CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italijos sausumos pajėgos Esercito Italiano surengė bandymus, kuriuose pastebėtas lenkų sunkusis kovinis robotas PIAP HUNTeR. Tai reikšmingas signalas Lenkijos gynybos pramonei, nes rodo augantį NATO šalių dėmesį antžeminėms bepilotėms platformoms.

    Apie bandymus viešai priminė socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matomas PIAP HUNTeR. Nors oficialių techninių vertinimų detalės paprastai neviešinamos, pats faktas, kad sistema išriedėjo į italų poligoną, laikomas svarbiu žingsniu realių scenarijų patikrai.

    Kas yra PIAP HUNTeR

    PIAP HUNTeR sukurtas Łukasiewicz tinklo Pramoniniame automatikos ir matavimų institute, dar žinomame kaip Łukasiewicz-PIAP. Platforma priskiriama sunkiųjų antžeminių bepilų transporto priemonių kategorijai, skirta veikti sudėtingame reljefe ir miesto aplinkoje.

    Skelbiama, kad robotas sveria daugiau nei 4 tonas ir yra beveik 5 metrų ilgio, todėl gali gabenti didesnę įrangos ir jutiklių apkrovą nei lengvesnės klasės robotai. Konstrukcija orientuota į daugiafunkciškumą, kai ta pati bazė pritaikoma skirtingoms užduotims.

    Vienas svarbiausių bruožų yra hibridinė pavara, leidžianti pasiekti didesnį greitį ir kartu suteikti galimybę judėti elektriniu režimu tyliau. Toks režimas praktikoje naudingas žvalgybai ir patruliavimui, kai siekiama mažesnio akustinio pėdsako.

    Kokias užduotis gali atlikti

    Tipinė tokio tipo platformų paskirtis yra žvalgyba, perimetro kontrolė ir patruliavimas, ypač ten, kur rizika žmonėms didelė. PIAP HUNTeR gali būti komplektuojamas su dienos ir nakties kameromis bei termovizija, kad operatorius galėtų stebėti aplinką riboto matomumo sąlygomis.

    Pagal aprašomas konfigūracijas robotas gali būti pritaikytas logistikai, sužeistųjų evakuacijai ar įrangos pervežimui, taip mažinant karių ekspoziciją apšaudomose zonose. Tokios funkcijos šiuolaikiniuose konfliktuose vertinamos vis labiau, nes leidžia išlaikyti tempo pranašumą ir taupyti personalą.

    Ginkluotoje versijoje minima nuotoliniu būdu valdoma kovinė stotis AREX ZMU-03 su 12,7 milimetro kulkosvaidžiu. Tokiu atveju platforma galėtų veikti kaip ugnies paramos ar kolonų apsaugos priemonė, tačiau realų naudojimą lemia doktrina, ryšio patikimumas ir taisyklės dėl ginklo panaudojimo.

    Kodėl italų bandymai svarbūs

    Europos kariuomenės pastaraisiais metais spartina antžeminių bepilų integraciją, nes Ukrainos kare ypač išryškėjo nuotolinių sistemų reikšmė žvalgybai, taikinių nustatymui ir pajėgų apsaugai. Antžeminiai robotai laikomi vienu iš atsakų į personalo trūkumą ir augančius reikalavimus saugumui.

    Bandymų geografija taip pat svarbi: Italija yra viena didžiųjų NATO narių, todėl jos susidomėjimas gali atverti kelią platesniam vertinimui, interoperabilumo patikrai ir potencialiai pramoniniam bendradarbiavimui. Gynybos rinkoje vien demonstracija poligone dažnai tampa esminiu argumentu tolesnėms deryboms.

    „Tokio tipo bandymai rodo, kad antžeminiai robotai iš nišinės technologijos virsta praktišku įrankiu, kurį NATO šalys nori matyti savo daliniuose“, – sakė gynybos technologijas stebintis analitikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmei neužtenka vien platformos: reikia patikimo valdymo ryšio, atsparumo elektroninei kovai, saugaus integravimo į ryšių ir vadovavimo grandines. Būtent tokie klausimai paprastai ir tikrinami bandymuose, kai technika susiduria su realiomis sąlygomis.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Dėbline pasirašyta sutartis, kuri turėtų iš esmės pakeisti M1 „Abrams“ tankų eksploataciją regione: čia planuojama įkurti autorizuotą AGT 1 500 dujų turbinų aptarnavimo ir remonto centrą. Susitarimą sudarė Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 1 S.A. ir „Honeywell“.

    Projektas pristatomas kaip pirmasis tokio tipo centras Europoje, skirtas pramoninio lygio remontui. Skelbiama, kad centras veiklą turėtų pradėti 2028 metų pirmąjį ketvirtį, o investicijų vertė siekia apie 300 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 280 mln. eurų.

    Kodėl AGT 1 500 tokia svarbi?

    AGT 1 500 yra vienas labiausiai išskirtinių „Abrams“ konstrukcijos elementų, nes tai dujų turbina, o ne dyzelinis variklis, kaip daugumoje šiuolaikinių pagrindinių kovos tankų. Ši turbina siejama su dideliu galingumu ir specifine eksploatacija, reikalaujančia specializuoto aptarnavimo.

    Viešai pabrėžiama ir turbinų universalumo idėja: AGT 1 500 paprastai naudoja dyzeliną, tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti pritaikyta ir kitokiam kurui. Kartu tai technologija, kurios remonto grandinė ir atsarginių dalių tiekimas kariniu požiūriu laikomi kritiškai svarbiais.

    Ką tai reiškia Lenkijos kariuomenei?

    Esminis pokytis tas, kad sudėtingiausi variklių remonto darbai būtų atliekami šalies teritorijoje, o ne siunčiant agregatus į užsienį. Tai trumpina logistikos grandinę, didina parengtį ir leidžia planuoti techninį aptarnavimą patikimiau, ypač augant sunkiųjų platformų skaičiui.

    Lenkija yra viena didžiausių „Abrams“ naudotojų Europoje, todėl poreikis turėti vietinę pramoninę kompetenciją tampa praktiškai neišvengiamas. Šalia tankų minimi ir giminingi, jų bazę naudojantys šarvuoti remonto bei evakuacijos variantai, kuriems taip pat reikia tos pačios jėgainės aptarnavimo.

    Ar centras aptarnaus ir kitų šalių techniką?

    Nors Dėblino projektas įvardijamas kaip potencialiai reikšmingas visam regionui, realistiškai jis pirmiausia kuriamas nacionaliniams poreikiams. Vis dėlto teoriškai ateityje paslaugomis galėtų domėtis ir kitos valstybės, įsigyjančios „Abrams“, taip pat Europoje dislokuojami JAV padaliniai.

    Tokios infrastruktūros atsiradimas dera su platesne Europos tendencija stiprinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau naudotojo, kad technikos priežiūra nepriklausytų nuo ilgų tiekimo grandinių. Praktinis centro efektyvumas paaiškės artėjant 2028 metams, kai bus matomas realus remonto apimčių ir kompetencijų spektras.

  • DI lenktynėse Europa jau atsilieka: Lietuvos ir Lenkijos šansas – pramonės ir gynybos nišos

    Kur slypi reali konkurencija?

    Ekspertai, diskutuodami apie DI plėtrą regione, pabrėžia, kad Europa, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vargiai sukurs tiesioginius konkurentus pasaulio lyderiams, tokiems kaip „OpenAI“, „Google“ ar „Meta“. Milžiniškų universalių modelių lenktynėse pranašumą lemia kapitalas, duomenų mastas ir skaičiavimo infrastruktūra, kurią Europai sunku atkartoti tokiu tempu.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas likti vien technologijų vartotoju. Vis dažniau akcentuojama kryptis – mažesni, konkrečioms sritims pritaikyti modeliai ir sprendimai, kurie kuria vertę ten, kur svarbios specifinės žinios, pramoniniai duomenys ir saugumo reikalavimai.

    Nišos: pramonė, energetika, gynyba

    Didžiausias Europos pranašumas – stipri pramoninė bazė ir įmonės, turinčios unikalius procesų duomenis. Dėl to DI sprendimai gamybai, energetikai, sveikatos apsaugai, kibernetiniam saugumui ir vadinamosioms dvejopos paskirties technologijoms gali tapti sritimis, kuriose kuriama apčiuopiama ekonominė grąža.

    Kartu augantis saugumo iššūkių fonas skatina investicijas į gynybos ir civilines DI taikymo kryptis: autonomines sistemas, robotiką, dronų valdymą, logistinių grandinių optimizavimą, situacijos suvokimo sprendimus. Tokie produktai dažnai pritaikomi ir civilinėms reikmėms – nuo gelbėjimo darbų iki žemės ūkio.

    „Mūsų šansas yra nišose: nereikia didžiausių modelių, svarbiau – pritaikyti sprendimai pramonei ir saugumui“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Kodėl verslas nusivilia DI?

    Pasak technologijų vadovų, dažna problema – įmonės bando diegti DI tikėdamosi, kad jis savaime „sutvarkys chaosą“. Jei procesai nėra apibrėžti, duomenys išmėtyti, o atsakomybės ir sprendimų grandinė neaiški, DI gali ne sumažinti, o sustiprinti veiklos netvarką.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas prasideda nuo procesų suvaldymo, duomenų kokybės, duomenų valdymo taisyklių ir aiškių tikslų. Tik po to DI tampa įrankiu, integruojamu į realų verslo veikimą, o ne atskiru IT eksperimentu.

    Taip pat pabrėžiama, kad DI negali būti vien IT skyriaus projektas. Kai sprendimai neįtraukiami į organizacijos veiklos modelį, neapibrėžiami savininkai ir rodikliai, bandomieji projektai dažnai įstringa ir nepasiekia masto.

    Mokslas, valstybė ir įmonės: be bendro stalo nebus proveržio

    Diskusijose kartojama, kad viena didžiausių regiono kliūčių – institucinis susiskaidymas, kai mokslas, verslas ir viešasis sektorius veikia atskirai. DI projektams reikia ilgalaikių partnerystės mechanizmų: bendrų duomenų iniciatyvų, bandomųjų poligonų, aiškaus viešųjų pirkimų kelio ir finansavimo perėjimui nuo prototipo prie diegimo.

    Kritinė ir vadinamoji „slėnio“ problema: tarp fundamentinių tyrimų ir komercinio produkto dažnai pritrūksta finansavimo bei užsakovo, kuris iškart testuotų sprendimą realioje aplinkoje. Dėl to siūloma daugiau dėmesio skirti taikomiesiems projektams ir stabiliai, keliems metams į priekį numatomai paramai.

    Atskirai akcentuojamas mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo. Jei DI diegimas jose taps masiškesnis, tai gali turėti greitą poveikį produktyvumui, tačiau tam reikia ne tik subsidijų, bet ir praktinės kompetencijų ugdymo sistemos bei aiškių sėkmės pavyzdžių.

  • „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pripažino neatmetanti galimybės ateityje prisidėti prie Europos gynybos pramonės. Įmonės vadovas Ola Källenius pabrėžė, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos žemyne gynybos pajėgumų stiprinimas tampa vis aktualesnis.

    Pasak jo, jei „Mercedes-Benz“ galėtų suvaidinti teigiamą vaidmenį, bendrovė būtų pasirengusi svarstyti paramą šiai krypčiai. Konkrečių planų vadovas neatskleidė, tačiau akcentavo, kad tokia veikla, jei ir atsirastų, būtų tik papildoma ir nedidelė, palyginti su pagrindiniu automobilių verslu.

    „Pasaulis tapo labiau nenuspėjamas, o Europai akivaizdžiai reikia stiprinti gynybos pajėgumus. Jei galime prisidėti teigiamai, būtume pasirengę tai daryti“, – sakė Ola Källenius.

    Gamyklos, darbuotojai ir persiorientavimas

    „Mercedes-Benz“ signalai nėra vieniši: Vokietijos automobilių sektoriui susiduriant su didėjančiu spaudimu, gynybos įmonės vis dažniau žvalgosi į automobilių gamyklas, kvalifikuotus darbuotojus ir pramoninę patirtį. Tai siejama su tuo, kad daliai gamyklų trūksta užsakymų, o gynybos pramonėje jų daugėja.

    Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra kalbėjusi apie galimą karinės paskirties transporto priemonių gamybą Osnabriuko gamykloje, kartu pabrėždama, kad ginklų ar tankų gamyba nėra numatoma. Tokie svarstymai atspindi platesnę tendenciją: ieškoma, kaip pramonės pajėgumus pritaikyti naujiems poreikiams, negriaunant branduolinės verslo dalies.

    Tuo pat metu „Rheinmetall“ yra minėjusi galimybę dalį su automobilių tiekimu susijusių padalinių pritaikyti gynybos gamybai. Įmonės vadovybė yra atkreipusi dėmesį, kad automobilių gamyklos tik iš dalies tinka karinei gamybai, o pertvarkymas gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Kodėl automobilių sektorius spaudžiamas?

    Vokietijos automobilių pramonę slegia keli veiksniai: aukšti gamybos kaštai, neapibrėžta paklausa Europoje, auganti konkurencija iš Kinijos ir prekybos politikos rizikos. Dėl to gamintojai priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti modelių portfelius ir investicijas.

    „Mercedes-Benz“ skelbė, kad 2025 metais pelnas smuko nuo 10,4 mlrd. eurų iki 5,3 mlrd. eurų, o pajamos mažėjo apie 9 proc. Ši dinamika kuria papildomą spaudimą ieškoti efektyvumo, geriau išnaudoti infrastruktūrą ir apsaugoti darbo vietas, nors sprendimai dažnai reiškia ir mažinimus.

    Gynybos pramonė auga, bet mastai skiriasi

    Gynybos sektorius Europoje pastaraisiais metais auga, nes valstybės didina išlaidas gynybai, ilgina užsakymų planavimą ir plečia gamybos pajėgumus. SIPRI duomenys rodo, kad didžiausių pasaulio ginklų gamintojų pajamos 2024 metais pasiekė rekordus, o tai sustiprino investuotojų ir pramonės susidomėjimą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia masto skirtumą: net ir sparčiai auganti gynybos pramonė vargiai gali pilnai kompensuoti automobilių sektoriaus sulėtėjimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių sektoriaus pajamos 2024 metais viršijo 540 mlrd. eurų, o penkios didžiausios šalies gynybos įmonės 2023 metais kartu sugeneravo kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų.

    Ekspertai pažymi, kad realistiškiausias kelias yra ne staigus persiorientavimas, o dalinis pajėgumų pritaikymas, komponentų ir inžinerinių sprendimų tiekimas bei bendradarbiavimas su gynybos rangovais. Tokiu atveju automobilių gamintojai gali išnaudoti gamybos kokybės, tiekimo grandinių ir procesų valdymo kompetencijas, kartu išlaikydami pagrindinę veiklą.

  • „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius pareiškė, kad bendrovė yra pasirengusi įsitraukti į karinės paskirties gamybą, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta. Tokia žinutė pasirodė Europai spartinant gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir ieškant, kas galėtų greitai išplėsti gamybą.

    Pastaraisiais metais gynybos užsakymų apimtys auga dėl ilgai trunkančio karo Ukrainoje ir įtampų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Vakarams reikia ne tik naujų technologijų, bet ir masinės, preciziškos gamybos, kurią tradiciškai gerai išmano automobilių pramonė.

    Automobilių gamintojų susidomėjimas gynybos sektoriumi nėra pavienis reiškinys. Įvairiose šalyse diskutuojama apie gamyklų pritaikymą kariniams poreikiams, nuo transporto platformų iki komponentų ir kitų pramoninių sprendimų, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su gynybos pramonės lyderiais.

    Pačiai „Mercedes-Benz“ gynybos tematika nėra visiškai nauja. Koncernas jau seniai tiekia karinius visureigio G-Class variantus, o sunkvežimių padalinio technika taip pat naudojama kariuomenėse, tačiau dabar kalbama apie galimą platesnį, labiau industrializuotą įsitraukimą.

    Esminis argumentas, kodėl automobilių gamintojai minimi kaip potencialūs partneriai, yra jų gebėjimas greitai organizuoti didelio masto tiekimo grandines, kokybės kontrolę ir serijinę gamybą. Tokios kompetencijos gynybos pramonei tampa itin svarbios, kai siekiama atkurti atsargas ir didinti gamybos tempus.

    Vis dėlto Källenius pabrėžė, kad gynybos kryptis būtų tik nedidelė bendrovės verslo dalis, nors ateityje ji galėtų tapti augančia niša. Šis atsargus tonas rodo, kad sprendimas priklausytų nuo konkrečių sutarčių, reguliavimo ir ilgalaikio užsakymų stabilumo.

    Kontekstas svarbus ir pačiai automobilių rinkai: Europos gamintojai patiria spaudimą dėl didėjančių sąnaudų, permainų elektrifikacijoje ir konkurencijos iš Kinijos. Tokiose sąlygose papildomi pramoniniai užsakymai, įskaitant gynybos sektorių, kai kurioms bendrovėms gali tapti būdu diversifikuoti pajamas, nors tai kelia ir reputacinių, ir politinių klausimų.

    Panašios diskusijos vyksta ir už Europos ribų, kur valdžios institucijos vertina, kaip pramonės gigantų pajėgumai galėtų prisidėti prie gynybos gamybos didinimo. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad saugumo architektūra vis labiau remiasi civilinės pramonės mobilizavimo galimybėmis.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.

  • Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Kas nutiko su 2018 metų sandoriu

    Norvegijos užsienio reikalų ministerija gynė sprendimą atšaukti eksporto licencijas, susijusias su jūrine raketų sistema, skirta Malaizijai. Dėl šio žingsnio sustojo „Naval Strike Missile“ sistemos ir paleidimo įrangos komponentų pristatymas, numatytas pagal 2018 metais sudarytą susitarimą.

    Ši ginkluotė turėjo būti integruota į Malaizijos pakrančių kovinių laivų programą, kuri yra platesnio šalies laivyno modernizavimo plano dalis. Oslo sprendimas sukėlė politinę reakciją Kvala Lumpūre ir iškėlė klausimų dėl tiekimo patikimumo.

    Norvegijos argumentas: jautriausios technologijos tik sąjungininkams

    Ministerija pabrėžė, kad Norvegija „labai vertina santykius su Malaizija“, tačiau pastaruoju metu sustiprino gynybos technologijų eksporto kontrolę. Pasak Norvegijos, dalis jautriausių vietoje kuriamų gynybos produktų bus eksportuojami tik sąjungininkams ir artimiausiems partneriams.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su nacionalinio saugumo logika: rizikos vertinimu, technologijų nutekėjimo prevencija ir geopolitinių aplinkybių kaita. Praktikoje tai reiškia, kad net ir anksčiau pasirašyti sandoriai gali susidurti su papildomomis politinėmis ir administracinėmis kliūtimis.

    Malaizijos kritika ir įspėjimas Europai

    Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas perspėjo, kad sprendimas gali paveikti pasitikėjimą Europos gynybos tiekėjais ir atsiliepti šalies operaciniam pasirengimui. Jo teigimu, tokie atšaukimai silpnina strateginių partnerių įvaizdį, ypač kai kalbama apie ilgalaikes karines programas.

    „Sutartys nėra konfeti, kurį galima taip kaprizingai išbarstyti“, – sakė Anwaras Ibrahimas.

    Jis taip pat akcentavo, kad Malaizija nuo 2018 metais pasirašyto kontrakto, kaip teigiama, nuosekliai vykdė įsipareigojimus. Malaizijos gynybos ministras Mohamedas Khaledas Nordinas yra nurodęs, kad vyriausybė jau sumokėjo apie 95 proc. sutarties vertės.

    Ką žinome apie „Naval Strike Missile“ sistemą

    „Kongsberg Defense & Aerospace“ skelbia, kad „Naval Strike Missile“ yra subsoninė raketa, skirta smogti taikiniams jūroje ir sausumoje. Bendrovės pateikiama informacija taip pat mini mažo aukščio skrydžio virš jūros galimybes ir autonominį taikinių atpažinimą.

    Šiuolaikinėms laivyno modernizavimo programoms tokios sistemos yra kritiškai svarbios, nes jos didina atgrasymo pajėgumus ir suteikia daugiau pasirinkimų veikti pakrančių zonoje. Dėl to licencijų atšaukimas gali reikšti ne tik politinį signalą, bet ir praktinį poreikį Malaizijai ieškoti alternatyvių sprendimų, jei tiekimas užsitęstų.

    Platesnė reikšmė gynybos rinkai

    Šis ginčas parodo, kaip gynybos pramonėje komerciniai kontraktai persipina su valstybių eksporto politika ir sąjungininkystės kriterijais. Europos gamintojams tai jautri tema, nes konkurencija dėl didelių karinių užsakymų auga, o pirkėjai vis dažniau vertina ne vien technines specifikacijas, bet ir tiekimo bei licencijų stabilumą.

    Kol kas nėra aišku, ar sprendimas bus peržiūrėtas, ar bus ieškoma kompromiso dėl atskirų komponentų. Tačiau situacija jau tapo precedentu, kuris gali paveikti būsimų gynybos sandorių derybas regione.