Tag: Gynybos pramonė

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.

  • „Pratt & Whitney“ Rzeszove plečiasi: apie 90 mln. eurų į aukštos temperatūros aviacijos detales

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, priklausanti koncernui RTX, paskelbė apie gamyklos Rzeszove (Pietryčių Lenkija) plėtrą. Į projektą numatyta investuoti apie 90 mln. eurų, o gamybos pajėgumus iki 2028 metų planuojama didinti 30 proc.

    Įmonė teigia, kad plėtra orientuota į ypač sudėtingas variklių dalis ir medžiagas, skirtas vadinamosioms kritinėms komponentų grupėms. Tokios detalės turi veikti esant milžiniškoms apkrovoms, kai atskiros variklio dalys sukasi daugiau nei 10 000 apsisukimų per minutę, o temperatūra viršija 1 000 laipsnių Celsijaus.

    „Statysime modernų gamybos padalinį, kuriame kursime pažangias medžiagas, reikalingas labiausiai apkrautoms variklio dalims“, – sakė „Pratt & Whitney Rzeszów“ vadovas Piotras Owsickis.

    Pasak įmonės, Rzeszove atsiras naujas pastatas ir bent 140 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. naujų darbuotojų sudarys inžinieriai, o pagrindinės kompetencijos bus pažangioji gamyba ir medžiagų inžinerija.

    Plėtra siejama su trimis variklių programomis: civilinės aviacijos „GTF“ šeima (dar žinoma kaip PW1000G), taip pat karinės aviacijos F135 ir F100 varikliai. F135 naudojami penktos kartos naikintuvuose F-35, o F100 – ketvirtos kartos platformose, įskaitant F-16 šeimą.

    Įmonė akcentuoja ir technologinę projekto pusę: numatoma diegti procesus, susijusius su pažangiomis medžiagomis ir itin tikslia apdirbimo kultūra. Tokiose grandyse kritiškai svarbus žaliavų švarumo patvirtinimas, kokybės kontrolė bei atsekamumas, nes galutinės detalės turi patikimai tarnauti daugelį metų.

    Platesniame kontekste tokios investicijos atspindi Europos aviacijos ir gynybos tiekimo grandinių stiprinimo kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina geopolitinė įtampa ir augantys saugumo poreikiai. Daug dėmesio skiriama gamybos lokalizacijai, pajėgumų didinimui ir dvigubos paskirties technologijoms, kurios gali būti pritaikomos tiek civiliniuose, tiek kariniuose produktuose.

    RTX grupė Lenkijoje veikia keliose vietose, o „Pratt & Whitney“ čia turi kelis padalinius. Bendrovė pabrėžia, kad investicijos Rzeszove yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria regione siekiama auginti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir inžinerines kompetencijas.

  • Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos premjero Donaldo Tusko kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jakubas Stefaniakas pareiškė, kad SAFE susitarimo pasirašymas yra istorinis momentas, galintis nulemti šalies gynybos ir pramonės kryptį dešimtmečiams. Jo teigimu, programa keičia požiūrį: svarbu ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir stiprinti vietos gamybą.

    Pasak J. Stefaniako, SAFE idėja gimė Lenkijoje, o vėliau įgavo europinį formatą. Jis pabrėžė, kad gynybos planavime vis daugiau dėmesio skiriama tiekimui iš vidaus ir pajėgumų kūrimui, kad krizės metu nebūtų priklausoma vien nuo importo.

    Kas yra SAFE ir kuo skiriasi

    Politikas tvirtino, kad SAFE rėmuose siūlomos paskolos yra pigesnės nei anksčiau naudoti finansavimo modeliai, minėdamas apie 3 proc. palūkanas. Jis lygino su ankstesniais skolinimosi sprendimais, kai, anot jo, finansavimo kaina siekė apie 4–6 proc., priklausomai nuo sandorių.

    J. Stefaniakas aiškino, kad esminis skirtumas yra ne vien palūkanos, o pinigų panaudojimo logika. Jo vertinimu, SAFE turi tapti impulsu Lenkijos gynybos pramonei, kad dalis išlaidų sugrįžtų į ekonomiką per užsakymus, darbo vietas ir technologijų plėtrą.

    Kiek įmonių gali laimėti

    Remdamasis pateiktais skaičiais, J. Stefaniakas sakė, kad Lenkijoje apie 12 000 įmonių turi potencialą bendradarbiauti su gynybos sektoriumi. Jo teigimu, papildomos lėšos turėtų būti juntamos ir valstybės valdomoje gynybos pramonės grupėje PGZ artimiausiais metais.

    Politikas priminė, kad PGZ veiklos rezultatai pastaraisiais metais augo, ir pateikė prognozę, jog SAFE poveikis galėtų dar labiau padidinti pelningumą. Jis nurodė, kad 2023 metais PGZ pelnas siekė apie 600 mln. zlotų, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o šiemet jis galėtų išaugti kelis kartus.

    Kritika ir rytinės sienos prioritetai

    J. Stefaniakas teigė, kad SAFE, jo manymu, turi „vieną trūkumą“ – tapo politinių ginčų objektu. Anot jo, dalis kritikos kyla ne tiek iš programos turinio, kiek iš vidaus politikos kovų.

    Jis taip pat akcentavo, kad dalis SAFE lėšų bus nukreipta rytinės Lenkijos sienos apsaugai, įskaitant modernias stebėjimo priemones ir skaitmeninius sprendimus. Politikas kalbėjo apie išaugintą karių ir pareigūnų skaičių pasienyje bei apie infrastruktūros modernizavimą.

    Lenkijai Europos Komisija yra priskyrusi 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų paketą, o Varšuva skelbia sieksianti, kad 89 proc. šių lėšų atitektų vietos pramonei ir ekonomikai. J. Stefaniakas taip pat atmetė teiginius, esą didelė SAFE pinigų dalis būtų perkelta į užsienio kapitalo įmones, pabrėždamas nacionalinį interesą.

  • Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, pasirašiusia susitarimą dėl SAFE programos, skirtos gynybos pajėgumams stiprinti ir su tuo susijusioms investicijoms. Dokumentas pasirašytas premjero kanceliarijoje, dalyvaujant premjerui Donaldui Tuskui ir šalies vyriausybės nariams.

    Susitarimą pasirašė viceministras pirmininkas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, taip pat Europos Komisijos nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas. Lenkijos pusė pabrėžė, kad SAFE turėtų didinti valstybės saugumą ir mažinti skolinimosi kaštus modernizuojant kariuomenę.

    Kas yra SAFE ir kokios sumos minimos?

    SAFE kontekste Lenkijos ministrai kalbėjo apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų bendrą programos apimtį, kurią Europos lygmeniu planuojama nukreipti gynybos projektams finansuoti. Esminė idėja ta, kad skolinasi Europos Komisija, todėl valstybės narės gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, nei skolindamosi atskirai rinkose.

    Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio modelio Lenkijos viešiesiems finansams sutaupymai gali siekti 80 mlrd. zlotų, tai yra apie 18 mlrd. eurų. Jo vertinimu, tai svarbu ne tik biudžetui, bet ir visai ekonomikai, nes gynybos pramonė gali tapti vienu pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    Trys tikslai: saugumas, pramonė, darbo vietos

    Finansų ir ekonomikos ministras įvardijo tris SAFE tikslus: pirmiausia saugumo stiprinimą, antra, inovatyvios ir konkurencingos gynybos pramonės plėtrą, trečia, darbo vietų kūrimą regionuose. Jo teigimu, reikšminga finansavimo dalis turėtų pasiekti vietos gamyklas ir tiekimo grandines.

    Minėtos konkrečios vietovės, kuriose veikia su gynybos sektoriumi susiję pajėgumai: Stalowa Wola, Skarżysko-Kamienna, Tarnów ir Gdynė. Lenkijos vyriausybė signalizuoja, kad SAFE finansavimas galėtų paspartinti gamybos plėtrą ir užsakymų ciklus, o kartu sustiprinti technologinę bazę.

    „Nėra efektyvesnio modernizacijos finansavimo šaltinio nei SAFE, o sutaupymai viešiesiems finansams gali siekti apie 18 mlrd. eurų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl Lenkija skuba ir ką tai reiškia regionui?

    Lenkijos susitarimas buvo patvirtintas pirmasis iš 19 programoje dalyvaujančių valstybių, o kita šalis pagal pasirašymo eilę minima Lietuva. Varžymasis dėl greitesnio starto rodo, kad valstybės siekia kuo anksčiau užsitikrinti finansavimo rėmus projektams, kurie susiję su įsigijimais, gamybos plėtra ir infrastruktūra.

    Lenkijos argumentas remiasi ir kaštų logika: kai skolinasi Europos Komisija, palūkanų sąlygos paprastai būna artimesnės ES lygio skolinimosi kainai, o ne pavienių valstybių rizikos vertinimui. Domańskis viešai tikino, kad pasirašant susitarimą „ranka nesudrebės“, pabrėždamas, jog tai, jo vertinimu, Lenkijai itin palankus sprendimas.

  • Kas uždirba iš JAV ir Izraelio karo su Iranu: BBC įvardijo sektorius, tarp jų – bankai

    JAV ir Izraelio karinis konfliktas su Iranu, kurio pradžia siejama su vasario 28 dieną įvykusiais smūgiais, sukėlė bangavimą pasaulio rinkose. BBC apžvalgoje išskiriama, kad daliai sektorių tai tapo postūmiu fiksuoti išskirtinius finansinius rezultatus, nors bendra ekonominė aplinka išlieka įtempta.

    Didžiausias tiesioginis poveikis siejamas su energijos tiekimo rizikomis, ypač dėl strateginių maršrutų Persijos įlankoje. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie laivybos ribojimus, nes tai tiesiogiai didina naftos kainų svyravimus ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Naftos kainos ir milžinų pelnai

    BBC nurodo, kad kylant naftos kainoms išlošė dalis didžiųjų energetikos bendrovių. Pavyzdžiui, BP skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo iki maždaug 3,0 mlrd. eurų, o „Shell“ pranešė apie maždaug 6,5 mlrd. eurų pelną per tą patį laikotarpį.

    Vis dėlto ne visų sektoriaus lyderių rezultatai gerėjo vienodai. „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pelnai, lyginant su praėjusiais metais, buvo kuklesni, tačiau įmonės vis tiek pranoko analitikų lūkesčius, o tai rodo, kad rinka tikėjosi dar didesnio neapibrėžtumo.

    Bankai: suaktyvėjo sandoriai ir prekyba

    BBC taip pat atkreipė dėmesį į Volstrito bankų rezultatus, kurie per geopolitines įtampas dažnai gauna papildomų pajamų iš prekybos, rizikos valdymo ir konsultavimo. Skelbiama, kad šešios didžiausios JAV finansų institucijos per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius bendrai uždirbo apie 44,6 mlrd. eurų.

    Tokie skaičiai paprastai siejami su išaugusiu klientų poreikiu apsidrausti nuo kainų šuolių, didesniais prekybos apimčių svyravimais ir aktyvesniu kapitalo perskirstymu. Tačiau bankų rezultatai nereiškia, kad rizika sumažėjo: rinkoms nervingai reaguojant, auga ir galimų nuostolių scenarijų spektras.

    Gynyba ir atsinaujinanti energetika

    Konfliktas didina ir gynybos pramonės užsakymus, ypač oro gynybos, priešraketinių sistemų, kovos su dronais ir amunicijos segmentuose. BBC cituota analitikė Emily Sawicz pabrėžė, kad įtampa „pagilino spragas oro gynybos pajėgumuose ir paspartino investicijas į priešraketinę gynybą, antidronų sistemas ir karinę įrangą Europoje bei JAV“.

    Gynybos sektoriaus įmonės tokiomis sąlygomis dažnai gauna ne tik didesnius užsakymus, bet ir ilgesnio laikotarpio sutartis, kurios stabilizuoja pajamas. Tarp minimų bendrovių – ir BAE Systems, kuri nurodė laukianti pardavimų ir pelno augimo dėl didėjančių valstybių išlaidų gynybai.

    Kartu karas ir energijos tiekimo rizikos tampa argumentu spartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes šalys ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių. BBC nurodo, kad „Octopus Energy“ fiksavo ryškų susidomėjimo šuolį, o saulės elektrinių įrangos pardavimai, remiantis pateiktais duomenimis, nuo vasario pabaigos augo apie 50 proc.

    Nors balandžio 8 dieną buvo paskelbtos paliaubos, derybos dėl ilgalaikio konflikto užbaigimo, kaip pažymi BBC, iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai reiškia, kad rinkų nervingumas, o kartu ir staigesni kainų bei užsakymų ciklai dalyje sektorių, gali išlikti ilgiau.

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.

  • Gynybos pramonė gali įdarbinti „Rafako“ ir Huta Częstochowa, bet pagrindinis stabdis – laikas

    Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.

    Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.

    Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?

    Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.

    Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.

    „Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.

    Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?

    Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.

    Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.

    Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?

    Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.

    Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.