Tag: Gynybos pramonė

  • Lenkijos gynybos pramonė mato šansą Ukrainoje: ko reikia, kad pasienis ir gamyba pajudėtų

    Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.

    Pasienis: siaura vieta prekybai

    Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.

    „Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.

    Bendra gynybos gamyba ir dronai

    Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.

    Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.

    „PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.

    Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui

    Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.

    Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.

    Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    Italijos gynybos pramonės grupė „Leonardo“ plečia veiklą Persijos įlankos regione: pasirašyta maždaug 320 mln. eurų vertės sutartis su Abu Dabio laivų statybos bendrove ADSB, priklausančia EDGE grupei. Pagal susitarimą „Leonardo“ tieks jūrų kovos sistemas naujos kartos patruliniams laivams, kuriuos Kuveitas užsakė pagal programą Al Dorra.

    Kuveitas šia programa siekia modernizuoti savo karines jūrų pajėgas, užsakydamas aštuonis FALAJ 3 tipo pakrantės patrulinius laivus. Laivai statomi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o itališkos sistemos turėtų sustiprinti jų kovinius ir stebėjimo pajėgumus, ypač jūrinės infrastruktūros apsaugos užduotims.

    Kas bus įdiegta į laivus

    Pagal sutartį „Leonardo“ numatyta tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą KRONOS NAVAL HP ir 76 mm SUPER RAPIDO artilerijos sistemą. Taip pat į komplektą įtraukiami STRALES valdomi šaudmenys, skirti didesniam taiklumui ir greitesnei reakcijai į greitai kintančias grėsmes.

    Tokio tipo integruotos sistemos gynybos rinkoje vertinamos kaip vienas svarbiausių laivo modernumo kriterijų, nes leidžia apjungti jutiklius, ginkluotę ir ryšio kanalus į vieną valdymo architektūrą. Dėl to didėja laivo situacinis suvokimas, o įgulos sprendimai priimami greičiau.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Gynybos ryšiai tarp Italijos ir Kuveito pastaraisiais metais stiprėja ne tik jūroje. Skelbiama, kad Italijos ir Kuveito karinės oro pajėgos atnaujino trejų metų bendradarbiavimo susitarimą, apimantį personalo rengimą, paramą elektroninės kovos srityje ir bendrą veiklų koordinavimą.

    Kuveitas dar 2016 metais užsakė 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šalies pajėgose. Be to, iki 2029 metų pabaigos numatytos integruotos logistinės priežiūros ir mokymų paslaugos, kurios turi užtikrinti ilgalaikį technikos parengtį ir personalo kompetencijas.

    Karinė situacija regione ir planai 2026 metams

    Italija regione palaiko ir tiesioginį karinį buvimą Kuveite, Ali Al Salem bazėje dislokuodama apie 320 karių bei įvairius oro pajėgumus. Šis kontekstas ypač reikšmingas, nes Persijos įlanka pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių pasaulio zonų, kur karinės rizikos persidengia su energetikos ir laivybos saugumu.

    „Leonardo“ ir EDGE bendradarbiavimas, trunkantis apie du dešimtmečius, jau siejamas su maždaug 30 jūrinių vienetų pristatymu. Abi pusės taip pat spartina bendros įmonės kūrimą, kuri, kaip skelbiama, 2026 metais turėtų pradėti veiklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apimdama projektavimo, gamybos ir mokymų kryptis bei intelektinės nuosavybės licencijavimą.

    Tokie projektai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją gynybos pramonėje, kai dideli kontraktai vis dažniau siejami su vietinės kompetencijos auginimu, technologijų perdavimo modeliais ir mokymų infrastruktūra. Tai leidžia pirkėjams mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių, o gamintojams užsitikrinti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo rinką.

  • Naujas neardomųjų bandymų centras „Gamrat“: RTG laboratorija per 9 mėnesius stiprina gynybos pramonę

    Lenkijos specialiosios gamybos bendrovėje „Gamrat“ Jasle pradėjo veikti naujas Neardomųjų bandymų centras, skirtas pramoninei radiografijai ir kokybės kontrolei. Laboratorija leis tikrinti, be kita ko, raketinių variklių komponentus, aukštos energijos gaminius ir kompozitiniais degalais paremtas pavaros sistemas.

    Projekto esmė – iki šiol naudotos RTG patikros grandies modernizavimas ir išplėtimas, pereinant nuo vienos rankiniu būdu valdomos darbo vietos prie visiškai automatizuoto sprendimo. Naujasis kompleksas sudarytas iš trijų nepriklausomų rentgeno kabinų, kurios leidžia lygiagrečiai vykdyti patikras ir didinti pralaidumą.

    Kaip veikia atnaujinta RTG patikra

    Sistema integruota su bendra transportavimo įranga, kuri automatizuotai atlieka palečių užkrovimą, pozicionavimą ir iškrovimą be operatoriaus įsikišimo. Valdymo algoritmai paskirsto srautus pagal tuo metu laisvas kabinas ir subalansuoja apkrovą, kad būtų mažiau prastovų.

    Radiografinė programinė įranga užtikrina vaizdinimo kokybės kontrolę, parametrų fiksavimą ir automatinį patikros dokumentavimą. Tokia praktika gynybos ir aviacijos tiekimo grandinėse svarbi ne tik dėl atsekamumo, bet ir dėl rezultatų pakartojamumo, kai gaminiai tikrinami skirtingais etapais ar skirtingose vietose.

    Reikšmė gynybos pramonei

    Neardomieji bandymai yra vienas kritinių žingsnių, kai reikia patikimai įvertinti detalių vidinę struktūrą jų neardant, ypač dirbant su sudėtingais metalų lydiniais ar kompozitais. Tokie sprendimai mažina riziką gamyboje, sutrumpina broko nustatymo laiką ir padeda greičiau patvirtinti gaminius serijinei gamybai.

    Centro atidarymas siejamas su platesniu tikslu didinti regiono gamybos ir tyrimų pajėgumus bei trumpinti terminus, kurie tampa esminiai sparčiai augant užsakymams gynybos sektoriuje. Skelbiama, kad investicija įgyvendinta per 9 mėnesius, o didžiąją darbų dalį atliko vietos pramonė.

    „Naujo Neardomųjų bandymų centro atidarymas didina ne tik „Gamrat“ tyrimų ir gamybos potencialą, bet ir visos PGZ grupės pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos pramonės grupės vadovas Adam Leszkiewicz.

    Projekto rangovu įvardijama Lenkijos bendrovė „Casp System“, dirbanti neardomųjų bandymų infrastruktūros srityje. Investicijos vertė siekė apie 2 500 000 eurų, o finansavimas, kaip nurodoma, buvo užtikrintas iš įmonės lėšų, akcentuojant vietos tiekimo grandinę.

    „Gamrat“ specializuojasi kietojo raketinio kuro, artilerinių ir minosvaidžių parakų bei pirotechnikos gamyboje, taip pat turi laboratorinę bazę fizikinėms ir cheminėms savybėms analizuoti. Naujas centras turėtų papildyti šiuos pajėgumus, sustiprindamas gaminių kontrolę nuo ankstyvų etapų iki galutinės patikros.

  • Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    300 mln. eurų trijų metų kredito linija

    Suomijos kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė užsitikrinusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Tokia priemonė paprastai naudojama kaip finansinis rezervas, kurį įmonė gali pasitelkti pagal poreikį, o ne iškart pasiimti visą sumą.

    „ICEYE“ nurodo, kad kredito linija skirta padėti išduoti garantijas pagal klientų sutartis, palaikyti tolesnį augimą ir užtikrinti papildomą likvidumo pagalvę. Tai ypač aktualu dirbant su valstybiniais ir gynybos sektoriaus klientais, kur sutartyse dažnai reikalaujama bankinių garantijų.

    Kas finansuoja ir ką tai signalizuoja rinkai

    Kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, o „Citi“ ir „Danske Bank“ veikė kaip jungtiniai pasauliniai koordinatoriai ir pagrindiniai sandorio organizatoriai. Bendrovė teigia, kad bankų grupės geografinė aprėptis ir kompetencijos dera su „ICEYE“ plėtros į naujas rinkas planu.

    Tokio tipo sandoriai technologijų įmonėms paprastai siunčia kelis signalus: kreditoriai vertina verslo modelį kaip pakankamai tvarų, o pati įmonė siekia daugiau lankstumo vykdydama didesnės apimties sutartis. Tai taip pat leidžia greičiau reaguoti į augančią paklausą, nekeičiant kapitalo struktūros taip, kaip tai darytų naujas nuosavybės kapitalo pritraukimas.

    „2025 metai buvo lūžio taškas, kai vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus. Ši kredito linija atspindi pasitikėjimą „ICEYE“ ir sustiprina mūsų finansinį lankstumą augant suverenių žvalgybos pajėgumų paklausai“, – sakė „ICEYE“ iždo vadovas John Lauria.

    Kuo užsiima „ICEYE“ ir kodėl jos sprendimai paklausūs

    2015 metais įkurta „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovų sprendimus, leidžiančius stebėti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Bendrovė valdo vieną didžiausių tokio tipo palydovų grupių, o pagrindinis jos pranašumas siejamas su greitu pakartotiniu tos pačios vietos stebėjimu ir santykinai maža duomenų gavimo delsa.

    „ICEYE“ teikia duomenis ir sistemas gynybos bei žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo ir ekstremalių situacijų valdymo sektoriams. Pastaraisiais metais augantis suverenių pajėgumų poreikis reiškia, kad valstybės vis dažniau nori ne tik pirkti duomenis, bet ir turėti savo valdomas sistemas ar išskirtinę prieigą prie palydovų pajėgumų.

    Naujausi projektai ir plėtra

    Bendrovė pastaruoju metu akcentavo kelis didesnius projektus: ji perdavė Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms „MikroSAR“ radarinių palydovų žvalgybos sistemą, o taip pat pranešė į orbitą iškėlusi šešis naujus didesnės raiškos SAR palydovus. Tokie papildymai paprastai didina visos grupės pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams dažnesnį teritorijų stebėjimą.

    „ICEYE“ taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl suverenių SAR sistemų tiekimo Švedijos ginkluotosioms pajėgoms per Švedijos gynybos įsigijimų instituciją. Be to, bendrovė su „Rheinmetall“ yra įsteigusi jungtinę įmonę Vokietijoje ir skelbė apie didelės vertės kosminės žvalgybos projektą, susijusį su išskirtine prieiga prie radarinių palydovų pajėgumų.

    „ICEYE“ teigimu, po stipraus 2025 metų finansinio ir operacinio periodo, kai bendrovė augo ir plėtė tarptautines komandas, ji tikisi panašios augimo dinamikos ir 2026 metais. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose Europos ir kitose pasaulio rinkose.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italijos sausumos pajėgos Esercito Italiano surengė bandymus, kuriuose pastebėtas lenkų sunkusis kovinis robotas PIAP HUNTeR. Tai reikšmingas signalas Lenkijos gynybos pramonei, nes rodo augantį NATO šalių dėmesį antžeminėms bepilotėms platformoms.

    Apie bandymus viešai priminė socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matomas PIAP HUNTeR. Nors oficialių techninių vertinimų detalės paprastai neviešinamos, pats faktas, kad sistema išriedėjo į italų poligoną, laikomas svarbiu žingsniu realių scenarijų patikrai.

    Kas yra PIAP HUNTeR

    PIAP HUNTeR sukurtas Łukasiewicz tinklo Pramoniniame automatikos ir matavimų institute, dar žinomame kaip Łukasiewicz-PIAP. Platforma priskiriama sunkiųjų antžeminių bepilų transporto priemonių kategorijai, skirta veikti sudėtingame reljefe ir miesto aplinkoje.

    Skelbiama, kad robotas sveria daugiau nei 4 tonas ir yra beveik 5 metrų ilgio, todėl gali gabenti didesnę įrangos ir jutiklių apkrovą nei lengvesnės klasės robotai. Konstrukcija orientuota į daugiafunkciškumą, kai ta pati bazė pritaikoma skirtingoms užduotims.

    Vienas svarbiausių bruožų yra hibridinė pavara, leidžianti pasiekti didesnį greitį ir kartu suteikti galimybę judėti elektriniu režimu tyliau. Toks režimas praktikoje naudingas žvalgybai ir patruliavimui, kai siekiama mažesnio akustinio pėdsako.

    Kokias užduotis gali atlikti

    Tipinė tokio tipo platformų paskirtis yra žvalgyba, perimetro kontrolė ir patruliavimas, ypač ten, kur rizika žmonėms didelė. PIAP HUNTeR gali būti komplektuojamas su dienos ir nakties kameromis bei termovizija, kad operatorius galėtų stebėti aplinką riboto matomumo sąlygomis.

    Pagal aprašomas konfigūracijas robotas gali būti pritaikytas logistikai, sužeistųjų evakuacijai ar įrangos pervežimui, taip mažinant karių ekspoziciją apšaudomose zonose. Tokios funkcijos šiuolaikiniuose konfliktuose vertinamos vis labiau, nes leidžia išlaikyti tempo pranašumą ir taupyti personalą.

    Ginkluotoje versijoje minima nuotoliniu būdu valdoma kovinė stotis AREX ZMU-03 su 12,7 milimetro kulkosvaidžiu. Tokiu atveju platforma galėtų veikti kaip ugnies paramos ar kolonų apsaugos priemonė, tačiau realų naudojimą lemia doktrina, ryšio patikimumas ir taisyklės dėl ginklo panaudojimo.

    Kodėl italų bandymai svarbūs

    Europos kariuomenės pastaraisiais metais spartina antžeminių bepilų integraciją, nes Ukrainos kare ypač išryškėjo nuotolinių sistemų reikšmė žvalgybai, taikinių nustatymui ir pajėgų apsaugai. Antžeminiai robotai laikomi vienu iš atsakų į personalo trūkumą ir augančius reikalavimus saugumui.

    Bandymų geografija taip pat svarbi: Italija yra viena didžiųjų NATO narių, todėl jos susidomėjimas gali atverti kelią platesniam vertinimui, interoperabilumo patikrai ir potencialiai pramoniniam bendradarbiavimui. Gynybos rinkoje vien demonstracija poligone dažnai tampa esminiu argumentu tolesnėms deryboms.

    „Tokio tipo bandymai rodo, kad antžeminiai robotai iš nišinės technologijos virsta praktišku įrankiu, kurį NATO šalys nori matyti savo daliniuose“, – sakė gynybos technologijas stebintis analitikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmei neužtenka vien platformos: reikia patikimo valdymo ryšio, atsparumo elektroninei kovai, saugaus integravimo į ryšių ir vadovavimo grandines. Būtent tokie klausimai paprastai ir tikrinami bandymuose, kai technika susiduria su realiomis sąlygomis.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.