Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Dar vienas tanklaivis užsiliepsnojo prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas kalba apie draudžiamą zoną

    Dar vienas tanklaivis užsiliepsnojo prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas kalba apie draudžiamą zoną

    Omāno įlankoje ketvirtadienį užsiliepsnojo naftos tanklaivis, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida, remdamasi Irano karinių jūrų pajėgų informacija. Teigiama, kad laivas pateko į draudžiamą zoną, o jo sekimo sistemos buvo išjungtos.

    Šis incidentas tapo jau antru panašiu pranešimu regione per maždaug parą. Dieną prieš tai Irano vidaus žiniasklaida skelbė apie dar vieną netoli Hormūzo sąsiaurio užsidegusį tanklaivį, kurio sekimo įranga esą taip pat buvo išjungta.

    Pasak Irano karinių jūrų pajėgų pranešimo, stebėjimo komandos rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje užfiksavo degantį laivą ribojamoje teritorijoje. Laivo pavadinimas, vėliava, įgulos būklė ir gaisro priežastys iš karto nebuvo nurodyti.

    Atakos ir nuskendę laivai

    Įtampa šiuose vandenyse išaugo po to, kai pastarosiomis dienomis pranešta apie dviejų komercinių laivų nuskendimą. Konteinerinis laivas GFS Pride trečiadienį nuskendo po gaisro, o visi 21 įgulos nariai buvo išgelbėti.

    Irano Islamo revoliucijos gvardija teigė, kad laivas atsitrenkė į jūrinę miną, tačiau dalis jūrinių šaltinių minėjo, kad laivui galėjo smogti neatpažintas sviedinys. Tuo pat metu pranešta ir apie krovininio laivo Cape Dao nuskendimą po ankstesnio apšaudymo, per kurį žuvo vienas įgulos narys.

    Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti plūduriuojantis krovinys ir nuolaužos, o žmonės mažomis valtimis renka daiktus iš vandens. Tarptautinė žiniasklaida šią medžiagą publikavo, tačiau nepriklausomai patikrinti jos autentiškumo nebuvo galimybių.

    Ką reiškia Irano ribojimai?

    Iranas dar 2025 metais rugsėjį paskelbė, kad vandenys, vedantys į Hormūzo sąsiaurį, laikomi draudžiama zona. Islamo revoliucijos gvardijos atstovai tada nurodė, jog ribojimai apima dalį Omāno įlankos ir dalį Arabijos jūros prieigose prie sąsiaurio.

    Irano pareigūnai taip pat yra teigę, kad Teheranas vykdo griežtesnę laivybos kontrolę, o laivai, norintys kirsti sąsiaurį, turi gauti leidimą. Šie pareiškimai kontrastuoja su JAV pozicija, kad tarptautinė laivybos arterija išlieka atvira.

    Šiuo metu JAV Centrinė vadavietė, koordinuojanti JAV karines operacijas regione, viešų komentarų apie naujausią gaisrą nebuvo pateikusi. Rinka ir laivybos sektorius atidžiai stebi situaciją, nes Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir prekių srautų koridorių.

  • Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Naftos kainos trečiadienio rytą kilo po pranešimų, kad Iranas Hormūzo sąsiauryje atakavo du laivus. Rinka jautriai reaguoja į bet kokį incidentą šiame regione, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.

    Pasak agentūros „Reuters“, atakos galėjo būti vykdomos pasitelkiant naujas taktikas, nukreiptas prieš laivybą. Tokios žinios iškart didina tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, todėl brangsta tiek naftos ateities sandoriai, tiek dalis susijusių energetikos žaliavų.

    Įtampą didina ir eskaluojamas Husių bei Saudo Arabijos konfliktas, keliantis papildomų rizikų Persijos įlankos infrastruktūrai. Saudo Arabija pranešė, kad po išpuolio prieš „Aramco“ pastatą šalies rytuose kilo ribotas gaisras, o Rijade nuo numuštų raketų nuolaužų buvo sužeisti keturi žmonės.

    Rinkos: nafta į viršų, dujos brangios

    Tarptautinis etalonas „Brent“ trečiadienio rytą šoktelėjo maždaug 1 proc. ir trumpam viršijo apie 97 eurus už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ brango apie 0,5 proc. iki maždaug 86 eurų už barelį.

    Energetikos įtampa atsiliepė ir Europai, kur gamtinių dujų kainos laikėsi netoli ketverių metų aukštumų. Nyderlandų TTF ateities sandoriai buvo šiek tiek virš 86 eurų už megavatvalandę, vos žemiau ankstesnės viršūnės apie 87 eurus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos ir dujų kainas šiuo metu lemia ne vien pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitinė rizika. Hormūzo sąsiauris yra kritinė arterija, todėl net pavieniai incidentai gali akimirksniu paveikti draudimo, gabenimo ir energijos kainų lūkesčius.

    Akcijos: Europoje žalia, Azijoje nevienodai

    Europos biržos trečiadienį startavo augimu: „Euro Stoxx 50“ kilo apie 0,3 proc., o platesnis „Stoxx 600“ indeksas pridėjo apie 0,2 proc. Didžiosios regiono biržos judėjo nuo 0,1 iki 0,6 proc. į viršų.

    Azijoje nuotaikos buvo mišrios. Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“ kilo apie 0,5 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ smuko apie 0,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ krito apie 1 proc.

    Rinkų dalyviai toliau stebi ir technologijų sektorių, kurį palaiko investuotojų susidomėjimas dirbtinis intelektas sprendimais bei lustų gamintojais. Kartu auga diskusijos, ar dalies bendrovių vertinimai neperlenkti, ypač po staigesnių kilimų pastaraisiais mėnesiais.

    Volstritas laukia rezultatų ir infliacijos signalų

    JAV akcijų indeksai ankstesnę prekybos dieną uždarė beveik nepakitę, išlikdami netoli rekordų. Dalis trečiojo ketvirčio rezultatų viršijo prognozes, tačiau rinkoje tai nevirto vienakrypčiu ralio tęsiniu.

    Investuotojai taip pat vertina obligacijų rinką: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs iki maždaug 5,21 proc. Tokie svyravimai paprastai atspindi lūkesčius dėl infliacijos ir centrinių bankų palūkanų normų krypties, o naftos brangimas šiuos lūkesčius gali vėl pakoreguoti.

    Artimiausiu metu didžiausias rinkos jautrumas išliks susijęs su saugumu jūrose ir energijos tiekimo grandinėmis. Bet koks naujas pranešimas apie incidentus Hormūzo sąsiauryje ar išpuolius prieš infrastruktūrą gali greitai perkelti kainas į naują lygį.

  • TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    Tarptautinė energetikos agentūra (TKA) įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Europoje vėl gali brangti dyzelinas. Agentūros vertinimu, dyzelino rinka išliks įtempta dar ilgai, o atsargų atkūrimas gali užtrukti iki 2027 metų antrosios pusės.

    TKA skaičiuoja, kad rugsėjį pasaulinė naftos pasiūla didėjo iki maždaug 102,3 mln. barelių per dieną, tačiau vis dar nusileido paklausai, kuri siekė apie 103,5 mln. barelių per dieną. Tokia disproporcija palaiko aukštas kainas ne tik žaliai naftai, bet ir rafinuotiems degalams.

    Vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių įvardijami sutrikimai Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų. Suintensyvėję išpuoliai ir incidentai regione didina draudimo bei logistikos kaštus, o tai galiausiai atsispindi ir galutinėse dyzelino kainose importuojančiose rinkose.

    „Nauji išpuoliai Persijos įlankoje daro atsigavimą trapų“, – teigiama TKA vertinime.

    Dyzelino deficito priežastys

    TKA pažymi, kad dyzelino kainos po ankstesnių rekordų buvo kiek atslūgusios, tačiau jų santykis su žalios naftos kaina išlieka neįprastai aukštas. Tai rodo, kad problema slypi ne vien žaliavos pasiūloje, bet ir ribotuose perdirbimo pajėgumuose bei dyzelino gamybos grandinėje.

    Situaciją aštrina mažesni Artimųjų Rytų degalų eksporto srautai, taip pat rizikos veiksniai Europai svarbiose tiekimo grandinėse. TKA atkreipia dėmesį, kad dyzelino pasiūlai papildomą spaudimą daro ir rafinavimo sektoriaus pažeidžiamumas, o transportavimo kainų kilimas gali greitai persikelti į didmenines degalų kainas.

    Agentūra prognozuoja, kad prarastos dyzelino atsargos veikiausiai nebus atstatytos daugiau nei sezoninių svyravimų apimtyje iki 2027 metų antrosios pusės. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas geopolitinis sukrėtimas ar logistikos trikdis gali sukelti naują kainų šuolį.

    Skiriasi prognozės dėl paklausos

    TKA teigia, kad aukštos kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas šiemet gali mažinti pasaulinę naftos paklausą. Agentūra taip pat atsargiau vertina ir paklausos atsigavimą kitais metais, todėl rinkoje ilgiau išlieka neapibrėžtumas.

    Tuo metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC prognozes vertina optimistiškiau ir tikisi spartesnio paklausos augimo bei atsargų atkūrimo. Skirtingos institucijų prognozės rodo, kad kainas artimiausiais mėnesiais gali lemti ne tik realūs srautai, bet ir lūkesčiai, susiję su karinių konfliktų eiga bei tiekimo saugumu.

    TKA pabrėžia, kad neatslūgstant įtampai regione naftos ir degalų rinkos gali patirti daugiau sukrėtimų, kol galiausiai 2027 metais galėtų atsirasti aiškesni pertekliaus požymiai. Europai tai reikštų didesnę dyzelino kainų riziką transportui ir pramonei, ypač jei didmeninės kainos vėl ims kilti.

  • Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Krizė po atakų ir jūrų kelių rizika

    Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani, kalbėdamas Dohos Šuros tarybos sesijos pradžioje, pareiškė, kad šalis iš dabartinės krizės išeis atsparesnė ir geriau pasirengusi prisitaikyti prie pasaulinių pokyčių. Jo teigimu, per karą Kataro teritorija buvo atakuota Irano, o tai, pasak emyro, pažeidė suverenitetą ir tarptautinę teisę.

    Kartu emyras pabrėžė, kad Kataras pirmenybę teikia diplomatinėms priemonėms ir deryboms, tačiau tai nereiškia atsisakymo ginti valstybę. Regionui svarbiu klausimu jis įvardijo laivybos saugumą Persijos įlankoje ir Hormuzo sąsiauryje, taip pat energetikos, vandens ir civilinės infrastruktūros apsaugą.

    „Mūsų įsipareigojimas dialogui ir taikiems sprendimams nereiškia abejingumo ginant savo šalį“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    SGD tiekimas, Ras Laffano žala ir pajamų kritimas

    Emyras atkreipė dėmesį į Kataro vaidmenį pasaulinėje energetikos grandinėje: šalis yra viena svarbiausių suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjų, todėl bet koks sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekime. Jo teigimu, Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir dalies objektų apgadinimas Ras Laffano pramonės mieste sutrikdė reikšmingą eksporto dalį.

    Kalbėdamas apie viešuosius finansus, emyras nurodė, kad bendros pajamos pirmąjį pusmetį krito 42 proc., o viešosios išlaidos mažėjo 14 proc., tačiau esminės paslaugos ir plėtros prioritetai, anot jo, nebuvo aukojami. Pasak emyro, sprendimai remti stabilumą buvo paremti ankstesniu pasirengimu: rezervų stiprinimu, skolos mažinimu ir atsargesnėmis prielaidomis planuojant biudžetą.

    Diversifikacija ir nauji projektai

    Viena ryškiausių emyro kalbos akcentų buvo ekonomikos diversifikacija, didesnį dėmesį skiriant ne angliavandenilių sektoriams. Jis teigė, kad šie sektoriai tęsė augimą, o jų indėlis, emyro vertinimu, priartėjo prie maždaug 80 proc. realaus bendrojo vidaus produkto.

    Energetikoje Kataras planuoja didinti SGD gamybos pajėgumus per Šiaurinio telkinio plėtros projektą, taip pat tęsia tarptautines investicijas ir partnerystes per QatarEnergy. Be to, tarp prioritetų įvardyti naftos chemijos plėtra, saulės energetikos projektai bei priemonės vandens saugumui stiprinti.

    Emyras taip pat išskyrė maisto saugumą, žemės ūkio stiprinimą, technologijų plėtrą, institucijų efektyvumą, investicijas į švietimą ir skaitmeninę transformaciją. Jo teigimu, tikslas yra ne grįžti į prieškrizinę situaciją, o pasinaudoti atsigavimu kaip tramplinu spartesnei ekonomikos pertvarkai.

    „Mūsų tikslas nėra sugrįžti į padėtį iki krizės, o paspartinti diversifikaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    Kalboje emyras taip pat akcentavo regioninį saugumą ir Persijos įlankos valstybių bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių saugumas ir suverenitetas yra nediskutuotinas. Tarp platesnių regiono temų jis aptarė Kataro diplomatines pastangas ir tarpininkavimą sprendžiant konfliktus, taip pat pakartojo Kataro poziciją dėl karo Gazos Ruože.

  • „QatarEnergy“ dujų planas jau su data: startas 2027-aisiais ir 2,7 mlrd. eurų paskola iš Kinijos

    „QatarEnergy“ dujų planas jau su data: startas 2027-aisiais ir 2,7 mlrd. eurų paskola iš Kinijos

    Valstybinė Kataro energetikos bendrovė „QatarEnergy“ tęsia ambicingą suskystintų gamtinių dujų plėtrą Šiaurės telkinyje ir taikosi pradėti pirmąją gamybą 2027 metų pradžioje. Apie tai skelbiama remiantis su projekto planais susipažinusiais šaltiniais, o bendrovė pati yra minėjusi, kad pirmasis įrenginys turėtų pradėti veikti 2027 metų pirmąjį pusmetį.

    Pagrindinis plėtros etapas yra North Field East projektas, kuriame numatytos keturios didelės gamybos linijos, vadinamos traukiniais. Kiekviena jų suprojektuota pagaminti maždaug po 8 mln. tonų SGD per metus, o tai reiškia, kad vien šis etapas reikšmingai didins Kataro tiekimo galimybes pasaulinei rinkai.

    Projektu siekiama padidinti šalies SGD eksporto pajėgumus nuo 77 mln. iki 110 mln. tonų per metus. Toks šuolis svarbus Europai ir Azijai, nes po Rusijos dujų srautų sumažėjimo Europa intensyviai diversifikavo tiekimą, o SGD tapo vienu iš pagrindinių alternatyvių šaltinių.

    Hormūzo sąsiauris išlieka rizika

    Plėtros grafikus ir tiekimo grandines apsunkina geopolitinė įtampa regione, ypač su laivyba susijusios rizikos Hormūzo sąsiauryje. „QatarEnergy“ vadovas Saad Sherida Al-Kaabi yra įspėjęs, kad trikdžiai šiame maršrute gali vėlinti įrangos pristatymą vėlesniems projekto etapams.

    Katarui papildomų iššūkių kelia ir ankstesni incidentai Ras Laffan pramoninėje zonoje, kur buvo apgadinti SGD gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dalies infrastruktūros atstatymas gali užtrukti kelerius metus, nors nepažeistos grandys, atsiradus palankioms sąlygoms, gali grįžti į įprastą ritmą greičiau.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi faktinius srautų pokyčius: nors laivyba per Hormūzo sąsiaurį buvo pradėjusi atsigauti, ji, remiantis skelbtais duomenimis, vis dar reikšmingai atsiliko nuo laikotarpio iki eskalacijos. Tai didina neapibrėžtumą dėl trumpalaikių pristatymų ir kainų svyravimų.

    Kinijos bankų finansavimas – apie 2,7 mlrd. eurų

    Lygiagrečiai plėtros darbams pasirodė pranešimų, kad „QatarEnergy“ užsitikrino 3 mlrd. JAV dolerių vertės penkerių metų paskolą iš Kinijos bankų. Konvertavus sumą, tai sudaro apie 2,7 mlrd. eurų, o lėšos, kaip nurodoma, būtų skirtos bendrosioms apyvartinėms reikmėms.

    Pranešimuose minimi keli didieji Kinijos skolintojai, o pats sandoris vertinamas platesniame kontekste: pastaraisiais metais Kinijos bankų skolinimas Persijos įlankos šalims augo, stiprėja ir energetiniai ryšiai. Tokia dinamika rodo, kad regiono projektai vis dažniau remiasi Azijos kapitalu, ypač kai pasaulinės energijos tiekimo grandinės tampa jautresnės geopolitikai.

    SGD plėtra Katare laikoma vienu svarbiausių pasiūlos didinimo projektų pasaulyje šio dešimtmečio pabaigoje. Tačiau galutinis grafikas priklausys ne tik nuo statybų tempo, bet ir nuo laivybos saugumo, įrangos tiekimo bei rinkos sąlygų, kurios pastaraisiais metais keitėsi ypač sparčiai.

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.

  • Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.

    Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.

    Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa

    Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.

    Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.

    Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.

    Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų

    Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.

    Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.

    Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.

    „Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.

    Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva

    Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.

    Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.

  • „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis ant naftos ribos, atsargoms atkurti gali prireikti 2 metų

    „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis ant naftos ribos, atsargoms atkurti gali prireikti 2 metų

    Didžiausios pasaulyje naftos bendrovės „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris perspėja, kad pasaulinė naftos tiekimo sistema pasiekė ribą, o komercinės atsargos yra pavojingai sumažėjusios. Pasak jo, dabartinė situacija reiškia, kad nauji sutrikimai galėtų greitai peraugti į kainų šoką.

    Kalbėdamas energetikos sektoriaus konferencijoje Londone, „Saudi Aramco“ vadovas teigė, kad karas tarp JAV ir Irano išsekino atsargas, kurios paprastai veikia kaip saugiklis netikėtų tiekimo nutrūkimų atvejais. Jo vertinimu, rinka vis labiau remiasi ribotais likučiais, kuriuos realiai galima greitai pateikti pirkėjams.

    „Pasaulio tiekimo atsparumo pagalvė tapo bauginamai plona“, – sakė Aminas Nasseris.

    Didžiausias smūgis, anot jo, siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio uždarymu ir sutrikusia laivyba. Šis siauras kelias įprastai yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda kainoms ir infliacijai.

    Ne visos atsargos yra pasiekiamos

    A. Nasseris pabrėžė, kad viešai skelbiami atsargų skaičiai ne visada parodo, kiek naftos iš tiesų galima nedelsiant nukreipti į rinką. Dalis atsargų yra privalomas minimalus kiekis, reikalingas infrastruktūrai ir logistikos grandinėms palaikyti, todėl jos nėra laisvai naudojamos.

    Jo teigimu, krizės pradžioje pasaulinės atsargos siekė apie 10 mlrd. barelių, tačiau per konfliktą netekta maždaug 3 mlrd. barelių tiekimo. Siekiant kompensuoti praradimus, iš atsargų jau panaudota daugiau kaip 1 mlrd. barelių, daugiausia iš sausumoje laikomų komercinių rezervų.

    „Tai paskutinis didelis įrankis įrankių dėžėje“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas, kalbėdamas apie komercinius rezervus.

    Jis taip pat įspėjo, kad net ir koordinuotas G7 šalių sprendimas kartu su Tarptautine energetikos agentūra į rinką išleisti 100 mln. barelių dyzelino ir žalios naftos problemos neišsprendžia iš esmės. Tokia priemonė, anot jo, gali laikinai sumažinti įtampą, tačiau neatkuria ilgalaikės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros.

    Atsargoms atkurti gali prireikti dvejų metų

    Pasak A. Nasserio, atsargų naudojimas suteikia rinkai laiko, bet nekuria tvaraus sprendimo, jei trikdžiai užsitęsia. Jo vertinimu, likę kiekiai galėtų padėti išgyventi vieną žiemą, tačiau jie nėra ilgalaikė išeitis, ypač jei pasaulinė paklausa išliks aukšta.

    „Saudi Aramco“ vadovas prognozavo, kad net visiškai atstačius Hormūzo sąsiaurio pralaidumą, atsargų atkūrimas gali užtrukti iki dvejų metų. Toks laikotarpis reikštų, kad energijos kainos ir toliau būtų jautrios bet kokioms naujoms geopolitinėms įtampoms ar infrastruktūros incidentams.

    Eksportas atsigauna, bet rizika išlieka

    Tuo pat metu rinkoje matyti prisitaikymo ženklų: dalis Persijos įlankos eksportuotojų didina srautus alternatyviais maršrutais, daugiau naftos nukreipiama vamzdynais, o dalis krovinių jūroje perkraunama į kitus tanklaivius. Vis dėlto tokios schemos dažnai brangesnės ir sudėtingesnės, todėl ilgainiui gali spausti kainas.

    „Saudi Aramco“ tikina vykdanti klientams prisiimtus įsipareigojimus, pasitelkdama tarptautines saugyklas ir spartų pažeistos infrastruktūros remontą. Bendrovė taip pat ieško papildomų eksporto kelių ir naujų saugojimo pajėgumų užsienyje, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto.

  • Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos valstybių naftos eksportas, neskaičiuojant Irano, rugsėjį sugrįžo į prieškarinį lygį, nors Hormūzo sąsiauryje tęsėsi išpuoliai prieš laivybą. Tai rodo jūrų srautų stebėsenos bendrovės „Kpler“ duomenys, kuriais remiasi agentūra AFP.

    „Kpler“ skaičiavimu, tarp rugsėjo 1 ir 28 dienos iš regiono išplaukė mažiausiai 16,5 mln. barelių per dieną žalios naftos ir kondensato. Tai atitinka prieškarinį vidurkį, neskaičiuojant Irano, ir yra 10,5 mln. barelių per dieną daugiau nei kovo mėnesio vidurkis.

    Hormūzas tampa vis mažiau būtinas

    Reikšmingiausias pokytis yra maršrutai: apie 40 proc. eksporto dabar aplenkia Hormūzo sąsiaurį, kai iki konflikto tokia dalis siekė apie 17 proc. Dalis krovinių taip pat perskirstomi jūroje, kai nafta perkeliama į kitus tanklaivius už didžiausios rizikos zonos ribų.

    Pagrindiniu alternatyviu sprendimu tapo vamzdynai Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Saudo Arabija plačiau išnaudoja Rytų–Vakarų vamzdyną iki Raudonosios jūros terminalo Janbu, o JAE – jungtį iš Abu Dabio telkinių į Fudžeiros terminalą Omano įlankoje.

    Eksporto statistika apima ir srautus per Raudonąją jūrą, kuri vis dažniau naudojama kaip kelias išvengti rizikų Hormūze. Iki konflikto per sąsiaurį keliavo maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo, todėl bet koks trikdis greitai atsispindi kainose.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors eksportas atsistatė, naftos kainos išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo. Straipsnyje nurodoma, kad „Brent“ kaina siekė 102,25 JAV dolerio, o WTI – 90,50 JAV dolerio už barelį, kai iki konflikto „Brent“ buvo apie 72 JAV dolerius.

    Perskaičiavus į eurus apytiksliu 0,90 euro už JAV dolerį kursu, tai būtų apie 92 eurai už „Brent“ ir apie 81 eurą už WTI barelį. Prieškarinis „Brent“ lygis būtų buvęs apie 65 eurus, todėl rinkoje išlieka ryškus kainų priedas už geopolitinę riziką.

    Pasak publikacijos, Iranas toliau teigia kontroliuojantis sąsiaurį, o laivams, plaukiantiems be jo leidimo, išlieka atakų rizika. Kartu pažymima, kad daugiau laivų vis dėlto prasiveržia, o alternatyvūs maršrutai veikia arti maksimalaus pajėgumo.

    Ką reiškia OPEC+ sprendimai

    Eksporto atsigavimas sutampa su OPEC+ šalių sprendimu nekeisti lapkričio gavybos tikslų. Publikacijoje pabrėžiama, kad septynios pagrindinės grupės narės rugpjūtį kartu išgavo apie 25 mln. barelių per dieną, tai yra 630 000 barelių per dieną daugiau nei liepą.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: didesnė pasiūla padeda amortizuoti logistikos trikdžius, tačiau kartu išliekant geopolitinei įtampai kainas labiau lemia ne vien gavyba, o fizinių srautų saugumas. Dėl šios priežasties analitikai įspėja, kad sąlygos regione dar toli gražu nėra normalios, net jei bendras eksporto lygis ir grįžta į ankstesnes ribas.

    Neapibrėžtumą didina ir tai, kad Irano naftos eksportas, kaip nurodoma straipsnyje, tebėra ribojamas dėl JAV spaudimo ir veiksmų Irano uostų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pasaulinė pasiūla gali likti jautri bet kokiam naujam eskalacijos etapui, ypač jei būtų paliesti alternatyvūs vamzdynai ar Raudonosios jūros maršrutai.

  • Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas pareiškė išlaikantis visišką Hormūzo sąsiaurio kontrolę, nors Vašingtonas tvirtina, kad Teheranas rugsėjį neeksportavo nė vieno naftos barelio. Tuo pat metu šalyje gilėja ekonominis spaudimas: rialas pasiekė rekordines žemumas, o naftos sektoriuje įvyko vadovybės pokyčių.

    Irano kariuomenės atstovai teigė, kad „visi judėjimai Hormūze yra Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojami“. Ši retorika pasirodė po pranešimų apie pasikeitusią JAV taktiką regione ir suintensyvėjusią sankcijų vykdymo kontrolę, kuri tiesiogiai smogia Irano valiutos stabilumui ir biudžeto pajamoms.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas socialiniuose tinkluose rašė, kad rugsėjį Iranas nepakrovė nė vieno žalios naftos krovinio į tanklaivius, o administracija esą „atkerta režimui svarbiausią pajamų šaltinį“. Teheranas tokius pareiškimus vertina kaip spaudimo kampanijos dalį, tačiau pripažįsta, kad eksportui daromi trikdžiai yra realūs.

    Rialo smukimas ir signalai iš naftos sektoriaus

    Irano žiniasklaidoje pasirodė informacija apie naftos ministro Mohseno Paknejado atsistatydinimą, kuris oficialiai aiškintas „šeimos ir asmeniniais motyvais“. Vis dėlto rinkoje ir politiniuose užkulisiuose stiprėja prielaidos, kad tikroji priežastis gali būti susijusi su naftos srautų kritimu ir nebeužtikrinamomis valstybės finansinėmis reikmėmis.

    Prieš paskelbiant apie pasitraukimą, ministras tvirtino, kad pajamos už jau parduotą naftą bus surinktos, o procesas tęsis. Naujas laikinasis vadovas žadėjo didinti gavybą ir ieškoti naujų eksporto strategijų, tačiau sankcijų sąlygomis tai dažniausiai reiškia brangesnę logistiką, didesnes nuolaidas pirkėjams ir didesnę riziką tiekėjų grandinėje.

    Valiutų rinkoje fiksuota, kad euras neoficialioje Irano rinkoje perkopė 300 000 tomanų ribą, o JAV doleris pasiekė 270 000 tomanų lygį. Irano oficiali valiuta yra rialas, o vienas tomanas lygus 10 rialų, todėl gyventojai kasdieniuose atsiskaitymuose dažnai remiasi būtent tomanų skaičiavimu, kuris aiškiau atspindi infliacijos mastą.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų dujų. Bet kokie ribojimai ar grasinimai uždaryti sąsiaurį paprastai akimirksniu didina rizikos premiją pasaulinėse energijos kainose, nes rinkos vertina ne tik faktinius sutrikimus, bet ir grėsmės tikimybę.

    Nors Iranas dažnai pabrėžia savo galimybes daryti įtaką laivybai, praktiškai tokie veiksmai būtų rizikingi pačiam Teheranui dėl galimos karinėje ir diplomatinėje plotmėje išaugusios reakcijos. Dėl to pastaraisiais metais dažniau kalbama apie tikslinius incidentus, laivybos trikdymą ar netiesioginį spaudimą, o ne apie ilgalaikį visišką sąsiaurio užblokavimą.

    Auganti įtampa ir derybų sąlygos

    JK Jūrų prekybos operacijų agentūra pranešė, kad nuo spalio 2 dienos Hormūzo sąsiauryje arba Adeno įlankoje buvo fiksuojama bent po vieną ataką per dieną. Tokie pranešimai rinkoms yra ypač jautrūs, nes didina draudimo kaštus, keičia maršrutus ir gali sulėtinti krovinių pristatymą.

    Irano aukščiausi kariniai pareigūnai perspėjo, kad naujo konflikto atveju atsakas būtų „griežtesnis nei anksčiau“, o liepsnos esą paliestų visus. Tuo pat metu užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi užsienio diplomatams Teherane teigė, kad konfliktas neturi karinio sprendimo ir akcentavo derybų būtinybę.

    „Tik derybos, paremtos teisingumu ir sąžiningumu, gali atverti kelią šio konflikto pabaigai“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak jo, sąsiauris galėtų būti visiškai atvertas ir laivyba atkurta per septynias dienas, jei būtų įvykdytos Teherano sąlygos ir atšauktos „priešiškos priemonės“. Parlamento vadovas Mohammadas Bagheris Ghalibafas taip pat tvirtino, kad Iranas gavo pasiūlymų iš Vašingtono per tarpininkus, tačiau vienpusiški reikalavimai esą nebus priimtini.

    Energetikos analitikai pažymi, kad net ir daliniai naftos eksporto sutrikimai Iranui yra ypač skausmingi dėl biudžeto priklausomybės nuo energijos išteklių pajamų. Kuo labiau stringa eksportas, tuo labiau spaudžiama valiuta, sparčiau brangsta importas ir auga socialinė įtampa, kurią valdžia bando amortizuoti tiek politiniais pareiškimais, tiek derybų signalais.