CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    Memorandumas dėl „Neptun-2“

    Europos ginklų pramonės koncernas „MBDA“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos konstruktoriniu biuru „Luč“ dėl naujos kartos sparnuotosios raketos „Neptun-2“ kūrimo. Susitarimas yra rėminis, todėl kol kas neatskleidžia nei finansavimo, nei darbų grafiko, nei planuojamų gamybos apimčių.

    Dokumentas aiškiai žymi kryptį: stiprinti Ukrainos toliašaudžių smūgių pajėgumus, derinant Ukrainos kovinę patirtį su Europos pramoniniais ir technologiniais resursais. Toks formatas gynybos sektoriuje dažnai tampa pirmu žingsniu link konkrečių kontraktų, tačiau pats savaime dar nėra įsipareigojimas pradėti serijinę gamybą.

    Kas yra „Neptun“ ir kodėl jis svarbus

    Naujo projekto atspirties taškas – Ukrainoje sukurta raketų šeima „Neptun“, kurios pagrindas yra R-360 „Neptun“. Sistema į tarnybą buvo įvesta 2021 metais kaip priešlaivinis ginklas, kuriam įtaką darė sovietinės kilmės konstrukcijos, bet buvo modernizuota elektronika ir padidintas nuotolis.

    2022 metų balandžio mėnesį „Neptun“ tapo plačiai žinomas po įvykių Juodojoje jūroje, kai buvo sunaikintas Rusijos kreiseris „Moskwa“. Šis epizodas ne tik pakėlė Ukrainos gynybos pramonės matomumą, bet ir paskatino didesnį užsienio partnerių susidomėjimą realiomis kovos sąlygomis patikrintais sprendimais.

    Nuo priešlaivinės iki smūgių į sausumą

    Vėlesniais karo etapais raketa buvo adaptuota smūgiams į sausumos taikinius. Viešai minėta „Ilgojo Neptuno“ versija siejama su maždaug 1 000 kilometrų nuotoliu ir apie 260 kilogramų kovine galvute, kas reikšmingai praplečia galimų taikinių spektrą.

    Priešlaivinėje konfigūracijoje raketa paprastai remiasi inercine navigacija, o galutinėje fazėje gali naudoti aktyvų radarą taikiniui aptikti. Smūgiams į sausumą dažniau akcentuojamas inercinės navigacijos ir palydovinės korekcijos derinys bei papildomi jutikliai galutiniam taikinių atpažinimui, tačiau konkrečios „Neptun-2“ schemos kol kas neskelbiamos.

    Ką gali duoti „MBDA“ ir ko trūksta viešumos

    „Neptun-2“ idėja grindžiama pramonine partneryste: Ukraina atsineša kovinėje aplinkoje patikrintą koncepciją ir integravimo patirtį, o „MBDA“ – gamybos mastą, tiekimo grandines ir technologinį „know-how“. Koncernas yra vienas didžiausių raketinės ginkluotės gamintojų Europoje ir dalyvauja kuriant bei gaminant tokias sistemas kaip „Storm Shadow“ ir „SCALP“, taip pat „Aster“, „CAMM“ ir „Exocet“.

    Vis dėlto esminiai „Neptun-2“ parametrai lieka nežinomi: neatskleidžiamas tikslus nuotolis, taikymo koncepcija, valdymo ir taikymo sistema, kovinės galvutės tipas ar integracijos su skirtingomis paleidimo platformomis sprendimai. Tokia informacija gynybos projektuose dažnai įslaptinama arba atidedama iki vėlesnių etapų, ypač kai darbai susiję su karo metu formuojamais pajėgumais.

    Šis memorandumas įsilieja į platesnę tendenciją, kai Europos gynybos pramonė vis aktyviau ieško bendrų projektų su Ukraina, o Ukrainos įmonės siekia perkelti dalį kūrimo ir gamybos į stabilesnes tiekimo grandines. Galutinis sprendimas dėl serijinės gamybos ir realių pristatymų priklausys nuo vėlesnių derybų, technologinės brandos ir politinių sprendimų.

  • Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Premjera „Eurosatory 2026“

    Parodoje Eurosatory 2026 pirmą kartą viešai pristatytas ukrainietiškas komplektas „Išlygintojas“, skirtas įprastas aviacines bombas paversti valdomais sklandančiais šaudmenimis. Nors daugiau techninių detalių paskelbta tik dabar, projektas, kaip nurodoma Ukrainos gynybos ekosistemos pranešimuose, jau anksčiau pasiekė Ukrainos oro pajėgas.

    Pasak platformos Brave1 skelbtos informacijos, pirmoji eksperimentinė partija buvo įsigyta Ukrainos gynybos ministerijos ir po bandymų pasiekė operacinę parengtį. Tai reiškia, kad sprendimas neapsiriboja prototipu parodoms, o yra orientuotas į realų naudojimą karo sąlygomis.

    Kaip veikia komplektas

    „Išlygintojas“ remiasi pasaulyje paplitusiu principu: bombai suteikiama galimybė sklandyti ir tiksliau pataikyti į taikinį. Komplektą sudaro ant bombos korpuso montuojamas sparnų modulis ir galinė dalis su valdymo bei taikymo sistema, pakeičianti standartinį uodegos stabilizatorių.

    Toks modulinis sprendimas laikomas vienu pigiausių būdų padidinti smūgių tikslumą, nes išnaudojami jau turimi šaudmenų rezervai. Panašios koncepcijos taikomos ir kituose sprendimuose, pavyzdžiui, JAV JDAM-ER ar Turkijos KGK, tačiau ukrainietiškas projektas akcentuojamas kaip turintis savitų konstrukcinių sprendimų.

    Parodoje pristatytas variantas, kaip skelbiama, pritaikytas 250 kilogramų klasės bomboms. Tokia masė laikoma universalia, nes leidžia balansą tarp pakankamos kovinės galios ir platesnių platformų pritaikymo galimybių.

    Skaičiai ir realybė fronte

    Pristatyme deklaruojama, kad maksimalus „Išlygintojo“ nuotolis viršija 130 kilometrų, tačiau realų atstumą lemia numetimo aukštis ir lėktuvo greitis. Kuo aukščiau ir greičiau šaudmenys paleidžiami, tuo ilgiau jie gali sklandyti ir išnaudoti aerodinaminį potencialą.

    Vis dėlto karo Ukrainoje realybė dažnai diktuoja kitokias sąlygas: dėl Rusijos oro gynybos grėsmės ukrainiečių orlaiviai daugeliu atvejų priversti veikti mažesniuose aukščiuose. Dėl to praktinis panaudojimo nuotolis, kaip nurodoma, gali sumažėti iki maždaug 40 kilometrų, kai bomba numetama per trumpą kilimą.

    Šis projektas atspindi platesnę tendenciją, kai konfliktuose vis daugiau dėmesio skiriama greitai diegiamiems, moduliškiems ir santykinai nebrangiems sprendimams. Tokia logika leidžia didinti smūgių tikslumą ir efektyvumą neperkuriant visos ginkluotės sistemos nuo nulio.

  • Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Eurosatory 2026 parodoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“ pristatė naujo tanko CAPINT (tarpinių pajėgumų) prototipą. Šis modelis įvardijamas kaip laikinas sprendimas Prancūzijos kariuomenei, kol užtrunka naujos kartos bendras projektas MGCS.

    CAPINT idėja paprasta: sujungti patikrintą bazę su naujos kartos kovos moduliu ir greičiau pasiekti rezultatą. Prototipas remiasi modernizuota „Leopard 2 A8“ platforma, o viršuje montuojamas prancūziškas, be įgulos veikiantis ASCALON bokštas.

    Ši kombinacija turi užpildyti spragą tarp jau modernizuojamų „Leclerc“ XLR ir dar kuriamo MGCS, kurį pastaraisiais metais lydi grafiko ir koncepcijos derinimo iššūkiai. Dėl to Europos gamintojai vis dažniau renkasi tarpines platformas, kurios leidžia sparčiau stiprinti pajėgumus.

    Skelbiama, kad „Leopard 2 A8“ pagrindas CAPINT suteikia mobilumą, didelį elektros energijos rezervą ir daugiau erdvės modernioms sistemoms. Toks rezervas ypač svarbus integruojant jutiklius, ryšio įrangą, aktyvios apsaugos kompleksus bei priešdronines priemones.

    ASCALON bokšte numatyta 120 mm lygiavamzdė patranka su automatiniu užtaisymu, o pati konstrukcija projektuojama kaip keičiama ir ateityje pritaikoma 140 mm kalibrui. Tai atitinka bendrą tendenciją Europoje svarstyti didesnio kalibro grįžimą dėl gerėjančios šarvuotės ir aktyvios apsaugos sistemų plėtros.

    Vienas esminių sprendimų yra įgulos perkėlimas iš bokšto į korpusą, paliekant bokštą be įgulos. Toks išdėstymas paprastai laikomas galinčiu padidinti išgyvenamumą, nes sumažėja žmonių pažeidžiamumas bokšto zonoje ir atsiranda daugiau galimybių automatizacijai.

    „Parodome, kaip prancūzų ir vokiečių pramoninis bendradarbiavimas gali virsti konkrečiais pajėgumais klientams“, – sakė „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary.

    Gamintojas pabrėžia, kad CAPINT kuriamas ne kaip vien tik atskiras tankas, o kaip didesnės sistemos dalis. Atvira skaitmeninė architektūra turėtų leisti integruoti 360 laipsnių situacinį matymą, pažangius jutiklius, elektroninės kovos priemones ir bendrą veikimą su bepilotėmis žvalgybos bei smogiamomis platformomis.

    Pagal pristatymo metu pateiktą kryptį, CAPINT Prancūzijos šarvuotosioms pajėgoms galėtų būti tiekiamas pirmoje 2030-ųjų pusėje, o pirmieji vienetai teoriškai galėtų pasiekti dalinius dešimtmečio pradžioje. „KNDS“ taip pat nurodė, kad ASCALON bokštas jau yra praėjęs sėkmingus šaudymo bandymus judant, o kiti sistemos bandymai turėtų tęstis.

    Kariniai analitikai tokio tipo projektus vertina kaip pragmatišką atsaką į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje. Vietoje laukimo, kol bus baigtos ilgos naujos kartos programos, gamintojai siūlo tarpines, bet modernias platformas, kurios remiasi jau patikrintomis technologijomis ir leidžia greičiau didinti kovinę galią.

  • JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    Gamyba atnaujinta po kelerių metų

    Jungtinėse Valstijose atnaujinta šarvuotų ratinių kovos mašinų MSFV gamyba, o pirmoji partija skirta Ukrainai. Iš viso planuojama pagaminti 65 naujus vienetus, nors ši platforma anksčiau buvo siejama su Afganistano pajėgų poreikiais.

    Apie gamybos sugrįžimą paskelbė „Textron Systems“, nurodydama, kad surinkimas vykdomas Luizianos valstijoje. MSFV programa buvo pristabdyta maždaug 2019 metais, tačiau naujas užsakymas atvėrė kelią gamybos linijoms vėl pradėti veikti.

    Kontraktas ir finansavimas

    Sutarties vertė siekia apie 152 milijonus eurų, o joje numatyta ne tik 65 mašinų gamyba, bet ir vienerių metų atsarginių dalių bei techninės priežiūros palaikymas. Tai leidžia greičiau integruoti techniką į naudojimą ir mažina riziką, kad daliniai susidurs su remonto ar tiekimo „butelio kakleliais“.

    Projektas finansuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, todėl kalbama apie gamykloje pagamintus, o ne iš JAV kariuomenės sandėlių perduodamus vienetus. Toks modelis dažnai reiškia ilgesnį laukimo laiką, tačiau suteikia galimybę gauti naujesnės komplektacijos techniką.

    Kuo išsiskiria MSFV

    MSFV laikomas M1117 „Guardian“ platformos vystymu, tačiau jo konstrukcija labiau pritaikyta šiuolaikinėms grėsmėms. Gamintojas ilgino korpusą, didino apsaugos lygį ir daugiau dėmesio skyrė atsparumui minoms bei sprogimams po dugnu.

    Ši savybė ypač svarbi Ukrainos fronte, kur dideli plotai yra intensyviai užminuoti, o judėjimas negrįstais keliais ir per griuvėsius kelia nuolatinę riziką. Tokiose sąlygose geresnė dugno apsauga tiesiogiai lemia įgulos ir desanto išgyvenamumą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad mašiną varo dyzelinis „Cummins“ QSL 365 variklis, o transmisija siejama su automatine „Allison“ 3500SP dėže. Keturių ratų pavara ir padangų slėgio reguliavimo sistema turėtų padėti važiuojant purvu, žvyru ar suardytais keliais.

    Priklausomai nuo komplektacijos, MSFV gali gabenti iki 10 karių, todėl jis tinkamas ne tik patruliavimui, bet ir pėstininkų pervežimui bei paramai. Ukrainos kariai jau yra eksploatavę M1117, o 2024 metais viešai fiksuota, kad technika papildomai stiprinama, įskaitant apsaugas nuo bepiločių grėsmių.

    Tikėtina, kad panašios lauko modernizacijos praktikos bus taikomos ir naujiesiems MSFV, nes dronų vaidmuo kare Ukrainoje išaugo, o transporto priemonių apsauga nuo viršutinių atakų tapo vienu svarbiausių išgyvenamumo veiksnių. Tai reiškia, kad gamykloje pagamintas šarvuotis realiame fronte dažnai dar įgauna papildomų konstrukcinių sprendimų.

  • Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija artimiausiais metais planuoja tapti viena iš NATO lyderių Europoje pagal modernių tankų skaičių. Pagal skelbiamus tikslus, iki 2028 metų Lenkijos kariuomenė turėtų turėti daugiau nei 1 000 naujos kartos tankų, o iki 2032 metų siekiama priartėti prie 1 800 vienetų ribos.

    Šiuos planus sudaro keli lygiagrečiai projektai: amerikietiškų „Abrams“ tiekimai, pietų korėjietiškų K2 įsigijimas ir jų „polonizacija“ iki K2PL standarto, taip pat Vokietijos „Leopard 2“ modernizacija. Varšuva argumentuoja, kad didesnė šarvuotosios technikos masė yra atsakas į saugumo situaciją regione ir Rusijos keliamą grėsmę.

    Gamyba Lenkijoje ir technologijos

    Lenkijos gynybos institucijos skelbia, kad K2 programos lokalizavimas vyksta pagal planą, o pirmieji K2PL, surenkami Lenkijoje, turėtų riedėti nuo gamybos linijos 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Akcentuojama, kad numatytas ne tik galutinis surinkimas, bet ir platesnis technologijų perdavimas, kuris didintų savarankiškumą aptarnavimo ir modernizavimo srityse.

    Numatoma, kad dalis darbų bus vykdoma Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose, kur būtų kuriama pagrindinė K2PL gamybos ir surinkimo infrastruktūra. Tokia schema Lenkijai svarbi ne vien kariniu požiūriu, bet ir kaip pramoninė investicija, kuri turėtų stiprinti vietinę gynybos pramonę bei kompetencijas.

    „Abrams“ tiekimai ir terminai

    Lygiagrečiai tęsiamos „Abrams“ tankų tiekimo sutartys. Skelbiama, kad Lenkija yra užsakiusi 366 „Abrams“: 116 M1A1 FEP ir 250 naujausių M1A2 SEPv3, o likusios M1A2 SEPv3 partijos turėtų būti pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad šalia įsigijimų svarbi infrastruktūra, įskaitant techninės priežiūros ir remonto pajėgumus, kurie leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio aptarnavimo grandinių. Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs vertinant karo Ukrainoje pamokas, kai technikos parengtį dažnai lemia ne tik atsargos, bet ir remontų greitis.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pagrindinius kontraktus iki 2028 metų Lenkija galėtų turėti daugiau nei 1 100 modernių tankų, apjungiant K2, „Abrams“ ir modernizuojamus „Leopard 2“. Varšuva tokią masę vertina kaip atgrasymo priemonę, kuri turėtų stiprinti rytinio NATO flango gynybą.

    Ilgesnėje perspektyvoje tikslas pasiekti iki 1 800 tankų iki 2032 metų remiasi prielaida, kad vietinė gamyba ir serviso pajėgumai leis palaikyti didelį parengtų vienetų skaičių. Lenkijos strategija rodo platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų vis daugiau valstybių siekia ne tik pirkti ginkluotę, bet ir atkurti gamybos bei remonto grandines savo teritorijoje.

    „Tai nėra vien pirkimas, o investicija į gebėjimą pačiai šaliai išlaikyti, modernizuoti ir ilgainiui gaminti šarvuotąją techniką“, – teigiama Lenkijos pusės komentaruose apie K2PL lokalizavimo programą.

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėjos gynybos įsigijimų agentūra DAPA pranešė, kad kuriamas naujas jūrinis smogiamasis sraigtasparnis MAH sėkmingai įveikė svarbiausią bandymų etapą ir pasiekė pažangią vystymo stadiją. Tai reiškia, kad artėja sprendimas dėl serijinės gamybos starto ir būsimų užsakymų apimčių.

    Projektą vykdo „Korea Aerospace Industries“, o pati platforma kuriama remiantis MUH-1 „Marineon“ sprendiniais, kurie yra jūrinė KUH-1 „Surion“ versija. Toks pasirinkimas leidžia greičiau pereiti nuo prototipo prie eksploatacijai paruoštos sistemos, nes dalis technologijų ir grandžių jau patikrintos.

    Pagrindinė MAH paskirtis – teikti ugnies paramą Pietų Korėjos jūrų pėstininkams desantinėse operacijose, kai veikiama nuo amfibinių laivų. Tarp minimų platformų – ROKS Dokdo ir ROKS Marado, todėl sraigtasparnis projektuojamas atsižvelgiant į darbą virš jūros ir laivų denių sąlygas.

    DAPA teigimu, bandymų metu MAH demonstravo gebėjimus ne tik atakuoti antžeminius taikinius, bet ir neutralizuoti grėsmes ore. Agentūra akcentuoja, kad sraigtasparnis gali dengti transporto sraigtasparnius, susidurdamas su priešo smogiamaisiais sraigtasparniais ar dronais.

    Vienu reikšmingiausių pasiekimų įvardijama integruota valdoma ginkluotė oras–oras, kuri, pasak DAPA, yra pirmas toks atvejis šalies sukurtame kariniame sraigtasparnyje. Toks sprendimas siejamas su platesne tendencija, kai dronų grėsmė verčia didinti trumpojo nuotolio oro gynybos ir savisaugos galimybes net ir rotacinių orlaivių segmentuose.

    „Tai pirmas atvejis, kai šalyje pagamintas karinis sraigtasparnis pademonstravo galimybę nešti ir paleisti valdomas oras–oras raketas. Tikimasi, kad tai reikšmingai padidins jūrų pėstininkų desantinių operacijų pajėgumus“, – sakė DAPA.

    MAH viešai pirmą kartą pristatytas 2021 metais Seule vykusioje ADEX parodoje. 2024 metais buvo užbaigti trys prototipai, pradėti antžeminiai bandymai, o 2024 metų gruodį įvyko pirmasis skrydis, kurio metu tikrintos bazinės manevravimo ir valdymo charakteristikos.

    Pagal DAPA skelbiamą grafiką, vystymo darbai turėtų būti baigti 2026 metų rugpjūtį, o serijinė gamyba planuojama nuo 2027 metų. Jei terminai bus išlaikyti, Pietų Korėja turės naują specializuotą jūrinį smogiamąjį sraigtasparnį, pritaikytą amfibinėms operacijoms ir modernioms grėsmėms ore.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.