CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • JAV ir Iranas arti susitarimo? Trumpas laikosi uostų blokados, Teheranas kelia 30 dienų terminą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių taikoma Irano uostų blokada bus panaikinta tik tada, kai bus pasiektas, patvirtintas ir pasirašytas formalus susitarimas su Teheranu. Tokia pozicija siunčia aiškią žinutę, kad Vašingtonas siekia išlaikyti maksimalų spaudimą iki pat derybų pabaigos.

    Tuo metu Iranas, remiantis viešai skelbiama informacija, reikalauja, kad blokada būtų visiškai atšaukta per 30 dienų. Priešingu atveju Teheranas grasina nekeisti savo laikysenos dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, nuo kurio priklauso dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų prekybos.

    Derybos: spaudimas ir laiko faktorius

    Trumpas akcentuoja, kad derybos juda į priekį, tačiau skubinti finalo neketina, nes laikas, jo vertinimu, dirba JAV naudai. Tokia taktika atitinka įprastą sankcijų ir ekonominių ribojimų logiką: jie išlaikomi tol, kol kita pusė įsipareigoja aiškiems ir patikrinamiems veiksmams.

    Kita vertus, Irano keliamas 30 dienų terminas rodo, kad Teheranas siekia greito apčiuopiamo rezultato ir nori iš anksto užsitikrinti sankcijų bei ribojimų palengvinimą. Tai viena sudėtingiausių derybų vietų, nes abi pusės skirtingai supranta, kas turi įvykti pirmiau – įsipareigojimai ar ekonominis atlaisvinimas.

    Pagrindinis ginčas – branduolinė programa

    JAV pozicijoje ryškiausiai išsiskiria reikalavimas dėl Irano branduolinės programos: Vašingtonas nori aiškių garantijų, kad Iranas nepriartės prie branduolinio ginklo kūrimo galimybės. Viešojoje retorikoje pabrėžiama, kad „klaidų negali būti“, o susitarimas turi apimti konkrečius, patikrinamus žingsnius.

    Iš Teherano pusės signalizuojama, kad galėtų būti svarstomi sprendimai dėl aukštai prisodrinto urano atsargų, tačiau mainais tikimasi greito ekonominio ribojimų panaikinimo. Būtent „kas ką padaro pirmas“ klausimas dažnai tampa esmine kliūtimi, nes abi pusės bijo, jog nusileidus per anksti bus prarastas derybinis svertas.

    Kodėl svarbus Hormūzo sąsiauris

    Hormūzo sąsiauris yra strateginis maršrutas, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos energijos išteklių. Dėl to bet kokios įtampos šiame regione tiesiogiai veikia pasaulines energijos kainas, laivybos rizikas ir draudimo kaštus, o tai atsiliepia ir Europos rinkoms.

    Šiame kontekste susitarimas tarp JAV ir Irano būtų vertinamas ne tik kaip branduolinio saugumo klausimo poslinkis, bet ir kaip potencialus stabilizuojantis veiksnys pasaulinėse žaliavų rinkose. Tačiau kol kas signalai rodo, kad net ir esant pažangai, galutinis pasirašymas gali užtrukti dėl politinio tvirtinimo procedūrų Irane ir galutinių formuluočių derinimo.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: Vašingtonas siekia tvirtų įsipareigojimų, o Teheranas – aiškaus ir greito blokados nutraukimo grafiko. Derybų baigtis nulems ne tik sankcijų režimo ateitį, bet ir regiono galios balansą bei svarbiausių energetikos kelių saugumą.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.

  • Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija neatmeta galimybės, kad NATO galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo. Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard teigė, kad sąjungininkai šį klausimą aptars NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

    Pasak ministrės, Švedijai ir Europai svarbu užtikrinti, kad sąsiauris išliktų atviras, o Iranas negalėtų jo paversti spaudimo priemone. Ji pabrėžė esanti atvira diskusijai dėl skirtingų formatų, kaip būtų galima prisidėti prie saugios laivybos atkūrimo.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, per kurį, įvairių energetikos rinkos vertinimų duomenimis, keliauja apie penktadalis pasaulio naftos gabenimo jūra. Dėl bet kokių sutrikimų šiame maršrute paprastai kyla krovinių draudimo, frachto ir energijos kainų spaudimas, o tai greitai persiduoda ir Europos ekonomikai.

    Skirtingi sąjungininkų keliai

    Iki šiol pagrindiniu forumu ieškant sprendimų tapo platesnė maždaug 40 valstybių koalicija, kuriai vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Šios koalicijos pastangos siejamos su sąlyga, kad pirmiausia turėtų būti sumažintos karo veiksmų rizikos ir pasiektas bent minimalus stabilumo lygis regione.

    Tuo pat metu dalis NATO valstybių norėtų, kad aljansas imtųsi formalesnio vaidmens, kuris arba papildytų koalicijos veiklą, arba virstų atskira NATO misija. Tokiam žingsniui reikėtų visų 32 NATO narių sutarimo, o tai praktikoje dažnai tampa didžiausiu politiniu iššūkiu.

    Diskusijose išryškėja ir skirtingas požiūris į NATO geografinį mandatą. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascal Confavreux pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutartis orientuota į Šiaurės Atlanto regioną ir NATO nėra sukurta spręsti Artimųjų Rytų klausimų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europos valstybėms Hormūzo sąsiaurio tema aktuali ne tik dėl energijos išteklių srautų, bet ir dėl platesnės prekybos saugumo logikos. Laisva navigacija laikoma vienu kertinių tarptautinės prekybos principų, todėl bet koks bandymas riboti laivybą kelia riziką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

    Ministrė Maria Malmer Stenergard atkreipė dėmesį, kad svarstant galimą NATO vaidmenį būtina atsargiai vertinti precedento kūrimą. Kartu ji akcentavo, kad navigacijos laisvės apsauga yra pamatinė sąlyga laisvai prekybai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir Europos gerovė.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tom Berendsen taip pat teigė, kad koordinuotas veikimas būtų svarbus ir pridūrė, jog NATO kompetencijos galėtų būti naudingos. Vis dėlto, net ir pritarus principui, praktiniai sprendimai priklausytų nuo politinio sutarimo bei aiškaus misijos apibrėžimo.

    Artimiausiomis dienomis NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos turėtų parodyti, ar aljansas yra pasirengęs svarstyti konkretesnius žingsnius. Kol kas Švedijos pozicija formuluojama kaip atvirumas diskusijai, bet be išankstinio įsipareigojimo dėl konkrečios operacijos.

  • ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad išplėstų sankcijas Iranui po to, kai Teheranas apribojo laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsiliepia energijos ir transporto kainoms.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad ES valstybės narės jau atliko vadinamuosius techninius žingsnius, reikalingus sankcijų režimui praplėsti. Tai reiškia, kad artimiausiu metu į sąrašus gali būti įtrauktas didesnis skaičius asmenų ir subjektų, susijusių su sprendimais, ribojančiais laivybos laisvę.

    Kas keistųsi sankcijose?

    Iki šiol ES taikytos priemonės Iranui buvo siejamos su keliomis kryptimis: parama Rusijai kare prieš Ukrainą, ryšiais su ginkluotomis grupuotėmis regione ir žmogaus teisių pažeidimais. Naujas sankcijų paketas būtų grindžiamas dar vienu motyvu: laisvos laivybos ir tarptautinės prekybos saugumo užtikrinimu.

    Pagal ES praktiką tokiose situacijose dažniausiai taikomas draudimas atvykti į ES bei turto ir finansinių išteklių įšaldymas. Taip pat įmonėms ir asmenims ES teritorijoje gali būti uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšas ar ekonominius išteklius į sąrašus įtrauktiems subjektams.

    „ES galės įvesti papildomas ribojamąsias priemones reaguodama į Irano veiksmus, kuriais menkinama laivybos laisvė Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos pozicijoje.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Indijos vandenynu, todėl yra kritiškai svarbus energijos žaliavų tiekimo maršrutas. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apribojimus šiame koridoriuje, nes net laikini trikdžiai gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse.

    Kai kyla rizika, kad tanklaivių eismas bus apsunkintas, brangsta draudimas, logistika ir galiausiai energijos ištekliai. Tai gali persiduoti ir į platesnę infliacijos dinamiką, nes didesnės energijos sąnaudos daro įtaką pramonei, transportui ir vartotojų kainoms.

    Ką tai reiškia Europai?

    ES institucijos pabrėžia, kad sankcijų logika yra ne tik spaudimas Iranui, bet ir signalas dėl tarptautinių taisyklių laikymosi. Kuo labiau didėja įtampa dėl jūrų kelių saugumo, tuo svarbesnės tampa koordinuotos priemonės su partneriais ir aiškūs teisiniai mechanizmai, leidžiantys riboti atsakingų asmenų veiksmus.

    Kol kas viešai neskelbiama, kas konkrečiai būtų įtraukti į naujus sankcijų sąrašus. Sprendimai paprastai priimami tik suderinus galutinį sąrašų turinį ir įvykdžius procedūras, kurios ES leidžia sankcijas taikyti greitai, tačiau teisiškai pagrįstai.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.