CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    Gamyba atnaujinta po kelerių metų

    Jungtinėse Valstijose atnaujinta šarvuotų ratinių kovos mašinų MSFV gamyba, o pirmoji partija skirta Ukrainai. Iš viso planuojama pagaminti 65 naujus vienetus, nors ši platforma anksčiau buvo siejama su Afganistano pajėgų poreikiais.

    Apie gamybos sugrįžimą paskelbė „Textron Systems“, nurodydama, kad surinkimas vykdomas Luizianos valstijoje. MSFV programa buvo pristabdyta maždaug 2019 metais, tačiau naujas užsakymas atvėrė kelią gamybos linijoms vėl pradėti veikti.

    Kontraktas ir finansavimas

    Sutarties vertė siekia apie 152 milijonus eurų, o joje numatyta ne tik 65 mašinų gamyba, bet ir vienerių metų atsarginių dalių bei techninės priežiūros palaikymas. Tai leidžia greičiau integruoti techniką į naudojimą ir mažina riziką, kad daliniai susidurs su remonto ar tiekimo „butelio kakleliais“.

    Projektas finansuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, todėl kalbama apie gamykloje pagamintus, o ne iš JAV kariuomenės sandėlių perduodamus vienetus. Toks modelis dažnai reiškia ilgesnį laukimo laiką, tačiau suteikia galimybę gauti naujesnės komplektacijos techniką.

    Kuo išsiskiria MSFV

    MSFV laikomas M1117 „Guardian“ platformos vystymu, tačiau jo konstrukcija labiau pritaikyta šiuolaikinėms grėsmėms. Gamintojas ilgino korpusą, didino apsaugos lygį ir daugiau dėmesio skyrė atsparumui minoms bei sprogimams po dugnu.

    Ši savybė ypač svarbi Ukrainos fronte, kur dideli plotai yra intensyviai užminuoti, o judėjimas negrįstais keliais ir per griuvėsius kelia nuolatinę riziką. Tokiose sąlygose geresnė dugno apsauga tiesiogiai lemia įgulos ir desanto išgyvenamumą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad mašiną varo dyzelinis „Cummins“ QSL 365 variklis, o transmisija siejama su automatine „Allison“ 3500SP dėže. Keturių ratų pavara ir padangų slėgio reguliavimo sistema turėtų padėti važiuojant purvu, žvyru ar suardytais keliais.

    Priklausomai nuo komplektacijos, MSFV gali gabenti iki 10 karių, todėl jis tinkamas ne tik patruliavimui, bet ir pėstininkų pervežimui bei paramai. Ukrainos kariai jau yra eksploatavę M1117, o 2024 metais viešai fiksuota, kad technika papildomai stiprinama, įskaitant apsaugas nuo bepiločių grėsmių.

    Tikėtina, kad panašios lauko modernizacijos praktikos bus taikomos ir naujiesiems MSFV, nes dronų vaidmuo kare Ukrainoje išaugo, o transporto priemonių apsauga nuo viršutinių atakų tapo vienu svarbiausių išgyvenamumo veiksnių. Tai reiškia, kad gamykloje pagamintas šarvuotis realiame fronte dažnai dar įgauna papildomų konstrukcinių sprendimų.

  • Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija artimiausiais metais planuoja tapti viena iš NATO lyderių Europoje pagal modernių tankų skaičių. Pagal skelbiamus tikslus, iki 2028 metų Lenkijos kariuomenė turėtų turėti daugiau nei 1 000 naujos kartos tankų, o iki 2032 metų siekiama priartėti prie 1 800 vienetų ribos.

    Šiuos planus sudaro keli lygiagrečiai projektai: amerikietiškų „Abrams“ tiekimai, pietų korėjietiškų K2 įsigijimas ir jų „polonizacija“ iki K2PL standarto, taip pat Vokietijos „Leopard 2“ modernizacija. Varšuva argumentuoja, kad didesnė šarvuotosios technikos masė yra atsakas į saugumo situaciją regione ir Rusijos keliamą grėsmę.

    Gamyba Lenkijoje ir technologijos

    Lenkijos gynybos institucijos skelbia, kad K2 programos lokalizavimas vyksta pagal planą, o pirmieji K2PL, surenkami Lenkijoje, turėtų riedėti nuo gamybos linijos 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Akcentuojama, kad numatytas ne tik galutinis surinkimas, bet ir platesnis technologijų perdavimas, kuris didintų savarankiškumą aptarnavimo ir modernizavimo srityse.

    Numatoma, kad dalis darbų bus vykdoma Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose, kur būtų kuriama pagrindinė K2PL gamybos ir surinkimo infrastruktūra. Tokia schema Lenkijai svarbi ne vien kariniu požiūriu, bet ir kaip pramoninė investicija, kuri turėtų stiprinti vietinę gynybos pramonę bei kompetencijas.

    „Abrams“ tiekimai ir terminai

    Lygiagrečiai tęsiamos „Abrams“ tankų tiekimo sutartys. Skelbiama, kad Lenkija yra užsakiusi 366 „Abrams“: 116 M1A1 FEP ir 250 naujausių M1A2 SEPv3, o likusios M1A2 SEPv3 partijos turėtų būti pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad šalia įsigijimų svarbi infrastruktūra, įskaitant techninės priežiūros ir remonto pajėgumus, kurie leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio aptarnavimo grandinių. Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs vertinant karo Ukrainoje pamokas, kai technikos parengtį dažnai lemia ne tik atsargos, bet ir remontų greitis.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pagrindinius kontraktus iki 2028 metų Lenkija galėtų turėti daugiau nei 1 100 modernių tankų, apjungiant K2, „Abrams“ ir modernizuojamus „Leopard 2“. Varšuva tokią masę vertina kaip atgrasymo priemonę, kuri turėtų stiprinti rytinio NATO flango gynybą.

    Ilgesnėje perspektyvoje tikslas pasiekti iki 1 800 tankų iki 2032 metų remiasi prielaida, kad vietinė gamyba ir serviso pajėgumai leis palaikyti didelį parengtų vienetų skaičių. Lenkijos strategija rodo platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų vis daugiau valstybių siekia ne tik pirkti ginkluotę, bet ir atkurti gamybos bei remonto grandines savo teritorijoje.

    „Tai nėra vien pirkimas, o investicija į gebėjimą pačiai šaliai išlaikyti, modernizuoti ir ilgainiui gaminti šarvuotąją techniką“, – teigiama Lenkijos pusės komentaruose apie K2PL lokalizavimo programą.

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėjos gynybos įsigijimų agentūra DAPA pranešė, kad kuriamas naujas jūrinis smogiamasis sraigtasparnis MAH sėkmingai įveikė svarbiausią bandymų etapą ir pasiekė pažangią vystymo stadiją. Tai reiškia, kad artėja sprendimas dėl serijinės gamybos starto ir būsimų užsakymų apimčių.

    Projektą vykdo „Korea Aerospace Industries“, o pati platforma kuriama remiantis MUH-1 „Marineon“ sprendiniais, kurie yra jūrinė KUH-1 „Surion“ versija. Toks pasirinkimas leidžia greičiau pereiti nuo prototipo prie eksploatacijai paruoštos sistemos, nes dalis technologijų ir grandžių jau patikrintos.

    Pagrindinė MAH paskirtis – teikti ugnies paramą Pietų Korėjos jūrų pėstininkams desantinėse operacijose, kai veikiama nuo amfibinių laivų. Tarp minimų platformų – ROKS Dokdo ir ROKS Marado, todėl sraigtasparnis projektuojamas atsižvelgiant į darbą virš jūros ir laivų denių sąlygas.

    DAPA teigimu, bandymų metu MAH demonstravo gebėjimus ne tik atakuoti antžeminius taikinius, bet ir neutralizuoti grėsmes ore. Agentūra akcentuoja, kad sraigtasparnis gali dengti transporto sraigtasparnius, susidurdamas su priešo smogiamaisiais sraigtasparniais ar dronais.

    Vienu reikšmingiausių pasiekimų įvardijama integruota valdoma ginkluotė oras–oras, kuri, pasak DAPA, yra pirmas toks atvejis šalies sukurtame kariniame sraigtasparnyje. Toks sprendimas siejamas su platesne tendencija, kai dronų grėsmė verčia didinti trumpojo nuotolio oro gynybos ir savisaugos galimybes net ir rotacinių orlaivių segmentuose.

    „Tai pirmas atvejis, kai šalyje pagamintas karinis sraigtasparnis pademonstravo galimybę nešti ir paleisti valdomas oras–oras raketas. Tikimasi, kad tai reikšmingai padidins jūrų pėstininkų desantinių operacijų pajėgumus“, – sakė DAPA.

    MAH viešai pirmą kartą pristatytas 2021 metais Seule vykusioje ADEX parodoje. 2024 metais buvo užbaigti trys prototipai, pradėti antžeminiai bandymai, o 2024 metų gruodį įvyko pirmasis skrydis, kurio metu tikrintos bazinės manevravimo ir valdymo charakteristikos.

    Pagal DAPA skelbiamą grafiką, vystymo darbai turėtų būti baigti 2026 metų rugpjūtį, o serijinė gamyba planuojama nuo 2027 metų. Jei terminai bus išlaikyti, Pietų Korėja turės naują specializuotą jūrinį smogiamąjį sraigtasparnį, pritaikytą amfibinėms operacijoms ir modernioms grėsmėms ore.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują ilgojo nuotolio smogiamąjį droną „Behemoth“, priskiriamą vadinamajai Shahed tipo kamikadzių klasei. Skelbiama, kad šis bepilotis aparatas jau pradėtas gaminti serijiniu būdu ir naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

    Kaip pranešama, „Behemoth“ sukurtas užpildyti nišą tarp lengvų taktinių bepiločių ir didesnių, brangesnių tolimojo nuotolio sistemų. Tokie sprendimai leidžia Ukrainai greičiau didinti smūginių dronų parką ir lanksčiau planuoti atakas prieš taikinius už fronto linijos.

    Kas žinoma apie „Behemoth“

    Viešai pateiktais duomenimis, drono korpuso ilgis siekia apie 2,2 metro, aukštis apie 0,5 metro, o sparnų mojis – apie 2,28 metro. Nurodoma, kad maksimalus smūgio nuotolis gali siekti iki 300 kilometrų, todėl tokio tipo sistema labiau orientuota į operacinio lygmens užduotis.

    Didžiausias išskirtinumas – dviejų skirtingų kovinių galvučių konfigūracija. Teigiama, kad priekyje integruota apie 40 kilogramų skeveldrinė sprogstamoji galvutė, o už jos – apie 35 kilogramų termobarinė galvutė, skirta didesniam poveikiui uždarose erdvėse.

    Valdymas ir skrydžio taktika

    Skelbiama, kad „Behemoth“ gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir FPV režimu, kai operatorius valdo skrydį realiu laiku. Toks derinys suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie trukdymo, taikinių pokyčių ar oro gynybos situacijos.

    Taip pat akcentuojama žemo skrydžio trajektorija, kuri apsunkina ankstyvą aptikimą. Žemas aukštis ir palyginti nedidelis greitis yra viena priežasčių, kodėl Shahed tipo dronai tapo sunkiau numušamu taikiniu, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    Platesnis kontekstas: dronų lenktynės kare

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai didina vietinę bepiločių gamybą, o dronai tampa pagrindine priemone smogti logistikai, sandėliams, vadavietėms ir kitai infrastruktūrai. Kartu tai rodo tendenciją, kai vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių raketoms, perima pigesnės, greičiau pagaminamos bepilotės platformos.

    Pranešama ir apie atskirą variantą „Behemoth Deepstrike“, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, būtų skirtas didesniems atstumams. Tačiau šio modelio techniniai parametrai kol kas neatskleidžiami, todėl jo realios galimybės lieka neaiškios.

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.