CP v2

Tag: Humanoidiniai robotai

  • Kinijos humanoidiniai robotai kelia paniką JAV: kalbama apie šnipinėjimą ir draudimus

    Pasaulinė robotikos rinka sparčiai auga, o Kinijos gamintojų proveržis vis dažniau kelia įtampą JAV. Vašingtonas viešai įspėja, kad kai kurie iš užsienio atkeliaujantys pažangūs robotai gali tapti ne tik pramonės įrankiu, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Didžiausias nerimas siejamas su humanoidiniais ir mobiliais robotais, kurie turi kameras, mikrofonus, ryšio modulius ir gali veikti šalia žmonių ar jautriose infrastruktūros vietose. JAV pareigūnai akcentuoja galimus duomenų nutekėjimo, nuotolinio valdymo ir kibernetinių atakų scenarijus.

    Kodėl robotai tapo saugumo klausimu

    Skirtingai nei įprasti pramoniniai manipuliatoriai, naujos kartos robotai dažnai naudoja DI, geba atpažinti aplinką ir savarankiškai priimti sprendimus. Tokios sistemos renka daug jutiklių duomenų, o tai kelia klausimų, kur šie duomenys saugomi, kas turi prieigą ir ar jie gali būti perduodami tretiesiems asmenims.

    JAV diskusijose vis dažniau minimos tiekimo grandinės rizikos: komponentų kilmė, programinės įrangos atnaujinimai ir galimi paslėpti pažeidžiamumai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir komerciškai patrauklus įrenginys gali būti vertinamas per nacionalinio saugumo prizmę, ypač jei jis naudojamas viešajame sektoriuje ar kritinėje infrastruktūroje.

    Technologijų varžybos ir rinka

    Kinija pastaraisiais metais intensyviai investuoja į automatizaciją, o robotikos plėtra tapo viena strateginių pramonės krypčių. Prie konkurencinio pranašumo prisideda masto ekonomija, sparčiai auganti vietos rinka ir glaudus gamybos ekosistemų ryšys, leidžiantis greitai mažinti kainas.

    JAV pusėje tuo pat metu stiprėja siekis didinti vietinę gamybą ir kurti alternatyvias tiekimo grandines. Analitikai pažymi, kad ribojimai ar papildomi patikros reikalavimai gali suteikti daugiau erdvės amerikiečių robotikos kūrėjams, tačiau kartu brangintų įrangą ir lėtintų diegimą įmonėse, kurios automatizaciją laiko būtinybe.

    Kas toliau: skaidymasis į bloką?

    Augant geopolitinei įtampai, robotika vis dažniau lyginama su ankstesniais ginčais telekomunikacijų ir puslaidininkių srityse. Rinkoje ryškėja tendencija kurti atskiras ekosistemas: skirtingus sertifikavimo standartus, ribojimus viešiesiems pirkimams ir griežtesnes taisykles dėl duomenų saugojimo.

    Jei šios kryptys stiprės, pasaulinė robotikos rinka gali fragmentuotis, o tarptautinė prekyba robotais ir jų komponentais taps labiau priklausoma nuo politinių sprendimų. Verslui tai reikštų didesnį dėmesį atitikties reikalavimams, auditams ir aiškiai apibrėžtai duomenų valdymo politikai.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad realias rizikas turi mažinti ne vien draudimai, bet ir techninės priemonės: saugūs atnaujinimai, nepriklausomi saugumo testai, duomenų lokalizavimas, aiškūs tiekėjų atsakomybės mechanizmai. Robotų era artėja prie momento, kai technologinis pranašumas bus vertinamas kartu su pasitikėjimu.

  • „Boston Dynamics“ robotai sprogdina internetą: Naujuosius pasitiko beprotišku šokiu

    „Boston Dynamics“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos robotai Atlas, Spot ir Handle Naujuosius metus pasitinka sinchronišku šokiu. Kompanija jau ne kartą demonstravo, ką gali jos sukurti robotai, tačiau šįkart didžiausią įspūdį palieka judesių tikslumas ir ritmas.

    Vaizdo įraše matyti visa „Boston Dynamics“ robotų „šeima“: humanoidas Atlas, keturkojis Spot ir dėžes kilnojantis Handle. Jie juda suderintai, keičia pozicijas, šoka poromis ir grupėmis, o choreografija primena profesionalų sceninį pasirodymą.

    Kodėl šis šokis svarbus?

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pramoginis triukas, tačiau tokie pasirodymai turi aiškią technologinę prasmę. Sinchroninis šokis reikalauja tikslaus pusiausvyros valdymo, greitos reakcijos į klaidas, koordinacijos tarp skirtingų robotų ir patikimo judėjimo planavimo realiu laiku.

    Robotams būtina stabiliai veikti net tada, kai judesiai yra staigūs, o atramos taškai nuolat keičiasi. Tai tie patys gebėjimai, kurių vėliau reikia dirbant sandėliuose, statybose, logistikoje ar atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, kur aplinka yra nenuspėjama.

    Kaip pasikeitė Atlas ir Spot

    „Boston Dynamics“ robotų vaizdo įrašai gerai parodo, kaip per kelerius metus pasikeitė judesių sklandumas. Ankstesnės Atlas kartos atrodė kampuotos, o dabar judėjimas tapo gerokai natūralesnis, mažiau „trūkčiojantis“ ir labiau primenantis žmogaus koordinaciją.

    Spot, kuris vis dažniau naudojamas realiose patikros ir stebėsenos užduotyse, tokiuose pasirodymuose demonstruoja stabilų vaikščiojimą, posūkius ir judesių kontrolę. Tai tiesiogiai siejasi su tuo, kad keturkojai robotai turi išlikti patikimi ant skirtingų dangų, laiptais ar nelygiu reljefu.

    Pramoga ar rimtas signalas rinkai?

    Nors vaizdo įrašas kuriamas kaip šventinis reginys, jis kartu veikia ir kaip demonstracija potencialiems klientams bei investuotojams. Robotikos rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti pasikartojančius ir pavojingus darbus, o vieši „gyvi“ testai parodo, kiek toli pažengė valdymo sistemos.

    Šokis tampa paprastu būdu parodyti sudėtingą dalyką: robotas gali būti ne tik stabilus laboratorijoje, bet ir tikslus, greitas bei suderintas su kitais robotais. Tokie gebėjimai vis dažniau siejami su DI pažanga, kai valdymo algoritmai mokosi efektyviau planuoti judesius ir prisitaikyti prie aplinkos.

    „Boston Dynamics“ šventinis klipas dar kartą primena, kad robotų galimybės sparčiai artėja prie praktinio, kasdienio pritaikymo, o įspūdingas reginys dažnai slepia labai konkretų tikslą: įrodyti patikimumą realioms užduotims.

  • JAV uždraudė naujų humanoidinių ir keturkojų robotų importą: sprendimas siejamas su saugumu

    JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) paskelbė draudimą importuoti naujus užsienyje pagamintus humanoidinius robotus, taip pat dalį kitų pažangių įrenginių, kurių komponentai naudojami energetikos ir skaitmeninėje infrastruktūroje. Sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir tiekimo grandinių rizikomis.

    Pasak agentūros Associated Press, draudimas apima ir naujus keturkojus robotus, dažnai vadinamus robotais šunimis. Taip pat apribotas ir tam tikrų inverterių importas, kurie naudojami nuolatinę srovę paverčiant kintamąja ir yra svarbūs atsinaujinančios energetikos, duomenų centrų bei buitinės technikos grandinėse.

    Kas konkrečiai uždrausta?

    FCC akcentuoja, kad priemonės taikomos naujoms importuojamų įrenginių versijoms, o ne visai iki šiol rinkoje buvusiai įrangai. Tai reiškia, kad sprendimas pirmiausia nukreiptas į naujus modelius ir jų atnaujintas modifikacijas, kurios galėtų patekti į JAV rinką artimiausiu metu.

    Komisijos argumentas išlieka tas pats, kurį JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko technologijų srityje: kritinių tiekimo grandinių ir infrastruktūros apsauga nuo galimos priklausomybės bei kibernetinių rizikų. Robotika ir energijos konversijos įranga laikoma jautria sritimi, nes ji gali būti integruojama į pramonės, logistikos ar viešojo sektoriaus procesus.

    „Šios priemonės skirtos apsaugoti pagrindines JAV tiekimo grandines“, – sakė FCC pirmininkas Brendanas Carras.

    Kontekstas: didėjantys technologiniai ribojimai

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę JAV politiką, kai ribojamas kai kurių kiniškos kilmės technologijų importas, o kartu griežtinama pažangių JAV technologijų eksporto kontrolė. Pastaruoju metu JAV taip pat viešai svarsto papildomus saugiklius, susijusius su atvirojo kodo dirbtinis intelektas modelių naudojimu, kai jų kilmė ar tiekimo grandinė kelia klausimų.

    Technologijų sektoriuje tokie sprendimai dažniausiai turi dvejopą poveikį: vienu metu mažina rizikas, bet kartu didina spaudimą verslui ieškoti alternatyvų, perkelti gamybą ar perskirstyti komponentų tiekimą. Tai ypač aktualu robotikos rinkoje, kur didelė dalis gamybinių pajėgumų ir tiekėjų ekosistemos sutelkta Azijoje.

    Robotų rinka: Kinijos įmonių pranašumas

    Kaip nurodoma, tyrimų ir konsultacijų bendrovės Omdia duomenimis, 2025 metais pasaulinei rinkai buvo pristatyta apie 15 000 humanoidinių robotų. Dvi Kinijos pažangiosios robotikos bendrovės Unitree ir AGIBOT pristatė po daugiau nei 5 000 vienetų kiekviena, o JAV rinkos dalyviai, tokie kaip Tesla ir Figure, tiekė kelis šimtus arba mažiau.

    Toks disbalansas rodo, kodėl JAV sprendimai robotikos srityje tampa geopolitinės konkurencijos dalimi: rinka sparčiai auga, o gamybos mastas ir kaina dažnai lemia lyderystę. Tuo pat metu humanoidiniai ir keturkojai robotai vis dažniau taikomi ne tik pramonėje, bet ir saugumo, logistikos, sandėliavimo bei paslaugų segmentuose.

    Į JAV veiksmus sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija, apkaltinusi Vašingtoną nacionalinio saugumo sąvokos naudojimu siekiant riboti Kinijos įmonių veiklą. Pekinas teigia, kad tokia politika esą labiau kenkia JAV įmonėms ir vartotojams, nes mažina pasirinkimą ir gali kelti kaštus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: kaip greitai JAV rinka gali pakeisti ribojamus tiekėjus vietiniais arba sąjungininkų gamintojais ir ar tai nepabrangins robotikos bei energetikos sprendimų diegimo. Tuo pat metu prekybinė įtampa technologijų srityje gali dar labiau paveikti JAV ir Kinijos santykius.

  • „Mentee Robotics“ meta iššūkį rinkai: naujas humanoidas Menteebot žada stebinti DI gebėjimais

    Izraelio bendrovė „Mentee Robotics“ pristatė pirmąjį savo dvikojį humanoidinį robotą Menteebot, sukurtą taip, kad suprastų žmogaus kalbą ir mokytųsi atlikti užduotis. Įmonė teigia, jog tokia kombinacija gali paspartinti robotų pritaikymą kasdienėse situacijose ir pramonėje.

    Humanoidų rinka pastaraisiais metais suaktyvėjo, nes pigėja jutikliai, tobulėja kompiuterinė rega ir kalbos supratimas, o DI modeliai leidžia robotams veikti mažiau programuojant kiekvieną žingsnį. Dėl to vis daugiau gamintojų bando sukurti universalesnius robotus, galinčius atlikti platesnį darbų spektrą.

    Pagrindinis akcentas – mokymasis

    „Mentee Robotics“ vadovas prof. Amnonas Shashua pabrėžia, kad proveržį lemia kelių technologijų susiliejimas: kompiuterinė rega, natūralios kalbos supratimas, detalios simuliacijos ir metodai, leidžiantys perkeltI išmokimą iš virtualios aplinkos į realų pasaulį.

    „Esame ant kompiuterinės regos, natūralios kalbos supratimo, galingų simuliatorių ir perėjimo iš simuliacijos į realybę konvergencijos slenksčio“, – sakė prof. Amnonas Shashua.

    Vienas svarbiausių principų, kurį akcentuoja įmonė, yra simuliacija ir vėlesnis pritaikymas realiame pasaulyje, dažnai vadinamas Sim2Real. Tokiu būdu robotas gali „treniruotis“ virtualiai, o vėliau perkelti įgūdžius į tikras erdves, kur sąlygos būna gerokai mažiau nuspėjamos.

    Kaip Menteebot orientuojasi aplinkoje?

    Pasak „Mentee Robotics“, prototipas gali judėti sudėtingoje aplinkoje, vengti kliūčių ir naudoti rankas daiktams sugriebti bei perkelti. Tam pasitelkiamas 3D aplinkos suvokimas, erdvės žemėlapiai ir semantinis objektų supratimas, padedantis planuoti maršrutus.

    Toks funkcijų rinkinys yra būtinas, jei humanoidas turi dirbti ne laboratorijoje, o realiame būste ar sandėlyje, kur nuolat keičiasi žmonių judėjimas, objektų vieta ir apšvietimas. Būtent patikimumas ir saugus elgesys šalia žmogaus laikomi vienais didžiausių iššūkių visam sektoriui.

    Kada žada galutinę versiją?

    Įmonė nurodo du pagrindinius taikymo scenarijus: namų ūkį ir pramonę. Namų aplinkoje Menteebot būtų orientuojamas į kasdienes užduotis, tokias kaip tvarkymasis ar buitiniai darbai, o sandėliuose – į krovinių paiešką, pervežimą ir apdorojimą.

    „Mentee Robotics“ skelbia, kad galutinę Menteebot versiją planuoja pateikti iki 2025 metų pirmojo ketvirčio. Teigiama, kad sandėlio sąlygomis robotas turėtų gebėti pervežti iki 25 kilogramų svorį, tačiau realų tokio sprendimo pritaikomumą lems kaina, patikimumas ir saugos standartai.

  • Vokiečiai žada „geriausią pasaulyje“ humanoidą: ką sugebės 4NE-1 ir kada pasirodys

    Vokietijos robotikos bendrovė „Neura Robotics“ pranešė kurianti trečios kartos humanoidinį robotą 4NE-1, kurį planuoja pristatyti 2025 metų birželį. Kūrėjai tvirtina siekiantys sukurti vieną pažangiausių tokio tipo robotų rinkoje, galintį dirbti šalia žmonių.

    Skelbiama, kad 4NE-1 turėtų būti apie 1,8 metro ūgio ir sverti maždaug 80 kilogramų. Robotui numatoma iki 15 kilogramų keliamosios galios riba, o tai orientuoja jį į praktines užduotis namuose, sandėliuose ar lengvosios pramonės aplinkoje.

    Vienas iš akcentuojamų sprendimų – keičiami dilbiai, leidžiantys pritaikyti robotą skirtingiems darbams. Toks modulinis principas robotikoje tampa vis svarbesnis, nes sumažina poreikį kurti atskirus įrenginius kiekvienai funkcijai ir palengvina priežiūrą.

    „Neura Robotics“ taip pat mini jutiklinę odą ir mokymosi galimybes, kurios turėtų padėti robotui geriau orientuotis aplinkoje ir ilgainiui veikti tiksliau. Pramonėje ši kryptis siejama su saugesniu žmonių ir robotų bendradarbiavimu, kai įrenginys ne tik vykdo komandas, bet ir reaguoja į kontaktą bei situacinius pokyčius.

    Bendrovė komunikacijoje pabrėžia, kad tokie humanoidai būtų kuriami tam, kad žmonės mažiau laiko skirtų rutinai, o daugiau – kūrybai ir laisvalaikiui. Vis dėlto praktikoje dauguma gamintojų pirmiausia taikosi į sritis, kuriose trūksta darbo jėgos ir reikia pasikartojančių, fiziškai varginančių operacijų, pavyzdžiui, logistiką ir paprastą surinkimą.

    Humanoidų tema pastaruoju metu itin suaktyvėjo ir didžiausiose technologijų parodose, įskaitant CES, kur skirtingi gamintojai demonstruoja nuo prototipų iki beveik serijinei gamybai parengtų modelių. Rinką labiausiai stumia pažanga sensorių, baterijų, variklių ir DI srityse, tačiau iššūkiais išlieka sauga, patikimumas, reali eksploatacijos kaina ir gebėjimas stabiliai dirbti ne laboratorinėmis sąlygomis.

    Kol kas neatskleidžiama, kokia bus 4NE-1 kaina ir kada prasidės komerciniai užsakymai, tačiau 2025 metų pristatymo data leidžia manyti, kad projektas pereina iš demonstracinių bandymų į produktinę stadiją. Būtent realūs diegimai ir ilgalaikiai testai parodys, ar ambicija sukurti „geriausią pasaulyje“ humanoidą turi pagrindo.

  • Kinijoje pusmaratonyje robotai aplenkė bėgikus: DI šuolis ar pavojinga riba sportui?

    Pekine vykusiame pusmaratonyje užfiksuotas neeilinis vaizdas: distancijoje startavo humanoidiniai robotai, o dalį sportininkų jie netgi aplenkė. Dar prieš kelerius metus tai atrodė kaip mokslinė fantastika, tačiau dabar tokie bandymai jau persikelia į realias varžybų sąlygas.

    Svarbu ir tai, kad didžioji dalis robotų šįkart sugebėjo finišuoti, nors ankstesniuose bandymuose nemažai modelių nepasiekdavo net starto arba sustodavo trasoje. Tai rodo, kad judėjimo stabilumas, energijos valdymas ir pusiausvyros algoritmai per trumpą laiką padarė akivaizdų progresą.

    Kas nulėmė tokį progresą

    Humanoidinių robotų proveržį labiausiai lemia gerėjantys jutikliai, tikslesni varikliai ir pažangesnės valdymo sistemos, kurios realiu laiku koreguoja žingsnį ir kūno padėtį. Tokiuose bėgimuose ypač svarbu ne tik greitis, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie dangos, posūkių, vibracijų bei staigių apkrovų.

    Didelę reikšmę turi ir DI, leidžiantis robotams efektyviau planuoti judėjimą bei taupyti energiją. Vis dėlto vienas ryškiausių šio tipo renginių aspektų yra tai, kad robotams dažnai vis dar reikia techninės priežiūros, o kai kurie modeliai trasoje patiria kritimų ar sutrikimų.

    Ką tai reiškia sportui ir pramonei

    Tokie startai visų pirma yra technologijų demonstracija, o ne lygiavertė sportinė konkurencija su žmonėmis. Robotų bėgimas padeda kūrėjams testuoti patikimumą, aušinimą, baterijų ištvermę ir programinės įrangos stabilumą ten, kur klaidos kainuoja ne taškus, o sustojimą.

    Pramonėje ši pažanga siejama su ateities pritaikymu logistikoje, gelbėjimo operacijose ar darbuose pavojingose aplinkose, kur žmogui rizika per didelė. Kartu auga diskusija, kaip atskirti sporto varžybas žmonėms ir technologijų bandymus, kad išliktų aiškios taisyklės ir sąžiningas palyginamumas.

    Šiandien klausimas vis dažniau skamba ne ar robotai gali bėgti kartu su žmonėmis, o kada jie tai darys stabiliai ir be pagalbos. Tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, žmogaus adaptacija, sprendimų priėmimas stresinėse situacijose ir natūrali biomechanika išlieka sunkiai nukopijuojami pranašumai.

  • Robotui „įšventino“ vienuolį: pirmą kartą Seule jis meldėsi su budistais Čogesos šventykloje

    Pietų Korėjoje užfiksuotas neįprastas precedentas: humanoidinis robotas pirmą kartą dalyvavo budistų vienuolių maldos ceremonijoje Čogesos šventykloje Seule. Pasak vietos žiniasklaidos, tai įvyko prieš artėjančias Budos gimimo dienos minėjimo šventes, kai šventyklose vyksta intensyvesnės religinės ir kultūrinės programos.

    Per ceremoniją robotas buvo aprengtas tradiciniais budistų apdarais ir atliko ritualines, simbolines veiksmų sekas. Jam suteiktas vardas „Gabi“, o pačioje šventykloje akcentuota, kad tai nėra bandymas pakeisti žmogų religiniame gyvenime, bet veikiau kultūrinė ir edukacinė iniciatyva.

    Kas yra „Gabi“ ir ką jis darė

    Robotui uždėtas maldos vėrinys su 108 karoliukais, svarbiais budizmo tradicijoje, o taip pat pritvirtintas lotoso žibintų festivalio simbolis. Ceremonijos metu jis suglaudė delnus maldos gestu, nusilenkė vienuoliams ir judesiais „prisijungė“ prie bendro ritualo su Čoge ordino atstovais.

    Šventykla nurodė, kad robotas bus įtraukiamas į kultūrinius renginius ir vėliau gali pasirodyti lotoso žibintų festivalyje, kuris Pietų Korėjoje sutraukia minias lankytojų. Organizatoriai aiškina, kad iniciatyva skirta dialogui tarp tradicijos ir šiuolaikinių technologijų, ypač siekiant sudominti jaunesnę auditoriją.

    Technologijų ir religijos sandūra

    Humanoidinis robotas sukurtas Kinijos bendrovės „Unitree Robotics“, o kaip platforma minimas modelis G1, apie 130 centimetrų ūgio. Tokie robotai pastaraisiais metais tampa vis labiau matomi ne tik pramonėje, bet ir viešajame sektoriuje, edukacijoje bei renginiuose, kur svarbi simbolinė „žmogiška“ išvaizda ir interakcija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad visuomenėse daugėja projektų, kuriuose DI ir robotika pasitelkiami kaip komunikacijos priemonė: nuo gidų muziejuose iki pagalbininkų sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto religinės praktikos erdvė išlieka jautri, todėl dažniausiai pabrėžiama, kad technologijos čia naudojamos ne kaip tikėjimo pakaitalas, o kaip kultūrinis tiltas.

    Pastaruoju metu daug diskutuojama ir apie saugumo bei atsakomybės klausimus, kai robotai veikia žmonių aplinkoje. Dėl to organizatoriai paprastai aiškiai apibrėžia roboto vaidmenį, prižiūrėjimą ir ribas, kad viešose ceremonijose būtų išvengta incidentų ir klaidingų interpretacijų.

  • „Xpeng“ pristatė kone žmogų primenantį robotą: turi odą, raumenis ir net stuburą

    Kinijos automobilių technologijų bendrovė „Xpeng“ pristatė naujos kartos humanoidinį robotą-asistentą „Iron“. Gamintojas pabrėžia, kad tai vienas realistiškiausių iki šiol parodytų sprendimų, kuriame imituojami žmogaus kūno elementai: stuburas, oda ir sintetiniai raumenys.

    Tokio tipo humanoidų kūrimas pastaraisiais metais smarkiai suaktyvėjo, nes įmonės ieško būdų, kaip automatizuoti pasikartojančius darbus gamyklose, sandėliuose ir paslaugų sektoriuje. Dėl pažangios sensorių, valdymo programinės įrangos ir DI robotai tampa vis universalesni, tačiau masinis pritaikymas vis dar priklauso nuo kainos, patikimumo ir saugumo.

    Kaip atrodo ir ką gali

    Skelbiama, kad natūralesnius judesius robotui užtikrina dirbtiniai kaulų ir raumenų analogai. „Iron“ ūgis siekia 1,78 metro, o svoris – 70 kilogramų, tad pagal proporcijas jis artimas suaugusiam žmogui.

    Gamintojas nurodo, kad robotas gali kalbėti, vaikščioti, paimti daiktus ir reaguoti į aplinką. Taip pat patobulintas sąnarių paslankumas ir pridėtas pasyvus laisvės laipsnis pėdos srityje, kad eisena atrodytų lengvesnė ir natūralesnė.

    Akumuliatorius ir gamybos planai

    „Xpeng“ teigia, kad tai pirmasis pasaulyje humanoidinis robotas su visiškai kietojo kūno akumuliatoriumi. Tokia baterijų kryptis rinkoje vertinama dėl potencialiai didesnio energijos tankio ir saugumo, tačiau realios naudos praktikoje dažnai paaiškėja tik pradėjus didesnės apimties gamybą.

    Robotą planuojama siūlyti ir vyriško, ir moteriško dizaino versijomis, taip pat numatomos skirtingos komplektacijos. Pranešama, kad gamyba turėtų startuoti 2026 metų balandį, o kaina viešai dar neskelbiama.

    Kodėl humanoidai dabar taip išpopuliarėjo

    Humanoidinių robotų bumas siejamas su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose ir sparčiai gerėjančiu robotų gebėjimu „suprasti“ aplinką. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai išlieka sauga šalia žmonių, stabilus darbas realiose, chaotiškose erdvėse ir aiškus ekonominis atsiperkamumas.

    Jei „Iron“ deklaruojamos savybės pasitvirtins praktiškai, tokie robotai pirmiausia gali atsirasti pramonėje ir logistikoje, kur užduotys yra standartizuotos, o aplinka – kontroliuojama. Plačiam naudojimui namuose paprastai prireikia daugiau laiko, nes reikalavimai patikimumui ir saugumui yra gerokai griežtesni.

  • „Hyundai“ ruošia humanoidus Atlas: nuo 2028 metų jie gali keisti darbą gamyklose

    Automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė humanoidinį robotą „Atlas“, kurį planuoja diegti gamyklose, kad šis perimtų fiziškai sunkius ir monotoniškus darbus. Bendrovė skelbia, jog tai yra platesnės automatizacijos strategijos dalis, siekiant didinti našumą ir mažinti darbuotojų patiriamą fizinę apkrovą.

    Pirmiausia „Atlas“ būtų patikimos rutininės operacijos prie konvejerio, pavyzdžiui, detalių išdėliojimas, komponentų paėmimas ir jų pateikimas į surinkimo zonas. Tokios užduotys dažnai reikalauja tūkstančių pasikartojančių judesių per pamainą, todėl robotizacija čia laikoma vienu greičiausių būdų mažinti traumų ir perdegimo riziką.

    „Hyundai“ nurodo, kad reali „Atlas“ darbo pradžia automobilių gamyklose planuojama nuo 2028 metų, o iki 2030 metų robotą ketinama pritaikyti sudėtingesniems etapams. Tai apimtų darbus, kur reikia didesnio tikslumo, ištvermės ir stabilaus veikimo kintančiomis sąlygomis, kai žmogaus klaidų tikimybė didėja dėl nuovargio.

    Kuo išsiskiria „Atlas“

    Bendrovės teigimu, robotas turi žmogaus rankoms artimas manipuliatorių proporcijas, lytėjimo jutiklius ir pilnai besisukančius sąnarius, kad galėtų patikimai suimti skirtingų formų detales. Skelbiama, kad „Atlas“ gali kelti iki 50 kilogramų svorio krovinius ir dirbti nuo minus 20 iki plius 40 laipsnių temperatūroje.

    Toks parametrų derinys aktualus ne tik surinkimo linijoms, bet ir sandėliavimui bei vidinei logistikai, kur dažnai reikia pernešti sunkesnius krovinius, dirbti tarp lentynų ar pakrovimo zonose. Praktikoje būtent logistika ir sandėliai yra sritys, kuriose robotai diegiami sparčiausiai, nes procesai lengviau standartizuojami.

    Platesnė tendencija pramonėje

    „Hyundai“ nėra vienintelė bendrovė, investuojanti į humanoidinę robotiką: panašius sprendimus bando ir kiti automobilių gamintojai bei technologijų įmonės. Pramonė siekia robotų, kurie galėtų dirbti žmogui pritaikytose erdvėse, naudoti įprastus įrankius ir nereikalautų visiško gamyklų perplanavimo.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien mechanika, bet ir valdymas, sauga bei patikimumas realiose darbo sąlygose. Čia vis didesnį vaidmenį atlieka DI, leidžiantis robotams geriau atpažinti objektus, prisitaikyti prie aplinkos ir tiksliau atlikti manipuliacijas, tačiau gamykloms svarbiausia išlieka prognozuojamas veikimas ir aiški ekonominė grąža.

    Jei „Atlas“ bandymai pasiteisins, tai gali tapti dar vienu ženklu, kad humanoidiniai robotai iš eksperimentų zonos pereina į kasdienę pramonės praktiką. Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiais metais robotai dažniau papildys darbuotojų komandas, o ne visiškai jas pakeis, ypač ten, kur reikia greito sprendimų priėmimo ir nestandartinių veiksmų.

  • „Unitree“ robotas Pekine pašėlo minioje: vaizdo įrašas kelia klausimų dėl humanoidų saugumo

    Pekine viešo renginio metu humanoidinis „Unitree Robotics“ robotas patyrė techninį sutrikimą ir, akivaizdžiai praradęs judesių kontrolę, ėmė chaotiškai mosuoti galūnėmis šalia žmonių. Įvykio vaizdo įrašas sparčiai išplito internete ir paskatino diskusijas apie tokių įrenginių saugą viešose erdvėse.

    Pagal liudininkų ir vaizdo medžiagos aprašymus, robotas turėjo dalyvauti pasirodyme ir atlikti sinchronizuotus judesius, tačiau netikėtai ėmė elgtis neprognozuojamai. Teigiama, kad jis netyčia kliudė šalia buvusį vaiką, o operatorius įsikišo ir sustabdė įrenginį nuotoliniu būdu.

    Kas nutinka, kai sutrinka valdymas

    Tokie incidentai dažniausiai siejami ne su sąmoningu roboto „sprendimu“, o su valdymo grandinės klaidomis: sensorių duomenų neatitikimais, programinės įrangos gedimais, ryšio trukdžiais ar net netikėtais aplinkos veiksniais. Viešose erdvėse robotams tenka dirbti triukšme, minioje, esant staigiems judesiams ir nenuspėjamoms kliūtims.

    Pramonėje ir logistikoje saugos standartai jau seniai remiasi aiškiu principu: kuo arčiau žmogaus veikia automatizuotas įrenginys, tuo griežtesnės turi būti apsaugos priemonės. Humanoidai, skirti pasirodymams ar bendravimui, šią ribą dar labiau priartina, todėl aktualėja ir mechaninės saugos sprendimai, ir programiniai ribotuvai.

    Humanoidų bumas ir naujos rizikos

    Pastaraisiais metais humanoidiniai robotai sparčiai populiarėja, nes tobulėja varikliai, baterijos, pusiausvyros algoritmai ir DI modeliai, leidžiantys geriau atpažinti aplinką. Vis dėlto kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimų gedimo taškų, o net menkas sutrikimas gali virsti realia fizine rizika, jei robotas yra aukštas, sunkus ir juda greitai.

    „Unitree Robotics“ anksčiau yra pristačiusi humanoidinius prototipus, demonstruojančius greitą ėjimą, balansavimą ir dinamiškus judesius. Tokios demonstracijos patrauklios rinkodarai, tačiau realiame renginyje svarbiausia tampa ne įspūdingas pasirodymas, o aiškiai apibrėžtas saugos scenarijus: atstumas iki žiūrovų, avarinis stabdymas, greičio ribojimas ir operatoriaus kontrolė.

    Ką tai reiškia vartotojams ir organizatoriams

    Ekspertai pabrėžia, kad į viešas erdves keliami robotai turėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi mechanizmai, kol neįrodoma priešingai. Organizatoriams tai reiškia papildomas rizikos analizes, draudimo klausimus ir aiškias taisykles, kaip robotas elgsis praradęs orientaciją ar ryšį.

    Šis atvejis Pekine primena, kad technologinė pažanga ir sauga turi žengti koja kojon. Augant humanoidų skaičiui renginiuose ir paslaugų sektoriuje, visuomenės pasitikėjimą lems ne vien įspūdingi triukai, bet ir tai, kaip patikimai suvaldoma „blogiausio scenarijaus“ situacija.