Ukrainos skaitmeninės transformacijos ir gynybos politikos architektas Mykhailo Fedorovas pristatė naują iniciatyvą Army of Robots, skirtą sparčiai plėtoti karinius robotus ir kitus autonominius sprendimus. Apie startą jis pranešė Lvivo IT Arena konferencijoje, kartu pakviesdamas prisijungti gynybos technologijų įmones, inžinierius ir technologijų vadovą, kuris galėtų koordinuoti programos kryptį.
Pasak Fedorovo, pagrindinis tikslas išlieka pragmatiškas: perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie mašinų ir taip mažinti karių netektis. Iniciatyva pozicionuojama ne kaip vienas produktas, o kaip ekosistema, kuri apimtų technologijų testavimą, diegimą ir sėkmingų sprendimų mastelio didinimą realiomis fronto sąlygomis.
Nuo dronų prie robotų
Army of Robots idėja remiasi ankstesne Ukrainos programa Army of Drones, kuri 2022 metais tapo vienu ryškiausių šalies bandymų centralizuotai spartinti bepiločių diegimą. Fedorovas akcentavo, kad per kelerius metus bepiločiai iš nišinės technologijos virto karo kasdienybe, o Ukrainos pramonė išaugo iki šimtų gamintojų.
„Tada mažai kas galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai nepilotuojamos sistemos pakeis karą“, – sakė M. Fedorovas.
Jis teigė, kad šiandien Ukrainai reikia kito šuolio, nes technologinė kova nestovi vietoje, o sprendimų ciklai trumpėja. Robotizacija, jo vertinimu, gali tapti kitu lūžio tašku, ypač ten, kur reikalingas darbas po apšaudymais, minų laukuose ar sudėtingoje logistikoje.
Kur robotai būtų naudojami?
Pagal pristatytą viziją, mūšio lauke pirmiausia veiktų jutikliai ir stebėjimo sistemos, kurios aptinka grėsmes, o į pavojingiausias zonas vyksta robotinės platformos. Kalbama apie sprendimus, galinčius evakuoti sužeistuosius, pristatyti amuniciją, vykdyti žvalgybą, saugoti pozicijas, kloti ar valyti minas ir vykdyti smūgines užduotis.
„Robotai turi daryti pavojingiausią darbą, kad mūsų kariai galėtų grįžti namo“, – sakė M. Fedorovas.
Nors viešai neatskleidžiama, kokio lygio autonomija bus prioritetinė, ši kryptis atitinka platesnę karo technologijų raidą: didėja poreikis sistemoms, kurios veikia greičiau nei žmogaus sprendimų priėmimo ciklas, o ryšio trikdymo sąlygomis gali išlaikyti bent dalinį funkcionalumą.
Investicijos ir karo laukas kaip laboratorija
Fedorovas nurodė, kad Army of Robots modelis numato investuoti į gynybos technologijų bendroves, inicijuoti vidinius projektus, plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kompetencijas bei testuoti sprendimus kartu su kariuomene. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo fronto poreikio identifikavimo iki prototipo ir masinio diegimo.
Iniciatyva siejama ir su anksčiau aptartais planais kurti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris skirtųsi nuo tradicinio rizikos kapitalo modelio. Tokia struktūra, kaip teigiama, turėtų ne tik finansuoti esamus kūrėjus, bet ir padėti steigti naujas įmones aplink kritines technologijas, įskaitant mūšio lauko robotiką, perėmėjus ir sprendimus su DI.
„Tai reiškia, kad turime nuolat kurti kitą technologijų ciklą greičiau nei priešininkas“, – sakė M. Fedorovas.
Pristatydamas kryptį, jis taip pat pabrėžė vieną didžiausių rizikų: Rusija, jo vertinimu, geba greitai kopijuoti ir dideliu mastu gaminti veiksmingas karo technologijas. Dėl to Ukraina siekia telkti inžinerinę kompetenciją, kovinę patirtį ir kapitalą į vieną procesą, kuriame sprendimai būtų ne tik kuriami, bet ir greitai tikrinami bei diegiami.
Leave a Reply