CP v2

Tag: Humanoidiniai robotai

  • „Xpeng“ pristatė kone žmogų primenantį robotą: turi odą, raumenis ir net stuburą

    Kinijos automobilių technologijų bendrovė „Xpeng“ pristatė naujos kartos humanoidinį robotą-asistentą „Iron“. Gamintojas pabrėžia, kad tai vienas realistiškiausių iki šiol parodytų sprendimų, kuriame imituojami žmogaus kūno elementai: stuburas, oda ir sintetiniai raumenys.

    Tokio tipo humanoidų kūrimas pastaraisiais metais smarkiai suaktyvėjo, nes įmonės ieško būdų, kaip automatizuoti pasikartojančius darbus gamyklose, sandėliuose ir paslaugų sektoriuje. Dėl pažangios sensorių, valdymo programinės įrangos ir DI robotai tampa vis universalesni, tačiau masinis pritaikymas vis dar priklauso nuo kainos, patikimumo ir saugumo.

    Kaip atrodo ir ką gali

    Skelbiama, kad natūralesnius judesius robotui užtikrina dirbtiniai kaulų ir raumenų analogai. „Iron“ ūgis siekia 1,78 metro, o svoris – 70 kilogramų, tad pagal proporcijas jis artimas suaugusiam žmogui.

    Gamintojas nurodo, kad robotas gali kalbėti, vaikščioti, paimti daiktus ir reaguoti į aplinką. Taip pat patobulintas sąnarių paslankumas ir pridėtas pasyvus laisvės laipsnis pėdos srityje, kad eisena atrodytų lengvesnė ir natūralesnė.

    Akumuliatorius ir gamybos planai

    „Xpeng“ teigia, kad tai pirmasis pasaulyje humanoidinis robotas su visiškai kietojo kūno akumuliatoriumi. Tokia baterijų kryptis rinkoje vertinama dėl potencialiai didesnio energijos tankio ir saugumo, tačiau realios naudos praktikoje dažnai paaiškėja tik pradėjus didesnės apimties gamybą.

    Robotą planuojama siūlyti ir vyriško, ir moteriško dizaino versijomis, taip pat numatomos skirtingos komplektacijos. Pranešama, kad gamyba turėtų startuoti 2026 metų balandį, o kaina viešai dar neskelbiama.

    Kodėl humanoidai dabar taip išpopuliarėjo

    Humanoidinių robotų bumas siejamas su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose ir sparčiai gerėjančiu robotų gebėjimu „suprasti“ aplinką. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai išlieka sauga šalia žmonių, stabilus darbas realiose, chaotiškose erdvėse ir aiškus ekonominis atsiperkamumas.

    Jei „Iron“ deklaruojamos savybės pasitvirtins praktiškai, tokie robotai pirmiausia gali atsirasti pramonėje ir logistikoje, kur užduotys yra standartizuotos, o aplinka – kontroliuojama. Plačiam naudojimui namuose paprastai prireikia daugiau laiko, nes reikalavimai patikimumui ir saugumui yra gerokai griežtesni.

  • „Hyundai“ ruošia humanoidus Atlas: nuo 2028 metų jie gali keisti darbą gamyklose

    Automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė humanoidinį robotą „Atlas“, kurį planuoja diegti gamyklose, kad šis perimtų fiziškai sunkius ir monotoniškus darbus. Bendrovė skelbia, jog tai yra platesnės automatizacijos strategijos dalis, siekiant didinti našumą ir mažinti darbuotojų patiriamą fizinę apkrovą.

    Pirmiausia „Atlas“ būtų patikimos rutininės operacijos prie konvejerio, pavyzdžiui, detalių išdėliojimas, komponentų paėmimas ir jų pateikimas į surinkimo zonas. Tokios užduotys dažnai reikalauja tūkstančių pasikartojančių judesių per pamainą, todėl robotizacija čia laikoma vienu greičiausių būdų mažinti traumų ir perdegimo riziką.

    „Hyundai“ nurodo, kad reali „Atlas“ darbo pradžia automobilių gamyklose planuojama nuo 2028 metų, o iki 2030 metų robotą ketinama pritaikyti sudėtingesniems etapams. Tai apimtų darbus, kur reikia didesnio tikslumo, ištvermės ir stabilaus veikimo kintančiomis sąlygomis, kai žmogaus klaidų tikimybė didėja dėl nuovargio.

    Kuo išsiskiria „Atlas“

    Bendrovės teigimu, robotas turi žmogaus rankoms artimas manipuliatorių proporcijas, lytėjimo jutiklius ir pilnai besisukančius sąnarius, kad galėtų patikimai suimti skirtingų formų detales. Skelbiama, kad „Atlas“ gali kelti iki 50 kilogramų svorio krovinius ir dirbti nuo minus 20 iki plius 40 laipsnių temperatūroje.

    Toks parametrų derinys aktualus ne tik surinkimo linijoms, bet ir sandėliavimui bei vidinei logistikai, kur dažnai reikia pernešti sunkesnius krovinius, dirbti tarp lentynų ar pakrovimo zonose. Praktikoje būtent logistika ir sandėliai yra sritys, kuriose robotai diegiami sparčiausiai, nes procesai lengviau standartizuojami.

    Platesnė tendencija pramonėje

    „Hyundai“ nėra vienintelė bendrovė, investuojanti į humanoidinę robotiką: panašius sprendimus bando ir kiti automobilių gamintojai bei technologijų įmonės. Pramonė siekia robotų, kurie galėtų dirbti žmogui pritaikytose erdvėse, naudoti įprastus įrankius ir nereikalautų visiško gamyklų perplanavimo.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien mechanika, bet ir valdymas, sauga bei patikimumas realiose darbo sąlygose. Čia vis didesnį vaidmenį atlieka DI, leidžiantis robotams geriau atpažinti objektus, prisitaikyti prie aplinkos ir tiksliau atlikti manipuliacijas, tačiau gamykloms svarbiausia išlieka prognozuojamas veikimas ir aiški ekonominė grąža.

    Jei „Atlas“ bandymai pasiteisins, tai gali tapti dar vienu ženklu, kad humanoidiniai robotai iš eksperimentų zonos pereina į kasdienę pramonės praktiką. Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiais metais robotai dažniau papildys darbuotojų komandas, o ne visiškai jas pakeis, ypač ten, kur reikia greito sprendimų priėmimo ir nestandartinių veiksmų.

  • „Unitree“ robotas Pekine pašėlo minioje: vaizdo įrašas kelia klausimų dėl humanoidų saugumo

    Pekine viešo renginio metu humanoidinis „Unitree Robotics“ robotas patyrė techninį sutrikimą ir, akivaizdžiai praradęs judesių kontrolę, ėmė chaotiškai mosuoti galūnėmis šalia žmonių. Įvykio vaizdo įrašas sparčiai išplito internete ir paskatino diskusijas apie tokių įrenginių saugą viešose erdvėse.

    Pagal liudininkų ir vaizdo medžiagos aprašymus, robotas turėjo dalyvauti pasirodyme ir atlikti sinchronizuotus judesius, tačiau netikėtai ėmė elgtis neprognozuojamai. Teigiama, kad jis netyčia kliudė šalia buvusį vaiką, o operatorius įsikišo ir sustabdė įrenginį nuotoliniu būdu.

    Kas nutinka, kai sutrinka valdymas

    Tokie incidentai dažniausiai siejami ne su sąmoningu roboto „sprendimu“, o su valdymo grandinės klaidomis: sensorių duomenų neatitikimais, programinės įrangos gedimais, ryšio trukdžiais ar net netikėtais aplinkos veiksniais. Viešose erdvėse robotams tenka dirbti triukšme, minioje, esant staigiems judesiams ir nenuspėjamoms kliūtims.

    Pramonėje ir logistikoje saugos standartai jau seniai remiasi aiškiu principu: kuo arčiau žmogaus veikia automatizuotas įrenginys, tuo griežtesnės turi būti apsaugos priemonės. Humanoidai, skirti pasirodymams ar bendravimui, šią ribą dar labiau priartina, todėl aktualėja ir mechaninės saugos sprendimai, ir programiniai ribotuvai.

    Humanoidų bumas ir naujos rizikos

    Pastaraisiais metais humanoidiniai robotai sparčiai populiarėja, nes tobulėja varikliai, baterijos, pusiausvyros algoritmai ir DI modeliai, leidžiantys geriau atpažinti aplinką. Vis dėlto kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimų gedimo taškų, o net menkas sutrikimas gali virsti realia fizine rizika, jei robotas yra aukštas, sunkus ir juda greitai.

    „Unitree Robotics“ anksčiau yra pristačiusi humanoidinius prototipus, demonstruojančius greitą ėjimą, balansavimą ir dinamiškus judesius. Tokios demonstracijos patrauklios rinkodarai, tačiau realiame renginyje svarbiausia tampa ne įspūdingas pasirodymas, o aiškiai apibrėžtas saugos scenarijus: atstumas iki žiūrovų, avarinis stabdymas, greičio ribojimas ir operatoriaus kontrolė.

    Ką tai reiškia vartotojams ir organizatoriams

    Ekspertai pabrėžia, kad į viešas erdves keliami robotai turėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi mechanizmai, kol neįrodoma priešingai. Organizatoriams tai reiškia papildomas rizikos analizes, draudimo klausimus ir aiškias taisykles, kaip robotas elgsis praradęs orientaciją ar ryšį.

    Šis atvejis Pekine primena, kad technologinė pažanga ir sauga turi žengti koja kojon. Augant humanoidų skaičiui renginiuose ir paslaugų sektoriuje, visuomenės pasitikėjimą lems ne vien įspūdingi triukai, bet ir tai, kaip patikimai suvaldoma „blogiausio scenarijaus“ situacija.

  • Įspėjimas darbo rinkai: Kalifornijoje startuoja 100 000 humanoidų gamyba – ką tai pakeis?

    Kalifornijoje veiklą pradėjo nauja humanoidų gamykla, kuri žada per kelerius metus pasiekti iki 100 000 vienetų gamybos apimtis. Tai signalas, kad humanoidiniai robotai iš prototipų fazės sparčiai keliasi į pramoninę masinę gamybą ir netrukus gali tapti įprastu reiškiniu namuose bei paslaugų sektoriuje.

    Projektą vysto Norvegijos bendrovė „1X Technologies“, kurią remia „OpenAI“. Bendrovė skelbia, kad naujasis padalinys JAV leis greičiau pereiti nuo bandymų prie serijinės gamybos ir didinti robotų skaičių rinkoje, o kartu mažinti vieneto savikainą.

    Kas bus gaminama ir kam skirta

    Pagrindinis bendrovės kuriamas humanoidas pristatomas kaip namų pagalbininkas, gebantis atlikti paprastas kasdienes užduotis. Tarp numatomų funkcijų minimi tvarkymosi darbai, daiktų pernešimas, pagalba buityje ir bendravimas su žmogumi balsu.

    Humanoidų proveržį pastaraisiais metais spartina du veiksniai: pigesni ir našesni jutikliai bei baterijos, o taip pat DI pažanga, leidžianti robotams geriau suvokti aplinką ir mokytis iš veiksmų. Dėl to realistiškesnės tampa užduotys, kurios anksčiau robotams buvo per sudėtingos dėl nenuspėjamų namų sąlygų.

    Kainos, mastas ir realūs ribojimai

    Viešai minėta tokio tipo humanoido kaina siekia apie 18 000 eurų, tačiau galutinė komercinė kaina gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos ir paslaugų plano. Ekspertai pabrėžia, kad pirmosios masinės partijos dažniausiai būna brangesnės, o kainos krenta tik stabilizavus tiekimo grandinę ir padidinus apimtis.

    Vis dėlto masinė gamyba savaime nereiškia, kad robotai iškart taps universaliais namų darbuotojais. Didžiausi iššūkiai išlieka sauga, patikimumas realiomis sąlygomis, kritimų ir susidūrimų rizika, taip pat atsakomybė už incidentus ir duomenų apsauga, kai įrenginys nuolat veikia gyvenamojoje erdvėje.

    Ką tai reiškia darbui ir visuomenei

    Humanoidai dažniausiai pristatomi kaip sprendimas ten, kur trūksta darbuotojų, ypač slaugos ir pagalbos senjorams srityje. Senstančios visuomenės tendencijos JAV ir Europoje didina spaudimą sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, todėl technologijų bendrovės ieško būdų automatizuoti dalį fizinių, pasikartojančių užduočių.

    Kartu auga diskusijos dėl poveikio darbo rinkai, ypač paslaugų, logistikos ir paprastesnių pagalbinių darbų segmentuose. Praktikoje artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas mišrus modelis, kai robotai perima dalį rutininių veiklų, o žmonės lieka atsakingi už priežiūrą, saugą, emocinį kontaktą ir sudėtingesnius sprendimus.

    Technologijų lenktynės dėl humanoidų vyksta visame pasaulyje, o naujos gamyklos atidarymas JAV rodo, kad rinka pereina į naują etapą. Jei bendrovei pavyks užtikrinti patikimą gamybą ir saugų naudojimą, humanoidiniai robotai gali tapti realiu produktu ne tik laboratorijoms, bet ir plačiajai vartotojų rinkai.

  • Karo ateitis jau čia: Ukrainoje pirmąkart išbandyti humanoidiniai robotai – kam jie skirti

    Ukrainoje vis dažniau išbandomos technologijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. JAV startuolis „Foundation Future Industries“ pranešė, kad pirmą kartą istorijoje karo zonoje demonstracinei misijai panaudojo humanoidinius robotus.

    Pasak bendrovės, į Ukrainą metų pradžioje buvo išsiųsti „Phantom MK-1“ prototipai. Jų tikslas buvo praktiškai pademonstruoti, kaip tokio tipo robotai galėtų atlikti pagalbines užduotis vietose, kuriose žmonėms rizika yra didžiausia.

    Didžiausias dėmesys, kaip teigiama, skirtas logistikai ir krovinių pristatymui pavojingose zonose. Tokiose situacijose net paprastas amunicijos, vandens ar medicinos priemonių nugabenimas gali tapti mirtinai pavojingas, todėl robotizuotos platformos matomos kaip būdas sumažinti karių patiriamą riziką.

    „Foundation Future Industries“ įkūrėjas Sanketas Pathakas yra sakęs, kad moderni robotika pirmiausia turėtų pakeisti žmogų ten, kur pavojus yra didžiausias.

    Ukrainos pasirinkimas, bendrovės teigimu, nebuvo atsitiktinis. Šalis tapo realių sąlygų poligonu, kuriame itin sparčiai vystomos ir tikrinamos bepiločių, robotizuotų platformų bei dirbtinis intelektas sprendimų galimybės, nes technologijos čia susiduria su tikrais apribojimais: trikdymu, sudėtingu reljefu ir nuolat kintančia taktika.

    Kol kas „Phantom MK-1“ galimybės apibūdinamos kaip ribotos. Skelbiama, kad robotas gali gabenti apie 20 kilogramų krovinį, o autonomiškumas ir patikimumas dar reikalauja tolesnio tobulinimo, ypač kalbant apie ilgalaikį darbą lauke ir atsparumą pažeidimams.

    Tuo pat metu bendrovė jau ruošia naują versiją „Phantom 2“, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti maždaug dvigubai didesnę keliamąją galią. Kartu planuojama plėsti gamybą iki tūkstančių vienetų per metus ir per artimiausius 18 mėnesių vykdyti gilesnius bandymus kartu su JAV kariuomene.

    Gynybos sektoriuje tokie bandymai vertinami kaip platesnės tendencijos dalis, kai vis daugiau funkcijų kare perduodama nuotolinėms ar pusiau autonominėms sistemoms. Logistika, žvalgyba ir evakuacija laikomos sritimis, kur robotai gali duoti greičiausią praktinę naudą, tačiau kartu kyla ir klausimų dėl patikimumo, valdymo saugumo bei atsakomybės už sprendimus, jei sistemos būtų integruojamos su dirbtinis intelektas sprendimais.

  • Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Šanchajuje vykusioje World Artificial Intelligence Conference 2026 pristatytas naujas „Run Robotics“ kūrinys, vadinamas robo kentauru. Gamintojas pabrėžia, kad daugiau kaip 95 proc. pagrindinių komponentų pagaminta Kinijoje, o tai siejama su šalies robotikos grandinių savarankiškumu.

    Nors pavadinimas primena mitinį kentaurą, konstrukcija labiau primena visureigio platformos ir humanoidinės viršutinės dalies hibridą. Apatinė dalis turi keturis ratus, todėl įrenginys greitai įveikia nelygią dangą, griuvėsius ar pramonines aikšteles, kur įprasti inspekciniai robotai dažnai stringa.

    Viršuje įrengtos dvi manipuliatoriaus tipo rankos, skirtos darbui su įranga, kliūčių šalinimui ir užduotims, kurioms reikia tikslaus suėmimo. „Run Robotics“ nurodo, kad robotas taikomas metalurgijos įmonėse, kasyklose, naftos perdirbimo gamyklose, elektrinėse, branduoliniuose objektuose, taip pat gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijose.

    Standartiškai robo kentauras gali gabenti 100–120 kilogramų krovinį, o maksimalus statinis keliamasis pajėgumas siekia 210 kilogramų. Modulinė platforma leidžia komplektuoti skirtingus įrankius, griebtuvus, precizines robotines plaštakas ar daugiamates jėgos jutiklių sistemas pagal konkrečią užduotį.

    Orientacijai aplinkoje naudojama suvokimo sistema su lidaru, stereovaizdu ir gylio kameromis, teigia gamintojas. Tokia įranga leidžia atpažinti žmones ir kliūtis, identifikuoti vožtuvus, vamzdynus bei matavimo prietaisus, o tuomet savarankiškai suplanuoti maršrutą ir pasiekti darbo vietą nuo aplinkos analizės iki veiksmo atlikimo.

    „Run Robotics“ skelbia, kad automatizuotą gamybos liniją planuoja paleisti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o robotas jau sulaukė pirmųjų klientų. WAIC organizatoriai šiemet akcentavo pramoninį DI ir robotikos proveržį, o tokie hibridiniai sprendimai rodo kryptį, kai mobilumas ir manipuliavimas jungiami į vieną platformą pavojingoms, žmogui rizikingoms aplinkoms.

    Ši premjera siejasi su platesne Kinijos robotikos plėtros politika: šalyje spartėja humanoidinių ir keturkojų robotų kūrimas bei jų pritaikymas pramonėje. Tokios sistemos vis dažniau projektuojamos ne vien demonstracijoms, o realioms ūkio užduotims, kur svarbiausi tampa patikimumas, autonomija ir darbas 24 valandas per parą.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Humanoidiniai robotai pirmą kartą atliko operacijas: mokslininkai sako, tai keis ligonines

    Humanoidiniai robotai pirmą kartą atliko operacijas: mokslininkai sako, tai keis ligonines

    Pasaulyje pirmą kartą nuotoliniu būdu valdomi humanoidiniai robotai atliko operacijas per ikiklinikinius bandymus su dideliais neprimatais. Tyrėjų teigimu, toks proveržis gali atverti kelią chirurginei pagalbai ten, kur trūksta specialistų ir modernios įrangos.

    Eksperimentą aprašė žurnalas „Nature“, o jį įgyvendino Kalifornijos universiteto San Diege inžinierių ir chirurgų komanda. Vieno bandymo metu žmogus chirurgas dirbo su humanoidiniu robotu kaip asistentu, o kito metu du robotai veikė greta, atlikdami procedūrą be tiesioginės žmogaus pagalbos.

    Kuo skiriasi nuo įprastų robotų?

    Šiuo metu plačiausiai taikomos robotinės chirurgijos platformos paprastai remiasi 3–4 robotinėmis rankomis, specializuotais instrumentais ir uždaromis programinėmis sistemomis. Tokia įranga gali sverti šimtus kilogramų, reikalauja paruoštos infrastruktūros ir nemažos komandos konfigūracijai.

    Tyrime naudoti humanoidiniai robotai buvo apie 1,5 metro ūgio ir maždaug 27 kilogramų masės. Svarbi detalė ta, kad jie su adapteriais gali naudoti įprastus chirurginius įrankius ir užima gerokai mažiau vietos, todėl teoriškai būtų lengviau pritaikomi mažesnėse gydymo įstaigose.

    Kur tai galėtų būti pritaikyta?

    Mokslininkai akcentuoja universalumą: mobilūs humanoidai galėtų padėti mažose regioninėse ligoninėse, atokiose vietovėse ar nelaimių zonose, kur komandoms sunku greitai atvykti. Taip pat minimos ir ekstremalios aplinkos, pavyzdžiui, būsimos kosminės misijos, kur medicininė pagalba turėtų būti kuo savarankiškesnė.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokios sistemos galėtų būti naudojamos ne tik pačiai operacijai, bet ir kaip visavertė komandos dalis: paruošti operacinę, paduoti instrumentus, padėti standartizuoti veiksmus ir sumažinti personalo apkrovą.

    Didžiausi iššūkiai: greitis ir ryšys

    Kol kas technologija toli gražu nėra paruošta kasdieniam naudojimui ligoninėse. Bandymų metu robotus reikėjo ne kartą kalibruoti, todėl procedūros užtruko ilgiau nei su dabartinėmis robotinės chirurgijos sistemomis.

    Kita kritinė problema yra vėlinimas tarp chirurgo judesio ir roboto reakcijos, ypač kai valdymas vyksta per ryšio kanalus. Medicinoje net ir nedidelis vėlavimas gali turėti reikšmės tikslumui, saugumui ir sprendimų priėmimo greičiui.

    Vis dėlto tyrėjai vertina rezultatą kaip svarbų įrodymą, kad humanoidiniai robotai gali realiai veikti operacinės aplinkoje. Artimiausias etapas, pasak jų, būtų patikimumo didinimas, geresnis jutiklių ir valdymo tikslumas bei saugumo standartai prieš pereinant prie bandymų su žmonėmis.

    „Tai rodo, kad humanoidiniai robotai ateityje galėtų ne tik asistuoti chirurgams, bet ir atlikti dalį procedūrų nuotoliniu būdu, kai žmogaus specialisto vietoje nėra“, – sakė tyrėjai.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidiniai robotai vis dažniau demonstruoja įspūdingus triukus laboratorijose, tačiau tikrasis jų pajėgumo testas prasideda sudėtingoje, nenuspėjamoje aplinkoje. Tokią ribinę situaciją pademonstravo projektas, kurio metu humanoidinis robotas Pemba pasiekė Ekvadoro ugnikalnio Chimborazo aukštikalnes.

    Projekto autoriai skelbia, kad Pemba, sukurtas remiantis „Unitree G1“ platforma, bandymų metu pasiekė maždaug 6 200 metrų aukštį virš jūros lygio. Iniciatyvą koordinuoja inžinierius Pablo Berlanga Boemare, o ilgalaikis tikslas – perkelti bandymus į Himalajus ir patikrinti, kaip humanoidinis robotas veiktų artėjant prie 8 000 metrų zonos.

    Sumanymo esmė nėra vien rekordas ar reklaminis žygis. Kūrėjai siekia įvertinti, ar ateityje humanoidiniai robotai galėtų pakeisti žmones stebint sunkiai pasiekiamas vietoves, kur nuolatinė infrastruktūra kainuotų brangiai, o darbas būtų pavojingas.

    Tokiose situacijose vienas mobilus įrenginys su kameromis, jutikliais, DI ir ryšiu galėtų patruliuoti didelius plotus ir rinkti duomenis realiuoju laiku. Tai galėtų būti pritaikoma nelegalios miškų kirtimo veiklos fiksavimui, laukinės gyvūnijos stebėsenai ar klimato kaitos ženklų, pavyzdžiui, ledynų traukimosi, dokumentavimui.

    Vis dėlto Chimborazo bandymas nebuvo visiškai autonominis. Kūrėjų pateiktais duomenimis, robotas savarankiškai judėjo atkarpose, kur šlaito nuolydis buvo mažesnis nei 30 laipsnių, o statesnėse ir techniškai sudėtingesnėse vietose jį pernešdavo ekspedicijos komanda.

    Inžinierių teigimu, svarbiausia buvo patikrinti mechaniką ir valdymo sistemas aplinkoje, kuri ypač nepalanki elektronikai. Dideliame aukštyje įprasta susidurti su staigiais orų pokyčiais, žema temperatūra ir reta atmosfera, o tai tiesiogiai veikia baterijų našumą, variklių darbą ir jutiklių stabilumą.

    Siekiant sumažinti rizikas, robotui pritaikyti šilumos valdymo sprendimai ir papildoma izoliacija, integruota į apsauginį apdangalą. Kūrėjai remiasi ir ankstesniais bandymais šalto klimato sąlygomis, kai panašios klasės įrenginiai buvo testuojami itin žemoje temperatūroje.

    Kitas etapas, pasak projekto komandos, būtų bandymai Nepale, maršrute nuo bazinės stovyklos iki aukštųjų stovyklų zonoje, kur aukštis artėja prie 8 000 metrų. Ten toks robotas teoriškai galėtų rinkti mokslinius duomenis, padėti paieškos ir gelbėjimo operacijose ar prisidėti prie šiukšlių surinkimo, kuris Everesto regione tapo opia problema.

    Tačiau ambicingam planui gali kliudyti ne tik techniniai apribojimai, bet ir teisinė bazė. Kūrėjai atkreipia dėmesį, kad robotų naudojimas didelės rizikos ekspedicijose nėra aiškiai reglamentuotas, todėl reikėtų taisyklių dėl atsakomybės, saugos ir leidimų.

    Robotų bandymai kalnuose vis dažniau vertinami kaip viena griežčiausių realaus pasaulio laboratorijų, kur išryškėja konstrukcijos silpnybės. Jei humanoidiniai robotai išmoktų patikimai veikti šaltyje, aukštyje ir riboto ryšio sąlygomis, tai atvertų kelią platesniam jų panaudojimui ekstremaliose misijose, įskaitant poliarinius tyrimus ar sudėtingas gelbėjimo užduotis.