CP v2

Tag: Gynybos technologijos

  • Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas subūrė laikiną 120 dienų ekspertų grupę „Meridian“, kuri turės įvertinti, kaip keičiasi šiuolaikinis karas ir kokių technologijų bei ginkluotės Jungtinėms Valstijoms prireiks, kad išlaikytų pranašumą. Apie iniciatyvą JAV jūrų pėstininkų bazėje Quantico pranešė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

    Projekto mandatas apibrėžiamas kaip siauras, tačiau darbų laukas platus: nuo požeminių grėsmių iki kosmoso erdvės tarp Žemės ir Mėnulio. Plane minimos sritys apima dirbtinį intelektą, autonomines sistemas, robotiką, energijos ginklus ir biotechnologijas.

    „Tai nėra nauja strategija ar doktrina, o aiškus žvilgsnis į tai, be ko ateityje prarasime pranašumą“, – sakė Pete’as Hegsethas.

    Už projekto koordinavimą atsakingas Pentagono vyriausiasis technologijų vadovas Emilas Michaelas, o trys projekto bendrai vadovaujantys patarėjai pasirinkti iš už gynybos departamento ribų. Tarp jų yra „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Anduril“ įkūrėjas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Pentagonas pabrėžia, kad „Meridian“ nėra nei naujas padalinys, nei pirkimų programa ar ginkluotės gamybos kontraktas. Tai laikina patariamoji grupė, kurios išvadų paketas turėtų būti pateiktas iki 2027 metų sausio 28 dienos, o dalis rezultatų bus vieša, kita dalis skirta neviešam kariniam naudojimui.

    Elono Musko įtraukimas vertinamas dvejopai dėl jo įmonių sąsajų su gynybos sektoriumi. „SpaceX“ jau ne vienus metus teikia raketų paleidimo paslaugas, vysto palydovinį ryšį ir dalyvauja kariniuose palydovų projektuose, o tai reiškia, kad jo įmonė priklauso nuo federalinių užsakymų.

    Tuo pat metu Palmerio Luckey vadovaujama „Anduril“ pastaraisiais metais tapo viena matomiausių gynybos technologijų bendrovių, kuriančių dronus, sensorius ir pusiau autonomines sistemas. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokio profilio patarėjai gali turėti interesų konfliktą, nes rekomendacijos potencialiai gali palankiai veikti jų atstovaujamų bendrovių veiklos kryptis.

    Kas keičia karo lauką?

    Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad karo lauke vis didesnį vaidmenį vaidina masiškai naudojami dronai, elektroninė kova ir ryšių infrastruktūros pažeidžiamumas. Kartu sparčiai auga DI pritaikymas žvalgybai, taikinių nustatymui, logistikai ir sprendimų priėmimo pagreitinimui.

    Gynybos planuotojai vis dažniau kalba ir apie autonominių sistemų spiečius, pigesnės masinės ginkluotės grįžimą bei būtinybę gamybą pritaikyti greitam mastelio didinimui. Tokios tendencijos verčia persvarstyti, kaip greitai nuo prototipo galima pereiti prie realiai naudojamo sprendimo.

    Dar vienas signalas apie kryptį

    Pete’as Hegsethas taip pat paskelbė apie planus iki 2027 metų spalio 1 dienos įkurti keturių žvaigždučių autonominio karo vadavietę AUTOWARCOM. Ji būtų orientuota į bepiločių ir kitų beįgulių sistemų bandymus bei spartesnį jų diegimą tarnyboje.

    Šie sprendimai rodo bendrą kryptį, kai modernizacijos centras vis labiau slenka nuo ilgų klasikinių ginkluotės programų prie greitesnių ciklų, kuriuos dažnai siūlo privačios technologijų bendrovės. Analitikų vertinimu, „Meridian“ greičiausiai pateiks ne pirkimų sąrašą, o prioritetų ir spragų žemėlapį, pagal kurį Pentagonas dėlios tolesnius sprendimus.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukrainos skaitmeninės transformacijos ir gynybos politikos architektas Mykhailo Fedorovas pristatė naują iniciatyvą Army of Robots, skirtą sparčiai plėtoti karinius robotus ir kitus autonominius sprendimus. Apie startą jis pranešė Lvivo IT Arena konferencijoje, kartu pakviesdamas prisijungti gynybos technologijų įmones, inžinierius ir technologijų vadovą, kuris galėtų koordinuoti programos kryptį.

    Pasak Fedorovo, pagrindinis tikslas išlieka pragmatiškas: perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie mašinų ir taip mažinti karių netektis. Iniciatyva pozicionuojama ne kaip vienas produktas, o kaip ekosistema, kuri apimtų technologijų testavimą, diegimą ir sėkmingų sprendimų mastelio didinimą realiomis fronto sąlygomis.

    Nuo dronų prie robotų

    Army of Robots idėja remiasi ankstesne Ukrainos programa Army of Drones, kuri 2022 metais tapo vienu ryškiausių šalies bandymų centralizuotai spartinti bepiločių diegimą. Fedorovas akcentavo, kad per kelerius metus bepiločiai iš nišinės technologijos virto karo kasdienybe, o Ukrainos pramonė išaugo iki šimtų gamintojų.

    „Tada mažai kas galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai nepilotuojamos sistemos pakeis karą“, – sakė M. Fedorovas.

    Jis teigė, kad šiandien Ukrainai reikia kito šuolio, nes technologinė kova nestovi vietoje, o sprendimų ciklai trumpėja. Robotizacija, jo vertinimu, gali tapti kitu lūžio tašku, ypač ten, kur reikalingas darbas po apšaudymais, minų laukuose ar sudėtingoje logistikoje.

    Kur robotai būtų naudojami?

    Pagal pristatytą viziją, mūšio lauke pirmiausia veiktų jutikliai ir stebėjimo sistemos, kurios aptinka grėsmes, o į pavojingiausias zonas vyksta robotinės platformos. Kalbama apie sprendimus, galinčius evakuoti sužeistuosius, pristatyti amuniciją, vykdyti žvalgybą, saugoti pozicijas, kloti ar valyti minas ir vykdyti smūgines užduotis.

    „Robotai turi daryti pavojingiausią darbą, kad mūsų kariai galėtų grįžti namo“, – sakė M. Fedorovas.

    Nors viešai neatskleidžiama, kokio lygio autonomija bus prioritetinė, ši kryptis atitinka platesnę karo technologijų raidą: didėja poreikis sistemoms, kurios veikia greičiau nei žmogaus sprendimų priėmimo ciklas, o ryšio trikdymo sąlygomis gali išlaikyti bent dalinį funkcionalumą.

    Investicijos ir karo laukas kaip laboratorija

    Fedorovas nurodė, kad Army of Robots modelis numato investuoti į gynybos technologijų bendroves, inicijuoti vidinius projektus, plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kompetencijas bei testuoti sprendimus kartu su kariuomene. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo fronto poreikio identifikavimo iki prototipo ir masinio diegimo.

    Iniciatyva siejama ir su anksčiau aptartais planais kurti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris skirtųsi nuo tradicinio rizikos kapitalo modelio. Tokia struktūra, kaip teigiama, turėtų ne tik finansuoti esamus kūrėjus, bet ir padėti steigti naujas įmones aplink kritines technologijas, įskaitant mūšio lauko robotiką, perėmėjus ir sprendimus su DI.

    „Tai reiškia, kad turime nuolat kurti kitą technologijų ciklą greičiau nei priešininkas“, – sakė M. Fedorovas.

    Pristatydamas kryptį, jis taip pat pabrėžė vieną didžiausių rizikų: Rusija, jo vertinimu, geba greitai kopijuoti ir dideliu mastu gaminti veiksmingas karo technologijas. Dėl to Ukraina siekia telkti inžinerinę kompetenciją, kovinę patirtį ir kapitalą į vieną procesą, kuriame sprendimai būtų ne tik kuriami, bet ir greitai tikrinami bei diegiami.

  • Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina plečia gynybos technologijų ambicijas ir pristato naują iniciatyvą, kurią viešai aptarė Mychailas Fedorovas per IT bendruomenės renginį Lvove. Projekto esmė – paspartinti robotikos sprendimų kūrimą, bandymus ir diegimą kariuomenėje, kad fronte kuo daugiau užduočių atliktų technika.

    Iniciatyva siejama su platesnėmis Ukrainos pastangomis pritraukti daugiau investicijų į gynybos technologijų sektorių. Planuojama skatinti naujų projektų startą, vykdyti prototipų bandymus kartu su kariuomene ir sparčiau pereiti nuo idėjos prie realaus panaudojimo lauke.

    Fedorovas akcentuoja, kad kritiškai svarbu kurti naujas tyrimų ir plėtros komandas bei didinti gamybos apimtis. Ukrainai to reikia tam, kad robotinės platformos būtų ne pavieniai eksperimentai, o nuosekliai gaminami ir tobulinami sprendimai, pritaikyti kovinėms sąlygoms.

    „Mums reikia daugiau komandų, daugiau bandymų su kariuomene ir greitesnio perėjimo prie gamybos“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Didžiausią dėmesį patraukė idėja apie humanoidinį robotą, kuris teoriškai galėtų veikti mūšio lauke be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Pasak Fedorovo, toks konceptas galėtų būti sukurtas per šešis mėnesius, o per metus esą pasiektų pajėgumus vykdyti agresyvesnes užduotis, tačiau kol kas tai išlieka krypties vizija, o ne patvirtintas planas su aiškiu įgyvendinimo grafiku.

    Praktiškesnė kryptis – antžeminės robotinės platformos, galinčios atlikti logistines ir inžinerines užduotis. Tarp galimų funkcijų įvardijamas amunicijos gabenimas, minavimas ir išminavimas, taip pat pozicijų apsauga, nes tokios užduotys dažnai kelia didžiausią riziką kariams.

    Robotika ir DI karo lauke sparčiai įgauna reikšmę, ypač kai abi pusės ieško būdų mažinti žmonių nuostolius ir didinti operacijų tikslumą. Ukraina, sukaupusi didelę dronų ir skaitmeninių sprendimų taikymo patirtį, bando šį modelį perkelti ir į antžemines robotines sistemas.

    Tokios iniciatyvos sėkmę lems ne tik idėjos, bet ir stabilus finansavimas, tiekimo grandinės bei masinės gamybos pajėgumai. Ne mažiau svarbūs bus ir bandymai realiomis sąlygomis, ryšio atsparumas elektroninei kovai, taip pat standartizuotas kariuomenės poreikių suformulavimas, kad kuriamos platformos spręstų konkrečias fronto problemas.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • Švedijos dronų aptikimo įmonė „Freya Industries“ pritraukė 533 000 eurų plėtrai Europoje

    Švedijos saugumo ir gynybos sensorius kurianti bendrovė „Freya Industries“ pranešė užbaigusi 533 000 eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad raundas buvo perviršytas, o lėšos bus nukreiptos klientų užsakymams įgyvendinti, komandai stiprinti ir plėtrai Europoje.

    Pasak bendrovės, investicijose dalyvavo keli fondai ir organizacijos, tarp jų Foundry Ventures, Longswan Ventures, Propel Capital, Saminvest, „Schyssta Änglar“ bei „Sting“, taip pat privatūs investuotojai. Įmonė detalių apie vertinimą ar tikslius finansavimo terminus nepateikė.

    Plėtra, paremta programine logika

    „Freya Industries“ kuria sensorius, kurių pagrindinė vertė, bendrovės teigimu, slypi programinėje įrangoje. Tokia kryptis leidžia mažinti įrangos kainą ir diegti sprendimus platesniame objektų bei scenarijų spektre, nuo infrastruktūros apsaugos iki individualaus saugumo.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai skirti ne vien duomenims fiksuoti, bet ir situacijai įvertinti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu objektams, kuriuose saugumo komandoms reikia greitai atskirti realią grėsmę nuo klaidingų aliarmų.

    „Mūsų sensoriai ne tik įrašo informaciją, jie aktyviai supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Intelektas yra programinėje įrangoje, todėl sprendimai gali būti pakankamai pigūs, kad juos būtų galima diegti plačiai“, – sakė „Freya Industries“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Åström.

    Dronų aptikimas ir piloto lokalizavimas

    Vienas pagrindinių „Freya Industries“ vystomų produktų segmentų yra dronų aptikimas. Bendrovė teigia, kad jos detektoriai gali nustatyti ne tik patį droną, bet ir piloto buvimo vietą, derindami kelis aptikimo metodus su išmaniąja analitika.

    Įmonės vertinimu, kainos aspektas šioje rinkoje tampa lemiamas, nes grėsmės kyla ne vien didelės svarbos objektams. Mažesnė vieneto kaina, pasak bendrovės, leidžia apsaugoti daugiau vietų, kurios anksčiau tokių sistemų negalėjo sau leisti.

    Europos gynybos investicijų kontekstas

    „Freya Industries“ finansavimo raundas vyksta platesnių Europos investicijų į gynybos, stebėsenos ir sensorių technologijas fone. Pastaraisiais metais ypač didėja dėmesys sprendimams, kurie gali būti greitai diegiami, lengvai plečiami ir paremti duomenų sujungimu bei automatizuota analitika.

    Bendrovė nurodo, kad jos produktai jungiami prie analitikos platformos, kurioje saugos tarnybos ir klientai gali matyti bendrą situacijos vaizdą. Taip pat akcentuojami reikalavimai patikimumui, atsparumui ir saugumui, kad sprendimai būtų tinkami darbui sudėtingomis sąlygomis.

    „Freya Industries“ teigimu, pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti užsakymų įgyvendinimą ir suteikti pagrindą intensyvesnei komercinei plėtrai Europos rinkose.

  • „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    Vokietijos gynybos technologijų startuolis „Ground A“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir užbaigęs daugiau nei 9 mln. eurų vertės ankstyvosios stadijos finansavimo etapą. Įmonė įkurta prieš maždaug pusmetį, o pritrauktas kapitalas skirtas lazerine technologija paremtai antidroninei sistemai parengti rinkai.

    Bendrovė kuria sprendimą, skirtą mažiems, manevringiems bepiločiams aptikti ir neutralizuoti, kai dronų grėsmė Europoje sparčiai auga. Pastaraisiais metais antidroninės priemonės tapo viena greičiausiai besivystančių gynybos technologijų krypčių, ypač dėl infrastruktūros apsaugos poreikių ir karo Ukrainoje patirties.

    Kaip veikia GA 1000?

    „Ground A“ teigia, kad jos GA 1000 sujungia radarą ir kitus jutiklius su kompiuterine rega, DI ir tiksliu lazeriniu poveikiu. Sistema automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka dronus, tačiau galutinį sprendimą dėl neutralizavimo, pasak kūrėjų, priima operatorius.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad GA 1000 sveria mažiau nei 200 kilogramų ir yra kompaktiška, mobili platforma, pritaikyta įvairiems scenarijams. Tokie parametrai svarbūs rinkoje, kur pirkėjai dažnai reikalauja ne tik efektyvumo, bet ir greito perkėlimo bei diegimo prie kritinės infrastruktūros objektų.

    Integracija su esama oro gynyba

    Bendrovė pabrėžia, kad GA 1000 kuriama ne kaip izoliuotas sprendimas, o kaip integruojama sistema. Ji turėtų būti suderinama su esamomis oro gynybos, vadovavimo ir kontrolės sistemomis, taip pat galėtų būti montuojama ant sausumos, jūrinių ar orlaivių platformų.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos gynybos pramonės tendenciją kurti modulines technologijas, kurias galima įjungti į jau veikiančius tinklus. Tai leidžia greičiau pasiekti operacinį naudojimą ir sumažinti diegimo kaštus, palyginti su visiškai naujos infrastruktūros kūrimu.

    Kas investavo ir kas toliau?

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared Ventures“. Tarp dalyvių minimi ir gynybos technologijų bendrovė „Quantum Systems“, taip pat keli rizikos kapitalo investuotojai ir privatūs investuotojai iš Europos gynybos bei programinės įrangos sektorių.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Tobiasas Brune teigia, kad pirmoji sistema jau yra bandymų ir validavimo etape ir artėja prie pateikimo rinkai. „Šio greičio skubiai reikia Vokietijai, Europai ir sąjungininkams“, – sakė jis.

    „Ground A“ planuoja Vokietijoje kurti modulinę serijinę gamybą. Bendrovė nurodo, kad kitas finansavimo etapas numatomas 2027 metais, o tuomet ketinama reikšmingai didinti gamybos pajėgumus, siekiant technologiją tiekti didesniais kiekiais.

  • Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų. Kartu rinkoje matyti ir daugiau nei 10 įsigijimų, susijungimų bei kitų svarbių įvykių, rodančių, kad investuotojai vis dar ieško augimo, bet renkasi atsargiau.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Nyderlanduose veikiantis DI startuolis „Wonderful“, pritraukęs apie 470 mln. eurų investiciją. Sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad DI sektoriuje vis dažniau finansuojami ne vien produktai, o ir brangi infrastruktūra, duomenys bei komandos, galinčios greitai didinti pajėgumus.

    Kartu rinkoje matyti ir skolinto kapitalo sugrįžimas į technologijų plėtrą. Didelės apimties skolos paketai naudojami sparčiai plėsti skaičiavimo resursus ir duomenų centrus, nes DI sprendimų diegimas vis labiau remiasi ilgalaikėmis investicijomis į pajėgumus, o ne vien į programinį kodą.

    Investuotojai ieško gynybos ir giliosios technologijos

    Investuotojų darbotvarkėje ryškėja gynybos technologijos ir vadinamoji gilioji technologija, apimanti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas. Šią kryptį stiprina ir geopolitinė realybė, todėl dalis fondų orientuojasi į sprendimus, kurie turi aiškų pritaikymą saugumo, ryšių, autonominių sistemų ar kibernetinės gynybos srityse.

    Be to, daugėja fondų, kurie deklaruoja siekį finansuoti europinę technologijų ekosistemą nuo ankstyvos stadijos iki plėtros. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų didėja, o kapitalo pasiūla išlieka, nors sandorių atranka tapo griežtesnė.

    Įsigijimai ir susijungimai įgauna pagreitį

    Technologijų sektoriuje tęsiasi konsolidacija: aktyviau perkamos nišinės komandos ir produktai, kurie gali greitai papildyti didesnių žaidėjų portfelius. Šiuose sandoriuose vis dažniau akcentuojama ne tik vartotojų augimo statistika, bet ir atitiktis reguliavimui, duomenų sauga bei gebėjimas integruotis į esamas platformas.

    Tokie įsigijimai atspindi ir kitą tendenciją: DI ir kibernetinio saugumo sprendimai tampa bazine infrastruktūra, todėl įmonės linkusios pirkti tai, kas sutrumpina kūrimo laiką. Rinkoje taip pat daugėja sandorių, susijusių su atitikties valdymu ir rizikų kontrole, nes tai tampa svarbu plečiantis į skirtingas jurisdikcijas.

    Londone plečiasi autonominių pavežėjimų bandymai

    Viena ryškesnių savaitės naujienų iš vartotojų pusės – Londone pradėta galimybė išsikviesti autonominius automobilius per pavežėjimo platformą, tačiau su saugos vairuotojais. Tokie bandymai leidžia realiomis sąlygomis rinkti duomenis apie eismo situacijas, keleivių elgseną ir sistemos sprendimų patikimumą.

    Autonominio mobilumo plėtra Europoje paprastai vyksta etapais, nes greta technologinių iššūkių egzistuoja ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to saugos vairuotojai išlieka tarpine grandimi, kol bus sukaupta pakankamai įrodymų dėl saugumo, o miestai ir valstybės apsispręs dėl platesnio tokios paslaugos masto.

    Bendrai šios savaitės vaizdas rodo dvi lygiagrečias kryptis: dideli DI finansavimo sandoriai tęsiasi, tačiau investuotojai taip pat aktyviai persigrupuoja į gynybos, infrastruktūros ir atitikties sprendimus. Tuo pat metu vartotojai didmiesčiuose pradeda matyti vis daugiau eksperimentų, kurie testuoja, kaip naujos technologijos veiks kasdienybėje.

  • Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Seed investicija gynybos DI plėtrai

    Suomijoje, Oulu mieste įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Creoir“ pritraukė seed investiciją iš Švedijos rizikos kapitalo fondo Gungnir Capital. Fondas tapo bendrovės vykdomo seed etapo lyderiu, o visas etapas, kaip skelbiama, taikosi į 2 mln. eurų dydį.

    Įmonė nurodo, kad lėšos bus skirtos paspartinti produktų EdgeVUI ir Operator Assistant komercializaciją bei didinti pajėgumus, augant paklausai Europos gynybos rinkoje. Tokie sprendimai orientuoti į situacijas, kur operatoriams reikia veikti greitai, o ryšys su išorinėmis sistemomis gali būti ribotas arba apskritai neįmanomas.

    „Gynybos operatoriai dirba esant itin dideliam spaudimui, o laisvų rankų balso sąsaja grąžina kritinį dėmesį misijai. Turėdami Gungnir Capital palaikymą, galime greičiau tiekti sprendimus klientams ir pereiti nuo bandomųjų projektų prie diegimo realiose operacijose“, – sakė „Creoir“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Antti Lilja.

    Ką daro EdgeVUI ir Operator Assistant?

    „Creoir“ įkurta 2012 metais, o jos komanda specializuojasi įterptinėse kalbos atpažinimo technologijose ir gynybai skirtuose sprendimuose. Bendrovė akcentuoja siekį mažinti operatorių kognityvinį krūvį ir gerinti situacijos suvokimą, kai valdymo ir informacinės sistemos tampa vis sudėtingesnės.

    Pagrindinė EdgeVUI idėja – galimybė valdyti sistemas balsu, laisvomis rankomis ir gimtąja kalba. Tuo metu Operator Assistant pristatomas kaip DI pagrindu veikiantis žinių bazės sprendimas, leidžiantis greitai rasti misijai kritinę informaciją, kai kiekviena sekundė svarbi.

    Kodėl akcentuojamas darbas be debesijos?

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai sukurti veikti įrenginyje, be nuolatinės interneto jungties ir be priklausomybės nuo debesijos. Gynybos kontekste tai svarbu dėl kibernetinio saugumo, ryšio patikimumo ir veikimo triukšmingoje aplinkoje, kur standartinės balso sąsajos dažnai praranda tikslumą.

    „Creoir“ teigia, kad EdgeVUI apima natūralios kalbos supratimo priemones ir remiasi automatinio kalbos atpažinimo, teksto vertimo į kalbą bei balso signalo gerinimo technologijomis. Įmonė nurodo, kad šiems elementams pasitelkiamos „Cerence AI“ kuriamos kalbos technologijos.

    „Esu sėdėjęs kabinoje, kur kognityvinė perkrova yra didesnė grėsmė nei dauguma priešininkų. Modernios valdymo sistemos užlieja operatorių informacija, o tas, kas gali valdyti sistemas balsu, neprisijungęs prie interneto ir mūšio triukšme, įgyja tempą“, – sakė Gungnir Capital vadovaujantis partneris Max Villman.

    „Creoir“ taip pat skelbia dirbanti su keliais didžiaisiais Europos gynybos rangovais ir sistemų integratoriais, o tarp vykdomų projektų mini Saab, Leidos ir ThyssenKrupp Marine Systems. Be to, bendrovė nurodo atrinkta dalyvauti NATO Innovation Range programoje, susijusioje su sluoksniuota kova prieš bepiločius orlaivius.