CP v2

Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centro) direktoriaus pareigoms. Nurodoma, kad pareigybės koeficientų intervalas siekia nuo 2,3363 iki 2,4797.

    Skelbime pažymima, jog ši pareigybė įtraukta į Visagino savivaldybės administracijos 2026 metais trūkstamų specialistų sąrašą. Tai reiškia, kad naujajam vadovui gali būti taikomos papildomos pritraukimo priemonės, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą ir stabilumą.

    Kandidatui gali būti skiriama metinė piniginė išmoka, taip pat kompensuojamos būsto nuomos ar kelionės į ir iš darbo vietos išlaidos. Be to, numatomos galimybės daliniam studijų ar persikvalifikavimo finansavimui, jei tai susiję su pareigomis ir kompetencijų stiprinimu.

    Ką turi atitikti kandidatas

    Pretendentas turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Taip pat gali būti pripažįstama užsienyje įgyta kvalifikacija, jei ji teisės aktų nustatyta tvarka laikoma lygiaverte.

    Skelbime nurodoma, kad kandidatas turi atitikti bent vieną iš kelių alternatyvių reikalavimų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ar švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos arba viešojo administravimo išsilavinimu. Tam tikrais atvejais reikalinga ir profesinės veiklos patirtis bei lyderystės mokymui ir mokymuisi kompetencijų įvertinimas.

    Taip pat keliami reikalavimai vadovavimo kompetencijoms ir patirčiai: būtina turėti bent 1 metų nepertraukiamo vadovavimo ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei patirtį arba bent 1 metų švietimo organizavimo ir arba priežiūros patirtį viešojo administravimo institucijoje ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Kandidatas turi mokėti lietuvių kalbą, o užsienio kalbos mokėjimas turi būti ne žemesnis kaip B1 lygiu, pasirenkant bent vieną iš Europos Sąjungos darbo kalbų: anglų, prancūzų arba vokiečių. Taip pat reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme.

    Kokius dokumentus pateikti

    Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas bei gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu lietuvių kalba. Taip pat prašoma pateikti vadovavimo švietimo įstaigai gaires su siūlymais dėl įstaigos tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

    Skelbime nurodyta, kad būtina pateikti ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitą arba jam prilygintą vertinimą, o joje esantis balų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 balai. Papildomai prašoma darbo stažą bei užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų kopijų, o rekomendacijos gali būti teikiamos kandidatų pasirinkimu.

    Dokumentai priimami iki 2026 metais lapkričio 25 dienos. Konkurso paskelbimo data nurodyta 2026 metais rugsėjo 30 dieną, o pretendentų atranka planuojama 2026 metais gruodžio 10 dieną.

    Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais, o skelbime taip pat pabrėžiama, kad Visagino savivaldybė taiko lygių galimybių politiką ir siekia užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • Duris atvėrė Mazūriškių darželis: vietų 150, investicijos – beveik 9 mln. eurų

    Mazūriškiuose, Sendvario seniūnijoje, rugsėjo 1 dieną oficialiai atidarytas naujas vaikų darželis, kuriame ugdymą galės pradėti iki 150 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad įstaiga sumažins eilėse laukiančių šeimų skaičių sparčiai augančioje Klaipėdos rajono dalyje.

    „Matome, kaip laukta idėja tapo realybe – Mazūriškiuose duris atvėrė darželis, kurio labai laukė Sendvario seniūnijos šeimos. Tai konkretus atsakas į gyventojų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Naujajame pastate įrengtos aštuonios grupės, suplanuotos pagal šiuolaikinius ankstyvojo ugdymo principus ir vaikų kasdienius poreikius. Darželyje veikia aktų salė, sporto patalpos, erdvės papildomoms veikloms ir specialistų darbui.

    Didelis dėmesys skirtas emocinei savijautai: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame vaikai gali nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius. Tokios erdvės vis dažniau diegiamos Lietuvos ugdymo įstaigose, siekiant anksčiau pastebėti emocinius sunkumus ir padėti vaikams saugiai prisitaikyti prie dienos ritmo.

    „Ypač džiugu, kad čia sukurtos ne tik gražios, bet ir vaikų poreikiams pritaikytos erdvės – nuo sensorinio kambario iki sporto ir kūrybinėms veikloms skirtų patalpų“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Darželio lauko erdvė pritaikyta aktyviam judėjimui: įrengta moderni žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai ir pavėsinės. Savivaldybė pažymi, kad kartu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvams būtų patogiau atvykti bei saugiai išleisti vaikus.

    Greta įstaigos numatyti kelių ir gatvių tvarkymo darbai: planuojami pokyčiai Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat Jurgaičių bei Šilelių gatvėse. Tokie infrastruktūros sprendimai dažniausiai tampa būtini, kai nauji švietimo objektai atveriami kvartaluose, kur eismo srautai išauga per trumpą laiką.

    Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai skirti iš Europos Sąjungos fondų, o 1 336 665 eurai – iš savivaldybės biudžeto.

  • Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1 dieną Vilniaus rajono ugdymo įstaigos pradėjo 2026–2027 mokslo metus: savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose mokysis apie 11,6 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tarp jų daugiau kaip 660 pirmokų ir apie 550 dvyliktokų, todėl daliai mokyklų ir darželių aktualiausias išlieka vietų bei patalpų trūkumas.

    Mokslo ir žinių dienos renginiuose dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vadovai ir svečiai iš nacionalinės valdžios. Šventėse akcentuota, kad spartėjant priemiesčių plėtrai didžiausias iššūkis tampa infrastruktūros plėtra, o sprendimų ieškoma tiek statant naujus pastatus, tiek diegiant laikinus modulinius sprendimus.

    Naujas skyrius Bukiškyje

    Bukiškyje rugsėjo 1 dieną atidarytas Didžiosios Riešės vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo skyrius. Įkurtos 5 grupės, iš jų 4 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo, o bendrai sukurta 90 naujų vietų vaikams.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad augančiame rajone šeimoms reikia ne tik būsto, bet ir pasiekiamų, saugių ugdymo įstaigų. Pasak savivaldybės, tokie sprendimai padeda mažinti eiles ir sudaryti sąlygas vaikams ugdymą pradėti arčiau namų.

    Pokyčiai mokyklose ir vadovybėje

    Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pristatyta laikinai direktorės pareigas einanti Renata Krasovska. Iki šiol šias pareigas ėjo Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė, tad bendruomenė mokslo metus pasitiko su administraciniais pokyčiais.

    „Mokykla yra daug daugiau nei pastatas – tai žmonės, kurie padeda mums atrasti save ir patikėti savo jėgomis“, – sakė Robert Duchnevič.

    Prezidento ir premjero vizitai

    Rugsėjo 1 dieną Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ragino moksleivius ne tik ieškoti atsakymų, bet ir mokytis abejoti, tikrinti faktus bei mąstyti savarankiškai, ypač informacijos gausos ir DI plėtros laikotarpiu.

    Po iškilmingos dalies Prezidentas su gimnazistais dalyvavo pilietiškumo pamokoje, kur aptarta, kaip šiandien girdimas jaunimo balsas valstybėje. Tą pačią dieną Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazijoje apsilankė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėjęs apie pasitikėjimu grįstą ugdymą ir mokyklos bendruomenės svarbą.

    „Mūsų visų tikslas – užauginti ne tik akademiškai stiprų mokinį, bet ir gerą žmogų, gebantį užjausti, suprasti ir išklausyti“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Moduliniai sprendimai ir naujos vietos

    Savivaldybė skelbia, kad švietimo infrastruktūra plečiama modulinių pastatų sprendimais, kurie leidžia greičiau reaguoti į augantį vaikų skaičių. Šį rudenį Galgiuose atidarytas modulinis darželis su 3 naujomis grupėmis, o šalia Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos duris atvėrė modulinis pastatas dar 3 grupėms.

    Dar 3 grupės pradėjo veiklą moduliniame darželyje prie Skaidiškių mokyklos-darželio, o prie Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatyti moduliniai pastatai 5 klasėms, sporto salei ir mokytojų kambariui. Savivaldybė taip pat nurodo, kad prie Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos planuojamas modulinis pastatas 3 ikimokyklinio ugdymo grupėms.

    Per metus, savivaldybės skaičiavimu, papildomai sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad vietų didinimas bus tęsiamas, nes demografinis augimas ir priemiesčių plėtra išlieka vienu pagrindinių švietimo sistemos planavimo veiksnių.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Rugpjūčio 11–13 dienomis Vilniaus rajone, Nemėžio vaikų lopšelyje-darželyje, surengti tradiciniai adaptaciniai susitikimai „Susitikimai smėlio dėžėje“. Trijų dienų veiklos skirtos vaikams, kurie nuo rudens pradės lankyti darželį, ir jų šeimoms.

    Pagrindinis susitikimų tikslas – dar iki rugsėjo sumažinti nežinomybės jausmą ir padėti vaikui susipažinti su nauja aplinka be skubos. Praktikoje tai reiškia paprastus, vaikui suprantamus dalykus: galimybę tyrinėti erdves, grįžti prie saugių veiklų ir žengti mažus, bet nuoseklius žingsnius į savarankiškumą.

    Adaptacija prasideda dar vasarą

    Per susitikimus vaikai kartu su tėvais pažino darželio kiemą, žaidė, statė smėlio pilis, kūrė bendrą vaivorykštę, o paskutinę dieną komandomis leidosi į grupių simbolių paiešką. Tokia struktūra padeda vaikui ne tik įsitraukti, bet ir iš anksto susieti darželį su teigiama patirtimi.

    Pedagogai akcentuoja principą, kuris ypač svarbus pirmosioms pažintims: neskubinti vaiko ir leisti jam pasirinkti, kada stebėti, kada prisijungti, o kada atsitraukti. Ankstyvosios vaikystės specialistai pabrėžia, kad adaptacijai svarbiausi stabilumas, prognozuojama rutina ir suaugusiojo emocinis saugumas, o tai dažnai geriausiai pasiekiama per trumpus, bet pasikartojančius apsilankymus.

    Susitikimų pabaigoje vaikai ir tėvai rinkdavosi bendrai vaišėms, o kiekvieną dieną ragavo vis kitą darželio sriubą. Bendras valgymas naujoje aplinkoje laikomas reikšmingu žingsniu, nes jis siejasi su kasdiene darželio rutina ir padeda vaikui priprasti prie naujų kvapų, garsų ir tempo.

    Ką išsineša vaikai ir tėvai?

    Trijų dienų programos finalas vyko darželio ąžuolyne. Iš surastų dėlionės dalių vaikai sudėliojo žinutę, apibendrinusią bendrą patirtį: „Pradėjome mūsų kelionę. Čia augsime kartu su ąžuolais.“

    Tėvų grįžtamasis ryšys parodė, kad šeimos labiausiai vertino darželio lauko erdves, lauko muzikos instrumentus ir pedagogų dėmesį vaiko individualiam tempui. Tėvams tokie susitikimai suteikia progą stebėti vaiko reakcijas realioje situacijoje ir aptarti klausimus, kurie dažnai iškyla tik pamačius aplinką gyvai.

    Ne mažiau svarbūs ir vaikų pokyčiai: tėvai pastebėjo didesnį drąsumą, norą sugrįžti, pirmuosius bandymus bendrauti su bendraamžiais, kartu valgyti ir dalytis žaislais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai rodo sumažėjusį stresą ir augantį pasitikėjimą, o tai palengvina pirmąsias savaites rugsėjį.

    Pačiam darželiui šie susitikimai tampa galimybe pasitikrinti, kas šeimoms svarbiausia, ir planuoti pokyčius. Tėvai siūlė ateityje daugiau komandinių veiklų, daugiau progų susitikti su būsima mokytoja ir galimybę dar prieš rugsėjį trumpam apsilankyti būsimoje grupėje.

    Po susitikimų dvi savaites ugdomoji veikla darželyje nevyks, tačiau vaikams paliekama galimybė su tėvais užsukti į jau pažįstamą kiemą. Tokie trumpi sugrįžimai dažnai padeda išlaikyti ryšį su vieta ir sumažina atotrūkio jausmą iki mokslo metų pradžios.

    „Adaptacija neprasideda vien rugsėjo pirmąją. Ji gali prasidėti anksčiau – nuo smėlio pilies, bendros vaivorykštės, naujo draugo, dubenėlio sriubos ir jausmo, kad čia esi laukiamas“, – sakė Nemėžio vaikų lopšelio-darželio direktorė.

    Parengta pagal Vilniaus rajono Nemėžio vaikų lopšelio-darželio informaciją.

  • Mazūriškiai laukia rugsėjo 1-osios: netrukus duris atvers naujas 150 vietų darželis

    Mazūriškiuose baigiami paskutiniai naujo darželio įrengimo darbai, o duris jis planuoja atverti nuo rugsėjo 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad įstaiga bus pritaikyta priimti iki 150 vaikų, todėl turėtų sumažinti vietų stygių sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje.

    Statybvietėje jau nebedominuoja sunkioji technika, daugiau dėmesio skiriama apdailai, įrangos montavimui ir patalpų paruošimui ugdymo veikloms. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas orientuotas į jaunų šeimų poreikius, kai svarbiausia tampa ugdymo paslaugų prieinamumas arčiau namų.

    „Šis projektas nėra tik dar vienas pastatas – tai mūsų tiesioginis atsakas į jaunų šeimų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Numatyta, kad darželyje veiks aštuonios grupės, suplanuotos ir papildomos erdvės: aktų salė, sporto patalpos bei sensorinis kambarys. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi naujuose ugdymo pastatuose, nes leidžia lanksčiau organizuoti veiklas, o vaikams suteikia daugiau galimybių nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius.

    Įstaigoje taip pat suprojektuoti atskiri kabinetai papildomam ugdymui, todėl dalį veiklų bus galima vykdyti ne tik grupėse. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuolaikiškos patalpos svarbios ir darbuotojų sąlygoms, ir ugdymo kokybei, ypač kai daugėja vaikų, kuriems reikia individualizuoto dėmesio.

    Lauko erdvės taip pat jau beveik paruoštos: įrengta žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai, pastatytos pavėsinės. Tokia infrastruktūra leidžia daugiau laiko skirti veikloms lauke, o tai atitinka ikimokyklinio ugdymo kryptį stiprinti judėjimą ir kasdienę fizinę veiklą.

    „Liko tik baigiamieji potėpiai, ir šios naujos erdvės prisipildys vaikų klegesio“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio įrengimu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvų kelionės būtų sklandesnės ir saugesnės. Darbai vyksta Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat numatyti pokyčiai Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, kas turėtų pagerinti privažiavimą ir pėsčiųjų judėjimą.

    Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir savivaldybė. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai yra ES fondų lėšos, o 1 336 665 eurai skiriami iš savivaldybės biudžeto.

  • Ukmergėje vaikai mokėsi ūkiuose: savivaldybė ūkininkams įteikė padėkas už gyvulininkystės pamokas

    Ukmergės rajono savivaldybė šių mokslo metų gegužės mėnesį surengė septynias edukacines išvykas vyresniųjų grupių ikimokyklinukams į gyvulininkystės ūkius. Vaikai natūralioje aplinkoje susipažino su galvijų auginimu, gyvūnų priežiūra ir ūkininko darbo kasdienybe.

    Edukacijų metu mažieji stebėjo, kaip organizuojamas pieno ūkis, kuo svarbi gyvūnų gerovė ir kodėl higiena bei atsakinga priežiūra yra būtinos. Vaikams buvo pristatyta, kaip pienas ir jo produktai pasiekia stalą, o pažintį sustiprino galimybė paragauti šviežių pieno produktų.

    Birželio 4 dieną savivaldybė ūkininkams už bendradarbiavimą įteikė padėkas. Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas mero Dariaus Varno padėkos raštus perdavė ūkių šeimininkams.

    Padėkos skirtos Daliai ir Gintarui Stankevičiams bei Žibutei ir Sigitui Razvadauskams. Kartu ūkininkams įteiktos ir vaikų pagamintos simbolinės dovanėlės, tapusios bendrystės ženklu po susitikimų ūkiuose.

    Toks savivaldybės ir ūkininkų bendradarbiavimas prisideda prie ankstyvojo ugdymo turinio praturtinimo praktinėmis patirtimis. Specialistai pabrėžia, kad reali pažintis su žemės ūkiu padeda vaikams geriau suprasti maisto kilmę, formuoja pagarbą gyvūnams ir skatina sąmoningesnius mitybos įpročius.

    Savivaldybės atstovai ūkių šeimininkams dėkojo už atvirumą ir šiltą priėmimą, pabrėždami jų indėlį ugdant vaikų smalsumą ir praktinį pažinimą. Tikimasi, kad tokios edukacijos bus tęsiamos ir kitais metais, įtraukiant dar daugiau ugdymo įstaigų bendruomenių.