Tag: Gynybos technologijos

  • Ukrainos buvęs vicepremjeras su Lenkijos „JRH ASI“ kurs naujas gynybos technologijas

    Ukrainos buvęs vicepremjeras Mychajlas Fedorovas kartu su Lenkijos investicine bendrove „JRH ASI“ imasi vystyti naujas gynybos technologijas. Įmonės paskelbė pasirašiusios bendradarbiavimo memorandumą.

    Susitarimas sudarytas su bendrove „Mission Defense“, kurią įkūrė M. Fedorovas ir kurioje jis eina prezidento bei generalinio direktoriaus pareigas. Apie tai pranešta „WNP“ publikuotame pranešime.

    Bendradarbiavimas apims karines technologijas, įskaitant kosmoso technologijas, dirbtinį intelektą, sensorius, elektroniką ir bepiločių sistemų sprendimus. Partneriai teigia sieksiantys kurti ir plėsti produktus, atitinkančius Ukrainos fronto poreikius bei prisidedančius prie Europos saugumo.

    Pagal susitarimą „JRH ASI“, pasitelkdama patirtį, ryšius ir ekspertus, telkiamus aplink „ORBITEO“ ekosistemą, turėtų padėti „Mission Defense“ lengviau bendradarbiauti su partneriais Europoje.

    Fokusas – autonominės sistemos ir kova su grėsmėmis iš oro

    Pranešime išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: fronto robotizacija, sensorių tinklų plėtra, autonominių sistemų kūrimas ir nauji sprendimai, skirti kovai su grėsmėmis iš oro. Akcentuojama, kad būtent tokios technologijos gali keisti šiuolaikinio karo pobūdį.

    Partneriai taip pat pabrėžia tikslą pavojingiausias užduotis perkelti robotinėms ir autonominėms sistemoms. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką kariams ir didinti gynybos veiksmų efektyvumą.

    „Ieškome technologijų, kurios išgelbėtų karių gyvybes“

    M. Fedorovas teigė, kad nuolat ieškoma technologijų ir partnerių, galinčių suteikti Ukrainai pranašumą fronte ir padėti gelbėti karių gyvybes. Pasak jo, su „JRH ASI“ aptartos temos apima fronto robotizaciją, sensorių tinklus ir atsaką į autonominio karo iššūkius.

    „Szukamy technologii, które mogą przejąć najniebezpieczniejsze zadania i ocalić życie naszych żołnierzy“, – cituojamas M. Fedorovas.

    „JRH ASI“ nurodo, kad M. Fedorovo komanda turi unikalios patirties kuriant ir diegiant technologijas šiuolaikinio karo sąlygomis. Tuo metu „JRH ASI“ vadovas ir pagrindinis akcininkas January Ciszewski akcentuoja, jog Ukraina pademonstravo, kaip greitai inovacijos gali pakeisti padėtį mūšio lauke.

    „JRH ASI“ informacijoje taip pat pažymima, kad bendrovė vykdo investicinę veiklą, orientuotą į moderniomis technologijomis paremtų projektų finansavimą, o pastaruoju metu plečia įsitraukimą gynybos ir dvigubos paskirties (dual-use) technologijų sektoriuje.

  • Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 60 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2,3 mlrd. eurų. Lygiagrečiai suskaičiuota ir daugiau nei 10 pasitraukimų, įsigijimų bei susijusių M&A naujienų.

    Tokią apžvalgą pateikia portalas „Tech.eu“, kartu paskelbęs ir spalio mėnesio ataskaitą apie ryškiausius pritrauktus raundus, išskirtinius sandorius bei besikeičiančias technologijų investicijų tendencijas.

    Tarp didžiausių finansavimo naujienų išsiskyrė gynybos technologijų bendrovė UFORCE, pritraukusi 700 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o jos vertinimas siekė 6 mlrd. JAV dolerių.

    Spalį taip pat matyti platesnė tendencija: Europos technologijų startuoliai pritraukė 6 mlrd. eurų, o daugiausia investicijų teko sveikatos technologijų (healthtech) sektoriui.

    Didžiausi investicijų raundai Europoje

    Be UFORCE, tarp ryškiausių savaičių sandorių paminėta ir tai, kad „SoftBank“ vadovavo 500 mln. JAV dolerių finansavimo raundui bendrovėje „Agile Robots“.

    Tuo metu „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių – sandoris pristatytas kaip susijęs su Europos gynybos stiprinimu.

    Atskirai išskirtas ir EIC Scaling Club bendrovių rezultatas – jos pritraukė 4 mlrd. eurų ir, kaip teigiama, aplenkė kitus Europos deeptech segmento dalyvius.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Sveikatos technologijų srityje užfiksuotas „Elomia Health“ įsigijimas – bendrovė perėmė „Earkick“, siekdama plėsti DI paremtą psichinės gerovės platformą.

    Kelionių sektoriuje „WeRoad“ įsigijo šveicarų „TravelTribe“, o suomių Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą, orientuodamasi į spartesnę plėtrą.

    Tarp investuotojų naujienų minimas „LEA Ventures“ sprendimas veikti savarankiškai, taip pat „Redalpine“ uždarytas 250 mln. JAV dolerių fondas. Austrijoje „Noctua“ pritraukė 15 mln. eurų, siekdama mažinti šalies deeptech spragą.

    Spalio tendencijos: lyderiavo healthtech

    Bendrame spalio paveiksle išryškėjo, kad Europos startuolių finansavime pirmavo sveikatos technologijų segmentas, o bendra pritraukta suma siekė 6 mlrd. eurų.

    Apžvalgoje taip pat pateikiamas Europos mastu veikiančių augančių įmonių (scaleups) vertinimas: jų komercinis stiprumas įvertintas 86 balais iš 100, tačiau pasirengimas JAV rinkai – tik 17 balų iš 100.

    Be to, Europos Komisija pristatė penkias priemones, kuriomis siekiama paskatinti verslo angelų investicijas visoje Europoje.

  • Ukrainoje aptariamas naujas dronas „Banderol“: ką apie jį žinoma

    Originalioje pateiktoje medžiagoje nurodoma tik antraštė „БпЛА Бандероль“, tačiau nėra paties straipsnio turinio apie droną.

    Likusiame tekste matomi tik registracijos ir prisijungimo pranešimai bei svetainės teisinės pastabos, nesusijusios su naujienos tema.

    Dėl to šiuo metu neįmanoma parengti faktų pagrindu paremto lietuviško straipsnio: trūksta informacijos apie tai, kas yra „Banderol“, kur ir kada jis panaudotas ar pristatytas, kas apie jį pranešė.

    Jei pateiksite pilną originalų straipsnio tekstą (be prisijungimo langų) arba bent kelias pastraipas su faktais, parengsiu kokybišką publikaciją pagal jūsų reikalavimus.

  • Vokietijos „Helsing“ pristatė DI platformą „Clarity“ – siekia mesti iššūkį „Palantir“

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Helsing“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą „Clarity“, skirtą karinių grėsmių analizei ir gynybos planavimui. Įmonė teigia kurianti europietišką alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ sprendimams.

    Apie naują sistemą trečiadienį pranešė Miunchene įsikūrusios bendrovės vadovybė. „Clarity“ esą gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir iš jų išskirti svarbią informaciją – pavyzdžiui, nustatyti objektus bei karines pozicijas.

    Pasak „Helsing“, tokia analizė gali padėti ne tik vertinti situaciją, bet ir priimti sprendimus planuojant gynybą, įskaitant tinkamesnės ginkluotės parinkimą konkretiems taikiniams. Tai rodo kryptį, kuria vis aktyviau juda šiuolaikinės žvalgybos ir gynybos planavimo sistemos.

    Įmonė taip pat pabrėžia duomenų kontrolės klausimą: „Clarity“ esą sukurta Europoje, o ją naudojančios kariuomenės galėtų sistemą paleisti savo infrastruktūroje Europoje ir išlaikyti kontrolę.

    „Clarity“: žvalgybos duomenų analizė ir taikinių identifikavimas

    „Helsing“ bendraįkūrėjas Gundbertas Scherfas teigė, kad ginkluotosioms pajėgoms reikia žvalgybinių gebėjimų, leidžiančių neatsilikti nuo greitai besikeičiančios situacijos mūšio lauke. Jis taip pat atkreipė dėmesį į augantį autonominių sistemų vaidmenį.

    Bendrovės technologijų vadovas Robertas Finkas, anksčiau prisidėjęs prie „Palantir“ kūrimo, sakė, kad „Clarity“ nuo pat pradžių projektuota taip, kad žvalgybos duomenis analizuotų DI agentai.

    „Palantir“ Vokietijoje kelia diskusijų dėl priklausomybės nuo JAV technologijų

    Vokietijoje „Palantir“ programinės įrangos naudojimas saugumo tarnybose kelia ginčų – apie tai praneša naujienų agentūra dpa. Viena pagrindinių minimų rizikų – priklausomybė nuo amerikietiškų technologijų.

    Skelbiama, kad „Palantir“ sprendimus naudoja policija Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tuo pat metu abiejų šių žemių valdžia pasisako už europinių sprendimų plėtrą.

    Savo ruožtu „Palantir“ tvirtina, jog nei pati bendrovė, nei tretieji asmenys be leidimo negali pasiekti klientų duomenų ar užblokuoti prieigos prie programinės įrangos. Įmonė taip pat perspėja, kad delsimas diegti patikrintas technologijas gali silpninti Europos gebėjimą reaguoti į grėsmes.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti raundai (lapkričio 2–6 d.)

    Europos startuolių rinka lapkričio 2–6 dienomis fiksavo naujas investicijų bangas – paskelbta savaitinė finansavimo raundų apžvalga.

    Kaip skelbia portalas „EU-Startups“, tai jų pačių per savaitę susektų Europos startuolių finansavimo sandorių suvestinė.

    Publikacija pristatoma kaip reguliarus savaitinis „round-up“ formatas, kuriame vienoje vietoje surenkama informacija apie skirtingų sričių – nuo „cleantech“ iki gynybos ir kibernetinio saugumo – finansavimo naujienas.

    Vis dėlto straipsnio turinys yra prieinamas tik mokamiems klubo nariams, todėl viešai matoma tik bendra tema, laikotarpis ir pagrindiniai raktažodžiai.

    Tokios apžvalgos padeda greitai įvertinti investuotojų dėmesio kryptis Europoje, tačiau konkrečių sumų, įmonių ar sandorių detalių šiuo atveju nematyti be prenumeratos.

  • Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzijoje įkurta gynybos technologijų startuolė „Gallium Defense“ baigė 7,1 mln. eurų sieklos investicijų etapą ir pirmą kartą plačiau pristatė savo kuriamą dronų aptikimo sprendimą.

    Investicijų etapui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prie jo taip pat prisidėjo „Omnes Capital“ bei „Polytechnique Ventures“, rašo „Tech.eu“.

    Bendrovė kuria „GDS-10“ – programiškai valdomą X juostos aktyvią elektroniniu būdu skenuojamą (AESA) radarų sistemą, skirtą aptikti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus iki 10 kilometrų atstumu.

    Startuolio tikslas – pasiekti, kad tokios klasės radaras būtų gerokai pigesnis ir lengviau diegiamas didesniais kiekiais nei įprasti analogiški sprendimai, ypač ten, kur reikia dengti daug objektų ar teritorijų.

    „GDS-10“: kokių galimybių siekiama

    „Gallium Defense“ nurodo siekianti 360 laipsnių horizontalaus ir 90 laipsnių vertikalaus aprėpties, gebėjimo sekti dronų spiečius, atsparumo trikdymui bei veikimo dieną ir naktį įvairiomis oro sąlygomis.

    Kuriamos dvi versijos: viena skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, kita – kariniam naudojimui.

    Tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni augant mažų dronų naudojimui – nuo neteisėto skraidinimo prie strateginių objektų iki karo veiksmuose plačiai taikomų FPV dronų.

    Kaip planuojama mažinti radarų kainą

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Ericas Fournier pabrėžia, kad idėja – kiek įmanoma remtis jau rinkoje esančiais komponentais, o ne viską kurti nuo nulio. Jo teigimu, tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, o kartais – net pagerinti rezultatus.

    „Gallium Defense“ radarą skirsto į tris pagrindines dalis: anteną („raumenį“), signalų apdorojimo sistemą („smegenis“) ir duomenų perdavimo grandį („tiltą“).

    Antenos dalyje bendrovė remiasi 5G telekomunikacijose plačiai naudojamais galio pagrindo komponentais, kurie gaminami dideliu mastu. Startuolis teigia, kad taip pavyko sumažinti antenos vieneto kainą daugiau nei dešimteriopai.

    Signalams apdoroti, pasak E. Fournier, pasitelkiama „NVIDIA“ kompiuterijos technologija, o sujungimui tarp antenos ir apdorojimo sistemos adaptuojama didelės spartos optinė įranga, naudojama telekomunikacijose.

    Bandymai ir planuojamas komercinis startas

    Bendrovė teigia jau sukūrusi dvi veikiančias antenas ir kontroliuojamomis sąlygomis demonstravusi 1 klasės dronų aptikimą 10 kilometrų atstumu. Kartu pripažįstama, kad tai vyko esant palankioms oro sąlygoms ir žinant taikinio vietą.

    „Gallium Defense“ nurodo sistemą tobulinanti iteracijomis: kas dvi savaites atnaujina sprendimą ir kas mėnesį rengia lauko bandymus pagal operatorių grįžtamąjį ryšį.

    Komercinius užsakymus planuojama atverti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kam tai gali būti aktualu

    „Gallium Defense“ pozicionuoja savo produktą kaip spragą užpildantį sprendimą tarp pigesnių radarų, kurių aptikimo nuotolis dažnai neviršija 5 kilometrų, ir aukštos klasės sistemų, kurios gali veikti didesniais atstumais, bet kainuoja gerokai daugiau.

    Startuolio vertinimu, ankstesnis aptikimas gali suteikti papildomų minučių reakcijai – tai ypač svarbu saugant karinius objektus ar kritinę infrastruktūrą.

    Tarp galimų klientų įvardijamos energetikos įmonės, duomenų centrų operatoriai, oro uostai, logistikos objektai ir organizacijos, atsakingos už viešųjų erdvių apsaugą.

    Kitas žingsnis – gamyba dideliu mastu

    Turėdama pagrindinę architektūrą, bendrovė dabar akcentuoja industrializaciją: planuojama augti nuo maždaug 15 darbuotojų iki maždaug 50 ir kurti gamybos bei tiekimo grandines.

    Finansavimas taip pat bus skirtas tolesniam prototipų vystymui, dirbtinio intelekto sprendimams ir demonstracijoms operatoriams Europoje bei NATO sąjungininkų šalyse.

    Be dronų aptikimo, „Gallium Defense“ svarsto ir gretimas kryptis, pavyzdžiui, elektroninės kovos sprendimus, tačiau konkrečių plėtros planų kol kas neįsipareigoja įvardyti.

  • Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“, kuriantis hipergarsines ilgo nuotolio raketas, pranešė pritraukęs 100 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos padės paspartinti vadinamųjų „deep-strike“ (giluminio smūgio) sistemų kūrimą.

    Apie finansavimo etapą skelbiama „Hypersonica“ pranešime: tai B serijos investicija, kuriai bendrai vadovavo JAV investuotojai „Lightspeed“ ir „General Catalyst“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    Dabartinis raundas seka po A serijos finansavimo, kai šių metų vasarį bendrovė buvo pritraukusi 23,2 mln. eurų. Tuomet pagrindiniu investuotoju buvo „Plural“, dalyvaujant ir „General Catalyst“ bei „201 Ventures“.

    Startuolis, kurio pagrindinė būstinė yra Miunchene, o dukterinė įmonė veikia Londone, siekia karines technologijas kurti greičiau ir pigiau nei tradicinės gynybos bendrovės. Kartu akcentuojamas tikslas – kad Europa turėtų savarankišką ilgo nuotolio smūgio sprendimą ir mažiau priklausytų nuo JAV technologijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos spartinti raketų kūrimą, didinti bandymų apimtis ir plėsti veiklą visoje Europoje. Taip pat planuojama sukurti šimtus inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „Hypersonica“ buvo įkurta 2023 metais. Įmonė pabrėžia, kad technologijas vysto ir kontroliuoja Europoje.

    Ryšys su JK ir Vokietijos susitarimu

    „Hypersonica“ minima kaip platesnio Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendradarbiavimo dalis pagal vadinamąjį „Trinity House Agreement“. Šiuo susitarimu numatoma kartu kurti ilgo nuotolio įprastinės (ne branduolinės) ginkluotės sprendimus, įskaitant hipergarsines sistemas.

    Skelbiama, kad susitarimo kontekste kalbama apie sistemas, kurių nuotolis viršija 2 000 kilometrų. „Hypersonica“ tikslas – iki 2029 metų sukurti hipergarsines giluminio smūgio sistemas, kartu stiprinant platesnę Europos technologinę ir gamybinę bazę.

    Įkūrėjai: diskusija Europoje baigėsi

    Bendrovės bendraįkūrėjai ir vadovai dr. Philippas Kerthas (CEO) bei dr. Marcas Ewenzas (CTO) teigia, kad diskusija, ar Europai reikia hipergarsinių giluminio smūgio pajėgumų, jau baigėsi.

    Pasak jų, vyriausybės pripažino tokio pajėgumo poreikį ir pradėjo finansuoti programas, o svarbiausias iššūkis dabar – realus įgyvendinimas. Jie taip pat tikina, kad naujos kartos hipergarsines sistemas Europoje galima sukurti greičiau ir pigiau, nei įprastai manoma.

  • „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investiciją, skirtą hipergarsinių tolimos atakos sistemų kūrimui Europai ir jos sąjungininkams.

    Apie sandorį praneša portalas „EU-Startups“. Investicijų raundą bendrai vedė „Lightspeed“ ir „General Catalyst“, o prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    „Hypersonica“ įkurta 2023 metais, o inžinerijos komandos dirba Miunchene (pagrindinė būstinė) ir įmonės visiškai valdomoje dukterinėje bendrovėje Londone. Bendrovė teigia kurianti Europoje sukurtą ir gaminamą, „suverenią“ bei kaštų požiūriu efektyvią hipergarsinės atakos technologiją, kuri nebūtų ribojama ITAR (JAV gynybos eksporto) apribojimų.

    Hipergarsiniu laikomas skrydis virš Mach 5 greičio, tačiau jis kelia itin sudėtingų inžinerinių iššūkių – dėl aerodinaminio kaitimo tradicinės aviacijos technologijos tampa netinkamos. „Hypersonica“ teigia šiuos iššūkius sprendžianti pažangiomis medžiagomis, valdymo architektūra ir avionika, leidžiančia išlaikyti stabilų ir manevringą skrydį.

    Prototipas HS-1 ir tikslai iki 2029 metų

    Bendrovė primena, kad po 23,3 mln. eurų A serijos finansavimo, kurį užsitikrino 2026 metų vasarį, ji išbandė prototipą HS-1. Teigiama, kad bandymų metu pasiektas didesnis nei Mach 6 greitis ir daugiau kaip 300 kilometrų nuotolis.

    Įmonė taip pat nurodo, jog tapo pirmąja privačiai finansuojama Europos gynybos bendrove, pasiekusia tokį etapą. Kartu ji tvirtina, kad jos vystymo modelis leidžia mažinti kaštus daugiau nei 80 proc., palyginti su įprastais metodais.

    Pasak „Hypersonica“, naujas kapitalas bus skirtas paspartinti tolimos atakos sistemų kūrimą, didinti bandymų dažnį, plėsti veiklą ir prisidėti prie reindustrializacijos Europoje.

    Bendrovė kelia tikslą pilnai išvystyti hipergarsines tolimos atakos sistemas iki 2029 metų ir lygiagrečiai kurti platesnę Europos technologinę bei gamybos bazę, orientuotą į masinę gamybą.

    Fonas: augantis valstybių finansavimas

    B serijos finansavimas sutapo su tuo, kad Europos šalys, pasak bendrovės, iš diskusijų apie tolimos atakos pajėgumų poreikį pereina prie realaus programų finansavimo.

    Straipsnyje minima, kad Jungtinės Karalystės Gynybos investicijų planas numato pradinį 921,5 mln. eurų (770 mln. svarų sterlingų) finansavimą per ketverius metus Jungtinės Karalystės–Vokietijos Deep Precision Strike (DPS) programai pagal Trinity House susitarimą.

    Taip pat nurodoma, kad NATO vadovaujama daugianacionalinė iniciatyva per artėjantį dešimtmetį paskelbė 44,28 mln. eurų (37 mlrd. svarų sterlingų) investiciją į DPS pajėgumus.

    Plėtra Vokietijoje ir JK

    „Hypersonica“ teigia, kad finansavimas leis sukurti šimtus aukštos kvalifikacijos inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.

    Bendrovei vadovauja bendraįkūrėjai dr. Philipp Kerth ir dr. Marc Ewenz. Jie akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis dabar yra ne poreikio įrodymas, o realus pajėgumų pristatymas ir efektyvesnis viešų lėšų panaudojimas.

  • Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.

    Kaip veikia GEREON platforma

    Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.

    Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.

    Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.

    Robotų vaidmuo fronte auga

    Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.

    „ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.

    „Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.

    „ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.

    DI tampa gynybos pramonės centru

    Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.

    Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.

    Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.

  • Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuolių sektorius 2026 metais fiksuoja rekordinį rizikos kapitalo aktyvumą: iki spalio pritraukta apie 6,9 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus suma siekė maždaug 2,4 mlrd. eurų. Tokią dinamiką apžvelgia „Dealroom“ ir „Resilience Media“ ataskaita, kuri rodo beveik trigubą šuolį per metus.

    Didžiausią metų dalį sudaro vadinamieji mega etapai: septyni sandoriai, kurių kiekvienas viršijo apie 930 mln. eurų, generavo daugiau kaip 85 proc. viso pritraukto kapitalo. Tarp minimų bendrovių yra „Anduril“, „Helsing“, „Saronic“, „Shield AI“, „Quantum Systems“, „ICEYE“ ir „Castelion“.

    Ataskaitoje pažymima, kad gynybos technologijos tapo sparčiausiai augančiu didžiuoju Europos rizikos kapitalo segmentu. 2026 metais jis sudaro apie 11,1 proc. visų Europos rizikos kapitalo investicijų, o Europos Sąjungos 27 šalyse dalis siekia apie 15 proc.

    Investuotojų ratas plečiasi

    Vienas ryškiausių pokyčių yra investuotojų bazės augimas. „Dealroom“ skaičiuoja, kad 2026 metais iki šiol bent viename Europos gynybos technologijų sandoryje dalyvavo 310 investuotojų, o visų metų skaičius gali pasiekti apie 620.

    Palyginimui, 2020 metais fiksuota 99 investuotojai, o 2025 metais jų buvo 387. Tai rodo, kad sektorius iš nišinio tampa įprasta rizikos kapitalo darbotvarkės dalimi, ypač esant didesniam dėmesiui Europos gynybiniam pasirengimui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Specializuoti gynybos fondai 2025 metais dalyvavo 34 proc. Europos gynybos technologijų investicinių etapų, beveik dvigubai dažniau nei metais anksčiau. Be rizikos kapitalo, 2025 metais NATO ir sąjungininkų gynybos bendrovėms papildomai tekėjo ir apie 2,2 mlrd. eurų per privataus kapitalo, projektinio finansavimo, skolos instrumentų bei dotacijų kanalus.

    Vokietija ir Miunchenas išsiveržė į priekį

    Pagal pritrauktą finansavimą Europoje 2026 metais pirmauja Vokietija, o augimą ypač traukia „Helsing“, „Quantum Systems“ ir „Stark“. Vokietijos startuoliai 2026 metais pritraukė apie 3,3 mlrd. eurų, o nuo 2020 metų suma siekia apie 5,5 mlrd. eurų.

    Miunchenas įvardijamas kaip ryškiausias gynybos technologijų traukos taškas: nors mieste veikia apie 4,1 proc. Europos rizikos kapitalo remiamų gynybos startuolių, jam priskiriama apie 39 proc. jų bendros įmonių vertės ir apie 40 proc. 2026 metų Europos gynybos rizikos kapitalo.

    Vien „Helsing“ ir „Quantum Systems“ bendra vertė ataskaitoje vertinama maždaug 23,9 mlrd. eurų. Kartu pabrėžiama, kad augimas neapsiriboja vien antraštiniais sandoriais: 14–93 mln. eurų dydžio augimo etapo investicijos 2026 metais jau padvigubėjo, palyginti su 2025 metais, ir pasiekė rekordą.

    Kur keliauja pinigai ir kokios spragos išlieka

    Didžiausi pinigų srautai krypsta į autonomines sistemas. Europos dronų startuoliai 2026 metais pritraukė apie 4,4 mlrd. eurų per 40 investicinių etapų, o kovos su dronais bendrovės sulaukė apie 1,1 mlrd. eurų.

    Jūrinės autonominės sistemos pritraukė apie 740 mln. eurų, ir abiejose pastarosiose kategorijose tai viršija visų ankstesnių metų sumą kartu sudėjus. Tai signalizuoja, kad rinka sparčiai pereina nuo eksperimentinių prototipų prie sprendimų, kuriems ieškoma realaus diegimo kariuomenėse ir kritinėje infrastruktūroje.

    Vis dėlto ataskaita piešia nevienodą Europos paveikslą: žemynas laikomas stipriu kvantinių technologijų, fotonikos, kosmoso ir dronų srityse, tačiau atsilieka nuo pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto lustų ir procesorių, ryšių palydovų, paleidimo raketų bei kai kurių pažangių robotikos krypčių segmentuose. Šios sritys siejamos su technologiniu suverenitetu ir gebėjimu kurti sistemas, kurios nepriklauso nuo išorinių tiekėjų.

    Nors Europos gynybos technologijų finansavime auga JAV kapitalo dalis, ataskaitoje pažymima ir kita tendencija: sektoriuje daugėja sandorių, orientuotų į kibernetinį saugumą bei programiškai valdomas gynybos sistemas. Tai ypač aktualu, nes didėjant autonomijai ir DI sprendimų vaidmeniui, saugumas turi veikti greičiau nei žmogaus reakcija.

    „Nacionalinis saugumas, gynyba ir technologinės inovacijos dabar yra neatskiriami dalykai“, – sakė „Resilience Media“ bendraįkūrėja Leslie Hitchcock.

    „Gynyba vis labiau tampa programiškai valdoma, autonomiška ir sujungta, o tai sukuria visiškai kitokį kibernetinio saugumo iššūkį“, – sakė „Exein“ vadovas Gianni Cuozzo.

    „Jei norime Europoje kurti ir išlaikyti kritinius gynybos pajėgumus, mums reikia ir suverenios europinės finansavimo bazės“, – sakė „Lakestar“ įkūrėjas Klaus Hommels.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas talentų aspektas: 17 proc. Europos gynybos technologijų startuolių įkūrėjų turi karinės ar gynybos ministerijų patirties, o tarp vadovų grandies šis rodiklis siekia 14,7 proc. Tuo metu specializuotuose fonduose su tokia patirtimi siejami 26 proc. investuotojų, kai bendro profilio fonduose jų yra apie 12 proc.

    Galiausiai, didėjant investicijoms, ryškėja ir lūkestis dėl realaus diegimo: rinka vis dažniau vertina ne vien inovacijos pažadą, bet ir gebėjimą greitai integruotis į viešuosius pirkimus, atitikti saugumo reikalavimus ir veikti sąjungininkų standartų aplinkoje. Tai gali tapti pagrindiniu filtru, skiriančiu vien finansavimo rekordus nuo tvaraus sektoriaus augimo.