Tag: Gynybos pramonė

  • Lenkija aplenkė Vokietiją: už 230 mln. eurų kurs unikalų „Patriot“ raketų centrą

    Lenkija paskelbė laimėjusi konkurencinę kovą su Vokietija, Nyderlandais ir Norvegija dėl „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 techninės priežiūros centro. Skelbiama, kad objektas turėtų būti įkurtas Lenkijoje ir kainuoti apie 230 mln. eurų. Gynybos ministerijos atstovai teigia, jog tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.

    Centras būtų orientuotas į PAC-3 tipo perėmėjų aptarnavimą ir remontą, kurie naudojami „Patriot“ oro ir priešraketinės gynybos sistemose. Tokia infrastruktūra paprastai apima diagnostikos, testavimo, komponentų keitimo, kokybės kontrolės ir tiekimo grandinės užtikrinimo pajėgumus. Praktikoje tai leidžia greičiau grąžinti raketas į rikiuotę ir mažina priklausomybę nuo aptarnavimo užsienyje.

    Lenkijos gynybos institucijos projektą sieja su platesne šalies oro gynybos modernizacija ir siekiu stiprinti pramoninius pajėgumus. Pastaraisiais metais regione išaugęs dėmesys oro gynybai susijęs su karu Ukrainoje ir dažnėjančiais raketų bei bepiločių atakų scenarijais. Dėl to NATO šalys spartina „Patriot“ ir kitų sistemų įsigijimus bei didina atsargų papildymo tempą.

    Ko tai siekiama regione?

    PAC-3 perėmėjai laikomi viena svarbiausių priemonių prieš balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais orlaivius. Remonto ir aptarnavimo centro atsiradimas arčiau potencialių dislokavimo vietų reiškia trumpesnius logistikos ciklus. Tai ypač aktualu, kai sistemos naudojamos intensyviau, o atsarginių dalių ir kvalifikuotų specialistų paklausa auga.

    Lenkijai toks projektas gali reikšti papildomas aukštos kvalifikacijos darbo vietas, technologinių kompetencijų augimą ir didesnį vaidmenį regioninėse gynybos tiekimo grandinėse. Kartu tai gali tapti argumentu sąjungininkams dėl bendrų aptarnavimo pajėgumų kūrimo, kai kelių šalių naudotojai remiasi vienu centru. Vis dėlto galutinė centro apimtis ir paslaugų spektras priklausys nuo suderintų techninių reikalavimų bei licencijavimo.

    Ką žinome apie įgyvendinimą?

    Kol kas viešai skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 230 mln. eurų, tačiau projektų sąmatos paprastai kinta priklausomai nuo pastatų, įrangos, sertifikavimo ir personalo rengimo masto. Tokiems centrams būtini griežti saugumo režimai ir gamintojo patvirtintos procedūros. Taip pat svarbi ilgalaikė užsakymų bazė, kad pajėgumai būtų išnaudoti stabiliai.

    Sprendimas steigti centrą Lenkijoje gali turėti reikšmės ir kitų „Patriot“ naudotojų regione planams. Didėjant oro gynybos sistemų skaičiui Europoje, vis aktualesnis tampa ne tik jų pirkimas, bet ir atsargų papildymas, remontas bei techninės būklės palaikymas. Būtent šios grandys vis dažniau įvardijamos kaip kritinės, lemiančios realų gynybinį pasirengimą krizės metu.

  • „Lockheed Martin“ užbaigė „Ultra Maritime“ įsigijimą: stiprina povandeninės kovos ir sonarų pajėgumus

    „Lockheed Martin“ pranešė užbaigusi gynybos sektoriaus bendrovės „Ultra Maritime“ įsigijimą. Tai kelis mėnesius trukusio proceso pabaiga, kurią JAV koncernas paskelbė spalio 26 dieną, o sandoris nukreiptas į sparčiai augančią povandeninės erdvės saugumo sritį.

    „Ultra Maritime“ specializuojasi sprendimuose, skirtuose povandeninėms operacijoms ir kovai su povandeniniais laivais. Bendrovė kuria ir tiekia sonarines technologijas, sonarines bojas, torpedų gynybos sprendimus, taip pat radarų, elektroninės kovos bei autonominių jūrinių aptikimo platformų elementus.

    Kas pasikeis „Lockheed Martin“ portfelyje

    „Lockheed Martin“ teigia, kad įsigijimas turėtų papildyti ir išplėsti jos siūlomus sonarinius sprendimus naujos kartos jūrinėms platformoms. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes integruoti skirtingus jutiklius ir sistemas į laivus bei kitas jūrines platformas, kur svarbūs tiek aptikimo nuotolis, tiek patikimumas realiomis sąlygomis.

    Akcentuojama ir „Ultra Maritime“ tarptautinė veikla bei produkcija sąjungininkams, įskaitant velkamas sonarines sistemas ir korpuse montuojamų sonarų sprendimus. Tokie pajėgumai dažnai laikomi kritiniais, kai didėja poreikis stebėti povandeninę aplinką prie strateginių jūrų kelių ir infrastruktūros.

    Kodėl povandeninė erdvė tampa prioritetu

    Pastaraisiais metais Vakarų valstybės daugiau dėmesio skiria povandeninių grėsmių atgrasymui ir jūrų situacijos suvokimui. Tam įtakos turi ir augantys reikalavimai apsaugoti uostus, laivybos maršrutus, kabelius bei kitą povandeninę infrastruktūrą, kuri tapo jautresnė sabotažo ir žvalgybos rizikoms.

    Technologiniu požiūriu rinka juda link pažangesnių jutiklių, didesnės autonomijos ir greitesnio duomenų apdorojimo, kai sprendimai priimami remiantis kelių šaltinių informacija. Tokiose sistemose vis dažniau pritaikomas DI, padedantis filtruoti triukšmą, greičiau identifikuoti anomalijas ir sumažinti operatorių darbo krūvį.

    Ką sako kompanija

    „Tai yra daugiau nei tik įsigijimas: tai įsipareigojimas sujungti geriausias mūsų technologijas, pajėgumus ir žmones, kad atlieptume skubiai augantį partnerių poreikį povandeninėms galimybėms visame pasaulyje“, – sakė Stephanie C. Hill.

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad „Ultra Maritime“ veikla integruota į jos padalinį Rotary and Mission Systems. Bendrovės vertinimu, šis žingsnis turėtų pagreitinti sprendimų kūrimą ir tiekimą klientams, kuriems svarbus greitas modernizavimas ir suderinamumas su sąjungininkų naudojamomis platformomis.

  • Airbus žada Lenkijai A400M iki 2030-ųjų anksčiau nei planuota: ką tai keistų kariuomenei

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ skelbia galintis Lenkijai transporto lėktuvus A400M pristatyti dar iki 2030 metų pabaigos. Toks terminas sutaptų su Europos Sąjungos instrumentu SAFE siejamu grafiku, tačiau gamintojas teigia turintis galimybių šį laiką sutrumpinti, jei sprendimai būtų priimti pakankamai greitai.

    „Airbus“ vadovas Europai Johanas Pelissier pabrėžė, kad pristatymo tempą lems politiniai ir sutartiniai sprendimai, o ne vien gamybos pajėgumai. Jo teigimu, A400M gali būti tiekiami greičiau nei oro tanklaiviai, nes jiems nereikia ilgo konversijos etapo, būdingo A330 MRTT programai.

    SAFE mechanizmas ir bendras pirkimas

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto, ar A400M pirkimą būtų galima finansuoti per ES SAFE instrumentą, kuris numato bendrus dviejų ar daugiau valstybių pirkimus. Ši sąlyga praktikoje reiškia, kad Varšuvai reikėtų partnerio iš ES, o neoficialiai dažniausiai minima Ispanija.

    SAFE logika yra paprasta: bendras užsakymas padeda greičiau sutelkti finansavimą ir sumažinti vieneto kainos spaudimą, kai gamybos eilės Europoje ilgėja. Kartu tai stiprina ES viduje kuriamas tiekimo grandines, kurios gynybos sektoriuje pastaraisiais metais tapo strateginiu prioritetu.

    A400M ir A330 MRTT: skirtingos užduotys

    A400M laikomas universaliu kariniu transporto lėktuvu, galinčiu atlikti tiek taktinio, tiek strateginio perdislokavimo užduotis. „Airbus“ atstovas vertino, kad Lenkijai prasminga būtų turėti bent 10 tokių orlaivių, o neoficialiai minimas poreikis svyruoja maždaug nuo 8 iki 15 vienetų.

    Tuo pat metu Lenkija juda į priekį su A330 MRTT programa, kuri turėtų suteikti oro pajėgoms kritiškai svarbų degalų papildymo ore pajėgumą. Skelbiama, kad iki 2030 metų Lenkijos kariuomenę turėtų pasiekti keturi šio tipo orlaiviai, kurie taptų didžiausiais šalies karinėse oro pajėgose.

    „Kalbame jau nebe apie du, o apie keturis MRTT, todėl jų pristatymo grafikas iki 2030 metų turi kritinę reikšmę. Norime užbaigti procesus iki metų pabaigos ir įsipareigojame tai padaryti“, – sakė Johanas Pelissier.

    Sraigtasparnių programa ir gamyba Lenkijoje

    „Airbus“ taip pat siekia dalyvauti Lenkijos mokomųjų ir kovinių sraigtasparnių programoje, siūlydamas H145M. Šioje kryptyje svarbiausias Varšuvos lūkestis yra vietinė gamyba ir platesnis technologijų perėmimas, nes tai mažina priklausomybę nuo išorės tiekėjų ilgalaikėje eksploatacijoje.

    Anot J. Pelissier, „Airbus“ pasiūlymas apima partnerystę su Lenkijos ginkluotės grupe, numatant intelektinės nuosavybės ir licencijų sprendimus, kurie leistų Lenkijai labiau kontroliuoti misijos valdymo sistemą. Tai svarbu, nes būtent per misijos sistemą integruojami sensoriai, ryšio sprendimai ir ginkluotė.

    „Airbus“ teigia, kad jo veikla Lenkijoje plečiasi: šiuo metu šalyje dirba daugiau nei 900 darbuotojų, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1 500. Koncernas taip pat akcentuoja augančią užsakymų vertę vietos tiekėjams, kuri, kaip skelbiama, artėja prie maždaug 650 milijonų eurų per metus ir galėtų didėti toliau.

  • „Kongsberg“ tieks ginkluotės stoteles tankams K2PL: kodėl Lenkijos gamintojai liko nuošalyje?

    Norvegijos gynybos technologijų grupė „Kongsberg“ pasirašė sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl nuotoliniu būdu valdomų ginkluotės stočių „Protector RS4“ tiekimo Lenkijos kariuomenei, vykdant K2 programą. Šios stotys bus montuojamos ne tik ant tankų K2PL, bet ir ant pagalbinių platformų, skirtų techninei pagalbai bei inžinerinėms užduotims.

    Sprendimas sukėlė diskusijų bangą Lenkijoje, kur dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, kodėl tokios įrangos tiekimas atiduodamas užsienio tiekėjui. Kritikai pabrėžia, kad šalyje veikia įmonės, turinčios patirties kuriant panašias nuotolines kovos modulių sistemas, todėl kontraktas galėjo sustiprinti vietos gynybos pramonę.

    Kas perkama ir kam to reikia?

    Nuotolinės ginkluotės stotys leidžia įgulai valdyti ant bokštelio montuojamą ginklą iš tanko ar šarvuotos platformos vidaus, neatsidengiant priešo ugniai. Praktikoje tai didina įgulos saugumą, gerina situacijos stebėjimą ir leidžia greičiau reaguoti, ypač kai kovos lauke daug bepiločių orlaivių bei stebėjimo priemonių.

    Sutartis apima ne vien pačius įrenginius, bet ir integraciją, atsargines dalis, apmokymus bei techninę priežiūrą. Tokie paketai gynybos pirkimuose dažnai būna ne mažiau svarbūs nei pati technika, nes nuo jų priklauso realus sistemos prieinamumas ir remonto greitis.

    Kiek kainuoja sutartis?

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 700 milijonų Norvegijos kronų, tai yra maždaug 59 milijonus eurų. Pirmosios pristatymo fazės planuojamos 2027 metais, o tai dera su K2 platformos plėtros ir lokalizavimo grafiku Lenkijoje.

    Diskusijų centre atsidūrė ne tik suma, bet ir pinigų srauto kryptis: dalis komentatorių argumentuoja, kad lėšos galėjo likti Lenkijos ekonomikoje, jei nuotoliniai moduliai būtų užsakyti vietoje. Kita vertus, gynybos pirkimuose neretai renkamasi sprendimą, kuris greičiausiai pasiekia reikiamą brandą ir sertifikavimo lygį, ypač kai paraleliai vyksta didelės apimties platformos integracija.

    Kodėl tai kelia klausimų Lenkijos gynybos pramonei?

    Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad nuotolinė ginkluotės stotis nėra technologiškai sudėtingiausia tanko dalis, todėl ją galėtų pagaminti ir Lenkijos įmonės. Taip pat akcentuojama, kad vietos pramonė, būdama arčiau kariuomenės, galėtų greičiau reaguoti į pakeitimus, atsarginių dalių poreikį ir specifinius kariuomenės pageidavimus.

    „Ar tikrai net paprasčiausias K2 komponentas turi būti gaminamas užsienyje, kai Lenkijoje yra gamintojų, galinčių tai padaryti?“, – sakė Lenkijos viešojoje erdvėje cituojamas Michałas Dworczykas.

    Kita šios istorijos pusė susijusi su technologijų perdavimu ir gamybos lokalizavimu. Jei nuotoliniai moduliai tiekiami iš užsienio, esminiu klausimu tampa tai, kiek integracijos, aptarnavimo ir galimos gamybos etapų bus perkelta į Lenkiją, ir ar tai atvers kelią vietos įmonėms tapti tiekimo grandinės dalimi.

    „Kongsberg“ pėdsakas Lenkijoje didėja

    „Kongsberg“ nėra naujas tiekėjas regione: bendrovė jau daug metų dalyvauja gynybos projektuose, susijusiuose su pakrančių gynyba ir kitomis sistemomis. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija spartinti investicijas į priešdronines priemones, o tai skatina gamintojus kurti gamybos ir aptarnavimo bazes arčiau klientų.

    Skelbta ir apie planus statyti gamyklą Pomeranijoje, netoli Trijų miestų, kuri turėtų prisidėti prie prieš bepiločius orlaivius skirtų sistemų gamybos bei aptarnavimo. Jei projektai bus įgyvendinti pagal planą, tai gali tapti argumentu, kad dalis vertės grandinės vis dėlto persikels į vietos rinką, net jei konkretus K2PL komponentas šį kartą užsakomas iš užsienio.

  • Dideli pinigai gynybos pramonei: kokiais fondais ir bankais įmonės gali finansuoti plėtrą

    Gynybos pramonės plėtra Europoje ir Lenkijoje tampa strateginiu prioritetu, o kartu sparčiai auga ir finansavimo pasirinkimų spektras. Ekspertai pabrėžia, kad sektoriui reikia ne tik daugiau pinigų, bet ir prognozuojamų užsakymų, aiškių taisyklių bei stabilios reguliacinės aplinkos, kad investicijos į pajėgumus nevirstų rizikingais eksperimentais.

    Diskusijose apie pramonės pasirengimą pabrėžiama, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys bus naujų gamyklų statyba, gamybos linijų modernizavimas, tiekimo grandinių stiprinimas ir dvigubos paskirties technologijos. Pastarosios leidžia tuos pačius sprendimus taikyti tiek kariuomenei, tiek civilinėje rinkoje, o tai padeda sumažinti priklausomybę nuo vieno užsakovo ir lengviau pritraukti kapitalą.

    Paklausa auga ir užsienyje

    Gynybos produktų ir paslaugų paklausą kelia ne vien nacionaliniai pirkimai: ją didina NATO valstybių planai atnaujinti atsargas, plėsti infrastruktūrą ir spartinti amunicijos bei įrangos gamybą. Dėl to vis daugiau įmonių, anksčiau dirbusių aviacijos ar automobilių sektoriams, vertina galimybę tapti gynybos tiekimo grandinės dalimi.

    Eksporto perspektyvos įvardijamos kaip viena stipriausių motyvacijų investuoti, tačiau kartu akcentuojama ir apimtis: didėjant užsakymams, vien technologinės kompetencijos nebeužtenka, reikia greitai didinti pajėgumus. Tai reiškia papildomas lėšas patalpoms, įrangai, sertifikavimui, saugumo reikalavimų įgyvendinimui ir darbuotojų kvalifikacijai.

    Kokie finansavimo šaltiniai atsiveria įmonėms?

    Įmonėms, planuojančioms plėtrą gynybos srityje, šiandien svarbiausia žinia ta, kad finansavimo šaltinių daugėja, o bankų ir viešųjų institucijų požiūris į sektorių tampa palankesnis. Šalia įprastų bankų paskolų ir plėtros finansavimo priemonių vis dažniau minimos specialios nacionalinės ir europinės programos.

    Vienas akcentuojamų instrumentų yra Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos gynybos pajėgumų stiprinimui ir bendriems projektams, taip pat Europos gynybos finansavimo mechanizmai, orientuoti į inovacijas ir bendradarbiavimą tarp valstybių. Greta jų svarbų vaidmenį išlaiko Europos investicijų bankas, kurio dalyvavimas gali mažinti projektų riziką ir pagerinti skolinimosi sąlygas.

    Lenkijoje papildomai veikia nacionaliniai instrumentai per valstybinį plėtros banką ir atskiri fondai, kurie nukreipiami į gynybos technologijas bei gamybos pajėgumus. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač reikšmingos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai turi kompetenciją, bet neturi pakankamai kapitalo greitam mastelio didinimui.

    Didžiausia rizika – ne pinigai, o pasirengimas

    Finansavimo prieinamumas dar nereiškia automatinių investicijų: praktikoje daug lemia tai, kaip parengtas projektas, ar aiškiai pagrįsta investicijos grąža ir kaip tiksliai aprašyti pajėgumai, kuriuos įmonė sukurs. Konsultantai, dirbantys su subsidijomis ir lengvatomis, atkreipia dėmesį, kad gynybos sektorius ilgą laiką turėjo daugiau apribojimų naudotis dalimi paramos, tačiau situacija keičiasi, o dabar didžiausias barjeras dažnai tampa procedūriniai niuansai.

    „Šiandien problema dažniau yra ne lėšų trūkumas, o tai, ar įmonės tiksliai žino, kokio finansavimo joms reikia ir kaip teisingai suformuluoti projektą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Ekspertai akcentuoja, kad sėkmingiausi bus tie gamintojai, kurie investicijas planuos keliais etapais: nuo pradinio pajėgumų pakėlimo iki ilgalaikės technologinės plėtros. Toks modelis padeda pritraukti ir privačias lėšas, nes investuotojai vertina ne vien idėją, bet ir realius užsakymus, pirmąsias pajamas bei aiškų kelią į mastelio didinimą.

    Gynybos pramonės finansavimas vis labiau traktuojamas kaip saugumo politikos dalis, todėl didėja ir valstybės suinteresuotumas kurti ilgalaikes, prognozuojamas taisykles. Tai svarbu įmonėms, kurios priima sprendimus dėl brangių gamybos linijų, licencijavimo ar dvigubos paskirties technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose.

  • Rinkos lūžis: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos pramonę, o DI keičia gamybą

    Europoje stiprėjant gynybos finansavimui ir keičiantis saugumo situacijai, vis daugiau anksčiau civilinę produkciją gaminusių įmonių ieško nišų gynybos pramonėje. Praktika paprasta: plečiamas produktų portfelis, kuriami dvigubos paskirties sprendimai ir mezgami ryšiai su tiekimo grandinėmis, kurios anksčiau buvo uždaros.

    Tarptautinių suvirinimo technologijų ir pramonės renginių kontekste šią kryptį pastebi ir gamybos įrangos tiekėjai. Pasak CLOOS Polska pardavimų vadovo Tomaszo Jastrzębskio, robotizacijos ir automatizacijos tempą šiuo metu dažniausiai diktuoja dvi sritys – gynyba ir transportas.

    „Įmonės, kurios anksčiau dirbo tik civilinei rinkai, vis dažniau prie savo pavadinimų prideda žodį defence ir ieško bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kartu matomas ir transporto sektoriaus persiorientavimas, ypač po ankstesnio sulėtėjimo kelių transporto segmente. Dalis su transportu susijusių verslų pradeda investuoti į gamybą, kuri galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei, taip mažindami priklausomybę nuo vienos rinkos ciklų.

    Tuo pat metu keičiasi ir robotizacijos varikliai: ilgą laiką automatizacijos statistiką Europoje reikšmingai „tempė“ automobilių pramonė, tačiau pastaraisiais metais jos investicijos kai kuriose rinkose sulėtėjo. Dėl to gamintojų dėmesys vis labiau krypsta į sektorius, kur užsakymai stabilizuojami valstybės ilgalaikiais pirkimais ir modernizavimo programomis.

    DI atveria naują automatizacijos etapą

    Gamybos automatizacijoje vis ryškesnį vaidmenį ima vaidinti DI, ypač ten, kur svarbi kokybės kontrolė, tikslumas ir atsekamumas. Suvirinimo ir metalo apdirbimo procesuose DI įrankiai leidžia geriau „matyti“ tai, ko anksčiau robotai negalėdavo įvertinti be papildomos jutiklių infrastruktūros.

    DI pritaikymas apima detalių analizę prieš suvirinimą, proceso stebėseną realiuoju laiku ir pagamintos siūlės kokybės vertinimą po darbų. Toks požiūris didina automatizacijos lygį, mažina broko riziką ir padeda suvienodinti rezultatą, kai gamyba plečiama arba dirbama keliomis pamainomis.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis, o dabar, taikant DI sprendimus, atsiveria praktiškai neribotos galimybės analizuoti procesą ir rezultatą“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Nuo mėnesių iki savaičių

    Pokyčiai siejami ne tik su technine įranga, bet ir su programinės dalies kūrimu, kuri yra kritiškai svarbi integruojant robotizuotas linijas. Gamybos įmonėms vis dažniau reikia ne atskiro roboto, o visos sistemos, kuri „susikalba“ su staklėmis, matavimo įranga, kokybės moduliais ir duomenų rinkimo sprendimais.

    Pašnekovo teigimu, DI įrankiai sutrumpino individualizuotos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo terminus: tai, kas anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar gali būti padaroma per kelias savaites ar net dienas. Verslui tai reiškia greitesnį diegimą, trumpesnes prastovas ir spartesnį investicijų atsipirkimą.

    Šie procesai rodo platesnę tendenciją: gynybos užsakymų augimas ir technologijų šuolis gamyboje skatina civilines įmones ieškoti dvigubos paskirties produktų. Kartu DI tampa praktiniu įrankiu, kuris leidžia greičiau pritaikyti gamybą naujiems standartams ir užsakymų specifikai.

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • Turkijos sąjungininkė Azerbaidžanas perka Izraelio PULS raketų paleidimo sistemą už 220 mln. eurų

    Izraelio gynybos pramonės bendrovė „Elbit Systems“ pasirašė sutartį su Azerbaidžanu dėl daugkartinių raketų paleidimo sistemų PULS tiekimo. Pagal sutartį kartu numatytas ir vidutinio nuotolio precizinės amunicijos paketas, taip pat logistinės paramos sprendimai.

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 220 mln. eurų, o pristatymai turėtų būti vykdomi trejus metus. Toks grafikas įprastas didesniems gynybos pirkimams, kai lygiagrečiai rengiamos įgulos ir kuriama atsarginių dalių bei aptarnavimo infrastruktūra.

    Ką apima sutartis

    Į užsakymą įtrauktos PULS sistemos ir Extra-MR tipo valdomos raketos, pritaikytos tiksliems smūgiams vidutiniu nuotoliu. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad Extra-MR klasės raketos yra skirtos taikiniams maždaug iki 80 kilometrų atstumu.

    Be pačios ginkluotės, sutartyje numatytas integruotas logistinės paramos paketas ir karių mokymai. Praktikoje tai dažnai apima techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą, simuliacines priemones ir apmokymą, kad sistemos pasiektų pilną operacinį pajėgumą.

    „Šis užsakymas stiprina „Elbit Systems“ pozicijas kaip raketinės artilerijos sistemų lyderės ir atspindi tarptautinę paklausą pažangiems produktams“, – sakė „Elbit Systems“ vadovas Bezhalelis Machlis.

    Platesnis kontekstas regione

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais nuosekliai modernizuoja ginkluotąsias pajėgas, daug dėmesio skirdamas tiksliosios ugnies priemonėms, dronams ir moderniems artilerijos sprendimams. Ši kryptis ypač išryškėjo po konflikto dėl Kalnų Karabacho, kai didelį vaidmenį turėjo nuotolinės žvalgybos ir tikslaus smūgio sistemos.

    PULS platforma pristatoma kaip universali sistema, galinti naudoti skirtingo tipo raketas ir būti pritaikoma pagal užduotis nuo taktinės paramos iki gilesnių smūgių. Tokios sistemos paprastai vertinamos dėl mobilumo, greito parengimo ir galimybės keisti amunicijos tipus nekeičiant bazinės platformos.

    „Elbit Systems“ pozicija rinkoje

    „Elbit Systems“ yra viena didžiausių Izraelio gynybos technologijų bendrovių, tiekianti įvairią įrangą nuo raketinės artilerijos iki bepiločių sistemų. Bendrovė taip pat aktyviai dirba su NATO šalimis, o PULS sprendimus yra pasirinkusios ir kai kurios Europos valstybės, įskaitant Daniją bei Graikiją.

    Viešai nurodoma, kad bendrovės užsakymų portfelis viršija 30 mlrd. eurų, o tai rodo stabilų ilgalaikį poreikį ir plačią eksporto geografiją. Tokie kontraktai paprastai apima ne tik gamybą, bet ir daugiamečius aptarnavimo bei modernizavimo ciklus.

  • Lenkų „Zremb Chojnice“ gavo užsakymą NATO kariuomenei: sutarties vertė gali padvigubėti

    Lenkijos gamintojas „Zremb Chojnice“ sulaukė naujo užsakymo pagaminti specializuotus konteinerius vienos NATO valstybės kariuomenei. Sutarties vertė siekia apie 1 100 000 eurų, tačiau ji gali išaugti, jei užsakovas pasinaudos sutartyje numatyta papildomo pirkimo galimybe.

    Užsakymą pateikė subjektas, veikiantis Lenkijos rinkoje, o susitarime numatyta teisė užsakyti dar vieną tokią pačią konteinerių partiją. Pasinaudojus šia opcija bendra sandorių vertė galėtų pasiekti maždaug 2 200 000 eurų.

    Pristatymai numatyti 2027 metais

    Pirmieji pristatymai planuojami 2027 metų kovo 10 dieną, o galutinis darbų užbaigimo terminas turėtų būti patikslintas pradedant tiekimą. Tokia praktika gynybos pirkimuose nėra reta, nes grafikai dažnai derinami pagal kariuomenės logistiką ir priėmimo procedūras.

    „Matome didelę mobilų karinių sprendimų paklausą, todėl aktyviai teikiame pasiūlymus tiek Lenkijoje, tiek užsienyje“, – sakė „Zremb Chojnice“ vadovas Krzysztofas Kosiorekas-Sobolewskis.

    Įmonė tikisi, kad šis projektas padės atverti duris naujiems kontraktams, susijusiems su specializuotais konteineriais ir mobiliosiomis karinėmis darbo vietomis. Tokie sprendimai vertinami dėl galimybės greitai perdislokuoti ryšių, vadaviečių ar aptarnavimo infrastruktūrą.

    Dar vienas kontraktas gynybai

    Šis užsakymas papildo anksčiau pasirašytą susitarimą dėl konteinerinių ryšių kabinų gamybos Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Pastarojo kontrakto vertė siekė apie 4 500 000 eurų ir buvo įgyvendintas kaip papildomo pirkimo dalis pagal 2026 metais sudarytą sutartį su įmone, priklausančia Polska Grupa Zbrojeniowa.

    Ankstesniame projekte numatyta, kad paskutinė produkcijos pristatymo data yra 2027 metų birželio 30 dieną, o finansavimas siejamas su Europos Sąjungos instrumentu SAFE. Tokie mechanizmai gynybos sektoriuje vis dažniau naudojami siekiant spartinti pajėgumų stiprinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    „Zremb Chojnice“ specializuojasi karinių konteinerių, plieninių konstrukcijų ir transportavimo platformų gamyboje, taip pat tiekia konteinerius jūriniams projektams. Reikšminga dalis produkcijos eksportuojama, daugiausia į Europos Sąjungos šalis.

  • „Red Cat Holdings“ nori perimti „Steyr Motors“: vietoj variklių ir automobilių – dronų gamyba

    JAV dronų ir autonominių sistemų gamintoja „Red Cat Holdings“ paskelbė planus perimti Austrijos bendrovę „Steyr Motors“, turinčią daugiau nei šimtmečio istoriją. Sandoris reikštų strateginį posūkį: įmonė, ilgą laiką siejama su varikliais ir transporto technika, būtų dar glaudžiau įtraukta į sparčiai augantį dronų ir gynybos technologijų sektorių.

    „Red Cat Holdings“ ketina skelbti viešą savanorišką pasiūlymą supirkti visas „Steyr Motors“ akcijas, už vieną akciją siūlant 39 eurus. Bendra pasiūlymo vertė vertinama daugiau nei 160 mln. eurų, o siūloma kaina reikštų apie 28,9 proc. priedą, palyginti su ankstesniais rinkos vertinimais.

    Dalį akcijų jau yra sutikęs parduoti pagrindinis akcininkas B&C Holding Oesterreich, susijęs su didžiausia Austrijos privačia fondo struktūra B&C Privatstiftung, kuri valdo apie 15 proc. paketą. Kad pasiūlymas įsigaliotų, pirkėjui reikės pasiekti ne mažiau kaip 50 proc. akcijų ir dar vieną akciją, o sandorio užbaigimas siejamas su 2027 metų pirmąja puse.

    Kas lems sandorio eigą?

    Numatoma, kad perėmimas bus tikrinamas pagal korporatyvinius reikalavimus ir konkurencijos taisykles Austrijoje, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir Europos Komisijos vertinimo. Praktikoje tokie procesai dažnai priklauso nuo to, ar sandoris nekeičia konkurencinės aplinkos atskirose tiekimo grandinėse ir ar nėra jautrių nacionalinio saugumo aspektų.

    Gynybos pramonėje papildomą reikšmę turi ir technologijų perdavimo klausimai, ypač kai kalbama apie variklių sprendimus karinei technikai ar autonomines platformas. Todėl galutinė sandorio struktūra ir grafikas gali kisti priklausomai nuo priežiūros institucijų reikalavimų bei papildomų įsipareigojimų.

    Ką gamina „Steyr Motors“?

    „Steyr Motors“ šiandien orientuojasi į specializuotus dyzelinius variklius ir sprendimus, skirtus darbui ekstremaliomis sąlygomis nuo minus 46 iki plius 55 laipsnių. Bendrovė tiekia pagalbinius galios įrenginius „Leopard 2“ tankams, taip pat variklius bepilotei antžeminei ir jūrinei technikai.

    Tokia specializacija paaiškina, kodėl „Steyr Motors“ patraukli dronų ir autonomikos rinkos žaidėjams: patikimi, kompaktiški ir ekstremalioms apkrovoms pritaikyti energijos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek žvalgybos, tiek logistikos ar taktinėms platformoms. Pastaraisiais metais Europoje augant gynybos užsakymams, didėja ir spaudimas plėsti gamybos pajėgumus bei integruoti skirtingas technologijas vienoje grupėje.

    Istorinis vardas naujame sektoriuje

    „Steyr“ vardas per šimtmetį buvo siejamas su įvairiomis transporto priemonėmis, įskaitant karinės paskirties techniką, o perėmimas reikštų naują etapą, kuriame prioritetu taptų dronai ir autonominės sistemos. Tokie sandoriai atspindi platesnę tendenciją: tradicinės inžinerijos įmonės vis dažniau tampa gynybos technologijų konsolidacijos taikiniu.

    Su „Steyr-Puch“ istorija siejamas ir Lietuvoje gerai žinomas faktas: lenktynininkas Sobiesławas Zasada buvo šios markės gamyklinis ralio vairuotojas, o 1966 metais laimėjo Europos ralio čempionato taurę. Tai primena, kad įmonės identitetas ilgą laiką buvo platesnis nei vien tik karinės paskirties sprendimai, tačiau dabar kryptį vis labiau diktuoja gynybos rinkos poreikiai.

    „Red Cat Holdings“ stiprina savo pozicijas ne tik dronų, bet ir antidroninių sprendimų segmente, orientuodamasi į gynybos, valdžios institucijų, ugniagesių ir viešojo saugumo klientus. Jei sandoris bus užbaigtas, jis gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant vertikaliai integruotą tiekimo grandinę, kurioje varikliai ir energijos sprendimai būtų derinami su autonominėmis platformomis.