CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • ZAE žada 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje: kodėl DI, energetika ir gynyba tapo prioritetu

    Jungtiniai Arabų Emyratai (ZAE) paskelbė apie ketinimą Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų. Pinigai būtų nukreipti į dirbtinio intelekto, energetikos ir gynybos projektus, o dalis planuojama Bavarijoje.

    ZAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi viešnagės Berlyne metu pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra ekonominių ryšių diversifikavimas ir prieiga prie naujų rinkų. Pasak jo, tai tik pradinis įsipareigojimas, o vėlesnė investicijų suma gali augti.

    „Mums svarbu, kad ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais. Žinutė paprasta: diversifikavimas ir alternatyvų paieška“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas stumia emyratus į Europą?

    Pastaraisiais metais turtingos Persijos įlankos valstybės aktyviai plečia partnerystes Europoje, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo vieno geopolitinio poliaus. Prie to prisideda ir sugriežtėjusi konkurencija dėl technologijų tiekimo grandinių, ir didėjantis neapibrėžtumas pasaulio saugumo aplinkoje.

    Vokietijai šios lėšos būtų reikšmingos dėl kelių priežasčių. Pirma, šaliai reikia naujų kapitalo šaltinių skaitmenizacijai, pramonės transformacijai ir energetikos perėjimui, antra, didėja spaudimas spartinti gynybos pramonės pajėgumus.

    Ministro teigimu, ZAE interesas gynybos srityje neapsiriboja vien įsigijimais. Akcentuojama ir technologijų partnerystė, įskaitant sprendimus, kurie galėtų būti pritaikomi tiek gamyboje, tiek modernių sistemų vystymui.

    DI ir duomenų centrai – investicijų ašis

    DI ir duomenų centrų infrastruktūra tampa kertiniu ZAE ekonomikos diversifikavimo elementu. Šalis siekia mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų ir stiprinti pozicijas aukštųjų technologijų sektoriuose, kur konkurencija tarp JAV, Europos ir Azijos tik aštrėja.

    Planuojamos investicijos Vokietijoje natūraliai siejasi ir su Europos poreikiu plėsti didelio našumo skaičiavimo pajėgumus. Sparčiai augant DI modelių apimtims ir energijos poreikiui, duomenų centrų plėtra vis dažniau vertinama kaip strateginis klausimas, apimantis ir energetinį saugumą.

    Be skaitmenizacijos, ZAE akcentuoja logistiką ir pramonės plėtrą, kur Vokietija išlieka viena stipriausių Europos gamybos ekosistemų. Tokia kryptis leidžia emyratams investuoti ne tik į finansinę grąžą, bet ir į ilgalaikius technologinius bei tiekimo grandinių ryšius.

    Regiono įtampa ir energetikos rizikos

    Persijos įlankos regione tvyranti įtampa išryškina energijos eksporto ir logistikos pažeidžiamumą, ypač kai sutrinka prekyba strategiškai svarbiais maršrutais. Tokios rizikos tiesiogiai veikia tiek energijos tiekimo stabilumą, tiek pasaulines tiekimo grandines.

    Šiame kontekste ZAE investicijos Europoje taip pat vertinamos kaip bandymas užsitikrinti platesnį partnerių ratą ir didesnį atsparumą galimiems eksporto ribojimams. Vokietija, didinanti gynybos ambicijas ir ieškanti technologinių sprendimų, emyratams tampa patraukliu, politiškai svarbiu tašku.

    Pranešama, kad ZAE atstovai šiemet lankėsi ir Lenkijoje, kur aptarti saugumo ir energetikos klausimai. Tai rodo platesnę strategiją stiprinti ryšius su Europos valstybėmis ne vien per prekybą, bet ir per saugumo bei infrastruktūros projektus.

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • PGZ laukia akcininkų pertvarka: ministerija siekia kapitalo ir sinergijų, bet sprendimų dar nėra

    Lenkijos valstybinės gynybos pramonės grupės PGZ artimiausiu metu gali laukti pokyčiai akcininkų struktūroje. Valstybės turto ministerija praneša svarstanti pertvarką, kuri, pasak ministro Wojciecho Balczuno, turėtų sustiprinti grupės finansavimo galimybes ir sukurti daugiau sinergijų su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis.

    Ministerija pabrėžia, kad galutinių sprendimų dar nėra, o prieš juos bus atliekamos verslo ir teisinės analizės. Šiuo metu PGZ akcininkų gretose jau yra valstybės kontroliuojami subjektai, todėl svarstomi pokyčiai būtų labiau struktūros „sutvarkymas“ ir galimas papildomų partnerių įtraukimas.

    Kapitalas – pagrindinis motyvas

    Vienas svarbiausių pertvarkos argumentų – didesnis priėjimas prie kapitalo. Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai didino gynybos išlaidas, o PGZ vykdo didelės apimties užsakymus šalies ginkluotosioms pajėgoms, tačiau ministerija vertina, kaip grupė išlaikys augimą pasikeitus vidaus užsakymų tempui.

    Ministro teigimu, PGZ tikslas – tapti tarptautiniu koncernu ir stabiliai plėstis už Lenkijos ribų. Tam reikėtų didesnio finansinio pajėgumo, aukštesnio kreditorių pasitikėjimo ir aiškesnės, investuotojams suprantamos nuosavybės struktūros.

    „Turime mąstyti ilguoju laikotarpiu. PGZ turi tapti tarptautiniu koncernu ir parduoti savo produktus visuose žemynuose“, – sakė Wojciech Balczun.

    „Orlen“ scenarijus – kol kas tik spėlionės

    Viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kad į PGZ akcininkų gretas galėtų įžengti energetikos ir degalų grupė „Orlen“. Vis dėlto ministras konkrečių įmonių neįvardija ir pabrėžia, kad šiame etape per anksti kalbėti apie konkrečius dalyvius.

    Ministerija akcentuoja, kad sinergijų paieška tarp valstybės valdomų įmonių vyksta plačiau ir nėra apribota vienu galimu sandoriu. Tai reiškia, kad svarstoma ne tik, kas galėtų prisidėti prie PGZ, bet ir kokią pridėtinę vertę tokia partnerystė sukurtų tiek gynybos pramonei, tiek kitoms strateginėms grandims.

    PGZ atnaujina vertinimą

    Pertvarkos pasirengimas jau apima PGZ vertės atnaujinimą. Ministerija nurodo, kad prieš bet kokius sprendimus bus reikalingos išsamios finansinės, verslo ir teisinės procedūros, o į procesą ketinama įtraukti ir valstybės teisinius patarėjus.

    Ministras taip pat pripažįsta, kad galimas sprendimas galėtų turėti ir fiskalinį poveikį, tačiau esminis kriterijus būtų nauda pačiai įmonių grupei. Platesniame kontekste tai siejama su valstybės portfelio peržiūra, kai dalis aktyvų gali būti konsoliduojami, perduodami kitoms institucijoms arba, jei nebeturi ekonominio pagrindo, restruktūrizuojami.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Lenkai parodys MSPO: „Rak“ minosvaidis ant konteinerio – kam to skirta ir kuo stebina kariškius

    Lenkai parodys MSPO: „Rak“ minosvaidis ant konteinerio – kam to skirta ir kuo stebina kariškius

    Tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO Kielcuose turėtų būti pristatytas neįprastas sprendimas – ant standartinio konteinerio sumontuotas minosvaidžio bokštelis. Nuotrauka jau spėjo sukelti diskusijų karinėje bendruomenėje, nes iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip nestandartinė platforma rimtam ginklui.

    Pagrindinė tokios koncepcijos idėja – mobilumas ir lankstumas. Konteinerinė sistema gali būti greičiau perdislokuojama, paprasčiau integruojama į skirtingas transporto priemones ar laikinus bazės infrastruktūros sprendimus, o prireikus – naudojama ir stacionariai svarbių objektų apsaugai.

    Panašūs sprendimai jau egzistuoja pasaulinėje rinkoje, pavyzdžiui, Suomijos 120 mm klasės minosvaidžių sistemos, montuojamos ant konteinerinių modulių. Tokie moduliai vertinami dėl to, kad tą patį ginklo vienetą galima pritaikyti sausumos pajėgoms, mechanizuotiems daliniams ar net kai kurioms jūrinėms platformoms, priklausomai nuo integracijos.

    Nuotraukoje matomas bokštelis siejamas su M120 „Rak“ sistema, kurią kuria ir gamina „Huta Stalowa Wola“ kartu su „WB Electronics“. Ši sistema žinoma ir iš savaeigių minosvaidžių variantų, integruotų į ratines platformas, o kaip pagrindinę ginkluotę naudoja 120 mm kalibro minosvaidį.

    „Rak“ šeimos sprendimuose paprastai integruojama TOPAZ mūšio valdymo sistema, kuri automatizuoja balistinius skaičiavimus ir padeda greičiau parengti ugnį. Tokios sistemos privalumas – trumpesnis laikas nuo taikinio gavimo iki pirmųjų šūvių, kas šiuolaikinėje karyboje tampa ypač svarbu dėl sparčiai augančios kontrbaterinės kovos rizikos.

    Skelbiama, kad bazinės konfigūracijos „Rak“ gali pasiekti 6–8 šūvius per minutę tempą, o gamintojai vysto ir patobulintas versijas. Anksčiau viešai pristatyta modernizuota bokštelio modifikacija su ilgesniu vamzdžiu siejama su didesniu šaudymo tempu, kuris deklaracijose gali siekti iki 10–12 šūvių per minutę.

    Gynybos pramonės apžvalgininkai taip pat mini, kad MSPO gali būti parodyta dar viena versija su atnaujintu užtaisymo automatu. Būtent konteinerinė demonstracija gali reikšti, kad gamintojas ieško naujų eksploatavimo scenarijų, kai tas pats bokštelis būtų pritaikomas tiek kovinei technikai, tiek greitam dislokavimui prie bazės ar laikino ugnies taško.

    Konteinerinis formatas dažnai siejamas ir su sąnaudomis: standartizuota logistika, paprastesnis transportavimas bei greitesnis paruošimas naudojimui gali mažinti bendrą diegimo kainą. Kartu tai leidžia greičiau didinti ugnies paramos pajėgumus ten, kur svarbiausia yra greitis, o ne maksimalus šarvavimas.

    Parodoje MSPO tikėtina bus pateikta daugiau techninių detalių, įskaitant integracijos variantus ir galimą paskirtį. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad toks sprendimas atspindi platesnę tendenciją gynybos pramonėje – moduliškumą, greitą perdislokavimą ir automatizaciją, įskaitant skaitmenines valdymo sistemas ir DI pagrįstą duomenų apdorojimą.

  • Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pradės bandymus, kuriais sieks įvertinti, ar šalies pramonė pajėgi greitai tiekti palyginti pigius smogiamuosius bepiločius orlaivius. Skelbiama, kad tikslas – pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį ir suduoti tikslius smūgius už priešininko linijų.

    Apie planuojamus bandymus pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybės atstovas Cezary Tomczyk per pristatymą prieš Kielcuose vyksiančią parodą MSPO. Lenkija atvirai signalizuoja, kad tokios galimybės reikalingos atgrasymui, o potencialiu grėsmių šaltiniu laikoma Rusija.

    „Toliau. Tiksliau. Dideliu mastu. Už priimtiną kainą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Šios krypties pajėgumai Lenkijoje įvardijami kaip Deep Precision Strike – masinis, preciziškas ir santykinai nebrangus gilaus užnugario taikinių naikinimas. Tokia logika remiasi šiuolaikinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur bepiločiai tapo vienu svarbiausių priemonių smogti logistikai, sandėliams, oro bazėms ir vadavietėms.

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad bandymai bus organizuojami etapais. Pirma planuojama tikrinti techninius parametrus poligone, o vėliau, jei sistemos atitiks reikalavimus, skrydžiai vyks iš anksto nustatytuose oro koridoriuose.

    Dėl saugumo bandymų metu bepiločiai neturės kovinių galvučių. Taip pat akcentuojama, kad gyventojai teritorijose, virš kurių vyks skrydžiai, bus iš anksto informuoti, o perspėjimai gali pasiekti gavėjus visoje šalyje.

    Lenkija jau turi ilgų nuotolių smūgio priemonių, įskaitant sparnuotąsias raketas „JASSM-ER“, kurias gali nešti F-16 naikintuvai, bei raketinius sprendimus, siejamus su „HIMARS“ šeima. Tačiau pabrėžiama, kad pigesni smogiamieji dronai turėtų papildyti šiuos pajėgumus ir leisti veikti gerokai didesniu mastu, kai svarbus ne vienas brangus smūgis, o nuoseklus spaudimas priešininko užnugariui.

    Neoficialiai minimas vienas iš galimų bandymų dalyvių – lenkiška klajojančios amunicijos sistema FlyFocus Striker, kuri apibūdinama kaip skraidančio sparno tipo platforma. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 40 kilogramų, be to, sistema esą buvo išbandyta ir Ukrainoje.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė demonstracija parodos proga. Pagrindinis tikslas – praktinė patikra, ar Lenkijos pramonė gali užtikrinti masinę gamybą, stabilų tiekimą ir priimtiną vieneto kainą, nes būtent šie veiksniai šiuolaikiniuose konfliktuose dažnai lemia realų pajėgumą, o ne vien technologinį prototipą.

    Kielcuose rengiama MSPO paroda prasidės rugsėjo 8 dieną, o išvakarėse planuojami dinaminiai ginkluotės pasirodymai poligone. Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Lenkija pateiks daugiau detalių apie bandymų grafiką, atrinktus sprendimus ir tolesnius pirkimų ar gamybos planus.

  • Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują tolimojo nuotolio smogiamąjį sprendimą – reaktyvinį bepiločio tipo „rakietodroną“ „Bars“. Kūrėjai teigia, kad modernizuota versija gali pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį, gabenti iki 60 kilogramų kovinę galvutę ir išvystyti didesnį nei 700 kilometrų per valandą greitį.

    Toks derinys reikšmingas ne tik dėl skaičių. Ukrainai jis svarbus kaip bandymas plėsti smogiamąsias galimybes nepriklausomai nuo politinių ir eksporto apribojimų, kurie dažnai taikomi Vakarų sparnuotosioms raketoms ar jų naudojimo geografijai.

    Kas yra rakietodronas?

    Gamintojas „Bars“ apibūdina kaip platformą, kuri teisiškai laikoma bepiločiu orlaiviu, tačiau funkcionaliai artima pigesniam sparnuotosios raketos analogui. Tokios sistemos idėja paprasta: pasiekti taikinius giliai priešo užnugaryje, naudojant masiškai gaminamą, palyginti nebrangų ir greitai modernizuojamą sprendimą.

    Pasak kūrėjų, „Bars“ konstrukcija nuo pirmojo prototipo patyrė daugiau nei keturiasdešimt oficialių modernizacijų. Vietoje vieno fiksuoto modelio formuojama modulinė platforma, kurią galima konfigūruoti skirtingoms užduotims, keičiant kuro ir naudingosios apkrovos proporcijas.

    Startas, valdymas ir DI

    Teigiama, kad „Bars“ startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, pasitelkiant nedidelį kietojo kuro greitintuvą. Paleidimo įrangos išvaizda ir detalės neviešinamos, siekiant apsunkinti jos identifikavimą ir sunaikinimą.

    Paskutiniame skrydžio etape operatorius, anot kūrėjų, gali perimti valdymą rankiniu būdu arba perduoti jį optinei taikymo sistemai. Komanda pripažįsta plačiai naudojanti dirbtinis intelektas įrankius, įskaitant projektavimo procesus ir mašininį matymą taikinių atpažinimui.

    „Didžiausias iššūkis išlieka ryšys virš priešo teritorijos, tačiau jau turime realaus laiko valdymo galimybes“, – sakė projekto atstovas.

    Gamyba Ukrainoje ir plėtra Europoje

    Kūrėjai tvirtina, kad apie 74 proc. „Bars“ gamybos vyksta Ukrainoje, o pagrindinis priklausomybės taškas iki šiol buvo reaktyvinis variklis. Anot jų, ukrainietiškas analogas jau pasiekė galutinių bandymų etapą, o gamybos mastelio didinimą labiausiai riboja būtent variklių tiekimo terminai.

    Taip pat patvirtinta, kad Vakarų Europoje steigiama bendra įmonė, kuri turėtų pradėti veiklą rudenį, o pirmieji vienetai iš europinės linijos Ukrainos gynybos pajėgas galėtų pasiekti spalio viduryje. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su infrastruktūros pažeidžiamumu karo sąlygomis.

    „Bars“ kūrėjai žada, kad artimiausiose modernizacijose bus siekiama dar didesnio greičio, ilgesnio nuotolio ir kitokios naudingosios apkrovos charakteristikos. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria tolimojo nuotolio smūgiams, logistikos trikdymui ir kritinės infrastruktūros taikinių pasiekimui už fronto linijos.

  • Vos ne bankrutavusi Huta Częstochowa grįžta su gynybos kontraktu: šarvo plienas tankams K2PL

    Lenkijos plieno gamintoja Huta Częstochowa po kelių metų krizių vėl atsidūrė dėmesio centre: neoficialiai skelbiama, kad įmonė ruošiasi tiekti šarvui skirtą plieną tankų K2PL programai. Apie planuojamą susitarimą pranešė Lenkijos žiniasklaida, o jo pasirašymo laukiama per tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO Kielcuose.

    Minimas partneris yra Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“, vystantis K2 platformą, o K2PL būtų Lenkijai pritaikyta versija. Toks užsakymas Huta Częstochowa reikštų svarbų sugrįžimą į gynybos pramonės tiekimo grandinę, kurioje šarvo plieno kokybė ir sertifikavimas yra kritiniai.

    Kas yra K2PL ir kodėl svarbus plienas

    K2PL projektas siejamas su vadinamąja tankų K2 polonizacija, kai dalis gamybos, surinkimo bei komponentų perkeliami į Lenkiją. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daug kalbama apie šio proceso iššūkius ir galimas vėlavimo rizikas, todėl vietinių tiekėjų įtraukimas laikomas vienu iš būdų stabilizuoti planus.

    Šarvo plienas yra viena iš sudėtingiausių tiekimo pozicijų: čia svarbūs ne tik metalo mechaniniai parametrai, bet ir atsparumo balistikai bandymai, nuoseklumas tarp partijų, atsekamumas bei atitiktis karinės paskirties produkcijos reikalavimams. Dėl to tokio tipo kontraktai paprastai vertinami kaip strateginiai.

    Nuo sustabdytos veiklos iki strateginio statuso

    Dar 2019 metais Huta Częstochowa faktiškai sustabdė gamybą, o įmonės ateitis ilgą laiką buvo neaiški dėl teisinių ir finansinių problemų. Vėliau įvyko keli nuosavybės ir veiklos modelio pokyčiai, įskaitant laikotarpius, kai gamyba vėl buvo stabdoma.

    Lūžiu tapo perėmimas į valstybinio kapitalo grupės „Węglokoks“ orbitą: po nuomos ir gamybos atnaujinimo įmonė pradėjo grįžti į rinką. Kartu Huta Częstochowa buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą dėl galimybių gaminti dvigubos paskirties produkciją, o tai sustiprino jos pozicijas gynybos segmentui.

    Taip pat akcentuojama, kad nuo balandžio įmonė turi leidimus, susijusius su šarvui ir balistinei apsaugai skirtų plieno gaminių gamyba bei prekyba. Jei susitarimas dėl K2PL plieno tiekimo pasitvirtintų, tai būtų aiškus ženklas, jog gamykla po ilgos turbulencijos pereina į augimo etapą.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.