Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    2026 metais spalio 23 dieną Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, surengta Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje Visaginui atstovavo lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Elena Čekienė ir pavaduotoja ugdymui Žana Vaitkuvienė-Zimina.

    Konferencijoje apžvelgti pastarųjų penkerių metų asociacijos veiklos rezultatai, pristatyta finansinė ataskaita ir aptarti narių lūkesčiai. Taip pat vyko diskusijos, kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo specialistams.

    Akcentas – kokybiškas judėjimas darželyje

    Švietimo bendruomenėje vis plačiau pabrėžiama, kad ankstyvas vaikų judėjimo įgūdžių ugdymas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei mokymosi pasirengimui. Dėl to asociacijos telkiami pedagogai dalijasi metodikomis, kaip kasdienį judėjimą integruoti į ugdymo veiklas, o ne palikti jį tik atskiroms valandėlėms.

    Konferencijos metu dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į interaktyvią apklausą ir įvertinti asociacijos iniciatyvas. Surinktos įžvalgos turėtų padėti tiksliau planuoti profesinio tobulėjimo temas ir praktines veiklas regionuose.

    Išrinkta vadovybė naujai kadencijai

    Vienas svarbiausių konferencijos sprendimų buvo RIUKKPA prezidento ir valdybos rinkimai. Asociacijos prezidente naujai kadencijai perrinkta Audronė Vizbarienė, siejama su asociacijos kūrimu ir ilgalaike jos veikla.

    Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo pati RIUKKPA prezidentė, taip pat dalyvius pasveikino Seimo narė profesorė Vilija Targamadzė. Vaizdo sveikinimą perdavė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

    Kodėl tai aktualu Visaginui

    Visaginui svarbu, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovės aktyviai dalyvauja profesinėse organizacijose ir grįžta su atnaujintomis idėjomis. Tokie susitikimai paprastai tampa praktinių sprendimų šaltiniu, kaip darželiuose nuosekliai stiprinti vaikų fizinį aktyvumą ir gerinti ugdymo kokybę.

    RIUKKPA veikla, apimanti gerosios patirties sklaidą ir pedagogų interesų atstovavimą, išlieka svarbi ir didesniame švietimo politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama vaikų sveikatai, judėjimo įpročiams ir ankstyvajai prevencijai.

  • Pagirių „Pelėdžiuke“ mokytojai išbandė japonišką mankštą: tikslas – mažiau streso darbe

    Pagirių „Pelėdžiuke“ mokytojai išbandė japonišką mankštą: tikslas – mažiau streso darbe

    2026 metų spalio 22 dieną Vilniaus rajone, Pagirių „Pelėdžiuko“ lopšelyje-darželyje, surengta metodinė praktinė diena „Sportuoju ir atrandu“. Į renginį susirinko Pagirių krašto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai. Pagrindinis tikslas buvo paprastas, bet itin aktualus – stiprinti pedagogų sveikatą ir emocinę savijautą.

    Ikimokykliniame ugdyme kasdien tenka didelis fizinis krūvis ir nuolatinis emocinis įsitraukimas, todėl savijauta tiesiogiai veikia darbo kokybę. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas ir streso valdymo įgūdžiai padeda mažinti perdegimo riziką, gerina miegą ir dėmesio koncentraciją. Dėl to mokytojų gerovė vis dažniau tampa atskira švietimo įstaigų prioritetine sritimi.

    Renginio dalyvius pasveikino darželio direktorė Edita Gujienė, o pradžią paįvairino mokytojų šokis „Sveiki atvykę“. Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vitalija Sakalauskaitė pristatė sveikatos stiprinimo principus, akcentuodama kasdienius, lengvai įgyvendinamus pokyčius. Tokios priemonės ypač svarbios, kai laiko ir jėgų trūksta, o darbe tenka būti nuolat budriems.

    Praktinėje dalyje pedagogai išbandė iš Japonijos kilusią „Radio Taiso“ mankštą. Ją pristatė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, šios gimnastikos idėją parsivežusi iš tarptautinių renginių. Pratimai yra ramūs, aiškūs ir pritaikomi įvairaus amžiaus žmonėms, todėl tinka ir kaip greita rytinė aktyvinanti rutina.

    Anot organizatorių, „Radio Taiso“ principas patrauklus tuo, kad nereikia nei specialios įrangos, nei daug vietos, o judesiai padeda pažadinti visą kūną. Įstaigoje mankštą mėnesį galėjo išbandyti visa bendruomenė: ir vaikai, ir suaugusieji. Toks įtraukimas padeda kurti bendrą judėjimo kultūrą, kuri lengviau prigyja kasdienybėje.

    Pedagogai taip pat susipažino su šiaurietiškuoju ėjimu ir jo technika, kurią pristatė judesio korekcijos mokytoja Alina Čemierys. Ši fizinio aktyvumo forma vertinama dėl to, kad į darbą įtraukiama daugiau raumenų grupių, o intensyvumą paprasta reguliuoti pagal fizinį pasirengimą. Praktinis išbandymas dalyviams leido įvertinti, kaip tokį judėjimą galima pritaikyti tiek laisvalaikiui, tiek ir sveikatingumo veikloms su kolegomis.

    Renginio pabaigoje mokytojai dalijosi įžvalgomis, kaip išbandytas veiklas pritaikyti savo įstaigose. Aptarta, kad tvariausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai fizinis aktyvumas tampa trumpa, reguliaria tradicija, o ne vienkartiniu projektu. Organizatoriai pabrėžė, jog mokytojų rūpinimasis savimi yra būtina sąlyga kuriant vaikams ramią, saugią ir emociškai stabilią ugdymo aplinką.

    Renginio organizatorės – Pagirių „Pelėdžiuko“ lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojos ugdymui Janina Lukšienė ir Ilona Turbinova.

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Paežerių dvare surengta respublikinė ikimokyklinio ugdymo konferencija „Kai žaidimas prabyla“, subūrusi įstaigų, turinčių „Eglutės“ pavadinimą, pedagogus ir švietimo specialistus. Renginį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, bendradarbiaudamas su Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba.

    Į konferenciją atvyko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, kurie dalijosi praktine patirtimi ir aptarė, kaip žaidimas gali tapti kryptingu ugdymo metodu, o ne vien laisvalaikio forma. Pagrindinis dėmesys skirtas sprendimams, kurie padeda vaikams mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir kūrybą.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis akcentavo pedagogų darbo svarbą ir džiaugėsi, kad nacionalinio masto renginys vyksta Vilkaviškio krašte.

    „Žaidimas vaikui yra ne tik pramoga, bet ir vienas svarbiausių būdų pažinti pasaulį, mokytis ir augti. Džiaugiuosi, kad šiandien Vilkaviškio krašte susitiko pedagogai, kurie kasdien ieško kūrybiškų būdų sudominti vaikus ir padėti jiems atsiskleisti“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pranešimuose ir diskusijose aptarta, kad šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo praktikoje vis dažniau remiamasi žaidimu grįstu mokymusi, kai vaikas skatinamas veikti, spręsti, kurti ir bendradarbiauti. Tokia kryptis siejama su socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymu, kalbos raida bei ankstyvuoju problemų sprendimu.

    Renginio metu pedagogai pristatė metodus, kurie padeda žaidimą susieti su ugdymo tikslais, stebėti vaikų pažangą ir įtraukti skirtingus gebėjimus turinčius vaikus. Taip pat pabrėžta bendradarbiavimo tarp įstaigų nauda, kai idėjos ir priemonės dalijamos ne tik vienos savivaldybės, bet ir nacionaliniu mastu.

    Konferencija tapo erdve aptarti ir praktiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo bendruomenė, nuo vaikų dėmesio išlaikymo iki tėvų įtraukties stiprinimo. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins tęstinį bendradarbiavimą ir naujų iniciatyvų plėtrą įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • Netikėtas įvertinimas Vilniaus rajono merui: ministerija skyrė aukščiausią garbės ženklą

    Netikėtas įvertinimas Vilniaus rajono merui: ministerija skyrė aukščiausią garbės ženklą

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios ceremonijos metu ministrė Raminta Popovienė įteikė garbės ženklus 20 šalies švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusių žmonių. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, įvertintas už nuoseklų indėlį formuojant bei įgyvendinant savivaldybės švietimo politiką.

    Ministerijos teigimu, apdovanojimu išskiriami tie, kurių darbas duoda apčiuopiamą rezultatą ir prisideda prie ilgalaikių švietimo tikslų. Šiemet akcentuota lyderystė ir sprendimai, kurie padeda gerinti ugdymo prieinamumą bei kokybę.

    „Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu“, – sakė Raminta Popovienė.

    Pasak Roberto Duchnevičiaus, pastarieji metai Vilniaus rajono švietime buvo proveržio laikotarpis, kai daugiau dėmesio skirta infrastruktūros plėtrai ir planavimui. Mero teigimu, apdovanojimas atspindi ne vien asmeninį įvertinimą, bet ir bendrą mokytojų, įstaigų vadovų, savivaldybės specialistų bei tėvų indėlį.

    „Šis apdovanojimas – ne vien mano asmeninis įvertinimas, bet taip pat mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybės specialistų, tėvų ir kiekvieno, kasdien prisidedančio prie švietimo pažangos, nuopelnas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad švietimo kryptys įtvirtintos 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuriame numatytas tikslas gerinti ugdymo kokybę ir prieinamumą bei skatinti besimokančią visuomenę. Viena ryškiausių problemų pastaraisiais metais buvo ikimokyklinio ugdymo vietų trūkumas, todėl plėtra orientuota į greičiau įgyvendinamus sprendimus.

    Sprendžiant vietų stoką, diegiama modulinių ugdymo patalpų įrengimo ir nuomos programa. Moduliniai pastatai įrengti Nemėžyje, Rastinėnuose, Zujūnuose, Galgių kaime ir Skaidiškėse, taip pat išnuomotos patalpos Bukiškio kaime, o artimiausiu metu numatyti projektai Maišiagaloje ir Juodšiliuose, vėliau ir Mickūnuose.

    Savivaldybės duomenimis, vien per 2024–2025 metus sukurta 283 naujos vietos ikimokyklinukams. Šis rodiklis svarbus ne tik tėvams, bet ir darbo rinkai, nes didesnis darželių prieinamumas dažnai leidžia greičiau grįžti į darbą ir mažina kasdienius logistikos iššūkius šeimoms.

    Taip pat 2024 metais savivaldybėje pirmą kartą įvesta kompensacija tėvams už vaikų ugdymą nevalstybiniuose darželiuose. Šalia to mokyklų autoparkas papildytas 28 naujais autobusais, o pailgintos dienos grupes lanko apie 20 proc. mokinių, kas daugeliui šeimų tampa praktine pagalba derinant darbo laiką.

    Vilniaus rajone akcentuojamas ir bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, siekiant stiprinti švietimo sistemos kompetencijas ir karjeros planavimo galimybes. Savivaldybė pažymi, kad kartu su Mykolo Romerio universitetu įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos kėlimo programa, o Vilniaus universiteto akademijos programą jau baigė 165 rajono gimnazistai.

    Dar viena kryptis, kuri pastaraisiais metais įgauna pagreitį daugelyje savivaldybių, yra mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą. Vilniaus rajone visose mokyklose vykdoma dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, kai kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai kasmet skiriama po 800 eurų mokinių pasiūlytoms idėjoms įgyvendinti.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas laikomas aukščiausiu ministerijos apdovanojimu. Jis skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui, o tradicija puoselėjama nuo 2007 metų, siejant ją su Edukacinės komisijos istoriniu palikimu.

    Ministerija primena, kad Edukacinė komisija buvo įkurta 1773 metų spalio 14 dieną ir laikoma viena pirmųjų institucijų Europoje, vykdžiusių švietimo ministerijai prilygstančias funkcijas. Pirmąja garbės ženklo laureate tapo edukologė Meilė Lukšienė.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.

  • Bezdonių darželinukų pirmas kartas be tėvų: ką Šakalinio parke patyrė mažieji keliautojai?

    Bezdonių darželinukų pirmas kartas be tėvų: ką Šakalinio parke patyrė mažieji keliautojai?

    Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai leidosi į išvyką į Šakalinio parką, o daliai jų tai tapo tikru nuotykiu dar prieš atvykstant. Daugelis pirmą kartą važiavo mokykliniu autobusu be tėvų, todėl kelionę lydėjo jaudulys, smalsumas ir naujas savarankiškumo jausmas.

    Atvykę į parką vaikai tyrinėjo rudenėjančią gamtą ir keliavo interaktyviu pasakų taku. Mažieji susidomėję apžiūrinėjo medines skulptūras, bandė atpažinti personažus ir spėliojo, iš kokių istorijų jie atkeliavę.

    Didžiausio dėmesio sulaukė vaikams gerai pažįstami motyvai, tokie kaip Jonuko ir Grytutės namelis ar Raudonkepuraitės pasakos siužetai. Tokie objektai padėjo natūraliai įtraukti vaikus į pokalbį, skatino pasakoti, klausti ir dalintis tuo, ką jie prisimena iš girdėtų pasakų.

    Išvykoje netrūko žaidimų, judrių veiklų ir laiko gryname ore, o pramoga organiškai virto mokymusi per patirtį. Stebėdami aplinką vaikai mokėsi lyginti, pastebėti detales, įvardyti emocijas ir susitarti tarpusavyje, kas stiprina socialinius įgūdžius.

    Pedagogų teigimu, tokios išvykos turi aiškią ugdomąją vertę: jos lavina pastabumą, atmintį, vaizduotę ir kalbą, plečia žodyną, o kartu ugdo atsakomybę bei saugaus elgesio įgūdžius už darželio ribų. Į darželį mažieji grįžo kiek pavargę, bet kupini įspūdžių ir bendrų prisiminimų.

    Janina Girdzijevska, Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos Bezdonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centro) direktoriaus pareigoms. Nurodoma, kad pareigybės koeficientų intervalas siekia nuo 2,3363 iki 2,4797.

    Skelbime pažymima, jog ši pareigybė įtraukta į Visagino savivaldybės administracijos 2026 metais trūkstamų specialistų sąrašą. Tai reiškia, kad naujajam vadovui gali būti taikomos papildomos pritraukimo priemonės, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą ir stabilumą.

    Kandidatui gali būti skiriama metinė piniginė išmoka, taip pat kompensuojamos būsto nuomos ar kelionės į ir iš darbo vietos išlaidos. Be to, numatomos galimybės daliniam studijų ar persikvalifikavimo finansavimui, jei tai susiję su pareigomis ir kompetencijų stiprinimu.

    Ką turi atitikti kandidatas

    Pretendentas turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Taip pat gali būti pripažįstama užsienyje įgyta kvalifikacija, jei ji teisės aktų nustatyta tvarka laikoma lygiaverte.

    Skelbime nurodoma, kad kandidatas turi atitikti bent vieną iš kelių alternatyvių reikalavimų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ar švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos arba viešojo administravimo išsilavinimu. Tam tikrais atvejais reikalinga ir profesinės veiklos patirtis bei lyderystės mokymui ir mokymuisi kompetencijų įvertinimas.

    Taip pat keliami reikalavimai vadovavimo kompetencijoms ir patirčiai: būtina turėti bent 1 metų nepertraukiamo vadovavimo ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei patirtį arba bent 1 metų švietimo organizavimo ir arba priežiūros patirtį viešojo administravimo institucijoje ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Kandidatas turi mokėti lietuvių kalbą, o užsienio kalbos mokėjimas turi būti ne žemesnis kaip B1 lygiu, pasirenkant bent vieną iš Europos Sąjungos darbo kalbų: anglų, prancūzų arba vokiečių. Taip pat reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme.

    Kokius dokumentus pateikti

    Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas bei gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu lietuvių kalba. Taip pat prašoma pateikti vadovavimo švietimo įstaigai gaires su siūlymais dėl įstaigos tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

    Skelbime nurodyta, kad būtina pateikti ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitą arba jam prilygintą vertinimą, o joje esantis balų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 balai. Papildomai prašoma darbo stažą bei užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų kopijų, o rekomendacijos gali būti teikiamos kandidatų pasirinkimu.

    Dokumentai priimami iki 2026 metais lapkričio 25 dienos. Konkurso paskelbimo data nurodyta 2026 metais rugsėjo 30 dieną, o pretendentų atranka planuojama 2026 metais gruodžio 10 dieną.

    Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais, o skelbime taip pat pabrėžiama, kad Visagino savivaldybė taiko lygių galimybių politiką ir siekia užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.