CP v2

Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.

  • Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus rajone planuojama švietimo įstaigų pertvarka, kuri palies Didžiųjų Kabiškių ir Eitminiškių bendruomenes. Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos.

    Numatoma, kad Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis bus reorganizuojamas jungimo būdu, prijungiant jį prie Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla, perimdama prijungiamos įstaigos teises ir pareigas.

    Prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos bus įsteigtas struktūrinis padalinys – Didžiųjų Kabiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Šis skyrius veiks Liepų gatvėje Didžiųjų Kabiškių kaime ir vykdys ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Pagal pateiktą informaciją, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinei mokyklai pereis nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad administravimas, dokumentų valdymas ir atsakomybės bus sutelktos vienoje įstaigoje, o ugdymo veikla turėtų būti tęsiama padalinio forma.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse dažniausiai siejamos su švietimo tinklo optimizavimu, administracinių funkcijų suvienodinimu ir resursų planavimu ilgesniam laikotarpiui. Tėvams aktualiausi klausimai paprastai būna dėl ugdymo tęstinumo, priėmimo tvarkos, darbuotojų pokyčių ir kasdienės veiklos organizavimo padalinyje, todėl savivaldybės dokumentuose paprastai detalizuojamos reorganizavimo sąlygos ir atnaujinami nuostatai.

    Dėl reorganizavimo ir susijusių dokumentų nurodoma kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Įstaigų nuostatų ir reorganizavimo sąlygų projektai pateikiami savivaldybės informacijoje, kad gyventojai galėtų susipažinti su planuojamais pakeitimais iki sprendimų įsigaliojimo.

  • Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone šį rugsėjį planuojama atverti naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas Ketvergių pagrindinėje mokykloje. Prie mokyklos statomas priestatas, kuriame numatyta įrengti 40 vietų, skirtų mažesniems vaikams ir priešmokyklinukams.

    Savivaldybė primena, kad tėvai, kurie darželių priėmimo sistemoje jau yra pateikę prašymą, gali jį papildyti, įtraukdami Ketvergių pagrindinę mokyklą kaip pasirinktą ugdymo įstaigą. Tai aktualu šeimoms, kurios ieško alternatyvų esant didesniam vietų poreikiui kitose įstaigose.

    Prašymus tikslinti gali tėvai, kurių vaikai gimė ne anksčiau nei 2023 metais. Prašymą papildyti galima iki 2026 metų gegužės 10 dienos, o ankstesnio prašymo iš sistemos atsiimti nereikia.

    Norint pakoreguoti pateiktą prašymą, papildomas prašymas teikiamas Klaipėdos rajono savivaldybės elektroninėje sistemoje, pasirinkus švietimo skiltį ir prašymo redagavimo paslaugą. Gavus tėvų pateiktą prašymą, savivaldybė koreguoja jau esantį įrašą, todėl procesas turėtų būti paprastesnis ir nereikalauti kartoti visos registracijos.

    Tokie sprendimai savivaldybėse dažnai taikomi siekiant greičiau reaguoti į augantį ikimokyklinio ugdymo poreikį ir mažinti eiles, ypač sparčiau augančiose gyvenvietėse. Tėvams rekomenduojama nedelsti ir atnaujinti pasirinkimus laiku, kad vaiko priėmimo galimybės būtų įvertintos pagal atnaujintus pageidavimus.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.

  • Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Jubiliejinis festivalis „Suk, suk ratelį“: kaip „Ažuoliuko“ scena sujungė vaikus iš visos Lietuvos

    Vaikų lopšelyje-darželyje „Ažuoliukas“ surengtas dešimtasis respublikinis liaudies šokių ir ratelių festivalis „Suk, suk ratelį“, į vieną sceną subūręs mažuosius atlikėjus iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Jubiliejinis renginys tapo proga ne tik pasirodyti, bet ir pasidalinti patirtimis, kaip tradiciniai šokiai šiandien atranda vietą vaikų ugdyme.

    Į festivalį atvyko kolektyvai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos, Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos, Utenos lopšelio-darželio „Voveraitė“ ir Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis“. Prie šventės prisidėjo ir gausus būrys vietinių dalyvių, o šiemet į pasirodymus įsiliejo ir Visagino Verdenės gimnazijos antrokai bei ketvirtokai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai vaikams svarbūs ne vien kaip scena ar koncertas. Per šokį ir muziką ugdomas bendruomeniškumas, mokomasi dirbti grupėje, lavinamas ritmas, laikysena ir sceninė drąsa, o kartu natūraliai stiprinamas ryšys su tautos papročiais.

    Festivalio programa buvo skirta lietuvių liaudies šokiams ir rateliams, kuriuose susipina judesys, daina ir žaidybiniai elementai, vaikams ypač patrauklūs dėl aiškių struktūrų ir kartojimų. Tokia forma leidžia tradicijas ne tik pristatyti, bet ir „įkūnyti“ per patirtį, kai vaikai patys tampa kultūros tęsėjais.

    Šventėje taip pat prisiminti ir Kanklių metai, akcentuojant šio instrumento vietą lietuviškos muzikos tradicijoje ir jo skambesio svarbą ugdymo veiklose. Pasak pedagogų, gyvas dėmesys tradiciniams instrumentams padeda vaikams geriau suprasti, kad kultūra nėra vien praeitis, o kasdienis, kuriamas dalykas.

    Renginio organizatoriai dėkojo kolektyvų vadovams, muzikos mokytojams ir visiems prisidėjusiems prie festivalio, taip pat lopšelio-darželio „Ažuoliukas“ komandai, Kultūros centro „Draugystė“ darbuotojams ir fotografui Rimui. Jubiliejinis „Suk, suk ratelį“ dar kartą parodė, kad tradicijos geriausiai gyvuoja tada, kai jos tampa bendra patirtimi vaikams, pedagogams ir bendruomenei.