CP v2

Tag: Gynybos technologijos

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    Suomijoje įkurta kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė sudariusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Bendrovė teigia, kad šis finansavimas padės didinti pajėgumus ir sparčiau plėsti suverenių palydovinės žvalgybos sprendimų pasiūlą.

    „ICEYE“ kuria ir valdo sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovų žvaigždyną, leidžiantį stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Tokia technologija vertinama ten, kur svarbus reguliarus ir patikimas situacijos vaizdas, ypač saugumo, aplinkosaugos ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    Kur bus panaudota kredito linija?

    Bendrovės teigimu, atnaujinama kredito linija pirmiausia bus naudojama garantijoms, reikalingoms klientų sutartims, išduoti. Tai dažna praktika dirbant su didelės vertės projektais, kai pirkėjai reikalauja finansinių užtikrinimų dėl pristatymo, paslaugų tęstinumo ar kitų įsipareigojimų.

    Taip pat ši priemonė turėtų veikti kaip likvidumo „apsauginė pagalvė“ ir sudaryti sąlygas toliau auginti verslą, kai rinkoje daugėja ilgalaikių kontraktų. „ICEYE“ nurodo, kad kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, apimantis Šiaurės šalių, regiono ir tarptautinius bankus.

    Auganti paklausa suvereniai žvalgybai

    Pastaraisiais metais suverenios žvalgybos pajėgumai tapo vienu svarbiausių gynybos ir nacionalinio saugumo prioritetų Europoje. Valstybės siekia turėti daugiau savarankiškų stebėjimo ir analizės galimybių, kad kritiniais momentais būtų mažiau priklausomos nuo trečiųjų šalių duomenų ar prieigos apribojimų.

    SAR palydovai šioje srityje išsiskiria tuo, kad užtikrina tęstinį stebėjimą net ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Tai praverčia tiek stebint infrastruktūrą ir sienas, tiek vertinant potvynių, gaisrų ar kitų nelaimių žalą bei draudimo atvejus, kai reikalingi greiti ir patikimi duomenys.

    Kas žinoma apie „ICEYE“ mastą?

    „ICEYE“ teigia turinti didžiausią ir pažangiausią SAR palydovų žvaigždyną pasaulyje. Bendrovė dirba su klientais gynybos ir žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo bei skubiosios pagalbos valdymo sektoriuose.

    Įmonė įkurta ir jos būstinė yra Suomijoje, o veiklą ji vykdo tarptautiniu mastu. „ICEYE“ nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose šalyse, tarp jų Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje ir JAV.

    „2025 metai buvo lemiami „ICEYE“, nes vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus“, – sakė „ICEYE“ pasaulinis iždo vadovas Johnas Lauria.

    „Atnaujinamos kredito linijos sudarymas rodo nuolatinį pasitikėjimą mūsų verslu ir įrodo, kad galime pritraukti kapitalą iš įvairių šaltinių, kad palaikytume spartų augimą. Be to, tai sustiprina mūsų finansinį lankstumą, kai suverenių žvalgybos pajėgumų paklausa toliau auga“, – sakė jis.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • Lenkija planuoja DI gigafabriką: profesorius perspėja, kad be talentų ji gali likti tuščia

    Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.

    Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.

    Infrastruktūra be žmonių neveikia

    Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.

    Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?

    Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.

    Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.

    Gynyba ir energetika tampa prioritetais

    Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.

    Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.

    „Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.

  • „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    CNBC paskelbė 2026 metų Disruptor 50 reitingą, kuriame pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Sąrašas tradiciškai vertina sparčiausiai augančias įmones, kurios technologijomis keičia nusistovėjusias rinkas, o šiemet ryškiausia kryptis yra būtent dirbtinis intelektas.

    CNBC duomenimis, „Anthropic“ vadovas Dario Amodei teigė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pajamos išaugo 80 kartų. Prie augimo prisidėjo ne tik vartotojams skirti sprendimai, bet ir įrankiai programuotojams, ypač „Claude Code“, kuris plačiai diegiamas įmonėse dėl patikimumo ir našumo sudėtingose užduotyse.

    Augimas ir rekordinės vertės

    Vienas ryškiausių šių metų signalų rinkai yra įspūdingos privačių DI bendrovių vertės. CNBC skelbia, kad „Anthropic“ svarstė naują kapitalo pritraukimą, kurio metu įmonės vertė galėjo siekti iki maždaug 830 mlrd. eurų, tai išryškina investuotojų lūkesčius dėl DI technologijų komercinio potencialo.

    Viso Disruptor 50 sąrašo bendrovių bendra vertė, CNBC vertinimu, pasiekė apie 2,2 trln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, numanoma sąrašo vertė išaugo maždaug tris kartus, o į šio penkiasdešimtuko įmones investuotos lėšos siekia apie 310 mlrd. eurų.

    DI persikelia į visą ekonomiką

    Šių metų reitinge DI iš nišinės technologijos galutinai tapo pagrindine verslo infrastruktūra. CNBC nurodo, kad 43 iš 50 į sąrašą patekusių bendrovių teigia, jog dirbtinis intelektas yra kritiškai svarbus jų verslo modeliui, o didžiausia kategorija išlieka įmonių technologijos.

    Kartu matomas DI pritaikymas sveikatos srityje, kur sąraše yra ir sveikatos priežiūros, ir biotechnologijų įmonių. Finansų technologijos taip pat išlieka tarp lyderių, o tarp ryškesnių vardų minima „Revolut“.

    Gynybos technologijų bumas ir IPO laukimas

    CNBC akcentuoja ir gynybos technologijų augimą: po pernai sąrašui vadovavusios „Anduril“ šiemet gynybos tematika išlieka viena iš centrinių. Reitinge minimos bendrovės kuria autonomines sistemas, bepiločius sprendimus ir kibernetinės gynybos technologijas, o tai rodo, kad didėjant geopolitinei įtampai gynybos sektorius tampa vis svarbesniu technologijų užsakovu.

    Tuo pat metu investuotojai vis labiau žvalgosi į galimus viešus akcijų platinimus. CNBC cituojamas „Goldman Sachs“ vertinimas apie išaugusį IPO sandorių laukiančių bendrovių skaičių, o tarp akylai stebimų kandidatų minimos „Anthropic“, „OpenAI“, „Databricks“, „Stripe“ ir „SpaceX“.

    „Pastaraisiais mėnesiais matome, kaip modeliai tampa protingesni, produktai gerėja, o tai sukuria didžiulę vertę verslui“, – sakė „Anthropic“ bendraįkūrėja Daniela Amodei.

    Reitingo rezultatai signalizuoja, kad DI lenktynėse svarbiausi tampa ne vien pažangūs modeliai, bet ir įmonių pasitikėjimas, saugumo standartai bei gebėjimas greitai paversti technologiją apčiuopiamu produktyvumo šuoliu. Būtent ši kombinacija, CNBC vertinimu, ir iškėlė „Anthropic“ į pirmą vietą.

  • Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagyrė duomenų analizės ir gynybos technologijų bendrovės „Palantir“ akcijas socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau paviešinti dokumentai rodo, kad šių akcijų jis buvo įsigijęs dar prieš tą įrašą. Tai matyti iš JAV Vyriausybės etikos tarnybai pateiktų deklaracijų, kuriose fiksuojami prezidento sandoriai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais.

    Dokumentuose nurodoma, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį buvo atlikta tūkstančiai sandorių, kurių bendra vertė siekė šimtus milijonų eurų. Kiekvienas sandoris deklaracijose pateikiamas ne tiksliu skaičiumi, o vertės rėžiais, kaip numato JAV pareigūnų finansinių ataskaitų taisyklės.

    Įrašo „Truth Social“ paviešinimo išvakarėse D. Trumpo portfelyje, pagal deklaruotus rėžius, galėjo atsirasti „Palantir“ akcijų už maždaug 230 000–590 000 eurų. Vien kovą jis esą atliko mažiausiai septynis „Palantir“ akcijų pirkimus, kurių bendra vertė galėjo siekti iki maždaug 500 000 eurų.

    Ką tiksliai rašė prezidentas?

    Po kelių savaičių D. Trumpas „Truth Social“ tinkle viešai išskyrė „Palantir“ ir net paminėjo biržos trumpinį, kai akcijos išgyveno prastą laikotarpį rinkoje. Tuo metu technologijų sektoriuje tęsėsi išpardavimas, o įmonė sulaukė ir skeptiškų investuotojų dėmesio.

    „„Palantir Technologies“ įrodė turinti puikių karinių pajėgumų ir įrangos. Tiesiog paklauskite mūsų priešų“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Tekste taip pat minėta, kad „Palantir“ įrankiai, žiniasklaidos pranešimų duomenimis, buvo naudojami identifikuojant taikinius Irane. Bendrovės veikla gynybos ir saugumo srityje jau seniai kelia diskusijas dėl technologijų vaidmens konfliktuose ir valstybės užsakymų įtakos verslui.

    Kaip aiškinamas galimas interesų konfliktas?

    D. Trumpo atstovas spaudai tvirtino, kad prezidento investicijos laikomos valdomose sąskaitose, kurias prižiūri trečiosios šalys, o sprendimai priimami be tiesioginio šeimos įsitraukimo. Pasak jo, sandoriai esą vykdomi automatizuotais procesais, o prezidentas negauna išankstinės informacijos apie planuojamą prekybą.

    „Prezidento investicijų portfeliai valdomi visiškai diskreciniu principu, nepriklausomai trečiųjų šalių finansinių institucijų, kurios turi išimtinę teisę priimti investicinius sprendimus“, – teigiama D. Trumpo atstovo pareiškime.

    Baltųjų rūmų atstovas taip pat nurodė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo struktūroje, kurią administruoja jo vaikai, ir esą interesų konflikto nėra. Tuo metu „Palantir“ į žiniasklaidos užklausą dėl komentaro neatsakė.

    „Palantir“ vaidmuo ir platesnis kontekstas

    „Palantir“ pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena įmonių, kurios gauna naudos iš valstybių siekio modernizuoti kariuomenę ir žvalgybos pajėgumus. Bendrovė kuria platformas, skirtas didelių duomenų apdorojimui, sprendimų paramai ir operacijų planavimui, o jos produktai naudojami tiek civilinėse, tiek gynybos struktūrose.

    Deklaracijose fiksuojama, kad D. Trumpas 2026 metų pradžioje ne tik pirko, bet ir pardavinėjo „Palantir“ akcijas, o dalis pardavimų galėjo siekti milijonus eurų. Tai reiškia, kad prezidento ekspozicija bendrovės akcijoms galėjo kisti labai greitai, priklausomai nuo valdytojų sprendimų ir rinkos judėjimo.

    Be „Palantir“, dokumentuose minimi ir kiti technologijų sektoriaus sandoriai, susiję su DI infrastruktūra ir programinės įrangos bendrovėmis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško įmonių, kurios gali tiesiogiai uždirbti iš DI plėtros, ypač gynybos, debesijos ir duomenų centrų grandinėse.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Lietuviška „RSI Europe“ pasirinko ne dronų lenktynes: kaip niša atnešė pelną nuo pirmų metų

    Šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose vis dažniau laimi ne vien didesnės pajėgos, o greitis: sprendimai, kuriems anksčiau prireikdavo metų, dabar turi pasiekti frontą per kelis mėnesius. To reikalauja greitai besikeičianti situacija mūšio lauke, kur naujos elektroninės kovos priemonės ir taktika gali akimirksniu „pasendinti“ įrangą.

    Lietuvoje įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ kuria nuotoliniu būdu valdomas sprogstamąsias sistemas ir dronų technologijas, pritaikytas greitam diegimui aktyvaus konflikto sąlygomis. Įmonės vadovas Tomas Milašauskas pasakoja, kad svarbiausia buvo pasirinkti kryptį, leidžiančią produktą paversti realiai naudojamu per mėnesius, o ne per kelerius metus.

    Nuo energetikos prie gynybos technologijų

    T. Milašausko karjera prasidėjo viešajame sektoriuje energetikos reguliavime: jis dirbo su elektros kainų nustatymu Lietuvoje ir dalyvavo europiniuose infrastruktūros projektuose, įskaitant jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Vėliau jis perėjo į konsultacijas, o tuomet dirbo atsinaujinančios energetikos investicijų srityje Rytų Europoje.

    Pasak vadovo, posūkį į gynybos technologijas paspartino Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, pakeitęs tiek regiono saugumo situaciją, tiek pramonės prioritetus. Jo teigimu, sprendimas kurti produktus, galinčius padėti Ukrainai, buvo paremtas ne tik verslo logika, bet ir suvokimu, kad grėsmė tapo labai arti.

    „Kurdami tokias sistemas suprantame, kad jos galiausiai gali saugoti ir mūsų šalį, mūsų šeimas. Ta atsakomybė suteikia darbui prasmę“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Greitis svarbiau už tobulumą

    Įmonė pradėjo nuo nuotolinio inicijavimo sistemų: tai sprendimai, leidžiantys operatoriui saugiu atstumu aktyvuoti sprogstamuosius užtaisus ar vykdyti kitas užduotis, kai tiesioginis priėjimas pavojingas. Vadovo teigimu, būtent tokia kryptis leido išvengti ilgo produktų derinimo ciklo, būdingo sudėtingoms ginkluotės platformoms.

    Per kelis mėnesius, dirbant nedidelei komandai, buvo parengti pirmieji prototipai, išbandyti su Lietuvos kariuomene, o po patobulinimų sprendimai pasiekė Ukrainą. Toks tempas, pasak T. Milašausko, atitinka realybę, kur sprendimas, kuriamas dvejus ar trejus metus, rizikuoja nebeatitikti fronto poreikių.

    „Jei nori parduoti Ukrainai, laiko langas dažniausiai yra du ar trys mėnesiai, daugiausia. Mūšio laukas nuolat keičiasi, todėl turi reaguoti greitai“, – sakė Tomas Milašauskas.

    Niša vietoje perpildytos dronų rinkos

    Vadovas teigia, kad starto metu buvo dvi akivaizdžios kryptys: kurti dronus arba fokusuotis į nuotolinio inicijavimo sprendimus. Dronų segmentas jau buvo sparčiai pildomas gamintojais ir reikalavo didesnio kapitalo, tuo metu nišinėse srityse konkurencija buvo mažesnė, o poreikis aiškus.

    Šiandien įmonės sprendimai naudojami, be kita ko, nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbuose. Tokiose situacijose itin svarbus operatoriaus saugumas ir ryšio patikimumas, nes darbai dažnai vyksta užminuotose teritorijose ir aplinkoje, kur signalai gali būti slopinami.

    Įmonė taip pat vysto radijo ryšio sprendimus, paremtus mažos energijos, ilgo nuotolio technologijomis, ir dirba su autonominiais bei pusiau autonominiais dronais, pritaikytais veikti esant intensyviai elektroninei kovai. Tokiose sąlygose išryškėja ne vien pačios platformos, bet ir ryšio, atsparumo trikdymui bei greito atnaujinimo svarba.

    Pelningumas nuo pirmų metų ir augimo kliūtys

    Anot T. Milašausko, bendrovė startavo nuo maždaug 40 000 eurų asmeninės paskolos ir pasirinko augti be didelio išorinio kapitalo spaudimo. Pirmaisiais veiklos metais įmonė sugeneravo apie 170 000 eurų pajamų ir, pasak vadovo, dirbo pelningai nuo pat pradžių.

    Vis dėlto augant išryškėja logistikos ir diegimo iššūkiai: eksportuojant įrangą, pristatymas ir koordinavimas gali užtrukti ilgiau nei vietiniams Ukrainos tiekėjams. Dėl to įmonė palaiko vietines komandas Ukrainoje, kad greičiau gautų grįžtamąjį ryšį ir galėtų adaptuoti sprendimus realioms sąlygoms.

    Žvelgdamas į platesnes tendencijas, vadovas pabrėžia, kad gynybos pirkimai dronų ir susijusių sistemų srityje vis labiau krypsta ne į vieną standartizuotą platformą, o į skirtingų sprendimų derinius. Tai skatina rinkos fragmentaciją, bet kartu ir konsolidaciją, kai stipresni žaidėjai perka mažesnius arba kuria uždaras ekosistemas.

  • Europos startuolių finansavimas balandžio pabaigoje: didžiausi savaitės sandoriai ir tendencijos

    Balandžio 27–gegužės 1 dienomis Europos startuolių rinkoje buvo fiksuojamas įprastas savaitinis kapitalo pritraukimo ritmas: dalis įmonių užsitikrino ankstyvos stadijos investicijas, o brandesni žaidėjai stiprino plėtrą didesniais raundais. Investuotojai ir toliau ieškojo aiškaus pajamų augimo, tvaraus verslo modelio ir matomo kelio į pelningumą.

    Pastaraisiais mėnesiais Europoje ryškėja kelios kryptys, kurios darė įtaką ir šios savaitės sandoriams. Didesnio dėmesio sulaukia kibernetinis saugumas, DI pritaikymas verslo procesuose, energijos ir pramonės efektyvumo sprendimai, taip pat gynybos ir dvigubos paskirties technologijos, kurių svarba regione auga.

    Kas lemia investuotojų sprendimus?

    Rizikos kapitalo fondai dažniau kelia reikalavimus dėl augimo kokybės: vertinamas ne tik vartotojų skaičius, bet ir pasikartojančios pajamos, klientų išlaikymas bei vieneto ekonomika. Ankstyvoje stadijoje svarbus ir komandos gebėjimas greitai iteruoti produktą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Kita ryški tendencija – atsargesnis požiūris į įmonių vertinimus ir didesnis dėmesys sandorio struktūrai. Dažnėja etapinis finansavimas, aiškesni tikslai iki kitos investicijų fazės ir didesnis investuotojų noras matyti, kaip kapitalas tiesiogiai virsta pajamomis.

    Kur krypsta kapitalas Europoje?

    Nors atskirų sandorių detalės priklauso nuo sektoriaus, bendra kryptis išlieka panaši: kapitalas koncentruojasi ten, kur matomas aiškus poreikis ir greita grąža. Tai apima sprendimus, mažinančius kaštus įmonėms, automatizuojančius procesus ir didinančius atsparumą rizikoms, ypač tiekimo grandinėse ir IT infrastruktūroje.

    DI tema išlieka viena dominuojančių, tačiau investuotojai vis dažniau tikisi ne bendrų pažadų, o aiškiai išmatuojamų rezultatų: našumo augimo, klientų aptarnavimo kaštų mažėjimo ar greitesnio produkto diegimo. Dėl to DI diegimas dažnai vertinamas kaip priemonė, o ne tikslas.

    Ką tai reiškia startuoliams artimiausiu metu?

    Startuoliams tai signalas, kad finansavimo pritraukimas vis dar įmanomas, tačiau laimi tie, kurie gali pagrįsti augimą skaičiais ir turi realų planą, kaip pasiekti tvarią veiklą. Rinkoje mažiau tolerancijos ilgam eksperimentavimui be aiškių pardavimų, todėl išauga profesionalaus pardavimų proceso ir finansinės drausmės svarba.

    Tuo pat metu Europos ekosistema išlieka patraukli komandoms, kuriančioms sprendimus reguliuojamose srityse ir turinčioms stiprią technologinę kompetenciją. Artimiausiais mėnesiais konkurencija dėl kapitalo išliks intensyvi, o sandorių sėkmę dažnai lems ne vien idėja, bet ir gebėjimas įrodyti jos komercinį gyvybingumą.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.