Tag: Indija

  • Indijos SEBI „Demat 2.0“ bandomasis startas: daugiau nei 100 mln. eurų tokenizuotų obligacijų

    Indijos SEBI „Demat 2.0“ bandomasis startas: daugiau nei 100 mln. eurų tokenizuotų obligacijų

    Indijos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija SEBI paskelbė pradedanti „Demat 2.0“ bandomąjį projektą, kuriame jau įvyko pirmosios tokenizuotų įmonių obligacijų emisijos. Per jas trys emitentai pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, o sandoriai buvo vykdomi pasitelkiant paskirstytojo registro technologiją.

    SEBI aiškina, kad naujoji infrastruktūra leidžia obligacijas išleisti, laikyti ir atsiskaityti skaitmeniniu formatu, kai vertybiniai popieriai registre fiksuojami kaip skaitmeniniai žetonai. Praktinis tikslas – sumažinti atsiskaitymo riziką ir sutrumpinti laiką, per kurį emitentas gauna lėšas po aukciono.

    Pagal pateiktą informaciją, pirmasis emitentas buvo REC Ltd., pritraukęs apie 53 mln. eurų iš 18 investuotojų. Netrukus po to L&T Ltd. pritraukė panašią sumą iš keturių investuotojų, o IIFL papildomai pritraukė apie 2,7 mln. eurų iš vieno investuotojo.

    Vienas esminių „Demat 2.0“ bandymo elementų – ryšys su Indijos centrinio banko RBI didmeniniu skaitmeninės valiutos projektu. SEBI teigimu, tai leidžia obligacijos ir pinigų „koją“ atsiskaityti atominiu principu, kai vertybinis popierius ir mokėjimas įvyksta tuo pačiu metu, taip mažinant riziką, kuri atsiranda, kai vertybiniai popieriai ir lėšos pervedami atskirai.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad tokenizavimas nesukuria naujos obligacijų klasės. Tokenizuotos obligacijos išlaiko tą patį identifikatorių, emitento įsipareigojimus, kupono sąlygas, terminą, sutartinius apribojimus, reitingą ir investuotojų teises, kaip ir įprastos dematerializuotos obligacijos.

    SEBI nurodo, kad bandomasis projektas vykdomas etapais: pradžioje apimama institucinė emisija, o antrinė prekyba ir mažmeninių investuotojų įtraukimas numatomi vėlesnėse fazėse, reguliacinės „smėlio dėžės“ aplinkoje. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją – tradicines finansų rinkos infrastruktūras derinti su skaitmeninių aktyvų sprendimais, siekiant greitesnių ir patikimesnių atsiskaitymų.

  • Mokslininkų perspėjimas: iki 2050 metų maistas gali suvalgyti pusę pajamų

    Mokslininkų perspėjimas: iki 2050 metų maistas gali suvalgyti pusę pajamų

    Maisto įperkamumas pasaulyje gali tapti vienu didžiausių socialinių iššūkių: naujas modeliavimu paremtas tyrimas rodo, kad iki 2050 metų daliai žmonių maistas gali kainuoti beveik pusę jų pajamų. Didžiausia našta prognozuojama skurdžiausiems gyventojams, o skirtumai tarp turtingųjų ir vargingųjų, tikėtina, dar labiau didės.

    Tyrimą parengę mokslininkai išanalizavo tūkstančius galimų ateities scenarijų ir vertino ne vien maisto kainas, bet ir tai, kaip tarpusavyje sąveikauja energija, vanduo, žemės naudojimas, demografija bei ekonomika. Tokia prieiga leidžia pamatyti, kad vieno sektoriaus sprendimai, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimo priemonės, gali netiesiogiai didinti spaudimą maisto sistemai.

    Kur maisto našta gali būti didžiausia?

    Pagal vidutines projekcijas, didžiausia maisto išlaidų našta 2050 metais tikėtina kai kuriuose Afrikos regionuose ir Indijoje. Skaičiavimai rodo, kad skurdžiausiems gyventojams Vakarų, Rytų ir Pietų Afrikoje maistas gali pareikalauti apie 42–50 proc. pajamų, o tai reikštų nuolatinį kompromisą tarp maisto, būsto, sveikatos priežiūros ir švietimo.

    „Jei maistas suvalgo pusę pajamų, tai tampa destabilizuojančiu veiksniu visam žmogaus gyvenimui, nes beveik nelieka lėšų kitiems būtiniems poreikiams“, – sakė MIT energetikos tyrėja Jennifer Morris.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokį scenarijų gali stiprinti keli veiksniai vienu metu: žemos pajamos, kainų augimas ir konkurencija dėl žemės. Jei dalis žemės būtų nukreipta dekarbonizacijai, pavyzdžiui, biokuro žaliavoms ar miškų plėtrai, maisto gamybai liktų mažiau ploto, o tai kai kuriais atvejais keltų kainas.

    Skirtumai tarp turtingų ir skurdžių – milžiniški

    Tyrimas akcentuoja, kad regioniniai vidurkiai gali klaidinti: net jei bendra situacija šalyje ar regione atrodytų „vidutiniškai pakenčiama“, pažeidžiamiausios grupės patirtų visiškai kitokią realybę. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje skurdžiausiems maistas galėtų kainuoti apie 50 proc. pajamų, kai turtingiausiems – tik apie 6 proc.

    „Šiame darbe aiškiai matyti, kad nėra vieno veiksnio, kuris lemtų ateities maisto, energijos ar vandens nesaugumą: riziką formuoja pajamos, regioninės sąlygos, žemėnauda, energijos sistemos, vandens prieinamumas ir vartotojų elgsena“, – sakė vienas tyrimo autorių Gi Joo Kim.

    Brangti gali ne tik maistas

    Modeliavimas rodo, kad spaudimas namų ūkių biudžetams gali didėti ir dėl energijos bei vandens. Kai kuriose Artimųjų Rytų ir Pietų Afrikos dalyse išlaidas energijai gali kelti auganti vėsinimo paklausa ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, o Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje ryškesnė rizika siejama su vandens stygiumi ir intensyviu požeminio vandens naudojimu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad jų rezultatai nėra konkrečios ateities „pranašystė“ – tai galimų krypčių žemėlapis, rodantis, kokiomis sąlygomis nelygybė ir išteklių trūkumas gali smarkiai išaugti. Tyrėjų teigimu, didžiausią poveikį pažeidžiamiems gyventojams gali turėti priemonės, kurios vienu metu mažina skurdą, stabilizuoja maisto kainas, didina žemės ūkio našumą ir atsparumą klimatui bei gerina vandens ir energijos prieinamumą.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • Oksfordo Pitt Rivers muziejus grąžins 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei Indijoje

    Oksfordo Pitt Rivers muziejus grąžins 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei Indijoje

    Sprendimas po ilgų derybų

    Oksfordo universiteto Pitt Rivers muziejus Jungtinėje Karalystėje sutiko grąžinti 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei, gyvenančiai šiaurės rytų Indijoje. Muziejus teigia, kad sprendimas priimtas po kelerius metus trukusių konsultacijų ir derybų su Naga atstovais.

    Pasak muziejaus, šiuo metu derinama oficiali perdavimo ceremonijos data. Po jos Naga delegacija turėtų palydėti palaikus į Indiją, kur bendruomenė juos ketina perlaidoti pagal savo tradicijas.

    Ką muziejus grąžina ir kodėl ne viską

    Repatriacijos prašymas Oksfordo universitetą pasiekė 2026 metų vasarį, kai bendruomenės atstovai pareiškė pretenziją į 40 protėvių palaikų rinkinių. 2026 metų liepą universitetas patvirtino, kad grąžins 39, o vieno rinkinio kilmė, kaip teigiama, nėra pakankamai aiškiai susiejama su Naga.

    Muziejus nurodo, kad jo rinkiniuose iš viso yra 219 įrašų, susijusių su Naga žmonių palaikais: 39 protėvių palaikai, daugiausia kaukolės, ir 178 objektai, kuriuose yra arba gali būti žmogaus plaukų. Dabartinis susitarimas apima tik 39 protėvių palaikus.

    Kolonijinės kolekcijos klausimas

    Muziejus turi vieną didžiausių pasaulyje Naga materialinės kultūros rinkinių, o dalis eksponatų ir palaikų į Jungtinę Karalystę pateko Britanijos kolonijiniu laikotarpiu. Muziejaus pateikiamoje istorinėje apžvalgoje teigiama, kad reikšmingą rinkinio dalį XX amžiaus pradžioje ir viduryje surinko kolonijiniai administratoriai bei antropologai, tarp jų Johnas Henry Huttonas ir Jamesas Philipas Millsas.

    Pitt Rivers muziejus pabrėžia, kad toks rinkimas ne visada buvo neutralus akademinis procesas: dalis objektų ir palaikų, kaip nurodoma, buvo konfiskuojami per baudžiamąsias karines ekspedicijas. Muziejus taip pat skelbia, kad 2020 metais iš ekspozicijų pašalino visus žmonių palaikus.

    „Man buvo didelė garbė eiti šiuo keliu kartu su partneriais ir rasti sprendimą, kad 39 Naga protėviai grįžtų namo po pernelyg ilgo laiko“, – sakė Pitt Rivers muziejaus direktorė profesorė Laura Van Broekhoven.

    Susitarimą palankiai įvertino ir Naga organizacijos, tarp jų Forum for Naga Reconciliation. Bendruomenės atstovai pabrėžia, kad repatriacija jiems reiškia ne tik fizinį palaikų sugrąžinimą, bet ir atminties, orumo bei istorinės teisybės atkūrimą.

    Pastaraisiais metais panašūs repatriacijos procesai vis dažniau atsiduria Europos muziejų darbotvarkėse: institucijos peržiūri kolonijiniu laikotarpiu sukauptus rinkinius, tikslina kilmės dokumentaciją ir ieško bendradarbiavimo modelių su kilmės bendruomenėmis. Pitt Rivers sprendimas dėl Naga protėvių palaikų yra vienas iš atvejų, kai muziejus repatriaciją sieja su ilgalaikėmis konsultacijomis ir konkrečiomis kilmės įrodymų procedūromis.

  • Indija siekia energetinės savarankiškumo: milijardai angliai, naftai, dujoms ir kritiniams metalams

    Indija spartina planus mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, kartu didindama anglies gavybą ir kurdama kritinių mineralų tiekimo grandines. Naujojo Delio tikslas – užsitikrinti pigią ir stabilią energiją augančiai ekonomikai, pramonei ir DI infrastruktūrai, net jei tai reiškia lėtesnę dekarbonizacijos kryptį.

    Vienas ryškiausių žingsnių – jūrinės žvalgybos ir giliavandenių gręžinių skatinimo programa „Samudra Manthan“, patvirtinta 2026 metų liepos 31 dieną. Joje numatyta iki 2030–2031 finansinių metų skirti apie 8,1 mlrd. eurų, o valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 50 proc. giliavandenio gręžinio kaštų ir finansuoti dalį seismikos bei bendros infrastruktūros.

    Programos geografinis dėmesys krypsta į Bengalijos įlanką, Andamanų jūrą ir Arabijos jūrą, taip pat į anksčiau dėl saugumo ribotas zonas išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vyriausybė siekia išžvalgyti daugiau nei 600 mln. tonų naftos ekvivalento išteklių ir padidinti šalies angliavandenilių išteklių bazę nuo maždaug 1,6 iki 2,2 mlrd. tonų naftos ekvivalento.

    Importo priklausomybė išlieka

    Net ir sėkminga žvalgyba Indijai nereiškia greitos energetinės nepriklausomybės. Toks papildomas išteklių kiekis, vertinant dabartinį vartojimą, būtų reikšmingas, tačiau labiau mažintų importo augimo tempą, o ne pakeistų importą vietine gavyba.

    Svarbu ir tai, kad kalbama apie geologinius išteklius, o ne garantuotai išgaunamas atsargas: dalis telkinių gali pasirodyti techniškai sudėtingi ar ekonomiškai nepatrauklūs, ypač giliavandenėje gavyboje. Be to, nuo žvalgybos iki komercinės gavybos dažnai praeina daug metų, todėl efektas artimiausiu laikotarpiu būtų ribotas.

    Šis kursas kyla ir iš realybės: Indija didelę dalį naftos poreikio tenkina importu, o dalį gamtinių dujų taip pat atsiveža iš užsienio. Geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir kainų svyravimai skatina vyriausybę stiprinti tiekimo atsparumą ir derėtis dėl palankesnių importo sąlygų.

    Anglis – prioritetas trumpuoju laikotarpiu

    Lygiagrečiai Indija ambicingai didina anglies sektoriaus planus, nes anglis tebėra kertinė elektros gamybos atrama. Augantis elektros poreikis siejamas su urbanizacija, pramonės plėtra, didėjančiu vėsinimo naudojimu ir sparčiai augančiais duomenų centrų pajėgumais.

    Valdžios planuose – didinti anglies gavybą iki maždaug 1,15 mlrd. tonų 2025–2026 finansiniais metais ir iki 1,5 mlrd. tonų iki 2030 metų. Dalis naujų projektų koncentruojasi tokiose valstijose kaip Jharkhand ir Odisha, kur yra dideli telkiniai ir išvystyta kasybos infrastruktūra.

    Vis dėlto rinkoje stiprėja rizika, kad dalis investicijų gali tapti ekonomiškai abejotinos, jei atsinaujinančios energetikos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtra paspartės. Privačiam kapitalui tai reiškia didesnę „įstrigusio turto“ tikimybę, kai projektai nebesugeneruoja planuotos grąžos.

    Kritiniai mineralai ir perdirbimas

    Trečias strategijos ramstis – kritinių mineralų politika, apimanti ne tik vietinę žvalgybą, bet ir užsienio aktyvų paiešką. Indijos planuose – didinti žaliavų, reikalingų baterijoms, elektronikai ir pramonei, prieinamumą, kartu stiprinant perdirbimą ir perdirbto metalo naudojimą.

    Nacionalinė misija kritiniams ištekliams, numatyta iki 2030–2031 finansinių metų, apima finansavimą iš centrinio biudžeto ir valstybinių įmonių investicijas, taip pat tikslus plėsti žvalgybos projektus bei kurti atsargas. Praktikoje Indija siekia derinti vietinius projektus su tarptautinėmis partnerystėmis ir dalyvavimu telkiniuose užsienyje, kad tiekimo grandinės būtų labiau diversifikuotos.

    Realybėje svarbiausias iššūkis išlieka atotrūkis tarp skelbiamų planų ir realių, iki gavybos stadijos ateinančių projektų. Dalis koncesijų suteikiamos ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl nuo licencijos iki veikiančios kasyklos kelias gali būti ilgas ir ne visada sėkmingas.

    Indijos pasirinktas modelis rodo kryptį į stipresnį valstybės vaidmenį: valdžia perima dalį rizikos, centralizuoja taisykles ir skatina investicijas strateginėse žaliavose. Ši strategija gali didinti tiekimo saugumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio suderinamumo su klimato tikslais ir dėl to, ar visi šiandien planuojami projektai bus paklausūs jiems pradėjus veikti.

  • Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas per ministro pirmininko Narendros Modi valstybinį vizitą Taškente paskelbė pakėlę dvišalius santykius į visapusiškos strateginės partnerystės lygį. Kartu iškeltas tikslas iki 2030 metų prekybos apimtis padidinti iki 4,29 mlrd. eurų.

    Derybų darbotvarkėje dominavo prekyba, energetinis saugumas ir kritinės žaliavos, taip pat gynyba bei skaitmeninė infrastruktūra. Abi pusės pabrėžė, kad didesnis ekonominis ryšys turi remtis aiškiais įgyvendinimo mechanizmais, o ne vien deklaracijomis.

    Vienas svarbiausių signalų – artėjantis ilgalaikis urano tiekimo susitarimas, apie kurį pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerija. Indija siekia stabilaus kuro šaltinio civilinei branduolinei energetikai, o Uzbekistanas mato galimybę įtvirtinti save kaip patikimą strateginių išteklių partnerį.

    Indija jau importuoja uraną iš Uzbekistano pagal 2019 metais pasirašytą sutartį, numatančią 1 100 metrinių tonų natūralaus urano koncentrato tiekimą iki 2026 metų. Indijos parlamentui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad iki 2025 metų kovo pagal šį kontraktą jau buvo gauta 600 metrinių tonų.

    Importuojamas uranas naudojamas civiliniuose Indijos branduoliniuose reaktoriuose, kuriems taikomos Tarptautinės atominės energijos agentūros saugumo priemonės. Indija viešai deklaruoja planus iki 2047 metų branduolinės generacijos pajėgumus išplėsti iki 100 gigavatų, todėl ilgalaikės tiekimo grandinės tampa esminiu klausimu.

    Prekybos tikslas iki 2030 metų

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas nurodė, kad dvišalė prekyba pernai augo 33 proc. ir pasiekė apie 1,12 mlrd. eurų. Dabar abi šalys nori šį skaičių beveik keturgubinti ir per artimiausius metus išspręsti rinkos prieigos bei logistikos kliūtis.

    Bendrame pareiškime akcentuojamas siekis mažinti netarifines prekybos kliūtis, gerinti rinkos prieigą ir stiprinti gamybos bei tiekimo grandinių ryšius. Tam numatyta steigti darbo grupę, kuri vertins investicijų barjerus ir aptars tolesnius žingsnius po galimybių studijos dėl lengvatinio prekybos susitarimo.

    Praktiškas rezultatas – susitarimas, kuris ateityje leistų Indijos keliautojams Uzbekistane atsiskaityti UPI palaikančiomis mokėjimų programėlėmis. Indijos pareigūnai nurodo, kad įgyvendinimas gali užtrukti maždaug metus, o tai reikštų didesnį patogumą turizmui ir smulkiajam verslui.

    Ne mažiau svarbus ir transporto klausimas: kalbėta apie multimodalinius maršrutus, galinčius sumažinti krovinių gabenimo kainą į jūros neturinčią Uzbekistaną. Tai ypač aktualu, kai pasaulinės tiekimo grandinės vis dažniau persitvarko, o šalys ieško alternatyvių koridorių.

    Gynyba, saugumas ir regioninės ambicijos

    Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės naujas užsienio reikalų ministrų lygmens mechanizmas, o tarpvalstybinė komisija bus pakelta iki ministrų lygmens. Tokie instituciniai pakeitimai paprastai laikomi ženklu, kad šalys nori reguliaraus sprendimų priėmimo, o ne tik protokolinių susitikimų.

    Abi valstybės sutarė plėsti gynybos ir saugumo bendradarbiavimą, įžvelgdamos daugiau galimybių ir gynybos pramonėje. Indija ir Uzbekistanas jau rengia bendras karines pratybas „Dustlik“, o naujame etape akcentuojamas platesnis koordinavimas.

    Kovos su terorizmu tema išliko viena pagrindinių: abi pusės pakartojo nulinės tolerancijos principą ir paragino stiprinti žvalgybos, teisėsaugos bei kontrteroristinio bendradarbiavimo mainus. Regioniniame kontekste tai siejama ir su stabilumo užtikrinimu Centrinėje Azijoje.

    Švietimas ir žmonių ryšiai

    Šalys taip pat paskelbė apie švietimo ir kultūrinių ryšių plėtrą. Uzbekistane veikia keturi Indijos universitetai, o apie 16 000 Indijos studentų, daugiausia medicinos srityje, studijuoja šioje šalyje.

    Uzbekistano pusė pabrėžė 30 dienų bevizį režimą ir 14 savaitinių skrydžių, kurie sudaro prielaidas didesniems srautams. Taip pat patvirtinta turizmo bendradarbiavimo programa 2026–2028 metams.

    Vizito metu Narendra Modi buvo apdovanotas Oliy Darajali Do‘stlik ordinu, kuris įvardijamas kaip aukščiausias Uzbekistano įvertinimas užsienio šalių lyderiams. Tai buvo ketvirtasis jo vizitas Uzbekistane, kai šalys pažymėjo 15 metų strateginės partnerystės sukaktį.

    „Stipresnė Indijos ir Uzbekistano partnerystė bus galinga taikos, pažangos ir klestėjimo jėga Centrinėje Azijoje“, – sakė Narendra Modi.

  • Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija ėmėsi formalių žingsnių, kad prisijungtų prie šeštosios kartos naikintuvų programos, siejamos su Prancūzija ir vadinamos FCAS. Tai nurodoma Indijos parlamento gynybos komiteto ataskaitoje, kurioje raginama nedelsti planuojant naujos kartos oro pajėgumus.

    Dokumente akcentuojama, kad New Delhi siekia stiprinti oro pajėgas dėl augančio oro karo sudėtingumo ir regioninės konkurencijos. Indijai svarbu neprarasti tempo šaliai vertinant tiek Pakistano, tiek Kinijos karinių oro pajėgų modernizaciją.

    FCAS buvo sumanytas kaip europinis atsakas į JAV gaminamą „F-35“ ir turėjo apimti ne tik patį naikintuvą, bet ir platesnę kovinę ekosistemą. Koncepcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams, naujos kartos ginkluotė ir glaudus bendradarbiavimas su bepilotėmis platformomis.

    Programos ašimi laikytas NGF, kitaip tariant, būsimas naikintuvas, aplink kurį turėjo būti kuriami kiti elementai. Iki šiol šį projektą vystė Prancūzija, Vokietija ir Ispanija, tačiau pastaruoju metu būtent NGF kryptis tapo didžiausiu programos silpnumu.

    Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad birželį NGF dalis faktiškai žlugo, o šalys ėmė svarstyti atskirus kelius. Pranešimuose akcentuojama, kad Prancūzija svarsto tęsti darbus savarankiškai, o Vokietija ir Ispanija ieško alternatyvios iniciatyvos savo platformai.

    Esminė krizės priežastis siejama su Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimais dėl darbų pasidalijimo ir pramoninių kompetencijų kontrolės. Skirtingų šalių gamintojai, tarp jų Prancūzijos „Dassault“ ir Vokietijos „Airbus“, ilgai nesutarė, kas ir kokią dalį kritinių technologijų turėtų kurti.

    Šiame kontekste Indijos interesas atrodo kaip bandymas rasti politinį ir pramoninį užnugarį, kuris padėtų atgaivinti projektą arba bent jau jo dalį. Indija tradiciškai siekia technologijų perėmimo ir didesnės gamybos lokalizacijos, todėl derybose gali kelti griežtas sąlygas dėl prieigos prie sprendimų ir gamybos grandinių.

    Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Indija būtų priimta kaip pilnavertė partnerė, ypač jei Prancūzija pasirinktų savarankišką kelią. Tokiu atveju FCAS ateitis priklausytų nuo to, ar pavyktų suderinti finansavimą, technologinę riziką ir politinius įsipareigojimus, nes šeštosios kartos naikintuvų kūrimas paprastai trunka dešimtmečius.

    Analitikai pabrėžia, kad šeštosios kartos programose svarbiausia tampa ne vien orlaivio charakteristikos, bet ir vadinamasis tinklinis karybos modelis, kai pilotuojama platforma veikia kartu su bepilotėmis sistemomis ir realiuoju laiku apsikeičia duomenimis. Dėl to tokie projektai yra itin brangūs, o nesutarimai tarp partnerių dažnai tampa kritiniu stabdžiu.

  • Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijos švietimo ministras Dharmendra Pradhan paskelbė atsistatydinantis po kelias savaites trukusių, daugiausia jaunimo organizuotų protestų, kilusių dėl kaltinimų egzaminų užduočių nutekinimais ir kitais pažeidimais švietimo sistemoje. Politinis sprendimas tapo reikšmingiausia valdžios nuolaida šiai protestų bangai ir paskatino judėjimo lyderius nutraukti akcijas.

    Ministras apie sprendimą pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas, kad pastarųjų dienų įvykiai jam yra skaudūs, o situacija esą nėra asmeninio prestižo klausimas. Jis taip pat nurodė, kad atsistatydinimo raštą išsiuntė ministrui pirmininkui Narendrai Modi.

    Protestus koordinavęs socialiniuose tinkluose iškilęs judėjimas, pasivadinęs „Cockroach Janta Party“, pareiškė, kad po derybų buvo įvykdyti jų kelti reikalavimai, todėl akcijos nutraukiamos. Judėjimo atstovai ragino žmones taikiai pasitraukti iš protesto vietų, įskaitant pagrindinę susibūrimo erdvę netoli Jantar Mantar Naujajame Delyje.

    Kas išprovokavo protestų bangą?

    Judėjimas pradėjo formuotis daugiau nei prieš mėnesį, kai viešumoje pasirodė įtarimai dėl kelių didelių stojamųjų egzaminų užduočių nutekinimų ir galimų organizavimo spragų. Iš pradžių dėmesys buvo sutelktas į švietimo reformas, tačiau netrukus protestai išsiplėtė ir apėmė platesnes temas, tokias kaip jaunimo nedarbas, valdžios atskaitomybė ir ekonominių galimybių trūkumas.

    Į demonstracijas įvairiuose Indijos miestuose jungėsi ne tik studentai, bet ir dirbantys jauni žmonės, šeimos bei pilietiniai aktyvistai. Delyje dalis protestuotojų ilgą laiką budėjo stovyklavietėje, o socialiniai tinklai tapo pagrindine mobilizacijos ir koordinavimo priemone.

    Įtampa su policija ir valdžios atsakas

    Įtampa smarkiai išaugo, kai policija bandė išsklaidyti minias, žygiuojančias Parlamento link, o per susirėmimus nukentėjo ir studentų. Šie epizodai dar labiau sustiprino protestuotojų pyktį ir padidino spaudimą vyriausybei imtis aiškių politinių sprendimų.

    Valdžia anksčiau skelbė apie greitesnius teismo procesus bylose, susijusiose su egzaminų užduočių nutekinimais, taip pat žadėjo teisėkūros pakeitimus, kuriais būtų griežtinamos priemonės prieš sukčiavimą ir korupciją egzaminų sistemoje. Vis dėlto protestuotojai teigė, kad vien procedūrinės priemonės neatsako į klausimą, kas prisiims politinę atsakomybę.

    Kodėl atsistatydinimas svarbus?

    D. Pradhano atsistatydinimas vertinamas kaip retas atvejis, kai N. Modi vyriausybė nusileidžia ilgalaikiam visuomenės spaudimui. Per daugiau nei dešimtmetį valdžioje vyriausybė paprastai stengėsi protestus gesinti administracinėmis priemonėmis, o ne keisdama politinę atsakomybę prisiimančius asmenis.

    Indijoje plačiai prisimenamas 2021 metų precedentas, kai po ilgai trukusių ūkininkų protestų valdžia galiausiai atšaukė prieštaringai vertintus žemės ūkio įstatymus. Šį kartą politinis sprendimas priimtas greičiau, o opozicija pareiškė, kad ministro pasitraukimas rodo vyriausybės pažeidžiamumą, kai visuomenės spaudimas tampa ilgalaikis ir masinis.

    Kol kas neaišku, ar protestų nutraukimas reikš ilgalaikį sistemos pokytį, ar bus apsiribota personaliniais sprendimais ir pažadais griežtinti kontrolę. Artimiausios savaitės parodys, ar bus įgyvendinti anksčiau žadėti teisės aktų pakeitimai ir ar bus atkurta pasitikėjimo egzaminų sistema dinamika.

  • Pasaulinė plieno gamyba 2026 metais: birželis pirmąkart „žalias“, ES šuolis, Turkija lenkia Vokietiją

    Pasaulinė plieno gamyba 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko beveik nepakitusi, tačiau vis dar fiksuotas nedidelis metinis smukimas. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, per šešis mėnesius gamyba sumažėjo 0,7 proc., o bendras pagamintas kiekis siekė 931,5 mln. tonų.

    Ryškiausias signalas rinkai atėjo iš birželio statistikos: tai buvo pirmas mėnuo šiais metais, kai pasaulinė gamyba augo. Birželį pasaulyje pagaminta 155,7 mln. tonų plieno, arba 1,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Azija išlieka pagrindinis variklis

    Didžiausią įtaką pasauliniam rezultatui ir toliau daro Azija bei Okeanija, kur sutelkta didžioji dalis gamybos pajėgumų. Birželį šiame regione pagaminta 115,2 mln. tonų plieno, tai yra 1,5 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto vertinant visą pusmetį, regiono rezultatas buvo kiek silpnesnis: per šešis mėnesius pagaminta 690,1 mln. tonų, o metinis pokytis išliko neigiamas ir siekė mažiau nei 1 proc. Tai rodo, kad dalis šalių dar nekompensavo metų pradžios lėtėjimo.

    Kinija, Indija ir JAV: skirtingos trajektorijos

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, birželį padidino gamybą 0,4 proc. ir pasiekė 83,7 mln. tonų. Nors per pirmąjį pusmetį Kinijos rezultatas dar buvo 3 proc. mažesnis nei prieš metus, dinamika rodo stabilizaciją po itin silpnos metų pradžios.

    Indija ir Jungtinės Valstijos išlaikė augimo tempą. Indija birželį gamybą padidino 4,5 proc. iki 14,1 mln. tonų, o per pusmetį augo 7,1 proc. iki 87 mln. tonų; JAV atitinkamai augo 3,5 proc. iki 7,2 mln. tonų ir 6,3 proc. iki 42,8 mln. tonų.

    Europa atsigauna, bet įtampa išlieka

    Europos Sąjungoje birželio statistika taip pat buvo palanki: pagaminta 10,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį ES vis dar buvo nežymiai minuse: pagaminta 65,4 mln. tonų, tai yra 0,3 proc. mažiau.

    Europos kontekste išsiskiria Turkija, kuri yra viena iš didžiausių plieno eksportuotojų į ES ir lieka pasaulio dešimtuke. Birželį Turkija gamybą padidino 14,7 proc. iki 3,3 mln. tonų, o per pusmetį augo 8,1 proc. iki 19,8 mln. tonų.

    Tuo metu Vokietija birželį augo daugiau kaip 9 proc. ir pagamino 2,9 mln. tonų, o per pusmetį pasiekė 18,6 mln. tonų. Vis dėlto, nepaisant augimo, ji išliko už Turkijos, o abi šalys pastaraisiais metais nuolat keičiasi 7–8 vietomis pasauliniame reitinge.

    Apačioje dešimtuko vis labiau matomas Vietnamo šuolis: per pusmetį jis pagamino 15,2 mln. tonų, tai yra 26,9 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu Brazilija, išlaikiusi 9 vietą su 16,3 mln. tonų, per pusmetį fiksavo 1,5 proc. kritimą, tad atotrūkis tarp šių šalių sparčiai mažėja.

    Rinkos dalyviams birželio augimas svarbus kaip nuotaikų indikatorius, tačiau pusmečio duomenys rodo, kad atsigavimas dar nėra tolygus. Tolimesnę plieno rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems didžiausių gamintojų paklausa, eksportas į ES ir investicijų ciklas pramonėje.

  • Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje darbuotojus filmuoja nuo ryto iki vakaro: jų įgūdžiais mokomi robotai, galintys atimti darbą

    Indijoje tūkstančiai gamyklų ir statybų sektoriaus darbuotojų vis dažniau dirba su ant kūno ar galvos tvirtinamomis kameromis, kurios fiksuoja kiekvieną judesį darbo metu. Šie vaizdo įrašai vėliau paverčiami komerciniais duomenų rinkiniais, skirtais robotams ir pramonės automatizavimo sprendimams mokyti.

    Darbuotojai teigia, kad nuolatinis filmavimas kelia stresą ir didina spaudimą neklysti, nes bet koks veiksmas gali būti peržiūrėtas vadovų. Kai kuriais atvejais už filmavimo valandas siūlomas nedidelis priedas, tačiau žmonės baiminasi, kad taip jie patys padeda kurti sistemas, kurios ateityje pakeis jų darbo vietas.

    Duomenys robotams, rizika žmonėms

    Pramonės įmonėms ir tarpininkams tokie įrašai yra vertingas turtas, nes jie leidžia fiksuoti realias darbo situacijas iš pirmojo asmens perspektyvos. Tai ypač svarbu kuriant humanoidinius robotus ir sandėlių automatizavimą, kur reikalinga vadinamoji įkūnyta patirtis: kaip suimti netaisyklingą daiktą, kokia seka atlikti veiksmus, kokią jėgą panaudoti.

    Technologijų rinkoje stiprėja tendencija perkelti DI iš skaitmeninės erdvės į fizinę, todėl duomenų poreikis auga. Kuo daugiau realaus pasaulio pavyzdžių gauna kūrėjai, tuo tiksliau sistemos išmoksta atpažinti objektus, planuoti judesius ir kartoti žmogaus atliekamas užduotis.

    Teisinės spragos ir sutikimo problema

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbuotojų sutikimas filmuoti dažnai būna formalus, ypač hierarchinėse darbo vietose, kur atsisakymas gali reikšti prastesnes pamainas ar net darbo praradimą. Be aiškių taisyklių išlieka rizika, kad įrašai bus naudojami ne tik mokymui, bet ir disciplininei kontrolei, našumo vertinimui ar ginčams dėl klaidų.

    Darbo rinkos analitikai šį reiškinį vadina dvigubu smūgiu: žmonių įgūdžiai skaitmeninami ir paverčiami duomenimis, o tuo pat metu didėja priežiūra ir spaudimas darbo vietoje. Ilgainiui tai gali paspartinti automatizaciją būtent tose srityse, kuriose darbuotojai šiandien yra filmuojami daugiausia.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Robotikos šalininkai pabrėžia, kad automatizacija gali mažinti klaidų skaičių ir didinti produktyvumą, tačiau socialinė kaina tampa vis akivaizdesnė. Diskusijose vis dažniau keliami klausimai, ar darbuotojai turėtų gauti didesnę kompensaciją už duomenis, ar reikia aiškesnio reguliavimo dėl filmavimo darbo vietoje ir duomenų panaudojimo.

    Kai kurie ekonomistai ir technologijų lyderiai kaip vieną iš ilgalaikių scenarijų mini robotizacijos apmokestinimą ir platesnes socialines apsaugas, tačiau konkrečių sprendimų terminai išlieka neaiškūs. Kol kas daugelyje šalių, įskaitant Indiją, technologijų plėtra juda greičiau nei darbo teisės ir privatumo taisyklių atnaujinimas.