CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Kainas spaudžia mažėjanti įtampa

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ naftos kaina birželio 24 dieną trumpam smuko žemiau 74 JAV dolerių už barelį ir tai nutiko pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje. Rinka vis labiau iš kainos „išima“ geopolitinės rizikos priedą, kuris konfliktui įsiliepsnojus buvo smarkiai išpūtęs kotiruotes.

    Palyginimui, karo įkarštyje „Brent“ buvo pakilusi iki maždaug 118 JAV dolerių už barelį, tad dabartinis lygis reiškia apie 40 proc. kritimą nuo aukštumų. Vis dėlto kaina išlieka aukštesnė nei prieš pat konfliktą fiksuotas maždaug 72,48 JAV dolerio lygis.

    Hormūzo sąsiauris ir sankcijų klausimas

    Investuotojų nuotaikas gerino ženklai, kad tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį pamažu atsigauna, o derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį. Analitikų vertinimu, net ir dalinis logistikos sutrikimų mažėjimas sumažina „draudimo“ efektą naftos kainoje.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: prieš konfliktą per jį kasdien plaukdavo apie 125–140 laivų, o pervežamų naftos ir naftos produktų apimtys siekdavo maždaug 20 mln. barelių per dieną. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skelbė, kad birželio pradžioje Jungtinių Arabų Emyratų naftos eksportas buvo atsistatęs iki beveik 85 proc. prieškarinio lygio ir siekė apie 4,3 mln. barelių per dieną, kai kovą buvo kritęs iki maždaug 1,9 mln. barelių. Šie skaičiai rinkai tapo signalu, kad tiekimo grandinės Persijos įlankoje grįžta į stabilesnį ritmą.

    Kartu prekiautojai vis dažniau vertina scenarijų, kad Irano naftos eksportas galėtų grįžti į rinką platesniu mastu, jei būtų išlaikytas sankcijų švelninimas ir pasiektas tvirtesnis politinis susitarimas. Kita vertus, išlieka nesutarimų dėl branduolinių patikrų ir sankcijų režimo, todėl rinkos dalyviai pabrėžia, kad teigiamas kainų efektas gali būti trapus.

    JAV dėmesys degalų kainoms

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teisingumo departamentas tirs naftos bendroves dėl galimo nepagrįsto kainų kėlimo. Pasak jo, degalų kainos degalinėse nekrenta taip greitai, kaip pinga žaliavinė nafta.

    „Kitaip tariant, vartotojai yra apgaudinėjami. Nurodžiau Teisingumo departamentui nedelsiant tai ištirti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai paprastai didina politinį spaudimą energetikos sektoriui, tačiau kainų dinamika degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų, logistikos ir perdirbimo maržų. Rinkos analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai svyravimai naftos biržose ne visada iškart persiduoda galutiniam vartotojui.

    Auksas pinga, o rinkos laukia infliacijos duomenų

    Tuo pat metu auksas birželio 24 dieną smuko žemiau 4 000 JAV dolerių už unciją ribos pirmą kartą nuo 2025 metų lapkričio. Kainą žemyn stūmė stiprėjantis JAV doleris ir lūkesčiai, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos arba dar būti didinamos.

    Rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos rodiklius ir centrinių bankų signalus, nes palūkanų trajektorija tiesiogiai veikia tiek aukso patrauklumą, tiek ir platesnį investuotojų apetito rizikai vaizdą. Esant didesnėms palūkanoms, auksas, kaip pajamingumo nemokantis turtas, dažnai praranda dalį konkurencinio pranašumo.

  • Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Žinios apie JAV ginkluotųjų pajėgų prarastą smogiamąjį sraigtasparnį AH-64 Apache Hormūzo sąsiaurio regione įplieskė diskusijas, kaip keičiasi šiuolaikinis karas. Incidentas išskirtinis ne tik dėl paties praradimo, bet ir dėl to, kaip buvo gelbėjama įgula.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad du įgulos nariai buvo saugiai išgelbėti, o paieškai ir evakuacijai pasitelktas jūrinis bepilotis aparatas. Tai sustiprino signalą, jog bepilotės sistemos vis dažniau tampa ne papildoma priemone, o realia taktine grandimi nuo žvalgybos iki gelbėjimo.

    Kas iš tiesų numušė sraigtasparnį?

    Skirtingi pranešimai pateikia nevienodą įvykio vaizdą: minėtas ir Irano ugnies poveikis, ir galimas smūgis dronu. Tačiau galutinės ir viešai patvirtintos incidento priežasties nėra, o tokiose situacijose vertinimai dažnai keičiasi, atsirandant daugiau tyrimo duomenų.

    Gynybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje kovoje ypač sudėtinga greitai ir tiksliai identifikuoti grėsmės šaltinį. Dronai, sparnuotosios ir priešlėktuvinės raketos, taip pat klaidinimo priemonės sukuria informacinį triukšmą, kuriame klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Ką tai sako apie sraigtasparnių ateitį?

    Apache praradimas tapo patogia iliustracija senai žinomai taisyklei: veikiant arti priešo, net ir moderni platforma išlieka pažeidžiama, jei priešas turi bent minimalių oro gynybos ar bepiločių pajėgumų. Tai matyta ir kituose konfliktuose, kai palyginti pigesnės priemonės sukuria riziką brangiems, sudėtingiems ginklams.

    Vis dėlto iš vieno epizodo daryti išvadą apie sraigtasparnių eros pabaigą būtų per drąsu. Daugelyje scenarijų jie išlieka nepakeičiami dėl ugnies galios, reakcijos greičio, manevringumo ir gebėjimo dirbti kartu su sausumos daliniais, tačiau jiems būtinos naujos apsaugos priemonės ir taktikos.

    Ryškėjanti kryptis yra kitokia: ne atsisakymas, o prisitaikymas. Tai reiškia tankesnę oro gynybą nuo mažų taikinių, aktyvesnį elektroninės kovos naudojimą, didesnę sąveiką su žvalgybiniais dronais ir atsargesnį veikimą zonose, kur priešas gali turėti pigių, bet masinių atakos priemonių.

    Gelbėjimas dronu ir nauja realybė

    Ne mažiau svarbi istorijos dalis yra įgulos gelbėjimas, kuriame, kaip skelbta, dalyvavo jūrinis bepilotis aparatas. Praktikoje tai rodo, kad bepilotės platformos gali būti pritaikomos ne tik smūgiams, bet ir ryšiui, paieškai, situacijos stebėjimui bei žmonių paėmimui iš pavojingų vietų.

    Tokie sprendimai tampa ypač patrauklūs, nes leidžia mažinti riziką gelbėtojams ir greičiau pasiekti vietą, kai situacija ore ar jūroje neaiški. Kartu tai primena, kad bepilotės sistemos dažniausiai veikia kaip platesnės operacijos dalis, o ne kaip savarankiškas visų problemų sprendimas.

    Hormūzo sąsiaurio incidentas išryškino pagrindinę tendenciją: pigios ir lengvai išplečiamos technologijos daro spaudimą brangiems ginklams, o kariuomenėms tenka kurti tokias pat masines ir ekonomiškai racionalias atsaką užtikrinančias priemones. Tai labiau primena prisitaikymo varžybas, o ne vienos ginkluotės rūšies pabaigą.

  • Trumpo pyktis dėl Irano karo nemažėja: NATO nenoras padėti kelia įtampą su Europa

    Trumpo pyktis dėl Irano karo nemažėja: NATO nenoras padėti kelia įtampą su Europa

    JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimas NATO sąjungininkais dėl jų laikysenos Irano karo pradžioje nemažėja, teigia JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis. Jo teigimu, Vašingtonas tikėjosi bent minimalaus praktinio palaikymo, tačiau dalis Europos valstybių atsisakė suteikti prieigą prie bazių ar oro erdvės.

    Interviu metu ambasadorius sakė negalintis patvirtinti, kad prezidento pozicija pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo. Pasak jo, Baltieji rūmai Europos sprendimus vertina kaip signalą apie sąjungininkų patikimumą krizių metu.

    Ginčas dėl bazių ir oro erdvės

    Kaip nurodoma, JAV nepasitenkinimą sustiprino kelių šalių sprendimai riboti amerikiečių kariuomenės galimybes naudotis infrastruktūra Europoje. Tarp minimų pavyzdžių įvardijami atvejai, kai Italija ir Ispanija nesuteikė prieigos prie kai kurių karinių objektų ar leidimų skrydžiams, susijusiems su operacijomis prieš Iraną.

    Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris iš pradžių buvo atsargus dėl JAV prašymo naudotis britų bazėmis Kipre, tačiau vėliau leido tai daryti, pabrėždamas „konkretų ir ribotą gynybinį tikslą“. Vokietija prieigos prie JAV bazių formaliai neribojo, bet viešai kritikavo karo tikslus ir strategiją.

    Vašingtonas kalba apie pareigą

    Andrew Puzderio teigimu, Trumpo administracija mano, kad Europos valstybės turėjo pareigą bent jau neužkirsti kelio logistikai, atsižvelgiant į ilgalaikį JAV vaidmenį ginant Europos žemyną. Jis akcentavo, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečiais finansavo ir palaikė bazes Europoje, todėl tikėjosi abipusiškumo.

    „Kai jos net neleidžia mums skristi virš jų teritorijos ar naudotis mūsų bazėmis jų šalyse, Jungtinės Valstijos, o ypač prezidentas Trumpas, bus labai nepatenkinti“, – sakė Andrew Puzderis.

    Ambasadorius taip pat tvirtino, kad ši situacija privertė Vašingtoną kelti klausimą, kiek patikimi yra Europos partneriai. Jo teigimu, jei sąjungininkai nėra pasirengę pritarti net ribotoms priemonėms, kyla klausimas, kokių įsipareigojimų jie laikytųsi rimtesnės krizės atveju.

    Hormūzo sąsiauris ir platesnės pasekmės

    Tekste teigiama, kad JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo plataus masto oro smūgius prieš Iraną, o Teheranas atsakė faktiškai uždarydamas Hormūzo sąsiaurį. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, per kurį gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų, todėl sutrikimai jame didina energijos kainų spaudimą ir kelia nestabilumą.

    Įtampos fone Donaldas Trumpas viešai kritikavo NATO sąjungininkus socialiniuose tinkluose ir užsiminė, kad prisimins atsisakymą padėti. Pranešama, kad po šio konflikto Vašingtonas sumažino dalį karinių pajėgumų, kuriuos NATO galėtų panaudoti Europos žemyne karo metu, taip pat paskelbė apie karių skaičiaus Europoje mažinimą.

    Vėliau Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vedama tarptautinė koalicija ėmėsi veiksmų ruošiantis atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje pasibaigus karo veiksmams, siekiant sumažinti ekonominę žalą ir gesinti transatlantinę įtampą. Paklaustas, ar Europos pradinė reakcija buvo didelė klaida, ambasadorius sutiko, kad toks vertinimas yra tikslus.

  • Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Įtampa dėl derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Baltųjų rūmų ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad Vašingtonas kol kas nėra patenkintas Teherano siūlymais dėl susitarimo. Pasak jo, Iranas esą nori tartis, tačiau derybų turinys JAV netenkina.

    Trumpas teigė, kad skubėti pasirašyti susitarimo neketina, nors anksčiau buvo užsiminęs, jog kompromisas gali būti arti. Retorikoje jis paliko aiškią užuominą, kad nesėkmės atveju JAV gali imtis griežtesnių veiksmų.

    Paneigtas „susitarimo projektas“

    Iranui priklausanti valstybinė televizija paskelbė, jog esą egzistuoja JAV ir Irano memorandumo projekto gairės, kuriose minimi keli esminiai punktai. Tarp jų buvo įvardytas galimas jūrinės blokados sušvelninimas, laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje ir JAV pajėgų pasitraukimas iš Persijos įlankos.

    Baltieji rūmai šią informaciją atmetė ir pareiškė, kad pranešimas yra „visiška klastotė“. Toks viešas prieštaravimas išryškino, kad informacinė kova lydi ne tik derybas, bet ir jų suvokimą tarptautinėje erdvėje.

    Hormūzo sąsiauris ir saugumo korta

    Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių regiono taškų, nes jis svarbus pasaulinei naftos ir kitų energijos išteklių logistikai. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio nekontroliuos nė viena šalis, ir atmetė kalbas apie galimą rinkliavų ar „mokesčių“ sistemą laivybai.

    Įtampą kursto ir ankstesni pareiškimai iš Irano pusės: Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrasinusi, kad atnaujinus smūgius regiono pakrantė agresoriams taptų mirtinai pavojinga. Tokios žinutės paprastai skirtos ir vidaus auditorijai, ir išoriniam atgrasymui.

    „Iranas labai nori sudaryti sandorį. Kol kas jie dar nepasiekė to, kas mus tenkintų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Trumpas taip pat leido suprasti, kad dalis klausimų galėtų būti nukeliami vėlesnėms derybų fazėms, o pradžioje būtų siekiama greitesnio politinio rėmo, primenančio memorandumą. Vis dėlto branduolinės programos tema, įskaitant prisodrinto urano atsargas, išlieka centrine JAV argumentacijoje.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, dalyvavęs posėdyje šalia prezidento, teigė, kad derybose matyti ir pažangos, ir susidomėjimo ženklų. Pasak jo, artimiausios valandos ir dienos parodys, ar galima pasiekti apčiuopiamą proveržį.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei pirmą kartą po perėmimo į valdžią paskelbė išsamų viešą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad regiono valstybės nebesuteiks erdvės JAV karinėms bazėms. Tai jo ilgiausias viešas pasisakymas nuo tada, kai jis pakeitė žuvusį tėvą Ali Khamenei, o paties naujojo ajatolos pasirodymų viešumoje vis dar nėra.

    Pareiškimas paskelbtas religinės šventės Eid al-Adha ir hadžo laikotarpiu bei išplatintas rašytine forma. Jame teigiama, kad JAV esą praranda galimybes remtis regionu kaip platforma karinėms operacijoms, o ankstesnė įtaka, autoriaus vertinimu, toliau silpnėja.

    „Laiko rodyklės neatsisuks atgal, o regiono tautos ir šalys nebetarnaus kaip skydas amerikiečių bazėms“, – teigiama Mojtabos Khamenei žinutėje.

    Smūgiai ir kaltinimai dėl paliaubų

    Tuo pat metu JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad smogė raketų objektams ir taikiniams pietų Irane, siejamiems su bandymais jūroje dėti minas. JAV teigimu, šie veiksmai buvo savisaugos pobūdžio ir nebuvo skirti ardyti paliaubų režimo.

    Iranas tokį paaiškinimą atmetė ir apkaltino JAV šiurkščiai pažeidus paliaubas Hormozgano regione per pastarąsias 48 valandas. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus Bandare Abase, tačiau detalių nepateikė, o informacija apie žuvusius Islamo revoliucinės gvardijos korpuso narius oficialiai nebuvo patvirtinta.

    „Irano Islamo Respublika nepaliks nė vieno agresijos veiksmo be atsako ir nė akimirkai nedvejos gindama Irano vientisumą“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministerija.

    Incidentas jūroje prie Omano

    Įtampą pakurstė ir pranešimas apie incidentą jūroje: Jungtinės Karalystės jūrų prekybos stebėjimo tarnyba nurodė, kad tanklaivį netoli Omano, maždaug 60 jūrmylių į rytus nuo Muskato, kliudė išorinis sprogimas. Įgula, kaip skelbta, nenukentėjo, tačiau fiksuotas į jūrą tekantis kuras.

    Tokie pranešimai atkreipia dėmesį į strateginę Omano įlankos ir Hormūzo sąsiaurio reikšmę, per kuriuos juda didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų logistikos dalis. Dėl bet kokių incidentų šiame regione paprastai greitai kyla laivybos rizikos vertinimai, draudimo kaštai ir politinis spaudimas ieškoti deeskalacijos.

    Derybos Dohoje ir platesnė žinutė

    Karinės įtampos fone Irano derybininkai Dohoje derėjosi su Kataro atstovais dėl galimo taikos rėmo, tačiau Teheranas viešai leido suprasti, kad galutinis susitarimas dar nearti. Irano šaltiniai taip pat skelbė, jog parlamento pirmininkas ir vyriausiasis derybininkas Mohammad Bagher Ghalibaf grįžo į Teheraną po pokalbių.

    Mojtabos Khamenei pareiškime taip pat buvo akcentuotas vadinamasis pasipriešinimo frontas regione ir palankiai įvertintas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 metais spalio 7 dieną. Tai signalizuoja, kad Teheranas, nepaisant derybų kanalų, išlaiko ideologiškai griežtą liniją, o vieša retorika ir realūs veiksmai gali ir toliau didinti neapibrėžtumą Persijos įlankoje.

  • JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV kariuomenė antradienio paryčiais surengė smūgius pietų Irane, kuriuos įvardijo kaip veiksmus savigynos tikslais. Pasak JAV Centrinės vadavietės, operacijos tikslas buvo apsaugoti JAV karius nuo grėsmių, kylančių iš Irano pajėgų.

    Nurodoma, kad taikiniais tapo raketų paleidimo pozicijos ir Irano laivai, kurie, JAV vertinimu, bandė išdėstyti minas. JAV pabrėžė, kad veikia „suvaržytai“ ir laikosi vykstančių paliaubų rėmų, tačiau esant grėsmei atsakys jėga.

    Kas vyksta su derybomis?

    Šie smūgiai įvyko tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kalba apie pažangą derybose su Iranu. Jis teigė, kad pokalbiai juda į priekį, tačiau perspėjo, kad susitarimas turįs būti visapusiškas, antraip galimas grįžimas prie intensyvesnių karinių veiksmų.

    Tuo pat metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio akcentavo, kad Hormūzo sąsiauris turi likti atviras bet kokiomis aplinkybėmis. Ši žinutė svarbi ne tik regiono saugumui, bet ir pasaulinėms energijos rinkoms, nes per sąsiaurį eina reikšminga dalis naftos ir dujų srautų.

    Paliaubos trupa jau ne pirmą kartą

    Nors oficialiai tarp Vašingtono ir Teherano paskelbtos paliaubos, įtampa regione išlieka aukšta. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota daugiau incidentų, įskaitant jūrinės navigacijos susidūrimus ir apsikeitimą ugnimi Hormūzo sąsiauryje, o abi pusės kaltino viena kitą provokacijomis.

    Tokie epizodai rodo, kad net ir esant politinėms deryboms, kariniai rizikos veiksniai niekur nedingsta. Rinkos ir sąjungininkai vertina ne tik pareiškimus, bet ir tai, ar abi pusės realiai sugeba kontroliuoti eskalaciją vietoje.

    Nafta ir kainos: kodėl reakcija nevienareikšmė?

    Po žinių apie smūgius naftos kainų dinamika buvo prieštaringa: dalis rinkos reagavo rizikos priedu, kiti dalyviai daugiau dėmesio skyrė signalams apie galimą susitarimą. Tokiais atvejais kainas dažnai lemia ne vien pats incidentas, o tikimybė, kad sutriks tiekimas, ir tai, kiek ilgai tęsis įtampa.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias jautrumas kyla dėl Hormūzo sąsiaurio: bet kokie trikdžiai ten galėtų greitai persiduoti į degalų kainas. Viešojoje erdvėje taip pat skamba mintis, kad JAV visuomenė tikisi konflikto pabaigos, nes energijos kainos tiesiogiai veikia kasdienes išlaidas.

    „Žmonėms svarbiausia, kad karas baigtųsi ir degalų kainos kristų, o ne derybų detalės“, – sakė konsultacijų bendrovės „Brunswick“ partneris Chen Lanhee.

    Artimiausiomis dienomis daug kas priklausys nuo to, ar derybiniai kanalai išliks aktyvūs ir ar abi pusės sugebės išvengti naujų incidentų. Kol kas situacija primena balansavimą tarp politinio susitarimo paieškų ir realios karinės konfrontacijos rizikos.

  • Europos biržos slysta žemyn: įtampa dėl JAV ir Irano derybų supurtė naftą

    Europos biržos slysta žemyn: įtampa dėl JAV ir Irano derybų supurtė naftą

    Europos akcijų rinkos antradienį leidosi žemyn, investuotojams vertinant neapibrėžtumą dėl JAV ir Irano derybų bei rizikas Artimuosiuose Rytuose. Dėl šių signalų vėl suaktyvėjo svyravimai naftos rinkoje, o tai paprastai tiesiogiai veikia infliacijos ir palūkanų normų lūkesčius.

    Platesnį Europos paveikslą atspindintis „Stoxx Europe 600“ indeksas popietę Londone buvo apie 0,2 proc. žemiau. Sektoriai judėjo nevienodai, o didesnė dalis didžiųjų žemyno biržų rodė nuosaikų minusą.

    Britanijoje FTSE 100 fiksavo kilimą, prieaugį daugiausia rėmė žaliavų ir kasybos bendrovių akcijos. Tuo metu pagrindiniai indeksai Paryžiuje, Frankfurte ir Milane svyravo neigiamoje zonoje, rinkai bandant įkainoti geopolitinių naujienų poveikį.

    Šis atsitraukimas sekė po stiprios ankstesnės prekybos sesijos, kai dalis Europos indeksų šoktelėjo daugiau nei 1 proc. ir kai kur pasiekė aukščiausius lygius per kelis mėnesius. Tokį kontrastą investuotojai aiškina tuo, kad rinkose vėl dominuoja energijos kainų ir tiekimo grandinių rizikos tema.

    Nafta vėl tapo nervų centru

    Rinkos itin jautriai reaguoja į bet kokias žinias, susijusias su Persijos įlanka ir energetikos tiekimu, nes nafta išlieka vienu svarbiausių infliaciją lemiančių veiksnių. Kainoms šoktelėjus, brangsta transportas ir dalis žaliavų, o tai gali ilgiau išlaikyti aukštesnes vartotojų kainas.

    Neapibrėžtumas didėja ir dėl svarbių transporto kelių saugumo, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos. Net ir be faktinių tiekimo sutrikimų vien tik rizikos premija dažnai pakelia kainas, o tai iškart persiduoda akcijų rinkoms.

    „Kai kyla abejonių dėl naftos tiekimo stabilumo, investuotojai iš naujo perskaičiuoja infliacijos riziką ir tai akimirksniu atsispindi akcijų kainose“, – sakė rinkos analitikas.

    Įmonių naujienos: kritimai ir šuoliai

    Įmonių fronte ryškiausiai išsiskyrė „Ferrari“ akcijos, kurios smuko daugiau nei 6 proc. po to, kai gamintojas pristatė pirmą visiškai elektrinį modelį. Investuotojai tokiais atvejais dažnai vertina, kiek naujas produktas gali paveikti pelningumą, gamybos kaštus ir prekės ženklo pozicionavimą prabangių automobilių segmente.

    Tuo pat metu tarp lyderių kilo „Kingfisher“ vertybiniai popieriai, bendrovei atnaujinus informaciją apie ketvirčio rezultatus ir patvirtinus metines gaires. Nors palyginamieji pardavimai kiek krito, rinkai svarbi žinutė buvo tai, kad įmonė tikisi įvykdyti tikslus ir išlaikyti stabilumą vartojimo sulėtėjimo fone.

    Ką toliau stebės rinkos

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys išliks sutelktas į geopolitines antraštes, nes jos tiesiogiai veikia naftos kainas ir rizikos apetito lygį. Greta to rinkos vertins ir signalus dėl karo Ukrainoje, kurie taip pat gali turėti įtakos energijos, žaliavų ir gynybos sektorių kainodarai.

    Makroekonominių rodiklių kalendorius šiai dienai išlieka palyginti tuščias, todėl kainų kryptį labiau lems naujienų srautas ir naftos svyravimai. Tokiose situacijose rinkose dažniau matomi staigesni judesiai, ypač energetikos, pramonės ir transporto bendrovių akcijose.