Tag: Humanoidiniai robotai

  • Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos robotikos gamintoja „Unitree“ pristatė GD01 – pilotuojamą robotą, primenantį mecha tipo mašiną su žmogui skirtu kokpitu. Gamintojas skelbia, kad tai vienas pirmųjų tokio formato įrenginių, paruoštų serijinei gamybai ir siūlomų įsigyti.

    Pagal viešai skelbiamą kainodarą, GD01 kaina Kinijos rinkoje prasideda nuo 3 900 000 juanių, tai yra maždaug 500 000 eurų. Tokia suma reiškia, kad įrenginys realistiškai orientuotas į įmones ir institucijas, o ne į pavienius pirkėjus.

    Ką gali GD01 ir kuo jis išsiskiria

    Gamintojo pateikiamame vaizdo įraše matyti, kad robotas gali judėti savarankiškai, tačiau kartu turi piloto sėdynę ir valdymo vietą. Toks sprendimas leidžia derinti nuotolinį ar pusiau autonominį veikimą su tiesioginiu žmogaus valdymu, kai reikia tikslumo ar greitos reakcijos.

    „Unitree“ taip pat numatė režimą, kuriuo GD01 gali judėti keturiomis galūnėmis. Demonstracijose akcentuojama ir jėga: rodoma, kaip robotas griauna iš blokelių sumūrytą sieną, kas signalizuoja apie potencialą atlikti sunkius darbus, nors realūs pramoniniai scenarijai priklausys nuo įrangos komplektacijos.

    Skelbiama, kad robotas yra didelis: ištiestas jis maždaug dukart aukštesnis už žmogų, o bendra masė su pilotu siekia apie 500 kilogramų. Tokie parametrai rodo, kad tai labiau platforma jėgos užduotims, o ne lengvas mobilus sprendimas siaurose erdvėse.

    Saugumas ir praktinis pritaikymas

    Gamintojas tvirtina, kad GD01 konstrukcija sukurta atsižvelgiant į piloto saugumą. Nurodoma, kad kokpitas sutvirtintas specialiomis sijomis, kurios turėtų apsaugoti žmogų galimo virtimo ar smūgio atveju.

    Nors pilotuojamo mecha idėja skamba futuristiškai, praktiniai tokio įrenginio panaudojimo scenarijai dažniausiai siejami su pramone, logistika ir statybomis, kur reikia perkelti sunkius krovinius ar atlikti pavojingas užduotis. Vis dėlto realią vertę lems ne tik jėga, bet ir valdymo tikslumas, aptarnavimo kaštai, atsarginių dalių prieinamumas bei atitiktis saugos reikalavimams.

    Kontekstas: robotikos rinka sparčiai keičiasi

    „Unitree“ per pastaruosius metus išsiskyrė agresyvia plėtra ir įvairių robotų portfeliu – nuo keturkojų iki humanoidinių platformų. Robotikos sektoriuje ryški tendencija – pereiti nuo demonstracinių prototipų prie produktų, kuriuos galima diegti realiose darbo vietose, o tam ypač svarbūs patikimumo ir aptarnavimo standartai.

    Kita tendencija – spartus DI diegimas į robotų valdymą, kai gerinama pusiausvyra, objektų atpažinimas ir veiksmų planavimas dinamiškoje aplinkoje. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria platformas, kurios gali veikti keliais režimais: nuo tiesioginio valdymo iki dalinės autonomijos, kad sprendimai būtų lankstūs skirtingiems klientams.

  • Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Ribos tarp technologijų ir dvasinių praktikų Pietų Korėjoje tampa vis mažiau aiškios: Seule, Jogyesa šventykloje, įvyko retas precedentas. Humanoidas robotas Gabi dalyvavo budistų inicijacijos ceremonijoje ir simboliškai tapo pirmuoju robotu, priimtu į tokį ritualą.

    Apie 130 centimetrų ūgio robotas buvo aprengtas tradiciniais rudais vienuolių drabužiais, o ceremonijoje judesius kartojo kartu su vienuoliais ir vienuolėmis. Ritualo metu Gabi sudėjo delnus maldai ir nusilenkė, taip atkartojo pagrindinius sugye ceremonijos veiksmus, kuriais naujokai patvirtina ryšį su Budos mokymu, doktrina ir vienuoline bendruomene.

    Rengėjai teigė, kad robotui suteiktas dharmos vardas turi simbolinę prasmę ir siejamas su gailestingumo bei atjautos idėja. Ceremonijoje vienas vienuolių paklausė, ar Gabi įsipareigoja laikytis Budos mokymų, o robotas sintetiniu balsu atsakė, kad tam pasišvęs.

    Inicijacijoje buvo ir adaptuotas simbolinis apsivalymo elementas. Vietoje tradicinių veiksmų su smilkalais vienuoliai robotui užkabino 108 karoliukų vėrinį ir pažymėjo jo ranką specialia žyma, taip ritualą pritaikydami ne žmogui, o mechaninei konstrukcijai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad robotui parengta modifikuota budistinių penkių priesakų versija, kurią padėjo suformuluoti dirbtinis intelektas. Šiose taisyklėse minimi įsipareigojimai nekenkti, nemeluoti, paklusti žmonėms, saugoti kitas mašinas nuo žalos, taip pat taupyti energiją ir vengti perkrovimo.

    Šventykla akcentavo, kad tai buvo simbolinis, eksperimentinis veiksmas, skirtas apmąstyti žmogaus ir technologijų sambūvį kultūrinėje bei religinėje erdvėje. Tokie bandymai vyksta tuo metu, kai visame pasaulyje humanoidiniai robotai sparčiai tobulėja, o jų panaudojimas plečiasi nuo pramonės ir paslaugų iki edukacijos bei viešųjų renginių.

    Religinių bendruomenių santykis su technologijomis taip pat keičiasi: dalis institucijų DI naudoja komunikacijai, švietimui ar archyvams, tačiau kyla klausimų dėl atsakomybės, prasmės ir autentiškumo. Jogyesa atvejis parodė, kad technologijos gali būti įtraukiamos ne tik kaip įrankis, bet ir kaip ritualo dalyvis, net jei tai tėra simbolinė forma.