CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Tajvanas spartina dronų gamybą: parlamentas patvirtino iki 7 mlrd. eurų programą gynybai

    Tajvano parlamentas patvirtino šešerių metų dronų gamybos programą, kuri turi sustiprinti salos gynybą augant Kinijos kariniam spaudimui. Pagal įstatymą nustatytas maksimalus išlaidų limitas siekia 240 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 7 mlrd. eurų, su galimybe sumą didinti prireikus.

    Sprendimas siejamas su vadinamąja asimetrinės gynybos kryptimi, kai prioritetas teikiamas pigesnėms, greitai gaminamoms ir masiškai naudojamoms priemonėms. Dronai laikomi viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių, nes jie leidžia vykdyti žvalgybą, taikyti smūgius ir sekti taikinius mažesnėmis sąnaudomis.

    Kas koordinuos programą?

    Įstatyme numatyta, kad už programos įgyvendinimą pagrindinį vaidmenį turės Ekonomikos ministerija, o Gynybos ministerija bus atsakinga už karinių pirkimų ir ginkluotės reikalavimų dalį. Tokia schema parinkta siekiant greičiau įtraukti vietos pramonę ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Įgyvendinant programą taip pat planuojama derinti klausimus, susijusius su bandymų infrastruktūra, kibernetiniu saugumu, vietinės gamybos apimtimis ir kritinių technologijų importu. Pastarieji aspektai tampa vis svarbesni, nes dronų sistemose itin reikšmingi ryšio kanalai, navigacija, valdymo programinė įranga ir atsparumas trikdymui.

    Kam reikalingi dronai ir kokie jie būtų?

    Programa orientuota į kelių tipų bepiločius: žvalgybinius, smogiamuosius ir, kaip skelbiama, taip pat galimus bepiločius paviršinius aparatus jūrai. Tikslas – padidinti atgrasymo pajėgumą ir sukurti galimybę greitai kompensuoti nuostolius, jei konfliktas tęstųsi ilgiau nei kelias dienas.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir priklausomybės nuo jūrinių tiekimo maršrutų, o taip pat dėl to, kad Kinija laiko demokratiškai valdomą salą savo teritorija ir nėra atmetusi jėgos panaudojimo scenarijaus. Dronų plėtra šiuo atveju vertinama kaip būdas sustiprinti stebėjimą aplink salą ir didinti kainą bet kokiai eskalacijai.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad bepiločių sistemų efektyvumą lemia ne tik pačių aparatų skaičius, bet ir jų integracija į bendrą gynybos sistemą. Tam reikalingi patikimi ryšio tinklai, atsarginiai valdymo kanalai, mokymai ir aiški logistika, užtikrinanti greitą remontą bei komponentų tiekimą.

  • „Niewiadów“ artėja prie stambiakalibrės amunicijos gamybos: patikrintos linijos, pasirašyta nauja sutartis

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Niewiadów“ pranešė žengusi dar vieną žingsnį link stambiakalibrės amunicijos gamybos. Bendrovės teigimu, sėkmingai baigtas technologinių linijų, skirtų amunicijos užtaisymui sprogmenimis, techninis priėmimas.

    Tiekėjas – Slovakijos gynybos pramonės koncernas KONSTRUKTA-Industry. Įranga į Lenkiją turėtų būti atgabenta rugsėjo ir spalio sandūroje, o po sumontavimo prasidės diegimo darbai ir darbuotojų mokymai.

    Kokiai amunicijai ruošiama gamyba?

    „Niewiadów“ nurodo, kad parengta infrastruktūra bus skirta kelioms stambiakalibrės amunicijos rūšims. Tarp jų – 155 mm artilerijos šaudmenys, 120 mm tankų amunicija ir 120 mm minosvaidžių šaudmenys.

    Tokie pajėgumai šiandien vertinami kaip strategiškai svarbūs visame regione, nes Europos valstybės didina užsakymus ir investicijas į amunicijos tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje prioritetu tampa ne tik naujų gamybos linijų įrengimas, bet ir stabilus komponentų bei sprogmenų tiekimas.

    „Baigtas techninis priėmimas patvirtino, kad linijos veikia tinkamai ir yra komplektuotos. Įranga į Lenkiją atvyks rugsėjo ir spalio sandūroje, o netrukus pradėsime montavimą ir darbuotojų mokymus“, – sakė „Niewiadów“ vadovas Adamas Januszko.

    Įmonė skelbia, kad tikslas – iki metų pabaigos pasiekti pasirengimą pradėti gamybą. Praktikoje tai reiškia, kad po įrangos instaliavimo dar reikės suderinti technologinius režimus, atlikti saugos patikras ir užbaigti personalo apmokymą.

    Dar viena linija – minosvaidžių šaudmenims

    Be jau priimtų technologinių linijų, „Niewiadów“ informavo apie naują sutartį dėl papildomos technologinės linijos SA-15 įsigijimo. Ji bus skirta 120 mm minosvaidžių sviedinių bei 120 mm artilerijos HE tipo šaudmenų užtaisymui su TNT.

    Pagal skelbiamą informaciją, tiekėjas taip pat bus KONSTRUKTA-Industry, kuri prisiims atsakomybę už programinę įrangą, įrankius, dokumentaciją, darbuotojų mokymą ir paleidimo darbų palaikymą. Bendrovė pažymi, kad pakeitus įrangos komplektaciją ši linija galėtų būti pritaikyta ir 155 mm šaudmenų gamybai.

    Numatoma, kad linija turėtų būti pristatyta per 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Įsigaliojimui būtini keli formalūs žingsniai, įskaitant galutinio naudotojo sertifikato gavimą, eksporto licenciją Slovakijoje ir pirmosios įmokos užskaitymą.

  • Lenkija ir Ukraina ne visada kalba vienu balsu: kur sutampa interesai versle, gynyboje ir ES kelyje

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai ne kartą išgyveno įtampos periodus, tačiau abiejų šalių interesai išlieka glaudžiai susiję saugumo, ekonomikos ir Europos integracijos klausimais. Tai akcentuota konferencijoje, skirtoje Ukrainos nepriklausomybės keliui ir integracijai į Vakarų struktūras aptarti.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktinis bendradarbiavimas dažniausiai stiprėja tuomet, kai šalys susitelkia į konkrečius projektus: prekybą, investicijas, technologijų kūrimą ir gynybos pramonę. Pasak pranešėjų, būtent čia atsiranda daugiausia bendrų vardiklių, net jei politiniuose pareiškimuose kartais skamba skirtingi akcentai.

    Lenkijos valdžios atstovai priminė istorinį faktą, kad Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 metais. Taip pat pažymėta, kad Ukrainoje veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo ar su Lenkija susijusių verslo subjektų, o karo metu bendradarbiavimo formos persiorientavo į atsparumo didinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    Ukrainos diplomatai pabrėžė, kad europinė integracija Ukrainai yra civilizacinis pasirinkimas, o tokios sritys kaip naujosios technologijos ir gynybos pramonė tapo vienomis svarbiausių ekonomikos atramų. Pasak jų, dalis pažangos buvo pasiekta kuriant ekonominį atsparumą ir pasitelkiant tarptautinę paramą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka aiškus – nuoseklus priartėjimas prie Europos Sąjungos standartų.

    Gynybos pramonė ir inovacijos

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos gynybos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios konkuruoja rinkos sąlygomis. Tokia struktūra, pasak dalyvių, skatina greitesnį inovacijų diegimą, o gynybos užsakymų logika neretai persiduoda ir civilinėms technologijoms.

    Diskusijose kaip svarbi kryptis įvardytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, ypač tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžta, kad Lenkija Ukrainai išlieka viena svarbiausių vartų į Europos rinką, o bendri projektai gynybos pramonėje gali būti vienas iš būdų pagilinti ekonominius ryšius.

    ES parama ir „Ukraine Facility“

    Kalbant apie Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, daug dėmesio skirta paramos mechanizmams ir jų priežiūrai. Paminėtas ES instrumentas „Ukraine Facility“, kuriuo siekiama stabilizuoti Ukrainos finansus ir padėti įgyvendinti reformas, kartu finansuojant atsigavimą bei atstatymą.

    Konferencijoje pabrėžta, kad europinės procedūros numato griežtus auditus, tačiau realus iššūkis – užtikrinti, kad parama virstų skaidriais projektais vietoje. Ši tema įgijo ypatingą svarbą karo sąlygomis, kai spartus poreikių finansavimas turi derėti su atsakomybe ir kontrole.

    Korupcijos iššūkis ir institucijos

    Viena jautriausių diskusijų temų išliko korupcija, kuri įvardyta kaip ilgalaikis Ukrainos Achilo kulnas. Kartu akcentuota, kad visuomenės požiūris keičiasi: korupcija vis dažniau vertinama kaip nepriimtina, o bandymai riboti antikorupcinių institucijų galias sulaukia protestų.

    „Ukraina išgyvena antikorupcinės terapijos laikotarpį: sistema veikia, bet jai nuolat reikia politinės valios ir visuomenės spaudimo“, – sakė vienas konferencijos dalyvių.

    Taip pat aptartos institucijos, atsakingos už kovą su korupcija, įskaitant Ukrainos antikorupcinį biurą NABU, Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą SAP ir Aukštąjį antikorupcinį teismą. Dalyviai pažymėjo, kad skaidrumo standartai tampa vienu iš svarbiausių kriterijų tiek siekiant ES integracijos, tiek pritraukiant investicijas.

    Galiausiai priminta, kad Lenkija prisijungė prie tarptautinės Ukrainos rėmėjų koordinavimo platformos, kuri siekia suderinti donorų paramą ir atstatymo prioritetus. Verslo atstovų teigimu, tai gali atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms dalyvauti projektuose, tačiau kartu reikalaus nuoseklaus skaidrumo ir aiškių taisyklių viešuosiuose pirkimuose.

  • CSG pasirašo dešimtis užsakymų visame pasaulyje: karinei inžinerijai skirs per 43 mln. eurų

    Pramonės ir technologijų grupė CSG pranešė per pastaruosius mėnesius pasirašiusi kelias stambias sutartis dėl karinės inžinerijos technikos tiekimo penkiems klientams Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje. Bendrovės teigimu, tai vienas ryškesnių pastarojo meto pavyzdžių, kaip sparčiai auga paklausa specializuotai sausumos ginkluotės pramonės technikai.

    Sutarčių paketas apima dešimtis tiltų klojimo transporto priemonių, kurių bendra vertė viršija 43 mln. eurų. Tokios platformos laikomos kritinės reikšmės inžinerinei paramai, nes leidžia kariuomenei greitai įveikti vandens telkinius, griovius ar kitas natūralias bei dirbtines kliūtis, išlaikant judrumą.

    Kas perkama ir kam tai skirta

    CSG nurodo, kad naujieji užsakymai susiję su AM-70 ir AM-50 serijos tiltų klojimo sistemomis. Šios priemonės skirtos operatyviam perėjų įrengimui, kai būtina užtikrinti technikos ir personalo judėjimą, ypač esant intensyvioms kovinėms ar logistinėms operacijoms.

    Tiekimas bus vykdomas per CSG grupės įmonę „Excalibur Army“, kuri specializuojasi sausumos karinės technikos kūrime, gamyboje ir modernizavime. Bendrovės praktika rodo, kad tokios sutartys dažnai apima ne tik pačią platformą, bet ir atsarginių dalių, aptarnavimo bei mokymų paketus, nors konkrečios sąlygos šiuo atveju neatskleidžiamos.

    Paklausą kelia saugumo situacija

    CSG akcentuoja, kad sandoriai atspindi stabiliai didėjantį tarptautinį poreikį inžinerinei ir paramos technikai. Pastaraisiais metais Europos valstybės didina gynybos biudžetus ir spartina pajėgumų stiprinimą, o mobilumo ir logistikos užtikrinimas tapo vienu svarbiausių prioritetų planuojant gynybą.

    „Nauji kontraktai patvirtina, kad tarptautinėse rinkose išlieka didelė mūsų inžinerinių ir paramos transporto priemonių paklausa. Klientai ypač vertina didelį pravažumą, greitą parengimą ir galimybę pritaikyti perėjos ilgį pagal konkrečią operacinę situaciją“, – sakė CSG gynybos sistemų padalinio pardavimų direktorius Richardas Kubėna.

    Pasak jo, užsakymai iš Europos, Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos taip pat rodo, kad sprendimai pritaikomi plačiam klimato ir eksploatacinių sąlygų spektrui. Ginkluotės pramonėje tai svarbus argumentas, nes skirtinguose regionuose keliami reikalavimai patikimumui, aptarnavimo infrastruktūrai ir operaciniam naudojimui gali smarkiai skirtis.

  • Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada, atsinaujinus prekybos įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia sieksianti dar glaudesnės ekonominės ir saugumo partnerystės su Europos Sąjunga. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pranešė, kad šį rudenį bus pradėtos intensyvios derybos su ES, kuri vadinama viena svarbiausių pasaulio ekonomikų.

    Šie signalai pasirodė po to, kai Otavos ir Vašingtono prekybos derybos nutrūko, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino nuo 2027 metų sausio 1 dienos padidinti muitus automobiliams ir sunkvežimiams iki 50 proc. Kanada atsakė paskelbdama apie muitus 15–50 proc. daugiau kaip 700 JAV prekių grupių, kurių bendra vertė siekia apie 17 200 000 000 eurų.

    Kas keičiasi Kanados kurse

    Kanados premjeras patvirtino, kad rugsėjo 16 dieną Strasbūre dalyvaus Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį. Po šio vizito tikimasi ir Kanados bei ES viršūnių susitikimo, kuriame būtų tariamasi dėl konkrečių bendradarbiavimo krypčių.

    Otava akcentuoja, kad ieško stabilesnių ryšių su panašias vertybes deklaruojančiais partneriais, o Briuselis taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir tiekimo grandinių. Vis dėlto abiejų pusių ambicijas riboja realybė: Kanada ekonomiškai ypač glaudžiai susieta su JAV, o ES integracijos gylis paprastai reikalauja įsipareigojimų, kuriems pritaria visos valstybės narės.

    Žaliavos, energetika ir gynyba

    Vienas svarbiausių potencialaus suartėjimo variklių yra kritinės žaliavos. ES pastaraisiais metais nuosekliai ieško alternatyvų tiekimui ir perdirbimui, ypač retųjų žemių ir baterijų žaliavų grandinėse, o Kanada turi reikšmingų ličio, grafito ir nikelio išteklių bei gali pasiūlyti ilgalaikes tiekimo sutartis.

    Dar viena kryptis – energetika. Kanada didžiąją dalį energijos eksporto tradiciškai orientuoja į JAV, tačiau Europai po pastarųjų metų energetinių sukrėtimų svarbus tiekimo diversifikavimas, įskaitant naftą, dujas ir branduolinės energetikos projektus. Šioje srityje didelę reikšmę turėtų infrastruktūros pajėgumai ir ilgalaikiai komerciniai įsipareigojimai.

    Gynybos srityje bendradarbiavimas taip pat stiprėja, nes Kanada ieško partnerių pajėgumams atnaujinti, o Europa skatina bendrus pirkimus ir gamybos plėtrą. Arkties saugumas, laivybos maršrutai ir kritinė infrastruktūra tampa vis dažnesnėmis temomis, kuriose interesai sutampa.

    Kodėl narystė ES neįmanoma

    Nors viešojoje erdvėje kartais keliama mintis apie itin glaudžią integraciją, ES sutarties nuostatos numato, kad paraišką dėl narystės gali teikti tik Europos valstybė. Dėl geografijos ir teisinio apibrėžimo Kanados narystės perspektyva vertinama kaip teoriškai nepritaikoma, todėl realistiškiausias kelias būtų esamų susitarimų plėtra.

    Kanados ir ES santykių pagrindas yra CETA prekybos sutartis, kuri jau taikoma laikinai, tačiau ne visų ES valstybių ratifikuota. Tai parodo, kad net ir turint politinę valią, tolesnis atvėrimas gali užtrukti, o gilesni sprendimai būtų susiję su reguliavimo suderinimu bei aiškiais įsipareigojimais.

    Ekspertų vertinimu, maksimalus scenarijus galėtų priminti glaudesnį dalyvavimą bendrojoje rinkoje, panašų į kai kurių Europos ekonominės erdvės šalių modelį, tačiau tai reikštų didelį taisyklių perėmimą ir jautrius sprendimus dėl prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Kol kas Briuselis tokią kryptį apibūdina kaip teorinę diskusiją, o artimiausiu metu dėmesys krypsta į praktines priemones ir sektorinius susitarimus.

  • Ateities karus lems dronai ir DI: kodėl technologijos įstringa „mirties slėnyje“ prieš patekdamos į kariuomenę

    Karas Ukrainoje ryškiai parodė, kad mūšio lauke vis dažniau lemia ne pavienė ginkluotė, o technologijų visuma: dronai, autonominės sistemos, palydovinė žvalgyba, atsparus ryšys ir greita duomenų analizė. Tačiau vien naujų platformų pirkimas savaime negarantuoja pranašumo, jei kariuomenė nesugeba jų greitai išbandyti, integruoti ir pritaikyti realioms operacijoms.

    Ekspertai šį etapą dažnai vadina „mirties slėniu“: kai sprendimas jau turi prototipą ar demonstruoja potencialą, bet iki serijinio diegimo ir realios kovinės vertės neprieinama. Būtent čia svarbiausia tampa ne technologijos naujumas, o institucijų gebėjimas sutrumpinti kelią nuo poreikio iki veikiančios sistemos.

    Kas šiandien duoda pranašumą

    Karo technologijų kryptis keičiasi: pranašumas vis dažniau kuriamas jungiant sensorius, ryšio tinklus, duomenų apdorojimą ir sprendimų paramą. Dronai bei autonominės platformos tampa masinio panaudojimo priemone, o palydoviniai duomenys ir skaitmeninis mūšio lauko vaizdas leidžia greičiau aptikti taikinius ir trumpinti laiką nuo informacijos gavimo iki veiksmų.

    „Kariuomenė kariauja ne vien karinėmis technologijomis. Vis dažniau ji pasitelkia civilines technologijas, jas adaptuoja ir mokosi pritaikyti tam, kas vyksta mūšio lauke“, – sakė generolas majoras Mariusz Chmielewski.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs tampa ne tik ginklai, bet ir jų „skaitmeninis sluoksnis“: programinė įranga, duomenų mainai, atsparumas trikdymui, kibernetinis saugumas ir gebėjimas greitai atnaujinti sprendimus. Moderni sistema turi veikti ir tada, kai ryšys nutrūksta, GNSS signalas trikdomas, o priešininkas aktyviai siekia „aptemdyti“ informacinę aplinką.

    Kodėl neužtenka nupirkti

    Didžiausias iššūkis šiandien dažnai yra ne pats įsigijimas, o pavertimas pilna kovine geba. Tam reikalingi mokymai, doktrina, integracija su turimomis sistemomis, logistika, infrastruktūra ir nuolatiniai bandymai, nes sparčiai kintančios technologijos greitai sensta.

    „Galima nupirkti geriausią sistemą ir taip ir neįgyti gebos, jei organizacijos struktūra, kompetencijos ir kultūra nesikeičia“, – sakė daktarė Karolina Grenda.

    Todėl kariuomenėms vis svarbesnė tampa iteracijų sparta: kaip greitai surenkamas grįžtamasis ryšys iš naudotojų, kaip greitai gamintojas ar integratorius gali pakeisti programinę įrangą, ir kaip greitai nauja versija vėl patenka į bandymus. Šis ciklas, trunkantis mėnesius, o ne metus, gali nusverti net ir didesnius priešininko resursus.

    „Mirties slėnis“: kur technologijos stringa

    Įprasta kliūtis tarp laboratorijos ir kariuomenės yra tarpinė brandos fazė, kai sprendimas jau veikia ribotomis sąlygomis, bet dar nėra pasirengęs masinei gamybai ir naudojimui. Tokiu metu sprendimus stabdo atsakomybės išskaidymas, ilgi pirkimų ir sertifikavimo procesai, sunkiai suderinami reikalavimai ir ribotos galimybės testuoti „kaip kare“.

    „Svarbiausia geba šiandien yra integravimo, eksperimentavimo ir technologijų mastelio didinimo greitis. Valstybė, kuri per kelis mėnesius nuo problemos atpažinimo pereina prie bandymo su naudotoju ir diegia kitą sprendimo versiją, gali įgyti pranašumą prieš veikiančią daugiametėmis ciklais“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Wojciechas Górecki.

    Prie „mirties slėnio“ prisideda ir tai, kad šiuolaikinės technologijos turi būti diegiamos kaip ekosistema. Pavienis dronas ar atskiras sensorius nėra lemiamas, jei nėra patikimo ryšio, duomenų fuzijos, valdymo grandinės, atsparumo trikdymui ir aiškaus taktinių vienetų parengimo.

    Galiausiai, net pažangiausios sistemos nekompensuos žmogiškojo faktoriaus spragų. Todėl investicijos į kompetencijas, mokymą ir specialistų pritraukimą tampa tokios pat svarbios kaip ir investicijos į platformas, nes ateities karuose laimi ne vien turintys daugiau technikos, o tie, kurie greičiausiai mokosi ir prisitaiko.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • „Tech Robotics“ perka infrastruktūrą Niewiadówe: tai turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centrą

    Lenkijos gynybos technologijų bendrovė „Tech Robotics“ paskelbė pasirašiusi preliminarią sutartį dėl svarbios infrastruktūros įsigijimo Niewiadówo miestelyje. Įmonė teigia, kad šis sandoris turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centro kūrimą ir plėtrą, stiprinant vietines gamybos galimybes.

    Pagal bendrovės informaciją, įsigyjamas organizuotas turto ir veiklos vienetas apima apie 3,7 hektaro teritoriją bei daugiau nei 10 000 kvadratinių metrų pastatų. Kartu perimama ir dalis įrangos, mašinų bei kitų gamybai reikalingų priemonių, kurios leistų greičiau pereiti nuo planavimo prie realių pajėgumų.

    Nurodoma, kad galutinė sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2026 metų gruodžio 18 dienos. Tokia data rodo, jog projektas planuojamas etapais, o didžiausias dėmesys skiriamas ne vien nekilnojamajam turtui, bet ir praktiniam pasirengimui gamybai bei bandymams.

    Kas perkama ir kiek tai kainuoja

    Skelbiama, kad įsigyjamos dvi atskiros nekilnojamojo turto dalys. Viena jų įvertinta apie 1 250 000 eurų, o kita apie 1 820 000 eurų, papildomai taikant pridėtinės vertės mokestį pagal galiojančią tvarką.

    Bendra sandorio logika, kaip akcentuoja bendrovė, yra ne „plika“ plėtra, o jau egzistuojančio pramoninio potencialo panaudojimas. Tokiu būdu mažinamas laikas, kurio įprastai prireikia naujai gamybos bazei sukurti nuo nulio.

    Dronų ginklavimas tampa atskira kryptimi

    „Tech Robotics“ teigimu, Niewiadówe kuriamas centras turėtų apimti visą grandinę: nuo projektavimo ir integravimo darbų iki testavimo ir gamybos. Praktikoje tai reikštų siekį turėti vienoje vietoje sutelktas kompetencijas, kurios reikalingos bepiločių sistemų ginklavimui.

    Projektas siejamas su partneryste, kurioje numatomas „Tech Robotics“ technologinis indėlis ir ZSP Niewiadów patirtis amunicijos bei sprogstamųjų medžiagų srityje. Bendrovės pabrėžia, kad tokie deriniai tampa vis svarbesni, augant bepiločių panaudojimui tiek gynybos, tiek kovinėse užduotyse.

    „Norime sukurti Lenkijoje pilnus pajėgumus, susijusius su bepiločių sistemų ginklavimu: nuo projektavimo ir integracijos iki bandymų ir gamybos“, – sakė Piotr Gniadek.

    Birželį taip pat pranešta apie specialios paskirties įmonės „Niewiadów Warhead Systems“ įsteigimą. Jos veikla siejama su specializuotų kovinių galvučių kūrimu ir gamyba bepilotėms platformoms, taip pat sprendimais, skirtais mokymui ir treniruotėms.

    Kodėl tai aktualu gynybos pramonei

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija sparčiai plėsti vietines gynybos gamybos grandines, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ir greičiau reaguojama į paklausą. Bepiločių platformos tapo viena greičiausiai augančių sričių, o ginklavimo komponentai bei galvutės laikomos kritine dalimi.

    „Tech Robotics“ yra technologijų bendrovė, dirbanti su bepilotėmis sausumos ir oro platformomis, taip pat kurianti mokymo sistemas. Įsigyjama infrastruktūra Niewiadówe, kaip teigiama, turėtų tapti praktiniu pagrindu veiklos mastelio didinimui ir naujų sprendimų diegimui.

  • TDJ vadovas: Silezija jau konkuruoja su pasauliu – kaip pramonę paversti naujų sektorių varikliu

    Silezija Lenkijoje vis dažniau lyginama ne su kitais šalies regionais, o su pramoniniais ir technologiniais centrais Europoje, Azijoje ir JAV. Investicijų grupės TDJ vadovas Jacekas Leonkiewiczius pabrėžia, kad regionas turi stiprų pramoninį identitetą, tačiau jis gali tapti ir tramdžiu, jei bus saugomas kaip neliečiama praeitis.

    Pasak jo, Silezijos pranašumas yra aiškiai atpažįstama ekonominė specializacija: gamyba, inžinerija, techninės kompetencijos ir darbo kultūra. Verslo aplinkoje tai laikoma patikimumo ženklu, bet viešojoje erdvėje regioną vis dar kartais lydi supaprastintos asociacijos su anglimi ir senosios pramonės konfliktais.

    Pramonės kompetencijos kaip starto taškas

    TDJ vadovas teigia, kad tikrasis iššūkis nėra „atsisakyti pramonės“, o perkelti jos sukauptas žinias į naujas sritis. Jis išskiria vėjo energetiką, automatiką, gynybos pramonę, kosmoso technologijas ir vadinamuosius dual use sprendimus, kuriuose pritaikomos tiek civilinės, tiek gynybinės technologijos.

    Kaip pavyzdį jis mini „Famur“ patirtį: ilgus metus įmonė kūrė įrangą kasybai, o dalis technologijų, pavyzdžiui, pavarų sprendimai, vėliau pasirodė tinkami ir vėjo turbinų komponentams. Tokia transformacija, anot jo, dažniausiai neprasideda „nuo nulio“: pramonė suteikia inžinerinį pagrindą, gamybos discipliną ir gebėjimą dirbti su sudėtingais užsakovais.

    „Silezija konkuruoja ne tik su Mažąja Lenkija ar Mazovija – ji konkuruoja su pasauliu“, – sakė Jacekas Leonkiewiczius.

    Kodėl transformacija užtrunka?

    Anot pašnekovo, persiorientavimas į naujus sektorius reikalauja laiko, kapitalo ir tolerancijos klaidoms. Įmonėms dažnai patogiau likti pažįstamoje rinkoje, kur aiškūs klientai, produktai ir maržos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai didina atsilikimo riziką.

    Jis akcentuoja, kad pramonės technologijų raida istoriškai visada buvo ilgas procesas, todėl ir šiandien regionams reikia kantrybės. Tai apima ir viešąjį sektorių, kuris turėtų sukurti stabilesnes taisykles, kad investicijų planavimas nebūtų priklausomas nuo ilgamečių procedūrų.

    Lemiamas veiksnys – žmonės ir taisyklės

    TDJ vadovas didžiausią regiono „resursą“ sieja su žmonėmis, talentais ir švietimu. Jo teigimu, studijų pasirinkimas dažnai reiškia ir vietos pasirinkimą, todėl regionui svarbu turėti stiprias aukštąsias mokyklas, aiškias karjeros galimybes ir erdvę naujiems projektams.

    Jis taip pat kritikuoja situacijas, kai švietimas pernelyg atitrūksta nuo ekonomikos poreikių, o dialogas tarp verslo ir akademinės bendruomenės lieka fragmentiškas. Techniniai ir technologiniai gebėjimai, įskaitant DI kompetencijas, energetiką ir automatizaciją, jo vertinimu, tampa svarbiausiu konkurencingumo pagrindu.

    Kartu pabrėžiama, kad regiono ir valstybės politika turi labiau remti vietos verslą, nes būtent jis ilgainiui kuria darbo vietas, kompetencijas ir mokesčių bazę. Pasak jo, investicijoms ypač svarbios ne deklaracijos, o aiškios ir greitos procedūros, leidžiančios projektus įgyvendinti per prognozuojamus terminus.

    Jo vertinimu, Silezijos ateitis priklausys nuo to, ar regionas pramoninį pamatą panaudos kaip trampliną į naujas rinkas, o ne kaip argumentą išlaikyti seną modelį. Jei vietos įmonės galės „užsiauginti raumenis“ namuose, jos turės daugiau šansų sėkmingai plėstis globaliai.