CP v2

Tag: Gynybos technologijos

  • „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    Vokietijos deeptech bendrovė „INLEAP Photonics“ pritraukė apie 20 mln. eurų pradinio etapo investicijų, kad paspartintų lazerinių antidronų sprendimų gamybą ir diegimą. Finansavimo raundui vadovavo „UVC Partners“, prisidėjo Vokietijos HTGF, Lenkijos „Balnord“, Estijos „Sentris“ ir Danijos „Scale Capital“.

    Bendrovė kuria itin tikslias ir labai greitas lazerio spindulio nukreipimo sistemas, skirtas neutralizuoti nepilotuojamus orlaivius. Technologija orientuota tiek į gynybos poreikius, tiek į civilinės bei kritinės infrastruktūros apsaugą, pavyzdžiui, oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    Pastaraisiais metais antidronų sprendimų paklausa Europoje auga, nes dronai vis plačiau naudojami tiek komerciniais tikslais, tiek hibridinių grėsmių kontekste. Dėl to daugėja incidentų rizikų objektuose, kur svarbiausia yra greita reakcija, tikslumas ir minimalus pašalinis poveikis aplinkai.

    „INLEAP Photonics“ nurodo dirbanti su klientais ir partneriais, tarp jų – Vokietijos Federaline gynybos ministerija bei Bundesvero Kibernetinių inovacijų centru. Bendrovė taip pat yra sudariusi strateginę partnerystę su Vokietijos gynybos technologijų įmone STARK Defence.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką ir matome stiprų užsakymų augimą. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir aptarnavimą, kad atlieptume paklausą ir pristatytume sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ įkūrėjas ir vadovas Marius Lammersas.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas plėsti gamybos ir bandymų pajėgumus, toliau vystyti lazerio technologijos branduolį ir auginti pardavimų bei klientų aptarnavimo komandą Vokietijoje ir kitose Europos rinkose. Taip pat numatomos investicijos į kokybės kontrolę ir sertifikavimą, kad sprendimai galėtų būti patikimai diegiami pramoninėse ir saugumui kritinėse aplinkose.

    Ekspertų vertinimu, antidronų sektoriuje vis svarbesnė tampa ne tik aptikimo grandis, bet ir neutralizavimo priemonės, kurios gali veikti tiksliai ir greitai, o prireikus būtų integruojamos į platesnes saugumo sistemas. Tokios investicijos rodo, kad Europos rinka ieško skalės ir brandos: nuo prototipų bei pilotų pereinama prie serijinės gamybos ir reguliuojamo diegimo realiuose objektuose.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.

  • „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės gynybos technologijų startuolis „Cambridge Aerospace“ pritraukė apie 278 mln. eurų investicijų ir pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų vertinimą. Tai ryškus šuolis, lyginant su bendrovės verte vos prieš kelis mėnesius.

    Finansavimas gautas Series C etape, o raundą vedė JAV investuotojas DFJ Growth. Prie jo prisidėjo ir kiti rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai, taip sustiprindami bendrovės galimybes sparčiai didinti mastą.

    Kas pasikeitė nuo pavasario?

    Šis etapas seka po ankstesnio Series B finansavimo, kai bendrovė buvo įvertinta apie 1,2 mlrd. eurų ir pritraukė maždaug 185 mln. eurų. Per trumpą laiką vertinimas išaugo daugiau nei dvigubai, o tokia dinamika gynybos technologijų sektoriuje dažnai siejama su kontraktų portfeliu ir gamybos pajėgumų realumu.

    „Cambridge Aerospace“ įkurta 2024 metais Kembridže ir kuria priešdronines bei perėmimo sistemas, skirtas oro grėsmėms neutralizuoti. Tarp pagrindinių produktų minimi dronų perėmėjas „Skyhammer“, kuriamas raketinis perėmėjas „Starhammer“, taip pat radarų sistema „Looking Glass“.

    Kontraktai ir gamybos tempas

    Bendrovė jau yra laimėjusi kelis kontraktus su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, įskaitant daugiamilijoninę sutartį dėl „Skyhammer“ tiekimo ginkluotosioms pajėgoms. Tokie užsakymai paprastai tampa svarbiausiu argumentu investuotojams, vertinantiems ne tik technologiją, bet ir realų pajėgumą pristatyti produktą laiku.

    Įmonė teigia, kad naujos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į gamybos didinimą, kad būtų įvykdyti esami ir būsimi užsakymai. Kartu planuojama tęsti produktų vystymą ir paspartinti naujų sistemų išvedimą į rinką.

    Kodėl investuotojai dabar aktyvūs?

    Pastaraisiais metais Europoje sparčiai augo susidomėjimas gynybos technologijomis, o investicijų logiką stiprina ir didėjantys valstybių gynybos biudžetai, ir poreikis greitai diegti palyginti nebrangias, masiškai gaminamas priemones. Priešdroninės sistemos laikomos viena sparčiausiai augančių sričių dėl plačiai paplitusių dronų grėsmių.

    Bendrovės vadovas, buvęs MIT tyrėjas Stevenas Barrettas, šiuo metu dirba Kembridžo universitete. „Sutelkę geriausius pasaulio talentus vienai misijai, jau nuveikėme labai daug, o šios lėšos leis didinti gamybą ir pristatymus pagal grėsmių tempą bei sąjungininkų poreikius“, – sakė S. Barrettas.

    „Cambridge Aerospace“ taip pat veikia Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ir Australijoje. Tokia geografija rodo ambiciją dirbti su keliomis rinkomis vienu metu, tačiau kartu didina atsakomybę greitai suvaldyti tiekimo grandines, sertifikavimą ir gamybos kokybės standartus.

  • JAV ruošia „nematomą“ kamufliažą: turėtų klaidinti dronus ir šilumines kameras kelių km atstumu

    Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas ieško naujos kartos kamufliažo, kuris mažintų karių aptikimo tikimybę ne tik plika akimi, bet ir dronų bei termovizorių jutikliais. Projektas siejamas su pastarųjų metų pamokomis, kai mūšio lauke itin išaugo bepiločių ir naktinio matymo priemonių vaidmuo.

    Viešai skelbiama, kad JAV karinė struktūra suformulavo poreikį vadinamajam daugiaspektriam maskavimui, kuris vienu metu veiktų keliuose aptikimo diapazonuose. Tai reiškia, kad apranga ar uždangalas turėtų slopinti arba iškraipyti parašą matomame spektre ir skirtingose infraraudonosios spinduliuotės dalyse.

    Pagal nurodomus techninius kriterijus, sprendimas turėtų padėti paslėpti žmogų nuo vizualinio stebėjimo bent 1 kilometro atstumu. Vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazono jutikliams maskavimo riba įvardijama dar didesnė – apie 5 kilometrus, o tai tiesiogiai susiję su žvalgybinių ir smogiamųjų dronų naudojamais sensoriais.

    Praktiniai reikalavimai ne mažiau svarbūs už laboratorinius: maskuojanti priemonė turėtų sverti ne daugiau kaip 1,6 kilogramo, o pageidautina – iki 1 kilogramo. Taip pat keliama sąlyga, kad karys ją galėtų užsidėti ant standartinės uniformos greičiau nei per 15 sekundžių, o pats gaminys dengtų visą kūną.

    Numatoma, kad medžiagos turės atlaikyti mažiausiai 50 skalbimų ciklų ir iki 3 mėnesių intensyvaus naudojimo lauko sąlygomis. Tokie kriterijai rodo, kad kalbama ne apie vienkartines uždangas ar siaurai specializuotą įrangą, o apie masiškai pritaikomą sprendimą kasdieniam naudojimui.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad termovizinis aptikimas remiasi šilumos kontrastu, todėl vien tik spalvų raštų nebeužtenka. Dėl to daugėja sprendimų, kurie siekia sumažinti šiluminį parašą, valdyti šilumos sklaidą ir kartu išvengti demaskuojančių detalių, matomų artimojo infraraudonojo spektro kameroms.

    JAV nėra vienintelė šia kryptimi judanti valstybė: Europoje taip pat diegiami ir perkami daugiaspektrio maskavimo sprendimai, skirti apsaugai nuo modernių jutiklių. Ši tendencija tampa atsaku į sparčią dronų technologijų raidą, kai aptikimo priemonės pinga, o jų skvarba į taktinius vienetus didėja.

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    Suomijoje įkurta kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė sudariusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Bendrovė teigia, kad šis finansavimas padės didinti pajėgumus ir sparčiau plėsti suverenių palydovinės žvalgybos sprendimų pasiūlą.

    „ICEYE“ kuria ir valdo sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovų žvaigždyną, leidžiantį stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Tokia technologija vertinama ten, kur svarbus reguliarus ir patikimas situacijos vaizdas, ypač saugumo, aplinkosaugos ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    Kur bus panaudota kredito linija?

    Bendrovės teigimu, atnaujinama kredito linija pirmiausia bus naudojama garantijoms, reikalingoms klientų sutartims, išduoti. Tai dažna praktika dirbant su didelės vertės projektais, kai pirkėjai reikalauja finansinių užtikrinimų dėl pristatymo, paslaugų tęstinumo ar kitų įsipareigojimų.

    Taip pat ši priemonė turėtų veikti kaip likvidumo „apsauginė pagalvė“ ir sudaryti sąlygas toliau auginti verslą, kai rinkoje daugėja ilgalaikių kontraktų. „ICEYE“ nurodo, kad kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, apimantis Šiaurės šalių, regiono ir tarptautinius bankus.

    Auganti paklausa suvereniai žvalgybai

    Pastaraisiais metais suverenios žvalgybos pajėgumai tapo vienu svarbiausių gynybos ir nacionalinio saugumo prioritetų Europoje. Valstybės siekia turėti daugiau savarankiškų stebėjimo ir analizės galimybių, kad kritiniais momentais būtų mažiau priklausomos nuo trečiųjų šalių duomenų ar prieigos apribojimų.

    SAR palydovai šioje srityje išsiskiria tuo, kad užtikrina tęstinį stebėjimą net ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Tai praverčia tiek stebint infrastruktūrą ir sienas, tiek vertinant potvynių, gaisrų ar kitų nelaimių žalą bei draudimo atvejus, kai reikalingi greiti ir patikimi duomenys.

    Kas žinoma apie „ICEYE“ mastą?

    „ICEYE“ teigia turinti didžiausią ir pažangiausią SAR palydovų žvaigždyną pasaulyje. Bendrovė dirba su klientais gynybos ir žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo bei skubiosios pagalbos valdymo sektoriuose.

    Įmonė įkurta ir jos būstinė yra Suomijoje, o veiklą ji vykdo tarptautiniu mastu. „ICEYE“ nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose šalyse, tarp jų Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje ir JAV.

    „2025 metai buvo lemiami „ICEYE“, nes vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus“, – sakė „ICEYE“ pasaulinis iždo vadovas Johnas Lauria.

    „Atnaujinamos kredito linijos sudarymas rodo nuolatinį pasitikėjimą mūsų verslu ir įrodo, kad galime pritraukti kapitalą iš įvairių šaltinių, kad palaikytume spartų augimą. Be to, tai sustiprina mūsų finansinį lankstumą, kai suverenių žvalgybos pajėgumų paklausa toliau auga“, – sakė jis.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.