Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai perspėjo Iraną dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Teheranas esą gali planuoti išpuolį Vašingtone, pasitelkiant vadinamąją „nešvarią bombą“ arba cheminį ginklą.

    Kaip skelbia „Euronews“, šie teiginiai siejami su CNN publikuota informacija, paremta šaltiniais, susipažinusiais su naujausia JAV žvalgyba.

    Paklaustas, ar grėsmė yra neišvengiama, Trumpas žurnalistams Maniloje teigė, kad jei toks išpuolis įvyktų, Iranas „sumokės kainą, kokios jokia šalis dar nėra mokėjusi“.

    Jis pridūrė, kad tikisi, jog scenarijus nepasitvirtins, tačiau JAV į tai žiūri labai rimtai ir situaciją tikrina.

    Žvalgybos duomenys kelia klausimų

    CNN teigimu, nauja JAV žvalgybos informacija rodo, kad Iranas galėjo rengti planus, kaip potencialiai susprogdinti „nešvarią bombą“ arba panaudoti cheminį ginklą JAV sostinėje.

    Vis dėlto pranešime pabrėžiama, kad JAV pareigūnai nesutaria, ar Iranas iš tiesų turi galimybių tokį planą įgyvendinti, ir skiriasi nuomonės dėl pačių žvalgybos duomenų patikimumo.

    Anot šaltinių, planai esą buvo pakankamai konkretūs – minėtos galimos vietos ir taikiniai, todėl imtasi ir atsarginių planų rengimo.

    Kartu nurodoma, kad nėra įrodymų, jog Iranas jau būtų priėmęs sprendimą pereiti nuo planavimo prie realių veiksmų.

    Kas yra „nešvari bomba“?

    „Nešvari bomba“ – tai įprastiniai sprogmenys, sujungti su radioaktyviomis medžiagomis. Tokios atakos tikslas – ne branduolinis sprogimas, o radioaktyvus užteršimas po sprogimo.

    Tokio užtaiso pasekmės gali apimti kelis miesto kvartalus ar net kelis kilometrus, priklausomai nuo panaudotų medžiagų ir sprogimo aplinkybių.

    Irano reakcija ir Baltųjų rūmų pozicija

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei kaltinimus pavadino nepagrįstais ir pareiškė, kad tai esą dirbtinai kuriamas naratyvas, kuriuo siekiama pateisinti smūgius Irano infrastruktūrai.

    Jis taip pat teigė, kad Teheranas kategoriškai atmeta kaltinimus dėl cheminių ginklų panaudojimo planų ir tokius teiginius vadina suklastotais.

    Tuo metu Baltųjų rūmų atstovė Lauren Bis bandė mažinti įtampą, pabrėždama, kad JAV stebi galimas grėsmes, tačiau šiuo metu „nėra patikimų grėsmių“ šalies teritorijai.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad dėl galimų saugumo rizikų dalis aukšto rango JAV administracijos narių per tam tikrą laiką buvo perkelti į karinius kompleksus ar saugomas rezidencijas.

    Įtampa auga ir dėl Hormūzo sąsiaurio

    Šie perspėjimai skamba JAV ir Iranui tęsiant konfrontaciją Hormūzo sąsiauryje, kur abi pusės didina spaudimą siekdamos sau palankesnių sąlygų, jei būtų artėjama prie taikos susitarimo.

    Be to, pranešta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas Romanas Gofmanas buvo nuvykęs į Vašingtoną, kur, kaip teigiama, dalijosi naujausia žvalgybine informacija su aukšto rango JAV pareigūnais.

    Įtampą regione didina ir vieša Teherano retorika, kuria grasinama atsaku JAV, Izraeliui bei valstybėms, kurios remtų naujus karinius veiksmus prieš Iraną.

  • Į Lenkijos Švinoujščės LNG terminalą atplaukė pirmas per 7 mėnesius krovinys iš Kataro

    Į Švinoujščės LNG terminalą Lenkijoje atplaukė neįprastas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Kataro – pirmasis per daugiau nei septynis mėnesius. Laivas atvyko maršrutu, kuris šiuo metu laikomas rizikingu, o pati kelionė užtruko rekordiškai ilgai.

    Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.pl. Nurodoma, kad tai jau penktas šiemet Kataro LNG krovinys, tačiau požymių, jog tiekimas iš šios šalies vėl taptų reguliarus, kol kas mažai.

    Situaciją regione smarkiai paveikė vasario 28 dieną prasidėję Izraelio ir JAV smūgiai Iranui, po kurių buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris. Tai praktiškai reiškė dalinį naftos tiekimo sutrikimą ir visišką LNG tiekimo iš Persijos įlankos regiono sustabdymą.

    Labiausiai nuo to nukentėjo Kataras – vienas didžiausių LNG eksportuotojų pasaulyje. Dalis laivų, anksčiau reguliariai gabenusių dujas, ilgam buvo „įstrigę“ skirtinguose vandenyse, o dabar keli jų vėl pradėjo plukdyti krovinius pirkėjams.

    Krovinys pakrautas Katare

    Lenkijos bendrovė „Orlen“ patvirtino, kad šį kartą LNG buvo pakrautas Ras Laffan terminale Katare – didžiausiame pasaulyje suskystintų dujų eksporto centre. Toks patikslinimas svarbus, nes dėl riboto judėjimo Hormūzo sąsiauryje buvo svarstoma, ar krovinys negalėjo būti įsigytas laisvojoje rinkoje.

    LNG į Švinoujščę atgabeno metanovežis „Al Kharsaah“ – tai jau ketvirtas šio laivo vizitas Lenkijos SGD terminale. Skelbiama, kad krovinys yra „tipinis“ ir po regazifikacijos sudaro apie 120 mln. kubinių metrų dujų.

    Laivas išsiskiria ir dydžiu: jo ilgis siekia 315 metrų, plotis – 50 metrų. Tokie gabaritai reiškia, kad jis didesnis už dalį LNG laivų, kurie į Europą plukdo krovinius iš JAV.

    Trumpesnis, bet pavojingesnis maršrutas

    Daugiausia dėmesio sulaukė maršrutas: metanovežis plaukė aplink Arabijos pusiasalį, per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tai trumpiausias kelias iš Kataro į Europą, tačiau pastaraisiais metais jis vertinamas kaip nesaugus.

    Dar 2024 metų žiemą Kataras dalį LNG laivų buvo nukreipęs ilgesniu keliu aplink Afriką, siekdamas sumažinti riziką prarasti laivą, įgulą ar krovinį. Raudonosios jūros ir Jemeno pakrantės regione fiksuojami ir piratavimo atvejai, ir išpuoliai dronais bei raketomis.

    Tokio tipo laivai dėl savo dydžio ir pavojingo krovinio laikomi patraukliais taikiniais. Net jei ataka nenumarintų laivo, realu, kad jis būtų ilgam išimtas iš eksploatacijos – tai jau buvo matyta kituose regionuose.

    Ar tai reiškia tiekimo atsigavimą?

    WNP.pl duomenimis, po Sueco kanalo laivas kurį laiką stovėjo prie Seutos, tačiau priežastys nenurodomos – galėjo būti papildymas atsargomis ar techniniai darbai. Vėliau jis į Baltijos jūrą išplaukė įprastu keliu.

    Šis krovinys įvardijamas kaip 475-as Švinoujščės LNG terminalo istorijoje. Tačiau pabrėžiama, kad vienas reisas nebūtinai reiškia sugrįžtantį stabilų tiekimą iš Kataro.

    Teigiama, jog Ras Laffan uoste šiuo metu aktyvumo mažai, o tai stiprina prielaidą, kad artimiausiu metu Lenkijos SGD importas ir toliau daugiausia remsis kroviniais iš JAV.

  • Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos trečiadienio rytą vėl pasuko į viršų, rinkoms stebint pranešimus apie sutrikimus laivyboje Hormūzo sąsiauryje.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma tarptautiniu etalonu, pabrango 0,2 proc. iki 91,71 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė nafta – 0,1 proc. iki 86,12 JAV dolerio, skelbia „Euronews“.

    Rinkos nuotaikas veikė signalai apie galimą įtampos mažėjimą Irano kare, tačiau investuotojų optimizmą slopina besitęsiantys pranešimai apie atakas prieš laivus strategiškai svarbiame sąsiauryje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių – įprastai per jį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai atsispindi kainose.

    Pranešimai apie užsidegusį tanklaivį

    Irano kariuomenė trečiadienį, remdamasi AFP, pranešė, kad Hormūzo sąsiauryje į miną atsitrenkė ir užsidegė naftos tanklaivis. Teigiama, jog Iranas taikosi į laivus, kurie sąsiauriu plaukia be jo leidimo.

    Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje Teheranas smarkiai apribojo eismą šiuo vandens keliu ir reikalauja, kad laivai rinktųsi maršrutus, kuriuos yra patvirtinusi Islamo Respublika.

    Savo ruožtu Jungtinės Valstijos paskelbė jūrinę Irano uostų blokadą ir prisideda prie tanklaivių palydos per sąsiaurį. JAV kariuomenė pastaruoju metu taip pat teigė, kad sąsiauris esą buvo išminuotas.

    Incidentų daugėja, aiškumo dėl dalies jų trūksta

    Irano kariuomenės jūrų pajėgos valstybinei televizijai perduotame pareiškime nurodė, kad „anksti ryte“ tariamai taisykles pažeidęs tanklaivis užsidegė atsitrenkęs į jūrinę miną „nesaugioje, draudžiamoje zonoje“ rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje.

    Pastarosiomis savaitėmis Teheranas ne kartą skelbė apie sąsiauryje užsidegusius laivus, dažnai tvirtindamas, kad tai įvyko dėl minų.

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV karines operacijas regione, toliau palydi laivus per šį vandens kelią. Ji taip pat nurodė, kad nuo vasaros padėjo Persijos įlankos šalims per Hormūzą eksportuoti 1,5 mlrd. barelių naftos.

    Antradienį Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė trys naftos tanklaiviai.

    Vėliau Indijos laivybos ministras Sarbananda Sonowalas pranešė, kad Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis su Indijos jūrininkais įlankoje buvo apšaudytas sviediniu. Pasak jo, per ataką sužeisti keturi įgulos nariai, tarp jų – vienas Indijos pilietis, patyręs nesunkių sužalojimų ir saugiai nugabentas į krantą apžiūrai.

    Ministras pridūrė, kad likę 18 įgulos narių, įskaitant penkis indus, yra saugūs. Kol kas neaišku, ar šis laivas yra vienas iš tų, apie kuriuos anksčiau kalbėjo Irano revoliucinė gvardija.

  • JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė pranešė Omano įlankoje „išjungusi“ komercinį laivą po to, kai jo civilinė įgula esą ignoravo pakartotinius perspėjimus ir bandė pažeisti Iranui taikomą jūrinę blokadą.

    Kaip skelbia „Euronews“, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad karinis orlaivis tiksliaisiais šaudmenimis smogė į Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojusio krovininio laivo M/V „Huda“ laivagalį.

    Pasak CENTCOM, prieš smūgį laivo įgulai buvo liepta palikti konkrečias laivo zonas. Teigiama, kad krovininis laivas mėgino išplaukti iš regiono vandenų po vizito Irano uoste.

    Šis incidentas vyksta augant įtampai dėl laivybos viename strategiškai svarbiausių pasaulio regionų, kur bet kokie suvaržymai ar išpuoliai gali turėti platesnių pasekmių tarptautinei prekybai ir energijos išteklių tiekimo grandinėms.

    JAV: nuo liepos nukreipė 147 laivus

    CENTCOM teigia, kad nuo liepos JAV pajėgos nukreipė 147 komercinius laivus, kurie esą laikėsi blokados reikalavimų.

    Tuo pačiu pareiškime nurodyta, kad penki prekybiniai laivai, atsisakę paklusti, buvo „išjungti“.

    Be to, JAV karinė vadovybė tvirtina anksčiau sunaikinusi dar 10 Irano komercinių naftos tanklaivių, kuriuos sieja su Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) „šešėliniu“ tinklu.

    JK agentūra ir JAE: pranešta apie incidentą, išgelbėti 22 žmonės

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) šeštadienio vakarą pranešė gavusi informaciją apie incidentą, susijusį su birių krovinių laivu ir karinėmis pajėgomis Omano įlankoje.

    Agentūra nurodė, kad įvykis fiksuotas maždaug 18 jūrmylių į rytus nuo Chor Fakano (Khor Fakkan) – Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje.

    Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų Nacionalinė gvardija sekmadienio paryčiais paskelbė, kad iš krovininio laivo įlankoje išgelbėjo 22 žmones.

    IRGC: du tanklaiviai užsidegė užplaukę ant minų

    Iranas savo ruožtu pateikė kitą versiją apie padėtį regione. IRGC karinis jūrų laivynas pareiškė, kad du naftos tanklaiviai – vienas į rytus nuo Hormūzo sąsiaurio, kitas plaukęs pačiame strateginiame farvateryje – užsidegė užplaukę ant minų.

    Anot IRGC, tanklaiviai esą naudojo „neleistiną“ maršrutą. Teigiama, kad laivai kelis kartus pažeidė taisykles ir buvo išjungę navigacijos bei pozicionavimo sistemas.

    IRGC taip pat apkaltino CENTCOM vadą „fantazijomis“ ir perspėjo, kad bet kuris laivas, bendradarbiaujantis su JAV kariuomene, nepaklūstantis Irano nustatytoms Hormūzo sąsiaurio taisyklėms ir įplaukiantis į „neleistiną“ zoną, esą neišvengiamai užplauks ant minos.

    Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono dėl Hormūzo sąsiaurio, kaip nurodoma pranešimuose, pastarosiomis dienomis vėl išaugo po JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos.

    Penktadienio naktį pasirodė pranešimų apie sprogimus Kešmo (Qeshm) saloje, o Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbė, kad teritoriją galėjo pasiekti dvi raketos.

    Netrukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad JAV pajėgos buvo nutaikiusios smūgį į Irano oro gynybos sistemą. Vėliau Irano žiniasklaida informavo, jog šeštadienio vakarą dar sprogimų girdėta Kešme, Sirike, Džaske ir Bandare Abase.

  • Hormūzo sąsiauryje į miną įplaukė tanklaivis: Iranas sako, kad laivas liepsnojo

    Hormūzo sąsiauryje tanklaivis įplaukė į miną ir užsidegė, teigia Irano karinis jūrų laivynas. Pasak Irano, laivas prieš incidentą esą ignoravo perspėjimus ir buvo išjungęs navigacijos sistemas.

    Irano pusė nurodo, kad tanklaivis pateko į vadinamąją „draudžiamą zoną“. Dėl patirtų pažeidimų, anot pranešimo, laivas nebegali tęsti plaukimo.

    Apie įvykį pranešta didėjančios įtampos Persijos įlankoje fone: nuo kovo pradžios laivyba regione, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, vertinama kaip itin rizikinga. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio kelių petrochemijos produktų transportui.

    Iranas nepateikė tanklaivio duomenų ir nesuteikė informacijos apie įgulą. Taip pat kol kas nėra žinių, ar per sprogimą kas nors nukentėjo.

    Auga rizika Persijos įlankoje

    Irano teigimu, didesnė rizika regione siejama su priemonėmis, kurių Iranas ėmėsi po vasario 28 dieną prasidėjusio Izraelio ir JAV karo prieš šią valstybę. Tarp minėtų priemonių – Hormūzo sąsiaurio blokada.

    Tekste pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis Irano valdžia praleidžia daugiau laivų, tačiau tik nustatytu maršrutu. Neoficialiai teigiama, jog už kiekvieną transportą gali būti imamas mokestis.

    Irano karinis jūrų laivynas pranešime taip pat teigė, kad Hormūzo sąsiaurio vandenys vadinamojoje „draudžiamoje zonoje“ yra užminuoti.

    „Toks bus visų laivų, kurie ignoruoja perspėjimus ir įplaukia į teritorijas, kuriose galioja draudimas, likimas“, – skelbiama Irano karinio jūrų laivyno pranešime.

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • Pietų Korėja planuoja patruliuoti arčiau Hormūzo: laivynas keltųsi prie Omano krantų

    Pietų Korėja planuoja patruliuoti arčiau Hormūzo: laivynas keltųsi prie Omano krantų

    Pietų Korėja planuoja išplėsti savo karinio jūrų laivyno patruliavimą nuo Adeno įlankos iki vandenų netoli Omano, reaguodama į išaugusį piratavimo atvejų skaičių prie Somalio krantų.

    Kaip skelbia „Euronews“, šalies gynybos ministerija nurodo, kad piratai pastaruoju metu vis dažniau nutolsta nuo Somalio pakrantės ir juda arčiau Omano, todėl Seulas svarsto permainas savo misijoje.

    Patruliavimą vykdo laivyno „Cheonghae“ dalinys, kuris nuo 2009 metų lydi prekybinius laivus prie Somalio. Pagal naują planą jis veiktų ir netoli Duqmo uosto Omane – maždaug už 650 kilometrų nuo Hormūzo sąsiaurio.

    Pietų Korėja pabrėžia, kad patruliai liktų už sąsiaurio ribų, o pajėgos ir toliau būtų pavaldžios Seulo vadovybei – taip siekiama išvengti įsitraukimo į tebesitęsiantį Irano karą.

    Kas keistųsi misijoje

    Gynybos ministerijos duomenimis, šiais metais prie Somalio užfiksuoti 36 piratavimo incidentai, kai per visus 2025 metus jų buvo 11. Seulo teigimu, piratai plečia veikimo zoną, nes dalis tarptautinių jūrų pajėgų dėmesį perkelia į Raudonąją jūrą ir Hormūzo kryptį.

    Planuojama į misiją įtraukti P-8A „Poseidon“ patrulinį orlaivį, taip pat sprogmenų neutralizavimo komandą ir bepiločius aparatus jūrinėms minoms aptikti bei šalinti.

    Kartu būtų didinamas ir leistinas misijoje tarnaujančių karių skaičius – nuo 320 iki 395.

    Dabartinis „Cheonghae“ dalinio mandatas baigiasi gruodžio 31 dieną. Ketvirtadienį planui pritarė viceministrai, o kitą savaitę jį turėtų svarstyti ministrų kabinetas.

    Kodėl svarbus Hormūzas

    Jei planui pritartų ministrų kabinetas ir prezidentas Lee Jae-myung, tuomet Nacionalinė Asamblėja balsuotų dėl patruliavimo zonos išplėtimo ir misijos pratęsimo iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

    Pietų Korėjai Hormūzo sąsiauris ypač svarbus dėl energetikos: 2025 metais apie 70 proc. šalies naftos buvo importuojama iš Artimųjų Rytų, o didžioji jos dalis gabenta būtent per šį sąsiaurį.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo Seulą dėl, jo vertinimu, nepakankamos paramos Irano kare. Tuo metu Lee rugsėjį sakė, kad šalis turi pareigą saugoti savo piliečius, prekybinius laivus ir naftos tiekimą, tačiau atmetė dislokavimą, kuris galėtų įtraukti Pietų Korėją į konfliktą.

    Seulas taip pat remia britų ir prancūzų vadovaujamą planą ateityje saugoti prekybinius laivus ir valyti minas sąsiauryje, kai tik sąlygos tam bus tinkamos. Ministerijos teigimu, minų paieškos ir valymo įrangos siuntimas prie Omano suteiktų įguloms patirties, kuri praverstų galimai būsimai misijai.

    Pietų Korėjos gynybos pareigūnas naujienų agentūrai „Yonhap“ teigė, kad šalis sutiktų prisidėti, jei būtų paprašyta, pasibaigus karui arba Vašingtonui ir Teheranui pasiekus susitarimą, kuris leistų saugiai veikti įguloms. Bet kokiam veikimui Hormūzo sąsiauryje vis tiek reikėtų parlamento pritarimo.

  • Anglijos bankas pirmąkart per daugiau nei 3 metus pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas pirmąkart per daugiau nei 3 metus pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas ketvirtadienį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. – tai pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Palūkanos padidintos 0,25 proc. punkto – nuo 3,75 iki 4 proc. Sprendimas buvo plačiai lauktas, o jo tikslas – pristabdyti infliaciją, kurią šiemet ypač pakurstė išaugusios energijos kainos.

    Kaip nurodoma, pagrindinis infliacijos šuolio veiksnys siejamas su smarkiai pabrangusiu kuru dėl karo su Iranu ir po jo atsiradusių „siaurųjų vietų“ Hormūzo sąsiauryje, kurios spaudė pasaulinę naftos ir dujų pasiūlą.

    Sprendimas priimtas beveik vienbalsiai: aštuoni politikos formuotojai balsavo už ketvirčio punkto didinimą, vienas pasisakė už didesnį – 0,5 proc. punkto – žingsnį.

    Infliacija vėl tolsta nuo 2 proc. tikslo

    Spaudimas centriniam bankui imtis veiksmų, pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, pastaraisiais mėnesiais didėjo. Rugsėjį infliacija Jungtinėje Karalystėje pasiekė 11 mėnesių aukštumas – 3,5 proc., tai gerokai viršija 2 proc. tikslą.

    Anglijos bankas teigė kol kas matantis ribotus įrodymus, kad aukštesnės energijos kainos plačiai persiduoda į kitų prekių kainas ir atlyginimus. Vis dėlto įspėta, kad „infliacinio spaudimo mastas tiekimo grandinėje jau yra pakankamas“, kad pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Kartu pažymėta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės.

    Prognozėse – infliacijos šuolis iki 2027-ųjų vidurio

    Kartu su palūkanų sprendimu Anglijos bankas paskelbė ketvirtines prognozes ir perspėjo, kad infliacija iki 2027 metų vidurio gali pasiekti apie 5 proc. – daugiau nei rugsėjį fiksuoti 3,5 proc.

    Banko vertinimu, brangstanti energija laikui bėgant atsispindės tiek namų ūkių, tiek verslo sąskaitose, todėl kainų spaudimas gali tapti labiau užsitęsęs.

    Tuo pačiu pakeltos ir ekonomikos augimo prognozės: dabar tikimasi, kad Jungtinės Karalystės ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2027 metais – 1,3 proc. Liepą bankas buvo prognozavęs po 1,1 proc. abiem laikotarpiams.

    Andrew Bailey: tolesni didinimai galimi, bet ne neišvengiami

    Anglijos banko vadovas Andrew Bailey signalizavo, kad palūkanų normos ateityje dar gali būti keliamos, tačiau tai nėra automatinis scenarijus.

    „Šiandienos didinimas neturėtų būti laikomas pirmuoju neišvengiamos ilgos palūkanų kėlimų serijos žingsniu. Tačiau, kol konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus išspręstas, mažai tikėtina, kad tai bus paskutinis didinimas“, – sakė jis.

    Rinkose taip pat fiksuojamas skolinimosi kaštų kilimas: straipsnyje pažymima, kad etaloninės dvejų metų hipotekos palūkanos nuo rugsėjo pradžios buvo išaugusios beveik puse procentinio punkto.

    Anglijos banko sprendimas priimtas po panašių palūkanų didinimų JAV Federalinėje rezervų sistemoje ir Europos Centriniame Banke – irgi reaguojant į infliaciją, kurią didino dėl karo su Iranu pabrangusi energija.

  • „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 34,6 proc., nors šalies energetikos infrastruktūra pastaruoju metu reguliariai patiria atakas.

    Kaip skelbia „Euronews“, augimą labiausiai palaikė išlikusios aukštesnės naftos kainos ir vienkartinis pelnas, gautas pardavus dalį turto bendroje įmonėje.

    Fone – atsinaujinęs karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio brango žaliava ir svyravo energijos rinkos. Saudo Arabijai, kurios biudžetas itin priklausomas nuo naftos sektoriaus, tai reiškia ir didesnes pajamas, ir didesnę riziką tiekimo grandinėms.

    Tuo pat metu išpuoliai bei įtampa strategiškai svarbiuose sąsiauriuose apsunkina eksportą ir didina neapibrėžtumą, o tai gali atsiliepti ir pasaulinėms naftos bei degalų kainoms.

    Kas lėmė pelno šuolį

    Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas pasiekė 135,9 mlrd. rialų (32,3 mlrd. eurų). Prieš metus per tą patį laikotarpį jis siekė apie 101 mlrd. rialų (24 mlrd. eurų).

    Rezultate taip pat atsispindėjo 25,9 mlrd. rialų (6,2 mlrd. eurų) siekęs prieaugis, gautas pardavus „PRefChem“ naftos perdirbimo ir naftos chemijos bendros įmonės dalį Malaizijos „Petronas“.

    „Saudi Aramco“ taip pat pateikė pakoreguotą grynąjį pelną: jis siekė beveik 117 mlrd. rialų (27,8 mlrd. eurų). Tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau maždaug 7 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį.

    Agentūros „Reuters“ cituojamais duomenimis, rezultatas viršijo 12 analitikų medianinę prognozę – 30,66 mlrd. JAV dolerių (27,3 mlrd. eurų).

    Atakos ir įtampa sąsiauriuose

    Tekste teigiama, kad nuo liepos, kai vėl atsinaujino aktyvūs veiksmai regione, Irano remiami Jemeno husiai reguliariai atakuoja Saudo Arabijos tanklaivius, vamzdynus, saugyklas ir perdirbimo gamyklas, o pastarosiomis savaitėmis smūgiai intensyvėjo.

    Karalystė taip pat susiduria su rizikomis Bab al Mandebo ir Hormūzo sąsiauriuose – tai apsunkina laivybą ir eksportą. Šie maršrutai laikomi vienais svarbiausių pasaulio naftos tiekimui.

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas H. Nasseris perspėjo, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir atakos prieš svarbius energetikos objektus ir toliau didina energijos tiekimo krizę bei turi rimtų pasekmių pasauliniam energetiniam saugumui.

    Praėjusį mėnesį husiai pareiškė taikęsi ir į „Saudi Aramco“ būstinę karalystės rytuose. Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad vienas pastatas toje teritorijoje buvo apgadintas, o du anonimiškumo prašę įmonės darbuotojai AFP teigė, kad buvo pataikytas vienas būstinės bokštų.

    Naftos rinkos svyravimai ir Saudo Arabijos biudžetas

    Nors JAV karinis jūrų laivynas padėjo užtikrinti naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, tai nesustabdė rinkos nervingumo. Pirmadienį naftos kainos smuko daugiau nei 7 proc., rinkai sureagavus į ženklus, kad Teheranas ir Vašingtonas atnaujina dialogą.

    Saudo Arabijoje užsitęsęs neapibrėžtumas prisideda prie ekonominių iššūkių. Šalis padidino prognozuojamą 2026 metų biudžeto deficitą iki 245 mlrd. rialų (58,2 mlrd. eurų), tai sudaro 4,9 proc. BVP, nors pradinė prognozė siekė 165 mlrd. rialų (39,2 mlrd. eurų).

    Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2026 metais ekonomika trauksis 3,6 proc., o naftos sektoriaus aktyvumas mažės 21,8 proc. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad metų pabaigoje BVP bus sumažėjęs 3,3 proc. – penkiais procentiniais punktais prasčiau nei liepos prognozėje.

    2027 metais karalystė planuoja deficitą sumažinti iki 191 mlrd. rialų (45,4 mlrd. eurų), kartu tęsdama investicijas į ekonomikos diversifikavimo projektus.

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.