CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Kataras kerta per lūkesčius: Hormuzo aplinkkelio nebus, bet planuoja 52 mlrd. eurų šuolį

    Kataras kerta per lūkesčius: Hormuzo aplinkkelio nebus, bet planuoja 52 mlrd. eurų šuolį

    Kataras pareiškė atsisakantis idėjos tiesti dujotiekį, kuris leistų apeiti Hormuzo sąsiaurį. Šalies energetikos ministras ir „QatarEnergy“ vadovas Saad Sherida Al-Kaabi pabrėžė, kad toks sprendimas neturi ekonominės logikos ir dubliuotų jau statomus pajėgumus šalies viduje.

    Pasak jo, kaimyninės valstybės siūlė maršrutus per savo teritorijas, tačiau tai problemos neišspręstų. Suskystintos gamtinės dujos negali būti tiesiog „perpumpuotos“ įprastu vamzdynu, todėl tektų gabenti gamtines dujas ir kitame gale statyti naujas SGD gamyklas.

    „Tai būtų komerciškai ir techniškai nepagrįsta, nes Kataras jau investuoja į milžinišką gamybos plėtrą savo teritorijoje“, – sakė Saad Sherida Al-Kaabi.

    Ministras taip pat atmetė JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento mintį, kad per artimiausius dvejus metus Hormuzo sąsiauris galėtų tapti menkiau svarbus dėl alternatyvių maršrutų. Kataro vertinimu, sąsiauris svarbus ne vien naftos ir dujų srautams, bet ir platesnei regiono bei pasaulio prekybai.

    Kataro Šiaurinio telkinio plėtra turėtų padidinti šalies SGD gamybos pajėgumus nuo 77 mln. tonų per metus iki 142 mln. tonų iki 2030 metų. Pirmasis „North Field East“ projekto gamybos vienetas, kaip skelbiama, dabar planuojamas 2027 metų pirmoje pusėje, nors anksčiau buvo numatytas 2026 metais.

    „North Field South“ projekto startas siejamas su 2028 metais, tačiau Kataras pripažįsta, kad papildomi vėlavimai galimi, jei sutrikimai paveiktų įrangos tiekimą. Šie terminai svarbūs ir Europai, kuri po 2022 metų aktyviai diversifikavo dujų tiekimą ir didino SGD vaidmenį energijos balanse.

    Šių metų kovą atakos prieš Ras Laffan kompleksą apgadino du SGD gamybos vienetus ir sumažino eksporto pajėgumus maždaug 17 proc. Kataro skaičiavimu, dviejų pažeistų vienetų remontas gali užtrukti trejus metus, o dujų į skystį (GTL) įrenginio atstatymas numatomas iki 2027 metų pirmo ketvirčio.

    Al-Kaabi teigė, kad šiuo metu per Hormuzo sąsiaurį eksportuojamas tik nedidelis Kataro SGD kiekis, o nepažeisti Ras Laffan įrenginiai galėtų grįžti į įprastą ritmą per kelias savaites nuo sąsiaurio atvėrimo. Vis dėlto bet kokie trikdžiai išryškina regiono infrastruktūros priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

    Tuo pat metu Kataras stiprina savo tarptautines pozicijas ir už Persijos įlankos ribų. Pranešta, kad JAV esančio „Golden Pass LNG“ projekto pirmasis gamybos vienetas jau pradėjo krauti krovinius, o likę du vienetai turėtų pilnai veikti kitais metais, taip didindami Kataro dalyvavimą pasaulinėje SGD grandinėje.

    Kataras perbraižo investicijų žemėlapį

    Lygiagrečiai energetikos sprendimams Kataras paskelbė apie reikšmingą suverenaus turto strategijos pertvarką. Niujorke vykusiame Kataro ekonomikos forumo renginyje šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammed bin Abdulrahman Al Thani pristatė naują investicijų platformą „Doha Investment“.

    Platformos tikslas – valdyti ir auginti Qatar Investment Authority vidaus portfelį, atskirai nuo naujų projektų, kurie skirti platesnei ekonomikos plėtrai. Teigiama, kad iš pradžių „Doha Investment“ prižiūrės 45 įmones, sudarančias maždaug trečdalį QIA turto.

    Šeichas Mohammed bin Abdulrahman Al Thani taip pat paskelbė apie daugiau nei 52 mlrd. eurų vertės projektų ir investicinių galimybių paketą artimiausiems penkeriems metams. Į jį įeina infrastruktūros konkursai ir privataus kapitalo pritraukimas nekilnojamojo turto bei svetingumo projektams.

    Pagal pateiktus planus, nauji infrastruktūros projektai per penkerius metus galėtų siekti apie 33,5 mlrd. eurų, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystes, o nekilnojamojo turto ir turizmo kryptys turėtų pritraukti apie 19,6 mlrd. eurų privataus finansavimo. Skelbiama, kad pirmieji konkursai turėtų startuoti nedelsiant.

    „Doha Investment“ valdomame portfelyje minimos tokios įmonės kaip Qatar Airways Group, QNB Group, Ooredoo Group, Qatari Diar, Katara Hospitality ir Hassad Food. Platformai vadovaus Kataro prekybos ir pramonės ministras šeichas Faisal bin Thani Al Thani, o prioritetais įvardijamos pažangios technologijos, gamyba, tiekimo grandinės ir sveikatos apsauga.

    Kataro planai pateikiami regione augant spaudimui diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo energijos eksporto, ypač rinkoms reaguojant į kainų svyravimus ir saugumo rizikas. Oficialiais duomenimis, Kataro bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmą ketvirtį mažėjo 7 proc., o tai sustiprino poreikį spartinti vidaus investicijas.

  • Nafta po 100 dolerių dar ne blogiausia: du siauri taškai, galintys branginti kurą ir dujas

    Kas vyksta naftos rinkoje?

    „Allianz Trade“ analitikai teigia, kad pastarojo meto naftos kainų šuolis labiau primena trumpalaikį šoką, o ne ilgalaikę, struktūrinę krizę. Jų vertinimu, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose neįsisenės, kainos 2026 metų pabaigoje galėtų slūgti.

    Skaičiavimuose minima, kad „Brent“ nafta, pasiekusi apie 110 dolerių už barelį, vėliau galėtų vidutiniškai kainuoti apie 87 dolerius 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir apie 76 dolerius 2027 metais. Tačiau scenarijus išlieka trapus, nes daug kas priklauso nuo logistikos ir infrastruktūros saugumo regione.

    Pastarąjį kainų šuolį, anot analitikų, pakurstė atakos ir įtampa, paveikusi pagrindinius tiekimo kelius, įskaitant Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį. Be to, sumažėję srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, įnešė papildomo neužtikrintumo.

    Gamtinės dujos: didesnis galvos skausmas

    Nors nafta teoriškai gali būti nukreipiama alternatyviais maršrutais, suskystintų gamtinių dujų logistika yra mažiau lanksti. „Allianz Trade“ pabrėžia, kad SGD iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pakrovimai smuko, nes šiam tiekimui kritiškai svarbus saugus tranzitas per Hormūzo sąsiaurį.

    „Dujų kainos Europoje kyla, nes regionas stengiasi kuo greičiau papildyti atsargas, o SGD pakrovimai Hormūzo sąsiauryje tebėra tik 15–25 proc. ikikarinio lygio“, – teigė analitikai.

    Remiantis jų prognoze, pagrindiniame Europos dujų prekybos taške TTF vidutinė kaina 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį galėtų siekti apie 65 eurus už megavatvalandę, o 2027 metais, didėjant pasiūlai, kristi iki maždaug 36 eurų. Tačiau įspėjama, kad ilgalaikis kainų išsilaikymas virš 120 eurų už megavatvalandę galėtų reikšmingai padidinti recesijos riziką euro zonoje.

    Kitas siauras taškas – per mažos perdirbimo apimtys

    Net jei žaliavinės naftos kaina stabilizuotųsi, vartotojams tai nebūtinai reikštų pigesnį kurą degalinėse. Analitikai kaip antrą didelę problemą įvardija perdirbimo pajėgumų trūkumą, kuris kelia dyzelino ir kitų naftos produktų kainas.

    Pasak „Allianz Trade“, rafinavimo maržos JAV ir Europoje išaugo iki maždaug 62 ir 74 eurų už barelį. Situaciją sunkino ir tai, kad dalis Rusijos perdirbimo infrastruktūros nukentėjo nuo atakų, o kai kurios šalys taikė eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    Didžiausią spaudimą, analitikų vertinimu, patiria dyzelinui jautrūs sektoriai, tokie kaip krovinių vežimas, žemės ūkis ir statybos. Kylant dyzelino kainai, brangsta logistika ir gamyba, o tai per kainų grandinę gali ilgiau išlaikyti infliacinį spaudimą net ir po pirminio energetikos šoko.

    Papildomą riziką didina ir mažėjančios strateginės naftos atsargos kai kuriose OECD šalyse, todėl rinkai tampa sunkiau amortizuoti naujus netikėtus sutrikimus. Tai reiškia, kad trumpalaikiai incidentai gali greičiau virsti brangesniu kuru ir didesnėmis sąskaitomis už energiją.

  • Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Saudo Arabija pranešė laikinai sustabdžiusi Rytų–Vakarų naftotiekio darbą po dronų atakų, o eksportą trumpuoju laikotarpiu bando palaikyti sukauptomis atsargomis. Rinkos dalyviai įspėja, kad užsitęsęs sutrikimas gali paveikti tiekimus Europos ir Azijos pirkėjams.

    Energetikos ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsargumo sumetimais, kol avarinės ir techninės komandos užtikrina infrastruktūros saugumą bei vertina pažeidimus. Tiksli atnaujinimo data nebuvo paskelbta, todėl neapibrėžtumas išlieka.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ataka buvo nukreipta į naftotiekio ruožus Rijado ir Medinos regionuose, o Saudo Arabijos ir Irako pareigūnai teigė, kad dronai galėjo būti paleisti iš Irako teritorijos. Vis dėlto išsamaus žalos masto įvertinimo šiuo metu nėra, o tai riboja galimybes tiksliai prognozuoti pasekmes.

    Kodėl šis naftotiekis toks svarbus?

    Maždaug 1 200 kilometrų ilgio Rytų–Vakarų naftotiekis sujungia šalies naftos gavybos ir surinkimo infrastruktūrą rytuose su Raudonosios jūros uostu Janbu vakaruose. Tai strateginis maršrutas, leidžiantis dalį eksporto nukreipti į Raudonąją jūrą ir sumažinti priklausomybę nuo tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį.

    „Saudi Aramco“ anksčiau yra skelbusi, kad tam tikrais laikotarpiais šiuo maršrutu didino pumpavimą iki maksimalių pajėgumų, siekdama išlaikyti eksporto stabilumą, kai regione didėjo rizikos laivybai. Vis dėlto naftotiekis naudojamas ne vien eksportui, nes jis tiekia žaliavą ir vakarinės pakrantės perdirbimo pajėgumams.

    Dėl to pats sustabdymas automatiškai nereiškia, kad pasaulinė pasiūla iškart sumažėja visu deklaruojamu pajėgumu. Eksportas trumpam gali būti palaikomas terminaluose ir uostuose sukauptomis atsargomis, tačiau jos senka, jei į Janbu nebeateina nauji srautai.

    Kokie scenarijai Europai ir Azijai?

    Iš Janbu į Europą tanklaiviai paprastai plaukia Raudonąja jūra į šiaurę, per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Papildomą alternatyvą regione suteikia Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros pakrantes.

    Tiesioginis kelias į Aziją dažniausiai veda į pietus pro Bab el Mandebo sąsiaurį į Adeno įlanką ir Indijos vandenyną, tačiau šis ruožas yra jautrus saugumo rizikoms. Teoriškai įmanoma rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką, bet tai reikštų daugiau dienų jūroje, didesnes logistikos sąnaudas ir nepašalintų esminės problemos, jei nafta nepasiekia Janbu.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra atkreipusi dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės sukauptų atsargų apimtys mažėjo, todėl bet kokie nauji tiekimo sutrikimai tampa labiau juntami kainoms ir degalų rinkai. Tokiose sąlygose svarbiausias veiksnys bus tai, kiek ilgai užsitęs remontas ir kiek realiai atsargų Saudo Arabija gali greitai mobilizuoti eksporto grandinėje.

    Naftos kainos jau reagavo į augančias rizikas Artimuosiuose Rytuose, o bet koks papildomas neapibrėžtumas dėl infrastruktūros saugumo dažniausiai didina svyravimus. Jei sustabdymas truktų ilgiau, didžiausias poveikis būtų jaučiamas ne tik žaliavos, bet ir perdirbtų produktų, ypač dyzelino, kainose, kurios Europoje ir Azijoje jautriai reaguoja į tiekimo grandinės trikdžius.

  • Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Pasaulinės naftos kainos rugsėjo 14 dieną šoktelėjo po virtinės naujienų iš Persijos įlankos: incidento Hormūzo sąsiauryje ir Saudo Arabijos sprendimo laikinai stabdyti pagrindinį Rytų–Vakarų naftotiekį po dronų atakų. Rinkos sureagavo iškart, nes abu įvykiai susiję su kritiniais tiekimo maršrutais.

    „Brent“ rūšies nafta Europos rinkose pakilo virš 108 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI taip pat brango ir išsilaikė virš 100 dolerių. Tai pratęsė ankstesnės savaitės augimą, kai kainos vėl peržengė psichologiškai svarbų 100 dolerių lygį.

    Hormūzas ir alternatyvų stoka

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga jūra gabenamos naftos dalis. Bet koks saugumo pablogėjimas šioje atkarpoje paprastai iš karto didina rizikos premiją kainose.

    Iranas pranešė, kad sekmadienį sąsiauryje buvo apgadintas prekybinis laivas, žuvo vienas įgulos narys, dar keli žmonės sužeisti. Tokie incidentai didina draudimo, apsaugos ir logistikos kaštus, o tai galiausiai persiduoda tiek naftos, tiek degalų kainoms.

    Papildomą įtampą sukėlė Saudo Arabijos sprendimas laikinai uždaryti Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros uostus, apeinant Hormūzo sąsiaurį. Kai šis maršrutas neveikia, eksportuotojai turi mažiau techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Degalų kainų šokas JAV

    JAV rinkoje pasekmės ypač matomos degalinėse: dyzelino kainos pasiekė rekordinius lygius, o benzino vidurkis taip pat laikėsi netoli istorinių aukštumų. Energijos kainų šuoliai greitai persiduoda ir į infliacijos rodiklius, todėl situaciją stebi ir centriniai bankai.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kaltino Ukrainą, teigdamas, kad jos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai esą prisideda prie dyzelino trūkumo.

    „Jis gali smogti taikiniams, bet ne dyzelinui, nes tai sukelia dyzelino trūkumą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl rinka nervinasi labiausiai

    Analitikų vertinimu, rinkos reakciją lemia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių rizikų sutapimas. Viena vertus, Rusijos sprendimai riboti degalų eksportą mažina pasiūlą, kita vertus, bet kokie trikdžiai Hormūzo sąsiauryje iškart kelia grėsmę visam regiono eksportui.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad diplomatinės pastangos dėl saugaus tranzito Persijos įlankoje stringa, o laivybos bendrovės priverstos įvertinti papildomas saugumo procedūras. Toks fonas palaiko didesnį kainų svyravimą ir didina tikimybę, kad nafta brangs dar vien tik dėl rizikos, net jei realūs tiekimo srautai trumpuoju laikotarpiu nesustos.

    Artimiausiomis dienomis rinkos dėmesys kryps į tai, ar Saudo Arabijai pavyks greitai atkurti naftotiekio darbą, ar incidentai Hormūze nesikartos. Kainų kryptį taip pat lems OPEC ir sąjungininkų signalai dėl gavybos politikos, strateginių rezervų panaudojimo diskusijos bei laivybos draudimo tarifų dinamika.

  • Irano laivas apšaudytas Hormūzo sąsiauryje: žuvęs žmogus, Teheranas dar aiškinasi, kas smogė

    Hormūzo sąsiauryje sekmadienį apšaudytas Irano prekybinis laivas, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida. Skelbiama, kad per incidentą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

    Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad kol kas nėra nustatyta, iš kur buvo paleistas sviedinys ar raketa. Incidentas įvyko netoli Kešmo salos, kuri yra strategiškai svarbioje laivybos zonoje.

    JAV kariuomenė pranešimų apie apšaudymą viešai nekomentavo. Tuo pat metu regione tęsiantis įtampai, bet koks incidentas Hormūzo sąsiauryje iš karto sulaukia tarptautinio dėmesio, nes šiuo maršrutu keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų.

    Diplomatinės derybos ir griežta retorika

    Iranas anksčiau informavo, kad pirmadienį regiono šalių užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti aptarti Irano ir Omano pastangų dėl laivybos sąsiauryje valdymo. Vis dėlto Bahreinas jau paskelbė nedalyvausiantis susitikime, o tai rodo, kad vieningos regiono pozicijos pasiekti gali būti sudėtinga.

    Teheranas taip pat pabrėžė, kad susitarimas su Omanu savaime nereiškia laisvos laivybos atkūrimo. Irano prezidentas Mahmoudas Pezeškianas interviu teigė, jog vandens kelias būtų atvertas tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos nutrauktų, Irano teigimu, taikomą blokadą.

    Įtampą dar labiau pakurstė radikalus Irano dienraštis „Kayhan“, raginęs į bet kokį išpuolį prieš Irano tanklaivį atsakyti atakomis prieš kitus tanklaivius regione. Leidinys perspėjo, kad tokia eskalacija galėtų sukelti precedento neturintį naftos pasiūlos trūkumą ir sukrėsti pasaulio ekonomiką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks jautrus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, kuriame net trumpalaikiai trikdžiai dažnai sukelia naftos kainų šuolius ir didina draudimo bei logistikos kaštus. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai itin jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apšaudymus, sulaikymus ar naujus tranzito ribojimus.

    Iranas pastaraisiais mėnesiais ėmė reikalauti, kad laivai gautų jo leidimus tranzitui per sąsiaurį, argumentuodamas tai saugumo ir suvereniteto motyvais. Taip pat svarstoma įvesti mechanizmą, pagal kurį būtų renkami mokesčiai už paslaugas, susijusias su tranzitu.

    Kol kas nėra aišku, ar naujausias apšaudymo atvejis yra pavienis incidentas, ar platesnės eskalacijos dalis. Tačiau pats faktas, kad Teheranas dar nenustatė smūgio šaltinio, kelia papildomų klausimų dėl saugumo sąsiauryje ir galimų tolesnių atsakomųjų žingsnių.

  • Trumpas įtaria Iraną dėl išpuolio prieš Saudo Arabijos naftotiekį: kas žinoma ir kodėl svarbu?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Iranas „tikriausiai“ yra atsakingas už išpuolį prieš strategiškai svarbų naftotiekį Saudo Arabijoje. Incidentas įvyko regione, kuriame saugumo rizikos dažnai persipina su pasaulinėmis naftos kainomis ir geopolitine įtampa.

    Pasak Saudo Arabijos energetikos institucijų, po atakų Rijado ir Medinos apylinkėse naftotiekio darbas buvo laikinai sustabdytas. Tokie sutrikimai energetikos rinkoms svarbūs ne tik dėl realių tiekimo trikdžių, bet ir dėl rizikos premijos, kuri iškart atsispindi kainose.

    Kas yra naftotiekis ir kodėl jis svarbus?

    Atakuotas naftotiekis yra laikomas vienu iš maršrutų, leidžiančių dalį naftos srautų nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį. Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks grėsmės signalas regione automatiškai kelia susirūpinimą dėl tiekimo saugumo.

    Energetikos analitikai ne kartą yra pabrėžę, kad net ir trumpalaikiai infrastruktūros sutrikimai Persijos įlankos regione gali sukelti grandininę reakciją. Pirmiausia kyla draudimo ir logistikos kaštai, vėliau didėja spaudimas kainoms, o galiausiai tai pajunta ir vartotojai degalinėse.

    Trumpo signalas apie Iraną

    Kalbėdamas su žurnalistais, Trumpas atsakė, kad Teheranas greičiausiai gali būti susijęs su išpuoliu. Jis taip pat teigė aptaręs situaciją su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu ir išreiškė lūkestį, jog įtampa su Iranu turėtų slūgti.

    „Manau, kad taip, tikriausiai taip“, – sakė Donaldas Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar už ataką, jo manymu, atsakingas Teheranas.

    Trumpas kartu kartojo, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o ši tema, jo vertinimu, išlieka esminė JAV saugumo ir užsienio politikos darbotvarkėje. Tokia retorika tradiciškai naudojama argumentuojant sankcijų politiką ir spaudimą Iranui tarptautinėse derybose.

    Galimas poveikis naftos kainoms

    Trumpas tikino, kad įtampos pabaiga galėtų lemti greitesnį naftos kainų kritimą. Praktikoje kainų kryptį dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu: realus tiekimo stabilumas, rinkos lūkesčiai, OPEC ir sąjungininkų sprendimai, taip pat JAV skalūnų gavybos dinamika.

    Nors naftotiekio darbo sustabdymas buvo įvardytas kaip laikinas, tokie išpuoliai primena, kad energetikos infrastruktūra regione išlieka pažeidžiama. Dėl to investuotojai, transporto bendrovės ir draudikai įskaičiuoja papildomą riziką, kuri trumpuoju laikotarpiu gali branginti naftą ir degalus.

  • „Orlen“ apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį: tiekimas vyksta sklandžiai, portfelis lankstus

    Saudo Arabijos energetikos ministerijai pranešus apie prevencinį strateginio Rytų–Vakarų naftotiekio sustabdymą po atakų Rijado ir Medinos apylinkėse, Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ tikina, kad žaliavos tiekimas jos valdomoms perdirbimo įmonėms vyksta be sutrikimų.

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu remiasi diversifikuotu tiekėjų portfeliu ir gali operatyviai reaguoti į pokyčius pasaulinėje žaliavų rinkoje, todėl vieno maršruto apribojimai automatiškai nereiškia trūkumo regiono perdirbėjams.

    Kas nutiko Saudo Arabijoje?

    Rytų–Vakarų naftotiekis kerta Saudo Arabiją iš Persijos įlankos pusės į Raudonosios jūros pakrantę. Pastaraisiais mėnesiais jis tapo dar svarbesnis, nes leidžia dalį srautų nukreipti į vakarinius eksporto uostus, mažinant priklausomybę nuo maršrutų, kurie gali būti paveikti įtampos Hormūzo sąsiauryje.

    Saudo Arabijos institucijos pabrėžė, kad uždarymas buvo prevencinis. Tokia praktika energetikos infrastruktūroje taikoma siekiant įvertinti rizikas ir užtikrinti, kad tiekimo grandinė veiktų saugiai net ir padidėjus grėsmių lygiui.

    „Orlen“ argumentas: diversifikacija ir nuosava gavyba

    „Orlen“ akcentuoja, kad tiekimo stabilumą užtikrina kelių krypčių pirkimai ir kontraktai su skirtingais partneriais, taip pat nuosavų išteklių plėtra. Bendrovė pastaraisiais metais nuosekliai mažino priklausomybę nuo vieno regiono tiekimo, o tai tapo viena svarbiausių Europos energetinio saugumo pamokų po geopolitinių sukrėtimų.

    Bendrovė taip pat primena apie sandorius Šiaurės jūroje, įskaitant bendradarbiavimą su Norvegijos „Equinor“ ir investicijas į gavybos projektus. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip apsidraudimas nuo logistikos trikdžių ir kainų šuolių, nes dalis žaliavos užsitikrinama ilgesniam laikotarpiui.

    Platesnis kontekstas: Raudonoji jūra ir siaurumos

    Rytų–Vakarų naftotiekio reikšmė siejama ir su didesniais saugumo iššūkiais regione. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama laivybos koridoriams per Raudonąją jūrą ir Bab al Mandabo sąsiaurį, nes bet kokie trikdžiai šiuose taškuose gali išauginti transportavimo kaštus ir prailginti tiekimo laiką.

    Energetikos rinkose tokie pranešimai dažnai veikia lūkesčius ir trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai trunka sustabdymas ir ar pavyksta srautus perorientuoti kitais keliais. „Orlen“ teigimu, šiuo metu jos tiekimo grandinė veikia įprastai.

  • Naftai perkopus 90 eurų už barelį: kurios Europos šalys labiausiai priklausomos nuo importo?

    Naftai perkopus 90 eurų už barelį: kurios Europos šalys labiausiai priklausomos nuo importo?

    Naftos kainos šuolis grįžta į darbotvarkę

    Tarptautinėse rinkose „Brent“ naftos kaina perkopė 90 eurų už barelį po atsinaujinusių išpuolių prieš laivybą Hormūzo sąsiaurio regione. Šis koridorius yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas greitai pakelia naftos ir degalų kainas visame pasaulyje.

    Brangstanti žaliava tiesiogiai didina dyzelino, benzino ir reaktyvinių degalų kainas. Tai vėliau persiduoda transportui, tiekimo grandinėms ir galiausiai vartotojų kainoms, todėl poveikį jaučia ne tik energetika, bet ir visa ekonomika.

    ES beveik visą naftą atsiveža

    Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2024 metais importavo 471,3 mln. tonų žalios naftos, o pačioje ES buvo išgaunama tik 15,5 mln. tonų. Tai reiškia, kad importo priklausomybė pasiekė 96,6 proc., o kiekvienas papildomas kainos šuolis rinkoje smogia beveik visiems vartotojams.

    Didžiausi tiekėjai buvo JAV, Kazachstanas ir Norvegija, kiekvienas sudarė maždaug 12–15 proc. importo. Tarp reikšmingų šaltinių taip pat minimos Libija, Saudo Arabija, Nigerija ir Irakas, o bendra priklausomybė nuo Persijos įlankos tiekėjų yra mažesnė nei dalyje Azijos.

    Vis dėlto nafta prekiaujama globalioje rinkoje, todėl sutrikimai Hormūzo sąsiauryje kelia kainas ir norvegiškai ar amerikietiškai žaliavai. Dėl to Europą pasiekia ne tik fizinio tiekimo, bet ir kainos rizika.

    Kas importuoja daugiausia, o kas pažeidžiamiausia?

    Pagal importo apimtis pirmauja Nyderlandai: 2024 metais jie įsivežė 138,3 mln. tonų naftos ir naftos produktų. Antroje vietoje buvo Vokietija su 117,8 mln. tonų, toliau rikiuojasi Ispanija su 85,8 mln., Prancūzija su 82,4 mln., Italija su 73,3 mln. ir Belgija su 56,7 mln. tonų.

    Šie skaičiai ne visada atspindi realų vidaus vartojimą, nes Roterdamas yra vienas didžiausių pasaulio energetikos centrų. Dalis naftos Nyderlanduose ir Belgijoje yra perdirbama ar reeksportuojama į kitas Europos šalis, todėl vien importo tonų nepakanka vertinant, kam smūgis būtų skaudžiausias.

    Eurostat fiksuoja, kad 2024 metais Vokietija sudarė 20,1 proc. viso ES galutinio naftos ir naftos produktų vartojimo. Prancūzija sudarė 15,3 proc., o Italija ir Ispanija po 11,1 proc., tad keturios didžiosios ekonomikos kartu sunaudojo beveik 58 proc. ES viso kiekio.

    Ekonominį pažeidžiamumą geriau parodo energijos produktų prekybos balansas, vertinamas kaip dalis nuo BVP. 2025 metais didžiausią deficitą turėjo Malta, jis siekė 5,4 proc. BVP, o po jos sekė Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Belgija, Liuksemburgas ir Kipras.

    Didžiosios ekonomikos buvo arčiau ES vidurkio: Italijos deficitas sudarė apie 1,9 proc. BVP, Ispanijos ir Lenkijos apie 1,7 proc., o Vokietijos ir Prancūzijos po 1,5 proc. Mažiausią deficitą rodė Danija, Švedija ir Nyderlandai, tačiau jų situaciją paaiškina vietinė gavyba arba reeksporto vaidmuo.

    Turizmas ir transportas kainų šoką sustiprina

    Kai kuriose šalyse priklausomybė nuo importo praktiškai siekia visą vartojimą: Ispanijoje ji 2024 metais sudarė 100,3 proc., Portugalijoje 99,9 proc., o Airijoje 101 proc. Panašiai aukšti rodikliai fiksuojami Maltoje ir Kipre, todėl kainų šuolis jose greitai virsta didesnėmis išlaidomis ekonomikai.

    ES struktūroje beveik du trečdaliai naftos sunaudojama transporte. Keliais 2024 metais teko 47,7 proc. vartojimo, aviacijai 9,2 proc., jūrų transportui 8,4 proc., todėl brangstanti nafta ypač skaudžiai veikia logistiką, keliones ir turizmo sektorių.

    Pietų Europai tai reiškia papildomą spaudimą: brangstant reaktyviniams degalams kyla skrydžių kaštai, o dyzelino kainos didina tiekimo ir paslaugų savikainą. Jei nafta ilgiau išsilaikytų ties dabartinėmis aukštumomis, dalis sąnaudų vis labiau persikeltų į bilietų ir apgyvendinimo kainas.

    Kita vertus, mažesnę priklausomybę rodo Danija, kurios 2024 metais rodiklis siekė 58,1 proc., taip pat Rumunija ir Vengrija. Vis dėlto net ir šalims, kurios dalį poreikio padengia vietine gavyba ar perdirbimu, globalios kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis galutinę degalų kainą vartotojams.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose vėl šoktelėjo virš 100 JAV dolerių už barelį, o pagrindine šio brangimo priežastimi įvardijama nauja įtampos banga tarp JAV ir Irano. Rinkos dalyviai reaguoja į pranešimus apie karinius veiksmus ir grasinimus, didinančius riziką viename svarbiausių pasaulio energetikos taškų – Hormūzo sąsiauryje.

    Trečiadienio rytą „Brent“ rūšies naftos artimiausio mėnesio sandorio kaina peržengė 100 JAV dolerių ribą, o JAV etalonas WTI laikėsi apie 95 JAV dolerius. Nuo praėjusios savaitės vidurio kainos, remiantis biržų dinamika, kilo beveik 20 proc., nes investuotojai pradėjo įkainoti galimą tiekimo sutrikimų scenarijų.

    Hormūzas – pasaulinis butelio kakliukas

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu jūrų keliu, kuriuo į pasaulio rinkas keliauja reikšminga Persijos įlankos naftos ir naftos produktų dalis. Dėl to net ir riboto masto incidentai ar griežtesnė laivybos kontrolė akimirksniu persiduoda į kainas, nes prekybininkai vertina ne tik realų srautą, bet ir rizikos premiją.

    Publikuotuose pranešimuose teigiama, kad šiuo metu per sąsiaurį vis dar gabenama apie 7 milijonai barelių per dieną, kai iki konflikto eskalacijos tekėjo maždaug 20 milijonų. Skirtumas reiškia didesnį spaudimą alternatyviems maršrutams, atsargų politikai ir draudimo kaštams, kurie paprastai atsispindi galutinėje kainoje.

    Smūgiai ir atsakomieji veiksmai

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad rugsėjo 8 dieną JAV pajėgos sunaikino penkis Irano tanklaivius, gabenusius žalią naftą. Teigiama, kad prieš tai Irano Revoliucinė gvardija per dvi dienas du kartus paleido balistines raketas į JAV karinio jūrų laivyno laivą, tačiau šis nebuvo apgadintas ir tęsė patruliavimą regione.

    Skelbiama, kad dar rugsėjo 5 dieną Irano pajėgos paleido balistines raketas į JAV lėktuvnešį ir eskadrinį minininką, o šie išvengė smūgio. Reaguodama JAV esą sutrikdė arba sunaikino dar tris Irano tanklaivius.

    Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV karinę bazę Jordanijoje, o dalį raketų perėmė oro gynyba. Taip pat atnaujinti grasinimai taikytis į tanklaivius Kuveito ir Bahreino vandenyse bei įspėjimai laivams nenaudoti neleistinų maršrutų Hormūzo sąsiauryje.

    „Netrukus paskelbsime atskirties zoną už sąsiaurio ribų, o be koordinavimo įplaukę laivai bus įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei.

    Įtampa, kaip skelbiama, palietė ir Saudo Arabiją: pranešta apie dar vieną išpuolį prieš „Aramco“ objektus Džazane, tačiau žala įvardyta kaip ribota. Tokie incidentai rinkoms svarbūs dėl to, kad Saudo Arabija yra vienas pagrindinių tiekėjų, o bet kokia rizika infrastruktūrai didina kainų nepastovumą.

    Sankcijos ir rinkų prognozės

    Karinę eskalaciją lydi ir finansinis spaudimas. Vašingtonas, remiantis pranešimais, rugpjūčio pabaigoje pradėjo kampaniją, kurios tikslas – riboti Irano prieigą prie pasaulinės finansų sistemos, taikant priemones skaitmeniniam turtui, technologijoms, auksui, aviacijai ir laivybai.

    JAV Iždas paskelbė sankcijas beveik 60 bendrovių, fizinių asmenų ir laivų, o Europos Sąjunga, kaip teigiama, šį mėnesį pritarė iniciatyvai. Rinkoms tokie sprendimai reikšmingi, nes gali paveikti atsiskaitymus, krovinių draudimą, laivų registravimo schemas ir realų eksporto pajėgumą.

    Įtampa viešojoje erdvėje taip pat didėja. JAV pareigūnai kartoja griežtus įspėjimus dėl atakų prieš JAV laivus, o Irano politikai atitinkamai grasina atsakomaisiais smūgiais, taip dar labiau keldami neapibrėžtumą.

    Analitikai tokiomis sąlygomis linkę kelti kainų prognozes, nes net ir dalinis tiekimo sumažėjimas Persijos įlankoje greitai atsispindi pasauliniame balanse. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ pakėlė „Brent“ ir WTI prognozes gruodžiui po 5 JAV dolerius, iki atitinkamai 85 ir 80 JAV dolerių, ir perspėjo, kad kitais metais kaina galėtų viršyti 120 JAV dolerių, jei Persijos įlankos gavyba išliktų maždaug 4 milijonais barelių per dieną mažesnė nei iki konflikto.

    Jei įtampa Hormūzo sąsiauryje užsitęs, labiausiai tikėtinas scenarijus rinkoms yra didesnis kainų svyravimas. Tai reiškia, kad vairuotojai ir verslai Europoje gali susidurti su brangesniais degalais ir didesniais logistikos kaštais, net jei realūs tiekimo srautai išliktų tik iš dalies sutrikę.