CP v2

Tag: Humanoidiniai robotai

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidiniai robotai vis dažniau demonstruoja įspūdingus triukus laboratorijose, tačiau tikrasis jų pajėgumo testas prasideda sudėtingoje, nenuspėjamoje aplinkoje. Tokią ribinę situaciją pademonstravo projektas, kurio metu humanoidinis robotas Pemba pasiekė Ekvadoro ugnikalnio Chimborazo aukštikalnes.

    Projekto autoriai skelbia, kad Pemba, sukurtas remiantis „Unitree G1“ platforma, bandymų metu pasiekė maždaug 6 200 metrų aukštį virš jūros lygio. Iniciatyvą koordinuoja inžinierius Pablo Berlanga Boemare, o ilgalaikis tikslas – perkelti bandymus į Himalajus ir patikrinti, kaip humanoidinis robotas veiktų artėjant prie 8 000 metrų zonos.

    Sumanymo esmė nėra vien rekordas ar reklaminis žygis. Kūrėjai siekia įvertinti, ar ateityje humanoidiniai robotai galėtų pakeisti žmones stebint sunkiai pasiekiamas vietoves, kur nuolatinė infrastruktūra kainuotų brangiai, o darbas būtų pavojingas.

    Tokiose situacijose vienas mobilus įrenginys su kameromis, jutikliais, DI ir ryšiu galėtų patruliuoti didelius plotus ir rinkti duomenis realiuoju laiku. Tai galėtų būti pritaikoma nelegalios miškų kirtimo veiklos fiksavimui, laukinės gyvūnijos stebėsenai ar klimato kaitos ženklų, pavyzdžiui, ledynų traukimosi, dokumentavimui.

    Vis dėlto Chimborazo bandymas nebuvo visiškai autonominis. Kūrėjų pateiktais duomenimis, robotas savarankiškai judėjo atkarpose, kur šlaito nuolydis buvo mažesnis nei 30 laipsnių, o statesnėse ir techniškai sudėtingesnėse vietose jį pernešdavo ekspedicijos komanda.

    Inžinierių teigimu, svarbiausia buvo patikrinti mechaniką ir valdymo sistemas aplinkoje, kuri ypač nepalanki elektronikai. Dideliame aukštyje įprasta susidurti su staigiais orų pokyčiais, žema temperatūra ir reta atmosfera, o tai tiesiogiai veikia baterijų našumą, variklių darbą ir jutiklių stabilumą.

    Siekiant sumažinti rizikas, robotui pritaikyti šilumos valdymo sprendimai ir papildoma izoliacija, integruota į apsauginį apdangalą. Kūrėjai remiasi ir ankstesniais bandymais šalto klimato sąlygomis, kai panašios klasės įrenginiai buvo testuojami itin žemoje temperatūroje.

    Kitas etapas, pasak projekto komandos, būtų bandymai Nepale, maršrute nuo bazinės stovyklos iki aukštųjų stovyklų zonoje, kur aukštis artėja prie 8 000 metrų. Ten toks robotas teoriškai galėtų rinkti mokslinius duomenis, padėti paieškos ir gelbėjimo operacijose ar prisidėti prie šiukšlių surinkimo, kuris Everesto regione tapo opia problema.

    Tačiau ambicingam planui gali kliudyti ne tik techniniai apribojimai, bet ir teisinė bazė. Kūrėjai atkreipia dėmesį, kad robotų naudojimas didelės rizikos ekspedicijose nėra aiškiai reglamentuotas, todėl reikėtų taisyklių dėl atsakomybės, saugos ir leidimų.

    Robotų bandymai kalnuose vis dažniau vertinami kaip viena griežčiausių realaus pasaulio laboratorijų, kur išryškėja konstrukcijos silpnybės. Jei humanoidiniai robotai išmoktų patikimai veikti šaltyje, aukštyje ir riboto ryšio sąlygomis, tai atvertų kelią platesniam jų panaudojimui ekstremaliose misijose, įskaitant poliarinius tyrimus ar sudėtingas gelbėjimo užduotis.

  • „Nvidia“ meta iššūkį humanoidams: Computex parodė H2 Plus, DI šerdyje – „Blackwell“

    „Nvidia“ meta iššūkį humanoidams: Computex parodė H2 Plus, DI šerdyje – „Blackwell“

    „Nvidia“ per Computex 2026 parodą Taipėjuje pristatė humanoidinių robotų kryptį stiprinančią platformą H2 Plus, kuri sukurta kartu su „Unitree“ ir „Sharpa“. Bendrovė akcentuoja, kad tai ne vienas gatavas produktas, o atskaitos taškas gamintojams, kuriantiems naujos kartos humanoidus.

    H2 Plus pagrindu pasirinkta „Nvidia“ aparatinė platforma „Jetson Thor“, o pagrindiniu našumo akcentu įvardijamas „Blackwell“ architektūros lustas. Tokia komplektacija skirta tam, kad skaičiavimai, reikalingi dirbtiniam intelektui, būtų atliekami pačiame robote, o ne vien debesijoje.

    „Dirbtinis intelektas robotuose turi veikti realiu laiku ir vietoje, kad humanoidai galėtų saugiai judėti, orientuotis ir dirbti tarp žmonių“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Programinę dalį „Nvidia“ sieja su robotikai orientuota platforma „Isaac GR00T“, kuri sutelkta į humanoidų suvokimo, planavimo ir veiksmų mokymą. Tokios sistemos paprastai apjungia judesių planavimą, regą, jutiklių duomenų sintezę ir valdymą, kad robotas gebėtų atlikti užduotis kintančioje aplinkoje.

    Partnerių vaidmenys taip pat aiškiai išskiriami: „Unitree“ suteikia humanoidinio roboto bazę, o „Sharpa“ tiekia mechanines rankas su keliais laisvės laipsniais. Būtent rankų miklumas laikomas vienu svarbiausių barjerų, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių darbų sandėliuose, gamyklose ar paslaugų sektoriuje.

    „Nvidia“ pastaraisiais metais vis labiau pristato save ne tik kaip vaizdo plokščių gamintoją, bet ir kaip infrastruktūros tiekėją DI skaičiavimams, įskaitant vadinamąjį fizinį DI. Computex renginyje bendrovė kartojo žinutę, kad humanoidinė robotika gali tapti viena didžiausių ateities rinkų, nes DI modeliai ir specializuoti lustai sparčiai mažina praktinio pritaikymo kainą.

    Tuo pat metu rinka išlieka ankstyvoje stadijoje: humanoidams būtini saugumo sertifikavimai, patikimumas, energijos sąnaudos ir priežiūros kaštai kol kas riboja masinį diegimą. Vis dėlto „Nvidia“ pasirinkta strategija rodo aiškų tikslą užimti centrinę vietą ekosistemoje, kur susitinka aparatinė įranga, DI modeliai ir robotų kūrėjai.

  • Ekranams skirti humanoidai? Buvęs NASA ekspertas įvardijo, kodėl JAV robotikoje atsilieka nuo Kinijos

    Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti Kinijai humanoidinių robotų lenktynes, jei ir toliau pirmenybę teiks įspūdingiems triukams, o ne universaliam pritaikomumui. Taip viešai argumentavo Robertas Ambrose’as, anksčiau vadovavęs NASA programinės įrangos, robotikos ir modeliavimo krypčiai.

    Jo vertinimu, dalis amerikiečių kuriamų humanoidų atrodo įspūdingai vaizdo įrašuose, bet gamyboje ir logistikoje jie dažnai nėra pasirengę dirbti patikimai, saugiai ir pakankamai pigiai. Tuo metu Kinijos įmonės, anot eksperto, akcentuoja masinį diegimą ir greitą iteraciją realiose aplinkose.

    Ambrose’as pabrėžia, kad pagrindinis robotų kriterijus turėtų būti gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų užduočių, darbo vietų ir netikėtų situacijų. Jei robotas puikiai atlieka vieną judesį ar vieną operaciją, tai dar nereiškia, kad jis tinkamas gamyklos pamainai, kurioje nuolat keičiasi objektai, jų padėtis ir darbo tempas.

    Šią problemą iliustruoja ir akademiniai tyrimai: sistemos, kurios simuliacijose demonstruoja labai aukštą našumą, realiame pasaulyje neretai susiduria su „paskutinio metro“ sunkumais. Skirtumą lemia triukšmas jutikliuose, apšvietimas, netiksliai sugriebti objektai, žmonių judėjimas ir kiti veiksniai, kurių virtuali aplinka iki galo neatkuria.

    „Jei kuriame robotus tam, kad jie gražiai atrodytų scenoje, o ne tam, kad išbūtų visą pamainą gamyboje, pralaimėsime tiems, kurie robotus diegia ten, kur jie uždirba vertę“, – sakė Robertas Ambrose’as.

    Ekspertas kaip pavyzdį mini „Boston Dynamics“ robotus, kurie gali atlikti sudėtingus judesius ir kelti didelius svorius. Vis dėlto, jo teigimu, tokie pasiekimai nebūtinai reiškia pasirengimą plačiam pramoniniam pritaikymui, nes svarbiausi tampa patikimumas, aptarnavimo kaštai, saugos standartai ir paprastas integravimas į procesus.

    Kita dažna kliūtis yra per siauras specializavimas. Aptariant „Figure AI“ bandymus pramonėje, Ambrose’as atkreipė dėmesį, kad net ir ilgą laiką realioje aplinkoje dirbantis humanoidas gali būti pritaikytas tik vienai aiškiai apibrėžtai užduočiai, pavyzdžiui, detalių pernešimui į konkrečią darbo vietą.

    Tokiu atveju kyla klausimas, ar humanoidas ekonomiškai pranoksta paprastesnius sprendimus: konvejerius, autonominius vežimėlius ar robotines rankas. Pramonė dažnai renkasi ne „įspūdingiausią“, o tą technologiją, kuri užtikrina aiškią grąžą, mažiau prastovų ir lengvesnę priežiūrą.

    Ambrose’o vertinimu, humanoidiniai robotai greičiausiai netaps universaliais žmogaus pakaitalais, tačiau gali užimti vadinamąją tarpinę nišą. Tai darbai, kurie yra per dinamiški tradicinei automatizacijai, bet kartu per monotoniški ar per pavojingi žmonėms.

    Praktikoje tai gali reikšti medžiagų pernešimą gamyklose, sandėlių papildymą, paprastus aptarnavimo veiksmus, įrangos stebėseną, darbą užterštose ar rizikingose zonose. Vis dėlto proveržis, anot eksperto, priklausys ne nuo to, kaip robotas juda, o nuo to, kaip gerai jis susitvarko su netvarka, neapibrėžtumu ir ilgalaikiu darbu be sutrikimų.

    Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir DI pažanga: geresnis suvokimas, planavimas, klaidų atpažinimas bei mokymasis iš realių situacijų. Tačiau pramonė tikisi ne pažadų, o patikrintų rodiklių, todėl artimiausiu metu lemiamu faktoriumi išliks diegimų mastas ir patirtis realiose darbo vietose.

  • Kinija moko humanoidus dirbti: robotų mokyklose renkami duomenys, o rinka kaista iki 2030

    Kinija moko humanoidus dirbti: robotų mokyklose renkami duomenys, o rinka kaista iki 2030

    Kinijoje humanoidiniai robotai vis dažniau ruošiami ne pramogoms, o darbui: tam kuriami specializuoti duomenų mokymo centrai, kuriuos remia ir vietos valdžia. Vienas tokių centrų veikia Pekine, Šougang parko teritorijoje, kur robotai apmokomi atlikti pasikartojančias užduotis įvairiose aplinkose.

    Centro instruktoriai robotus treniruoja pasitelkdami kameras, valdiklius ir judesių fiksavimo technologijas, kad būtų sukaupti pakankami duomenų kiekiai savarankiškam veiksmų atkūrimui. Praktikoje tai reiškia daug kartų kartojamus tuos pačius judesius, kol robotas pradeda užduotį atlikti pats.

    Kaip robotai mokomi atlikti užduotis

    Vienas iš mokymo principų paremtas demonstracijomis: žmogus iš pradžių valdo robotą rankiniu būdu, o sistema įrašo judesių seką ir aplinkos signalus. Vėliau robotas iš šių duomenų mokosi atpažinti situaciją ir pakartoti veiksmą be nuolatinės žmogaus kontrolės.

    Instruktoriai pasakoja, kad toks darbas yra fiziškai varginantis, nes užduotys mokomos valandų valandas kartojant tuos pačius judesius. Robotui nuovargis neaktualus, tačiau žmogaus darbo krūvis čia tampa vienu svarbiausių proceso kaštų.

    Robotai mokomi veiklų, kurios būtų pritaikomos realiose darbo vietose: nuo prekių rūšiavimo gamyboje iki lentynų tvarkymo, buities darbų ar paprastesnių priežiūros užduočių. Toks pasirengimas orientuotas į sritis, kuriose reikia daug pasikartojančio darbo ir kur klaidos kaina nėra kritinė.

    Didžiausias iššūkis yra rankos

    Atskiras dėmesys skiriamas robotų rankoms ir griebimo tikslumui, nes būtent manipuliacija smulkiais objektais dažnai tampa kliūtimi pritaikant humanoidus pramonėje ir paslaugose. Kinijos startuoliai treniruoja robotines rankas su jutikliais ir judesių sekimu, o vieno įgūdžio išmokimui gali prireikti dešimčių tūkstančių pakartojimų.

    Tokios sistemos siekia, kad robotas galėtų atlikti subtilius veiksmus, pavyzdžiui, pakelti trapų daiktą ar suimti mažą objektą nepažeidžiant jo. Būtent šioje vietoje susiduria mechanika, valdymo algoritmai, DI mokymas ir kokybiški duomenys iš realaus pasaulio.

    „Didžiausia konkurencija humanoidinių robotų srityje ateis iš Kinijos, nes ji ypač gerai geba didinti gamybos apimtis“, – sakė „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, kalbėdamas apie konkurenciją ir robotų kūrimo iššūkius.

    Kur link juda rinka ir kodėl tai svarbu

    Kinijos strategija humanoidinių robotų srityje siejama su platesniu pramonės politikos posūkiu, kuriame prioritetas teikiamas technologijoms, galinčioms užtikrinti ilgalaikę gamybos galią ir tiekimo grandinių kontrolę. Valdžios remiami centrai ir pilotiniai projektai padeda greičiau rinkti duomenis, testuoti robotus bei paruošti sprendimus komerciniam masteliui.

    Kartu robotai vis dažniau išbandomi realiose darbo aplinkose, kur jų vaidmenys dar dažnai hibridiniai: dalį veiksmų atlieka robotas, dalį prižiūri žmogus. Vis dėlto plėtra rodo aiškią kryptį į didesnę autonomiją, ypač ten, kur trūksta darbuotojų arba darbas laikomas monotonišku ar pavojingu.

    Humanoidinių robotų plėtra svarbi ir dėl konkurencinės įtampos pasauliniu mastu: didelės apimties gamyba, komponentų tiekimas ir pažangus DI mokymas gali lemti, kuri šalis taps šio sektoriaus standartu. Iki 2030 metų šis laukas gali tapti panašiai reikšmingas kaip elektromobilių ar pažangių lustų varžybos, o pagrindinis klausimas bus ne vien robotų demonstracijos, bet jų ekonominis efektyvumas realiose darbo vietose.

  • Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos robotikos gamintoja „Unitree“ pristatė GD01 – pilotuojamą robotą, primenantį mecha tipo mašiną su žmogui skirtu kokpitu. Gamintojas skelbia, kad tai vienas pirmųjų tokio formato įrenginių, paruoštų serijinei gamybai ir siūlomų įsigyti.

    Pagal viešai skelbiamą kainodarą, GD01 kaina Kinijos rinkoje prasideda nuo 3 900 000 juanių, tai yra maždaug 500 000 eurų. Tokia suma reiškia, kad įrenginys realistiškai orientuotas į įmones ir institucijas, o ne į pavienius pirkėjus.

    Ką gali GD01 ir kuo jis išsiskiria

    Gamintojo pateikiamame vaizdo įraše matyti, kad robotas gali judėti savarankiškai, tačiau kartu turi piloto sėdynę ir valdymo vietą. Toks sprendimas leidžia derinti nuotolinį ar pusiau autonominį veikimą su tiesioginiu žmogaus valdymu, kai reikia tikslumo ar greitos reakcijos.

    „Unitree“ taip pat numatė režimą, kuriuo GD01 gali judėti keturiomis galūnėmis. Demonstracijose akcentuojama ir jėga: rodoma, kaip robotas griauna iš blokelių sumūrytą sieną, kas signalizuoja apie potencialą atlikti sunkius darbus, nors realūs pramoniniai scenarijai priklausys nuo įrangos komplektacijos.

    Skelbiama, kad robotas yra didelis: ištiestas jis maždaug dukart aukštesnis už žmogų, o bendra masė su pilotu siekia apie 500 kilogramų. Tokie parametrai rodo, kad tai labiau platforma jėgos užduotims, o ne lengvas mobilus sprendimas siaurose erdvėse.

    Saugumas ir praktinis pritaikymas

    Gamintojas tvirtina, kad GD01 konstrukcija sukurta atsižvelgiant į piloto saugumą. Nurodoma, kad kokpitas sutvirtintas specialiomis sijomis, kurios turėtų apsaugoti žmogų galimo virtimo ar smūgio atveju.

    Nors pilotuojamo mecha idėja skamba futuristiškai, praktiniai tokio įrenginio panaudojimo scenarijai dažniausiai siejami su pramone, logistika ir statybomis, kur reikia perkelti sunkius krovinius ar atlikti pavojingas užduotis. Vis dėlto realią vertę lems ne tik jėga, bet ir valdymo tikslumas, aptarnavimo kaštai, atsarginių dalių prieinamumas bei atitiktis saugos reikalavimams.

    Kontekstas: robotikos rinka sparčiai keičiasi

    „Unitree“ per pastaruosius metus išsiskyrė agresyvia plėtra ir įvairių robotų portfeliu – nuo keturkojų iki humanoidinių platformų. Robotikos sektoriuje ryški tendencija – pereiti nuo demonstracinių prototipų prie produktų, kuriuos galima diegti realiose darbo vietose, o tam ypač svarbūs patikimumo ir aptarnavimo standartai.

    Kita tendencija – spartus DI diegimas į robotų valdymą, kai gerinama pusiausvyra, objektų atpažinimas ir veiksmų planavimas dinamiškoje aplinkoje. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria platformas, kurios gali veikti keliais režimais: nuo tiesioginio valdymo iki dalinės autonomijos, kad sprendimai būtų lankstūs skirtingiems klientams.

  • Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Ribos tarp technologijų ir dvasinių praktikų Pietų Korėjoje tampa vis mažiau aiškios: Seule, Jogyesa šventykloje, įvyko retas precedentas. Humanoidas robotas Gabi dalyvavo budistų inicijacijos ceremonijoje ir simboliškai tapo pirmuoju robotu, priimtu į tokį ritualą.

    Apie 130 centimetrų ūgio robotas buvo aprengtas tradiciniais rudais vienuolių drabužiais, o ceremonijoje judesius kartojo kartu su vienuoliais ir vienuolėmis. Ritualo metu Gabi sudėjo delnus maldai ir nusilenkė, taip atkartojo pagrindinius sugye ceremonijos veiksmus, kuriais naujokai patvirtina ryšį su Budos mokymu, doktrina ir vienuoline bendruomene.

    Rengėjai teigė, kad robotui suteiktas dharmos vardas turi simbolinę prasmę ir siejamas su gailestingumo bei atjautos idėja. Ceremonijoje vienas vienuolių paklausė, ar Gabi įsipareigoja laikytis Budos mokymų, o robotas sintetiniu balsu atsakė, kad tam pasišvęs.

    Inicijacijoje buvo ir adaptuotas simbolinis apsivalymo elementas. Vietoje tradicinių veiksmų su smilkalais vienuoliai robotui užkabino 108 karoliukų vėrinį ir pažymėjo jo ranką specialia žyma, taip ritualą pritaikydami ne žmogui, o mechaninei konstrukcijai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad robotui parengta modifikuota budistinių penkių priesakų versija, kurią padėjo suformuluoti dirbtinis intelektas. Šiose taisyklėse minimi įsipareigojimai nekenkti, nemeluoti, paklusti žmonėms, saugoti kitas mašinas nuo žalos, taip pat taupyti energiją ir vengti perkrovimo.

    Šventykla akcentavo, kad tai buvo simbolinis, eksperimentinis veiksmas, skirtas apmąstyti žmogaus ir technologijų sambūvį kultūrinėje bei religinėje erdvėje. Tokie bandymai vyksta tuo metu, kai visame pasaulyje humanoidiniai robotai sparčiai tobulėja, o jų panaudojimas plečiasi nuo pramonės ir paslaugų iki edukacijos bei viešųjų renginių.

    Religinių bendruomenių santykis su technologijomis taip pat keičiasi: dalis institucijų DI naudoja komunikacijai, švietimui ar archyvams, tačiau kyla klausimų dėl atsakomybės, prasmės ir autentiškumo. Jogyesa atvejis parodė, kad technologijos gali būti įtraukiamos ne tik kaip įrankis, bet ir kaip ritualo dalyvis, net jei tai tėra simbolinė forma.