Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone šį rugsėjį planuojama atverti naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas Ketvergių pagrindinėje mokykloje. Prie mokyklos statomas priestatas, kuriame numatyta įrengti 40 vietų, skirtų mažesniems vaikams ir priešmokyklinukams.

    Savivaldybė primena, kad tėvai, kurie darželių priėmimo sistemoje jau yra pateikę prašymą, gali jį papildyti, įtraukdami Ketvergių pagrindinę mokyklą kaip pasirinktą ugdymo įstaigą. Tai aktualu šeimoms, kurios ieško alternatyvų esant didesniam vietų poreikiui kitose įstaigose.

    Prašymus tikslinti gali tėvai, kurių vaikai gimė ne anksčiau nei 2023 metais. Prašymą papildyti galima iki 2026 metų gegužės 10 dienos, o ankstesnio prašymo iš sistemos atsiimti nereikia.

    Norint pakoreguoti pateiktą prašymą, papildomas prašymas teikiamas Klaipėdos rajono savivaldybės elektroninėje sistemoje, pasirinkus švietimo skiltį ir prašymo redagavimo paslaugą. Gavus tėvų pateiktą prašymą, savivaldybė koreguoja jau esantį įrašą, todėl procesas turėtų būti paprastesnis ir nereikalauti kartoti visos registracijos.

    Tokie sprendimai savivaldybėse dažnai taikomi siekiant greičiau reaguoti į augantį ikimokyklinio ugdymo poreikį ir mažinti eiles, ypač sparčiau augančiose gyvenvietėse. Tėvams rekomenduojama nedelsti ir atnaujinti pasirinkimus laiku, kad vaiko priėmimo galimybės būtų įvertintos pagal atnaujintus pageidavimus.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.

  • Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Vaikų lopšelyje-darželyje „Ažuoliukas“ surengtas dešimtasis respublikinis liaudies šokių ir ratelių festivalis „Suk, suk ratelį“, į vieną sceną subūręs mažuosius atlikėjus iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Jubiliejinis renginys tapo proga ne tik pasirodyti, bet ir pasidalinti patirtimis, kaip tradiciniai šokiai šiandien atranda vietą vaikų ugdyme.

    Į festivalį atvyko kolektyvai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos, Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos, Utenos lopšelio-darželio „Voveraitė“ ir Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis“. Prie šventės prisidėjo ir gausus būrys vietinių dalyvių, o šiemet į pasirodymus įsiliejo ir Visagino Verdenės gimnazijos antrokai bei ketvirtokai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai vaikams svarbūs ne vien kaip scena ar koncertas. Per šokį ir muziką ugdomas bendruomeniškumas, mokomasi dirbti grupėje, lavinamas ritmas, laikysena ir sceninė drąsa, o kartu natūraliai stiprinamas ryšys su tautos papročiais.

    Festivalio programa buvo skirta lietuvių liaudies šokiams ir rateliams, kuriuose susipina judesys, daina ir žaidybiniai elementai, vaikams ypač patrauklūs dėl aiškių struktūrų ir kartojimų. Tokia forma leidžia tradicijas ne tik pristatyti, bet ir „įkūnyti“ per patirtį, kai vaikai patys tampa kultūros tęsėjais.

    Šventėje taip pat prisiminti ir Kanklių metai, akcentuojant šio instrumento vietą lietuviškos muzikos tradicijoje ir jo skambesio svarbą ugdymo veiklose. Pasak pedagogų, gyvas dėmesys tradiciniams instrumentams padeda vaikams geriau suprasti, kad kultūra nėra vien praeitis, o kasdienis, kuriamas dalykas.

    Renginio organizatoriai dėkojo kolektyvų vadovams, muzikos mokytojams ir visiems prisidėjusiems prie festivalio, taip pat lopšelio-darželio „Ažuoliukas“ komandai, Kultūros centro „Draugystė“ darbuotojams ir fotografui Rimui. Jubiliejinis „Suk, suk ratelį“ dar kartą parodė, kad tradicijos geriausiai gyvuoja tada, kai jos tampa bendra patirtimi vaikams, pedagogams ir bendruomenei.

  • Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Balandžio 22 dieną Vilniaus rajono Rudaminos lopšelyje-darželyje surengta praktinė konferencija, skirta Žemės dienai ir tvarumo ugdymui ankstyvajame amžiuje. Renginyje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip antrines žaliavas paversti prasmingomis ugdymo priemonėmis ir kasdienėmis veiklomis, kurios vaikams padeda suprasti atsakingo vartojimo idėją.

    Į konferenciją atvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei vadovai iš kelių Vilniaus rajono įstaigų, tarp jų ir Rudaminos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Pagirių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“, Maišiagalos, Nemėžio bei kitų bendruomenių pedagogai. Bendras akcentas buvo aiškus: tvarumas ugdymo įstaigoje neturi apsiriboti viena akcija, o turi tapti nuoseklia kasdienybės dalimi.

    Renginys pradėtas bendruomenišku svečių sutikimu ir vaikų parengtais pasirodymais, kurie suteikė šventei emocinio įtraukumo. Konferencijos atidaryme įstaigos direktorė Irena Bylinska pabrėžė, kad ankstyvas aplinkosauginis ugdymas formuoja ilgalačius įpročius, o vaikai geriausiai mokosi per patirtį, pavyzdį ir žaidimą.

    Teorinėje dalyje pristatytas pranešimas apie tvaraus vystymosi veiklas darželyje, aptariant atliekų rūšiavimo įpročių formavimą, medžiagų pakartotinį panaudojimą ir kūrybines veiklas, kurios ugdo vaikų smalsumą bei atsakomybę. Pedagogai akcentavo, kad tvarumo tema veiksmingiausia, kai ji integruojama į skirtingas ugdymo sritis, nuo meninės raiškos iki pasaulio pažinimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai skirtingų įstaigų mokytojos vedė kūrybines dirbtuves vaikams. Veiklų metu ugdytiniai konstravo, eksperimentavo, kūrė iš antrinių žaliavų ir ieškojo naujų panaudojimo būdų, mokydamiesi, kad panaudotos medžiagos gali įgyti antrą gyvenimą.

    Pedagogai pabrėžė, kad tokios dirbtuvės lavina ne tik kūrybiškumą, bet ir problemų sprendimo gebėjimus, smulkiąją motoriką, bendradarbiavimą. Vaikams tai tampa aiškiu, apčiuopiamu ryšiu tarp kasdienių daiktų, vartojimo ir aplinkos, o mokytojams suteikia idėjų, kaip tvarumo principus taikyti be didelių išlaidų.

    Renginio pabaigoje dalyviai apibendrino patirtis ir pasidalijo įžvalgomis, kokios veiklos labiausiai įtraukia skirtingo amžiaus vaikus. Konferenciją simboliškai užbaigė bendra veikla su ugdytiniais, sodinant gėles, taip primenant, kad aplinkosauga prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.

    Organizatorių teigimu, tokio formato susitikimai stiprina bendruomenių ryšį ir leidžia greičiau skleisti praktiškai pasiteisinusias ugdymo idėjas. Žemės dienos renginys Rudaminoje tapo proga ne tik paminėti datą, bet ir parodyti, kaip tvarumo ugdymas gali būti gyvas, kūrybingas ir vaikams suprantamas.