Tag: Hipertenzija

  • Aukštas kraujospūdis: dietologai įvardijo 4 gėrimus, kurie gali padėti jį mažinti

    Kasdien pasirenkami gėrimai gali turėti didesnę įtaką kraujospūdžiui, nei daugelis įsivaizduoja. Dietologai pabrėžia, kad kai kurie gėrimai, ypač turintys kalio, antioksidantų ar natūralių nitratų, gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos.

    Vis dėlto specialistai primena, kad gėrimai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai jie tampa bendros širdžiai palankios mitybos ir gyvenimo būdo dalimi. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

    Granatų sultys

    Dietologų teigimu, granatų sultys dažnai minimos dėl antioksidantų ir kalio, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu. Manoma, kad antioksidantai gali padėti palaikyti azoto oksido gamybą, o tai svarbu kraujagyslių atsipalaidavimui ir kraujotakai.

    „Viena stiklinė per dieną kai kuriems žmonėms gali padėti geriau kontroliuoti kraujospūdį, nes granatų sultyse yra kalio ir antioksidantų“, – sakė dietologė Suzanna Fisher.

    Granatų sultis siūloma gerti ne tik vienas: jos tinka skiesti gazuotu vandeniu, dėti į glotnučius ar naudoti kaip pagrindą nealkoholiniams kokteiliams. Svarbu rinktis sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad sulčių porcijos didina bendrą cukrų kiekį racione.

    Žalioji arbata ir hibiskų arbata

    Žalioji arbata vertinama dėl antioksidantų ir galimo teigiamo poveikio kraujagyslių funkcijai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda tikėtina geriant arbatą be cukraus, o jautresniems žmonėms verta atkreipti dėmesį į joje esantį kofeiną.

    „Žaliąją arbatą galima gerti visus metus, tik svarbu ją rinktis be cukraus. Kadangi joje yra kofeino, kai kam ji gali būti švelnesnė alternatyva rytinei kavai“, – sakė dietologė Simona Harunyan.

    Hibiskų arbata dažnai minima kaip viena labiau moksliškai tiriamų arbatų kraujospūdžio kontekste. Dietologai nurodo, kad hibiskas turi antocianų, kurie siejami su kraujagyslių atsipalaidavimu ir gali prisidėti prie tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujospūdžio mažėjimo.

    „Hibiskų arbatą rekomenduoju gerti karštą ar šaltą ir nepridėti cukraus. Skoniui sustiprinti tinka citrusinių vaisių skiltelės ar žiupsnelis cinamono“, – sakė dietologė Lena Beal.

    Burokėlių sultys

    Burokėlių sultys išskiriamos dėl natūralių nitratų, kurie organizme gali virsti junginiais, padedančiais išplėsti kraujagysles. Dėl šios priežasties jos dažnai aptariamos tiek sporto mityboje, tiek kraujospūdžio valdymo temoje.

    „Burokėlių sultyse yra daug natūralių nitratų, taip pat kalio, magnio ir vitamino C. Namuose jas galima spausti su žaliu obuoliu, morka, imbieru ir citrina“, – sakė dietologė Roxana Ehsani.

    Specialistai primena, kad burokėlių sultys turi ryškų skonį, o jautresniems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl verta pradėti nuo mažesnių kiekių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sultys neturėtų pakeisti daržovių racione.

    Gėrimai gali būti naudinga kasdienės rutinos dalis, tačiau kraujospūdį dažniausiai lemia visuma: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas ir druskos kiekis. Pastebimai padidėjus kraujospūdžiui, atsiradus galvos skausmui, dusuliui ar krūtinės skausmui, būtina kreiptis į medikus.

  • Kardiologas įvardijo užkandį kraujospūdžiui: kodėl nesūdytos pistacijos gali būti geras pasirinkimas

    Užkandžiai tarp pagrindinių valgymų dažnai laikomi blogu įpročiu, tačiau gydytojai pabrėžia: svarbiausia yra pasirinkimas. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai palankūs užkandžiai gali padėti suvaldyti alkį ir kartu palaikyti normalesnį kraujospūdį.

    Kardiologas Travis Benzingas, vertindamas pacientų mitybos įpročius, akcentuoja, kad daug problemų prasideda nuo kasdienių sprendimų. Jo teigimu, mityba, kurioje dominuoja augaliniai produktai ir mažiau itin perdirbto maisto, paprastai siejama su palankesniais širdies sveikatos rodikliais.

    „Kai kalbiesi su 40 metų žmogumi, kuriam ką tik įvyko pirmasis infarktas, ir peržiūri jo mitybos istoriją, dažnai matai pasikartojančias, išvengiamas tendencijas“, – sakė Travis Benzingas.

    Kaip vieną paprastą užkandį, kurį lengva turėti po ranka, jis išskiria nesūdytas pistacijas. Anot kardiologo, sauja pistacijų dieną gali būti sotus pasirinkimas, ypač kai norisi „greito kąsnio“ po pietų, bet nesinori persūdyto ar saldaus užkandžio.

    Pagrindinė mintis paprasta: žmonėms, turintiems polinkį į padidėjusį kraujospūdį, dažnai rekomenduojama riboti natrio kiekį, todėl užkandžiai be druskos tampa racionalesne alternatyva. Pistacijos natūraliai turi kalio, o šis mineralas siejamas su organizmo gebėjimu palaikyti skysčių balansą ir mažinti neigiamą perteklinio natrio poveikį kraujospūdžiui.

    Be kalio, pistacijose yra ir magnio, kuris svarbus normaliai raumenų funkcijai, įskaitant kraujagyslių sienelių tonusą. Taip pat jose yra skaidulų, baltymų ir nesočiųjų riebalų, todėl toks užkandis ilgiau suteikia sotumo jausmą ir gali padėti rečiau griebtis itin perdirbtų, daug druskos turinčių produktų.

    „Kadangi pistacijos sočios ir turi baltymų, gerųjų riebalų bei skaidulų, jos gali pakeisti prastesnius užkandžių pasirinkimus“, – sakė Travis Benzingas.

    Kas dar tinka, jei pistacijų nemėgstate?

    Kitas kardiologas Markas O’Shaughnessy kaip alternatyvą mini obuolį. Tyrimuose dažniau aptariama bendra vaisių ir daržovių vartojimo nauda, o obuolys šiuo atveju patogus tuo, kad jį lengva įsidėti į darbą ar kelionę ir nereikia jokio paruošimo.

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia kryptis žmonėms, kurių kraujospūdis linkęs kilti, yra mažiau sūrių užkandžių. Vietoj jų dažnai siūloma rinktis vaisius, daržoves, nesūdytus riešutus, taip pat produktus, kuriuose mažiau pridėtinės druskos, o daugiau skaidulų.

    Ką verta prisiminti apie kraujospūdį

    Kraujospūdį lemia ne vienas „stebuklingas“ produktas, o bendra mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, kūno svoris ir streso valdymas. Vis dėlto kasdieniai pakeitimai, pavyzdžiui, dažnesnis nesūdytų užkandžių pasirinkimas vietoj sūrių traškučių ar perdirbtų gaminių, gali tapti apčiuopiama pradžia.

    Jei kraujospūdis yra padidėjęs ar vartojate vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems rekomenduojamos individualios kalio ar natrio ribojimo gairės dėl kitų sveikatos būklių.

  • Stiklinė per dieną: granatų sultys siejamos su mažesniu kraujospūdžiu, ką sako tyrimai

    Granatų sultys pastaraisiais metais dažnai minimos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Naujesnės apžvalgos ir klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojamos nesaldintos granatų sultys kai kuriems žmonėms gali būti siejamos su nedideliu arterinio kraujospūdžio mažėjimu.

    Dažniausiai kalbama apie maždaug vieną stiklinę per dieną, tai yra apie 240 mililitrų. Svarbu pabrėžti, kad šis poveikis nėra staigus ir nėra garantuotas visiems, o tyrimuose rezultatai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, mitybos ir vartojamo kiekio.

    Granatų sultyse gausu polifenolių, ypač punikalaginų ir antocianinų, kurie veikia kaip antioksidantai. Mokslinėje literatūroje būtent šios medžiagos siejamos su galimu teigiamu poveikiu kraujagyslių funkcijai, įskaitant endotelio veiklą ir uždegiminių procesų mažėjimą.

    Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose stebėtas nedidelis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurie jau turėjo padidėjusį kraujospūdį. Tačiau tyrimai skiriasi metodika, dalyvių skaičiumi ir vartojamų sulčių koncentracija, todėl tai vertinama kaip galimas, bet ne visada vienodai pasireiškiantis efektas.

    Renkantis sultis, reikšminga sąlyga yra „be pridėtinio cukraus“, nes saldintos sultys didina bendrą suvartojamo cukraus kiekį ir kalorijų balansą. Didelis pridėtinio cukraus vartojimas gali bloginti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, todėl potenciali nauda gali būti „užgožta“ kasdieniais mitybos įpročiais.

    Dar vienas praktinis aspektas – sulčių kiekis. Nors 240 mililitrų dažnai įvardijama kaip „stiklinė“, realiame gyvenime porcijos neretai būna didesnės, todėl verta sąmoningai sekti kiekį, ypač jei kontroliuojamas kūno svoris ar gliukozės rodikliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad granatų sultys nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos ar kitų būklių. Jei kraujospūdis yra padidėjęs, pagrindą sudaro gydytojo sudarytas planas: mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, druskos ribojimas, o prireikus ir medikamentai.

    Taip pat svarbu įvertinti galimas sąveikas su vaistais. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad granatų produktai gali veikti panašius fermentinius kelius kaip ir greipfrutai, todėl žmonėms, vartojantiems kraujospūdį ar cholesterolį mažinančius vaistus, saugiausia prieš įtraukiant sultis kasdien pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    „Granatų sultys gali būti naudingas mitybos papildymas, tačiau jos nepakeičia gydymo ir svarbiausia išlieka nuoseklus gyvenimo būdo bei gydytojo rekomendacijų laikymasis“, – sako sveikatos specialistai.

    Norint realios naudos, granatų sultys turėtų būti tik dalis bendro širdžiai palankaus raciono. Daugiausia įrodymų kraujospūdžio mažinimui turi mažiau druskos, daugiau daržovių ir skaidulų, reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas.

  • Mokslininkai nustebino: šie pusryčiai gali mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelį metų avižinė košė buvo laikoma vienu sveikiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau akcentuoja kitą dalyką. Širdies ir kraujagyslių rizika priklauso ne vien nuo kalorijų ar cukraus, bet ir nuo žarnyno mikrobiotos būklės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dalyvauja uždegimo procesuose, o lėtinis uždegimas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir prastesne kraujagyslių būkle. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdienė mityba veikia mikrobiotą ir uždegimo žymenis.

    Kas sieja mikrobiotą ir kraujospūdį?

    Dideli populiaciniai tyrimai rodo ryšį tarp vadinamojo mikrobiotai palankaus mitybos modelio ir mažesnės hipertenzijos rizikos. Tokia mityba paprastai yra turtinga skaidulų, fermentuotų produktų, augalinių antioksidantų ir nesočiųjų riebalų.

    Šių produktų deriniai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, stabilesnio gliukozės lygio ir mažesnio sisteminio uždegimo. Tai svarbu, nes ilgainiui padidėjęs kraujospūdis didina insulto, infarkto ir inkstų ligų riziką.

    Pusryčių derinys, apie kurį kalbama vis dažniau

    Specialistai dažnai išskiria paprastą, lengvai pritaikomą derinį: natūralų graikišką jogurtą, uogas ir graikinius riešutus. Toks pasirinkimas vertinamas dėl baltymų, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu.

    Graikiškas jogurtas be pridėtinio cukraus gali būti probiotikų šaltinis, o baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems. Uogose esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos laikomi palankiais mikrobiotai, o graikiniuose riešutuose gausu nesočiųjų riebalų, įskaitant omega-3.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad vieni pusryčiai neišsprendžia visų problemų. Jei kraujospūdis padidėjęs, svarbiausi išlieka bendras mitybos racionas, mažesnis druskos kiekis, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir, prireikus, paskirtas gydymas.

  • Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Naujas tyrimas rodo, kad plačiai skiriamas vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio gali padėti kovoti su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA) – viena sunkiausiai gydomų infekcijų sukėlėjų. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai nėra patvirtintas gydymas žmonėms, tačiau laboratoriniai ir gyvūnų modelių rezultatai atrodo daug žadantys.

    Tyrimą atliko Houston Methodist tyrimų instituto komanda JAV, o rezultatai publikuoti žurnale Nature Communications. Pasak autorių, kandidatu tapo kandesartano cileksetilis – vaistas, daugelį metų naudojamas arterinei hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti.

    Kaip veikia prieš MRSA?

    Tyrėjai nustatė, kad kandesartano cileksetilis gali pažeisti MRSA ląstelės membraną. Membrana bakterijai yra gyvybiškai svarbi: ji palaiko struktūrą ir reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę bei iš jos.

    Vaizdinimo ir kompiuterinių modeliavimų duomenys rodo, kad vaistas prisitvirtina prie membranos, ją ardo ir suformuoja pažeidimus, per kuriuos ima „tekėti“ ląstelės turinys. Tokie membranos taikiniai laikomi perspektyviais, nes bakterijoms sudėtingiau greitai prisitaikyti prie šio tipo poveikio nei prie kai kurių įprastų antibiotikų mechanizmų.

    „Manau, kad kandesartano cileksetilis yra vienas įdomiausių kandidatų, kuriuos esame radę“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius, infekcinių ligų specialistas Eleftherios Mylokanis.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    MRSA gali sukelti odos, plaučių ar kraujo infekcijas, o gydymas dažnai komplikuojasi dėl atsparumo antibiotikams. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad MRSA tebėra reikšminga visuomenės sveikatos problema, ypač ligoninėse ir slaugos įstaigose.

    Plačiau žiūrint, antimikrobinis atsparumas siejamas su milijonais mirčių pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacija šią grėsmę įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Viena iš priežasčių, kodėl naujų antibiotikų kuriama per mažai, – sudėtingas ir brangus jų vystymas bei ribotas komercinis patrauklumas.

    Ką parodė bandymai ir kas laukia toliau?

    Komanda teigia, kad vaistas veikė ne tik įprastas MRSA formas, bet ir vadinamąsias persistuojančias bakterijas, kurios gali išlikti organizme „miego“ būsenoje ir vėliau sukelti infekcijos atsinaujinimą. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie pacientai patiria užsitęsusią ar pasikartojančią ligos eigą.

    Taip pat pastebėta, kad derinant kandesartano cileksetilį su tam tikrais antibiotikais, pavyzdžiui, gentamicinu, poveikis gali stiprėti net ir mažesnėmis dozėmis. Gyvūnų modeliuose fiksuotas sumažėjęs bakterijų kiekis, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrodymas, jog metodas bus saugus ir veiksmingas žmonėms.

    Tyrėjai dabar siekia sukurti panašius junginius, chemiškai modifikuodami kandesartano cileksetilį, kad būtų gauti dar efektyvesni ir galimai mažiau pašalinių reiškinių turintys variantai. Kitas esminis žingsnis – klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kuriems reikės tiek reguliacinių procedūrų, tiek farmacijos partnerių.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar vartoti receptinius vaistus dėl „antibakterinio“ poveikio negalima. Hipertenzijai skirti preparatai gali turėti kontraindikacijų ir sąveikų, o antibiotikų vartojimas be indikacijų didina atsparumo riziką.

  • Gydytojai: vienas granatų sulčių stiklinė per dieną gali padėti mažinti kraujospūdį

    Vienas stiklinė granatų sulčių per dieną kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklės gerinimo, teigia gydytojai ir mitybos specialistai. Daugiausia dėmesio skiriama gėrimo antioksidantams, kurie siejami su palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais.

    Kalbama apie 100 proc. tiesioginio spaudimo granatų sultis be pridėtinio cukraus. Specialistai pabrėžia, kad saldinti gėrimai ar „gėrimai su granatų skoniu“ gali turėti gerokai mažiau naudingų junginių ir daugiau cukraus, todėl poveikis sveikatai gali būti priešingas.

    Granatuose gausu polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, kurie laikomi stipriais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai dažnai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimo žymenimis, o tai svarbu vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tyrimai rodo, kad granatų sulčių vartojimas kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors poveikio dydis skiriasi priklausomai nuo žmogaus būklės, mitybos ir bendro gyvenimo būdo. Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra greitas ar universalus sprendimas, o viena iš galimų kasdienės mitybos priemonių.

    Granatų sultys dažnai aptariamos ir dėl galimo poveikio vadinamajam blogajam cholesteroliui, ypač jo oksidacijai. Oksiduotas MTL cholesterolis laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie aterosklerozės, todėl antioksidantų gausa teoriškai gali būti naudinga kraujagyslių apsaugai.

    Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį, kad vienas produktas nepakeičia gydymo ar profilaktikos pagrindų: kraujospūdžio kontrolei itin svarbūs kūno masės valdymas, pakankamas fizinis aktyvumas, druskos ribojimas, kokybiškas miegas ir nuoseklus paskirtų vaistų vartojimas.

    Granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sąveikauti su vaistais, ypač vartojant kraujospūdį mažinančius preparatus ar cholesterolį mažinančius vaistus. Jei jau gydotės dėl hipertenzijos, širdies ligų ar vartojate kelis receptinius vaistus, prieš įtraukiant sultis į kasdienį racioną verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat svarbu įvertinti cukraus kiekį: net ir be pridėtinio cukraus sultyse natūraliai yra angliavandenių, todėl sergant diabetu ar turint gliukozės apykaitos sutrikimų reikėtų pasirinkti tinkamą kiekį. Dažniausiai minimas orientyras yra vienas nedidelis stiklinė per dieną, o geriausia alternatyva dažnai lieka visas vaisius, nes jame daugiau skaidulų.

    „Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš reguliariai gerdami granatų sultis pasitarkite su gydytoju“, – sako specialistai.

  • Panevėžyje savivaldybė savaitę švies raudonai: kviečia pasitikrinti širdies sveikatą

    Panevėžio miesto savivaldybė gegužės 4–10 dienomis vakarais savivaldybės pastatą apšvies raudona spalva. Taip miestas prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo ir hipertenzijos dienų minėjimo ir ragina gyventojus atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją.

    Gegužės 7 dieną Europoje minima širdies nepakankamumo diena, o kartu akcentuojama arterinės hipertenzijos tema. Šios būklės dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų komplikacijų riziką, todėl svarbūs reguliarūs kraujospūdžio ir kitų rodiklių matavimai.

    Kur ir kada vyks renginiai?

    Gyventojams siūloma ne tik simboliškai palaikyti iniciatyvą, bet ir gauti praktinės informacijos: įsivertinti rizikos veiksnius, sužinoti apie ankstyvus simptomus ir kasdienius įpročius, kurie padeda mažinti širdies ligų tikimybę. Renginiuose numatyti pagrindinių sveikatos rodiklių matavimai ir specialistų konsultacijos.

    Gegužės 7 dieną 17.30 valandą Panevėžio miesto poliklinikoje (Nemuno g. 75, pirmo aukšto salėje) vyks informacinis renginys Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: rizikos veiksniai, sveikatos rodiklių supratimas. Jame gydytoja kardiologė A. Šimukauskienė aptars dažniausius rizikos veiksnius, paaiškins rodiklių reikšmę ir prevencijos galimybes.

    Gegužės 15 dieną 12.00–15.00 valandą Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės a. 20, pirmo aukšto fojė ir salėje) vyks renginys Dėmesys širdžiai. Numatomi sveikatos rodiklių matavimai, konsultacijos, paskaitos, viktorinos ir širdies nepakankamumo kabineto veiklos pristatymas.

    Kodėl verta pasinaudoti proga?

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Daliai žmonių rizika yra didesnė ir dėl paveldimumo, todėl net ir gerai besijaučiant verta periodiškai pasitikrinti.

    Iniciatyvos tikslas yra paskatinti gyventojus imtis paprastų, bet veiksmingų veiksmų: reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti kūno svorį ir liemens apimtį, rinktis mažiau druskos turintį maistą, daugiau judėti ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda dusulys, nuovargis, širdies permušimai ar tinimai.

    Renginius organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos kardiologų draugijos Panevėžio skyrius, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Panevėžio miesto savivaldybė. Organizatoriai kviečia panevėžiečius dalyvauti ir pasinaudoti galimybe gauti patikimą informaciją bei specialistų patarimus.

  • Šaukštas pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kasdien: ką tai gali pakeisti kraujospūdžiui

    Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai siejamas su Viduržemio jūros mityba ir širdies sveikata, o naujesnės apžvalgos rodo, kad jis gali prisidėti ir prie kraujospūdžio mažinimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai aliejus tampa bendro mitybos ir gyvenimo būdo dalimi, o ne vienkartiniu „triuku“.

    Pagrindinė priežastis, kodėl alyvuogių aliejus siejamas su palankesniais rodikliais, yra jo sudėtis. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie pakeitus sočiuosius riebalus gali padėti gerinti lipidų profilį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui mažina kraujagyslių apkrovą.

    Dietologai ir mokslinių apžvalgų autoriai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžiui palankesnis poveikis dažniau siejamas būtent su pirmo spaudimo Extra Virgin alyvuogių aliejumi. Jis paprastai išgaunamas mechaniškai, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių, todėl geriau išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas.

    Ypač svarbūs polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai ir gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso bei uždegiminių procesų. Tyrimuose taip pat aptariamas galimas teigiamas poveikis endotelio funkcijai, tai yra vidiniam kraujagyslių sluoksniui, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai kraujagyslės geba atsipalaiduoti ir plėstis.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad alyvuogių aliejus nėra greito poveikio priemonė. Klinikiniai tyrimai dažniau rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo, ypač kai kartu gerinama bendra mitybos kokybė.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien šaukštas per dieną nebūtinai kompensuos perteklinį druskos kiekį, mažą fizinį aktyvumą ar nuolatinį stresą. Kraujospūdis jautriai reaguoja į visumą: kūno masę, miego kokybę, alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitus veiksnius.

    Dažniausiai rekomenduojama alyvuogių aliejų naudoti kaip riebalų šaltinį, pakeičiant juo sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą. Patogus būdas yra gardinti salotas, daržovių patiekalus ar jau paruoštas sriubas, kai nereikia ilgo kaitinimo.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo pakuotę ir galiojimo bei derliaus datas, nes šviesa ir ilgas laikymas mažina kai kurių junginių stabilumą. Taip pat svarbu laikyti aliejų vėsiau ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei kraujospūdis padidėjęs ar diagnozuota hipertenzija, mitybos pokyčiai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Staigus vaistų nutraukimas ar „natūralių“ alternatyvų paieška be priežiūros gali būti pavojinga.

    Jeigu namuose matuojamas kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Alyvuogių aliejus gali būti viena iš kasdienių, pagrįstų priemonių, bet saugiausia, kai ji derinama su individualiu gydymo planu.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.