CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują ilgojo nuotolio smogiamąjį droną „Behemoth“, priskiriamą vadinamajai Shahed tipo kamikadzių klasei. Skelbiama, kad šis bepilotis aparatas jau pradėtas gaminti serijiniu būdu ir naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

    Kaip pranešama, „Behemoth“ sukurtas užpildyti nišą tarp lengvų taktinių bepiločių ir didesnių, brangesnių tolimojo nuotolio sistemų. Tokie sprendimai leidžia Ukrainai greičiau didinti smūginių dronų parką ir lanksčiau planuoti atakas prieš taikinius už fronto linijos.

    Kas žinoma apie „Behemoth“

    Viešai pateiktais duomenimis, drono korpuso ilgis siekia apie 2,2 metro, aukštis apie 0,5 metro, o sparnų mojis – apie 2,28 metro. Nurodoma, kad maksimalus smūgio nuotolis gali siekti iki 300 kilometrų, todėl tokio tipo sistema labiau orientuota į operacinio lygmens užduotis.

    Didžiausias išskirtinumas – dviejų skirtingų kovinių galvučių konfigūracija. Teigiama, kad priekyje integruota apie 40 kilogramų skeveldrinė sprogstamoji galvutė, o už jos – apie 35 kilogramų termobarinė galvutė, skirta didesniam poveikiui uždarose erdvėse.

    Valdymas ir skrydžio taktika

    Skelbiama, kad „Behemoth“ gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir FPV režimu, kai operatorius valdo skrydį realiu laiku. Toks derinys suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie trukdymo, taikinių pokyčių ar oro gynybos situacijos.

    Taip pat akcentuojama žemo skrydžio trajektorija, kuri apsunkina ankstyvą aptikimą. Žemas aukštis ir palyginti nedidelis greitis yra viena priežasčių, kodėl Shahed tipo dronai tapo sunkiau numušamu taikiniu, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    Platesnis kontekstas: dronų lenktynės kare

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai didina vietinę bepiločių gamybą, o dronai tampa pagrindine priemone smogti logistikai, sandėliams, vadavietėms ir kitai infrastruktūrai. Kartu tai rodo tendenciją, kai vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių raketoms, perima pigesnės, greičiau pagaminamos bepilotės platformos.

    Pranešama ir apie atskirą variantą „Behemoth Deepstrike“, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, būtų skirtas didesniems atstumams. Tačiau šio modelio techniniai parametrai kol kas neatskleidžiami, todėl jo realios galimybės lieka neaiškios.

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.

  • Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonė jungiasi: Lenkijoje planuoja gaminti variklius karinei technikai

    Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonės įmonės plečia bendradarbiavimą: čekų grupė CSG per savo padalinį Lenkijoje pasirašė ketinimų protokolą su WSK PZL-Kalisz, priklausančia Lenkijos gynybos koncernui PGZ. Susitarimo tikslas – Lenkijoje vystyti variklių ir kitų jėgos pavaros komponentų gamybą aukšto mobilumo karinėms platformoms.

    Tokio tipo technika skirta veikti sudėtingomis sąlygomis, kur įprasti visureigiai ar sunkvežimiai dažnai praranda pravažumą. Gamyba Lenkijoje leistų trumpinti tiekimo grandines, spartinti remonto ciklus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, ypač kai Europoje auga paklausa gynybos pramonei.

    Technologijų perdavimas ir serviso centras

    Pagal ketinimų protokolą CSG deklaruoja technologijų perdavimą, kuris turėtų padėti Lenkijos pramonei įsisavinti modernesnių jėgos agregatų gamybą. Numatyta, kad Kalisze atsirastų ne tik gamybos kompetencijos, bet ir komponentų serviso bei modernizacijos pajėgumai, orientuoti į Lenkijos kariuomenės poreikius.

    „Toliau giliname bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramone. WSK PZL-Kalisz turi turtingą istoriją ir didelį potencialą“, – sakė CSG Polska operacijų vadovas Łukasz Malicki.

    Toks modelis, kai gamyba derinama su vietiniu remontu ir modernizacija, tampa vis svarbesnis valstybėms, siekiančioms didesnio operacinio savarankiškumo. Praktikoje tai reiškia greitesnį detalių tiekimą, aiškesnį atsarginių dalių planavimą ir daugiau kontrolės visame gyvavimo cikle – nuo pagaminimo iki atnaujinimų.

    Platesnė kryptis – nuo sausumos iki dronų

    Šis susitarimas siejamas su anksčiau pasirašyta CSG ir PGZ bendradarbiavimo kryptimi, kuri apima ne tik sausumos platformas. Tarp minimų sričių – bendri projektavimo ir gamybos darbai, susiję su varikliais bepiločiams orlaiviams bei naujos kartos sparnuotosioms raketoms.

    WSK PZL-Kalisz nurodo turinti ilgametę patirtį variklių gamyboje, aptarnavime ir modernizacijoje įvairioms karinėms platformoms, o taip pat vykdanti užsakymus Lenkijos gynybos institucijoms. Įmonė pabrėžia, kad esama infrastruktūra ir specialistų komanda sudaro prielaidas didinti apimtis ir plėsti veiklą.

    Europos kontekste tokie susitarimai atspindi platesnę tendenciją stiprinti regioninius pramonės pajėgumus ir kurti atsparesnes tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje tai ypač aktualu dėl didėjančių užsakymų, ilgesnių gamybos eilių ir poreikio kuo daugiau kritinių kompetencijų turėti arčiau galutinio naudotojo.

  • Lenkija siekia gaminti „Patriot“ raketas: JAV Valstybės departamentas davė pirminį pritarimą

    Lenkija artėja prie dar vieno svarbaus žingsnio stiprindama savo oro gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę. Šalies gynybos viceministras Cezary Tomczykas pareiškė, kad JAV Valstybės departamentas preliminariai pritarė galimybei Lenkijoje gaminti raketas sistemoms „Patriot“.

    Pasak jo, raketos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje, o sprendimas siejamas su platesniu planu šalyje sukurti aptarnavimo ir remonto bazę amerikietiškai karinei technikai. Lenkija pastaraisiais metais užsakė ne tik „Patriot“, bet ir F-35 naikintuvus, sraigtasparnius „Apache“ bei raketų sistemas „HIMARS“.

    Kas keičiasi dėl „Patriot“ raketų

    C. Tomczykas teigė, kad iš pradžių JAV pusė skeptiškai vertino idėją, jog Lenkija galėtų prisidėti prie pažangių „Patriot“ perėmėjų gamybos. Vis dėlto po vizitų ir derybų JAV, anot viceministro, atsirado daugiau atvirumo, o pirminis pritarimas atveria kelią konkretesniems sprendimams.

    „Gavome pirminį JAV Valstybės departamento pritarimą, kad galėtume gaminti raketas „Patriot“ sistemoms, jos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kol kas neaišku, kokia apimtimi gamyba galėtų būti lokalizuota ir per kiek laiko būtų pasiektas realus gamybos tempas. Tokie projektai paprastai priklauso nuo licencijų, technologijų perdavimo sąlygų, eksporto kontrolės reikalavimų ir tiekimo grandinių.

    Kodėl tai aktualu Europai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie oro gynybos raketų trūkumą ir užsitęsiančius pristatymo terminus. JAV atsargų mažėjimas ir didelė perėmėjų paklausa, susijusi su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir parama sąjungininkams, didina riziką, kad Europos užsakymai bus vykdomi lėčiau.

    Tokiame kontekste planas dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti arčiau regiono poreikių gali būti vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo gamybinių pajėgumų. Praktinė nauda būtų ne tik greitesnis aptarnavimas, bet ir didesnis atsparumas, jei geopolitinė situacija dar labiau paaštrėtų.

    Gynybos pramonė kaip ilgalaikė investicija

    Gamybos projektas taip pat reikštų naujas investicijas į infrastruktūrą, kvalifikaciją ir pramoninius pajėgumus, kurie vėliau galėtų būti panaudoti ir kitoms programoms. Gynybos pramonės plėtra regione dažnai siejama su siekiu turėti daugiau technologinių kompetencijų vietoje, kad kritinė įranga būtų ne tik perkama, bet ir prižiūrima bei modernizuojama arčiau dislokavimo vietų.

    Artimiausiu metu pagrindiniai klausimai bus susiję su konkrečiu modeliu, pagal kurį būtų kuriamas konsorciumas, ir su tuo, kokia dalis komponentų galėtų būti gaminama vietoje. Jei pirminis pritarimas virs formalizuotais susitarimais, Lenkija galėtų tapti vienu iš svarbesnių „Patriot“ ekosistemos centrų Europoje.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • Kanada pirmąkart pirks ginkluotę iš Lenkijos: labiausiai domina dronai ir bendri pirkimai per SAFE

    Kanada pirmą kartą planuoja įsigyti karinės įrangos iš Lenkijos gynybos pramonės, o didžiausią susidomėjimą, pasak Varšuvos atstovų, kelia dronai. Apie tai prieš Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizitą į CANSEC parodą Otavoje kalbėjo vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimais Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    CANSEC laikoma svarbiausiu Kanados gynybos ir saugumo sektoriaus renginiu, kuriame pristatomos naujausios technologijos ir mezgami tiekimo grandinių ryšiai. Varšuva tikisi, kad kontaktai parodoje taps realių sutarčių pagrindu, o kanadiečių dėmesys dronams dera su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis.

    „Turime konkrečių sprendimų iš Kanados pusės: Kanada pirmą kartą nusprendė pirkti mūsų gynybos pramonėje“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Lenkijos pareigūnė pabrėžė, kad kanadiečių interesas siejamas ir su SAFE mechanizmu, kuris sudaro sąlygas bendrai pirkti įrangą su partneriais. Pasak jos, dalis pirkimų procedūrų, kai įranga skirta tik Lenkijai, turi trumpesnius terminus, tačiau bendri projektai su kitomis šalimis paprastai planuojami ilgesniam laikotarpiui.

    Kanados pusė taip pat signalizuoja, kad bendradarbiavimą norėtų plėsti ne tik pirkimais, bet ir pramoniniais partnerystės projektais. Viešai buvo nurodyta, kad svarstomos iniciatyvos su lenkų įmonėmis Lenkijoje, Ukrainoje ir pačioje Kanadoje, o tai reikštų platesnį technologijų perdavimo, gamybos ir aptarnavimo modelį.

    Šį dialogą papildo ir politinis formatas: Lenkija bei Kanada yra NATO sąjungininkės, o bendri gynybos pramonės projektai vertinami kaip būdas greičiau didinti pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo ribotų tiekėjų. Dronai čia tampa viena iš prioritetinių sričių dėl jų santykinai greito gamybos ciklo ir plataus panaudojimo nuo žvalgybos iki smūginių užduočių.

    Kanados gynybos institucijos taip pat yra patvirtinusios, kad operacija UNIFIER, kurios rėmuose Kanada prisideda prie Ukrainos pajėgų rengimo ir paramos, pratęsta iki 2029 metų. Nors dėl saugumo viešai nedetalizuojami galimi pajėgų dislokavimo pokyčiai regione, Otavoje akcentuojama, kad dėmesys kolektyvinei gynybai ir naujoms technologijoms išlieka.

    Artimiausiais mėnesiais papildoma platforma dvišaliams kontaktams turėtų tapti ir tarptautiniai gynybos pramonės renginiai Europoje, kur Kanada dalyvauja kaip partnerė, o Lenkija siekia pritraukti užsienio užsakymų. Jei planai virs sutartimis, tai būtų reikšmingas precedentas Lenkijos gynybos eksportui į Šiaurės Ameriką, ypač dronų segmente.

  • Lenkijos gynybos pramonė mato šansą Ukrainoje: ko reikia, kad pasienis ir gamyba pajudėtų

    Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.

    Pasienis: siaura vieta prekybai

    Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.

    „Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.

    Bendra gynybos gamyba ir dronai

    Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.

    Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.

    „PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.

    Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui

    Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.

    Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.

    Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.