CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Eksporto augimas, bet negrįžta į normą

    Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.

    Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.

    Saudo Arabija didino krovinius

    Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.

    Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.

    SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi

    Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.

    Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.

    „Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.

    Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.

    „Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

    Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.

    Kas plaukė per Hormuzą?

    Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.

    Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.

    Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą per septynias dienas atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kaklelių“, todėl bet kokie ribojimai greitai atsiliepia naftos kainoms ir draudimui.

    Kalbėdamas žurnalistams prie Baltųjų rūmų, Trumpas pareiškė, kad siūlomas susitarimas jam nepriimtinas. Jo teigimu, Teheranas siekia greito atvėrimo todėl, kad konflikte patiria spaudimą ir nori palankesnių derybinių sąlygų.

    Iranas savo ruožtu tvirtina galintis grąžinti „normalią jūrinę prekybą“ per savaitę, jei bus įvykdytos kelios sąlygos. Tarp jų įvardijamas JAV karinės jūrų kontrolės sušvelninimas Irano uostų kryptimi, sankcijų Irano naftos prekybai mažinimas ir paliaubos, apimančios platesnį regioną.

    „Aš atmetu jų sandorį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai teigė, kad sprendimas dabar priklauso Vašingtonui, o pagrindiniai žingsniai esą jau buvo aptarti ankstesniuose diplomatiniuose formatuose. Iranas taip pat siūlo atnaujinti derybas dėl branduolinės programos, jei būtų pritarta septynių dienų planui.

    „Jei JAV pusė rimtai nusiteikusi susitarti ir atverti Hormūzo sąsiaurį, viskas tam jau paruošta“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Kas svarbu Hormūzo sąsiauryje

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omāno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, o didelė dalis regiono naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto tradiciškai keliauja būtent šiuo maršrutu. Dėl to kiekviena grėsmė laivybai čia laikoma ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu ekonominiu rizikos veiksniu.

    Pastaraisiais metais augant įtampai tarp JAV ir Irano, o taip pat dėl platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, rinka į bet kokias naujienas apie sąsiaurio blokavimą ar atvėrimą reaguoja itin jautriai. Praktikoje tai reiškia didesnes transportavimo, draudimo ir logistikos sąnaudas, kurios vėliau persiduoda ir vartotojams.

    Derybos, sankcijos ir rinkimų kalendorius

    Žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, skelbė, kad Vašingtonas skeptiškai vertina skubius terminus ir nenori daryti sprendimų, kurie būtų vertinami kaip nuolaidos mainais į trumpalaikį įtampos sumažinimą. Šiame fone svarbus ir JAV vidaus politikos kalendorius, nes Artimųjų Rytų politika dažnai tampa rinkėjų ir Kongreso ginčų objektu.

    Teheranas tuo pat metu bando pristatyti savo pasiūlymą kaip kelią greitai sumažinti karinę riziką ir grąžinti ekonominį stabilumą. Tačiau Irane matyti ir vidinių nesutarimų: dalis konservatyvių politikų viešai kritikuoja diplomatinius kontaktus su JAV ir reikalauja griežtesnės laikysenos.

    Iranui itin svarbus sankcijų klausimas, nes būtent apribojimai energijos išteklių eksportui daro tiesioginį poveikį biudžetui ir valiutos srautams. JAV savo ruožtu sieja sankcijų režimą su branduolinės programos ribojimais ir regioninio saugumo klausimais, todėl greitas kompromisas išlieka sudėtingas.

    Ką reikštų „septynių dienų“ scenarijus

    Pagal Irano logiką, pirmosios dienos būtų skirtos politiniam sprendimui ir praktiniams veiksmams, o laivybos atnaujinimas galėtų įvykti dar prieš prasidedant platesnėms deryboms dėl branduolinių klausimų. Tokia schema Teheranui leistų pirmiausia gauti apčiuopiamą ekonominę naudą, o tik po to pereiti prie sudėtingiausios darbotvarkės dalies.

    Vašingtonui toks modelis kelia riziką, kad atvėrus sąsiaurį ir sušvelninus spaudimą, derybiniai svertai susilpnėtų. Dėl šios priežasties JAV signalizuoja, kad kontaktai per tarpininkus tęsiasi, bet sprendimai nebus priimami skubotai.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • Kataras atkirto dėl Hormūzo aplinkkelio ir skelbia apie 52 mlrd. eurų investicijų planą

    Kataras atkirto dėl Hormūzo aplinkkelio ir skelbia apie 52 mlrd. eurų investicijų planą

    Kataras pareiškė atsisakantis idėjos tiesti dujotiekį, kuris leistų apeiti Hormūzo sąsiaurį, nes tai, anot šalies energetikos sektoriaus vadovų, ekonomiškai neapsimoka. Sprendimas grindžiamas tuo, kad dujų transportavimas alternatyviu maršrutu vis tiek pareikalautų brangių suskystintų gamtinių dujų gamybos pajėgumų už Kataro ribų.

    Šalies valstybės ministras energetikos reikalams ir „QatarEnergy“ vadovas Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad kaimyninės valstybės siūlė tranzitą per savo teritorijas. Vis dėlto, jo aiškinimu, suskystintų gamtinių dujų negalima paprastai „perpumpuoti“ įprastu dujotiekiu taip, kaip tai daroma su gamtinėmis dujomis.

    „Vien dujotiekio neužtenka: reikėtų perkelti dalį gamybos grandinės į kitą šalį ir pastatyti naujas SGD gamyklas“, – sakė S. Sherida Al-Kaabi.

    Pasak jo, tai reikštų dubliuoti Ras Lafano pramoninėje zonoje jau vystomus pajėgumus, kuriuos Kataras plečia įgyvendindamas Šiaurinio telkinio plėtros programą. Tokia schema, Kataro vertinimu, būtų ne tik brangi, bet ir mažintų masto ekonomiją, kuri šiandien leidžia šaliai išlikti tarp konkurencingiausių SGD tiekėjų.

    SGD plėtra ir rizikų grandinė

    Šiaurinio telkinio plėtra numato iki 2030 metų padidinti SGD gamybos pajėgumą nuo 77 mln. tonų per metus iki 142 mln. tonų. Tai vienas didžiausių pasaulio energetikos projektų, turintis tiesioginę įtaką pasaulinei dujų pasiūlai ir kainų dinamikai, ypač Europoje ir Azijoje.

    Kataro pusė nurodė, kad pirmasis „North Field East“ projekto gamybos blokas dabar numatomas 2027 metų pirmoje pusėje, nors anksčiau buvo planuota 2026 metais. Taip pat įspėta, kad vėlesni etapai gali nusikelti, jei sutrikimai trukdytų įrangos tiekimui ir logistikai.

    Kontekstas šiam sprendimui ypač jautrus: Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Kataras pabrėžė, kad sąsiaurio reikšmė nėra vien energetinė, nes tai ir platesnis tarptautinės prekybos koridorius.

    Po išpuolių Ras Lafane

    Energetikos sektoriaus spaudimą pastaruoju metu sustiprino išpuoliai prieš Ras Lafano infrastruktūrą, po kurių buvo apgadinti du SGD gamybos įrenginiai. Kataras skaičiuoja, kad eksportiniai pajėgumai dėl to laikinai sumažėjo apie 17 proc., o pilnas dviejų apgadintų įrenginių remontas, anot pareigūnų, gali užtrukti apie trejus metus.

    Taip pat nurodyta, kad vieno apgadinto dujų į skystus produktus perdirbimo įrenginio remontas turėtų būti užbaigtas 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu Kataras teigia, jog neapgadinti Ras Lafano įrenginiai galėtų grįžti į įprastą režimą per kelias savaites, kai tik laivyba per Hormūzą normalizuotųsi.

    Šie sutrikimai atsiliepė ir šalies ekonomikai: oficialūs duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Kataro bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 7 proc. Tokia dinamika pabrėžia, kiek stipriai valstybės pajamos ir augimas priklauso nuo energijos eksporto ir infrastruktūros patikimumo.

    52 mlrd. eurų vertės investicijų kryptys

    Tuo pačiu Kataras pristatė ir platesnę ekonomikos bei investicijų strategijos pertvarką. Niujorke vykusio Kataro ekonomikos forumo metu šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammed bin Abdulrahman Al Thani paskelbė apie naują investicijų ir ekonomikos augimo valdymo platformą „Doha Investment“.

    Kartu įvardytas daugiau kaip 52 mlrd. eurų vertės projektų ir investicinių galimybių paketas per artimiausius penkerius metus. Iš jų apie 33,5 mlrd. eurų sudarytų nauji infrastruktūros projektai, įskaitant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, o apie 19,6 mlrd. eurų planuojama pritraukti į nekilnojamojo turto ir svetingumo projektus.

    „Doha Investment“ paskirtis skiriasi nuo naujų projektų programos: platforma įkurta valdyti ir auginti Qatar Investment Authority vidaus portfelį. Kataro prekybos ir pramonės ministras šeichas Faisal bin Thani Al Thani paskirtas šios platformos vadovu ir valdybos pirmininko pavaduotoju.

    Platforma iš pradžių prižiūrės 45 bendroves, kurios, Kataro vertinimu, sudaro maždaug trečdalį Qatar Investment Authority turto. Tarp portfelio įmonių minimos „Qatar Airways“, QNB, Ooredoo, Qatari Diar, Katara Hospitality ir Hassad Food, o veikla apima finansus, logistiką, telekomunikacijas, technologijas, nekilnojamąjį turtą, maisto tiekimo grandines ir žemės ūkį.

    Analitikai paprastai tokias pertvarkas sieja su platesne Persijos įlankos šalių kryptimi mažinti priklausomybę nuo vienos pajamų rūšies ir aktyviau įdarbinti suvereniųjų fondų kapitalą šalies viduje. Kataro atveju tai įgauna papildomą svorį dėl energijos tiekimo grandinės pažeidžiamumo ir geopolitinių rizikų, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek eksportui, tiek valstybės biudžetui.

  • Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Pasaulinė naftos tiekimo krizė vėl pakurstė degalų kainas Europoje: benzinas ir dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,5 euro už litrą ribos. Rinkose įtampą didina sutrikimai strateginiuose jūrų keliuose, kuriais juda didelė pasaulinės naftos ir degalų dalis.

    Didžiausią riziką kelia Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje ir Bab el Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra. Tarptautiniai analitikai šiuos trikdžius įvardija kaip vieną didžiausių fizinių tiekimo sukrėtimų energijos rinkų istorijoje, nes bet koks srautų sumažėjimas čia greitai persiduoda kainoms Europoje.

    Kur benzinas ir dyzelinas brangiausi?

    Pagal naujausius stebėjimų duomenis, vidutinė benzino kaina Nyderlanduose siekė apie 2,43 euro už litrą. Danijoje ji buvo apie 2,35 euro, Suomijoje apie 2,32 euro už litrą, o Prancūzijoje ir Graikijoje kainos taip pat laikėsi virš 2,20 euro.

    Dyzelino vairuotojams smūgis dar stipresnis. Danijoje dyzelinas kainavo apie 2,52 euro už litrą, Prancūzijoje apie 2,40 euro, Italijoje apie 2,36 euro už litrą, o kai kuriose kitose Europos šalyse skirtumai tarp valstybių siekė beveik 1 eurą už litrą.

    Kodėl skaičiai ne viską pasako?

    Vien litrinė kaina ne visada atskleidžia, kur gyventojams sunkiausia, nes skiriasi atlyginimai ir pragyvenimo lygis. Tam dažnai taikomas perskaičiavimas pagal perkamąją galią, kuris parodo, kiek degalų kaina realiai „sveria“ namų ūkių biudžetuose.

    Įvertinus perkamąją galią, labiausiai pažeidžiamos dažnai būna mažesnes pajamas turinčios šalys, ypač Balkanų regione. Europos Sąjungoje tarp labiausiai spaudžiamų valstybių minima Graikija, kur degalų brangimas labiau išsibalansuoja su gyventojų pajamomis.

    Problema ne tik naftoje

    Kainas aukštyn stumia ne vien žaliavinė nafta, bet ir perdirbimo grandinės įtampa. Tarptautinė energetikos agentūra yra fiksavusi, kad pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai kai kuriais mėnesiais atsiliko nuo ankstesnių metų lygio, todėl susiformuoja „butelio kakliukas“ jau perdirbtų produktų rinkoje.

    Be to, skirtingos naftos rūšys ne visada lengvai pakeičiamos, o alternatyvių tiekimo maršrutų paieška kainuoja. Kai sutrinka tiek žaliavos, tiek dyzelino ar aviacinio kuro logistika, auga perdirbimo maržos, o tai tiesiogiai kelia kainas degalinėse.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi ateities sandorių signalus: prognozuojama, kad dyzelino perdirbimo maržos pikas gali būti pasiektas spalio mėnesį, o benzino maržos dalyje rinkų jau buvo pasiekusios aukštumas vasaros pabaigoje. Vis dėlto galutines kainas lems geopolitikos raida, laivybos saugumas ir tai, kaip greitai rinka atkurs stabilų tiekimą.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.