CP v2

Tag: Ikimokyklinis ugdymas

  • Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Kaune, Romainiuose, baigiamas įrengti naujas lopšelis-darželis „Vėjukai“, duris planuojantis atverti šių metų rugsėjį. Savivaldybė skelbia, kad tėvų prašymai dėl vaikų priėmimo bus priimami nuo gegužės 18 dienos.

    Numatoma, kad įstaigoje veiks 14 grupių, o iš viso čia galės ugdytis iki 250 vaikų. Darželyje darbą turėtų pradėti apie 100 darbuotojų, o tikslus grupių ir vietų skaičius dar gali kisti pagal realų registracijos metu matomą poreikį.

    Nuo lopšelio iki darželio grupių

    Pagal pateiktą planą, šešios grupės bus skirtos lopšeliui, po 15 vaikų kiekvienoje. Likusios grupės numatytos darželio amžiaus vaikams, po 20 auklėtinių grupėje.

    Kauno savivaldybė primena, kad priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama šeimoms, kurių vaikai deklaruoti Kauno mieste ir kurių abu tėvai ar globėjai taip pat deklaruoti Kauno mieste.

    Kur ir kaip teikti prašymus?

    Prašymus bus galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybės registracijos sistemą arba atvykus į Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių Laisvės alėjoje. Registracijos pradžia numatyta gegužės 18 dieną 11 valandą.

    Prieš teikiant prašymą tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti vaiko ir tėvų deklaravimo duomenis, nes jie dažnai tampa lemiamu kriterijumi sudarant pirmumo eilę. Taip pat verta įsivertinti, ar reikės papildomų dokumentų, jei taikomos išimtys ar lengvatos pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Kuo išsiskiria naujasis pastatas?

    Skelbiama, kad „Vėjukai“ įsikurs moderniame vieno aukšto A++ energinio naudingumo klasės pastate. Projekte numatytos vaikų poreikiams pritaikytos erdvės: žaidimų ir miego zonos, prausyklos ir tualetai, taip pat virtuvėlės grupėse.

    Įstaigoje suplanuoti specialistų kabinetai, universali salė aktyvioms veikloms, virtuvės ir pagalbinės patalpos. Lauko erdvėse numatyta, kad kiekviena grupė turės atskirą išėjimą į vidinį kiemą, o teritorijoje bus įrengtos žaidimų aikštelės, žaliosios zonos ir terasa veikloms gryname ore.

    Patogumui tėvams projektuojama automobilių sustojimo vieta, dviračių stovai bei pėsčiųjų takai. Tokie sprendimai dažnai diegiami naujuose ikimokyklinio ugdymo projektuose, nes didžiausi srautai fiksuojami rytais ir vakarais, kai svarbus saugus ir greitas vaikų išlaipinimas.

    „Nuosekliai dirbame švietimo srityje: modernizuojame ir statome naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, plečiame jų tinklą sparčiai augančiuose miesto dalyse“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželio direktorė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė pabrėžia, kad bendruomenė bus kuriama aiškia vertybine kryptimi, orientuota į saugią aplinką ir kokybišką ugdymą. Tuo pat metu įstaiga formuoja ir komandą, todėl ieškoma pedagogų bei techninio personalo.

    „Mūsų vizija – laimingų, sėkmingų ir kūrybingų vaikų mokykla“, – sakė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė.

    „Vėjukai“ bus viena iš naujų Kauno investicijų į ikimokyklinį ugdymą sparčiai augančiuose rajonuose. Miestas pastaraisiais metais akcentuoja, kad darželių tinklo plėtra ir senesnių pastatų atnaujinimas turi mažinti vietų trūkumą ir trumpinti tėvų keliones į ugdymo įstaigas.

  • Mažeikių rajono darželiai vasarą: kurie dirbs liepą, o kurie rugpjūtį ir kur kreiptis

    Mažeikių rajone parengtas preliminarus ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo organizavimo grafikas 2026 metų vasaros laikotarpiui. Planuojant darbą atsižvelgta į tėvų ir globėjų prašymus, prognozuojamą vaikų lankomumą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymo ir priežiūros organizavimą.

    Numatyta, kad dalis Mažeikių miesto lopšelių-darželių dirbs liepos mėnesį, o rugpjūtį laikinai nevykdys veiklos. Kita dalis pasirinko priešingą modelį: veiklą stabdys liepą, bet dirbs rugpjūtį, kad šeimos turėtų alternatyvą atostogų laikotarpiu.

    Kurie darželiai dirbs liepą?

    Liepos mėnesį dirbs, bet rugpjūtį veiklos laikinai nevykdys Mažeikių miesto lopšeliai-darželiai Berželis, Bitutė, Buratinas, Eglutė, Gintarėlis, Pasaka, Linelis ir Saulutė. Taip pat liepą dirbs Viekšnių lopšelis-darželis Liepaitė, o rugpjūtį jis veiklos neplanuoja.

    Tokį grafiką savivaldybės ir įstaigos paprastai renkasi todėl, kad vasarą vaikų lankomumas natūraliai sumažėja, o šiuo laikotarpiu lengviau planuoti pedagogų kasmetines atostogas. Be to, vasara dažnai išnaudojama remonto, patalpų atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo darbams, kad iki rugsėjo būtų pasiruošta naujiems mokslo metams.

    Budintys darželiai rugpjūtį

    Rugpjūtį dirbs, bet liepą nedirbs vadinamieji budintys darželiai: Žilvitis (Sodų gatvė 17, Mažeikiai) ir Delfinas (Pušų gatvė 40, Mažeikiai). Šios įstaigos skirtos užtikrinti paslaugų tęstinumą šeimoms, kurioms vaikų priežiūra reikalinga būtent rugpjūčio mėnesį.

    Likusiose Mažeikių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbas vasarą bus organizuojamas pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl grupių komplektavimo, darbo laiko ar laikino veiklos ribojimo gali priklausyti nuo realaus vaikų skaičiaus ir tėvų pateiktų prašymų.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl tikslaus grafiko, priėmimo vasaros laikotarpiu, vaikų perkėlimo į budinčią įstaigą ar kitų organizacinių klausimų prašoma tiesiogiai kreiptis į savo darželio administraciją. Įstaigos paprastai pateikia informaciją apie prašymų teikimo terminus, dokumentus ir sprendimų priėmimo tvarką.

    Jei šeima planuoja atostogas iš anksto, darželio administracijai verta kuo anksčiau pranešti apie planuojamą lankymą vasarą. Tai padeda tiksliau suplanuoti grupes, darbuotojų darbo laiką ir užtikrinti, kad vaikams būtų sudarytos tinkamos ugdymo ir priežiūros sąlygos.

  • Gargžduose ieškomas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorius: paraiškos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos

    Gargžduose ieškomas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorius: paraiškos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos

    Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktoriaus pareigoms. Kandidatai kviečiami teikti dokumentus iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos imtinai.

    Savivaldybė nurodo, kad pareiginės algos koeficientas šioms pareigoms siekia 2,5524–2,5758. Konkretus dydis bus nustatomas atsižvelgiant į pretendento pedagoginio darbo stažą.

    Pretendentų dokumentai priimami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje Gargžduose, Žemaitės gatvėje. Dokumentus galima pateikti atvykus tiesiogiai, išsiunčiant elektroniniu paštu arba registruotu laišku.

    Atranka numatyta 2026 metų rugsėjo 8 dieną. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kandidatai turėtų iš anksto įsivertinti kvalifikacinius reikalavimus ir parengti visus prašomus dokumentus pagal skelbime nustatytą tvarką.

    Išsami informacija apie konkurso sąlygas, pareigybės funkcijas bei dokumentų vertinimo procedūras skelbiama savivaldybės interneto svetainėje skiltyje Skelbimai, Darbo pasiūlymai. Dėl konkurso organizavimo klausimų konsultuoja Teisės ir personalo skyrius, o dėl įstaigos veiklos ir kitų su pareigomis susijusių klausimų informuoja Švietimo ir sporto skyrius.

  • Panevėžio darželiuose plečiamas integruotas ugdymas: ką nuo 2026 metų rudenio gaus šeimos?

    Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama Visos dienos mokyklos projektą, pokyčius vykdo ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Mieste trijuose lopšeliuose-darželiuose – „Voveraitė“, „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ – jau taikomas integruotos veiklos modelis, o nuo 2026 metų rudens numatomas jo stiprinimas ir plėtra.

    Integruota dienotvarkė apjungia priešmokyklinį ugdymą ir papildomas veiklas, kad vaiko diena būtų nuosekli ir paremta patirtiniu mokymusi. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis padeda geriau suderinti ugdymą, užimtumą ir priežiūrą, o tėvams suteikia daugiau aiškumo planuojant kasdienybę.

    Kaip veikia integruotas modelis?

    Integruotos veiklos esmė – formaliojo ugdymo turinį papildyti judėjimo, kūrybos, pažinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo veiklomis, išlaikant vientisą dienos ritmą vienoje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad vaikai per dieną įtraukiami į skirtingas veiklas, kurios siejamos bendromis temomis ir vaiko raidos tikslais.

    Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ypač svarbus kalbos, smulkiosios motorikos, emocijų atpažinimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimų stiprinimas. Todėl greta įprastų ugdomųjų veiklų vis dažniau pasitelkiami STEAM elementai, eksperimentai, meninė raiška ir aktyvūs lauko užsiėmimai.

    „Vaikui svarbi ne tik saugi ir stabili diena darželyje, bet ir galimybė kasdien augti – pažinti, judėti, kurti, bendrauti. Integruotas ugdymas leidžia šias patirtis sujungti į vieną nuoseklią dieną. Tai sprendimas, kuris kuria daugiau aiškumo vaikams ir daugiau ramybės šeimoms“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kuo skiriasi darželiai?

    Pasak savivaldybės, modelis kiekvienoje įstaigoje įgyvendinamas pagal jos stiprybes, todėl skiriasi akcentai ir siūlomos veiklos. Tai leidžia šeimoms rinktis ugdymo aplinką pagal vaiko pomėgius, poreikius ir temperamentą.

    Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ daugiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir įvairiapusiam užimtumui, įtraukiant skirtingų krypčių užsiėmimus. Savivaldybė nurodo, kad vaikai čia gali dalyvauti veiklose, kurios lavina koordinaciją, judesių įvairovę ir saviraišką.

    „Voveraitėje“ ugdymas orientuojamas į kritinį ir matematinį mąstymą bei inovatyvias veiklas, įskaitant „Numicon“ metodiką. Taip pat vykdomos skaitmeninės kūrybos, anglų kalbos ir sporto veiklos, siekiant suderinti pažinimą su praktiniais įgūdžiais.

    „Pasakoje“ akcentuojamas patirtinis ugdymas, kai vaikai mokosi per bandymą, tyrinėjimą ir kūrybą. Savivaldybė išskiria, kad čia daugiau veiklų siejama su eksperimentais, gamtos pažinimu, judėjimu ir menine raiška.

    Kas keisis nuo 2026 metų rugsėjo?

    Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „Voveraitėje“ numatomi papildomi pokyčiai, dar nuosekliau integruojant fizinio aktyvumo, STEAM ir inžinerinio mąstymo veiklas į priešmokyklinį ugdymą. Taip pat planuojama kurti kūrybiškumo studiją ir stiprinti vaikų skaitymo įgūdžius.

    Šeimoms numatomos ir papildomos paslaugos: „Šeštadieninė voveriukų mokyklėlė“ 3–6 metų vaikams bei ankstyvojo ugdymo galimybės vaikams iki vienerių metų. Savivaldybė pažymi, kad tai gali būti aktualu tėvams, kurie derina darbą, studijas ar individualią veiklą.

    Įgyvendinus pirmąjį etapą, integruotos veiklos modelį planuojama plėsti ir kituose darželiuose – „Rūtoje“ ir „Jūratėje“. Nurodoma, kad šiose įstaigose jau vyksta arba startuoja visos dienos ugdymo veiklos, apimančios fizinį aktyvumą, meninę raišką bei pažintinius ir kūrybinius užsiėmimus.

    Kartu planuojama atnaujinti ugdymo aplinką: modernizuoti patalpas, įrengti edukacines erdves ir lauko klases, įsigyti šiuolaikiškos įrangos. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti dar geresnes sąlygas vaikams mokytis, tyrinėti ir augti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

  • Ukmergės savivaldybėje – darželinukų vizitas: klausimai merui nuo miesto rakto iki autobusų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 8 dieną netrūko vaikiško šurmulio: čia pirmą kartą apsilankė vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ grupės „Žiogelis“ ugdytiniai. Vizitas buvo dalis projekto apie gimtąjį miestą, kuriuo siekiama, kad vaikai Ukmergę pažintų ne tik iš pasakojimų, bet ir iš realių patirčių.

    Mažuosius svečius savivaldybėje priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Vaikai susipažino su savivaldybės darbu, sužinojo, ką kasdien veikia administracijos specialistai ir kaip sprendžiami miestui bei rajonui svarbūs klausimai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė atvira vaikų klausimų sesija, kurioje netrūko ir rimtų, ir žaismingų temų. Vaikai domėjosi, kas mieste svarbiausias, kas priima sprendimus dėl tvarkos bei grožio, ar meras važinėja miesto autobusais ir ką kiekvienas gyventojas galėtų padaryti, kad Ukmergė būtų dar jaukesnė.

    „Kodėl miestas toks gražus ir kas jame svarbiausias? Ar meras turi didelį raktą nuo miesto? Kaip meras padeda žmonėms? Ar jis važinėja po miestą kursuojančiais autobusais? Ką patys vaikai galėtų padaryti, kad Ukmergė būtų dar gražesnė?“, – klausė mažieji savivaldybės svečiai.

    Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokie susitikimai vaikams padeda suprasti, kaip veikia vietos savivalda, ugdo pilietiškumą ir drąsina klausti. Praktinės patirtys, kai vaikai realioje aplinkoje pamato, kaip organizuojamas miesto gyvenimas, tampa svarbia ankstyvojo ugdymo dalimi ir stiprina ryšį su bendruomene.

    Vizito pabaigoje vaikai ne tik gavo atsakymus į rūpimus klausimus, bet ir išsinešė paprastą žinutę: miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių įpročių, pagarbaus elgesio ir rūpesčio aplinka. O merui teko atskleisti ir asmeninę detalę, kuri mažiesiems paliko didelį įspūdį: jo mėgstamiausias patiekalas yra šaltibarščiai.

  • Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Gegužės 6 dieną Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje įvyko XV tarptautinis dainų festivalis „Šypsenėlė“. Jubiliejinį renginį organizavo Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“, subūręs jaunuosius atlikėjus, pedagogus ir šeimas.

    Į Visaginą atvyko 122 mažieji dainininkai ir jų mokytojai iš Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Švenčionėlių bei Visagino, taip pat iš Latvijos Dagdos miesto. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis tampa ne tik koncertu, bet ir gyvu skirtingų bendruomenių susitikimu, kuriame vaikai mokosi drąsos, sceninės kultūros ir bendradarbiavimo.

    Renginio programoje skambėjo įvairus repertuaras, o pasirodymus papildė apgalvoti kostiumai ir sceniniai sprendimai, kiekvieną numerį paversdavę mažyčiu spektakliu. Žiūrovai išvydo, kaip net patys mažiausi atlikėjai geba susikaupti, išlaikyti ritmą ir kurti ryšį su sale.

    Tokie festivaliai vis dažniau vertinami kaip neformalaus ugdymo dalis, padedanti vaikams lavinti klausą, kalbą, atmintį ir emocinę raišką. Pedagogai akcentuoja, kad bendri pasirodymai stiprina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis, o tarptautiniai svečiai suteikia papildomą kultūrinį kontekstą ir skatina smalsumą.

    Pagrindinė festivalio organizatorė – „Auksinio raktelio“ meninio ugdymo mokytoja metodininkė Laima Kajėnaitė. Jos iniciatyva „Šypsenėlė“ jau penkioliktą kartą išlaiko pagrindinę idėją: muzika yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas sujungti skirtingus miestus, kartas ir patirtis į vieną bendrą sceną.

  • Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo planuojama didinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir atnaujinti ugdymo erdves. Projekto tikslas – sudaryti patogesnes sąlygas vaikams ir darbuotojams, o tėvams pasiūlyti daugiau galimybių rinktis arčiau namų esančias ugdymo įstaigas.

    Su projektavimo darbus atliekančios MB „G. Janulytės Bernotienės studija“ atstovais aptarti pagrindiniai sprendiniai ir numatomi pokyčiai. Savivaldybė nurodo, kad planuojant darbus daug dėmesio skiriama funkcionalumui, saugumui ir šiuolaikiškoms erdvėms, pritaikytoms ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiams.

    Naujos grupės Veisiejuose ir Lazdijuose

    Veisiejų S. Gedos gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje planuojama statyti priestatą ir įrengti dvi naujas grupes. Tuo metu Lazdijų mokykloje-darželyje „Vyturėlis“ numatoma įkurti tris naujas grupes, taip padidinant ugdymo vietų pasiūlą rajono centre.

    Taip pat planuojama, kad Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius persikels į pagrindinį gimnazijos pastatą. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir pritaikyti ją vaikų ugdymui.

    Modernesnės erdvės ir įranga

    Numatoma, kad naujose ir atnaujintose patalpose bus įrengiamos šiuolaikiškos ugdymo erdvės, atnaujinami baldai bei įsigyjama ugdymo įranga. Praktikoje tai reiškia patogesnes grupių patalpas, geresnį funkcinių zonų išdėstymą ir sprendimus, kurie padeda užtikrinti kasdienę vaikų priežiūrą bei ugdymą.

    Toks projektas atliepia bendrą savivaldybių tendenciją stiprinti ikimokyklinio ugdymo tinklą, kai augant poreikiui ieškoma tiek plėtros, tiek racionalaus esamų pastatų pritaikymo sprendimų. Didžiausią praktinę naudą šeimoms paprastai kuria didesnis vietų skaičius ir aiškesnė perspektyva dėl darželio prieinamumo.

    Finansavimas viršija 1 mln. eurų

    Bendra projekto vertė siekia beveik 1,1 mln. eurų. Daugiau kaip 934 000 eurų finansuoja Europos Sąjunga, o dar 165 000 eurų skiria Lazdijų rajono savivaldybė.

    Artimiausiu metu, įsibėgėjant projektavimo ir pasirengimo etapams, turėtų ryškėti konkretūs darbų terminai ir įgyvendinimo grafikas. Savivaldybė teigia sieksianti, kad planuojami pokyčiai ugdymo įstaigose būtų įgyvendinti sklandžiai ir kuo mažiau trikdytų kasdienį ugdymo procesą.

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.

  • Garliavoje mokytojai pristatė veiksmingus ugdymo metodus: kuo išsiskyrė Sėkmingų patirčių laboratorija

    Antradienį Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje antrus metus iš eilės vyko Kauno rajono Švietimo centro organizuojamas renginys Sėkmingų patirčių laboratorija. Šįkart jis subūrė Pakaunės pedagogus, dirbančius su mažiausiais vaikais, ir daugiausia dėmesio skyrė ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo patirčių sklaidai.

    Renginyje mokytojai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip kasdienėse veiklose taikyti aktyvius mokymo metodus ir projektinę veiklą. Aptartos pamokų ir veiklų formos, kuriose ugdymas vyksta per žaidimą, o užduotys pritaikomos skirtingų gebėjimų vaikams.

    Kas veikia ikimokykliniame ugdyme?

    Pedagogai pristatė sprendimus, padedančius nuosekliai ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Akcentuota, kad ankstyvajame amžiuje itin svarbu vaiko patirtį grįsti praktika, tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aiškiai struktūruota dienotvarke.

    Pasak dalyvių, žaidybiniai metodai ypač veiksmingi stiprinant vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, nes leidžia mokytis per patirtį, o ne per formalų žinių tikrinimą. Taip pat aptarta, kaip projektinė veikla padeda ugdyti kalbinius gebėjimus, smalsumą ir gebėjimą spręsti problemas.

    Ką sako savivaldybė?

    Renginyje dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad gerųjų praktikų sklaida padeda pedagogams drąsiau atsinaujinti ir išbandyti naujus sprendimus klasėje ar grupėje.

    „Tokios iniciatyvos kaip Sėkmingų patirčių laboratorija yra itin svarbios – jos leidžia dalytis patirtimis, įkvėpti vieniems kitus ir drąsiai išbandyti naujus ugdymo metodus. Jūsų kasdienis darbas kuria tvirtą pagrindą kiekvieno vaiko ateičiai“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ko tikėtis po renginio?

    Organizatorių teigimu, laboratorijos formatas svarbus tuo, kad pedagogai gali parsivežti ne teorines rekomendacijas, o pritaikomas idėjas ir konkrečius veiklų scenarijus. Tokie susitikimai taip pat stiprina bendruomeniškumą ir padeda suvienodinti ugdymo kokybę skirtingose įstaigose.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad nuolatinis profesinis mokymasis ir kolegų patirčių aptarimas tampa vis reikšmingesnis, kai ugdymo įstaigos ieško būdų gerinti vaikų emocinę savijautą, įtrauktį ir mokymosi motyvaciją. Todėl tikimasi, kad Sėkmingų patirčių laboratorija ir toliau liks praktine erdve keistis idėjomis bei sprendimais.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.