CP v2

Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Ukmergės savivaldybėje – darželinukų vizitas: klausimai merui nuo miesto rakto iki autobusų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 8 dieną netrūko vaikiško šurmulio: čia pirmą kartą apsilankė vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ grupės „Žiogelis“ ugdytiniai. Vizitas buvo dalis projekto apie gimtąjį miestą, kuriuo siekiama, kad vaikai Ukmergę pažintų ne tik iš pasakojimų, bet ir iš realių patirčių.

    Mažuosius svečius savivaldybėje priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Vaikai susipažino su savivaldybės darbu, sužinojo, ką kasdien veikia administracijos specialistai ir kaip sprendžiami miestui bei rajonui svarbūs klausimai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė atvira vaikų klausimų sesija, kurioje netrūko ir rimtų, ir žaismingų temų. Vaikai domėjosi, kas mieste svarbiausias, kas priima sprendimus dėl tvarkos bei grožio, ar meras važinėja miesto autobusais ir ką kiekvienas gyventojas galėtų padaryti, kad Ukmergė būtų dar jaukesnė.

    „Kodėl miestas toks gražus ir kas jame svarbiausias? Ar meras turi didelį raktą nuo miesto? Kaip meras padeda žmonėms? Ar jis važinėja po miestą kursuojančiais autobusais? Ką patys vaikai galėtų padaryti, kad Ukmergė būtų dar gražesnė?“, – klausė mažieji savivaldybės svečiai.

    Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokie susitikimai vaikams padeda suprasti, kaip veikia vietos savivalda, ugdo pilietiškumą ir drąsina klausti. Praktinės patirtys, kai vaikai realioje aplinkoje pamato, kaip organizuojamas miesto gyvenimas, tampa svarbia ankstyvojo ugdymo dalimi ir stiprina ryšį su bendruomene.

    Vizito pabaigoje vaikai ne tik gavo atsakymus į rūpimus klausimus, bet ir išsinešė paprastą žinutę: miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių įpročių, pagarbaus elgesio ir rūpesčio aplinka. O merui teko atskleisti ir asmeninę detalę, kuri mažiesiems paliko didelį įspūdį: jo mėgstamiausias patiekalas yra šaltibarščiai.

  • Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Gegužės 6 dieną Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje įvyko XV tarptautinis dainų festivalis „Šypsenėlė“. Jubiliejinį renginį organizavo Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“, subūręs jaunuosius atlikėjus, pedagogus ir šeimas.

    Į Visaginą atvyko 122 mažieji dainininkai ir jų mokytojai iš Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Švenčionėlių bei Visagino, taip pat iš Latvijos Dagdos miesto. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis tampa ne tik koncertu, bet ir gyvu skirtingų bendruomenių susitikimu, kuriame vaikai mokosi drąsos, sceninės kultūros ir bendradarbiavimo.

    Renginio programoje skambėjo įvairus repertuaras, o pasirodymus papildė apgalvoti kostiumai ir sceniniai sprendimai, kiekvieną numerį paversdavę mažyčiu spektakliu. Žiūrovai išvydo, kaip net patys mažiausi atlikėjai geba susikaupti, išlaikyti ritmą ir kurti ryšį su sale.

    Tokie festivaliai vis dažniau vertinami kaip neformalaus ugdymo dalis, padedanti vaikams lavinti klausą, kalbą, atmintį ir emocinę raišką. Pedagogai akcentuoja, kad bendri pasirodymai stiprina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis, o tarptautiniai svečiai suteikia papildomą kultūrinį kontekstą ir skatina smalsumą.

    Pagrindinė festivalio organizatorė – „Auksinio raktelio“ meninio ugdymo mokytoja metodininkė Laima Kajėnaitė. Jos iniciatyva „Šypsenėlė“ jau penkioliktą kartą išlaiko pagrindinę idėją: muzika yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas sujungti skirtingus miestus, kartas ir patirtis į vieną bendrą sceną.

  • Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo planuojama didinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir atnaujinti ugdymo erdves. Projekto tikslas – sudaryti patogesnes sąlygas vaikams ir darbuotojams, o tėvams pasiūlyti daugiau galimybių rinktis arčiau namų esančias ugdymo įstaigas.

    Su projektavimo darbus atliekančios MB „G. Janulytės Bernotienės studija“ atstovais aptarti pagrindiniai sprendiniai ir numatomi pokyčiai. Savivaldybė nurodo, kad planuojant darbus daug dėmesio skiriama funkcionalumui, saugumui ir šiuolaikiškoms erdvėms, pritaikytoms ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiams.

    Naujos grupės Veisiejuose ir Lazdijuose

    Veisiejų S. Gedos gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje planuojama statyti priestatą ir įrengti dvi naujas grupes. Tuo metu Lazdijų mokykloje-darželyje „Vyturėlis“ numatoma įkurti tris naujas grupes, taip padidinant ugdymo vietų pasiūlą rajono centre.

    Taip pat planuojama, kad Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius persikels į pagrindinį gimnazijos pastatą. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir pritaikyti ją vaikų ugdymui.

    Modernesnės erdvės ir įranga

    Numatoma, kad naujose ir atnaujintose patalpose bus įrengiamos šiuolaikiškos ugdymo erdvės, atnaujinami baldai bei įsigyjama ugdymo įranga. Praktikoje tai reiškia patogesnes grupių patalpas, geresnį funkcinių zonų išdėstymą ir sprendimus, kurie padeda užtikrinti kasdienę vaikų priežiūrą bei ugdymą.

    Toks projektas atliepia bendrą savivaldybių tendenciją stiprinti ikimokyklinio ugdymo tinklą, kai augant poreikiui ieškoma tiek plėtros, tiek racionalaus esamų pastatų pritaikymo sprendimų. Didžiausią praktinę naudą šeimoms paprastai kuria didesnis vietų skaičius ir aiškesnė perspektyva dėl darželio prieinamumo.

    Finansavimas viršija 1 mln. eurų

    Bendra projekto vertė siekia beveik 1,1 mln. eurų. Daugiau kaip 934 000 eurų finansuoja Europos Sąjunga, o dar 165 000 eurų skiria Lazdijų rajono savivaldybė.

    Artimiausiu metu, įsibėgėjant projektavimo ir pasirengimo etapams, turėtų ryškėti konkretūs darbų terminai ir įgyvendinimo grafikas. Savivaldybė teigia sieksianti, kad planuojami pokyčiai ugdymo įstaigose būtų įgyvendinti sklandžiai ir kuo mažiau trikdytų kasdienį ugdymo procesą.

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.

  • Garliavoje mokytojai pristatė veiksmingus ugdymo metodus: kuo išsiskyrė Sėkmingų patirčių laboratorija

    Antradienį Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje antrus metus iš eilės vyko Kauno rajono Švietimo centro organizuojamas renginys Sėkmingų patirčių laboratorija. Šįkart jis subūrė Pakaunės pedagogus, dirbančius su mažiausiais vaikais, ir daugiausia dėmesio skyrė ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo patirčių sklaidai.

    Renginyje mokytojai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip kasdienėse veiklose taikyti aktyvius mokymo metodus ir projektinę veiklą. Aptartos pamokų ir veiklų formos, kuriose ugdymas vyksta per žaidimą, o užduotys pritaikomos skirtingų gebėjimų vaikams.

    Kas veikia ikimokykliniame ugdyme?

    Pedagogai pristatė sprendimus, padedančius nuosekliai ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Akcentuota, kad ankstyvajame amžiuje itin svarbu vaiko patirtį grįsti praktika, tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aiškiai struktūruota dienotvarke.

    Pasak dalyvių, žaidybiniai metodai ypač veiksmingi stiprinant vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, nes leidžia mokytis per patirtį, o ne per formalų žinių tikrinimą. Taip pat aptarta, kaip projektinė veikla padeda ugdyti kalbinius gebėjimus, smalsumą ir gebėjimą spręsti problemas.

    Ką sako savivaldybė?

    Renginyje dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad gerųjų praktikų sklaida padeda pedagogams drąsiau atsinaujinti ir išbandyti naujus sprendimus klasėje ar grupėje.

    „Tokios iniciatyvos kaip Sėkmingų patirčių laboratorija yra itin svarbios – jos leidžia dalytis patirtimis, įkvėpti vieniems kitus ir drąsiai išbandyti naujus ugdymo metodus. Jūsų kasdienis darbas kuria tvirtą pagrindą kiekvieno vaiko ateičiai“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ko tikėtis po renginio?

    Organizatorių teigimu, laboratorijos formatas svarbus tuo, kad pedagogai gali parsivežti ne teorines rekomendacijas, o pritaikomas idėjas ir konkrečius veiklų scenarijus. Tokie susitikimai taip pat stiprina bendruomeniškumą ir padeda suvienodinti ugdymo kokybę skirtingose įstaigose.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad nuolatinis profesinis mokymasis ir kolegų patirčių aptarimas tampa vis reikšmingesnis, kai ugdymo įstaigos ieško būdų gerinti vaikų emocinę savijautą, įtrauktį ir mokymosi motyvaciją. Todėl tikimasi, kad Sėkmingų patirčių laboratorija ir toliau liks praktine erdve keistis idėjomis bei sprendimais.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.

  • Gegužę Utenoje – šeimos mėnuo: nemokamos šventės, žygiai ir užsiėmimai vaikams visame rajone

    Šeimos mėnuo Utenoje

    Gegužė Utenoje skelbiama šeimos mėnesiu: visą laikotarpį rajone numatyta renginių, skirtų vaikams, tėvams ir bendruomenėms. Programoje – sporto veiklos, šokio ir muzikos renginiai, edukacijos, paskaitos bei atvirų durų iniciatyvos.

    Dalis veiklų vyks ugdymo įstaigose ir bendruomenių erdvėse, todėl organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į tikslias vietas ir laiką. Kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribojamas dalyvių skaičius, tad verta iš anksto pasidomėti registracija.

    Sportas, šokis ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 4 dieną numatytos sportinės estafetės Ten, kur užaugo pirmi įvarčiai, kuriose dalyvaus Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir „Utenio“ futbolo akademijos ugdytiniai. Renginys vyks Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ Sėlių gatvėje, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 7 dieną vyks rajoninė šokių šventė STEP 2026 Vyturių progimnazijos aktų salėje, pradžia 13.00 val. Gegužės 8 dieną planuojamos vaikų futbolo varžybos Futbolas draugystės ritmu „Saulės“ gimnazijos stadione, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 21 dieną numatyta neformaliojo vaikų švietimo būrelių ir studijų pavasarinė šventė Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro kieme, pradžia 17.00 val. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga pamatyti vaikų veiklas ir susipažinti su užimtumo galimybėmis rajone.

    Tarptautinė šeimos diena ir veiklos tėvams

    Gegužės 13 dieną vyks renginys Kalbėkime ir susikalbėkime šeimoje Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centre, pradžia 14.00 val. Tą pačią dieną Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatytas piešimas lauke ant šaligatvio plytelių Spalvota vaikystė, pradžia 15.30 val.

    Gegužės 14 dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyks respublikinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų festivalis Giesmių giesmelė 2026, skirtas Šeimų dienai ir Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, pradžia 16.00 val. Vakare Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatyta paskaita-diskusija tėvams apie vaikų savikontrolę ir impulsų valdymą, pradžia 17.30 val.

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, suplanuota daugiau veiklų įvairiose Utenos miesto ir rajono vietose. Tarp jų – žygis aplink Dauniškio ežerą už saugią vaikystę, vaikų dienos renginiai, šokio sąspietis bei bendruomeninės šventės.

    Tą pačią dieną numatyta edukacija šeimoms Pasigaminkime nykštuką V. Valiušio keramikos muziejaus ir meno centro padalinyje Leliūnuose, pradžia 16.00 val. Taip pat skelbiama, kad Utenos kraštotyros muziejaus ir jo padalinių lankymas bus nemokamas.

    Gegužės 15 dieną Utenos rajono savivaldybės administracijoje vyks atvirų durų iniciatyva Pagalba, projektai vaikams ir jaunimui. Konsultacijos numatytos nuo 13.00 val. iki 15.45 val., informaciją teiks tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunimo reikalų koordinatoriai.

    Gegužės 22 dieną viešoji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras kviečia į Burnos higienos dieną, kurios metu tėvai su vaikais galės pasitikrinti dantis ir pasitarti dėl burnos higienos įpročių. Lankytojai laukiami nuo 9.00 val. iki 14.00 val.

    Gegužės 23 dieną Vyžuonose planuojamas dviračių žygis Mink į Vyžuonas 2026. Gegužės 25 dieną vyks Šeimadienis Utenos vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ kieme, pradžia 16.00 val., o gegužės 29 dieną Utenos vaikų lopšelis-darželis „Želmenėlis“ kviečia į bendruomenės šventę Pasitikime vasarą, pradžia 16.00 val.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių gali turėti registraciją, o kai kurios veiklos gali keistis dėl oro sąlygų. Rekomenduojama prieš atvykstant pasitikslinti aktualią informaciją renginių organizatorių ir įstaigų kanaluose.

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Lentvario lopšelyje-darželyje „Šilas“ surengta metodinė diena, skirta vaikų, tėvų ir pedagogų partnerystei stiprinti. Į renginį susirinko rajono mokytojai, kurie dalijosi patirtimis, aptarė veiksmingas bendradarbiavimo formas ir ieškojo būdų, kaip jas pritaikyti kasdienėje praktikoje.

    Įstaigą svečiams pristatė laikinai einanti direktoriaus pareigas Alina Svirnelienė. Ji akcentavo, kad darželio kryptis siejama su vaiko emocine gerove, bendruomeniškumu ir kūrybiškumu, o tėvų įtraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų, padedančių vaikui jaustis saugiai ir nuosekliai augti.

    Kas veikia tėvų ir darželio ryšyje

    Pirmojoje renginio dalyje pristatytas pranešimas Kai kalbamės, bendradarbiaujame ir augame kartu, kurį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Renata Vladimirenko ir Irena Kraičinska bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gabija Miliauskaitė. Pranešime pabrėžta, kad partnerystę labiausiai kuria nuoseklus dialogas, pasitikėjimas ir aiškiai sutarti bendri tikslai.

    Pedagogės pateikė praktinių situacijų, kuriose matyti, kaip kasdienė komunikacija su tėvais padeda iš anksto pastebėti vaiko poreikius, sutarti dėl vienodų susitarimų namuose ir grupėje bei greičiau spręsti adaptacijos ar emocinių sunkumų klausimus. Taip pat akcentuota, kad tėvų įtraukimas veikia tuomet, kai jis nėra vien formalus, o tampa nuolatiniu bendru darbu.

    Veiklos gamtoje kaip bendradarbiavimo priemonė

    Antroji metodinės dienos dalis skirta praktinei veiklai gamtoje, kuri pristatyta kaip viena iš partnerystę stiprinančių priemonių. Ši kryptis siejama ne tik su vaikų patyriminio ugdymo stiprinimu, bet ir su emocinės gerovės palaikymu, kai mokymasis vyksta judant, tyrinėjant ir įtraukiant visus pojūčius.

    Refleksijos metu mokytojai aptarė, kad praktinės veiklos už darželio ribų padeda kurti kitokį ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, o pedagogams suteikia progą geriau pamatyti, kaip vaikai bendrauja, sprendžia problemas ir įsitraukia į užduotis. Taip pat išryškėjo mintis, kad tokias patirtis lengviau paversti bendrais projektais su tėvais, kai šeimos kviečiamos ne stebėti, o dalyvauti.

    Kodėl metodinės dienos svarbios bendruomenei

    Metodinė diena dar kartą parodė, kad partnerystė tarp vaikų, tėvų ir pedagogų nėra vien atskiras renginys, o kasdienė kultūra, kurią reikia nuolat stiprinti. Bendruomeniniai susitikimai padeda suderinti lūkesčius, susitarti dėl vertybių ir kurti nuoseklias taisykles, kurios vaikui suteikia aiškumo.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad patirties mainai tarp įstaigų ir kolegų dažnai atneša greičiausiai pritaikomų sprendimų, ypač kai kalbama apie komunikaciją su šeimomis ir vaikų emocinę savijautą. Tokie susitikimai skatina ne tik idėjų sklaidą, bet ir bendrą požiūrį, kad ugdymas yra bendras darbas, kuriame svarbus kiekvieno vaidmuo.

    Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ informacija

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.