Tag: Įkraunami hibridai

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.

  • ES automobilių rinka auga, bet benzino ir dyzelio dalis traukiasi: elektriniai jau sudaro penktadalį

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį naujų automobilių registracijos Europos Sąjungoje išaugo 5,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Vis dėlto bendra rinkos kryptis išlieka aiški: vidaus degimo varikliai pamažu užleidžia vietą elektrifikuotiems modeliams, o pirkėjų pasirinkimus veikia ir geopolitinis neapibrėžtumas.

    Didžiausią dalį naujų registracijų jau sudaro hibridiniai automobiliai, o visiškai elektriniai modeliai (BEV) pasiekė reikšmingą ribą. ACEA skaičiuoja, kad iki birželio pabaigos elektriniai automobiliai sudarė 20,7 proc. visų naujų registracijų ES, kai prieš metus jų dalis siekė 15,6 proc.

    Hibridų segmentas išlieka didžiausias: per šešis 2026 metų mėnesius jų dalis ES rinkoje siekė 37,3 proc. Įkraunami hibridai (plug-in) užėmė 9,8 proc. rinkos ir taip pat augo, nors jų plėtra skiriasi priklausomai nuo šalies taikomų paskatų ir mokesčių.

    Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis ES smuko iki 29,7 proc., kai prieš metus sudarė 37,8 proc. Benzininių automobilių registracijos per pusmetį sumažėjo 17,2 proc., dyzelinių – 16,5 proc., o neigiamos tendencijos fiksuotos pagrindinėse rinkose.

    Kas stumia rinką į elektrifikaciją?

    Rinkos struktūros pokytį lemia ne tik pirkėjų požiūris ar paramos priemonės, bet ir griežtėjantys emisijų reikalavimai. Gamintojams vis labiau apsimoka didinti elektrifikuotų modelių dalį, nes tai padeda mažinti vidutinę parduodamų automobilių parko taršą.

    ACEA cituojama S&P Global analizė įspėja, kad 2030–2032 metų laikotarpiu Europos automobilių gamintojams gali grėsti 60–65 mlrd. eurų baudos, jei realūs rodikliai pernelyg nutols nuo nustatytų tikslų. Tokia rizika daro tiesioginį spaudimą asortimentui: mažėja vien tik benzinu ar dyzelinu varomų modelių pasiūla, daugiau dėmesio skiriama hibridams ir elektriniams automobiliams.

    Šis spaudimas juntamas ir planuojant ilgalaikius tikslus. Prognozuojama, kad 2030 metais vidutinė parduodamų automobilių parko emisija gali siekti apie 72,3 g/km, kai tikslinė riba numatoma 49,2 g/km, o 2035 metais – 38,7 g/km, kai tikslas siejamas su 11,1 g/km. Gamintojams tai reiškia būtinybę sparčiau didinti mažai taršių automobilių dalį.

    Kur elektriniai auga sparčiausiai?

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį ES registruota 1 220 890 naujų visiškai elektrinių automobilių. ACEA duomenimis, trys didžiausios rinkos, kartu sudarančios apie 63 proc. visų elektrinių registracijų, demonstravo itin ryškų augimą.

    Prancūzijoje elektrinių automobilių registracijos augo 62,9 proc., Vokietijoje – 48 proc., Danijoje – 41,2 proc. Belgijoje augimas buvo nuosaikesnis – 8,2 proc., tačiau bendra kryptis išlieka kylanti.

    Lietuvos kontekste dažnai minimas regiono skirtumas išryškėja Lenkijoje: šalyje elektrinių automobilių registracijos didėjo 16 proc., tačiau jų rinkos dalis išliko apie 5 proc. Tai rodo, kad vien augimo tempas nebūtinai reiškia didelę skvarbą, jei startinė bazė maža, o infrastruktūros ir finansinių paskatų paketas nėra pakankamai stiprus.

    Hibridai pirmauja, bet vidaus degimo varikliai traukiasi

    Hibridinių automobilių registracijos ES per pusmetį pasiekė 2 198 148 vienetus. Augimą labiausiai palaikė Italija, kur registracijos didėjo 23 proc., ir Ispanija – 20,8 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje augimas buvo nuosaikesnis.

    Įkraunami hibridai per tą patį laikotarpį pasiekė 577 735 registracijas. Didžiausią postūmį suteikė Italija, kur augimas siekė 84,3 proc., taip pat Ispanija ir Vokietija, o bendra plug-in dalis ES rinkoje pakilo iki 9,8 proc.

    Tuo pat metu benzininių automobilių registruota 1 309 153, jų rinkos dalis sumažėjo iki 22,2 proc. Dyzelinių automobilių dalis krito iki 7,5 proc., patvirtindama ilgalaikę tendenciją, kad dyzelis ES naujų automobilių rinkoje sparčiai praranda pozicijas.

    Bendras paveikslas rodo, kad ES automobilių rinka atsigavo apimtimis, tačiau jos vidinė struktūra keičiasi greičiau nei anksčiau. Jei emisijų tikslai ir reguliacinis spaudimas išliks tokie pat griežti, elektrifikacijos dalis gali augti ne vien dėl vartotojų pasirinkimo, bet ir dėl gamintojų priverstinės strategijos.

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.

  • Automobilių naujienos: kas keičiasi rinkoje ir kokių modelių vairuotojai dairysis šiemet

    Automobilių rinka pastaraisiais metais juda greitai: gamintojai atnaujina modelių gamas, o pirkėjai vis dažniau svarsto, kiek kainuos automobilio išlaikymas po pirkimo. Didesnį dėmesį lemia ne tik degalų kainos, bet ir draudimo, remonto bei atsarginių dalių brangimas.

    Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: viena vertus, toliau auga elektromobilių ir įkraunamų hibridų pasirinkimas, kita vertus, dalis pirkėjų grįžta prie paprastesnių benzininių modelių dėl kainos ir įkrovimo infrastruktūros įpročių. Prie sprendimų prisideda ir gamintojų akcijos, lizingo pasiūlymai bei likutinės vertės prognozės.

    Didelę įtaką rinkai daro ir saugumo bei taršos reikalavimai: modernios pagalbos vairuotojui sistemos tampa standartu net vidutinėje klasėje. Kartu auga susidomėjimas naudotais automobiliais, nes naujų modelių kainos daugeliui pirkėjų išlieka aukštos, o pristatymo terminai kai kuriuose segmentuose vis dar svyruoja.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Šiemet tikėtina daugiau atnaujintų populiarių modelių, ypač miesto krosoverių ir šeimos automobilių segmente, kur konkurencija didžiausia. Gamintojai vis aktyviau diegia programinės įrangos atnaujinimus, o dalį funkcijų siūlo kaip papildomas paslaugas, todėl pirkėjams svarbu įvertinti ne tik bazinę kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir gamybos grandinių stabilumui, nes nuo jo priklauso kainų dinamika bei automobilių prieinamumas salonuose. Tuo pat metu DI sprendimai sparčiai skverbiasi į automobilių kūrimą ir klientų aptarnavimą, tačiau vairuotojams svarbiausia išlieka praktiniai dalykai: patikimumas, aptarnavimo tinklas ir realios eksploatacijos sąnaudos.

    Renkantis automobilį verta remtis ne vien reklaminiais pažadais, o palyginti bandymų rezultatus, garantijos sąlygas ir serviso kainodarą. Tai ypač aktualu tiems, kurie automobilį perka ilgesniam laikui ir nori iš anksto suprasti, kokios išlaidos laukia per artimiausius kelerius metus.