Tag: Indija

  • Kate Mumbajaus metro vilkėjo kobalto suknelę, kurią jau buvo pasirinkusi ir Wimbledono finale

    Per vizitą Indijoje princesė Kate Mumbajaus metro pasirodė vilkėdama kobalto spalvos suknelę, kuri gerbėjams pasirodė puikiai pažįstama. Pasirodo, tą patį modelį ji jau buvo vilkėjusi ir per Wimbledono vyrų vienetų finalą.

    Pirmoji kelionės diena, lapkričio 16-ąją, karališkajai porai buvo itin intensyvi: po rytinio gatvės kriketo mačo su Sachinu Tendulkaru Williamas ir Kate persirengė ir patraukė į Vidhan Bhavan stotį. Ten jie elgėsi kaip įprasti keleiviai – pasiėmė bilietus, praėjo pro vartelius ir eskalatoriumi nusileido į peroną.

    Karališkoji pora įlipo į 3-iosios Mumbajaus metro linijos traukinį, vadinamą „Aqua Line“, ir vyko Bandra-Kurla Complex – verslo rajono – kryptimi. Indijos televizijų kadruose matyti, kaip jie šypsosi, bendrauja ir eina į savo vietas vagone.

    Kelionės metu Williamas ir Kate susitiko su moterimis, kurios dirba traukinių vairuotojomis, ir kalbėjosi apie tai, kaip padaryti viešojo transporto sektorių prieinamesnį moterims. Taip pat aptarti ir projektai su britų įmonių atstovais, dalyvaujančiais Indijos geležinkelių ir infrastruktūros iniciatyvose.

    Kobalto suknelė – jau matytas pasirinkimas

    Kelionei metro ir vizitui forume Kate pasirinko britų prekės ženklo „Roksanda“ suknelę, sukurtą dizainerės Roksandos Ilinčić. Tai pagal užsakymą siūtas modelis su V formos iškirpte, trumpomis rankovėmis, paryškintu liemeniu su diržu ir lengvai krintančiu, iki blauzdų siekiančiu sijonu.

    Būtent ši suknelė iškart atrodė pažįstama – Kate ją jau vilkėjo 2025 metų liepą per Wimbledono vyrų vienetų finalą, kai įteikė trofėjų nugalėtojui. Tokie pasikartojantys pasirinkimai dera ir su vizito kontekstu: pora Indijoje dalyvavo su „Earthshot Prize“ susijusiuose renginiuose, o Kate ne kartą yra rodžiusi, kad mėgstami drabužiai gali būti dėvimi ne vieną kartą.

    Prie suknelės derino tvarią rankinę ir įspūdingus auskarus

    Prie kobalto suknelės Kate priderino tamsiai rudus zomšinius „Gianvito Rossi“ aukštakulnius bei naują „DeMellier“ rankinę – specialią „Small Hudson“ modelio versiją bordo spalvos. Nurodoma, kad ji pagaminta iš „SurpRice“ – odos alternatyvos, kuri kuriama iš ryžių šiaudų.

    Daug dėmesio sulaukė ir mėlyni auskarai su lazuritu bei deimantais iš „Amrapali“ – rankų darbo papuošalų, gaminamų Džaipure. Kate juos yra segėjusi ir per pirmą bendrą kelionę į Indiją su Williamu prieš dešimtmetį, o šįkart papildė auksinėmis apyrankėmis ir subtiliu vėriniu su pakabuku.

    Kate pasirinko natūralų įvaizdį: plaukai buvo paleisti ir suformuoti minkštomis bangomis, makiažas – šiltų atspalvių, lengvai paryškinant akis. Kobalto spalva, kaip pastebima, yra viena dažniausių jos pasirinkimų keliaujant – ji išsiskiria minioje ir nuotraukose atrodo ryškiai, bet elegantiškai.

  • Kate Middleton su Williamu atvyko į Mumbajų – pirmoji bendra kelionė po ligos ir gydymo

    Velso princas Williamas ir princesė Kate pirmadienio rytą nusileido Mumbajuje ir jau po kelių valandų pasirodė pirmajame oficialiame susitikime. Tai pirmoji poros bendra oficiali užsienio kelionė per pastaruosius ketverius metus.

    Iki šiol princas dažniau keliaudavo vienas – pavyzdžiui, „Earthshot Prize“ apdovanojimuose. Kate dalyvavimą šioje kelionėje Kensingtono rūmai patvirtino tik praėjusį savaitgalį, o poros vaikai liko namuose Vindzore.

    2024 metais Kate viešai pranešė serganti vėžiu ir jai buvo taikoma profilaktinė chemoterapija. 2025 metų sausį ji informavo esanti remisijoje, o nuo tada palaipsniui grįžta prie oficialių pareigų, atsakingai rinkdamasi renginius.

    Kelionė į Indiją laikoma reikšmingiausia jos išvyka į užsienį po ligos ir pirmąja kelione su vyru po gydymo pabaigos. Karališkosios šeimos stebėtojams tai signalas, kad 44 metų princesė jaučiasi pakankamai gerai intensyvesniam darbo ritmui.

    Trijų dienų programa Mumbajuje

    Planuojama, kad pora Mumbajuje praleis tris dienas – nuo lapkričio 16 iki 18 dienos. Darbotvarkėje numatyti kultūros ir sporto renginiai, taip pat temos, kurias Williamas nuosekliai akcentuoja viešojoje veikloje: tvarus miestų transportas, atsakinga gamyba ir jaunimo ekologinės iniciatyvos.

    Programoje – ir kelionė Mumbajaus metro bei susitikimai su Bolivudo žvaigždėmis. Svarbiausias vizito akcentas turėtų būti antradienį vyksianti „Earthshot Prize“ gala.

    Ceremoniją planuojama patikėti režisieriui ir prodiuseriui Karanui Joharui, o organizatoriai tikisi apie 5 tūkst. svečių. Numatyta ir viešnagė „Dharma Productions“ – bolivudiškoje kino studijoje, kurios bendraturtis yra K. Joharas.

    Vizitas tęsis Naujajame Delyje

    Trečiadienį Williamas ir Kate turėtų skristi į Naująjį Delį. Ten princas planuoja susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi – šis susitikimas, pasak teksto, į programą įtrauktas paskutinę minutę.

    Pirmasis poros sustojimas Mumbajuje buvo Ballard Estate – istorinė miesto verslo dalis. Čia juos pasitiko legendinis Indijos kriketo žaidėjas Sachinas Tendulkaras, o sutikimą lydėjo tradicinių dhol būgnų ritmai.

    Williamas ir Kate su S. Tendulkaru bei mokiniais sužaidė „gully cricket“ – gatvės kriketo versiją, populiarią visoje Indijoje. Vėliau visi susėdo prie specialiai paruošto arbatos stendo, kur porai buvo patiekta chai tradiciniuose moliniuose puodeliuose.

    Tai priminė ankstesnį poros vizitą Mumbajuje: 2016 metų balandį, dar būdami Kembridžo hercogas ir hercogienė, Williamas ir Kate taip pat žaidė kriketą su S. Tendulkaru.

    Kate stilius ir simbolinės detalės

    Pirmajam susitikimui Kate pasirinko šviesų, vasarišką derinį – dvieilę pastelinių pistacijų ir laimo atspalvio žalią švarką su auksinėmis sagomis. Prie jo derėjo balta palaidinė ir aukšto liemens baltos kelnės plačiomis klešnėmis.

    Įvaizdį užbaigė plokščiapadės, šviesiai smėlinės balerinos tamsesniu priekiu ir labai subtilūs papuošalai – plonas auksinis vėrinys, auskarai bei žiedai. Williamas, kaip aprašoma, pasirinko aprangą su užuomina į šeimininkus: prie baltų marškinių vilkėjo tamsiai mėlyną liemenę kurta stiliaus, tamsias kelnes ir rudus zomšinius batus.

    Tekste primenama, kad žalios spalvos švarkai – vienas atpažįstamų Kate garderobo bruožų: ji ne kartą yra rinkusis pistacijų, tamsiai žalius ar alyvuogių atspalvius oficialiuose renginiuose.

  • Lenkų grupė Indijoje dirba beveik 25 metus: prekės pristatomos per minutes, „Lenkijoje to neįmanoma“

    Lenkijos higienos ir medicinos gaminių grupė Torūnės tvarsliavos medžiagų įmonė (TZMO) Indijoje veikia nuo 2002 metų ir per šį laiką iš arti pamatė, kaip sparčiai keičiasi šalis – ypač skaitmeninėje prekyboje, kur pristatymo laikas jau skaičiuojamas minutėmis.

    Apie Indijos rinkos „taisykles“ ir tai, kodėl vien technologinės pažangos nepakanka, portalui WNP pasakojo Krystyna Boryk-Józefowicz – konsultantė, laikoma vienu pagrindinių TZMO plėtros Indijoje architektų. Jos teigimu, pokyčiai tokie greiti, kad lyginant su Indija prieš 20 metų, tai „visai kita šalis“.

    Į Indiją grupė atėjo per bendrą įmonę su vietos partneriu Tamil Nadu valstijoje. Vėliau, pasikeitus teisinei aplinkai ir išpirkus partnerio dalį, nuo 2013 metų įmonė tapo visiškai valdoma TZMO, čia vystoma gamyba ir veikia nuosavas logistikos centras.

    Patirtis Indijoje, anot pašnekovių, pareikalavo mokytis vietos kultūros ir kasdienybės – nuo skirtingų papročių atskirose valstijose iki darbo organizavimo sprendimų, kurių Europoje įprastai neprireikia. Tuo pat metu tai atvėrė kelią ir naujiems produktams, reaguojant į besikeičiančius Indijos visuomenės poreikius.

    Veikla Indijoje: nuo bendros įmonės iki nuosavos gamybos

    TZMO yra Lenkijos grupė, gaminanti higienos, slaugos ir medicinos gaminius, o jos produkcija pasiekia daugiau nei 80 rinkų. Indijoje plėtra pradėta 2002 metais, kai kartu su vietos partneriu įsteigta „BellaPremier Happy HygieneCare“ Tamil Nadu valstijoje.

    Kaip nurodoma, nuo 2013 metų ši bendrovė visiškai priklauso TZMO. Ji ne tik gamina produkciją, bet ir turi savo logistikos centrą, o prekybą Indijoje padeda vystyti atskiros grupės įmonės Bangalore (Bengaluru) ir Mumbajuje.

    Pašnekovės pabrėžia, kad norint sėkmingai veikti Indijoje neužtenka atvykti „su produktu“ – reikia būti vietoje ir nuolat prisitaikyti prie realybės, kuri skiriasi net ir šalies viduje. Skirtumai juntami tarp atskirų regionų: kalbų, papročių, religijų, kasdienių taisyklių.

    Vienas ankstyvų pavyzdžių – sprendimas fabrike užtikrinti atskirus įėjimus moterims ir vyrams, nes vietos bendruomenėje tai buvo būtina, kad moterys apskritai ryžtųsi ateiti dirbti. Pasak K. Boryk-Józefowicz, Indija daug kur išlieka kaimiška, o reputacija ir tradicijos turi didelę įtaką darbo pasirinkimams.

    Tabu mažėjimas ir švietimas mokyklose

    TZMO atstovės pasakoja, kad prieš keliolika ar keliasdešimt metų menstruacinė higiena Indijoje buvo itin jautri tema, o pirkimo procesas mažose parduotuvėse dažnai vykdavo tyliai ir beveik „nematomai“ – prekės būdavo įvyniojamos į laikraštį.

    Situaciją, jų teigimu, pakeitė ilgalaikės Indijos centrinės ir valstijų valdžios socialinės kampanijos, taip pat mergaitėms skirtų tualetų plėtra mokyklose. Pašnekovės pabrėžia, kad verslas galėjo šią kryptį palaikyti, tačiau impulsas pokyčiams kilo iš Indijos sprendimų priėmėjų.

    TZMO Indijoje vykdo ir edukacines iniciatyvas mokyklose – „Bella Training Program“. Įmonės atstovė Alina Posłuszny pasakojo, kad bendradarbiaujama su Karnatakos valdžia, o mokymai apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir higieną ilgainiui pradėti vesti vietinėmis kalbomis, nes jautrioms temoms paauglių gimtoji kalba yra daug efektyvesnė.

    Pristatymas per minutes ir kodėl „reikia būti vietoje“

    Viena ryškiausių pastarųjų metų permainų – vartotojų įpročiai ir itin greita prekyba didmiesčiuose. A. Posłuszny teigimu, Indijoje „quick commerce“ jau konkuruoja ne valandomis ar dienomis, o minutėmis, o pristatymas vis dažniau turi trukti trumpiau nei dešimt minučių.

    K. Boryk-Józefowicz pateikė asmeninį pavyzdį: pametusi vaistą, ji jį užsakė internetu dar sėdėdama taksi spūstyje, o siunta esą pasiekė namų duris anksčiau, nei ji grįžo. Tokius greičius, anot A. Posłuszny, Indijos platformos pasiekia pasitelkdamos smulkių parduotuvių tinklą ir atsiskaitymus tarp platformos bei vietinių prekybininkų.

    Toks modelis keičia ir tiekėjų reikalavimus: gamintojams tenka prisitaikyti prie kitokios logistikos, nes greitas pristatymas galutiniam pirkėjui remiasi labai tankiu tarpininkų ir mažų parduotuvių tinklu. Pašnekovės pripažįsta, kad tiekimo grandinė tampa sudėtingesnė, o pažadų dėl pristatymo greičio nesilaikymas gali kainuoti rinkos dalį.

    Kartu jos pabrėžia platesnę pamoką: net ir itin pažangi skaitmeninė infrastruktūra nereiškia, kad Indija taps „tok ia kaip Europa“. Verslui, kuris nori veikti Indijoje, reikia nuolat sekti vietos realybę, o kartais ir priimti sprendimus, kurie iš šalies atrodo netikėti, bet vietos kontekste yra būtini.

  • Indijos „Reliance“ į anglies dujinimo projektą planuoja 4,59 mlrd. dolerių investiciją

    Indijos konglomeratas „Reliance Industries“ planuoja investuoti apie 4,59 mlrd. JAV dolerių į požeminio anglies dujinimo projektą pietų Indijos Andhra Pradešo valstijoje.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, tai numatyta ketinimų laiško projekte, datuotame lapkričio 12 dieną, kurį rengia bendrovė ir Andhra Pradešo ekonominės plėtros taryba.

    Projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais: pirmiausia suplanuoti žvalgybos darbai, geologiniai tyrimai ir bandomieji projektai, skirti įvertinti technologinį bei komercinį investicijos pagrįstumą.

    Antrasis etapas, pagal dokumento projektą, prasidėtų tik sėkmingai užbaigus bandymus ir gavus reikiamus reguliuotojų leidimus.

    Planai siejami su importo mažinimu

    Šių metų balandį „Reliance“ per pirmuosius Indijoje komercinius anglies kasyklų aukcionus įsigijo Chintalpudi ir Recherla telkinius Eluru rajone. Šios koncesijos sudaro galimybę vystyti požeminį anglies dujinimą.

    Jei investicija būtų įgyvendinta, ji galėtų tapti viena didžiausių tokio tipo iniciatyvų Indijoje. Anksčiau šiemet paraiškas panašiems projektams, pasinaudodamos vyriausybės skatinimo programa, teikė ir kitos bendrovės – valstybinė NTPC bei „Adani Enterprises“.

    Indijos Anglies ministerija anglies dujinimą pristato kaip priemonę mažinti priklausomybę nuo importuojamų degalų ir chemikalų. Tarp tikslų nurodoma iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies perdirbimo pajėgumą per metus.

    Iniciatyva taip pat siejama su ketinimais riboti gamtinių dujų importą, ypač tais atvejais, kai dujos naudojamos trąšų gamybai, pasitelkiant didelius šalies anglies išteklius.

    Andhra Pradeše – ir kitos stambios investicijos

    Šis projektas įsilieja į platesnę investicijų bangą Andhra Pradešo valstijoje. Minima, kad „Google“ yra įsipareigojusi skirti 15 mlrd. JAV dolerių dirbtinio intelekto technologijų centrui, o „Reliance“ su partneriais planuoja 11 mlrd. JAV dolerių investicijas į duomenų centrų infrastruktūrą.

    Tą pačią lapkričio 12 dieną Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Kia“ taip pat paskelbė planus investuoti iš viso 2 mlrd. JAV dolerių į dar vieną gamybos įmonę šioje valstijoje.

    Taip pat prognozuojama, kad Indijos – antros pagal anglies gavybą pasaulyje po Kinijos – anglies gamyba kalendoriniais 2026 metais turėtų pasiekti 1 090 mln. tonų.

  • Šešios mažiau minimos Pirmojo pasaulinio karo dalyvės: nuo Egipto iki Kinijos

    Pirmasis pasaulinis karas dažniausiai siejamas su didžiosiomis valstybėmis Europoje, tačiau konfliktą formavo ir šalys, kurios istorijos vadovėliuose minimos rečiau. Egiptas, Pietų Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija prisidėjo skirtingais būdais – nuo fronto operacijų iki logistikos ir darbo jėgos.

    Kaip rašo „The Collector“, šių valstybių indėlis neretai buvo nulemtas ryšių su Britų imperija, vidaus politinių kovų ar bandymo sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Kai kurioms tai tapo postūmiu nepriklausomybei, kitoms – ilgalaikių konfliktų pradžia.

    Nors pagrindinės Pirmojo pasaulinio karo jėgos buvo Antantė ir Centro valstybės, „antraeiliai“ dalyviai darė realią įtaką tiek mūšių eigai, tiek tiekimo grandinėms. Dalis jų kovojo skirtinguose frontuose, kiti teikė strateginę paramą, be kurios karo mašina būtų veikusi lėčiau.

    Įdomiausia tai, kad kai kurioms šalims dalyvavimas kare turėjo pasekmių dar dešimtmečiams į priekį: vienur augo nepriklausomybės judėjimai, kitur gilėjo vidaus susipriešinimas ar stiprėjo regioninės įtampos.

    Egiptas: Sueco kanalas ir kelias į nepriklausomybę

    1914 metais Jungtinei Karalystei paskelbus karą Osmanų imperijai, Egiptas buvo paskelbtas britų protektoratu. Nors šalis nebuvo įpareigota siųsti karių, Egiptas tapo strategiškai svarbia atrama dėl Sueco kanalo – vieno svarbiausių tarptautinės prekybos ir karinio tiekimo kelių.

    1915 metais, vykstant Galipolio kampanijai, Egiptas tapo svarbiu atsitraukimo ir persigrupavimo centru. 1916 metais Egipto ekspedicinės pajėgos apgynė Sueco kanalą nuo jungtinių Osmanų ir Vokietijos pajėgų Romani mūšyje Sinajaus pusiasalyje.

    Po 1918 metų lapkričio 11 dienos paliaubų Egipto pareigūnai bandė išsiderėti nepriklausomybę, tačiau britų atsisakymas paskatino neramumus ir politinę konfrontaciją. Galiausiai 1922 metais Egiptas tapo nepriklausoma karalyste, vadovaujama karaliaus Fuado I.

    Pietų Afrika ir Indija: Britų imperijos resursai kare

    Pietų Afrikos įsitraukimą nulėmė statusas Britų imperijoje: šalis turėjo autonomijos, bet nevaldė savo užsienio politikos. Netrukus po karo pradžios Londonas nurodė Pietų Afrikos pajėgoms užimti Vokietijos ryšių stotis Vokietijos Pietvakarių Afrikoje – nors pirmosios operacijos nebuvo sėkmingos, dalyvavimas nesustojo.

    1915 metais buvo sukurta Pietų Afrikos užjūrio ekspedicinė pajėga, o savanorių skaičius buvo toks didelis, kad įdarbinimo punktuose prireikė minias tramdančių pareigūnų. Vėliau Pietų Afrikos kariai veikė Rytų Afrikoje, rėmė operacijas Egipto ir Palestinos kampanijose, o nedidelė dalis dalyvavo ir Vakarų fronte, įskaitant Somos puolimą.

    Indija į karą įsitraukė ypač plačiai: dar prieš konfliktą ji turėjo vieną didžiausių savanorių kariuomenių, o karo pabaigoje karių skaičius išaugo iki daugiau nei pusės milijono. Indijos ekspedicinės pajėgos buvo siunčiamos į įvairius karo teatrus, tačiau susidūrė su rimtais iššūkiais – nuo artilerijos trūkumo iki kalbos barjerų ir prastų prisitaikymo sąlygų Europoje.

    Nepaisant problemų, Indijos daliniai rėmė britų tikslus: veikė Rytų Afrikoje, dalyvavo Mesopotamijos kampanijos operacijose, prisidėjo prie Sueco kanalo gynybos ir stiprino sąjungininkus Galipolyje. Tekste nurodoma, kad per karą buvo dislokuota daugiau nei 1 mln. Indijos karių, o per 60 000 jų žuvo.

    Belgija, Graikija ir Kinija: nuo Afrikos fronto iki darbo korpusų

    Belgijos neutralitetą buvo garantavusi 1839 metų Londono sutartis, tačiau 1914 metų rugpjūtį Vokietija vis tiek įsiveržė į Belgiją. Nors Belgijos pajėgos buvo smarkiai pranašesnės priešų skaičiumi, jų pasipriešinimas sulėtino vokiečių žygį į Vakarus ir suteikė laiko sąjungininkams pasiruošti pirmajam Marnos mūšiui.

    Nors didžioji Belgijos dalis buvo okupuota, karalius Albertas su kariuomene išlaikė mažą teritoriją, įskaitant Ypresą. Belgijos Kongo „Force Publique“ daliniai vėliau prisidėjo prie kovų Rytų Afrikoje: 1916 metais kartu su britų ir portugalų pajėgomis laimėjo Taboros mūšį dabartinėje Tanzanijoje, o vėliau tęsė puolimą Mahengės kryptimi.

    Graikija ilgą laiką stengėsi išlikti neutrali, tačiau šalį skaldė karaliaus Konstantino I ir premjero Eleftherijo Venizelo pozicijos. Šis konfliktas, vadinamas Nacionaliniu skilimu, nulėmė dviejų konkuruojančių valdžių situaciją ir ilgalaikę politinę įtampą.

    1917 metais, karaliui atsisakius sosto, Graikija formaliai prisijungė prie sąjungininkų. Graikų pajėgos vaidino reikšmingą vaidmenį Makedonijos fronte, o po Skra-di-Legen ir Doirano mūšių 1918 metų rugsėjį kapituliavo Bulgarija.

    Kinija iki 1917 metų nebuvo pagrindinė kariaujanti šalis, tačiau prisidėjo dideliu nekariniu indėliu: išsiuntė daugiau nei 140 000 darbininkų į vadinamąjį darbo korpusą. Jie padėjo britų ir prancūzų pajėgoms atlikti užnugario darbus – statė apkasus, taisė geležinkelius, tiesė kelius ir gabeno tiekimą.

    Tekste pabrėžiama, kad Kinijos motyvacija buvo ir politinė: Respublika tikėjosi tarptautinio pripažinimo, tačiau po karo Versalio sutartimi buvusi Vokietijos kolonija Čingdao Šandongo pusiasalyje buvo perduota Japonijai. Šis nusivylimas prisidėjo prie augančių įtampų regione, kurios vėliau išaugo į naujus konfliktus.

    Pirmojo pasaulinio karo istorija dėl to tampa gerokai platesnė nei vien Vakarų fronto apkasai ar didžiųjų valstybių sprendimai. Net ir šalys, laikytos „antraeilėmis“ dalyvėmis, prisidėjo prie karo baigties – o kartais ir pakeitė savo pačių ateities kursą.

  • Indija per pusmetį iškasė 444,54 mln. tonų anglies – nors tai 1,10 proc. mažiau

    Indijos anglies gavyba 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu sumažėjo 1,10 proc. ir siekė 444,54 mln. tonų.

    Tai pirmieji šeši 2026–2027 finansinių metų mėnesiai, o duomenis skelbia Indijos anglies ministerija.

    Didžiausią dalį šio kiekio sudarė valstybinė bendrovė Coal India Ltd. – ji išgavo 321 mln. tonų, tai yra 2,47 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Palyginimui, Lenkijos kasyklos per visus 2025 metus išgavo 42,8 mln. tonų akmens anglies – kelis kartus mažiau nei Indija per pusmetį.

    Mažėjo ir energetinės anglies importas

    Įmonės „BigMint“ vertinimu, Indijos energetinės anglies importas 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu traukėsi 14 proc. – iki maždaug 75 mln. tonų.

    Didžiausia importo dalis teko Indonezijai – 55 proc.

  • Indijos Telangana įteisino išskaitas iš algos vaikams, neparemiantiems tėvų senatvėje

    Pietų Indijos Telangana valstija priėmė įstatymą, kuriuo siekiama priversti suaugusius vaikus finansiškai paremti nuo jų priklausomus tėvus. Kraštutiniais atvejais numatomos išskaitos tiesiai iš atlyginimo.

    Diskusijas apie tokias priemones sustiprino viešai nuskambėjusi buvusio pramonės magnato Vijaypato Singhanios istorija. Kaip pasakojo Telanganos premjeras A. Revanthas Reddy, verslininkas po turto perdavimo šeimai esą atsidūrė situacijoje, kai teko gyventi nuomojamame būste ir kovoti dėl pragyvenimo lėšų.

    Telanganos valdžia šį atvejį pateikė kaip argumentą, kad vien tradicinis lūkestis, jog vaikai pasirūpins senstančiais tėvais, nebe visada veikia. Visuomenę keičia migracija į didmiesčius ar užsienį, mažesnės šeimos ir didėjantys vyresnio amžiaus žmonių sveikatos poreikiai.

    Ši tema aktuali daugeliui valstybių, nes sparčiai senstant visuomenei didėja ilgalaikės priežiūros poreikis. Net ir ten, kur šeimos ryšiai tradiciškai laikomi stipriais, kasdienę slaugą sudėtinga suderinti su darbu ir vaikų auginimu.

    Išskaitos iš atlyginimo – ne automatiškai

    Priimtas Telangana Employees Accountability and Monitoring of Parental Support Act, 2026 įstatymas numato, kad nustačius nepriežiūrą gali būti išskaičiuojama 15 proc. mėnesio bruto atlyginimo arba 10 tūkst. rupijų – priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.

    Šios nuostatos taikomos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojams, taip pat valstijos parlamentų nariams ir vietos savivaldos atstovams. Vis dėlto išskaita netaikoma vien pagal kaltinimą – reikalingas tėvų prašymas, bylos nagrinėjimas ir kompetentingos institucijos sprendimas.

    Įstatymas skirtas tėvams, kurie išlaikomi vaikų ir neturi pakankamų savo pajamų. Telanganos siekis – supaprastinti ir paspartinti realų paramos priteisimą, susiejant sprendimą su atlyginimo mokėjimu ir pervedimu tėvams.

    Indijoje panaši bendroji tvarka egzistuoja seniau: visos šalies mastu tėvų ir senjorų išlaikymo bei gerovės įstatymas galioja nuo 2007 metų. Tačiau praktikoje problema dažnai būna ne pati teisė kreiptis, o ilgas procesas ir sudėtingas išieškojimas.

    Teisė bando kompensuoti silpstančias šeimos normas

    Valstybei perimant didesnį vaidmenį kyla ir ribų klausimas: finansinę paramą įpareigoti paprasčiau nei užtikrinti kasdienę priežiūrą ar reguliarų bendravimą. Pinigai gali padėti įsigyti vaistų ar apmokėti paslaugas, bet ne visada išsprendžia vienišumo ar slaugos problemą.

    Azijos šalys renkasi skirtingus sprendimus. Kai kur įstatymuose detaliai apibrėžiama vaikų pareiga išlaikyti tėvus, kitur atsiranda papildomos nuostatos dėl kasdienės priežiūros ar net pareigos palaikyti ryšį ir dažniau lankyti atskirai gyvenančius senjorus.

    Prie iššūkių prisideda ir struktūriniai pokyčiai: mažėjantis vaikų skaičius šeimose reiškia, kad tėvų priežiūros našta tenka mažesniam žmonių ratui. Be to, daugiau moterų dirba apmokamą darbą, nors tradiciškai nemaža dalis neformalių slaugos pareigų būdavo priskiriama būtent joms.

    Net ir finansiškai padėdami vaikai ne visuomet gali fiziškai būti šalia, ypač jei gyvena kitame mieste ar užsienyje. Tokiose situacijose šeimoms vis dažniau reikia profesionalių paslaugų, kurių prieinamumas priklauso nuo pajamų ir valstybės socialinės politikos.

    Indijai senstant auga paslaugų poreikis

    Indija vis dar turi gausią jauną visuomenės dalį, tačiau šalies demografinė struktūra sparčiai keičiasi. „India Ageing Report 2023“ duomenimis, 2022 metais 60 metų ir vyresni žmonės sudarė 10,5 proc. šalies gyventojų – apie 149 mln. Prognozuojama, kad 2050 metais jų bus 347 mln., arba 20,8 proc. gyventojų.

    Skirtinguose Indijos regionuose situacija nevienoda. Pavyzdžiui, pietinė Kerala laikoma viena sparčiausiai senstančių valstijų: vyresnių nei 60 metų gyventojų dalis ten augo nuo 12,7 proc. 2011 metais iki 15 proc. 2021 metais, o 2051 metais gali siekti 30 proc.

    Telangana, be finansinės prievartos priemonių, ieško ir platesnių sprendimų. 2026 metų sausį valstijoje pradėti kurti dienos centrai senjorams pagal programą „Pranaam“, o dalis priežiūros iniciatyvų įgyvendinama bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kita kryptis – paslaugų rinkos augimas: nuo namų slaugos iki technologinių sprendimų, padedančių nuotoliniu būdu stebėti sveikatą ar organizuoti vizitus. Tačiau išlieka esminis klausimas, ar tokios paslaugos bus įperkamos mažesnes pajamas turintiems senjorams ir jų šeimoms.

  • „Candi Solar“ pritraukė 44 mln. eurų saulės ir baterijų projektams Indijos verslo centruose

    Šveicarijos švarios energijos bendrovė „Candi Solar“ užsitikrino 44 mln. eurų finansavimo paketą, skirtą saulės elektrinių ir energijos kaupimo sprendimų projektams Indijoje.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimo partneriu tapo „Pentagreen Capital“, o lėšos bus nukreiptos į stogines, ant žemės montuojamas ir „open-access“ tipo saulės elektrines, kurios bus derinamos su baterijų energijos kaupimo sistemomis (BESS).

    Bendrovė teigia, kad šie projektai kasmet leistų išvengti maždaug 397 000 tonų anglies dioksido emisijų.

    Finansavimo struktūroje minimi ir kiti partneriai bei institucijos, tarp jų – Singapūro pinigų institucijos iniciatyvos FAST-P biuras, „HSBC“, „Temasek“, Tarptautinė finansų korporacija (IFC), Nyderlandų verslumo plėtros bankas FMO ir kiti.

    Planuojama finansuoti apie 400 MWp projektų

    „Candi Solar“ nurodo, kad šis sandoris leis finansuoti maždaug 400 MWp saulės ir baterijų projektų portfelį Indijoje.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus, šie pajėgumai per metus galėtų pagaminti apie 560 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančios energijos.

    Bendrovės teigimu, projektai turėtų prisidėti prie 227 komercinių ir pramoninių klientų dekarbonizacijos, o 78 proc. jų sudarytų mažos ir vidutinės įmonės.

    Modelis: klientai moka tik už pagamintą energiją

    „Candi Solar“ buvo įkurta 2018 metais Ciuriche. Ji finansuoja, stato ir eksploatuoja saulės energijos bei baterijų sprendimus komerciniam ir pramonės sektoriui, ypatingą dėmesį skirdama mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Bendrovė akcentuoja „iki rakto“ (turnkey) modelį: klientai išsaugo savo kapitalą ir moka tik už pagamintą švarią energiją, o techninius sprendimus, statybas bei ilgalaikę eksploataciją prisiima pati įmonė.

    „Candi Solar“ vienas įkūrėjų ir direktorius Fabio Eucalipto teigė, kad Indijos ekonomiką stipriai palaiko mažesnės įmonės, todėl jos turėtų turėti galimybę naudotis švaria ir patikima energija neįsipareigodamos didelėms pradinėms investicijoms.

    Žvilgsnis į kitą etapą: planuojamas kapitalo pritraukimas

    „Candi Solar“ taip pat praneša, kad kartu su papildomais akcininkų įsipareigojimais ir planuojamu nuosavo kapitalo pritraukimu kitų metų pradžioje sieks paspartinti plėtrą.

    Įmonės tikslas – per artimiausius 24 mėnesius įdiegti daugiau nei 1 GW veikiančių saulės elektrinių pajėgumų, taip daugiau nei padvigubinant dabartinę apimtį.

  • Anglies kainos Europoje kyla prieš žiemą: energetinės anglies tona perkopė apie 140 eurų

    Anglies rinkoje Europoje vėl daugėja įtampos: energetinės anglies kainos kyla artėjant šildymo sezonui, o dalis pirkėjų skuba pildyti atsargas. Tarptautiniuose sandoriuose energetinės anglies kaina viršijo 150 JAV dolerių už toną, tai yra maždaug 140 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų.

    Šis brangimas siejamas ne tik su sezoniniu paklausos šuoliu, bet ir su platesnėmis energetikos rinkos tendencijomis. Dujų rinka išlieka jautri tiekimo sutrikimams, todėl dalis elektrinių ir šilumos gamintojų, turinčių technines galimybes, didina anglies naudojimą kaip alternatyvą.

    Azija skuba kaupti atsargas

    Papildomą spaudimą kainoms sukuria Azijos paklausa. Kinijoje prastėjant orams ir kai kuriuose regionuose jau prasidedant šildymo sezonui, energetikos įmonės spartina atsargų kaupimą, ypač šalies šiaurės rytuose.

    Analitikų vertinimu, Kinijoje kainos pasiekė aukščiausią lygį per kelerius metus, o intensyviausi pirkimai dažnai fiksuojami iki lapkričio, kai artėja pagrindinis šildymo sezonas. Tuo pat metu riziką mažina didesnis importas ir prognozės, kad žiema gali būti švelnesnė, tačiau trumpalaikiai kainų šuoliai išlieka tikėtini.

    Indijoje taip pat kalbama apie žemas anglies atsargas, todėl valdžios institucijos ragina didinti gavybą ir užtikrinti sklandesnį logistikos darbą. Šalyje elektrinėms akcentuojama būtinybė dirbti maksimaliais pajėgumais rudenį ir metų pabaigoje, kai tradiciškai auga elektros poreikis.

    Koksinės anglies segmentas ramesnis

    Kitaip nei energetinės anglies rinkoje, koksinės anglies, naudojamos plieno pramonėje, kainų dinamika ramesnė. Tarptautinėje rinkoje kainos laikosi santykinai stabilios, o kryptį labiau lemia plieno paklausa, gamintojų maržos ir importo srautai.

    Kinijoje plieno eksportas išlieka aukštas, tačiau vidaus paklausą slopina lėtesnės statybų apimtys ir atsargesnės investicijos į infrastruktūrą. Tai mažina staigių koksinės anglies kainų šuolių tikimybę, nors trumpalaikiai svyravimai galimi dėl valstybės sprendimų didinti vidaus pasiūlą.

    Anglis svarbi ne tik elektrai

    Anglis daugelyje šalių išlieka svarbi ne tik elektros ir šilumos gamybai. Kinijoje sparčiai plečiasi anglies panaudojimas chemijos pramonėje, kai iš anglies gaminamos kai kurios cheminės žaliavos, siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

    Tokia kryptis stiprina ilgalaikę paklausą net ir tuo metu, kai pasaulyje auga spaudimas mažinti taršą. Dėl to anglies kainoms didesnę reikšmę turi ne vien šaltas ar šiltas sezonas, bet ir pramonės ciklai, logistikos ribojimai bei sprendimai, kaip šalys valdo energetinio saugumo rizikas.

  • Tuskas Naujajame Delyje atvėrė kortas: Lenkija nori tapti Indijos vartais į Europą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas su didele verslo delegacija lankosi Indijoje, kur Naujajame Delyje vykstančiame Lenkijos ir Indijos verslo forume akcentavo ambiciją stiprinti prekybą ir investicijas. Pasak jo, Varšuva siekia, kad Lenkija taptų Indijos bendrovėms patikima prieiga prie Europos rinkos, o Indija – Lenkijos įmonėms įėjimo tašku į Aziją.

    Į vizitą kartu atvyko Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis ir beveik 100 įmonių atstovai. Delegacijos darbotvarkėje numatyti du ekonominiai renginiai ir derybos, skirtos eksporto plėtrai bei naujiems verslo ryšiams.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Kalbėdamas forume Donaldas Tuskas pabrėžė, kad strateginės partnerystės vertę lemia ne politinės deklaracijos, o realūs rezultatai. Jo teigimu, bendradarbiavimas turi virsti investicijomis, technologijų mainais ir naujomis darbo vietomis abiejose šalyse.

    „Strateginės partnerystės vertę matuojame ne pareiškimais, o investicijomis, naujomis technologijomis ir sukurtomis darbo vietomis“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Lenkijos vadovas taip pat išskyrė ekonominio saugumo aspektą: glaudesni ryšiai, jo vertinimu, gali padėti stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus. Pastaraisiais metais Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos ir paslaugų partnerių už tradicinių centrų ribų, todėl Indija vis dažniau minima kaip alternatyva diversifikacijai.

    Kodėl Lenkija vilioja Indijos verslą

    D. Tuskas argumentavo, kad Lenkijos pranašumas – geografinė padėtis Europos transporto maršrutų sankirtoje ir išvystyta logistika. Tai, jo teigimu, leidžia Indijos kapitalui patogiau pasiekti Europos Sąjungos vartotojus, o įmonėms – kurti europines tiekimo grandines ar regioninius centrus.

    „Turime logistiką, infrastruktūrą ir galime būti patraukli investicijų kryptis Indijos įmonėms bei vieta, kur galima plėtoti europines tiekimo grandines“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Šis naratyvas atitinka ir platesnes ES tendencijas: Europa siekia pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, o Indijos bendrovės ieško gamybos, paslaugų ir platinimo platformų, kad lengviau patektų į bendrąją rinką. Dėl to didėja konkurencija tarp regiono valstybių, siūlančių infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą ir aiškias investavimo taisykles.

    Kuriose srityse tikimasi proveržio

    Forume išskirtos sritys, kuriose abipusis potencialas laikomas didžiausiu: gynyba, energetika, žemės ūkis, mokslas ir pažangiosios technologijos. Tokia darbotvarkė atspindi tiek Indijos siekį spartinti modernizaciją, tiek Lenkijos norą didinti eksportą ir pritraukti technologines investicijas.

    Finansų ministras Andrzejus Domańskis akcentavo, kad partnerystė turėtų koncentruotis į pažangiausius sektorius, kur kuriama didžiausia pridėtinė vertė. Jis pabrėžė, jog delegacijoje dalyvauja kosmoso sektoriaus, informacinių technologijų, dirbtinio intelekto ir farmacijos sričių atstovai.

    „Mūsų šalių bendradarbiavimas turėtų koncentruotis į pažangiausius ekonomikos sektorius. Būtent ten matome milžinišką potencialą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Artimiausiu metu vizito sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pavyks pasiekti konkrečių susitarimų dėl bendrų projektų, investicinių planų ar eksporto kontraktų. Tokie kontaktai paprastai tampa pagrindu ilgalaikėms partnerystėms, ypač kai į dialogą įtraukiamos ir inovacijų ekosistemos – startuoliai, tyrimų institutai bei technologijų centrai.