CP v2

Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Gegužę Utenoje – šeimos mėnuo: nemokamos šventės, žygiai ir užsiėmimai vaikams visame rajone

    Šeimos mėnuo Utenoje

    Gegužė Utenoje skelbiama šeimos mėnesiu: visą laikotarpį rajone numatyta renginių, skirtų vaikams, tėvams ir bendruomenėms. Programoje – sporto veiklos, šokio ir muzikos renginiai, edukacijos, paskaitos bei atvirų durų iniciatyvos.

    Dalis veiklų vyks ugdymo įstaigose ir bendruomenių erdvėse, todėl organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į tikslias vietas ir laiką. Kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribojamas dalyvių skaičius, tad verta iš anksto pasidomėti registracija.

    Sportas, šokis ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 4 dieną numatytos sportinės estafetės Ten, kur užaugo pirmi įvarčiai, kuriose dalyvaus Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir „Utenio“ futbolo akademijos ugdytiniai. Renginys vyks Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ Sėlių gatvėje, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 7 dieną vyks rajoninė šokių šventė STEP 2026 Vyturių progimnazijos aktų salėje, pradžia 13.00 val. Gegužės 8 dieną planuojamos vaikų futbolo varžybos Futbolas draugystės ritmu „Saulės“ gimnazijos stadione, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 21 dieną numatyta neformaliojo vaikų švietimo būrelių ir studijų pavasarinė šventė Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro kieme, pradžia 17.00 val. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga pamatyti vaikų veiklas ir susipažinti su užimtumo galimybėmis rajone.

    Tarptautinė šeimos diena ir veiklos tėvams

    Gegužės 13 dieną vyks renginys Kalbėkime ir susikalbėkime šeimoje Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centre, pradžia 14.00 val. Tą pačią dieną Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatytas piešimas lauke ant šaligatvio plytelių Spalvota vaikystė, pradžia 15.30 val.

    Gegužės 14 dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyks respublikinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų festivalis Giesmių giesmelė 2026, skirtas Šeimų dienai ir Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, pradžia 16.00 val. Vakare Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatyta paskaita-diskusija tėvams apie vaikų savikontrolę ir impulsų valdymą, pradžia 17.30 val.

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, suplanuota daugiau veiklų įvairiose Utenos miesto ir rajono vietose. Tarp jų – žygis aplink Dauniškio ežerą už saugią vaikystę, vaikų dienos renginiai, šokio sąspietis bei bendruomeninės šventės.

    Tą pačią dieną numatyta edukacija šeimoms Pasigaminkime nykštuką V. Valiušio keramikos muziejaus ir meno centro padalinyje Leliūnuose, pradžia 16.00 val. Taip pat skelbiama, kad Utenos kraštotyros muziejaus ir jo padalinių lankymas bus nemokamas.

    Gegužės 15 dieną Utenos rajono savivaldybės administracijoje vyks atvirų durų iniciatyva Pagalba, projektai vaikams ir jaunimui. Konsultacijos numatytos nuo 13.00 val. iki 15.45 val., informaciją teiks tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunimo reikalų koordinatoriai.

    Gegužės 22 dieną viešoji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras kviečia į Burnos higienos dieną, kurios metu tėvai su vaikais galės pasitikrinti dantis ir pasitarti dėl burnos higienos įpročių. Lankytojai laukiami nuo 9.00 val. iki 14.00 val.

    Gegužės 23 dieną Vyžuonose planuojamas dviračių žygis Mink į Vyžuonas 2026. Gegužės 25 dieną vyks Šeimadienis Utenos vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ kieme, pradžia 16.00 val., o gegužės 29 dieną Utenos vaikų lopšelis-darželis „Želmenėlis“ kviečia į bendruomenės šventę Pasitikime vasarą, pradžia 16.00 val.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių gali turėti registraciją, o kai kurios veiklos gali keistis dėl oro sąlygų. Rekomenduojama prieš atvykstant pasitikslinti aktualią informaciją renginių organizatorių ir įstaigų kanaluose.

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Lentvario lopšelyje-darželyje „Šilas“ surengta metodinė diena, skirta vaikų, tėvų ir pedagogų partnerystei stiprinti. Į renginį susirinko rajono mokytojai, kurie dalijosi patirtimis, aptarė veiksmingas bendradarbiavimo formas ir ieškojo būdų, kaip jas pritaikyti kasdienėje praktikoje.

    Įstaigą svečiams pristatė laikinai einanti direktoriaus pareigas Alina Svirnelienė. Ji akcentavo, kad darželio kryptis siejama su vaiko emocine gerove, bendruomeniškumu ir kūrybiškumu, o tėvų įtraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų, padedančių vaikui jaustis saugiai ir nuosekliai augti.

    Kas veikia tėvų ir darželio ryšyje

    Pirmojoje renginio dalyje pristatytas pranešimas Kai kalbamės, bendradarbiaujame ir augame kartu, kurį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Renata Vladimirenko ir Irena Kraičinska bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gabija Miliauskaitė. Pranešime pabrėžta, kad partnerystę labiausiai kuria nuoseklus dialogas, pasitikėjimas ir aiškiai sutarti bendri tikslai.

    Pedagogės pateikė praktinių situacijų, kuriose matyti, kaip kasdienė komunikacija su tėvais padeda iš anksto pastebėti vaiko poreikius, sutarti dėl vienodų susitarimų namuose ir grupėje bei greičiau spręsti adaptacijos ar emocinių sunkumų klausimus. Taip pat akcentuota, kad tėvų įtraukimas veikia tuomet, kai jis nėra vien formalus, o tampa nuolatiniu bendru darbu.

    Veiklos gamtoje kaip bendradarbiavimo priemonė

    Antroji metodinės dienos dalis skirta praktinei veiklai gamtoje, kuri pristatyta kaip viena iš partnerystę stiprinančių priemonių. Ši kryptis siejama ne tik su vaikų patyriminio ugdymo stiprinimu, bet ir su emocinės gerovės palaikymu, kai mokymasis vyksta judant, tyrinėjant ir įtraukiant visus pojūčius.

    Refleksijos metu mokytojai aptarė, kad praktinės veiklos už darželio ribų padeda kurti kitokį ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, o pedagogams suteikia progą geriau pamatyti, kaip vaikai bendrauja, sprendžia problemas ir įsitraukia į užduotis. Taip pat išryškėjo mintis, kad tokias patirtis lengviau paversti bendrais projektais su tėvais, kai šeimos kviečiamos ne stebėti, o dalyvauti.

    Kodėl metodinės dienos svarbios bendruomenei

    Metodinė diena dar kartą parodė, kad partnerystė tarp vaikų, tėvų ir pedagogų nėra vien atskiras renginys, o kasdienė kultūra, kurią reikia nuolat stiprinti. Bendruomeniniai susitikimai padeda suderinti lūkesčius, susitarti dėl vertybių ir kurti nuoseklias taisykles, kurios vaikui suteikia aiškumo.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad patirties mainai tarp įstaigų ir kolegų dažnai atneša greičiausiai pritaikomų sprendimų, ypač kai kalbama apie komunikaciją su šeimomis ir vaikų emocinę savijautą. Tokie susitikimai skatina ne tik idėjų sklaidą, bet ir bendrą požiūrį, kad ugdymas yra bendras darbas, kuriame svarbus kiekvieno vaidmuo.

    Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ informacija

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.

  • Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus r. Kabiškių lopšelis-darželis jungiamas prie Eitminiškių mokyklos: kas keisis nuo 2026 metų

    Vilniaus rajone planuojama švietimo įstaigų pertvarka, kuri palies Didžiųjų Kabiškių ir Eitminiškių bendruomenes. Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos.

    Numatoma, kad Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis bus reorganizuojamas jungimo būdu, prijungiant jį prie Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla, perimdama prijungiamos įstaigos teises ir pareigas.

    Prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos bus įsteigtas struktūrinis padalinys – Didžiųjų Kabiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Šis skyrius veiks Liepų gatvėje Didžiųjų Kabiškių kaime ir vykdys ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Pagal pateiktą informaciją, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinei mokyklai pereis nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad administravimas, dokumentų valdymas ir atsakomybės bus sutelktos vienoje įstaigoje, o ugdymo veikla turėtų būti tęsiama padalinio forma.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse dažniausiai siejamos su švietimo tinklo optimizavimu, administracinių funkcijų suvienodinimu ir resursų planavimu ilgesniam laikotarpiui. Tėvams aktualiausi klausimai paprastai būna dėl ugdymo tęstinumo, priėmimo tvarkos, darbuotojų pokyčių ir kasdienės veiklos organizavimo padalinyje, todėl savivaldybės dokumentuose paprastai detalizuojamos reorganizavimo sąlygos ir atnaujinami nuostatai.

    Dėl reorganizavimo ir susijusių dokumentų nurodoma kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Įstaigų nuostatų ir reorganizavimo sąlygų projektai pateikiami savivaldybės informacijoje, kad gyventojai galėtų susipažinti su planuojamais pakeitimais iki sprendimų įsigaliojimo.

  • Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone daugėja darželio vietų: prašymus galima papildyti Ketvergių mokykla iki gegužės 10 dienos

    Klaipėdos rajone šį rugsėjį planuojama atverti naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas Ketvergių pagrindinėje mokykloje. Prie mokyklos statomas priestatas, kuriame numatyta įrengti 40 vietų, skirtų mažesniems vaikams ir priešmokyklinukams.

    Savivaldybė primena, kad tėvai, kurie darželių priėmimo sistemoje jau yra pateikę prašymą, gali jį papildyti, įtraukdami Ketvergių pagrindinę mokyklą kaip pasirinktą ugdymo įstaigą. Tai aktualu šeimoms, kurios ieško alternatyvų esant didesniam vietų poreikiui kitose įstaigose.

    Prašymus tikslinti gali tėvai, kurių vaikai gimė ne anksčiau nei 2023 metais. Prašymą papildyti galima iki 2026 metų gegužės 10 dienos, o ankstesnio prašymo iš sistemos atsiimti nereikia.

    Norint pakoreguoti pateiktą prašymą, papildomas prašymas teikiamas Klaipėdos rajono savivaldybės elektroninėje sistemoje, pasirinkus švietimo skiltį ir prašymo redagavimo paslaugą. Gavus tėvų pateiktą prašymą, savivaldybė koreguoja jau esantį įrašą, todėl procesas turėtų būti paprastesnis ir nereikalauti kartoti visos registracijos.

    Tokie sprendimai savivaldybėse dažnai taikomi siekiant greičiau reaguoti į augantį ikimokyklinio ugdymo poreikį ir mažinti eiles, ypač sparčiau augančiose gyvenvietėse. Tėvams rekomenduojama nedelsti ir atnaujinti pasirinkimus laiku, kad vaiko priėmimo galimybės būtų įvertintos pagal atnaujintus pageidavimus.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.