Tag: Humanoidiniai robotai

  • Tyrimas: humanoidiniai robotai žmonių skaičių galėtų pasivyti jau 2083-iaisiais – su viena sąlyga

    Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.

    Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.

    Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.

    Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.

    Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika

    Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.

    Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.

    Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.

    Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.

    Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?

    Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.

    Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.

    Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.

    Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.

    Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.

    Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.

    Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.

  • Paryžiaus „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų: humanoidinius robotus žada apmokyti per valandą

    5 mln. eurų pre-seed etapas

    Paryžiuje įsikūrusi startuolių bendrovė „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų pre-seed investiciją, kurią ketina skirti programinei įrangai, skirtai pramoniniams humanoidiniams robotams, vystyti. Įmonė tikina siekianti sutrumpinti visą roboto parengimo ir diegimo procesą iki vienos valandos ar dar mažiau.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Contrarian Ventures“ ir „OVNI Capital“, taip pat prisidėjo „Kvanted“, „WEPA Ventures“ ir „Motier Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir technologijų sektoriaus investuotojas Charlie Songhurst, o tarp rėmėjų minimi ir su „Meta“ susiję valdybų nariai.

    Kodėl vien duomenų neužtenka

    „Bleu Robotics“ teigia, kad dabartinė pramoninės robotikos problema yra ne vien aparatinė įranga, o lėtas ir brangus roboto „pratinimas“ prie konkrečios gamyklos užduočių. Pasak bendrovės, daug rinkos žaidėjų remiasi end-to-end modeliais, kuriems reikia didžiulių duomenų kiekių ir ilgo apmokymo, o tai sunkiai suderinama su realiomis gamybos sąlygomis.

    „Humanoidinių robotų gamyboje laukia panašus proveržis, kokį kadaise sukėlė automobilių pramonė, tačiau gamykloms netinka modeliai, kuriems būtini milijonai pavyzdžių“, – sakė „Bleu Robotics“ bendraįkūrėjas Benoît Berkoukchi.

    Jo teigimu, fabrikuose paprasčiausiai nėra interneto masto duomenų, todėl įmonė renkasi metodiką, leidžiančią pasiekti daugiau su mažiau demonstracijų. Bendrovė akcentuoja, kad gamyboje būtinas ne tik tikslumas, bet ir paaiškinamumas, svarbus saugai bei kokybės kontrolei.

    Mokymas iš kelių demonstracijų

    „Bleu Robotics“ kuria vadinamąjį abdukciniu mokymusi paremtą modelį, kuris, kaip teigiama, leidžia robotui perprasti naują užduotį stebint vos keliolika operatoriaus demonstracijų. Bendrovės teigimu, praktikoje tai galėtų reikšti ne šimtus valandų duomenų rinkimo, o dešimt ar mažiau aiškių pavyzdžių gamybos vietoje.

    Įmonė tvirtina, kad jos programinė įranga gali veikti su skirtingomis humanoidinių robotų platformomis ir apima ne tik patį DI modelį, bet ir mokymui skirtus įrankius. Tikslas – kad apmokymas vyktų gamykloje, kuo mažiau stabdant procesus ir greičiau pasiekiant stabilų rezultatą.

    Europos robotikos investicijų banga

    Investicija į „Bleu Robotics“ papildo 2026 metais Europoje ryškėjančią robotikos ir pramoninio DI finansavimo bangą. Tarp plačiau aptariamų sandorių minimi finansavimai įmonėms, kuriančioms robotų matymo sistemas, programinius „įgūdžius“ pramoniniams robotams ir humanoidų diegimo sprendimus.

    Rinkos kontekstas palankus: pramonėje auga poreikis automatizuoti ne tik pasikartojančias, bet ir kintančias užduotis, būdingas mažesnėms serijoms ir dažnam gamybos perplanavimui. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pasaulyje veikė apie 5 mln. pramoninių robotų, tačiau dauguma jų skirti griežtai apibrėžtiems, nekintantiems veiksmams.

    Tuo pat metu humanoidinių robotų srityje, anot rinkos analizės bendrovės „Interact Analysis“, iš daugiau nei 20 000 per metus pagamintų humanoidų tik apie 10 proc. pasiekia realų pritaikymą. Viena priežasčių – sudėtingas ir brangus parengimas konkrečiai darbo aplinkai, kai patikimumas gamyboje turi būti artimas 99 proc. ar dar aukštesnis.

    Ką investuotojai mato „Bleu Robotics“

    „Contrarian Ventures“ investuotojas Thomas Poitrineau teigia, kad bendrovę išskiria pasirinkimas nuo pagrindų pergalvoti, kaip turėtų veikti humanoidinių robotų programinė įranga. Pasak jo, svarbus ir komandos derinys: du aukšto lygio robotikos tyrėjai bei gamybos patirties turintis vadovas.

    „Jų tikslas nėra tik sukurti geriausią modelį laboratorijoje, o įdarbinti robotus gamyklose per mėnesius, o ne per metus“, – sakė Thomas Poitrineau.

    „Bleu Robotics“ įkurta 2025 metais Paryžiuje. Įmonė nurodo, kad ją įsteigė du INRIA tyrėjai ir buvęs „Renault“ gamybos vadovas, o dabar pagrindinis uždavinys – pademonstruoti, kad mažo demonstracijų skaičiaus principas veikia ne tik prototipuose, bet ir skirtingų tipų gamybos linijose.

  • Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanados bendrovė „Realbotix“ pristatė dvi humanoidinio roboto „Echo“ versijas, kurios kuriamos kaip pokalbiams ir emocinei sąveikai pritaikyti įrenginiai. Gamintojas tvirtina, kad tokie robotai galėtų būti naudojami švietime, terapijoje bei gerovės sprendimuose, o išvaizda ir mimika esą priartėja prie žmogaus.

    Mažesnis modelis „Echo Tabletop“ yra apie 81 centimetro aukščio ir sveria 11,3 kilogramo. Jo konstrukcija turi 17 judesio laisvės laipsnių, o veidą ir kaklą dengia silikoninė oda, skirta tikroviškesnei mimikai.

    Gamintojo nurodyta kaina siekia 11 950 JAV dolerių, tai yra apie 11 000 eurų. Toks įrenginys orientuotas į ribotesnį judėjimą, tačiau, kaip skelbiama, vis tiek gali palaikyti pokalbius ir reaguoti balsu per integruotus garsiakalbius.

    Daug brangesnis „Echo Full Body“ kainuoja 59 950 JAV dolerių, arba apie 56 000 eurų. Priklausomai nuo versijos, jis yra maždaug 183–196 centimetrų ūgio, sveria apie 40 kilogramų ir turi 39 judesio laisvės laipsnius, todėl gali atlikti sudėtingesnius viršutinės kūno dalies judesius.

    „Echo“ turi veikti su populiariais dirbtinio intelekto pokalbių modeliais, o vartotojams siūloma rinktis iš keturių skirtingų personažų su skirtingais balsais ir bendravimo maniera. Skelbiama, kad robotai gali bendrauti daugiau nei 100 kalbų ir atsakyti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

    Papildomas modulis „Vinci“ turėtų išplėsti roboto galimybes vietoje apdorojant vaizdą ir aplinkos informaciją. Tarp žadamų funkcijų minimi veido atpažinimas, žvilgsnio sekimas, emocinių signalų aptikimas ir orientacija erdvėje, nors reali tokių sprendimų kokybė paprastai priklauso nuo apšvietimo, kameros ir duomenų apdorojimo ribojimų.

    „Realbotix“ taip pat užsimena apie skaitmeninius personažų atitikmenis, kurie nuo 2027 metų leistų tęsti pokalbį kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai fiziniai įrenginiai siejami su programiniais asistentais ir vartotojo profiliu, kad sąveika būtų nuosekli skirtinguose įrenginiuose.

    Net ir įsigijus robotą, naudotojams reikės mokėti už prieigą prie „Robot Configuration App“ prenumeratos. Pradinė kaina nurodoma 19,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 18 eurų, o galutinė suma gali augti priklausomai nuo papildomų paslaugų ar funkcijų.

    Bendrovė planuoja ribotą pirmąją gamybos partiją: 250 vienetų, iš jų 225 staliniai modeliai ir 25 pilno dydžio. Pristatymus ketinama pradėti 2027 metų antroje pusėje, todėl realūs įspūdžiai ir nepriklausomi bandymai greičiausiai paaiškės tik priartėjus gamybai.

    Privatumo tema tokio tipo įrenginiuose išlieka jautriausia, nes robotai gali rinkti itin asmenišką informaciją iš pokalbių ir vaizdo. Gamintojas teigia, kad prisiminimai, pokalbių istorija ir veido atpažinimo duomenys lieka įrenginyje arba suporuotame įrenginyje, tačiau naudojant debesijos paslaugas dalis informacijos gali būti perduodama išoriniams dirbtinio intelekto paslaugų teikėjams.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia yra aiškios duomenų saugojimo taisyklės, šifravimas ir galimybė vartotojui valdyti, kas renkami ir kaip ilgai saugomi duomenys. Augant humanoidinių robotų ir DI asistentų rinkai, privatumo, saugumo bei atsakomybės klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei įspūdingos demonstracijos.

  • AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    Tarptautinis žemės ūkio technikos gamintojas „AGCO“ pasirašė susitarimą su JAV bendrove „Agility Robotics“, kuriančia humanoidinius pramonės robotus ir debesijos platformą jų valdymui. Įmonės planuoja pradėti piloto programą „AGCO“ gamykloje Hesstone, Kanzaso valstijoje, kur gaminami kombainai ir kita derliaus nuėmimo technika.

    Pilotas numatytas nuo 2027 metų ir bus skirtas įvertinti, kaip humanoidiniai robotai gali prisidėti prie surinkimo ir gamybos linijų darbų. Pasak bendrovių, tikslas nėra pakeisti žmones, o automatizuoti pasikartojančias, fiziškai varginančias ar potencialiai pavojingas užduotis.

    Kas yra Digit ir kuo jis išskirtinis

    Pilote bus bandomas „Agility Robotics“ sukurtas robotas Digit, projektuotas darbui aplinkoje, pritaikytoje žmonėms. Tokia humanoido koncepcija leidžia tikrinti, ar robotą įmanoma įdarbinti esamuose cechuose be brangių infrastruktūros pertvarkymų.

    Bendrovė nurodo, kad Digit jau yra sukaupęs 65 000 valandų realios veiklos patirties komerciniuose diegimuose. Praktikoje tai reiškia, kad robotas kuriamas ne vien demonstracijoms, o užduotims, kurios reikalauja stabilaus veikimo ilgesnį laiką.

    Debesijos platforma ir diegimo logika

    Kartu su robotu „AGCO“ turėtų testuoti ir „Agility Arc“ platformą, skirtą robotų parkui valdyti. Tokios sistemos paprastai naudojamos diegimo spartai, nuotolinei diagnostikai, programinės įrangos atnaujinimams ir užduočių paskirstymui, kai vienoje vietoje dirba keli įrenginiai.

    Gamybos sektoriuje tai laikoma viena svarbiausių sąlygų masteliui, nes vien roboto įsigijimas neapsprendžia sėkmės. Didžiausią vertę kuria integracija į esamus procesus, saugos procedūras ir darbo organizavimą, kad robotas taptų realia, o ne teorine pagalba.

    Kodėl gamyklos vis dažniau žiūri į humanoidus

    Humanoidai pramonėje vertinami dėl galimybės judėti ir dirbti žmonėms pritaikytoje erdvėje, kur yra laiptai, siauresni praėjimai, standartiniai vežimėliai, dėžės ir lentynos. Vietoje to, kad visa aplinka būtų perprojektuota specializuotoms automatizuotoms linijoms, įmonės tikrina, ar daugiau užduočių galima perkelti robotui, paliekant infrastruktūrą beveik nepakitusią.

    „Automatizuodamas pasikartojančias ir fiziškai sudėtingas užduotis, robotas gali padėti didinti ergonominį saugumą, gerinti operacijų efektyvumą ir leisti darbuotojams sutelkti dėmesį į didesnę vertę kuriančius darbus“, – teigiama „AGCO“ pranešime.

  • Ar Lenkija taps humanoidinių robotų gamybos centru? Vyriausybė derasi su Taivano įmonėmis

    Lenkijos valdžia siekia pritraukti į šalį pažangios robotikos ir elektronikos gamintojus, o tarp prioritetų vis dažniau minimi humanoidiniai robotai. Apie tai pranešama po pradėtų pokalbių su Taivano pramonės atstovais ir galimų partnerystės scenarijų, kurie apimtų ne tik automobilių, bet ir robotų gamybą.

    Lenkijos pusė šią kryptį sieja su platesniu planu stiprinti aukštųjų technologijų ekosistemą: nuo puslaidininkių ir pažangios elektronikos iki automatizacijos sprendimų pramonei. Valdžios atstovai pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Taivano įmonėmis galėtų reikšti ne vien investicijas, bet ir technologijų bei kompetencijų perkėlimą.

    Taivanas – galimas partneris

    Viešai minima, kad vienas iš potencialių ramsčių galėtų būti „Foxconn“ ir kiti Taivano tiekėjų grandinės dalyviai, tradiciškai stiprūs elektronikos gamyboje. Lenkijos institucijos taip pat kalba apie kontaktus su Taivano elektrotechnikos ir elektronikos gamintojus vienijančiomis asociacijomis, kurios esą signalizavo apie galimą konkrečių bendrovių susidomėjimą.

    Lenkijos Vyriausybės argumentas paprastas: Europa artimiausiais metais gali susidurti su darbo jėgos stygiumi ir senstančia visuomene, todėl robotika, ypač galinti atlikti įvairias užduotis, tampa strategine sritimi. Humanoidiniai robotai šioje vizijoje pristatomi kaip vienas iš naujų produktų, galinčių rasti paklausą įvairiuose sektoriuose.

    „Taivano pusė mums aiškiai sakė, kad ateitis yra robotai, ir tai bus paklausus produktas Europoje, todėl šią kryptį vystysime“, – sakė Lenkijos viceministras Michałas Jarosas.

    Kodėl kalbama apie humanoidus?

    Humanoidiniai robotai pastaruoju metu vertinami kaip kita automatizacijos banga po pramoninių robotų, autonominių sistemų ir DI pritaikymo gamyboje. Skirtingai nuo tradicinių robotų rankų ar suvirinimo linijų, humanoidai kuriami taip, kad galėtų dirbti žmonėms pritaikytoje aplinkoje: sandėliuose, logistikoje, gamyklose ar paslaugų srityje.

    Tokios technologijos plėtrą skatina pažangesni jutikliai, kompiuterinė rega ir DI, leidžiantys robotams geriau orientuotis aplinkoje. Vis dėlto rinka dar ankstyvoje stadijoje: didžiausi iššūkiai išlieka sauga, patikimumas, energijos vartojimas, realios eksploatacijos kaina ir gamybos mastelio didinimas.

    Robotizacijos atotrūkis – ir rizika, ir galimybė

    Diskusijose pabrėžiamas ir Lenkijos robotizacijos atotrūkis. Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, Lenkijoje tenka apie 86 robotus 10 000 darbuotojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 231.

    Toks atsilikimas reiškia mažesnį produktyvumą dalyje pramonės, tačiau kartu tai yra ir potenciali augimo erdvė: modernizuojant gamyklas, didėja paklausa automatizacijai, komponentams, integravimo paslaugoms ir vietinei tiekimo grandinei. Būtent čia Lenkija tikisi įsitvirtinti ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip gamybos bei eksporto platforma Europai.

    Tarptautiniame kontekste humanoidinių robotų vystymas siejamas su Azijos ir JAV bendrovėmis, o diegimo mastai kol kas labiausiai matomi Kinijoje. Todėl Lenkijos tikslas pritraukti gamintojus vertinamas kaip bandymas nepraleisti naujos pramonės šakos formavimosi ir iš anksto užsiimti pozicijas Europos rinkoje.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    Kinijos robotikos bendrovė „UBTECH“ pastaruoju metu sulaukė milžiniško dėmesio, kai pristatė humanoidinį robotą UWORLD U1 ir jį pavadino pirmuoju pasaulyje pilno dydžio, masiškai gaminamu bioniniu humanoidu. Įrenginys buvo pozicionuojamas kaip emocinis ir socialinis asistentas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms ar vienišiems asmenims.

    Gamintojas akcentavo realistišką biomimetinę odą ir DI funkcijas, kurios esą leidžia atpažinti emocijas bei įsiminti informaciją apie naudotoją. „UBTECH“ taip pat tvirtino, kad robotas turi patentuotą kaklo konstrukciją, skirtą natūralesniems žmogaus judesiams atkartoti.

    Pranešta, kad per trumpą laiką gauta daugiau nei 13 000 užsakymų, o vėliau pradėtos ir pirmosios siuntos. Vis dėlto Kinijos technologijų žiniasklaidoje pasirodę pranešimai rodo, kad kelias nuo užsakymų iki realios masinės gamybos yra kur kas sudėtingesnis, nei leido suprasti pirminė komunikacija.

    Užsakymai ir realios apimtys

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, dabartinės prognozės dėl pristatymų 2026 metais yra gerokai kuklesnės: kalbama apie maždaug 1 500–2 000 vienetų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su gamybos pajėgumų ribotumu ir tuo, kad humanoidų surinkimas, testavimas bei kokybės kontrolė yra gerokai sudėtingesni nei įprastų elektronikos prietaisų.

    Ne mažiau klausimų kelia ir pati užsakymų struktūra. Viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys, kad nebuvo aiškiai patvirtinta, kokia dalis skelbiamų užsakymų virto pilnu apmokėjimu, nes išankstinėje prekyboje dažnai pakanka grąžinamo avanso.

    Skelbta pradinė kaina siekė 119 800 juanių, tai yra apie 15 000 eurų. Tokia suma reikšmingai apriboja masinę paklausą tarp privačių vartotojų ir palieka rinką labiau orientuotą į turtingus technologijų entuziastus arba organizacijas.

    Paaiškėjo, kas perka pirmieji

    Didžiausias netikėtumas – pirmieji U1 gavėjai, panašu, nėra namų vartotojai. Pranešimuose teigiama, kad robotus aktyviau perka įmonės, kurios juos naudoja reprezentacijai: svečių pasitikimui, demonstracijoms, reklamai ar lankytojų pritraukimui, pavyzdžiui, automobilių salonuose.

    Tokia kryptis išryškina platesnę rinkos tendenciją: humanoidiniai robotai šiuo metu lengviau randa vietą B2B aplinkoje, kur jų vertė gali būti pagrindžiama marketingu, klientų aptarnavimu ar procesų demonstravimu. Tuo metu vartotojų segmente didžiausia kliūtis išlieka kaina, patikimumas, aptarnavimas ir reali kasdienė nauda namuose.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad vien įspūdingas prototipas dar nereiškia tvaraus produkto masinei rinkai. Norint įsitvirtinti buitiniame segmente, gamintojams tenka įrodyti tris dalykus: aiškų poreikį, saugų veikimą realiomis sąlygomis ir galimybę gaminti tūkstančiais vienetų už vartotojui priimtiną kainą.

  • Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje įsikūręs startuolis O-ID, kurį įkūrė du Europoje gimę inžinieriai, pritraukė apie 1,1 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Bendrovė kuria vieną iš pirmųjų visiškai modulinių humanoidinių robotų, skirtų pramonei, gamybai ir logistikai.

    Investicijų raundui vadovavo Čikagoje veikiantis fondas TAWANI Ventures, taip pat prisidėjo „Hustle Fund“, „Techstars“ ir privatūs investuotojai. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos prototipo tobulinimui iki bandomųjų diegimų gamyklose ir pasirengimui ankstyvai gamybai.

    O-ID buvo įkurtas 2025 metais Tokijuje, kai Norvegijos pilietis Stian Jakobsen ir Nyderlandų inžinierius Simon Gormuzov susipažino Waseda universitete. Vienas jų buvo dirbęs kibernetinės gynybos srityje, kitas ilgus metus – pramoninės robotikos inžinerijoje.

    Kodėl modulinis humanoidinis robotas?

    Startuolio idėja remiasi paprasta prielaida: dauguma gamyklų ir jų darbo vietų yra suprojektuotos žmogui. Tai reiškia stalų aukštį, įrankių išdėstymą, pasiekiamumo zonas, saugos procedūras ir net judėjimo trajektorijas prie įrenginių.

    Tradicinė automatizacija dažnai veikia puikiai, tačiau jai pritaikyti esamą cechą neretai reikia brangių perplanavimų, papildomų aptvarų, konvejerių ar manipuliatorių tvirtinimo sistemų. Humanoidinis robotas, pasak O-ID, turi pranašumą ten, kur norima įeiti į jau veikiančią aplinką ir atlikti žmogui įprastas užduotis.

    Esminis O-ID akcentas – modulinė architektūra, kuri turėtų sumažinti prastovų riziką. Įmonė siekia, kad susidėvėjus konkrečiai daliai nereikėtų išgabenti viso roboto į servisą, o užtektų vietoje pakeisti atskirą modulį.

    „Robotai vis tiek reikalauja priežiūros: gali susidėvėti piršto jungtis, peties ar alkūnės pavara. Jei veikiančių robotų bus šimtai tūkstančių, siųsti specialistus kiekvienam keitimui tiesiog nebus realu“, – sakė O-ID vadovas Stian Jakobsen.

    Prastovų kaina ir prevencinė priežiūra

    O-ID planuoja derinti moduliškumą su prevencine priežiūra, kai jutikliai ir programinė įranga stebi komponentų būklę bei fiksuoja dėvėjimosi požymius. Tokia logika pramonėje seniai taikoma atskiriems įrenginiams, tačiau humanoidiniuose robotuose ją sudėtingiau įgyvendinti dėl daugybės judančių mazgų ir darbo scenarijų įvairovės.

    Bendrovės teigimu, sistema galėtų iš anksto signalizuoti apie artėjančią gedimo riziką, kad atsarginė dalis klientą pasiektų dar iki prastovos. Įmonei tai taip pat reikštų galimybę kaupti eksploatacinius duomenis ir tikslinti prognozes, plečiantis diegimų skaičiui.

    „Tikslas yra aptikti problemą pakankamai anksti, kad modulį būtų galima išsiųsti dar prieš sutrikdant darbą. O jei gedimas vis tiek įvyktų netikėtai, klientas turėtų gebėti pakeisti modulį vietoje“, – teigė S. Jakobsen.

    Nuo prototipo iki pilotų gamyklose

    Pirmasis O-ID prototipas šiuo metu yra pilnai surinktas, stacionarus dviejų rankų robotas, naudojamas integracijos bandymams ir manipuliavimo gebėjimų vystymui. Kitas etapas, anot bendrovės, apims mobilumą ir didesnę jėgą, kad robotas galėtų veikti platesniame pramoninių užduočių diapazone.

    Įmonė planuoja viešai pristatyti naują versiją CES 2027 parodoje, o pirmuosius pilotinius diegimus gamyklose taikyti 2027 metų pradžioje. Pirmasis praktinis taikinys – pasikartojančios užduotys, kurios vis dar sunkiai automatizuojamos: pakuočių atidarymas, detalių uždėjimas ant konvejerio, nuėmimas nuo staklių ir pakrovimas kitam etapui.

    Pasak startuolio, tokie darbai nėra sudėtingi žmogui, bet jie kritiškai svarbūs visai linijai, o darbuotojų trūkumas gali sustabdyti procesą. Dėl to O-ID robotai pozicionuojami kaip priemonė užpildyti spragas pamainose, o ne visiškai pakeisti esamą personalą.

    „Kai vienu metu neužpildoma per daug darbo vietų, kyla rizika visai tiekimo grandinei. Mūsų robotai sukurti dirbti šalia žmonių ir uždaryti tas spragas dar prieš joms tampant krize“, – sakė S. Jakobsen.

    O-ID taip pat akcentuoja kibernetinės saugos principus, teigdama, kad pramonės aplinkoje robotai turi būti kuriami galvojant apie rizikas nuo pat pradžių. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nes sujungti gamybiniai tinklai ir autonominiai įrenginiai plečia galimų incidentų paviršių.

    Be Japonijos rinkos, bendrovė deklaruoja planus ilgainiui plėstis ir į JAV. O-ID nurodo pateikusi preliminarią paraišką patentui dėl modulinių jungčių technologijos ir projektuoja Japonijoje gaminamus robotus taip, kad jie atitiktų JAV viešųjų pirkimų bei tiekimo grandinių reikalavimus.

    Vienas ankstyvų bendradarbiavimo signalų – pasirašytas ketinimų protokolas su „Sumitomo Electric Industries, Ltd.“, kuriuo numatoma vertinti technologijų pritaikymą humanoidinių robotų laidynams. Įmonė teigia sieksianti kuo labiau remtis Japonijos tiekimo grandine, bendradarbiauti su automobilių pramonės pirmo lygio tiekėjais ir gamintojais.

    Investuotojai šią kryptį sieja su demografinėmis tendencijomis: visuomenei senstant, darbuotojų trūkumas gamyboje ir logistikoje didėja, o DI valdomos mašinos vis dažniau vertinamos kaip produktyvumo svertas. Tuo pat metu rinka laukia sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai įspūdingi, bet ir paprastai prižiūrimi bei ekonomiškai pagrįsti viso eksploatavimo metu.

  • IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    Berlyne vykusi IFA 2026 paroda dar kartą parodė, kad humanoidiniai robotai iš demonstracijų zonos keliasi į realių užduočių testus. Parodos salėse lankytojai nuolat matė vaikštančius, mojuojančius ir su žmonėmis bendraujančius robotus, o dalis modelių Europoje pristatyti pirmą kartą.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad greta dirbtinio intelekto robotika tampa viena svarbiausių artimiausių metų krypčių. Gamintojai vis dažniau neapsiriboja judesių šou ir bando įrodyti, kur humanoidai galėtų būti naudingi namuose bei versle.

    Kur robotai jau praverčia?

    Vieną ambicingiausių vizijų pateikė „LG“, kalbėdama apie mažiau buitinių darbų reikalaujančius namus. Parodoje dėmesio centre buvo namų robotas CLOiD, pademonstruotas kaip jungiamoji grandis tarp buitinės technikos, pramogų sistemų ir kitų įrenginių.

    Panašią kryptį rodė ir „Haier“, pristatydama humanoidinius robotus, kurie turėtų bendrauti su žmonėmis ir sąveikauti su namų prietaisais, greta valymo bei kompanionų tipo sprendimų. Idėja aiški: dalį rutininių užduočių perkelti robotams ir išmaniai sujungtai buitinei technikai.

    Praktišką, bet dar ne iki galo įtikinantį pavyzdį parodė „SwitchBot“: robotas sugebėjo paimti drabužius, sudėti juos į skalbimo mašiną ir uždaryti dureles. Vis dėlto demonstracija atskleidė dabartinę ribą: veiksmai atlikti lėtai, tad kol kas tokia pagalba reikalauja daugiau kantrybės nei daugelis vartotojų tikėtųsi.

    Kompanionai ir „kibernetiniai augintiniai“

    Ne visi gamintojai siekia, kad robotai atrodytų kaip žmonės. IFA 2026 matėsi tendencija kurti mažesnius, dažnai į gyvūnus panašius robotus, kurių tikslas yra emocinis ryšys ir bendravimas, o ne indų plovimas ar skalbinių lankstymas.

    „TCL“ pristatė kompanioną AiMe, kuris, kaip teigiama, geba reaguoti į balsą, veido išraiškas ir emocines užuominas, o laikui bėgant prisiminti ankstesnes sąveikas. „OlloBot“ demonstravo OlloNi SS1, vadinamą kibernetiniu augintiniu, kurio elgsena turėtų prisitaikyti prie žmogaus įpročių ir balso.

    Tokie sprendimai rodo, kad DI ir jutiklių pažanga stumia rinką ne vien į mechaninį darbų atlikimą, bet ir į socialinę robotiką. Tačiau būtent ši sritis kelia ir daugiau klausimų dėl privatumo, duomenų saugumo bei to, kiek namuose norime nuolat „klausantis“ įrenginio.

    Šou efektas dar slepia ribas

    Robotų galimybes IFA paryškino ir sceniniai pasirodymai: humanoidai šoko, demonstravo taiči, darė salto ir net špagatą. Publikai tai buvo viena įspūdingiausių parodos dalių, tačiau kartu ji priminė, kad stabilumas ir patikimumas vis dar nėra savaime suprantami.

    Kai kurie robotai po triukų atrodė svyruojantys, o dalis keturkojų robotų demonstracijų baigėsi griuvimais. Tai signalizuoja, kad iki kasdienio darbo namuose ar viešose erdvėse dar reikia ne tik gražių demonstracijų, bet ir saugaus veikimo, greitesnio užduočių atlikimo bei aiškių atsakomybės taisyklių.

    IFA 2026 paroda suvedė dvi realybes: viena vertus, humanoidiniai robotai jau geba atlikti konkrečias užduotis ir bendrauti su žmonėmis, kita vertus, daugeliui jų vis dar trūksta spartos ir stabilumo. Artimiausi metai parodys, ar humanoidai taps kasdieniais pagalbininkais, ar liks brangiais, įspūdingais prototipais, skirtais daugiausia demonstracijoms.

  • Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselyje įsikūrusi robotikos bendrovė „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kurią vedė „Extantia Capital“, prisidėjo ir „Norrsken Evolve“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti humanoidinių robotų diegimą Europoje ir esamus bandomuosius projektus paversti komerciniais.

    „Motion“ vysto Humanoids-as-a-Service modelį, kai humanoidiniai robotai klientams siūlomi kaip prenumeruojama paslauga. Tokia schema skirta sumažinti pradinę investiciją ir supaprastinti diegimą įmonėms, kurios nori automatizuoti pasikartojančius sandėliavimo, logistikos ir gamybos darbus.

    Vietoje roboto pirkimo „Motion“ siūlo fiksuotą mėnesinį mokestį, į kurį įeina diegimo procesas, duomenų surinkimas, užduočių apmokymas, IT integracija ir parko valdymas. Taip pat apimami finansavimo, draudimo, atitikties ir priežiūros klausimai, kurie dažnai tampa realiais projekto stabdžiais dar iki technologinių iššūkių.

    Šiuo metu bendrovė vykdo penkis pilotinius projektus su pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis Belgijoje. Humanoidiniai robotai mokomi krauti prekes į dėžes, pakuoti siuntas ir dėti komponentus ant konvejerių, dirbdami greta esamų darbuotojų.

    „Motion“ savo sprendimą pristato kaip vieną atsakų į darbuotojų trūkumą Europos gamyboje ir logistikoje, kai įmonėms vis sunkiau užpildyti operacines pozicijas. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad humanoidų pritaikymą riboja ne vien techninis brandumas, bet ir integracijos, reguliavimo, rizikų bei eksploatavimo reikalavimai.

    „Europoje robotų įsisavinimas stringa ne dėl technologijos, o dėl finansavimo, rizikų ir atitikties. Mes viską, kas stovi tarp gamyklos ir jos pirmojo humanoido, paverčiame vienu nuspėjamu mėnesiniu mokesčiu“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexander Stevens.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos modelis nėra pririštas prie vieno gamintojo techninės įrangos: parenkami konkrečioms užduotims tinkamiausi robotai, o diegimui naudojamas europinis programinės įrangos sluoksnis. Įmonė taip pat akcentuoja, kad klientai išlaiko kontrolę savo duomenims, o sukaupta diegimo patirtis gali būti pritaikoma plačiau visame tinkle.

    Be tiesioginių diegimų „Motion“ pradeda partnerių programą sistemų integratoriams ir automatizavimo specialistams, kad šie galėtų diegti humanoidinius robotus savo klientams per „Motion“ platformą. Gavusi finansavimą bendrovė planuoja pilotus perkelti į pilną gamybą, didinti komandą ir robotų parką, o pirmasis plėtros etapas numatytas Beniliukso regione.