CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair generalinis direktorius Michaelas O’Leary perspėja, kad daliai Europos oro linijų vasara gali tapti lemtinga, jei aviacinio kuro kainos išliks aukštos. Jo teigimu, ypač pažeidžiami mažesni vežėjai, turintys silpnesnius finansinius rezervus ir ribotas galimybes apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Pasak M. O’Leary, reaktyvinių lėktuvų kuras „Jet A-1“ nuo kovo pabrango nuo maždaug 74 eurų iki apie 139 eurų už barelį. Toks šuolis smarkiai didina skrydžių savikainą prieš pat intensyviausią vasaros kelionių sezoną, kai oro bendrovės tikisi didžiausių pajamų.

    Kodėl kuras taip brangsta

    Kuro kainų šuolį Europoje kursto sutrikęs naftos tiekimas po įtampos Persijos įlankoje ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Kai tiekimas susiaurėja, rinkoje greitai kyla ne tik žalios naftos, bet ir perdirbtų produktų, įskaitant aviacinį kurą, kainos.

    Europos Komisija tuo pat metu ieško būdų, kaip mažinti platesnį energijos šoką, tačiau greitų sprendimų, kurie akimirksniu numuštų aviacinio kuro kainas, rinkoje paprastai nebūna. Net ir suvaldžius logistiką, degalų kainos į bilietų kainodarą persiduoda su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu.

    Kaip reaguoja oro bendrovės ir keleiviai

    Oro linijos jau imasi taupymo priemonių ir koreguoja tvarkaraščius, nes kuras daugeliui vežėjų sudaro vieną didžiausių sąnaudų eilučių. Kai kainos kyla, įmonės dažniau mažina mažiau pelningus maršrutus, rečiau skraidina tam tikromis savaitės dienomis arba didina kainas keleiviams.

    Dalį papildomų kaštų vežėjai bando perkelti į bilietų kainas ar kuro priemokas, tačiau konkurencija Europos rinkoje riboja galimybes staigiai branginti skrydžius. Dėl to didžiausia rizika kyla toms bendrovėms, kurios neturi efektyvaus sąnaudų valdymo, lėčiau užpildo lėktuvus arba yra labiau priklausomos nuo trumpųjų maršrutų.

    „Jei šią vasarą aukštos kainos išliks ilgiau, dalis mūsų konkurentų Europoje gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Ryanair vadovas mano, kad spaudimas nesumažės, kol neatsistatys laivyba per Hormūzo sąsiaurį ir rinkoje neatsiras aiškesnis tiekimo stabilumo signalas. Keleiviams tai reiškia didesnę tikimybę matyti brangesnius bilietus, retesnius skrydžius kai kuriuose maršrutuose ir intensyvesnes oro bendrovių pastangas mažinti sąnaudas visoje grandinėje.

  • JAV ir Irano įtampa bei Hormūzo sąsiaurio trikdžiai smukdo plieno rinką: ką rodo ES duomenys

    JAV ir Irano įtampa bei sutrikęs laivybos pralaidumas Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą žaliavų rinkose, o plieno pramonė tai pajuto itin greitai. Pasaulinė plieno gamyba pirmąjį metų ketvirtį, remiantis World Steel Association skaičiavimais, smuko 2,3 proc., o nuosmukį fiksavo dauguma regionų.

    Didžiausią įtaką bendram rezultatui turėjo Azija, kur gamyba krito 2,2 proc. Iki kovo pabaigos regione pagaminta 341,7 mln. tonų, kai visame pasaulyje – 459,2 mln. tonų, tad bet koks svyravimas čia iš karto matomas globalioje statistikoje.

    Azija: Kinija krenta, Indija auga

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, per pirmąjį ketvirtį pagamino 247,6 mln. tonų – 4,6 proc. mažiau nei prieš metus. Japonijoje, kuri tradiciškai yra tarp didžiausių gamintojų, per ketvirtį pagaminta 20,1 mln. tonų, fiksuojant 1,7 proc. mažėjimą.

    Tuo metu Indija, pagal gamybos apimtis užimanti antrą vietą pasaulyje, augino tempą: pirmąjį ketvirtį pagaminta 44,7 mln. tonų, tai yra 10,8 proc. daugiau. Pietų Korėja taip pat didino gamybą 1,8 proc., iki 15,8 mln. tonų, o į didžiausiųjų dešimtuką dažniau beldžiasi ir Vietnamas, kurio rezultatai pastaraisiais metais nuosekliai gerėja.

    Hormūzas ir Artimieji Rytai

    Artimųjų Rytų plieno gamintojams Hormūzo sąsiauris yra kritinis logistinis koridorius: per jį juda tiek importuojama geležies rūda, tiek eksportuojami regiono plieno produktai. Dėl to bet kokie suvaržymai ar rizikos premijos laivybai greitai virsta vėluojančiais tiekimais, brangesniais srautais ir mažesniais užsakymais.

    Kovo mėnesį regiono gamyba sumenko maždaug trečdaliu, o per visą ketvirtį – beveik dešimtadaliu. Dalį šio kritimo lėmė ir prastesnis Irano rezultatas: šalis, ilgą laiką buvusi didžiausia regiono gamintoja ir dažna pasaulinio dešimtuko dalyvė, šįkart iš jo pasitraukė.

    Iraną didžiausių gamintojų rikiuotėje pakeitė Vietnamas: vien kovo mėnesį jis pagamino 2,2 mln. tonų, o per ketvirtį – 6,4 mln. tonų, augdamas maždaug dešimtadaliu. Šalies pramonės politika numato ambicingą plieno sektoriaus plėtrą iki 2035 metų, todėl jos vaidmuo tiek Azijoje, tiek eksporto rinkose gali didėti.

    ES vis dar traukiasi, Vokietija rodo atšokimą

    Jungtinėse Valstijose plieno gamyba auga: kovo mėnesį didėjimas siekė 5,2 proc., o per pirmąjį ketvirtį – 5,7 proc., iki 21 mln. tonų. Visa Šiaurės Amerika per ketvirtį pagamino 27,5 mln. tonų, fiksuodama 2,3 proc. augimą, kai Pietų Amerika smuko 1,9 proc., iki 10,2 mln. tonų.

    Europos Sąjungoje situacija išlieka sudėtinga: kovą gamyba krito 4,6 proc., iki 11,4 mln. tonų, o per ketvirtį – 2,6 proc., iki 31,7 mln. tonų. Išsiskyrė Vokietija, kuri kovą padidino gamybą 7,5 proc., iki 3,3 mln. tonų, o per ketvirtį – 9 proc., iki 9,3 mln. tonų.

    Vis dėlto Vokietijos pramonės atstovai pabrėžia, kad dalis augimo susijusi su žema palyginamąja baze po itin silpnų ankstesnių metų. Vokietijos plieno federacija WV Stahl atkreipia dėmesį į importo spaudimą ir aukštas energijos kainas, kurios apsunkina konkurencingumą bei stabdo investicijų sprendimus.

    „Nepaisant gamybos augimo, plieno pramonės padėtis išlieka įtempta: perskaičiavus į metinį tempą, vis dar nesiekiame 40 mln. tonų ribos, kuri laikoma būtina normaliam pajėgumų panaudojimui“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Pasak jos, Artimųjų Rytų įtampa svarbi ir per energijos kainų kanalą: dujų bei elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia energijai imlią metalurgiją. Vokietijos sektorius sieja lūkesčius su ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kurios skatintų vidaus paklausą, viešuosius pirkimus ir aiškesnes taisykles pereinant prie mažesnės emisijos gamybos.

    Bendra kryptis kol kas išlieka nevienalytė: JAV ir dalis Azijos rodo augimą, o Europos gamintojai dar ieško tvirtesnio atsigavimo signalų. Rinkai svarbiausi artimiausių mėnesių veiksniai bus transporto saugumas pagrindiniuose maršrutuose, energijos kainų stabilumas ir importo srautų reguliavimas.

  • Kataras nepaiso LNG trikdžių: „QatarEnergy“ plečia „North Field“ ir stato CO2 gaudymo grandį

    Kataras nepaiso LNG trikdžių: „QatarEnergy“ plečia „North Field“ ir stato CO2 gaudymo grandį

    Kataras tęsia didžiausio pasaulyje dujų telkinio „North Field“ plėtrą, nors regione išliekanti įtampa pastaraisiais mėnesiais trikdė suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) gamybą ir eksportą. Šalis siekia ilgalaikio tikslo stiprinti pozicijas pasaulinėje LNG rinkoje, kur svarbiausia tampa tiekimo patikimumas.

    JAV įsikūrusi bendrovė „Baker Hughes“ pranešė gavusi svarbų užsakymą iš „QatarEnergy“ – tiekti kritinę įrangą „North Field West“ etapui. Sutartis apima įrangą dviem LNG megagamykloms, tarp jų dujų turbinas, išcentrinius kompresorius ir integruotas energijos sistemas, reikalingas dujoms suskystinti.

    Kas yra „North Field West“?

    „North Field West“ yra viena iš kelių „North Field“ plėtros fazių, kuriomis Kataras siekia padidinti LNG pajėgumus nuo 77 mln. tonų per metus iki 142 mln. tonų per metus. Vien šis etapas, kaip skelbiama, turėtų pridėti apie 16 mln. tonų per metus per dvi naujas gamybos linijas.

    „QatarEnergy“ anksčiau yra paskelbusi, kad dideli EPC (inžinerijos, pirkimų ir statybos) kontraktai jau suteikti tarptautiniam konsorciumui, o pirmoji produkcija numatoma dešimtmečio pabaigoje. Plėtros tempas rodo, kad Kataras pasirenka investuoti net ir tada, kai trumpalaikiai sutrikimai didina rizikas rinkoje.

    CO2 gaudymas tampa projekto dalimi

    Šiame etape numatyta ir anglies dioksido gaudymo bei transportavimo infrastruktūra, kuri, vertinant skelbiamus planus, galėtų apdoroti iki 4,1 mln. tonų CO2 per metus. Tai atspindi kryptį, kai dideli dujų projektai vis dažniau derinami su emisijų mažinimo sprendimais, siekiant lengviau pritraukti finansavimą ir atitikti griežtėjančius reguliavimo bei pirkėjų reikalavimus.

    Tokia integracija leidžia projektams atrodyti patrauklesniems ilgalaikiams LNG pirkėjams, ypač Europoje ir Azijoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės anglies pėdsakui. Vis dėlto CO2 gaudymas energetikoje tebėra vertinamas nevienareikšmiškai, nes galutinį poveikį lemia realus sugauto CO2 panaudojimas arba saugus ilgalaikis saugojimas.

    Trikdžiai ir geopolitinė rizika

    Plėtros sprendimai priimami tuo metu, kai tiekimo grandines veikia įtampa svarbiose laivybos arterijose Persijos įlankoje. LNG rinkai tai ypač jautru, nes net laikini sutrikimai gali sukelti kainų šuolius ir priversti importuotojus skubiai ieškoti alternatyvių krovinių.

    Rinka į tokius signalus reaguoja iš anksto: net jei faktinis eksportas atsigauna, rizikos premija kainose gali išlikti dėl remonto sudėtingumo ir ilgo specializuotos įrangos tiekimo termino. Dėl to Kataro sprendimas judėti į priekį interpretuojamas kaip bandymas ilgainiui sumažinti tiekimo pažeidžiamumą didesniais pajėgumais ir modernesne infrastruktūra.

    „Baker Hughes“ 2026 metų pirmojo ketvirčio ataskaitoje skelbė, kad užsakymų portfelį augino būtent dujų ir LNG infrastruktūros paklausa. Tai laikoma indikacija, jog nepaisant energetikos transformacijos, dujos išlieka svarbios energetinio saugumo grandyje, o didieji eksportuotojai ir toliau varžosi dėl ilgalaikių sutarčių.