CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pripažino neatmetanti galimybės ateityje prisidėti prie Europos gynybos pramonės. Įmonės vadovas Ola Källenius pabrėžė, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos žemyne gynybos pajėgumų stiprinimas tampa vis aktualesnis.

    Pasak jo, jei „Mercedes-Benz“ galėtų suvaidinti teigiamą vaidmenį, bendrovė būtų pasirengusi svarstyti paramą šiai krypčiai. Konkrečių planų vadovas neatskleidė, tačiau akcentavo, kad tokia veikla, jei ir atsirastų, būtų tik papildoma ir nedidelė, palyginti su pagrindiniu automobilių verslu.

    „Pasaulis tapo labiau nenuspėjamas, o Europai akivaizdžiai reikia stiprinti gynybos pajėgumus. Jei galime prisidėti teigiamai, būtume pasirengę tai daryti“, – sakė Ola Källenius.

    Gamyklos, darbuotojai ir persiorientavimas

    „Mercedes-Benz“ signalai nėra vieniši: Vokietijos automobilių sektoriui susiduriant su didėjančiu spaudimu, gynybos įmonės vis dažniau žvalgosi į automobilių gamyklas, kvalifikuotus darbuotojus ir pramoninę patirtį. Tai siejama su tuo, kad daliai gamyklų trūksta užsakymų, o gynybos pramonėje jų daugėja.

    Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra kalbėjusi apie galimą karinės paskirties transporto priemonių gamybą Osnabriuko gamykloje, kartu pabrėždama, kad ginklų ar tankų gamyba nėra numatoma. Tokie svarstymai atspindi platesnę tendenciją: ieškoma, kaip pramonės pajėgumus pritaikyti naujiems poreikiams, negriaunant branduolinės verslo dalies.

    Tuo pat metu „Rheinmetall“ yra minėjusi galimybę dalį su automobilių tiekimu susijusių padalinių pritaikyti gynybos gamybai. Įmonės vadovybė yra atkreipusi dėmesį, kad automobilių gamyklos tik iš dalies tinka karinei gamybai, o pertvarkymas gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Kodėl automobilių sektorius spaudžiamas?

    Vokietijos automobilių pramonę slegia keli veiksniai: aukšti gamybos kaštai, neapibrėžta paklausa Europoje, auganti konkurencija iš Kinijos ir prekybos politikos rizikos. Dėl to gamintojai priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti modelių portfelius ir investicijas.

    „Mercedes-Benz“ skelbė, kad 2025 metais pelnas smuko nuo 10,4 mlrd. eurų iki 5,3 mlrd. eurų, o pajamos mažėjo apie 9 proc. Ši dinamika kuria papildomą spaudimą ieškoti efektyvumo, geriau išnaudoti infrastruktūrą ir apsaugoti darbo vietas, nors sprendimai dažnai reiškia ir mažinimus.

    Gynybos pramonė auga, bet mastai skiriasi

    Gynybos sektorius Europoje pastaraisiais metais auga, nes valstybės didina išlaidas gynybai, ilgina užsakymų planavimą ir plečia gamybos pajėgumus. SIPRI duomenys rodo, kad didžiausių pasaulio ginklų gamintojų pajamos 2024 metais pasiekė rekordus, o tai sustiprino investuotojų ir pramonės susidomėjimą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia masto skirtumą: net ir sparčiai auganti gynybos pramonė vargiai gali pilnai kompensuoti automobilių sektoriaus sulėtėjimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių sektoriaus pajamos 2024 metais viršijo 540 mlrd. eurų, o penkios didžiausios šalies gynybos įmonės 2023 metais kartu sugeneravo kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų.

    Ekspertai pažymi, kad realistiškiausias kelias yra ne staigus persiorientavimas, o dalinis pajėgumų pritaikymas, komponentų ir inžinerinių sprendimų tiekimas bei bendradarbiavimas su gynybos rangovais. Tokiu atveju automobilių gamintojai gali išnaudoti gamybos kokybės, tiekimo grandinių ir procesų valdymo kompetencijas, kartu išlaikydami pagrindinę veiklą.

  • „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius pareiškė, kad bendrovė yra pasirengusi įsitraukti į karinės paskirties gamybą, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta. Tokia žinutė pasirodė Europai spartinant gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir ieškant, kas galėtų greitai išplėsti gamybą.

    Pastaraisiais metais gynybos užsakymų apimtys auga dėl ilgai trunkančio karo Ukrainoje ir įtampų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Vakarams reikia ne tik naujų technologijų, bet ir masinės, preciziškos gamybos, kurią tradiciškai gerai išmano automobilių pramonė.

    Automobilių gamintojų susidomėjimas gynybos sektoriumi nėra pavienis reiškinys. Įvairiose šalyse diskutuojama apie gamyklų pritaikymą kariniams poreikiams, nuo transporto platformų iki komponentų ir kitų pramoninių sprendimų, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su gynybos pramonės lyderiais.

    Pačiai „Mercedes-Benz“ gynybos tematika nėra visiškai nauja. Koncernas jau seniai tiekia karinius visureigio G-Class variantus, o sunkvežimių padalinio technika taip pat naudojama kariuomenėse, tačiau dabar kalbama apie galimą platesnį, labiau industrializuotą įsitraukimą.

    Esminis argumentas, kodėl automobilių gamintojai minimi kaip potencialūs partneriai, yra jų gebėjimas greitai organizuoti didelio masto tiekimo grandines, kokybės kontrolę ir serijinę gamybą. Tokios kompetencijos gynybos pramonei tampa itin svarbios, kai siekiama atkurti atsargas ir didinti gamybos tempus.

    Vis dėlto Källenius pabrėžė, kad gynybos kryptis būtų tik nedidelė bendrovės verslo dalis, nors ateityje ji galėtų tapti augančia niša. Šis atsargus tonas rodo, kad sprendimas priklausytų nuo konkrečių sutarčių, reguliavimo ir ilgalaikio užsakymų stabilumo.

    Kontekstas svarbus ir pačiai automobilių rinkai: Europos gamintojai patiria spaudimą dėl didėjančių sąnaudų, permainų elektrifikacijoje ir konkurencijos iš Kinijos. Tokiose sąlygose papildomi pramoniniai užsakymai, įskaitant gynybos sektorių, kai kurioms bendrovėms gali tapti būdu diversifikuoti pajamas, nors tai kelia ir reputacinių, ir politinių klausimų.

    Panašios diskusijos vyksta ir už Europos ribų, kur valdžios institucijos vertina, kaip pramonės gigantų pajėgumai galėtų prisidėti prie gynybos gamybos didinimo. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad saugumo architektūra vis labiau remiasi civilinės pramonės mobilizavimo galimybėmis.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.

  • Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Kas nutiko su 2018 metų sandoriu

    Norvegijos užsienio reikalų ministerija gynė sprendimą atšaukti eksporto licencijas, susijusias su jūrine raketų sistema, skirta Malaizijai. Dėl šio žingsnio sustojo „Naval Strike Missile“ sistemos ir paleidimo įrangos komponentų pristatymas, numatytas pagal 2018 metais sudarytą susitarimą.

    Ši ginkluotė turėjo būti integruota į Malaizijos pakrančių kovinių laivų programą, kuri yra platesnio šalies laivyno modernizavimo plano dalis. Oslo sprendimas sukėlė politinę reakciją Kvala Lumpūre ir iškėlė klausimų dėl tiekimo patikimumo.

    Norvegijos argumentas: jautriausios technologijos tik sąjungininkams

    Ministerija pabrėžė, kad Norvegija „labai vertina santykius su Malaizija“, tačiau pastaruoju metu sustiprino gynybos technologijų eksporto kontrolę. Pasak Norvegijos, dalis jautriausių vietoje kuriamų gynybos produktų bus eksportuojami tik sąjungininkams ir artimiausiems partneriams.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su nacionalinio saugumo logika: rizikos vertinimu, technologijų nutekėjimo prevencija ir geopolitinių aplinkybių kaita. Praktikoje tai reiškia, kad net ir anksčiau pasirašyti sandoriai gali susidurti su papildomomis politinėmis ir administracinėmis kliūtimis.

    Malaizijos kritika ir įspėjimas Europai

    Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas perspėjo, kad sprendimas gali paveikti pasitikėjimą Europos gynybos tiekėjais ir atsiliepti šalies operaciniam pasirengimui. Jo teigimu, tokie atšaukimai silpnina strateginių partnerių įvaizdį, ypač kai kalbama apie ilgalaikes karines programas.

    „Sutartys nėra konfeti, kurį galima taip kaprizingai išbarstyti“, – sakė Anwaras Ibrahimas.

    Jis taip pat akcentavo, kad Malaizija nuo 2018 metais pasirašyto kontrakto, kaip teigiama, nuosekliai vykdė įsipareigojimus. Malaizijos gynybos ministras Mohamedas Khaledas Nordinas yra nurodęs, kad vyriausybė jau sumokėjo apie 95 proc. sutarties vertės.

    Ką žinome apie „Naval Strike Missile“ sistemą

    „Kongsberg Defense & Aerospace“ skelbia, kad „Naval Strike Missile“ yra subsoninė raketa, skirta smogti taikiniams jūroje ir sausumoje. Bendrovės pateikiama informacija taip pat mini mažo aukščio skrydžio virš jūros galimybes ir autonominį taikinių atpažinimą.

    Šiuolaikinėms laivyno modernizavimo programoms tokios sistemos yra kritiškai svarbios, nes jos didina atgrasymo pajėgumus ir suteikia daugiau pasirinkimų veikti pakrančių zonoje. Dėl to licencijų atšaukimas gali reikšti ne tik politinį signalą, bet ir praktinį poreikį Malaizijai ieškoti alternatyvių sprendimų, jei tiekimas užsitęstų.

    Platesnė reikšmė gynybos rinkai

    Šis ginčas parodo, kaip gynybos pramonėje komerciniai kontraktai persipina su valstybių eksporto politika ir sąjungininkystės kriterijais. Europos gamintojams tai jautri tema, nes konkurencija dėl didelių karinių užsakymų auga, o pirkėjai vis dažniau vertina ne vien technines specifikacijas, bet ir tiekimo bei licencijų stabilumą.

    Kol kas nėra aišku, ar sprendimas bus peržiūrėtas, ar bus ieškoma kompromiso dėl atskirų komponentų. Tačiau situacija jau tapo precedentu, kuris gali paveikti būsimų gynybos sandorių derybas regione.

  • Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybos ir nacionalinio saugumo sričiai orientuota dirbtinio intelekto laboratorija „Twin Prime“ pritraukė apie 10 mln. eurų prieš pradinį finansavimo etapą. Investicijai vadovavo fondas „Expeditions“, prisidėjo JAV ir Europos rizikos kapitalo investuotojai, „Theon“, šeimos biurai bei privatūs investuotojai.

    Bendrovė teigia kurianti vadinamuosius pažangiuosius DI modelius, kurie gebėtų natūraliai apdoroti duomenis iš daugelio skirtingų jutiklių ir signalų šaltinių. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo situacijos suvokimo iki sprendimo, kad realiuoju laiku būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

    Kas kuriama ir kam tai skirta?

    „Twin Prime“ akcentuoja darbą su fizinio pasaulio duomenimis, kai informacija atkeliauja ne iš vieno kanalo, o iš skirtingų „modalumų“, pavyzdžiui, optinių kamerų, termovizorių, radarų ar kitų sensorių. Tokiose sistemose svarbiausia ne tik tikslumas, bet ir sparta, patikimumas bei gebėjimas veikti ribotų resursų aplinkoje.

    Gynybos technologijų rinkoje tai siejama su poreikiu apdoroti didelį srautą duomenų vietoje, arčiau įvykių zonos, kai sprendimus reikia priimti per sekundes. Tokie sprendimai gali būti taikomi situacijos supratimui, objektų atpažinimui, grėsmių prioritetizavimui ir operacinei analitikai.

    Komanda ir investuotojų argumentai

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įsteigė George Lentzas, Stephane Sezer, Drew Calcagno ir Michael Leite-Garcia. „Twin Prime“ pabrėžia, kad komanda turi patirties pažangių DI tyrimų, kiekybinių finansų ir nacionalinio saugumo srityse.

    Investuotojai taip pat išskiria praktinę problemą: daug dabartinių DI modelių nėra pakankamai specializuoti sudėtingoms modernios gynybos užduotims, ypač kai reikia sujungti įvairius jutiklių srautus ir veikti „krašte“, ribotame ryšio ar skaičiavimo resursų kontekste.

    „Dabartiniai DI modeliai dažnai nėra pakankamai specializuoti, kad aprėptų šiuolaikinio karo ir platesnius saugumo iššūkius“, – sakė Mikolaj Firlej.

    „Twin Prime“ teigimu, kuriami modeliai būtų pritaikyti didelės rizikos aplinkoms, kur kritiški yra dydžio, duomenų sujungimo ir greičio kompromisai. Tokiose srityse sprendimų diegimas paprastai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir griežtų testavimo, patikros bei integracijos procesų.

    Bendras projektas su „Theon“

    Be finansavimo, „Twin Prime“ ir Europos gynybos pramonės bendrovė „Theon“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri vystytų, komercializuotų ir diegtų individualiai pritaikytus DI sprendimus, paremtus „Twin Prime“ modeliais. Tokia partnerystė gali pagreitinti kelią nuo laboratorinių prototipų iki produktų, integruotų į realias sistemas.

    Skelbiama, kad bendra įmonė turėtų papildyti „Theon“ jutiklių diegimo patirtį ir esamą produktų portfelį, o iniciatyva siejama su „Theon Next“ kryptimi. Gynybos sektoriuje tai dažnai reiškia orientaciją į ilgalaikį sprendimų gyvavimo ciklą, atsparumą ir suderinamumą su jau veikiančia infrastruktūra.

  • Valstybinis institutas IDEAS kuria Lenkijos dirbtinį intelektą, bet įspėja: be stabilaus finansavimo bus sunku

    Lenkijoje veikiantis valstybinis tyrimų institutas IDEAS per pirmuosius veiklos metus sparčiai išplėtė dirbtinio intelekto pajėgumus ir pradėjo projektus viešajam sektoriui bei gynybai. Tačiau instituto vadovai atvirai pripažįsta, kad didžiausia kliūtis išlieka nestabilus finansavimo modelis, neleidžiantis planuoti mokslinių tyrimų keleriems metams į priekį.

    Institutas buvo sukurtas siekiant stiprinti šalies kompetencijas dirbtinio intelekto srityje ir sujungti mokslą, valstybės institucijas bei verslą. Po reorganizacijos ir ankstesnių diskusijų dėl jo ateities IDEAS teigia perėjęs prie konkrečių darbų, tačiau pabrėžia, kad vienerių metų biudžeto logika riboja ambicingiausius planus.

    Didžiausias iššūkis – ilgametis biudžetas

    IDEAS vadovybė akcentuoja, kad pasaulinėje rinkoje konkuruoti dėl aukščiausio lygio tyrėjų neįmanoma, kai finansavimas garantuojamas tik trumpam laikotarpiui. Institutas nurodo, kad tam tikslui būtina galimybė užtikrintai planuoti tyrimus bent penkeriems metams ir prisiimti didesnės rizikos mokslinius projektus.

    „Norėdami pritraukti pripažintą mokslininką iš užsienio, turėtume galėti pasakyti: penkerius metus turėsite garantuotą finansavimą tyrimams. Šiandien, deja, to padaryti negalime“, – sakė IDEAS direktorius prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas skelbia turintis apie 40 mln. zlotų metinį biudžetą, kuris sudaromas daugiausia iš tikslinių metinių dotacijų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 9 mln. eurų per metus, o toks modelis, instituto teigimu, nekuria ilgalaikio stabilumo ir mažina konkurencingumą tarptautinėje talentų rinkoje.

    123 darbuotojai ir projektai valstybei

    IDEAS teigia per metus subūręs vieną didžiausių dirbtinio intelekto komandų šalyje: 123 darbuotojus, iš jų 92 mokslininkus, ir 16 tyrimų grupių. Jos dirba su kibernetiniu saugumu, kompiuterine rega, kriptografija, medicininių vaizdų analize ir kalbos modeliais, o dalis komandų jau turi publikacijų prestižinėse tarptautinėse konferencijose.

    Institutas akcentuoja, kad jo misija nėra vien akademiniai tyrimai: prioritetas – sprendimai, kurie realiai pagreitintų procesus administracijoje ir sustiprintų valstybės atsparumą saugumo srityje. Vienu iš pavyzdžių nurodomas „ExtrAct“ – dokumentų analizės sprendimas, padedantis automatiškai ištraukti svarbiausią informaciją iš administracinių dokumentų.

    „Analizuojant vieną dokumentą, galime sutrumpinti tarnautojo darbą nuo valandos iki kelių minučių“, – sakė IDEAS mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas prof. Tomaszas Trzcińskis.

    Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

    IDEAS vadovybė pabrėžia, kad finansavimo klausimas persipina su platesne problema – aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistų trūkumu. Instituto vertinimu, rinkoje ypač stinga žmonių, kurie sugeba suderinti mokslinių tyrimų kompetencijas su praktiniu diegimu, o tai lemia, kad dalis vietinių centrų tampa labiau vykdytojais, o ne vietomis, kur kuriama strateginė intelektinė nuosavybė.

    „Lenkijoje vis dar parengiame per mažai aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto tyrėjų. Dėl to didelių įmonių tyrimų ir plėtros centrai dažnai tampa paslaugų teikėjais, o ne vieta, kur gimsta pagrindinės technologijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją dėl talentų, kai tarptautinės bendrovės vis aktyviau dairosi regiono specialistų. Tokiose sąlygose valstybinėms mokslo institucijoms, net ir vykdančioms strategiškai svarbius projektus, tampa sudėtinga pasiūlyti konkurencingas ilgalaikes sąlygas.

    IDEAS siekia plėsti partnerystes su verslu ir energetikos įmonėmis, o kartu kalba apie poreikį vystyti nuosavą skaičiavimo infrastruktūrą. Instituto vertinimu, jautrių duomenų projektams, ypač susijusiems su saugumu, būtina užtikrinti, kad sprendimai veiktų lokaliai ir kuo mažiau priklausytų nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Institutas taip pat įvardija strateginį tikslą – prisidėti prie aukščiausio lygio Europos dirbtinio intelekto tyrimų ekosistemos ir siekti ELLIS instituto modelio. Tačiau, pasak vadovybės, tokiai krypčiai būtinas patikimas, daugiametis finansavimas ir aiškios taisyklės, leidžiančios konkuruoti su sparčiai augančia tarptautine DI rinka.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.