esamą pramoninę bazę. Buvusių energetikos ar sunkiosios pramonės objektų perorientavimas į gynybos gamybą leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartu reikalauja aiškių tiekimo grandinių, kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgalaikių užsakymų, kad investicijos būtų tvarios.

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokietijoje sukurtas eksperimentinis dronas, kuris, gamintojo teigimu, bandymuose pasiekė beveik 700 km/h greitį. Už projektą atsakinga N3XT komanda – vidinė „Quantum Systems“ tyrimų ir plėtros grupė, dirbanti su pačiomis drąsiausiomis ir rizikingiausiomis konstrukcijomis.

    Pasak bendrovės, prototipo kūrimas truko daugiau nei metus ir pareikalavo daugybės techninių iteracijų bei bandymų. Šis dronas nėra planuojamas kaip masinės prekybos produktas – tai technologijų demonstratorius, skirtas patikrinti aerodinamikos, pavaros ir valdymo sprendimų ribas.

    Tokio greičio pasiekimas dronų rinkoje laikomas ne tik inžineriniu rezultatu, bet ir signalu, kaip sparčiai keičiasi bepiločių galimybės. Didesnis greitis reiškia platesnį panaudojimą, tačiau kartu kelia vis daugiau reikalavimų stabilumui, ryšio patikimumui, energijos valdymui ir saugiam skrydžių planavimui.

    „Tai buvo ilgas, iššūkių kupinas prototipavimo procesas, pareikalavęs daug bandymų ir korekcijų“, – sakė „Quantum Systems“ vyresnysis prototipavimo inžinierius Robertas Gardeminas.

    „Quantum Systems“ pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – sukauptas technologijas perkelti į būsimus civilinius ir gynybinius sprendimus. Europoje bepiločių rinka auga dėl kelių priežasčių: nuo infrastruktūros stebėsenos ir gelbėjimo darbų iki žvalgybos, pasienio kontrolės bei elektroninės kovos poreikių.

    Įmonė taip pat mini, kad jos bepilotės platformos kuriamos kaip modulinės, todėl gali būti pritaikomos skirtingoms užduotims, keičiant jutiklius, ryšio įrangą ar naudingojo krovinio sprendimus. Tokia kryptis ypač svarbi institucijoms ir organizacijoms, siekiančioms mažinti vieno tiekėjo priklausomybę ir greičiau integruoti naujas technologijas.

    Šalia N3XT, „Quantum Systems“ ekosistemoje veikia ir WIY Drones komanda, kuri, bendrovės teigimu, rengiasi rekordiniams bandymams Ukrainoje. Po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais ši šalis tapo viena intensyviausių modernių bepiločių technologijų testavimo ir tobulinimo erdvių Europoje.

    WIY Drones planuoja siekti rekordų su STRILA Interceptor ir SPYS prototipais, įskaitant didžiausią nuotoliniu būdu valdomo FPV drono greitį, kai jis gabena apie 0,5 kilogramo krovinį, ir greito perėmimo bepiločio koncepciją priešlėktuvinei gynybai. Tokie bandymai rodo kryptį, kur link juda rinka: nuo pavienių dronų prie specializuotų perėmimo, kovos su dronais ir didesnio autonomiškumo sprendimų.

    Įmonė kaip svarbų elementą išskiria ir „Mosaic UXS“ programinę įrangą, skirtą valdyti bepiločių parką bei koordinuoti misijas pasitelkiant DI. Tokie valdymo sprendimai tampa kritiškai svarbūs, kai vienu metu reikia planuoti kelių platformų darbą, užtikrinti ryšio atsparumą ir greitai perskirstyti užduotis dinamiškoje aplinkoje.

    Nors rekordai dažnai atrodo kaip rinkodaros triukas, gynybos ir saugumo srityje jie dažnai atspindi realius poreikius. Greitesni dronai gali reikšti trumpesnį reagavimo laiką, didesnę išgyvenamumo tikimybę ir platesnes perėmimo galimybes, tačiau kartu jie kelia ir naujų reguliavimo klausimų, susijusių su bandymų sauga, rizikų valdymu ir integracija į bendrą oro erdvę.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.