Tag: Hipertenzija

  • Kraujospūdį namuose dažniausiai iškreipia viena klaida: slaugytojai pataria, ką daryti

    Kraujospūdžio matavimas namuose gali būti labai naudingas stebint širdies ir kraujagyslių sveikatą, tačiau rezultatus lengva iškreipti viena, iš pažiūros menka klaida. Slaugytojai praktikai teigia, kad dažniausiai žmonės matuoja kraujospūdį naudodami netinkamo dydžio manžetę.

    Kaip rašoma „EatingWell“, neteisingas manžetės dydis gali lemti klaidingus skaičius, o tai vėliau gali nulemti netinkamus sprendimus dėl gydymo ar savijautos vertinimo. Pasak slaugytojo praktiko Kierano Joneso, būtent ši klaida yra pati reikšmingiausia iš visų dažniausiai pasitaikančių.

    Kraujospūdžio matuoklis veikia paprastai: manžetė pripučiama taip, kad trumpam suspaustų žasto arteriją. Jei manžetė per maža, jai tenka „spausti“ stipriau, todėl kraujospūdis gali būti pervertinamas.

    O jei manžetė per didelė, rodmenys gali pasirodyti geresni, nei yra iš tikrųjų. 2023 metų tyrimas parodė, kad per didelė manžetė rodmenis mažino vidutiniškai 3,6 mm Hg, o per maža – didino nuo 4,8 iki 19,5 mm Hg.

    Dažniausia klaida – netinkama manžetė

    Daugelis namų kraujospūdžio matuoklių parduodami su standartine manžete, tačiau ji tinka ne visiems. Slaugytojai atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių net nežino, jog manžečių dydžiai skiriasi, ir prieš pirkdami nematuoja žasto apimties.

    Norint pasirinkti tinkamą manžetę, rekomenduojama minkšta matavimo juosta apmatuoti žastą per vidurį ir rinktis manžetę, atitinkančią gautą apimtį. Jei reikia didesnės ar mažesnės manžetės nei komplekte esanti, verta pasitikrinti, ar gamintojas ją parduoda atskirai.

    Klaidingi rodmenys gali turėti realių pasekmių: jei kraujospūdis nuolat „pasirodo“ per didelis ar per mažas vien dėl netinkamos manžetės, vėliau gydymas gali būti koreguojamas netiksliai. Straipsnyje pažymima, kad tai gali lemti per didelį kraujospūdžio sumažinimą (su galimu svaigimu ar alpimu) arba nepakankamą jo kontrolę, didinant širdies smūgio ar insulto riziką.

    Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį namuose

    Manžetės dydis – svarbiausia, bet ne vienintelė detalė. Slaugytojai primena, kad rodmenis gali paveikti ir laikysena, judėjimas, kalbėjimas ar net manžetės uždėjimas ant drabužių.

    Prieš matuojant patariama kelias minutes ramiai pasėdėti. Taip pat rekomenduojama prieš matavimą ištuštinti šlapimo pūslę ir bent 30 minučių vengti kofeino ar rūkymo, nes tai gali laikinai „pakelti“ skaičius.

    Matuojant svarbi laikysena: sėdėkite atsirėmę nugara, pėdas laikykite ant grindų, kojų nesukryžiuokite. Ranką geriausia padėti ant stalo taip, kad manžetė būtų širdies lygyje – jei ranka remiasi į kelią ar kabo nuleista, rodmenys gali būti per dideli.

    Manžetę patariama dėti ant nuogos odos, ne ant rankovės, net jei audinys plonas. Be to, matavimo metu reikėtų nejudėti, nekalbėti ir nesinaudoti telefonu.

    Ką dar verta žinoti apie rodmenis ir matuoklį

    Gairėse nurodoma, kad normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mm Hg, o 130/80 mm Hg ar didesni rodmenys laikomi padidėjusiu kraujospūdžiu. Jei netikėtai gaunate labai aukštą ar žemą rezultatą, verta dar kartą pasitikrinti, ar matuojate taisyklingai, ir pamatuoti pakartotinai.

    Jei rodmenys išlieka padidėję, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat pabrėžiama, kad labai aukštas kraujospūdis kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, stipriu galvos skausmu, regėjimo pokyčiais ar neurologiniais simptomais gali reikšti būklę, kai reikia skubios pagalbos.

    Renkantis kraujospūdžio matuoklį patariama teikti pirmenybę žastiniams prietaisams, nes riešo ar piršto matuokliai yra jautresni padėčiai ir paprastai laikomi mažiau patikimais. Dar viena praktinė rekomendacija – atsinešti įsigytą matuoklį į vizitą ir palyginti jo rodmenis su klinikoje naudojama įranga.

  • Kardiologai įvardijo 4 produktus, kuriuos dažniausiai rekomenduoja kraujospūdžiui gerinti

    Kraujospūdis dažnai kyla tyliai – žmogus gali jaustis gerai, kol per profilaktinį patikrinimą paaiškėja, kad rodikliai jau per aukšti. Vaistai daugeliui yra svarbi gydymo dalis, tačiau kasdieniai mitybos pasirinkimai taip pat gali prisidėti prie geresnės savijautos.

    Leidinys „EatingWell“ kardiologų paklausė, kokius produktus jie realiai siūlo pacientams, norintiems palaikyti sveikesnį kraujospūdį. Specialistai pabrėžia, kad nė vienas iš jų nėra „gydymas“ ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

    Į sąrašą pateko keli kasdieniai, lengvai pritaikomi produktai: lapinės daržovės, ankštiniai, malti linų sėmenys ir avietės. Kiekvienas jų vertinamas dėl konkrečių maistinių medžiagų – kalio, skaidulų ar antioksidantų.

    Vis dėlto kai kuriais atvejais svarbios išimtys: pavyzdžiui, lapinėse daržovėse gausu vitamino K, o didesnis kalio kiekis racione ne visiems tinka. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite inkstų ligų, prieš didesnius pokyčius verta pasitarti su gydytoju.

    Lapinės daržovės: kalis ir nitratai

    Kardiologai kaip vieną pirmųjų pasirinkimų mini lapines daržoves – pavyzdžiui, špinatus ar lapinį kopūstą. Jose gausu kalio, kuris gali padėti organizmui šalinti natrio perteklių ir atpalaiduoti kraujagysles.

    Be kalio, lapinės daržovės yra ir maistinių nitratų šaltinis – organizme jie virsta azoto oksidu. Viename stebimajame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 000 Danijos suaugusiųjų, daugiau nitratų turinčių daržovių valgę žmonės turėjo kiek mažesnį sistolinį kraujospūdį ir mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau tai rodo ryšį, o ne priežastį.

    Norint paprasčiau įtraukti daugiau žalumynų, siūloma įdėti saują špinatų į kiaušinius, sriubas ar makaronų padažą – termiškai apdorojami jie smarkiai „susitraukia“. Svarbu prisiminti, kad šiose daržovėse daug vitamino K, todėl vartojantiems kraują skystinančius vaistus rekomenduojama laikytis pastovaus vartojimo, o ne daryti didelius svyravimus.

    Ankštiniai ir malti linų sėmenys

    Kita kardiologų minima grupė – pupelės ir kiti ankštiniai. Jie sotūs, suteikia kalio, o kartu yra geras skaidulų ir augalinių baltymų šaltinis.

    Atkreipiamas dėmesys ir į konservuotų ankštinių druską: renkantis verta ieškoti variantų be pridėtinės druskos arba su mažesniu natrio kiekiu. Jei naudojate įprastas konservuotas pupeles, jas nupylus ir perplovus dalis druskos nusiplauna.

    Dar vienas produktas, turintis nemažai mokslinių duomenų, – malti linų sėmenys. Kardiologai pabrėžia būtent „maltus“, nes sveiki sėmenys dažnai praeina per virškinimo sistemą beveik nepakitę, todėl organizmas neįsisavina dalies naudingų medžiagų.

    Minima ir sisteminė apžvalga bei metaanalizė, kurioje linų sėmenų vartojimas siejamas su reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Vis dėlto tai laikoma pagalbine priemone – vartojantiems vaistus rekomenduojama jų nenutraukti ir laikytis gydytojo nurodymų.

    Avietės ir kiti kasdieniai įpročiai

    Kardiologai taip pat išskiria daug skaidulų turinčius vaisius, o tarp jų – avietes. Šie vaisiai vertinami dėl skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali būti svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Avietės išsiskiria ir tuo, kad yra vienos „skaiduliausių“ uogų: viename puodelyje gali būti apie 8 gramai skaidulų, o kalorijų kiekis – apie 65. Taip pat jose yra antioksidantų, pavyzdžiui, antocianinų, kurie siejami su širdies sveikatos palaikymu.

    Praktiška detalė – šaldytos avietės maistine verte nenusileidžia šviežioms, o neretai kainuoja mažiau, tad jas lengviau turėti namuose visus metus. Jas galima berti į košes, plakti į kokteilius ar rinktis vietoje saldžių užkandžių.

    Galiausiai pabrėžiama, kad mityba yra tik dalis plano: kraujospūdį svarbu matuotis reguliariai, judėti, laikytis širdžiai palankios mitybos principų ir vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.

  • Moliūgų sėklos ir kraujospūdis: kuo jos naudingos ir kodėl verta rinktis nesūdytas

    Moliūgų sėklos dažnai laikomos tik sezoniniu užkandžiu, tačiau jose esantys mineralai ir riebalai gali prisidėti prie sveikesnio kraujospūdžio palaikymo. Šios sėklos aprūpina organizmą magniu, kaliu ir argininu – medžiagomis, susijusiomis su kraujagyslių funkcija ir širdies sveikata.

    Kaip rašo „EatingWell“, mityba gali turėti reikšmės kraujospūdžiui: tam tikri produktai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, mažina uždegiminius procesus ir palaiko bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Dėl to moliūgų sėklos dažnai minimos tarp užkandžių, kuriuos galima įtraukti į kasdienį racioną.

    Svarbu tai, kad moliūgų sėklos gali būti valgomos su lukštu arba be jo (dažnai vadinamos „pepitas“) – abiem atvejais jos išlieka panašiai maistingos. Visgi didžiausią skirtumą kraujospūdžiui gali daryti ne forma, o druskos kiekis.

    Tiems, kurie stebi kraujospūdį ar nori sumažinti suvartojamo natrio kiekį, aktualiausia rekomendacija paprasta: rinktis žalias arba nesūdytas sėklas. Sūdyti variantai gali reikšmingai padidinti natrio kiekį mityboje, o tai siejama su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika.

    Magnis: viena svarbiausių sėklų stiprybių

    Moliūgų sėklos išsiskiria magnio kiekiu: vienoje maždaug 28 gramų (1 uncijos) porcijoje jo yra 156 miligramai, tai sudaro apie 37 proc. dienos normos. Magnis siejamas su kraujagyslių atsipalaidavimu, todėl teoriškai gali padėti mažinti kraujospūdį.

    Straipsnyje minimas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 24 000 suaugusiųjų JAV, parodė asociaciją: didžiausią magnio kiekį su maistu gaunantys žmonės rečiau turėjo hipertenziją nei tie, kurie magnio suvartojo mažiausiai. Vis dėlto tai nereiškia, kad vien moliūgų sėklos išsprendžia aukšto kraujospūdžio problemą.

    Argininas ir kalis: poveikis susijęs su kraujagyslėmis ir natriu

    Argininas – aminorūgštis, iš kurios organizmas gamina azoto oksidą. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir taip mažina pasipriešinimą kraujotakai, kas yra svarbu kraujospūdžio reguliavimui.

    Tekste pabrėžiama, kad įrodymai nėra pakankami teigti, jog būtent argininas iš moliūgų sėklų tiesiogiai mažina kraujospūdį. Tačiau kitų tyrimų apžvalgoje apie arginino papildus fiksuotas vidutinis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas 6,4 mm Hg ir diastolinio – 2,6 mm Hg.

    Kitas svarbus komponentas – kalis. Viena 28 gramų nesūdytų moliūgų sėklų porcija suteikia apie 223 miligramus kalio (beveik 5 proc. dienos normos). Kalis siejamas su organizmo gebėjimu pašalinti natrio perteklių su šlapimu ir mažinti įtampą kraujagyslių sienelėse.

    Nesočiosios riebalų rūgštys ir praktiniai patarimai renkantis užkandį

    Moliūgų sėklose yra ir nesočiųjų riebalų – maždaug 10 gramų vienoje 28 gramų porcijoje. Nesočiosios riebalų rūgštys laikomos palankesnėmis širdžiai, ypač jei jos mityboje pakeičia sočiuosius riebalus.

    Norint, kad toks užkandis būtų palankesnis kraujospūdžiui, rekomenduojama laikytis saiko – orientuotis į maždaug 28 gramus (nedidelę saują, apie ketvirtadalį puodelio). Taip pat verta atidžiai tikrinti etiketę: skirtingų gamintojų sėklose natrio kiekis gali skirtis.

    Jei norisi ryškesnio skonio, sūrumą siūloma keisti prieskoniais – pavyzdžiui, česnako milteliais, rūkyta paprika ar kmynais. O sėklas patogu berti ant košės, salotų, dėti į grūdų dubenėlius, jogurto užkandžius ar riešutų ir džiovintų vaisių mišinius.

    Galiausiai dietologai primena svarbią ribą: vienas produktas kraujospūdžio „nenumeta“. Didžiausią įtaką daro visuma – bendra mityba, skaidulų kiekis, natrio kontrolė ir kiti gyvenimo būdo įpročiai.

  • Meditacija ir kraujospūdis: tyrimai rodo, kad poveikiui gali prireikti 8–12 savaičių

    Meditacija gali padėti sumažinti kraujospūdį, tačiau greitų stebuklų tikėtis neverta – tyrimai rodo, kad nuoseklios praktikos poveikis dažniau pasimato per kelias savaites ar net mėnesius.

    Nors aukštas kraujospūdis dažniausiai siejamas su mityba, fiziniu aktyvumu ir gydytojo paskirtais vaistais, vis daugiau dėmesio skiriama ir streso valdymui. Apie tai rašo „EatingWell“.

    Pagrindinė mintis paprasta: meditacija gali veikti per organizmo streso reakcijos slopinimą ir lėtesnį, tolygesnį kvėpavimą. Tai gali padėti kūnui „neužsivesti“ taip stipriai, kaip įprastai nutinka patiriant įtampą.

    Tačiau pabrėžiama, kad meditacija neturėtų tapti vaistų ar kitų gydymo būdų pakaitalu – veikiau tai papildomas įrankis, kurį verta derinti su kitais širdžiai palankiais įpročiais.

    Kaip meditacija gali veikti kraujospūdį

    Medituojant dažnai siekiama sąmoningumo ir vidinės ramybės, o kartu natūraliai nurimsta ir fiziologinė streso reakcija. Patiriant stresą suaktyvėja simpatinė nervų sistema – tai gali didinti širdies ritmą, siaurinti kraujagysles ir kelti kraujospūdį.

    Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) meditacija gali padėti į stresines situacijas reaguoti sąmoningiau ir su mažesniu „kūno atsaku“. Ilgainiui tai gali reikšti mažiau staigių kraujospūdžio šuolių, ypač jei žmogus iki tol gyveno nuolatinėje įtampoje.

    Dar vienas svarbus aspektas – lėtesnis kvėpavimas. Daugelyje meditacijos praktikų jis tampa centrine dalimi: kvėpuojama ramiau, giliau ir tolygiau.

    Tokie kvėpavimo pokyčiai gali mažinti kraujagyslių susitraukimą ir padėti vadinamajam barorefleksui – organizmo mechanizmui, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį, reaguojant į jo pokyčius.

    Nauda gali ryškėti ne iškart

    Kai kuriems žmonėms kraujospūdis gali trumpam sumažėti meditacijos metu arba netrukus po jos, ypač jei prieš tai buvo jaučiamas stiprus stresas. Vis dėlto ilgalaikis pokytis paprastai ateina ne per vieną seansą.

    Kardiologas Marschall Runge straipsnyje teigia, kad apčiuopiamesni efektai dažniau pasirodo po 8–12 savaičių reguliarios praktikos. Kitaip tariant, svarbiausia – pastovumas.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir nedideli kraujospūdžio pokyčiai gali būti reikšmingi širdies ir kraujagyslių sveikatai, tačiau rezultatai tarp žmonių skiriasi, o meditacija nėra universali išeitis.

    Amerikos širdies asociacijos gairėse į meditaciją žiūrima atsargiai, bet palankiai: ji gali būti naudinga kaip priedas prie gyvenimo būdo keitimo ar medikamentinio gydymo, o ne vietoje jų.

    Kaip lengviau įtraukti meditaciją į kasdienybę

    Norint pradėti, nebūtina išvykti į rekolekcijas ar rasti valandos tylos – rekomenduojama pradėti nuo mažų žingsnių. Pradedantiesiems siūloma skirti vos 5–10 minučių per dieną.

    Dar vienas būdas – „priklijuoti“ meditaciją prie jau turimo įpročio, pavyzdžiui, prieš miegą, po rytinės kavos ar po tempimo pratimų. Taip atsiranda mažiau pasiteisinimų, kodėl šiandien „neišėjo“.

    Normalu, kad mintys klaidžioja – tai nereiškia, kad meditacija „nesigauna“. Atvirkščiai, pastebėjimas, kad dėmesys nuklydo, laikomas praktikos dalimi: kiekvieną kartą grįžtant prie kvėpavimo treniruojamas susitelkimas.

    Siūloma išbandyti ir vedamas meditacijas, o dėmesingumą praktikuoti net prie stalo: prieš valgį trumpam sustoti, įsiklausyti į alkio signalus, valgant atkreipti dėmesį į skonį, tekstūrą ir sotumo pojūtį.

    Kas dar svarbu kraujospūdžiui

    Meditacija veikia geriausiai tada, kai derinama su kitais įpročiais, kurie siejami su geresniu kraujospūdžio valdymu. Tarp jų minimos mitybos kryptys, tokios kaip DASH ar Viduržemio jūros dieta, kuriose akcentuojamos daržovės, vaisiai, neskaldyti grūdai, ankštiniai, riešutai ir sveikieji riebalai.

    Taip pat siūloma neapsiriboti vien druskos mažinimu – svarbus ir kalio turinčių produktų vaidmuo. Vis dėlto pažymima, kad žmonėms, sergantiems inkstų ligomis ar vartojantiems tam tikrus vaistus, kalio kiekį reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Prie kraujospūdžio kontrolės prisideda ir judėjimas kasdien: rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę bei įtraukti jėgos pratimus du kartus per savaitę.

    Galiausiai svarbus ir miegas – suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama 7–9 valandos per naktį. Trumpa vakaro rutina, į kurią gali įeiti ir 5–10 minučių meditacija, neretai padeda lengviau nusiraminti.

    Jei kraujospūdžiui reguliuoti jau vartojate vaistus, juos būtina tęsti taip, kaip paskyrė gydytojas, o apie naujus įpročius – įskaitant meditaciją – verta pasitarti, kaip jie galėtų įsilieti į bendrą sveikatos planą.

  • Taupote šildymą ir namuose vėsiau? Po 65-erių tai gali kelti riziką sveikatai

    Taupydami šildymą daugelis namuose renkasi storesnį megztinį, šiltas kojines ar pledą, o radiatorių atsuka mažiau. Tačiau ilgas buvimas atvėsusiame būste organizmui nėra neutralus – ypač vyresniame amžiuje.

    Atšalus kūnui, arčiau odos esantys kraujagyslių tinklai susitraukia, kad būtų mažiau prarandama šilumos. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, bet jis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Problema ta, kad padidėjęs kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus. Žmogus gali ilgai būti vėsiame kambaryje net neįtardamas, kad organizmas į žemą temperatūrą reaguoja ne tik diskomfortu.

    Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys hipertenziją ar širdies ligų. Jiems net ir nedideli pokyčiai, ypač jei šaltis veikia ilgai, gali turėti svarbią reikšmę.

    Kokia temperatūra laikoma saugia

    Britų nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad reguliariai naudojamuose kambariuose, pavyzdžiui, miegamajame ar svetainėje, rekomenduojama palaikyti bent 18 laipsnių Celsijaus. Panašiai teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šią ribą laikydama protingu minimumu šaltuoju metų laiku.

    Vis dėlto vyresniems žmonėms 18 laipsnių gali ir nepakakti. Senstant prastėja organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą, o lėtinės ligos dažnai didina jautrumą šalčiui – todėl PSO pabrėžia, kad senjorams gali reikėti šiltesnių patalpų.

    Lenkijos valstybinė sanitarinė inspekcija yra nurodžiusi, kad kambariuose, kuriuose senjorai praleidžia daugiausia laiko, optimali temperatūra siekia apie 22 laipsnius Celsijaus. Miegamajame gali būti kiek vėsiau – apie 18 laipsnių.

    Tai nereiškia, kad temperatūrai nukritus iki 17 laipsnių sveikatai iškart kyla grėsmė. Svarbu, kiek laiko būnama vėsoje, koks yra fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikatos būklė.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį

    Ryšį tarp temperatūros namuose ir kraujospūdžio rodo ir moksliniai tyrimai. 2019 metais „Journal of Hypertension“ publikuotoje analizėje buvo panaudoti 4 659 suaugusių Anglijos gyventojų duomenys.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas vienu laipsniu Celsijaus žemesnis kambario temperatūros rodiklis buvo siejamas su vidutiniškai 0,48 mmHg didesniu sistoliniu ir 0,45 mmHg didesniu diastoliniu kraujospūdžiu. Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, kurie nesportavo ar nejudėjo reguliariai.

    Nors skirtumai gali atrodyti nedideli, jie gali būti reikšmingi tiems, kurie jau turi hipertenziją. Vis dėlto autoriai pabrėžė, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, jog vien temperatūros sumažinimas tiesiogiai sukelia kraujospūdžio augimą.

    Kaip taupyti šildymą nepakenkiant

    Tinkama temperatūra nebūtinai reiškia, kad visą parą reikia šildyti visą būstą. Praktiškiau pirmiausia pasirūpinti tomis patalpomis, kuriose praleidžiama daugiausia laiko.

    Padėti gali paprasti sprendimai: sandarinti langus, uždaryti duris į šaltesnius kambarius, rengtis keliais drabužių sluoksniais. Taip pat verta reguliariai atsistoti ir pajudėti – aktyvumas padeda palaikyti šilumą.

    Kartu nereikėtų atsisakyti vėdinimo. Nyderlandų visuomenės sveikatos institucija GGD Leefomgeving perspėja, kad ilgai palaikant žemesnę nei 15 laipsnių temperatūrą gali kauptis drėgmė ir rastis pelėsis, o tai gali paaštrinti kvėpavimo sistemos negalavimus.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, šaltuoju sezonu ypač svarbu reguliariai jį pasimatuoti. Jei rodikliai tampa neįprasti ar pastebimai kyla, verta pasitarti su gydytoju.

    Taupymas šildant turi ribas: ypač po 65-erių tinkama temperatūra namuose yra ne vien komforto, bet ir sveikatos apsaugos klausimas.

  • Kraujospūdį gali mažinti ir be bėgimo: mokslininkai įvardijo „kėdutės prie sienos“ pratimą

    Norint mažinti arterinį kraujospūdį, nebūtina kasdien bėgioti ar alinti savęs ilgomis treniruotėmis. Mokslininkai atkreipė dėmesį į paprastą statinį pratimą, kuriam nereikia nei įrangos, nei daug laiko – svarbiausia išlaikyti kūno padėtį.

    Apie tyrimo rezultatus pranešė „Daily Mail“, remdamasis publikacija žurnale „BMJ Open Sport & Exercise Medicine“. Tyrime vertinta, kaip kraujospūdį veikia izometriniai (statiniai) pratimai, kai raumenys įsitempia, bet jų ilgis nekinta.

    Kalbama apie pratimą „kėdutė prie sienos“ (angl. wall sit). Jį atliekant reikia atsiremti nugara į sieną, sulenkti kojas per kelius ir išbūti taip, tarsi sėdėtumėte ant nematomos kėdės.

    Tyrėjai nurodo, kad reguliariai atliekant šį pratimą kraujospūdžio rodikliai gali pastebimai mažėti. Tiesa, norint išlaikyti efektą, fizinį krūvį reikėtų tęsti ir toliau.

    Kaip keitėsi kraujospūdis per mėnesį

    Kenterberio Kristaus Bažnyčios universiteto (Canterbury Christ Church University) mokslininkų eksperimente dalyviai treniravosi tris kartus per savaitę po 8 minutes.

    Po mėnesio sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 9,5 mmHg, o diastolinis – 5,5 mmHg. Tyrėjai pažymėjo, kad rezultatui palaikyti užsiėmimus reikėtų tęsti bent kartą per savaitę.

    Kodėl veikia izometriniai pratimai

    Izometrinių pratimų metu raumenys stipriai įsitempia, nors kūnas beveik nejuda. Mokslininkų aiškinimu, po įtampos fazės raumenims atsipalaidavus kraujagyslės gali išsiplėsti, o kraujotaka – pagerėti, o tai susiję ir su kraujospūdžio pokyčiais.

    Tekste minima ir didesnės apimties analizė, apėmusi 270 tyrimų – joje taip pat fiksuotas teigiamas izometrinių pratimų poveikis kraujospūdžio rodikliams.

    Kokie dar pratimai priskiriami izometriniams

    Be „kėdutės prie sienos“, prie izometrinių alternatyvų priskiriama lenta (plank), atsispaudimai nuo sienos, kabėjimas ant skersinio ir svorio laikymas rankose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad izometrinės treniruotės nėra vaistų pakaitalas ir nepakeičia visaverčio fizinio aktyvumo. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar nekontroliuojamą hipertenziją, prieš pradedant tokius pratimus rekomenduojama pasitarti su gydytoju – įtampos metu kraujospūdis gali laikinai padidėti.

  • Dietologė įvardijo 4 produktų grupes nuo aukšto kraujospūdžio – išskyrė ir burokėlių sultis

    Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) dažnai nepasireiškia aiškiais simptomais, tačiau gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis – infarktu ar insultu. Dėl to gydytojai pabrėžia ne tik vaistų, bet ir kasdienių įpročių svarbą.

    Kaip aiškina Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), žmogus apie padidėjusį kraujospūdį gali nė neįtarti. Greta fizinio aktyvumo ir svorio kontrolės, reikšmę turi ir mityba – apie tai rašo „Express“.

    Britų širdies fondo (BHF) vyresnioji dietologė Victoria Taylor dėmesį atkreipė į DASH mitybos principus, sukurtus padėti kontroliuoti aukštą kraujospūdį. Ši sistema išskiria keturias pagrindines produktų grupes, kurias verta dažniau matyti lėkštėje.

    Svarbu pabrėžti, kad mitybos pokyčiai nėra medicininio gydymo pakaitalas. O prieš reikšmingai keičiant racioną verta įvertinti alergijas, gretutines ligas ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju.

    Vaisiai ir daržovės: paminėtos burokėlių sultys

    Viena svarbiausių DASH mitybos dalių – vaisiai ir daržovės. Dietologė teigia, kad tyrimai rodo: burokėlių sultys gali padėti mažinti kraujospūdį dėl didelio nitratų kiekio.

    Nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles. Tai gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės.

    Vis dėlto burokėliai – ne vienintelis pasirinkimas. Tarp produktų, kuriuose taip pat yra nitratų, dietologė išskyrė salierus, lapinį kopūstą (kale), braškes ir bananus.

    Ji taip pat primena, kad vaisiai ir daržovės padeda gauti kalio – šis mineralas svarbus žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Kartu rekomenduojama kalį pirmiausia gauti su maistu, o ne su papildais.

    „Per didelis kalio kiekis racione gali būti žalingas, ypač tiems, kurie turi inkstų problemų ir vartoja tam tikrus skysčius varančius vaistus“, – aiškino V. Taylor.

    Pasak jos, kalio papildus reikėtų vartoti tik gydytojui paskyrus.

    NHS taip pat rekomenduoja stengtis kasdien suvalgyti bent penkias vaisių ir daržovių porcijas.

    Liesi baltymai, pilno grūdo produktai ir liesesni pieno gaminiai

    Kita DASH mitybos dalis – liesi baltymų šaltiniai. Jie gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir turėti mažiau kalorijų nei riebesnės alternatyvos, o svorio kontrolė yra vienas veiksnių, galinčių prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo.

    Dietologė pataria rinktis kalakutieną, vištieną, žuvį, kiaušinius ir ankštinius. Tuo pačiu raudoną ir perdirbtą mėsą ji rekomenduoja riboti.

    Dar viena grupė – pilno grūdo produktai vietoje rafinuotų krakmolingų angliavandenių. Kaip pavyzdžius ji mini rudus ryžius, pilno grūdo duoną ir avižas.

    Tokie produktai turi daugiau maistinių medžiagų ir skaidulų, kurios svarbios širdies sveikatai ir gali padėti kontroliuoti svorį.

    Ketvirta grupė – mažiau riebūs pieno produktai. Dietologės teigimu, jie gali būti naudingi kraujospūdžio kontrolei kaip subalansuotos mitybos dalis.

    „Šiuose produktuose yra sudėtingas maistinių medžiagų derinys, įskaitant kalcį, kuris siejamas su mažesniu kraujospūdžiu“, – sakė V. Taylor.

    Galiausiai pabrėžiama, kad, gydant hipertenziją, būtina laikytis gydytojų rekomendacijų, o mitybos pokyčius derinti su kitais įpročiais – fiziniu aktyvumu ir svorio kontrole.

  • Turite padidėjusį kraujospūdį? Kardiologai įvardijo 6 svarbius dalykus prieš pradedant kardio

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai reiškia vieną paprastą, bet svarbią rekomendaciją – daugiau judėti. Kardiologai pabrėžia, kad reguliarus aerobinis fizinis aktyvumas laikui bėgant gali padėti mažinti kraujospūdį.

    Kaip rašoma „EatingWell“, specialistai nurodo, kad aerobinis krūvis padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir efektyviau atlikti savo funkciją, o tai siejama su mažesne širdies ligų ir insulto rizika ilguoju laikotarpiu.

    Tačiau pradėti bėgioti ar intensyviai sportuoti, ypač jei kraujospūdis blogai kontroliuojamas, ne visada protinga. Pasak gydytojų, svarbu įvertinti savo būklę, pasirinkti saugų tempą ir žinoti, kada būtina pasitarti su mediku.

    Praktiškai tai reiškia, kad naudos gali duoti net ir paprastas ėjimas, o didžiausia klaida – „užsivedus“ staiga imtis per didelio krūvio. Specialistai išskiria kelis pagrindinius dalykus, kuriuos verta apsvarstyti prieš pradedant naują kardio rutiną.

    Kada būtina gydytojo konsultacija

    Prieš pradedant sportuoti daliai žmonių reikėtų gauti gydytojo patvirtinimą. Kardiologai akcentuoja, kad ypač svarbu pasitikrinti, jei žmogus serga širdies liga, jaučia nerimą keliančius krūtinės simptomus arba ilgą laiką buvo fiziškai neaktyvus.

    Specialistų teigimu, kai kraujospūdis jau ir taip didina apkrovą širdžiai ir arterijoms, per staigus ir per intensyvus startas gali kelti realių rizikų. Nenuvertinus savo „startinės linijos“, kai kuriems žmonėms tai gali išprovokuoti rimtą įvykį.

    Su gydytoju taip pat rekomenduojama pasitarti, jei kraujospūdis yra labai aukštas arba prastai kontroliuojamas. Gydytojas gali padėti nuspręsti, koks krūvis būtų saugus pradžiai, ir atsižvelgti į kitas būkles, pavyzdžiui, diabetą ar sąnarių problemas.

    Ėjimas taip pat yra kardio

    Kardiologai pabrėžia, kad intensyvumas – ne vienintelis rodiklis. Kraujospūdžiui valdyti dažnai geriausias yra tas judėjimo būdas, kurį žmogus gali saugiai ir nuosekliai tęsti savaitę po savaitės.

    Bėgimas gali būti tinkamas pasirinkimas, jei kūnas jį toleruoja ir toks krūvis teikia malonumą. Vis dėlto spartus ėjimas taip pat priskiriamas vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, o daugeliui jis paprasčiau „įsitaisomas“ kasdienybėje ir mažiau apkrauna sąnarius.

    Kaip pradėti ir kokio krūvio siekti

    Pradžioje svarbiausia yra progresas, o ne sportiniai rezultatai. Patariama startuoti lėtai, o greitį ir atstumą didinti palaipsniui, orientuojantis į vidutinį pastangų lygį.

    Vienas paprastas būdas įsivertinti intensyvumą – vadinamasis „pokalbio testas“: judant turėtumėte sugebėti pasakyti sakinį ar palaikyti trumpą pokalbį. Jei pritrūksta oro kalbėti pilnais sakiniais, verta sulėtinti.

    Minima ir praktinė pradžios taisyklė: pradėti nuo 10 minučių per dieną ir kas savaitę pridėti po kelias minutes. Toks tempas leidžia kūnui adaptuotis ir mažina traumų bei pervargimo tikimybę.

    Kardiologai taip pat nurodo dažnai minimą tikslą – 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Tai gali būti maždaug 30 minučių per dieną penkias dienas per savaitę, tačiau laiką galima skaidyti į trumpesnes treniruotes.

    Be to, rekomenduojama įtraukti ir raumenų stiprinimo pratimus bent dvi dienas per savaitę. Atliekant jėgos pratimus svarbu kvėpuoti tolygiai, nesulaikyti kvėpavimo per judesį.

    Vaistai ir sportas: ką svarbu suprasti

    Jei gydytojas paskyrė kraujospūdį mažinančius vaistus, jų nutraukti dėl sporto nereikėtų. Kardiologai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas paprastai papildo gydymą, o ne jį pakeičia, kai vaistai yra būtini.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie vaistai gali keisti organizmo reakciją į krūvį. Pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai gali palaikyti žemesnį širdies ritmą nei įprastai, todėl vien širdies ritmo „zonos“ gali būti mažiau patikimas orientyras.

    Tokiais atvejais pokalbio testas gali būti paprastesnė ir praktiškesnė priemonė intensyvumui įsivertinti kasdienėse treniruotėse.

    Signalai, kada reikia sustoti

    Sportuojant svarbu stebėti savijautą kiekvienos treniruotės metu. Rekomenduojama nedelsiant sustoti ir kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, svaigsta galva, alpstama, pasireiškia neįprastas dusulys arba juntamas nereguliarus širdies plakimas.

    Specialistai taip pat primena apie apšilimą ir atvėsimą: 5–10 minučių lengvesnio judėjimo prieš ir po treniruotės gali padėti širdies ritmui ir kraujospūdžiui kilti bei kristi palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje, anot kardiologų, didžiausią naudą duoda ne tai, kiek greitai bėgate ar kiek toli nueinate, o tai, ar sugebate rutiną išlaikyti nuosekliai, savaitė po savaitės.

  • Kada geriausia eiti miegoti, kad kraujospūdis būtų mažesnis: svarbiausia – ne „stebuklinga“ valanda

    Kraujospūdis per parą kinta pagal natūralų ritmą: ryte jis dažniausiai kyla, o miego metu – turėtų sumažėti. Todėl vis dažniau keliama mintis, kad ne tik miego trukmė, bet ir laikas, kada einame miegoti, gali būti svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Kaip rašo „EatingWell“, specialistai pabrėžia: vienos visiems tinkančios „stebuklingos“ valandos nėra. Kur kas svarbiau – reguliarus miego režimas, leidžiantis kasnakt išmiegoti rekomenduojamas 7–9 valandas.

    Jei žmogus keliasi apie 6–7 valandą ryto, praktinė rekomendacija dažnai būna paprasta: miegoti eiti maždaug tarp 22 ir 23 valandos. Tačiau tai veikiau orientyras, o ne griežta taisyklė – idealus grafikas priklauso nuo individualaus dienos ritmo ir pareigų.

    Tyrimai sieja nereguliarų miego grafiką ir per trumpą miegą su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika. Kitaip tariant, organizmui svarbiausia pastovumas – panašus užmigimo ir kėlimosi laikas kasdien, įskaitant savaitgalius.

    Kodėl miegas veikia kraujospūdį

    Kraujospūdis, kaip ir daugelis organizmo procesų, paklūsta cirkadiniam ritmui – vidiniam maždaug 24 valandų „laikrodžiui“. Miegant kraujospūdis įprastai sumažėja apie 10–20 proc. – tai vadinama naktiniu „kritimu“ (angl. dipping).

    Toks naktinis sumažėjimas suteikia širdies ir kraujagyslių sistemai savotišką poilsio laiką. Tačiau daliai žmonių kraujospūdis naktį krenta mažiau, nei tikėtasi (vadinamasis nondipping), o toks modelis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika, įskaitant infarktą, insultą ar širdies nepakankamumą.

    Specialistai akcentuoja, kad vien miegas negarantuoja „tobulo“ naktinio kraujospūdžio kritimo, tačiau pakankamas ir reguliarus miegas padeda palaikyti organizmo ritmą ir jo reguliacinius procesus.

    Taip pat pažymima, kad tiek per mažas miegas, tiek nuolat ilgas – daugiau nei 9 valandos – kai kuriuose tyrimuose siejamas su didesne hipertenzijos rizika. Todėl siūloma orientuotis į 7–9 valandas ir stebėti bendrus miego įpročius.

    Ką daryti, kad miegas būtų kokybiškesnis

    Norint palaikyti širdies sveikatą, rekomenduojama laikytis pastovaus režimo – eiti miegoti ir keltis panašiu metu kiekvieną dieną. Net kelių valandų „svyravimai“ tarp darbo dienų ir savaitgalio gali išbalansuoti ritmą, ypač jei tai kartojasi nuolat.

    Ne mažiau svarbu, kas vyksta dieną. Reguliarus judėjimas gali palengvinti užmigimą vakare, o įtampa ir nuolatinis „perdegimas“ – priešingai, palaikyti aktyvią nervų sistemą ir trukdyti kokybiškam poilsiui.

    Prieš miegą siūloma skirti laiko nusiraminimui: pavyzdžiui, 10–15 minučių užrašyti neraminančias mintis ir kitai dienai susidėlioti planą. Tai gali padėti „neišsinešti“ rūpesčių į lovą.

    Prie miego higienos priskiriama ir vakaro rutina: pritemdytos šviesos, mažiau ekranų, vėsesnis, tamsus ir tylus miegamasis. Taip pat patariama vengti sunkių valgių, kofeino ir alkoholio arti miego – jie neretai blogina miego kokybę.

    Ne tik miegas: įpročiai, susiję su kraujospūdžiu

    Nors straipsnyje daug dėmesio skiriama miegui, primenama, kad kraujospūdį veikia ir kiti kasdieniai pasirinkimai. Tarp jų – mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis.

    Minimas ir širdžiai palankus mitybos modelis: daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių, kartu ribojant druskos (natrio) kiekį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kalio turinčius produktus (pavyzdžiui, bananus, bulves, avokadus, pieno produktus, ankštinius), nes kalis gali padėti „atsverti“ dalį natrio poveikio.

    Dar vienas praktiškas patarimas – stebėti kraujospūdį namuose patikimu aparatu ir duomenimis pasidalyti su sveikatos priežiūros specialistu. Tai gali padėti aiškiau suprasti, kaip miegas, stresas ar mitybos pokyčiai atsispindi realiuose skaičiuose.

    Galutinis akcentas paprastas: kraujospūdžiui palankiausia yra ne viena konkreti valanda, o stabilus režimas, užtikrinantis 7–9 valandas miego ir kuo mažiau „šokinėjantį“ dienos ritmą.

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.